cca6ae01-0aa2-4707-aa81-bdfd7254dfce · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-221-1092/2020 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00150-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.2; 3.1.6.1; 3.2.3.6.1.2.2; 3.3.1.17; 3.3.2.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. sausio 23 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės UAB „Saugma“ atskirÄ jį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Palangos Å¡ilumos tinklai“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Saugma“ dėl nuostolių ir palÅ«kanų priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovės UAB „Palangos Å¡ilumos tinklai“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Saugma“ dėl nuostolių ir palÅ«kanų priteisimo, kuriuo ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 12 890,00 Eur nuostolių ir 40 Eur fiksuotÄ sumÄ , iÅ¡ viso 12 930,12 Eur, 8 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovo atstovė pateikė teismui praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę, o atsakovo atstovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo atstovės praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės rÅ«Å¡ies, ekspertinės įstaigos skyrimo bei klausimų ekspertams formulavimo, nurodė, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡tame praÅ¡yme dėl ekspertinės įstaigos skyrimo bei klausimų ekspertams formulavimo nurodyti klausimai, kurie priskirtini skirtingų specialiųjų žinių sričių klausimams. Todėl prašė skirti kompleksinę ekspertizę, jÄ pavedant atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui bei Kilnojamojo turto vertinimo ekspertizę atliekančiai ekspertei R. I.. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi paskyrė ekspertizę ir bylÄ sustabdė.

4. Teismas nustatė, kad byloje kyla ginčas dėl „Palangos šilumos tinklai“ parduotų kompiuterių kokybės, komplektacijos bei dėl kompiuterių vertės, rinkos kainos, todėl ginčo išsprendimui yra reikalingos specialios žinios, kurias turi ekspertinės įstaigos ekspertai – specialistai. Siekiant visapusiškai ir išsamiai išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, byloje skirtina kompiuterinės technikos ekspertizė.

5. Teismas nutarė ekspertizę skirti atlikti ieÅ¡kovės pasiÅ«lytai teismo ekspertizės įstaigai oficialiam Dell įrangos gamintojo atstovui – UAB „Atea“ ir ekspertizės atlikimo laikui, bylÄ sustabdyti. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 6. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Saugma“ praÅ¡o Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 6.1.

Teismas paskyrė ekspertizę nenurodydamas jos rÅ«Å¡ies (pobÅ«džio) ir pavedė jÄ atlikti privačiam juridiniam asmeniui UAB „Atea“, kuris nėra įtrauktas į ekspertų sÄ raÅ¡Ä , bei atsisakė paskirtai įmonei pateikti atsakovo užduodamus klausimus ir bylÄ sustabdė. Dėl ekspertizės rÅ«Å¡ies teismas nieko nemotyvavo. Dėl ekspertinės įstaigos paskyrimo nutartį motyvavo tuo, kad nėra gauti į ekspertų sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktų ekspertų sutikimai tokiÄ ekspertizę atlikti. 6.2.

Nagrinėjamu atveju teismas skirdamas ekspertu privatų juridinį asmenį, neįtrauktÄ Ä¯ ekspertų sÄ raÅ¡Ä , grubiai pažeidė Teismo ekspertizės įstatymo 4 straipsnio 3 dalį ir Civilinio proceso kodekso 212 straipsnio 2 dalį, nes ekspertų sÄ raÅ¡e yra ne vienas ekspertas, kuris atlieka Informacinių technologijų ekspertizes ir Kilnojamojo turto vertinimo ekspertizes. Teismas, neteisėtai paskyręs asmenį ekspertizei atlikti ir sustabdydamas bylÄ , iÅ¡ esmės užkirto keliÄ teisėtos ekspertizės skyrimui bei operatyviam, teisėtam bylos nagrinėjimui.

Todėl tokia nutartis yra naikintina iÅ¡ esmės, nes kad ir koks nutarties įgyvendinimo rezultatas bÅ«tų, teisės verstis ekspertine veikla neturinčio asmens pateikta iÅ¡vada neatitiks teisėtumo ir leistinumo reikalavimų. 6.3. Teismo nutartis atsisakyti skirti į teismo sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡ytus ekspertus yra nepakankamai motyvuota, nes teismas net neužklausė teismo ekspertų apie galimybę atlikti ekspertizę ir net negavo ekspertų atsisakymo. 6.4. Nuo pat klausimo dėl ekspertizės skyrimo nagrinėjimo pradžios jautėsi bylÄ nagrinėjančios teisėjos Å¡aliÅ¡kumas ir neobjektyvumas, nes ekspertizę posėdyje protokoline nutartimi paskyrė teisėja net nesant Å¡alies praÅ¡ymo, net nenurodydama, kokia tai bus ekspertizė.

Teisėja aiÅ¡kiai nutartimi parodė, kad net neketina laikytis teisės aktų reikalavimų skiriant ekspertizę ir užkirto keliÄ teisėto bylos nagrinėjimo proceso eigai.

7. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Palangos Å¡ilumos tinklai“ praÅ¡o apeliacinį procesÄ , pradėtÄ pagal atsakovo atskirÄ jį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties dalies paskirti ekspertÄ bei pavesti atsakyti į teismo nurodytus klausimus, nutraukti, o atskirÄ jį skundÄ dėl nutarties dalies, kuria buvo sustabdyta, atmesti. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) nenumato Å¡alies teisės apskųsti nutartį paskirti ekspertizę, taip pat ir nutartį paskirti ekspertÄ ar ekspertinę įstaigÄ , iÅ¡skyrus nutartį, įpareigojančiÄ Å¡alį sumokėti avansÄ (užstatÄ ) už ekspertizės atlikimÄ .

Teismo nutartis, kuria paskirta ekspertizė, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, t. y. dėl jos priėmimo bylos procesas neužsibaigia, todėl negali bÅ«ti apeliacijos objektu. 7.2. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ sustabdyti bylÄ iki bus atlikta ekspertizė, kadangi tik ekspertizės metu iÅ¡siaiÅ¡kinus reikÅ¡mingas bylai aplinkybes pagal ekspertui suformuluotus klausimus byla galėtų bÅ«ti iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės ir joje priimtas atitinkamas procesinis sprendimas. 7.3. Byloje jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumÄ , nėra.

Nepalankios atsakovui nutarties priėmimas (atsakovas siekė, kad nebÅ«tų paskirta ekspertizė, tačiau teismas nutarė skirti ekspertizę), negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjos Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ dėl teisėjos prieÅ¡iÅ¡kumo ar piktavaliÅ¡kumo dėl asmeninių priežasčių, taigi, nėra pagrindo manyti, kad atsakovo nuomonė dėl teisėjos Å¡aliÅ¡kumo yra objektyviai pagrįsta.

Teismas k o n s t a t u o j a : Atskirasis skundas netenkinamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Byloje pateiktu atskiruoju skundu atsakovė UAB „Saugma“ skundžia Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį, kuria civilinė byla sustabdyta, paskyrus ekspertizę. AtskirÄ jį skundÄ atsakovė argumentuoja tuo, kad teismas pavedė atlikti ekspertizę privačiam juridiniam asmeniui, kuris nėra įtrauktas į ekspertų sÄ raÅ¡Ä , taip pat nenurodė, kokios rÅ«Å¡ies ekspertizė skiriama, atsisakė įtraukti į nutartį atsakovės pateiktus klausimus ekspertui.

Atsakovė taip pat nesutinka su bylos sustabdymu ir nurodo, kad, atsakovės manymu, nagrinėjanti bylÄ teisėja yra Å¡aliÅ¡ka ir neobjektyvi. Dėl teismo nutarties dalies, kuria skirta ekspertizė, apskundimo galimybės 10. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali bÅ«ti apeliacinio apskundimo objektas. Jei Å¡is trÅ«kumas paaiÅ¡kėja nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

11. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK tiesiogiai numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali bÅ«ti paduodami, o motyvai dėl Å¡ių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali bÅ«ti įtraukiami į apeliacinį skundÄ (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

12. Eksperto išvada yra viena iš įrodymų rūšių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), o teismo veiksmai skiriant ekspertizę, yra susiję su įrodymų rinkimu. Civilinio proceso įstatymas nenumato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo veiksmus, susijusius su teismo įgyvendinamu įrodinėjimo procesu (nutarties dėl įrodymų rinkimo), taigi ir dėl ekspertizės paskyrimo, o taip pat ir su tuo tiesiogiai susijusių klausimų, tokių kaip ekspertizės objekto, ekspertų kandidatūros parinkimas, klausimų formulavimo ir pan. Teismo nutartis, kuria paskirta ekspertizė, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, t. y. dėl jos priėmimo bylos procesas neužsibaigia, todėl ši nutartis negali būti apeliacijos objektu. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1797-464/2018).

13. Nagrinėjamu atveju atsakovė siekia nutarties dalies (skirti ekspertizę), dėl kurios negalimas apeliacinis procesas, peržiÅ«rėjimo apeliacine tvarka. Nustačius, jog apeliacinis procesas pradėtas dėl nutarties dalies, kuri pagal įstatymÄ negali bÅ«ti apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis procesas pagal atsakovės atskirÄ jį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies byloje paskirti ekspertizę nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Atskirajame skunde iÅ¡dėstyti motyvai dėl teismo nutartimi iÅ¡spręstų su ekspertize susijusių klausimų (ekspertizės paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, paskirto eksperto ir ekspertui pateiktų klausimų (ne)tinkamumo ir kt.), bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės, apelianto nuožiÅ«ra, galės bÅ«ti įtraukiami į apeliacinį skundÄ (CPK 334 straipsnio 3 dalis).    Dėl bylos sustabdymo 14.

Atsakovė apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylos sustabdymo.

15. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – paÅ¡alinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliÅ«tis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ . Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo iÅ¡skirtos dvi bylos sustabdymo rÅ«Å¡ys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomÄ jį bylos sustabdymo pagrindÄ sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindÄ sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigÄ sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , ir tik teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylÄ .

16. CPK 164 straipsnio 2 punkte yra numatytas vienas iÅ¡ fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų – kai teismas paskiria ekspertizę. Kaip nurodyta pirmiau, bylos stabdymo Å¡iuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymų leidėjo yra paliktas teismo diskrecijai, todėl teismas pagal konkrečias bylos aplinkybes vertina susidariusiÄ situacijÄ ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiÅ¡kumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl bÅ«tinybės stabdyti bylos nagrinėjimÄ .

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ekspertizę paskyrė siekdamas nustatyti aplinkybes, turinčias esminės reikÅ¡mės bylai. Tokių klausimų ar procesinių veiksmų, kuriuos teismas privalėtų atlikti nelaukdamas paskirtos ekspertizės rezultatų, atsakovė atskirajame skunde nenurodė. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, taip pat aplinkybę, kad nutartis dėl ekspertizės skyrimo yra neskundžiama apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinę bylÄ , siekdamas sulaukti paskirtos ekspertizės, kuri gali turėti reikÅ¡mės bylos baigčiai, rezultatų.

Vadinasi, atsakovės skundas dėl bylos sustabdymo yra nepagrįstas ir atmestinas. Dėl bylÄ nagrinėjančios teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumo 18. Atsakovė atskirajame skunde taip pat kelia klausimÄ dėl bylÄ nagrinėjančios teisėjos Å¡aliÅ¡kumo ir neobjektyvumo. Nurodo, kad teismo posėdžio metu teisėja paskyrė byloje ekspertizę, net nesant Å¡alių praÅ¡ymui, be to, nenurodė, kokia tai bus ekspertizė. Teigia, jog teisėja nesigilino, ar paskirtas juridinis asmuo gali atlikti minėtÄ ekspertizę, taip pat nutartimi parodė, kad neketina laikytis teisės aktų reikalavimų skiriant ekspertizę.

Vadinasi, atsakovė atskirajame skunde kelia klausimÄ dėl teismo sudėties teisėtumo – jei bylÄ iÅ¡nagrinėja Å¡aliÅ¡kas teisėjas, teismo sudėtis yra laikoma neteisėta ir tai yra absoliutus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

19. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikÅ¡tÄ baudžiamÄ jį kaltinimÄ , jis turi teisę, kad jo byla bÅ«tų nagrinėjama per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis pagal įstatymÄ sudaryto nepriklausomo ir neÅ¡aliÅ¡ko teismo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje nustatytas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principas, kuris įtvirtina, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi ir neÅ¡aliÅ¡ki.

20. Tinkama teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nuÅ¡alinimo institutÄ , taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ar vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylÄ ir turi bÅ«ti nuÅ¡alinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų neÅ¡aliÅ¡kumo. Teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo pagrindai iÅ¡vardyti CPK 65 ir 66 straipsniuose.

NuÅ¡alinimas turi bÅ«ti motyvuotas ir pareiÅ¡kiamas prieÅ¡ bylÄ pradedant nagrinėti iÅ¡ esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktikÄ asmuo, reikÅ¡damas nuÅ¡alinimÄ , turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

21. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas paprastai reiÅ¡kia iÅ¡ankstinio nusistatymo ir tendencingumo nebuvimÄ . Vadovaujantis nusistovėjusia EŽTT praktika, neÅ¡aliÅ¡kumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme gali bÅ«ti nagrinėjamas dviem aspektais, t. y. pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus (žr. pvz., EŽTT sprendimÄ byloje Morice prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Vadovaujantis subjektyviuoju testu, yra atsižvelgiama į konkretaus teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors iÅ¡ankstinį nusistatymÄ ar tendencingumÄ , o vadovaujantis objektyviuoju testu, yra nustatoma, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad bÅ«tų paÅ¡alintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo (žr. pvz., EŽTT sprendimÄ byloje Morice prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

22. Taikant subjektyvųjį teisėjo neÅ¡aliÅ¡ko testÄ yra laikomasi teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo prezumpcijos (žr. pvz., EŽTT sprendimÄ byloje Kyprianou prieÅ¡ KiprÄ , peticijos Nr. 73797/01, par. 119). EŽTT yra pripažinęs, kad asmeninis teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieÅ¡taraujančių įrodymų (žr. pvz., EŽTT sprendimÄ byloje Wettstein prieÅ¡ Å veicarijÄ , peticijos Nr. 33958/96, par. 43).

23. Objektyvusis teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo testas yra laikomas papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali bÅ«ti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo neÅ¡aliÅ¡kumo prezumpcijÄ (žr. pvz., EŽTT sprendimÄ byloje Pullar prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93, par. 32). Taikant objektyvųjį teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo testÄ reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo.

Taikant šį testÄ didelė reikÅ¡mė suteikiama suinteresuoto asmens požiÅ«riui, objektyvaus stebėtojo nuogÄ stavimams. Tai, kaip situacija atrodo, turi tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi bÅ«ti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (žr. pvz., EŽTT sprendimÄ byloje De Cubber prieÅ¡ BelgijÄ , peticijos Nr. 9186/80 par. 26). Nepaisant suinteresuoto asmens nuogÄ stavimų reikÅ¡mės, svarbu pabrėžti, kad nors tokie nuogÄ stavimai yra svarbÅ«s, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo.

LemiamÄ reikÅ¡mę Å¡iuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens bÅ«gÅ¡tavimai gali bÅ«ti laikomi objektyviai pateisinamais (žr. pvz., EŽTT sprendimus bylose Wettstein prieÅ¡ Å veicarijÄ , peticijos Nr. 33958/96, par. 44). Objektyvusis testas paprastai yra susijęs su hierarchinių ar kitų ryÅ¡ių tarp teisėjo ir proceso dalyvių nustatymu arba to paties asmens skirtingų funkcijų vykdymu teisminiame procese (žr. pvz., EŽTT sprendimÄ byloje Kyprianou prieÅ¡ KiprÄ , peticijos Nr. 73797/01, par. 121).

Todėl kiekvienu atveju turi bÅ«ti sprendžiama, ar ginčijami santykiai yra tokio pobÅ«džio ir laipsnio, kad bÅ«tų galima konstatuoti teisėjo ar teismo neÅ¡aliÅ¡kumo trÅ«kumÄ (žr. pvz., EŽTT sprendimus bylose Mežnarić prieÅ¡ KroatijÄ , peticijos Nr. 71615/01, par. 36).

24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Be to, vien tik aplinkybė, jog Å¡alis nesutinka su skundžiamÄ sprendimÄ priėmusio teisėjo (teismo) procesiniu sprendimu, nėra pagrindas savaime abejoti Å¡io teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukÅ¡tesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiÅ«rėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sÄ lygos. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo; teisėjai, vykdydami teisingumÄ , veikia neÅ¡aliÅ¡kai ir klauso tik įstatymų; jiems negali bÅ«ti daromas joks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams.

Vadinasi, vien ta aplinkybė, jog teisėjas priima apeliantui nepalankiÄ nutartį nesudaro pagrindo spręsti apie teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ bei neobjektyvumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1816-798/2016).

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad jie nepaneigia asmeninio pirmosios instancijos teismo teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumo prezumpcijos. Apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme bÅ«tų teikusi pareiÅ¡kimÄ dėl bylÄ nagrinėjančios teisėjos nuÅ¡alinimo. Atsakovė nepagrindė, kad pirmosios instancijos teismo teisėja rodė prieÅ¡iÅ¡kumÄ ar piktavaliÅ¡kumÄ dėl asmeninių priežasčių.

Savo ruožtu atsakovės nesutikimo su pirmosios instancijos teismo teisėjos procesiniais veiksmais argumentai nėra tokio pobÅ«džio, kad leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu objektyviuoju aspektu. Dėl ekspertizės skyrimo ir surinktų įrodymų leistinumo atsakovė galės teikti argumentus tiek tęsiant bylos nagrinėjimÄ pirmosios instancijos teisme, tiek, jei kils poreikis, aukÅ¡tesnės instancijos teismuose. Be to, teismas turi teisę pats inicijuoti ekspertizės skyrimÄ , teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , absoliučiu procesinio sprendimo negaliojimo pagrindu yra tik visiÅ¡kas motyvų nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018), o to nagrinėjamu atveju konstatuoti nėra pakankamo pagrindo.

Vadinasi, nėra teisinio ir faktinio pagrindo manyti, kad atsakovės nuomonė dėl teisėjos Å¡aliÅ¡kumo yra objektyviai pagrįsta. Dėl bylos baigties 26. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinis procesas pagal atsakovės atskirÄ jį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies byloje paskirti ekspertizę nutraukiamas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylos sustabdymo yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Apeliacinį procesÄ pagal atsakovės UAB „Saugma“ atskirÄ jį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties dalies, kuria buvo paskirta ekspertizė, nutraukti. Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties dalį dėl bylos sustabdymo palikti nepakeistÄ . Teisėjas Aurimas Brazdeikis