ccad7c86-65a4-4aff-9b03-e94927d91f87 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………Pranešėjas E. Mockevičius                                                                    Civilinė byla Nr. 2A-278-368/2012            Teisėja E. Kavaliauskienė                                     Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03867-2011-0                                                         Procesinio sprendimo kategorija 35.5, 36.2, 121.21 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 3 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,kolegijos teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės, Reginos Agotos Gutauskienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės G. S. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AS Parex banko ieÅ¡kinį atsakovėms G.

J., G. S. dėl skolos, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir atsakovės G. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui AS Parex bankui, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei (toliau – AB) ,,Citadele“ bankui dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas AS Parex bankas kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių G. J. ir G. S. 14 519,64 Lt skolÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad pradinis kreditorius AB Parex bankas pagal 2007-08-07 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2009-08-07 suteikė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Grajotita“ 50 000,00 Lt kreditÄ apyvartinėms lėšoms papildyti. Pažymėjo, kad Å¡iam kreditui užtikrinti kreditorius su atsakovėmis G. J. ir G. S. 2007-08-07 sudarė laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Teigė, kad pagrindinis skolininkas UAB „Grajotita“ dalies skolos bankui negrÄ Å¾ino.

Å iaulių apygardos teismo 2009-12-23 nutartimi UAB „Grajotita“ pripažinta bankrutavusia, 2010-01-28 teismo nutartimi AB Parex bankas įtrauktas kreditoriumi ir patvirtintas jo 14519,64 Lt kreditorinis reikalavimas. Atkreipė dėmesį, kad 2010-07-31 pagal kreditų portfelio perleidimo sutartį ir Å¡ios sutarties priedÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bankas visas savo, kaip kreditoriaus, reikalavimo teises perleido Latvijos bankui AS Parex bankas. Kadangi skolininkas UAB „Grajotita“ prievolių bankui neįvykdė ir suėjus prievolės įvykdymo terminui liko negrÄ Å¾inta 14519,64 Lt skola, todėl ieÅ¡kovas prašė skolÄ priteisti solidariai iÅ¡ laiduotojų.Atsakovė G.

S. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama pripažinti 2007-08-07 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia nuo sudarymo momento ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiÅ¡kia laiduotojui ieÅ¡kinio. Teigia, kad dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovo pateiktos laidavimo sutarties 9.1 punktas negalioja ir negali bÅ«ti taikomas.

Tvirtino, kad jai laidavimo sutarties sÄ lygos yra netikėtos, kadangi jos, kaip laiduotojos, atsakomybė yra neribojama jokiais terminais ir atsakovė su pradiniu kreditoriumi neterminuoto laidavimo pobÅ«džio niekada neaptarinėjo. Atsakovės manymu, laidavimo sutartis atitinka CK 6.186 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus nutrauktinos sutarties požymius. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Priteisė solidariai iÅ¡ atsakovių ieÅ¡kovui 14519,64 Lt skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 14519,64 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2011-06-30, iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 435,59 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Priteisė iÅ¡ atsakovių po 15,15 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas valstybei. PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. LaikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas pagal 2011-07-25 nutartį atsakovių turtui, paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad ieÅ¡kovas 2010-07-30 raÅ¡tais informavo atsakovės, jog pradinio kreditoriaus AB Parex banko visos reikalavimo teisės yra perleistos naujam kreditoriui AS Parex bankui Latvijoje. Pažymėjo, kad Å iaulių apygardos teismo 2010-01-28 nutartimi patvirtintas pradinio kreditoriaus AB Parex banko 14519,64 Lt kreditorinis reikalavimas, o 2010-12-22 nutartimi pripažinta, jog UAB „Grajotita“ veikla pasibaigė.

Sprendė, kad atsakovė G. S. nepagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės, kadangi kreditų portfelio perleidimo sutarties 2.2–2.5 punktuose numatyta, kad perleidžiamos reikalavimo teisės ir teisės į reikalavimÄ užtikrinančias priemones ir Å¡i sutartis atitinka CK 6.101 straipsnio 2 dalį. Teismas atmetė atsakovės G. S. teiginius, kad reikalavimas negalėjo bÅ«ti perleistas ieÅ¡kovui, nes ieÅ¡kovas neturi teisės vykdyti banko veiklos Lietuvoje, kreditorius turėjo esminės reikÅ¡mės ir esant Å¡iam kreditoriui ji nebÅ«tų pasiraÅ¡iusi laidavimo sutarties ir atkreipė dėmesį, jog reikalavimo teisės perleidimas yra galimas pagal įstatymÄ (CK 6.101 str.).

Nors atsakovė nurodė, kad jai neterminuoto laidavimo pobÅ«džio sÄ lygos yra siurprizinės, todėl negalioja, teismas nustatė, jog 2007-08-07 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sÄ lygos su atsakove buvo suderintos ir jos priimtos, nes tokia Å¡alių valia buvo iÅ¡reikÅ¡ta pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad neturėjo galimybių laisva valia apsispręsti dėl sudaromos laidavimo sutarties sÄ lygų, įvertinti rizikÄ dėl prisiimamų prievolių apimties ir turinio ir pasinaudoti pasirinkimo teise – sudaryti su ieÅ¡kovu laidavimo sutartį konkrečiomis atsakomybės sÄ lygomis ar jų nesudaryti.

Teismas sprendė, kad atsakovės argumentai, jog sandoris yra niekinis ir negalioja, nes ji yra nepasirašiusi kiekviename sutarties lape yra paneigtas ieškovo pateiktu sutarties originalu, o laidavimo sutartis atitinka CK 1.73 straipsnyje numatytus rašytinės sandorių formos reikalavimus ir parašų nebuvimas kiekviename lape nedaro sutarties negaliojančia. Atkreipė dėmesį į tai, kad laidavimo sutartis (jos originalas) yra iš trijų lapų, kurie yra susiūti, sunumeruoti ir antspauduoti, pasirašyti ieškovo atstovo ir pačios atsakovės, to neneigė ir atsakovė.

Pabrėžė, kad, nors atsakovė nurodė, jog ji, kaip laiduotoja, laidavo tik tam tikram laikui, t. y. tol, kol galioja pagrindinė (kredito) sutartis, pagal laidavimo sutarties 9.1 punktÄ sutartis įsigalioja nuo jos pasiraÅ¡ymo dienos ir galioja iki visiÅ¡ko prievolių bankui pagal kreditavimo sutartis įvykdymo. Teismas pabrėžė, kad atsakovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog tuo metu, kai buvo pasiraÅ¡yta laidavimo sutartis, ji pasiraÅ¡inėjo labai daug sutarčių, ji buvo kredito gavėjo akcininkė, dirbo vadybininke, todėl sprendė, kad jos patirtis verslo srityje yra pakankama, ir sutarties sÄ lyga dėl laidavimo sutarties galiojimo iki visiÅ¡ko kredito sugrÄ Å¾inimo nelaikytina netikėta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Skųsdama Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimÄ , apeliantė (atsakovė) G. S. praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ir tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialines ir procesines teisės normas, įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nepagrįstai vadovavosi liudytojos L.

B. parodymais. Tvirtinama, kad teismas nepagrįstai netaikė novacijos pasekmių Å¡alutinei prievolei. Apeliantė pažymi, kad su ieÅ¡kovu nėra sudariusi jokių sutarčių. Nurodo, kad teismas privalėjo taikyti CK 1.73 straipsnio 3 dalį ir sutarties 10.4 punktÄ ir laikyti laidavimo sutartį nesudarytÄ . Taip pat apeliantė skunde atkartojo kitus atsiliepimo į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinio teiginius (1 tomas, 98–101, 112–114 b. l.). Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas AS Parex bankas praÅ¡o skundÄ atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė jokių procesinių pažeidimų. Pažymima, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės. Pabrėžiama, kad pasikeitus kreditoriui, novacijos nebuvo. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantė pakartotinai pirmosios instancijos teismui pateikia savo procesinių dokumentų teiginius. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Apeliantės (atsakovės) G. S. apeliacinis skundas netenkintinas. Teismas pažymi, kad apeliantė iÅ¡ esmės nesuformulavo savo skundo pagrindo. Nors apeliantė teigia, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialines, procesines teisės normas, įrodymų vertinimo taisykles, tačiau nesuformuluoja teisinių argumentų, kuriais pagrindžiamas Å¡io sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (CPK 306 str. 1 d. 4 p.), o tik iÅ¡reiÅ¡kia savo nuomonę dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡ esmės atkartoja savo procesinių dokumentų teiginius, kurie jau buvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme (1 tomas, 98–101, 112–114 b. l.).Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo iÅ¡plėtota ir iÅ¡sami.

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto daryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

Kitaip tariant, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.IÅ¡ skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiÅ¡kia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados, nei padarė teismas.

Kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi atsakovė (apeliantė), nesuponuoja iÅ¡vados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas ar buvo netinkamai pritaikytos materialinės ir procesinės teisės normos. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka. Atsižvelgdama į prieÅ¡ tai nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta skundo teiginius dėl liudytojos L. B. parodymų.Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės skundo teiginius apie tai, kuo privalėjo vadovautis pirmosios instancijos teismas ir kokias iÅ¡vadas privalėjo padaryti ir konstatuoja, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi; teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2, 3 d., Teismų įstatymo 3 str., CPK 21 str.), todėl niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ .

Nors skunde apeliantė teigia, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tačiau neįvardijo kasacinio teismo nutarčių, kurios paneigtų teismo iÅ¡vadas dėl laidavimo kaip akcesorinės prievolės ir laiduotojo solidariosios pareigos, o tik pakartotinai iÅ¡ esmės pažodžiui į skundÄ perkėlė atsiliepimo ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį „dėl CK 6.88 straipsnio 1 dalies pripažinimo imperatyvia teisės norma“, atsiliepimo dalį „dėl laidavimo, kai iÅ¡ esmės buvo pakeistos laidavimo sÄ lygos, pabaigos“, atsiliepimo ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį „dėl laidavimo sutarties pripažinimo sutartimi, sudaryta pagal netikėtas standartines sÄ lygas“ (1 tomas, 99, 113 b. l.).Pažymėtina, kad vien tai, kad apeliantė skunde nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008, nepagrįsdama galėjimÄ naudotis joje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, nesuponuoja iÅ¡vados, jog teismas turėtų besÄ lygiÅ¡kai vadovautis pateiktos nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimais, kadangi apeliantės nurodyta prieÅ¡ tai minėta kasacinio teismo nutartis neturi precedentinės reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai dėl skirtingų faktinių aplinkybių ir teisinės problematikos.Kolegija pažymi, kad apeliantė nepagrįstai sutapatino reikalavimo perleidimÄ (CK 6.101 str. 1 d.) ir novacijÄ (CK 6.141 str. 1 d.) ir atkreipia dėmesį, jog reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iÅ¡ prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytÄ bendrÄ jÄ taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties.

Tai reiÅ¡kia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimÄ nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia. Bylos medžiaga patvirtina, kad pradinis kreditorius AB Parex bankas 2010-07-31 sudarė su AS Parex banku kreditų portfelio perleidimo sutartį (1 tomas, 38–46 b. l.). Pagal perleidimo sutarties 1 punktÄ AS Parex bankas atlygintinai perleidžiamas teises skolininkų ir / ar užtikrinimo priemonių teikėjų atžvilgiu (pagal sutarties Priede Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktÄ sÄ raÅ¡Ä ) Å¡ioje sutartyje apima reikalavimus į visas galutines sumas pagal kreditavimo sutartis, jų tinkamÄ Ä¯vykdymÄ užtikrinančias užtikrinimo priemones, įskaitant bei neapsiribojant vekselius, garantijas, laidavimus, finansinio užtikrinimo susitarimus, hipotekas ir įkeitimus, kitus sutarties 5.6 ir 5.7 punktuose nurodytus dokumentus bei visas kitas pagal minėtus dokumentus pradiniam kreditoriui suteikiamas teises... (1 tomas, 38–39 b. l.).Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus, apeliantės skundo teiginius, kad ji su ieÅ¡kovu nėra sudariusi jokių sutarčių, ir atkreipia dėmesį į tai, jog pati apeliantė nė kartÄ nurodė, kad pasirašė su ieÅ¡kovu laidavimo sutartį (1 tomas, 71 b. l., 2 tomas, 4–5 b. l.).Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«das.

Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra jo, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis. Akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės skundo teiginiai dėl laidavimo prievolės pabaigos ir pažymi, kad CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nurodytus terminus.

Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Pagal laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 9.1 punktÄ sutartis įsigalioja nuo jos pasiraÅ¡ymo dienos ir galioja iki visiÅ¡ko prievolių bankui pagal kreditavimo sutartis įvykdymo (1 tomas, 21 b. l.). Kolegijos vertinimu, tokia laidavimo sutartyje nustatyta sÄ lyga neprieÅ¡tarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir Å¡alių dispozityvumo principÄ , sutarties Å¡alims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4, 5 d.).

Šias teismo išvadas patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Kaip minėta, apeliantė nurodė, kad sutartį pasirašė, negali pasakyti, jog laidavimo sutartis suklastota, pažymėjo, kad buvo susipažinusi su sutarties terminais (2 tomas, 4–5 b. l.), todėl nėra pagrindo išvadai, jog laidavimo sutartis, skolininkui UAB „Grajotita“ tinkamai neįvykdžius prievolių pagal kreditavimo sutartį, apeliantei nesukūrė pareigų.

Be to, apeliantė nurodė, kad turėjo 50 proc. UAB „Grajotita“ akcijų, jas 2008 m. pardavė (2 tomas, 4–5 b. l.). Iš 2007-07-08 UAB „Grajotita“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, jog pati apeliantė pritarė 50 000,00 Lt kredito paėmimui iš AB Parex banko (1 tomas, 146 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, kolegija pažymi, kad verslininkai veikia savo rizika ir privalo būti apdairūs. Apeliantė – buvusi UAB „Grajotita“ akcininkė kartu su kita atsakove G.

J. vykdė įmonės veiklÄ , organizavo, ir vadovavo įmonės verslui, naudojosi iÅ¡ to gautu pelnu, todėl jos skundo teiginiai, kad ji nesuprato sudaromos laidavimo sutarties sÄ lygų, ar su jomis nesusipažino, nesuvokė laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo pasekmių yra deklaratyvÅ«s. Be to, laidavimas kreditavimo santykiuose yra įprastas sandoris, tokia praktika visuotinai pripažįstama ir laikoma sÄ Å¾ininga, kadangi laiduotojas papildomai parodo, kad tiki verslo perspektyvomis, yra suinteresuotas jo sėkme, todėl bus suinteresuotas, kad skolininkas atsakingai naudotų gautÄ kreditÄ ir jį kontroliuotų, o kai dar laiduotojas yra ir vienas pagrindinių bendrovės akcininkų, tai yra logiÅ¡kas veiksmas.Kiti skundo teiginiai Å¡ios bylos kontekste neturi jokios teisinės reikÅ¡mės. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundÄ , gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Kolegijos pirmininkas                                                                                Egidijus Mockevičius Teisėjai                                                                                                       Rasa BartaÅ¡ienė                                                                                                                  Regina Agota Gutauskienė Â