2025-10-29 Nr. AB-18018-3-61-3-01258-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-488-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01258-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 31

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. G. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja O. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir atsakovas, RRT) 2023 m. sausio 13 d. raštą Nr. (64.2Mr)1B-106 „Dėl Jūsų 2022 m. gruodžio 15d. skundo“ (toliau – ir 2023 m. sausio 13 d. raštas, Raštas); 2) įpareigoti RRT per 14 kalendorinių dienų nuo teismo galutinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo pradėti Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 13 straipsnyje numatytą naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų ginčų sprendimo ne teismo tvarka procedūrą dėl pareiškėjos 2022 m. lapkričio 10 d. skunde nurodytų akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos paštas“ (toliau – ir Bendrovė) veiksmų – pareiškėjos siunčiamų į užsienį paprastųjų tarptautinių laiškų žymėjimo siuntos identifikavimo numeriais, pažeidusių pareiškėjos teisę į asmeninio susirašinėjimo neliečiamumą; 3) tuo atveju, jeigu teismas šioje byloje nuspręstų, jog pareiškėjos 2022 m. lapkričio 10 d. skundas negali būti laikomas Pašto įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytu naudotojo kreipimusi į RRT, kad ši ne teismo tvarka išspręstų jos ginčą su pašto paslaugos teikėju, įpareigoti atsakovą RRT išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. lapkričio 10 d. skundą iš naujo. Pareiškėja taip pat prašė priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Ji (pareiškėja) yra filatelistė ir daugiau nei 30 (trisdešimt) metų susirašinėja su užsienio korespondentais. Pareiškėja iš įvairių korespondentų gavo žinią, kad jos siunčiami standartiniai laiškai nebeįmetami į gaunamųjų laiškų dėžutes, bet jose paliekami pranešimai reikalaujant asmeniškai atvykti į pašto skyrių ir pasirašytinai atsiimti „registruotus laiškus“. Iš korespondentės gautojo laiško nuotraukos matyti, kad ant jo yra užklijuota AB „Lietuvos paštas“ etiketė su kompiuterio sugeneruotu brūkšniniu kodu ir 13-os (trylikos) spaudos simbolių numeriu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Identifikacinė etiketė). Taip pat ant jo (ties voko apatine kraštine po adresu) yra raudonais dažais atspausdintas brūkšninis kodas (be numerio) (toliau – ir Vidinė ID žyma) ir vietos pašto etiketė su brūkšniniu kodu bei 11-os simbolių technologiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Procesinė ID žyma). Tarbes (Oksitanijos administracinis regionas, Prancūzijos Respublika) miesto pašto tarnautojai pareiškėjos korespondentei paaiškino, kad laiškas yra „registruotas“ dėl Identifikacinės etiketės, todėl pristatytinas korespondentei asmeniškai pasirašytinai (atsiimant pašto skyriuje), o ne įmetant į jos gaunamųjų laiškų dėžutę. Analogiškas žinias pareiškėja gavo ir iš kitų korespondentų, todėl elektroniniu laišku pareiškėja kreipėsi į Bendrovę, kuriame nurodė, kad Bendrovės taikomas paprastų laiškų numeravimas 13-os (trylikos) spaudos simbolių numeriais yra neteisėtas.

2.2. Pareiškėja per Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) oficialų tinklalapį „Vartotojų teisių informacinė sistema“ (toliau – ir VTIS) pateikė 2022 m. spalio 27 d. vartotojo kreipimąsi į pardavėją – Bendrovę (toliau – ir Vartotojo kreipimasis), kuriame nurodė, kad dėl Bendrovės taikomo neteisėto ir užsienio pašto darbuotojus klaidinančio pareiškėjos paprastųjų laiškų žymėjimo Identifikavimo etiketėmis su siuntų identifikavimo numeriais paprastųjų laiškų pašto paslauga yra netinkama, nes jos paprastieji laiškai nepristatomi į gaunamųjų laiškų dėžutes reikalaujant juos atsiimti pasirašytinai pašto skyriuose kaip „registruotus laiškus“.

2.3. Pareiškėja per VTIS pateikė 2022 m. lapkričio 10 d. vartotojo skundą Tarnybai dėl Bendrovės netinkamai teikiamos paprastųjų korespondencijos siuntų paslaugos (toliau – ir 2022 m. lapkričio 10 d. prašymas, Vartotojo skundas), kuriame rėmėsi Vartotojo kreipimesi nurodytomis pareiškėjos teisių pažeidimų aplinkybėmis ir prašymais, kurie atmesti Bendrovės atsakymu.

2.4. RRT tarnyba 2022 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. (64.4Mr)1B-3279 (toliau – ir 2022 m. gruodžio 1 d. raštas, Pirmasis atsakymas) pareiškėjai pranešė apie sprendimą nepradėti Bendrovės veiklos patikrinimo pagal Tarnybos persiųstą Vartotojo kreipimąsi. Iš šio atsakymo pareiškėja sužinojo, kad RRT nenagrinėjo jos skundo tais aspektais, dėl kurių jį RRT persiuntė Tarnyba.

2.5. Pareiškėja kreipėsi į Tarnybą dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo ir ši nusprendė, kad galbūt pažeistų pareiškėjos teisių klausimo išsprendimas skundo nagrinėjime yra RRT kompetencija. RRT Tarnybos sprendimo neginčijo ir pareiškėjos skundo nepersiuntė atgal ar į kitą kompetentingą jį nagrinėti instituciją. RRT turėjo tinkamai pasiruošti Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 13 straipsnyje numatytai specialiajai neteisminei ginčų nagrinėjimo procedūrai – atlikti veiksmus ir surinkti duomenis, nurodytus Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 34 ir 41 straipsniuose bei RRT direktoriaus 2011 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-1015 „Dėl Ginčų tarp galutinių paslaugų gavėjų, išskyrus vartotojus, ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų bei ginčų tarp naudotojų, išskyrus vartotojus, ir pašto paslaugos teikėjų nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Ginčų tarp galutinių paslaugų gavėjų, išskyrus vartotojus, ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų bei ginčų tarp naudotojų, išskyrus vartotojus, ir pašto paslaugos teikėjų nagrinėjimo taisyklių (toliau – ir Ginčų nagrinėjimo taisyklės, GNT). RRT paminėtų privalomų veiksmų neatliko, todėl neturi pagrindo spręsti ir teigti, kad skundas, kuriame aiškiai aprašyti pareiškėjos teises galbūt pažeidę Bendrovės veiksmai ir teikiami konkretūs pasiūlymai dėl keliamų klausimų galimo išsprendimo, teisėtai buvo nenagrinėtas ar yra nenagrinėtinas dėl kokių nors skundo trūkumų.

3. Atsakovas RRT atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. RRT 2022 m. lapkričio 23 d. gavo Bendrovės raštą su paaiškinimais dėl pareiškėjos nurodytos situacijos. RRT 2022 gruodžio 1 d. raštu atsakė pareiškėjai, kad, įvertinusi jos nurodytas aplinkybes, teisės aktų reikalavimus, pažeidimo Bendrovės veikloje nenustatė. RRT 2023 sausio 13 d. raštu atsakė į 2022 m. gruodžio 15 d. skundą. Pareiškėja prašo panaikinti RRT 2023 m. sausio 13 d. raštą, tačiau nepagrindžia, kokią tiesioginę įtaką jos teisėms turės šio rašto panaikinimas.

4.2. Iš 2022 m. lapkričio 10 d. prašyme nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad Bendrovės teikiamomis pašto paslaugomis pareiškėja naudojosi kaip vartotoja. Vadovaujantis Pašto įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, vartotojų ir pašto paslaugos teikėjų ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – ir VTAĮ) nustatyta tvarka. Pareiškėjos minimos Ginčų nagrinėjimo taisyklės taikytinos ginčams, kurie kyla tarp pašto paslaugos teikėjų ir pašto paslaugos naudotojų, kurie nėra vartotojai, t. y. taikytinos, pvz., kilus ginčui tarp pašto paslaugos teikėjo ir pašto paslaugos naudotojo – juridinio asmens. Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog RRT turėjo atlikti jos nurodytus Ginčų nagrinėjimo taisyklėse numatytus veiksmus, nes, net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad tarp jos ir Bendrovės kilęs civilinis ginčas dėl pašto paslaugos teikimo ir pareiškėja pageidautų, kad RRT ši ginčą išnagrinėtų ne teismo tvarka, Ginčų nagrinėjimo taisyklės nebūtų taikytinos.

4.3. Vartotojas, kuris kreipiasi į ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją, siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. aiškiai suformuluoti prašymo dalyką. Ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančiose institucijose nagrinėtini tik tokie prašymai, kurių dalykas yra susijęs su tam tikrų materialinių teisinių padarinių atsiradimu arba pasibaigimu, todėl asmuo, kuris kreipiasi į ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją civilinių teisių gynybos (vartotojas), be kita ko, prašyme nagrinėti ginčą turi aiškiai ir konkrečiai apibrėžti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. prašyme turi būti įvardintas jo paties teisės ar kurio nors intereso pažeidimas, kurį būtų galima pašalinti būtent prašyme nurodytu pasirinktu būdu.

4.4. Pašto įstatymo 13 straipsnyje ir VTAĮ VI skirsnyje nustatyta ne teismo tvarka nagrinėtini tik tokie prašymai, kurių dalykas yra susijęs su tam tikrų materialiųjų teisinių padarinių atsiradimu arba pasibaigimu. Neaišku, kokius teisinius padarinius pareiškėjos suformuluoto reikalavimo patenkinimas pareiškėjai būtų sukėlęs, juo labiau – jis net nėra susietas su konkrečiomis jos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Siunta, dėl kurios kilo jos nepasitenkinimas dėl Bendrovės veiklos, yra pristatyta gavėjui, taigi Bendrovė sutartą pašto paslaugą suteikė, iš naujo pristatyti siuntą nebūtų įmanoma. Tai, kad pareiškėja turi pasiūlymų dėl Bendrovės veiklos tobulinimo, nereiškia, kad tarp jos ir Bendrovės yra kilęs civilinis ginčas dėl tinkamo sutarties vykdymo, kuris spręstinas ne teismo tvarka kaip VTAĮ 2 straipsnio 17 dalyje apibrėžtas vartojimo ginčas arba kaip civilinis ginčas, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

4.5. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. lapkričio 10 d. prašyme nebuvo suformuluotas materialiuosius teisinius padarinius sukeliantis reikalavimas, RRT pagrįstai nenagrinėjo jo Pašto įstatymo 13 straipsnyje nustatyta ne teismo tvarka, todėl tenkinti pareiškėjos antrąjį reikalavimą nėra jokio pagrindo.

4.6. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad RRT privalo tikrinti Bendrovės veiklos atitikimą ne tik Pašto įstatymui ir jį įgyvendinantiems teisės aktams, bet ir Pasaulinės pašto sąjungos ar jos institucijų priimamiems ar tvirtinamiems dokumentams. RRT tiek 2022 m. gruodžio 1 d. raštu, tiek 2023 m. sausio 13 d. raštu informavo pareiškėją, kad Bendrovės veikloje nenustatė neatitikimų teisės aktų reikalavimams. Nenustačiusi Bendrovės veikloje neatitikimų teisės aktų reikalavimams ir nekilus įtarimų dėl Bendrovės veiklos, kuri gali kelti grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms, RRT neturėjo jokio pagrindo pradėti neplaninį Bendrovės veiklos patikrinimą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos paštas“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad:

6.1. Sutinka su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais bei pozicija, jog pareiškėja nepagrindžia, kokią tiesioginę įtaką jos teisėms turėtų RRT 2023 m. sausio 13 d. rašto panaikinimas; taip pat 2022 m. lapkričio 10 d. skunde nebuvo suformuluotas materialiuosius teisinius padarinius pareiškėjai sukeliantis reikalavimas, todėl RRT pagrįstai nenagrinėjo jo Pašto įstatymo 13 straipsnyje nustatyta ne teismo tvarka.

6.2. Bendrovė 2022 m. spalio 26 d. gavo pareiškėjos kreipimąsi el. paštu bei pareiškėjos 2022 m. spalio 27 d. kreipimąsi, pateiktą per VTIS kartu su voko nuotrauka. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos kreipimaisi į Bendrovę pateikti dėl tos pačios situacijos, pateikimo data skiriasi 1 (viena) diena, tik naudojantis skirtingais kanalais, Bendrovė pateikė pareiškėjai vieną atsakymą.

6.3. Bendrovė nuo 2020 m. spalio mėnesio visas paprastąsias korespondencijos siuntas – įskaitant ir į siunčiamųjų laiškų dėžutes įdėtas (tiek vokuose, tiek atvirlaiškius) – pradėjo žymėti lipdukais, ant kurių yra brūkšninis kodas. Šis kodas yra būtinas Bendrovei perėjus prie automatizuoto siuntų skirstymo ir yra naudojamas vidiniams procesams, t. y. tam, kad per laiškų skirstymo mašinas keliaujantys laiškai būtų tinkamai paskirstyti ir sukristų į atitinkamų šalių maišus, tai anksčiau atlikdavo Bendrovės darbuotojai rankiniu būdu. Pareiškėjai teisės aktai nesuteikia teisės reikalauti, kad pašto paslaugos teikėjas nenaudotų arba naudotų kokį nors konkretų žymėjimą ant siunčiamų siuntų, kad siuntos būtų skirstomos kokiu nors konkrečiu kitokiu būdu. X raide prasidedantys kodai nei registruotoms, nei kitoms siuntų rūšims Pasaulinės pašto sąjungos techniniame standarte S10 nėra nustatyti, nėra priskirti jokiam produktui, todėl Bendrovė pagrįstai ir teisėtai gali jį naudoti savo reikmėms ir X raide prasidedančiu kodu pažymėtos siuntos nėra ir negali būti priskiriamos prie registruotųjų (ar kokių nors kitų), kadangi tokioms siuntoms skirtas tik techniniame standarte aprašytas konkretus kodas, prasidedantis R raide (arba atitinkamai kita raide, nurodyta standarte).

6.4. Bendrovė, reaguodama į pareiškėjos pateiktą informaciją, įprasta darbine tvarka kreipėsi į Prancūzijos Respublikos pašto paslaugų operatorių, primindama apie naudojamą žymėjimą bei prašydama paaiškinti, dėl kokios priežasties įvyko rūšiavimo ar procedūros klaida ir kaip būtų galima ją spręsti, kad nepasikartotų ateityje. Prancūzijos Respublikos pašto paslaugų operatorius nenurodė, kad Bendrovė netinkamai atlieka korespondencijos siuntų žymėjimą, tačiau informavo, kad analizuoja, kodėl jų naudojama programinė įranga XA kodu pažymėtą korespondencijos siuntą priskyrė sekamoms siuntoms.

II. 7. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjos O. G. skundą.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad:

8.1. Pareiškėja pateikė prašymą Tarnybai dėl AB „Lietuvos paštas“ veiksmų, kurį Tarnyba persiuntė RRT. Prašyme pareiškėja prašė pakeisti paprastųjų tarptautinio pašto korespondencijos siuntų žymėjimą atsisakant identifikavimo etikečių klijavimo ant paprastų laiškų arba taikant neklaidinančias identifikavimo etiketes, iš esmės skirtingas nuo registravimo etikečių. Pareiškėja pateikė argumentus dėl to, kad jos į Prancūzijos Respublikos iš Lietuvos Respublikos per „AB Lietuvos paštas“ išsiųstos paprastosios pašto korespondencijos siuntos nėra paliekamos gavėjų pašto dėžutėse, tačiau Prancūzijos Respublikos pašto tarnybų darbuotojams jas vertinant kaip registruotas siuntas (pareiškėjos nuomone, dėl to, kad AB „Lietuvos paštas“ ant siuntų užklijuoja Identifikacines etiketes), gavėjai yra kviečiami atvykti jų atsiimti į pašto skyrių. Tai sukelia siuntų gavėjams nepatogumų.

8.2. RRT 2022 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. (64.4Mr) 1B-3279 pareiškėjai nurodė, kad Bendrovė, žymėdama brūkšniniu kodu paprastąsias tarptautines pašto korespondencijos siuntas, pašto paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų nepažeidžia; pašto veiklą reglamentuojantys teisės aktai reikalavimo žymėti pašto siuntas būtent pareiškėjos nurodomu būdu nenumato; skirtingų pašto siuntų tarnybų (šiuo atveju – Prancūzijos Respublikos) nacionaliniuose teisės aktuose gali būti detaliau pasisakyta dėl paprastųjų tarptautinių pašto korespondencijos siuntų įteikimo gavėjams tvarkos; gavėjai turi galimybę kreiptis į savo pašto tarnybą pateikdami pretenzijas dėl pašto siuntos įteikimo.

8.3. Pareiškėja 2022 m. gruodžio 15 d. pateikė RRT skundą, kuriame prašė panaikinti 2022 m. gruodžio 1 d. raštą Nr. (64.4Mr) 1B-327 ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyta tvarka ir terminais priimti administracinį sprendimą dėl jos 2022 m. lapkričio 10 d. skunde dėl AB Lietuvos pašto veiksmų keliamų pretenzijų.

8.4. RRT 2023 m. sausio 13 d. raštu, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, akcentavo, kad jos prašyme nebuvo nurodyta, kokias konkrečias jos teises ir teisėtus interesus pažeidė viešojo administravimo subjektas, todėl jos prašymas nebuvo nagrinėtas kaip skundas ir dėl jo nebuvo atlikta administracinė procedūra, tačiau jis buvo išnagrinėtas kaip prašymas ir pateiktas RRT atsakymas dėl AB „Lietuvos paštas“ veiksmų atitikimo teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. lapkričio 10 d. prašyme nebuvo suformuluotas materialiuosius teisinius padarinius sukeliantis reikalavimas, jis nebuvo nagrinėjamas Pašto įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka.

9. Teismas pažymėjo, kad AB „Lietuvos paštas“ nėra viešojo administravimo subjektas ir nagrinėjamu atveju pareiškėjai suteikė pašto, o ne administracines paslaugas, todėl atsakovas pagrįstai pagal pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir paaiškinimus nepradėjo administracinės procedūros.

10. Teismas vertino, kad atsakovas, nenustatęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 45.1–45.3 papunkčiuose nustatytų pagrindų, pareiškėjai atsakymą į 2022 m. gruodžio 15 d. skundą pagrįstai parengė laisva forma, be to, skundžiamame Rašte atsakovas išsamiai paaiškino, kodėl atsakymas į pareiškėjos 2022 m. spalio 27 d. prašymą taip pat buvo pateiktas laisva forma. Teismo vertinimu, atsakymas (Raštas) pareiškėjai pateiktas, nepažeidžiant VAĮ 10, 11 straipsnių ir Taisyklių 45 punkto reikalavimų.

11. Teismas pažymėjo, kad AB Lietuvos paštas pareiškėjai suteikė paslaugas, kurių teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-929-261/2015; 2016 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje byla Nr. AS-357-602/2016), o teisminiai ginčai dėl tokių paslaugų nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (Pašto įstatymo 13 str. 4 d.).

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nagrinėjamu atveju nepriėmė sprendimo atsisakyti nagrinėti ginčą pagal Pašto įstatymo 13 straipsnio nuostatas. RRT skundžiamame Rašte paaiškino priežastis, dėl kurių pagal pareiškėjos prašymą ir skundą nebuvo pradėta administracinė procedūra, t. y. atsakovas pagal pareiškėjos pateiktus duomenis nenustatė AB Lietuvos pašto veiksmų prieštaravimo teisės aktams, todėl 2022 m. gruodžio 1 d. raštu atsakė pareiškėjai laisva forma.

13. Teismo vertinimu, savaime turėtų įtakos pareiškėjos teisėms ne Raštas, bet RRT arba bendrosios kompetencijos teismo sprendimas, kuriuo būtų išnagrinėtas pareiškėjos, kaip pašto paslaugų naudotojos, ir AB „Lietuvos paštas“ ginčas dėl suteiktų pašto paslaugų. Skundžiamas Raštas neužkerta kelio pareiškėjai, manančiai, kad jos teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, įstatymų (įskaitant Pašto įstatymo 13 straipsnį) nustatyta tvarka ir forma pateikti skundą RRT arba bendrosios kompetencijos teismui dėl pašto paslaugų netinkamo suteikimo.

14. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, kad jos netenkinantis pašto korespondencijos siuntų žymėjimas pažeidžia jos teisę į asmeninio susirašinėjimo neliečiamumą, teismas pažymėjo, kad pašto siuntų slaptumą ir duomenų apsaugą reguliuoja Pašto įstatymo 11 straipsnis. Nagrinėjamu atveju pareiškėja atsakovui nenurodė konkrečių duomenų apie tai, kad AB „Lietuvos paštas“ savo veiksmais pažeidžia jai įstatymų garantuojamą susirašinėjimo slaptumą ir 2022 m. gruodžio 15 d. nepareiškė atsakovui materialaus pobūdžio reikalavimo, susijusio su galimu AB „Lietuvos paštas“ padarytu Pašto įstatymo 11 straipsnio reikalavimų pažeidimu pareiškėjos atveju.

15. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, visapusiškai įvertino visas su juo susijusias aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo ir pagrįstai įvertino, jog pagal pareiškėjos reikalavimus nėra pagrindo pradėti administracinę procedūrą arba jos skundą (prašymą) nagrinėti Pašto įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl 2023 m. sausio 13 d. raštu pareiškėjai atsakė laisva forma. Šis Raštas yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra jokio įstatyminio pagrindo jį panaikinti nei patikslintame skunde nurodytais, nei kitais motyvais. Teismas nurodė, kad atmetus pagrindinį pareiškėjos reikalavimą, nėra pagrindo patenkinti išvestinius reikalavimus – įpareigoti atsakovą pradėti Pašto įstatymo 13 straipsnyje numatytą naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų ginčų sprendimo ne teismo tvarka procedūrą arba įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. lapkričio 10 d. skundą iš naujo – todėl išvestinius patikslinto skundo reikalavimus taip pat atmetė kaip nepagrįstus. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos patikslintas skundas atmetamas, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. 16. Pareiškėja O. G. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Pašto įstatymo 11 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje neįtvirtintas draudimas identifikavimo numeriu žymėti į gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutę pristatomas tarptautines paprastąsias korespondencijos siuntas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalies nuostatai „žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas“, 2 dalies nuostatai „asmens susirašinėjimas neliečiamas“ ir konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Pašto įstatymo 13 straipsnio 1, 2 ir 6 dalys tiek, kiek jose neįtvirtintas reikalavimas naudotojų ginčus su pašto paslaugų teikėjais dėl privataus gyvenimo ir asmeninio susirašinėjimo neliečiamumo, įskaitant tuos, kurie RRT persiunčiami nagrinėti kitų valstybės institucijų, nagrinėti bendrąja ginčų nagrinėjimo neteismine tvarka taikant prašymo (skundo) trūkumų nustatymo ir šalinimo bendrąsias priemones, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatai „asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“ ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:

17.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, jame neatskleista bylos esmė, neanalizuoti esminiai bylos faktiniai ir teisiniai aspektai, nepasisakyta dėl pagrindinių su RRT 2023 m. sausio 13 d. raštu susijusių pareiškėjos patikslinto skundo argumentų, teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, logikos dėsnius, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teismų praktikos, neteisingai pritaikė materialiąją teisę, įskaitant tokias teisės normas, kurios kelia pagrįstas abejones dėl atitikties Konstitucijai.

17.2. Teismas sprendime teisingai konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl RRT 2023 m. sausio 13 d. rašto (antrasis atsakymas) teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau šio rašto teisėtumo ir pagrįstumo klausimo teismas iš esmės nenagrinėjo, nes neatskleidė bylos esmės. Teismas neįvertino bylos aplinkybių, kad pareiškėja dėl Bendrovės neteisėtų veiksmų teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į Tarnybą per jos oficialų tinklalapį VTIS pateikdama skundą, kurį būtent Tarnyba priskyrė pagal Pašto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 14 punkte nustatytą RRT kompetenciją nagrinėtinu skundu ir jį persiuntė nagrinėti RRT.

17.3. Teismas neįvertino pareiškėjos patikslintame skunde ir paaiškinimuose nurodytų ginčo dalyko dėl RRT neveikimo faktinių-juridinių aplinkybių, kad RRT funkcijų nevykdymas – pirminio skundo nenagrinėjimas Pašto įstatymo 13 straipsnyje numatytoje specialioje neteisminėje naudotojų ginčų su Bendrove nagrinėjimo procedūroje negali būti pateisinamas pirminio skundo trūkumais. Pagal VAĮ 11 straipsnio 3 dalies ir 11 straipsnio 1 dalyje numatytų Taisyklių 29 punkto, Elektroninių ryšių įstatymo 34 ir 41 straipsnių, Ginčų nagrinėjimo taisyklių 10 ir 11 punktų reikalavimus, RRT, gavusi iš Tarnybos persiųstą pirminį skundą, privalėjo atlikti specialiosios procedūros parengiamuosius veiksmus: pirminio skundo priėmimą, pareiškėjos informavimą apie pirminio skundo trūkumus nustatant terminą jiems pašalinti, tačiau šių veiksmų neatliko. Pareiškėja konkrečiu atveju nesikreipė į RRT tiesiogiai Pašto įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka, jos pirminį skundą persiuntė kompetentinga institucija – Tarnyba, apie pirminio skundo trūkumus Ginčų nagrinėjimo taisyklių nustatyta tvarka pareiškėja nebuvo informuota, todėl RRT tokiomis aplinkybėmis nusprendusi nenagrinėti pirminio skundo dėl jo trūkumų veikė neteisėtai. Teismas šių aplinkybių neįvertino, todėl sprendime padarė įrodymais ir teisiniu reguliavimu nepagrįstas išvadas.

17.4. Teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi byloje nesančiu faktu, kad neva pareiškėja 2022 m. gruodžio 15 d. skunde prašė atsakovo VAĮ nustatyta tvarka ir terminais priimti administracinį sprendimą dėl jos pirminiame skunde nurodytų Bendrovės veiksmų. Priešingai, nei teismas konstatavo, 2022 m. gruodžio 15 d. skunde pareiškėja prašė priimti administracinį sprendimą ne dėl Bendrovės veiksmų, bet dėl panaikinimo RRT neveikimu Pirmajame atsakyme išreikštos valios atžvilgiu Pašto įstatymo 13 straipsniu nustatytos pareiškėjos teisės į neteisminį ginčo su Bendrove išsprendimą specialiojoje procedūroje. 2022 m. gruodžio 15 d. skunde išsamiai apibrėžta, kokia RRT 2022 m. gruodžio 1 d. rašto dalis yra skundžiama, reikalaujant tai išspręsti VAĮ nustatyta tvarka.

17.5. Teismas neįvertino faktinės aplinkybės, kurią pareiškėja nurodė patikslintame skunde ir paaiškinimuose, kad per Ginčų nagrinėjimo taisyklėse nurodytus terminus nuo pirminio skundo gavimo neatlikusi parengiamuosius specialiosios procedūros veiksmus, kuriuos pareiškėja galėtų ginčyti bendrosios kompetencijos teisme, ir pateikdama Pirmuoju atsakymu klaidinančią informaciją, kad skundžiami Bendrovės veiksmai tariamai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, RRT išreiškė valią nevykdyti Pašto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 14 punkte nustatytos funkcijos (nepradėti specialiosios procedūros), kurios pareiškėja negali ginčyti bendrosios kompetencijos teisme. Tokiu būdu pareikšta RRT valia lemia VAĮ 2 straipsnio 5 punkto apibrėžties „administracinis sprendimas“ atitiktį. Dėl šios aplinkybės, kurios teismas neįvertino, Pirmasis atsakymas tiek, kiek RRT neveikimu ir neteisėtos informacijos pateikimu buvo išreikšta RRT valia nepradėti specialiosios procedūros, yra administracinis sprendimas, kurį 2022 m. gruodžio 15 d. skundu pareiškėja pagrįstai prašė panaikinti administracinėje procedūroje priimant sprendimą. Teismas šioje dalyje neteisingai nustatė tarp ginčo šalių susiklosčiusį teisinį santykį ir netinkamai pritaikė materialiąją teisę – VAĮ 2 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatas.

17.6. Teismas neįvertino aplinkybės, nurodytos patikslinto skundo 23 ir 60 paragrafuose, jog neteisminė ginčų sprendimo tvarka, nustatyta Pašto įstatymo 13 straipsnyje, įgyvendina Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (toliau – ir Pašto direktyva) 35 aiškinamojo straipsnio ir 19 straipsnio nuostatas, kad Europos Sąjungos valstybės narės privalo užtikrinti greito ir teisingo pašto paslaugų teikėjų ir naudotojų ginčų sprendimo pirmoje pakopoje priemones, įskaitant skaidrias, paprastas ir nedaug sąnaudų reikalaujančias tiesiogines ginčų sprendimo sistemas paslaugų teikėjų aplinkoje, nepriklausomas neteismines sistemas, ir antros pakopos ginčų sprendimo sistemą, teikiant skundus kompetentingai nacionalinei valdžios institucijai, jeigu pirmoje pakopoje pateikti naudotojų skundai nebuvo išspręsti patenkinamai.

17.7. Teismas nepagrįstai sprendė, jog antrasis atsakymas (Raštas) nesukėlė pareiškėjai savarankiškų materialiųjų teisinių pasekmių. Teismas sprendime neišaiškino, kokio galutinio teisinio sprendimo tarpiniu (procedūriniu) sprendimu laikytinas RRT Raštas. Teismo įsitikinimas šiuo atveju negali būti grindžiamas Pašto įstatymo 13 straipsnyje numatyta specialiąja procedūra, kurioje priimtų tarpinių (procedūrinių) sprendimų apskundimo bendrosios kompetencijos teismui tvarka numatyta Ginčų nagrinėjimo taisyklėse, nes ginčo su RRT esmę, be kita ko, sudaro ginčijamas RRT neveikimas – nepriėmimas GNT 10 ir 11 punktuose numatytų specialiosios procedūros parengiamųjų (tarpinių) sprendimų. Kita vertus, Raštu buvo priimtas ne tarpinis, o galutinis administracinis sprendimas – atsisakyta panaikinti Pirmuoju atsakymu ir neveikimu išreikštą RRT administracinį sprendimą nevykdyti Pašto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 14 punkte nustatytos funkcijos ir visiškai neduoti eigos specialiajai procedūrai, įskaitant atsisakymą priimti GNT 10 ir 11 punktuose numatytus specialiosios procedūros parengiamuosius (tarpinius) sprendimus.

17.8. Teismas nevertino RRT pareiškėjai pateiktos informacijos teisingumo (tikslumo) ir teisėtumo, t. y. atitikties Lietuvos teisės aktų ir Seimo ratifikuotų tarptautinių sutarčių reikalavimams. Teismas netinkamai pritaikė materialiąją teisę – Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų nuostatas, kad institucijos teikiami duomenys turi būti išsamūs, tikslūs ir teisėti. Paminėtos priežastys lemia, kad sprendimo 7 puslapio 4 pastraipoje pateikta teismo išvada yra nepagrįsta ir neteisėta.

17.9. Teismas neįvertino Pirmajame atsakyme ir antrajame atsakyme (Rašte) pateiktos informacijos apie pirminiame skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis Bendrovės panaudoto ginčijamo žymėjimo neteisėtumą įrodančių duomenų. Universaliosios pašto paslaugos teikimas yra specialiuoju Pašto įstatymu reglamentuojama veikla, todėl Bendrovės teisė „leidžiama tai, kas tiesiogiai nedraudžiama“ yra apribota Pašto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytu draudimu veikloje pažeisti Pašto įstatymo ir jį įgyvendinančių aktų reikalavimus, įskaitant Pašto įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą reikalavimą, kad „pašto siuntų, siunčiamų universaliosios pašto paslaugos teikėjo pašto tinklu, rūšys <...> teikiant universaliąją pašto paslaugą turi atitikti Pasaulinės pašto sąjungos Pasaulinėje pašto konvencijoje, Pašto korespondencijos reglamente <...> nustatytus reikalavimus“, Pašto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „pašto paslaugos teikėjai naudotojams privalo garantuoti susirašinėjimo slaptumą“, ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3-259 „Dėl Universaliosios pašto paslaugos teikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Universaliosios pašto paslaugos teikimo taisyklių (toliau – ir UPPT taisyklės) 2.1 papunkčio reikalavimą paprastuosius laiškus nežymėti identifikavimo numeriais. Teismas neįvertino šios teisinio reguliavimo aplinkybės, lemiančios draudimą Bendrovei ginčijamu žymėjimu ar bet kokiais kitais veiksmais (neveikimu) pakeisti paprastojo tarptautinio laiško rūšį į sekamojo tarptautinio laiško rūšį ir tuo sudaryti sąlygas paprastųjų laiškų sekimui be siuntėjo sutikimo, t. y. pažeisti asmeninio susirašinėjimo neliečiamumą.

17.10. Teismas neįvertino Bendrovės teiginius paneigiančių pareiškėjos argumentų, jog „standarte S10 nurodyta, kad bet kokie dviejų abėcėlės simbolių deriniai, kurie dar nėra priskirti visuotiniam naudojimui ir nepaskirti išskirtiniam vietiniam / dvišaliui / daugiašaliam naudojimui, gali būti priskirti tik PPS Standartų valdybos sprendimu, tačiau RRT nepateikė jokių duomenų, kad Bendrovė turi PPS suteiktą ir su PPS Standartų valdyba suderintą leidimą naudoti kodinius simbolius UA ar XA išskirtiniam vidiniam Lietuvos ar dvišaliam/daugiašaliam tarptautinių ir (ar) vietinių siuntų žymėjimui“. Teismas neatsižvelgė į teismų praktiką ir sprendime neįvertino, kad Bendrovei ir RRT nepateikus įrodymų apie dvišalį susitarimą su Prancūzijos Respublika ir / ar PPS Standartų valdybos leidimą Bendrovei naudoti tarptautinių paprastųjų laiškų ženklinimui ginčijamą žymėjimą, atsižvelgus į Bendrovės pateikto susirašinėjimo su Prancūzijos Respublikos pašto tarnyba duomenis, bylos ginčo išsprendimui reikšminga aplinkybė, jog Bendrovė ginčijamą žymėjimą vykdo neteisėtai, laikytina visiškai įrodyta. Atitinkamai, visiškai įrodyta laikytina esminė bylos ginčo aplinkybė, kad Pirmajame atsakyme ir antrajame atsakyme (Rašte) RRT teikė neteisėtą informaciją ir ja remdamasi priėmė neteisėtus administracinius sprendimus.

17.11. Teismas nepagrįstai ginčą dėl valstybės kontroliuojamos universaliosios pašto paslaugos veiklos priežiūrą ir kontrolę vykdančios RRT sprendimų nevykdyti Pašto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 14 punkte nustatytos RRT funkcijos „nagrinėti naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų ginčus“ priskiria civilinės teisės teisiniams santykiams. Teismas nesikreipė į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti dėl šio ginčo priskyrimo bendrosios kompetencijos teismui.

17.12. Teismas pritaikė Pašto įstatymo 11 ir 13 straipsnių nuostatas, keliančias pagrįstų abejonių dėl jų atitikties Konstitucijai. Pašto įstatymo 11 ir 13 straipsnių aiškinimo ir taikymo taisyklė „asmeninio susirašinėjimo neliečiamumo pažeidimai ne teismo tvarka nagrinėjami tik pateikus prašymą (skundą) su aiškiai suformuluotu materialaus pobūdžio reikalavimu ir netaikant prašymo (skundo) trūkumų šalinimo priemonių“ kelia pagrįstas abejones dėl Pašto įstatymo 11 ir 13 straipsnių atitikties Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatai „asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“ ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismo įsitikinimu, UPPT taisyklių 2 punkte įtvirtintas draudimas paprastuosius laiškus žymėti identifikaciniais numeriais nėra susijęs su Pašto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies ir Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalies nuostatos „asmens susirašinėjimas neliečiamas“ įgyvendinimu ir negali būti nagrinėjamas specialiojoje procedūroje taikant skundo trūkumų šalinimo priemones. Tokia Pašto įstatymo 11 straipsnio 11 dalies ir UPPT taisyklių 2 punkto aiškinimo ir taikymo taisyklė kelia pagrįstas abejones dėl Pašto įstatymo 11 straipsnio atitikties Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalies nuostatai „žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas, 2 dalies nuostatai „asmens susirašinėjimas neliečiamas“ ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

17.13. Teismas sprendime suformavo Pašto įstatymo 11 ir 13 straipsnių aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad „tarptautinių paprastųjų laiškų žymėjimo identifikavimo numeriais atvejai nelaikytini asmeninio susirašinėjimo neliečiamumo (slaptumo) pažeidimais ir Pašto įstatymo 13 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nustatyta ne teismo tvarka RR tarnyboje nagrinėtini tik pateikus tiesiogiai (ar persiunčiant kitai valstybės institucijai) pareiškėjo prašymą (skundą) su aiškiai suformuluotu materialaus pobūdžio reikalavimu, netaikant prašymo (skundo) trūkumų šalinimo priemonių“. Ši taisyklė apriboja paprastųjų tarptautinių laiškų siuntime dalyvaujančių asmenų, kurių ir jų privataus asmeninio susirašinėjimo partnerių asmens duomenys be sutikimo renkami ir naudojami nedeklaruotiems tikslams, teises į privataus gyvenimo ir asmeninio susirašinėjimo neliečiamumo pažeidimų gynimą Pašto direktyvos 19 straipsnyje ir Pašto įstatymo 13 straipsnyje numatytomis specialiosios procedūros priemonėmis – ne teismo tvarka, greitai, skaidriai, teisingai ir nebrangiai. Šioje taisyklėje taikomas teisinis reguliavimas, kuriuo leidžiama be asmens tiesioginio sutikimo nedeklaruotiems tikslams naudoti jo asmens duomenis bei duomenis apie jo privataus susirašinėjimo partnerius, taip kišantis į asmenų privatų gyvenimą ir asmeninį susirašinėjimą, kartu apribojant asmenų teisę pasinaudoti teisės aktuose reglamentuota piliečių prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūra, nors tokie asmenų teisių ribojimai nepagrįsti siekiais apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybe ir konstituciškai svarbius tikslus, kelia pagrįstas abejones dėl atitikties Konstitucijai.

18. Atsakovas RRT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad:

19.1. Tarnyba, nustačiusi, jog nėra kompetentinga nagrinėti pareiškėjos pirminio skundo ir susipažinusi su Pašto įstatyme įtvirtintomis RRT funkcijomis pašto srityje, tik vykdė VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą nurodytą pareiškėjos skundą persiųsti kitai kompetentingai institucijai (šiuo atveju RRT), tokiu būdu, be kita ko, įgyvendindama „vieno langelio“ principą, tačiau tokiais savo veiksmais niekaip neįpareigojo RRT, kaip savarankiškos ir nepriklausomos institucijos, atlikti būtent pareiškėjos nurodomus veiksmus ir (ar) įgyvendinti būtent pareiškėjos nurodomas procedūras, susijusias su persiųsto skundo nagrinėjimu, t. y. tęsti, anot pareiškėjos, Tarnybos pirminio skundo persiuntimu pradėtą Pašto įstatymo 13 straipsnyje numatytą naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų ginčų sprendimo ne teismo tvarka procedūrą tarp pareiškėjos ir Bendrovės. Pritarus pareiškėjos nepagrįstiems argumentas, jog RRT turėjo tęsti neva Tarnybos pradėtą ginčų nagrinėjimo neteisminę procedūrą, iš esmės būtų pažeistas dviejų, jokiais tarpusavio pavaldumo santykiais nesusijusių ir kitais subordinaciniais ryšiais nesaistomų, konkrečiose teisės aktų nustatytose srityse kompetentingų institucijų (šiuo atveju RRT ir Tarnybos) nepriklausomumas.

19.2. Bendrovės teikiamomis pašto paslaugomis pareiškėja naudojosi kaip vartotoja, o vadovaujantis Pašto įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, vartotojų ir pašto paslaugos teikėjų ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjos akcentuojamos Ginčų nagrinėjimo taisyklės yra taikytinos ginčams, kylantiems tarp pašto paslaugos teikėjų ir pašto paslaugos naudotojų, kurie nėra vartotojai, t. y. taikytinos, pvz., kilus ginčui tarp pašto paslaugos teikėjo ir pašto paslaugos naudotojo, kuris yra juridinis asmuo. Taigi, RRT neturėjo pagrindo atlikti pareiškėjos nurodytus Ginčų nagrinėjimo taisyklėse numatytus veiksmus, kadangi šios taisyklės pareiškėjos atveju netaikytinos.

19.3. VTAĮ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-382 „Dėl Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklės nustato aiškius reikalavimus prašymui ne teismo tvarka spręsti ginčą, įskaitant ir tinkamą reikalavimo, kokiu būdu vartotojas prašo apginti jo galbūt pažeistas teises ar teisėtus interesus, pateikimą. Vartotojas, kuris kreipiasi į ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją, siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. aiškiai suformuluoti prašymo dalyką. Nagrinėjamu atveju pagal pareiškėjos suformuluotą reikalavimą iš esmės nebuvo aišku, kokius teisinius padarinius pareiškėjos suformuluoto reikalavimo patenkinimas jai būtų sukėlęs tariamo pareiškėjos ginčo su Bendrove kontekste.

19.4. RRT kompetencija pašto srityje yra apibrėžta Pašto įstatymo 6 straipsnyje, tačiau jame nėra numatyta, kad RRT būtų kompetentinga vykdyti Pasaulinės pašto sąjungos ar jos institucijų priimtų ar patvirtintų dokumentų laikymosi priežiūrą, kaip pareiškėja teigia. Nei vienas iš apeliaciniame skunde minimų Pasaulinės pašto sąjungos dokumentų nenustato jokių pareigų RRT, todėl neaišku, kokiu teisiniu pagrindu RRT turėtų vykdyti Bendrovės veiklos priežiūrą jos atitikimo Pasaulinės pašto sąjungos patvirtintų dokumentų aspektu.

19.5. Dėl Bendrovės veiksmų, kuriuos pareiškėja skundė, t. y. pašto siuntų ginčijamo žymėjimo, RRT iš esmės pasisakė nagrinėdama pareiškėjos pirmąjį ir antrąjį skundą. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kaip taikant ginčijamą žymėjimą buvo sudarytos kokios nors realios sąlygos Pašto įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pašto paslaugos pareigos ar to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo pažeidimui, t. y. nėra jokių įrodymų, kad Bendrovė, pvz., susipažino su pareiškėjos siųstų pašto siuntų (laiškų) turiniu ar atskleidė jį tretiesiems asmenims, kad neteisėtai teikė informaciją tretiesiems asmenims apie pareiškėją ir jos naudojimąsi Bendrovės teikiama pašto paslauga ar atliko kokius nors kitus veiksmus, kuriuos būtų pagrindas vertinti kaip Pašto įstatymo 11 straipsnio nuostatų ir atitinkamai pareiškėjos teisės į asmeninio susirašinėjimo neliečiamumą pažeidimą.

19.6. Pareiškėjos dėstomi motyvai, kuriais bandoma sukelti abejones dėl Pašto įstatymo 11 ir 13 straipsnių atitikimo Konstitucijai, yra tarpusavyje logiškai nesusiję. Pareiškėjos galimybės kreiptis į kompetentingas institucijas, įskaitant RRT, turint nusiskundimų dėl jos teisių, susijusių su Bendrovės veikla, nurodytomis Pašto įstatymo nuostatomis nėra niekaip ribojamos. RRT išnagrinėjo pareiškėjos tiek pirmąjį skundą, tiek antrąjį skundą ir įvertino Bendrovės veiksmus, atitinkamai ir pirmosios instancijos teismas įvertino RRT pareiškėjai pateiktus atsakymus ir dėl jų priėmė sprendimą, tačiau tai, kad RRT ir / ar teismo pareiškėjai pateikti atsakymai neatitinka pareiškėjos lūkesčių, savaime nelemia jų neteisėtumo, be kita ko, nesudaro pagrindo teisės normų, kuriomis vadovavosi RRT ir teismas laikyti prieštaraujančiomis Konstitucijai.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos paštas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad Bendrovė nuo 2020 m. spalio mėnesio visas paprastąsias korespondencijos siuntas – įskaitant ir į siunčiamųjų laiškų dėžutes įdėtas (tiek vokuose, tiek atvirlaiškius) – pradėjo žymėti lipdukais, ant kurių yra brūkšninis kodas. Šis kodas yra būtinas Bendrovei perėjus prie automatizuoto siuntų skirstymo ir yra naudojamas tik vidiniams procesams, t. y. tam, kad per laiškų skirstymo mašinas keliaujantys laiškai būtų tinkamai paskirstyti ir sukristų į atitinkamų šalių maišus, ką anksčiau atlikdavo Bendrovės darbuotojai rankiniu būdu. Korespondencijos siuntos nėra siunčiamos pavieniui. Visos siuntos yra atitinkamai suskirstomos ir siunčiamos kitos šalies pašto operatoriams maišuose, kurie turi papildomus standartinius žymėjimus. Taigi, visos paprastosios korespondencijos siuntos yra siunčiamos maišuose su žymėjimu, reiškiančiu, kad visos tame maiše esančios siuntos yra neregistruotosios, t. y. kiekvienas maišas turi savo atskirą taros numerį su brūkšniniu kodu (lipdukas klijuojamas ant maišo plombos ir prieš atidarant turi būti nuskanuojamas). Numeryje esančios raidės UN rodo, kad tai yra neregistruota korespondencija. Nuskanavus kodą, ši informacija turi būti matoma ir sistemoje. Tai reiškia, kad Prancūzijos Respublikos pašto paslaugų operatorius, gavęs tokį maišą, žino, jog visos jame esančios siuntos yra neregistruotos. Asmens teisė į asmeninio susirašinėjimo neliečiamumą galioja ir yra vienodai užtikrinama visais atvejais, nepriklausomai, ar siunčiama registruota korespondencijos siunta ar paprasta korespondencijos siunta ir nėra duomenų, kad Bendrovė pažeistų šią asmenų teisę.

22. Pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose papildomai pažymi, kad:

22.1. Tarnybos 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimas persiųsti pirminį skundą nagrinėti pagal kompetenciją RRT grindžiamas būtent Pašto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1, 8 ir 14 punktais, VAĮ 11 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1029 „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nuostatų (toliau – ir RRT nuostatai) 8.111 bei 19.102 punktais, o ne VTAĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Šie faktai lemia kompetentingos vartotojų teisių gynimo institucijos sprendimą, kurio RRT neginčijo, kad tarp pareiškėjos ir Bendrovės kilo ne vartojimo ginčas, o universaliosios pašto paslaugos naudojimo ginčas. Pareiškėja turėjo lūkesčių (teisėtą interesą), kad RRT tinkamai vykdydama Pašto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1, 8 ir 14 punktų ir jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus, ne teismo tvarka išspręs pirminiame skunde aprašytą jos, kaip universaliosios pašto paslaugos naudotojo – tarptautinių laiškų siuntėjo ginčą su šios paslaugos teikėju Bendrove. Ne skirtingų institucijų nepriklausomumo – pavaldumo santykiai, o teisės viršenybės, viešosios teisės, žmogaus teisių gerbimo principai ir atidumo bei rūpestingumo kriterijai lemia RRT pareigą vykdyti teisės aktuose nustatytas pareigas ginant teisėtus pareiškėjos interesus.

22.2. Atsakovas klaidina teismą tuo, jog iškreipia (nutyli) byloje pateiktus Bendrovės ir Prancūzijos Respublikos pašto susirašinėjimo duomenis, įrodančius Bendrovės atsakomybę už pareiškėjos privatumo ir asmeninio susirašinėjimo neliečiamumo pažeidimus. Minėti susirašinėjimo duomenys įrodo, kad dėl ginčijamo žymėjimo automatizuotos laiškų skirstymo sistemos Prancūzijos Respublikoje iš Lietuvos Respublikos siunčiamus paprastuosius laiškus priskiria ne paprastųjų laiškų rūšiai, o sekamų laiškų rūšiai; toks paprastųjų laiškų rūšies automatinis pakeitimas į sekamųjų laiškų rūšį lemia ne tik pareiškėjos siunčiamų į Prancūzijos Respubliką paprastųjų laiškų gavėjų nepatogumus, kai jie verčiami laiškus atsiimti asmeniškai pasirašydami pašto skyriuose, bet ir pareiškėjos asmens duomenų bei jos asmeninio susirašinėjimo duomenų (laiškų gavėjų asmens duomenų) kaupimą ir tvarkymą (naudojimą) nedeklaruotiems tikslams be pareiškėjos sutikimo.

22.3. Bendrovė atsiliepime pateikė papildomus įrodymus (paaiškinimus apie pašto siuntos maišų žymėjimą), kuriuos galėjo ir privalėjo pateikti pirmosios instancijos teismo procese. Šiais papildomais įrodymais Bendrovė klaidina teismą, kad ginčijamu žymėjimu pažymėtų siuntų sudėjimas į maišus, kurie pažymėti raidiniu indeksu UN panaikina galimybę Prancūzijos Respublikos pašto sistemoje jas laikyti registruotomis siuntomis. Tačiau toks maišų žymėjimas ir bylos faktai įrodo, kad indeksas UN nepanaikina galimybės Prancūzijos Respublikos pašto sistemoje ginčijamu žymėjimu pažymėtus paprastuosius laiškus laikyti sekamais laiškais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2023 m. sausio 13 d. rašto Nr. (64.2Mr)1B-106 „Dėl Jūsų 2022 m. gruodžio 15d. skundo“ bei įpareigojimo atlikti veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, jog atsakovas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, visapusiškai įvertino visas su juo susijusias aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo ir pagrįstai įvertino, jog pagal pareiškėjos reikalavimus nėra pagrindo pradėti administracinę procedūrą arba jos skundą (prašymą) nagrinėti Pašto įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl 2023 m. sausio 13 d. raštu pareiškėjai atsakė laisva forma.

25. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, logikos dėsnius, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teismų praktikos, neteisingai pritaikė materialiąją teisę, įskaitant tokias teisės normas, kurios kelia pagrįstas abejones dėl atitikties Konstitucijai.

26. Teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

27. Vadovaujantis Pašto įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, vartotojų ir pašto paslaugos teikėjų ginčai nagrinėjami Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjos minimos Ginčų tarp galutinių paslaugų gavėjų, išskyrus vartotojus, ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų bei ginčų tarp naudotojų, išskyrus vartotojus, ir pašto paslaugos teikėjų nagrinėjimo taisyklės taikytinos ginčams, kurie kyla tarp pašto paslaugos teikėjų ir pašto paslaugos naudotojų, kurie nėra vartotojai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis nagrinėjamam ginčui aktualia Ginčų taisyklių 50 punkto redakcija, RRT nagrinėjant ginčą priimti procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti priimti prašymą, atsisakyti nagrinėti ginčą, sustabdyti ar nutraukti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Ta pati nuostata įtvirtinta ir Pašto įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje. Taigi, visų pirma, kaip teisingai konstatavo atsakovas bei pirmosios instancijos teismas, Ginčų taisyklių nuostatos netaikomos pareiškėjai, nes ji patenka į vartotojų kategoriją, o vartotojai yra išskirti iš asmenų, kuriems taikomos šios Ginčų taisyklės, apibrėžties, o, antra, RRT priimtų procedūrinių sprendimų patikra nustatyta bendrosios kompetencijos teismams.

28. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.

29. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija pritaria atsakovo padarytai išvadai, kad VVTAT, nustačiusi, kad nėra kompetentinga nagrinėti pareiškėjos pirminio skundo ir susipažinusi su Pašto įstatyme įtvirtintomis RRT funkcijomis pašto srityje bei remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje jai įtvirtinta pareiga, nurodytą pareiškėjos skundą persiuntė kitai kompetentingai institucijai (šiuo atveju RRT), tokiu būdu, be kita ko, įgyvendindama „vieno langelio“ principą, tačiau tokiais savo veiksmais niekaip neįpareigojo RRT, kaip savarankiškos ir nepriklausomos institucijos, atlikti būtent pareiškėjos nurodomus veiksmus ir (ar) įgyvendinti būtent pareiškėjos nurodomas procedūras, susijusias su persiųsto skundo nagrinėjimu, t. y. tęsti, anot pareiškėjos, VVTAT pirminio skundo persiuntimu pradėtą pašto įstatymo 13 straipsnyje numatytą naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų ginčų sprendimo ne teismo tvarka procedūrą pareiškėjos ir Bendrovės atžvilgiu. Vienos viešojo administravimo institucijos pareiga, nustačius, kad ji nėra kompetentinga spręsti konkretaus klausimo, persiųsti jį nagrinėti kitai galimai kompetentingai institucijai, savaime neapibrėžia atitinkamos institucijos, kuriai buvo persiųstas nagrinėti klausimas (skundas, prašymas ar kt.), įgaliojimų ribų, jos taikomų procedūrų ir pan.

30. Vadovaujantis Pašto įstatymo 3 straipsnio 9 dalimi, pašto paslauga – pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas, o pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, administracinė paslauga – šio įstatymo nurodyta viešojo administravimo veikla, susijusi su dokumentų išdavimu ar informacijos teikimu, todėl kaip teisingai nurodė atsakovas, AB Lietuvos paštas nėra viešojo administravimo subjektas ir nagrinėjamu atveju pareiškėjai suteikė pašto, o ne administracines paslaugas, todėl atsakovė pagrįstai pagal pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir paaiškinimus nepradėjo administracinės procedūros.

31. Pažymėtina, kad AB „Lietuvos paštas pareiškėjai“ suteikė paslaugas, kurių teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-929-261/2015; 2016 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje byla Nr. AS-357-602/2016), o teisminiai ginčai dėl tokių paslaugų nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (Pašto įstatymo 13 straipsnio 4 dalis).

32. Vadovaujantis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. galiojanti redakcija), 45 punktu, į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: 1) į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 2) į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 3) į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka; 4. į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes – pareiškėjos argumentai susiję su AB „Lietuvos paštas“ veiksmais, su kuriais ji nesutinka, t. y. jos siunčiamų į užsienį paprastųjų tarptautinių laiškų žymėjimo siuntos identifikavimo numeriais taip galimai pažeidžiant jos teisę į asmeninio susirašinėjimo neliečiamumą; atsakovas tiek 2022 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. (64.4Mr) 1B-3279, tiek skundžiamame Rašte pateikė išsamią ir aiškią informaciją apie paprastųjų tarptautinių pašto korespondencijos siuntų žymėjimą brūkšniniu kodu (Bendrovė pašto siuntas ginčijamu žymėjimu pradėjo žymėti nuo 2020 m. spalio mėn., kadangi perėjo prie automatizuoto pašto siuntų skirstymo, o ginčijamas žymėjimas Bendrovės yra naudojamas vidiniams procesams – kad per laiškų skirstymo mašinas keliaujantys laiškai būtų tinkamai paskirstyti ir sukristų į atitinkamų šalių maišus (ką anksčiau atlikdavo Bendrovės darbuotojai rankiniu būdu), dėl kurio pareiškėjai kilo abejonių – daro išvadą, kad atsakymas į pareiškėjos skundą pateiktas jo ribose ir nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 10, 11 straipsnių ir minėtų Taisyklių 45 punkto reikalavimų. Pastebėtina, kad pareiškėja byloje nėra pateikusi jokių įrodymų, kaip taikant ginčijamą žymėjimą buvo sudarytos kokios nors realios sąlygos Pašto įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pašto paslaugos pareigos ar to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo pažeidimui, t. y. nėra jokių įrodymų, kad Bendrovė, pvz., susipažino su pareiškėjos siųstų pašto siuntų (laiškų) turiniu ar atskleidė jį tretiesiems asmenims, kad neteisėtai teikė informaciją tretiesiems asmenims apie pareiškėją ir jos naudojimąsi Bendrovės teikiama pašto paslauga ar atliko kokius nors kitus veiksmus, kuriuos būtų pagrindas vertinti kaip Pašto įstatymo 11 straipsnio nuostatų ir atitinkamai pareiškėjos teisės į asmeninio susirašinėjimo neliečiamumą pažeidimą.

34. Apeliaciniame skunde pareiškėja prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti: „ar Pašto įstatymo 11 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje neįtvirtintas draudimas identifikavimo numeriu žymėti į gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutę pristatomas tarptautines

paprastąsias korespondencijos siuntas, neprieštarauja Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalies nuostatai „žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas“, 2 dalies nuostatai „asmens susirašinėjimas neliečiamas“ ir konstituciniam teisinės valstybės principui“, taip pat „ar Pašto įstatymo 13 straipsnio 1, 2 ir 6 dalys tiek, kiek jose neįtvirtintas reikalavimas naudotojų ginčus su pašto paslaugų teikėjais dėl privataus gyvenimo ir asmeninio susirašinėjimo neliečiamumo, įskaitant tuos, kurie Ryšių reguliavimo tarnybai persiunčiami nagrinėti kitų valstybės institucijų, nagrinėti bendrąja ginčų nagrinėjimo neteismine tvarka taikant prašymo (skundo) trūkumų nustatymo ir šalinimo bendrąsias priemones, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatai „asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“ ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

35. Pažymėtina, kad ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016).

36. Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Taigi klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į konstitucinį teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2320/2012, 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012, 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P14-822/2017).

37. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai, išnagrinėjus bylos medžiagą ir faktines aplinkybes, taip pat įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį ir taikytinas įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, jokių pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos nurodytų nuostatų konstitucingumo nekyla. Antra, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nepagrindžia, kad jos atžvilgiu buvo pažeistos atitinkamos teisės, susijusios su pareiškėjos asmeninio susirašinėjimo neliečiamumu ar galimybės kreiptis į kompetentingas institucijas, įskaitant RRT, turint nusiskundimų dėl jos teisių, susijusių su Bendrovės veikla, nurodytomis Pašto įstatymo nuostatose. Tai, kad Raštas ar pirmosios instancijos tesimo sprendimas neatitinka pareiškėjos lūkesčių, savaime nelemia jų neteisėtumo, be kita ko, nesudaro pagrindo teisės normų, kuriomis vadovavosi RRT ir pirmosios instancijos teismas laikyti prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimamą procesinį sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną bylos proceso šalių argumentą. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui. Pažymėtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

39. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

40. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos O. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė