2022-10-26 Nr. AB-25897-3-62-3-01915-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1205-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01915-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. J., E. S., R. O., A. G., G. S., A. Š., S. J. ir A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. J., E. S., R. O., A. G., G. S., A. Š., S. J. ir A. B. skundą atsakovui Jonavos rajono savivaldybės merui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai G. J., E. S., R. O., A. G., G. S., A. Š., S. J. ir A. B. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi su skundu į teismą, prašydami panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – ir Komisijos skyrius) 2021 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 21R4-79(AG4-56/20-2021).

2. Pareiškėjai paaiškino, kad 2021 m. balandžio 29 d. Jonavos rajono savivaldybės merui buvo įteiktas reikalavimas surengti Jonavos rajono savivaldybės gyventojų apklausą, paklausiant gyventojų, ar jie pritaria Jonavos rajono savivaldybės administracijos rengiamo (duomenys neskelbtini), sprendiniams ir siekiui šį objektą rekonstruoti į dviejų eismo juostų gatvę. Jonavos rajono savivaldybės meras 2021 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 6B21-2406 „Dėl reikalavimo organizuoti Jonavos rajono savivaldybės gyventojų apklausą“ atsisakė skelbti gyventojų apklausą motyvuodamas tuo, kad tekstas neteisingas, netinkamai suformuluotas bei klaidinantis gyventojus.

3. Pareiškėjų teigimu, apklausos tekstas buvo pakankamai aiškus ir tinkamai suformuluotas, o atsakovas nepagrįstai vilkina sprendimo dėl gyventojų apklausos paskelbimo priėmimą, todėl 2021 m. gegužės 24 d. raštu „Dėl mero imperatyvios prievolės vykdymo“ pareiškėjai pakartotinai kreipėsi į atsakovą, nurodydami nedelsiant įstatymų nustatyta tvarka organizuoti gyventojų apklausą, tačiau į pakartotinį prašymą pareiškėjams nebuvo atsakyta.

4. Pareiškėjai 2021 m. birželio 7 d. skundu kreipėsi į Komisiją, prašydami panaikinti Jonavos rajono savivaldybės mero 2021 m. gegužės 11 d. raštą Nr. 6B-21-2406 „Dėl reikalavimo organizuoti Jonavos rajono savivaldybės gyventojų apklausą“ ir įpareigoti atsakovą įvykdyti pareiškėjų reikalavimą dėl Jonavos rajono savivaldybės gyventojų apklausos organizavimo, tačiau Komisija 2021 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 21R4-79 (AG4-56/20-2021) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą, motyvuodama tuo, jog teisės aktai suteikia teisę atsakovui spręsti, ar inicijuojamos apklausos tekstas atitinka reikalavimus.

5. Pareiškėjų tvirtinimu, Komisijos sprendimas yra nepagrįstas, nes teisės aktų nuostatos nesuteikia teisės merui revizuoti apklausos teksto. Meras, anot pareiškėjų, gali tik įvertinti tai, ar apklausos turinys atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) nuostatas ir, ar reikalavimas pateiktas pagal kompetenciją. Pareiškėjų įsitikinimu, Komisija netinkamai aiškino tiek Vietos savivaldos įstatymo, tiek ir Jonavos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 1TS-30 (toliau – ir Reglamentas) nuostatas. Vietos savivaldos įstatyme ir Reglamento 17.19 punkte imperatyviai nurodoma, jog esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, skelbti apklausą yra mero pareiga ir tarybos narių iniciatyvos atveju meras privalo paskelbti apklausą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios grupės reikalavimo gavimo.

6. Pareiškėjai laikėsi pozicijos, kad Komisija skundžiamame sprendime nepagrįstai pažymėjo, kad meras skundžiamu sprendimu atsisakė skelbti apklausą pagal pareiškėjų reikalavimą. Jonavos rajono savivaldybės meras 2021 m. birželio 16 d. atsiliepime į Jonavos rajono savivaldybės tarybos narių skundą administracinėje byloje Nr. AG4-56/20-2021 aiškiai nurodė, kad dėl (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos negali būti skelbiama gyventojų apklausa. Vadinasi, atsakovas neketino skelbti gyventojų apklausos ir tai aiškiai nurodė savo atsiliepime. Pareiškėjų teigimu, Komisija sprendime neįvertino atsakovo išsakytų argumentų dėl savivaldybės tarybos narių teisės kreiptis į teismą dėl mero neveikimo, priimtų sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

7. Atsakovas Jonavos rajono savivaldybės meras atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas paaiškinęs ginčo aplinkybes, pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini), yra įrengtos dvi eismo juostos, kurių dalis naudojama automobilių parkavimui. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintoje statinio projektinių pasiūlymų užduotyje numatyta (duomenys neskelbtini), suprojektuoti dvi eismo juostas po 3,25 m ir dvi automobilių stovėjimo juostas po 2,5 m. Taigi, pareiškėjų formuluojamas klausimas, dėl siekio dviejų eismo juostų gatvę pertvarkyti į dviejų eismo juostų gatvę, yra beprasmis, nes eismo juostų skaičius nekeičiamas. Be to, iš apklausai pateikto teksto akivaizdu, kad gyventojai apklausoje turės teisę pasirinkti iš dviejų arba šešių eismo juostų, tačiau gyventojai yra klaidinami, kadangi pagal STR:2.06.04:2014, eismo juostos plotis B kategorijos gatvėse yra 3,25 m, todėl atlikus skaičiavimus akivaizdu, kad šešių eismo juostų gatvė (duomenys neskelbtini), nėra įmanoma, kadangi šios gatvės plotis yra tik 14 m. Todėl atsižvelgus į šias aplinkybes, buvo prašoma patikslinti apklausos tekstą tam, kad rajono gyventojai nebūtų klaidinami.

9. Atsakovas nurodė, jog pagal Reglamento 17.27. punktą, Taryba, įgyvendindama apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę, merui pateikia rašytinį reikalavimą skelbti apklausą. Meras, atsižvelgdamas į tarybos reikalavimo turinį bei reikalavimo atitikimą Reglamento 17 skyriaus ir Vietos savivaldos įstatymo devintojo skirsnio nuostatoms, skelbia apklausą vadovaudamasis Reglamento 17 skyriumi, Vietos savivaldos įstatymo devintuoju skirsniu. Reglamento 17.2.3. punkte įtvirtinta, kad informacijos tekstas formuluojamas taip, kad informacija būtų suvokiama ir asmenims, neturintiems atitinkamos srities specialiųjų žinių. Taigi, net ir esant tarybos narių grupės reikalavimui, meras turi apklausos tekstą revizuoti ir įvertinti, ar reikalavimas yra teisingas, tinkamai suformuluotas, suprantamas asmenims neturintiems specialių žinių, neklaidinantis gyventojų. Be to, pagal Vietos savivaldos įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, apklausai gali būti teikiami klausimai, kuriuos savivaldybė sprendžia atlikdama savarankiškąsias funkcijas. Atsakovas pabrėžė, jog dėl (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos gyventojų apklausa negali būti skelbiama, kadangi vietinės reikšmės kelio ar gatvės rekonstrukcija nėra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

11.1. Pareiškėjai Jonavos rajono savivaldybės tarybos nariai: (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 29 d. pateikė Jonavos rajono savivaldybės merui reikalavimą organizuoti Jonavos rajono savivaldybės gyventojų apklausą pagal tekstą: „Ar pritariate Jonavos rajono savivaldybės administracijos rengiamo (duomenys neskelbtini) sprendiniams ir siekiui esamą objektą rekonstruoti į dviejų eismo juostų (kai šios kategorijos gatvėms galimas maksimalus 6 eismo juostų kiekis) gatvę“.

11.2. Jonavos rajono savivaldybės meras 2021 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 6B21-2406 „Dėl reikalavimo organizuoti Jonavos rajono savivaldybės gyventojų apklausą“ pareiškėjų prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad reikalavimo tekstas yra neteisingas, netinkamai suformuluotas bei klaidinantis gyventojus. Sprendime pažymėjo, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini), yra dvi eismo juostos, kurių dalis naudojama automobilių parkavimui. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintoje statinio projektinių pasiūlymų užduotyje numatyta (duomenys neskelbtini), suprojektuoti dvi eismo juostas po 3,25 m ir dvi automobilių stovėjimo juostas po 2,5 m. Atitinkamai formuluojamas klausimas dėl siekio dviejų eismo juostų gatvę pertvarkyti į dviejų eismo juostų gatvę, yra beprasmis, nes eismo juostų skaičius nekeičiamas, o iš apklausai pateikto teksto akivaizdu, kad gyventojai, pareikšdami savo nuomonę turės teisę pasirinkti iš dviejų ar šešių eismo juostų, tačiau pagal STR:2.06.04:2014, eismo juostos plotis B kategorijos gatvėse yra 3,25 m, todėl atlikus skaičiavimus (6 x 3,25=19,5 ) akivaizdu, kad šešių eismo juostų gatvę įrengti neįmanoma, kadangi (duomenys neskelbtini), plotis yra 14 m.

11.3. Pareiškėjai 2021 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 5 „Dėl mero imperatyvios prievolės vykdymo“ pakartotinai kreipėsi į atsakovą, reikalaudami įvykdyti 2021 m. balandžio 29 d. pateiktą reikalavimą dėl gyventojų apklausos vykdymo, taip pat nurodė, kad apklausos tekstas yra aiškus, neklaidinantis ir nedviprasmiškas bei tinkamai suformuluotas, tačiau atsakymo į prašymą negavo.

11.4. Pareiškėjai, nesutikdami su Jonavos rajono savivaldybės mero 2021 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 6B21-2406 „Dėl reikalavimo organizuoti Jonavos rajono savivaldybės gyventojų apklausą“, 2021 m. birželio 7 d. skundu kreipėsi į Komisiją, prašydami: 1) pripažinti Jonavos rajono savivaldybės mero 2021 m. gegužės 11 d. raštą Nr. 6B-21-2406 neteisėtu ir jį panaikinti; 2) įpareigoti Jonavos rajono savivaldybės merą įvykdyti 2021 m. balandžio 29 d. pateiktą reikalavimą organizuoti gyventojų apklausą.

11.5. Komisijos skyrius 2021 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 21R4-79 (AG4-56/20-2021) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Komisija sprendimą iš esmės motyvavo tuo, kad teisės aktai nesuteikia teisės merui spręsti, ar tarybos narių inicijuojamos apklausos tekstas atitinka reikalavimus. Sprendime pažymima, kad atsižvelgiant į tai, jog prašomos skelbti apklausos tekstas buvo klaidinantis, pareiškėjams pagrįstai buvo pasiūlyta šį tekstą patikslinti, jog gyventojai suprastų, už ką pasisako apklausoje.

11.6. Pareiškėjai, nesutikdami su Komisijos sprendimu, kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Nesutikimą su priimtu sprendimu pareiškėjai grindžia tuo, kad priešingai negu nurodoma skundžiamame Komisijos sprendime, pareiškėjų suformuluotas apklausos tekstas nebuvo klaidinantis arba dviprasmiškas, o teisės aktai numato imperatyvią pareigą atsakovui organizuoti gyventojų apklausą, kai šią apklausą inicijuoja ne mažiau kaip ¼ savivaldybės tarybos narių, todėl atsakovas šiuo atveju neturėjo pagrindo vertinti, ar apklausos tekstas suformuluotas tinkamai.

12. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, priėjo prie išvados, kad kai apklausą inicijuoja savivaldybės tarybos nariai, prieš skelbdamas apklausą, meras įvertina, ar apklausos tekstas atitinka Reglamento 17 skyriaus, taip pat ir 17.2.3 punkto, nuostatas, jog skelbiama informacija būtų suvokiama ir asmenims, neturintiems atitinkamos srities specialiųjų žinių. Teismas, įvertinęs pareiškėjų suformuluotą apklausos tekstą, sutiko su atsakovu, kad pareiškėjų organizuojamos apklausos tekste suformuluotas klausimas apie (duomenys neskelbtini), eismo juostų skaičių klaidintų gyventojus, nes iš pateikto teksto galima suprasti, kad savivaldybės gyventojai turėtų rinktis, ar balsuoti už (duomenys neskelbtini), rekonstravimą į dviejų eismo juostų gatvę, ar už šios gatvės rekonstravimą į šešių eismo juostų gatvę. Todėl teismas vertino, kad tokia apklausos teksto formuluotė specifinių gatvių rekonstravimo ir remonto projektavimo techninių reikalavimų srityje žinių neturinčius gyventojus klaidintų.

13. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl imperatyvios pareigos merui skelbti tarybos narių inicijuotą apklausą, pažymėjo, kad su tokia pareiškėjų pozicija nesutinka, kadangi tokiu atveju meras privalėtų imperatyviai skelbti ne tik nelogiškas, bet ir nekorektiškas tarybos narių inicijuojamas apklausas, jeigu tokios apklausos būtų inicijuojamos. Teismas nenustatė, kad atsakovas skundžiamu raštu būtų atsisakęs patenkinti pareiškėjų prašymą paskelbti gyventojų apklausą pagal tarybos narių pateiktą reikalavimą, šiuo raštu pareiškėjams buvo pasiūlyta patikslinti prašomos skelbti apklausos tekstą, kuris nebūtų klaidinantis ir gyventojai suprastų, už ką konkrečiai pasisako apklausoje, tačiau šio teksto pareiškėjai netikslino. Todėl atsižvelgęs į tai, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą merui suteikiama teisė įvertinti tarybos narių grupės pateikto reikalavimo turinio atitikimą teisės aktų nuostatoms, teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjų argumentus, jog merui nėra suteikta teisė revizuoti apklausos teksto.

14. Teismas vertino, jog Komisija skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė pareiškėjų skundą konstatuodama, kad Jonavos rajono savivaldybės mero priimtas raštas yra teisėtas ir pagrįstas ir teisės aktai suteikia teisę merui spręsti, ar tarybos narių inicijuojamos apklausos tekstas atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas pripažinęs Komisijos skundžiamą sprendimą pagrįstu ir teisėtu, pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 15. Pareiškėjai G. J., E. S., R. O., A. G., G. S., A. Š., S. J. ir A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

16. Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai išaiškino ir pritaikė nagrinėjamam ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, todėl šis sprendimas turėtų būti naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

17. Pareiškėjai laikosi pozicijos, jog jų reikalavime pateiktas tekstas buvo aiškus, tikslus, tinkamai suformuluotas ir neklaidinantis gyventojų, išreiškiantis apeliantų valią išsiaiškinti gyventojų lūkesčius dėl minėtos gatvės rekonstrukcijos. Pareiškėjų teigimu, atsakovas nepasiūlė pareiškėjams jo nuomone tinkamo teksto varianto, nekeičiant jo esmės, pagal kurį galėtų būti paskelbta apeliantų inicijuota apklausa. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad atsakovas nepateikė apeliantams atsakymo į jų pateiktą 2021 m. gegužės 24 d. raštą Nr. 5, nors tai atlikti atsakovą įpareigoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos.

18. Pareiškėjų teigimu, teismas klaidingai išaiškino, kad apeliantų suformuluotas tekstas klaidins gyventojus. Jeigu apeliantai tekstu būtų siūlę gyventojams pasirinkti kelių eismo juostų gatvę, tai toks siūlymas ir būtų buvęs suformuluotas. Šiuo atveju tekste pateikta informacija gyventojams, kad tokios kategorijos gatvei įstatymai numato galimybę turėti šešias eismo juostas. Be to, visi Jonavos savivaldybės gyventojai, važiuojantys (duomenys neskelbtini) supranta, kad šiuo metu gatvės plotis yra toks, kurioje telpa keturios eismo juostos. Taigi, vietos gyventojų apklausa yra svarbus ir reikšmingas instrumentas, turintis specialią funkciją ir paskirtį, ir negali būti paneigta.

19. Pareiškėjai, cituodami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodo, kad atsakovo pareiga yra imperatyvi ir jis neturi pasirinkimo teisės priimti ar nepriimti sprendimo dėl apklausos paskelbimo. Atsakovo išdėstytos aplinkybės, kad apklausa negali būti skelbiama, nesudaro pagrindo ignoruoti apklausos paskelbimą reglamentuojančias teisės normas ir nevykdyti teisėto pareiškėjų reikalavimo. Teismas šiuo atveju neįvertino atsakovo rašte pateiktų argumentų, nes iš jų turinio akivaizdu, kad jis neketino skelbti apklausos ir tai bandė įrodinėti remdamasis tuo, kad (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija nepatenka į savarankiškąsias savivaldybės funkcijas.

20. Pareiškėjų tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino Jonavos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatas, kurios suteikia merui įgaliojimus vertinti teikiamo reikalavimo turinį ir jų atitiktį įstatymams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Reglamentas yra žemesnės galios teisės aktas ir, esant prieštaravimams tarp Vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento, taikomas įstatymas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad savivaldybės institucijų veikla turi būti pagrįsta gero, atsakingo valdymo principais, be kita ko, užtikrinant racionalų institucijų bei jų narių bendradarbiavimą ir netoleranciją biurokratizmui, siekiant įstatyme įtvirtinto tikslo. Kai savivaldybės atstovaujamosios institucijos atstovai imasi iniciatyvos tiesiogiai įtraukti savivaldybės gyventojus į savivaldybės reikalų tvarkymą, siekdami išgirsti jų nuomonę, glaudus savivaldybės institucijų bendradarbiavimas yra itin svarbus, turint omenyje, jų atsakomybę už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į išdėstytus argumentus, jų neįvertino, o tik formaliai pasisakė, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

21. Atsakovas Jonavos rajono savivaldybės meras atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsakovas nurodo, kad sistemiškai aiškinant Vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento nuostatas, negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl nuostatos dėl apklausos paskelbimo privalomumo, nes net ir esant ¼ tarybos narių grupės reikalavimui, meras turi jį revizuoti ir įvertinti, ar reikalavimas yra teisingas, tinkamai suformuluotas, suprantamas asmenims neturintiems specialių žinių, neklaidinantis gyventojų.

23. Atsakovas nesutiko su apeliantų pozicija, kad Vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento nuostatos nustato merui imperatyvią pareigą skelbti tarybos narių inicijuotą apklausą, nes tokiu atveju meras privalėtų imperatyviai skelbti nelogiškas ir nekorektiškas tarybos narių inicijuojamas apklausas, jeigu tokios apklausos būtų inicijuojamos. Taigi, nepagrįsti apeliantų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl merui nenustatytos prievolės revizuoti apklausos teksto.

24. Atsakovas pažymi, jog atsakovo skundžiamame sprendime aiškiai yra nurodytos priežastis, dėl kurių negalėjo būti paskelbta apklausa pagal pareiškėjų pateiktą tekstą, pareiškėjams buvo pasiūlyta patikslinti apklausos tekstą, tačiau jie jo netikslino. Taigi, skundžiamame rašte išdėstyta pozicija yra ne atsisakymas organizuoti gyventojų apklausą, o siekis tinkamai įgyvendinti teisės aktų nustatytas funkcijas.

25. Atsakovas, pasisakydamas dėl apeliantų reikalavimo įpareigoti Jonavos rajono savivaldybės merą įvykdyti tarybos narių reikalavimą organizuoti Jonavos rajono savivaldybės gyventojų apklausą, pažymi, kad nagrinėjamu atveju į teismą su prašymu įpareigoti atlikti veiksmus galėtų kreiptis tik Vyriausybės atstovas. Pareiškėjams teisė nurodytu pagrindu ginčyti savivaldybės mero neveikimą nėra suteikta.

26. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai buvo atmestas pareiškėjų skundas. Pagrįstai konstatuota, kad atsakovo skundžiamas raštas yra pagrįstas ir teisėtas ir teisės aktai suteikia teisę merui spręsti, ar tarybos narių inicijuojamos apklausos tekstas atitinka teisės aktų reikalavimus, o nustačius, kad apklausos tekstas klaidina gyventojus, pareiškėjams pagrįstai buvo pasiūlyta apklausos tekstą patikslinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Teisėjų kolegija, visų pirma pažymi, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai, taip pat, rinkimų ginčai (ABTĮ 2 str. 1 d.).

28. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat, dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat, kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 23 str. 1 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Kitais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui (ABTĮ 23 str. 5-6 d.). Jeigu įstatymai nenustato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai (ABTĮ 27 str. 1 d.). Administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip (ABTĮ 28 str. 1 d.). Tais atvejais, kai administracinių ginčų komisija ar kita išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (prašymo, pareiškimo) neišnagrinėja, Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai skundą (prašymą, pareiškimą) dėl pažeistos teisės gali paduoti administraciniam teismui per du mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas (ABTĮ 28 str. 2 d.). Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.).

29. Pažymėtina, kad apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus ginčą iš esmės, nesikeičia ne tik ginčo šalių procesinė padėtis, bet ir ginčo, nagrinėjamo administraciniame teisme, dalykas, todėl šalis, skųsdama išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, skunde teismui turi suformuoti reikalavimą ir dėl administracinio ginčo dalyko, t. y., pvz., ne tik panaikinti ar pakeisti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, bet ir: jei skundą paduoda pareiškėjas – tenkinti visus / dalį reikalavimų, reiškiamų atsakovui; jei skundą paduoda atsakovas – atmesti kaip nepagrįstus visus / dalį jam pareiškėjo reikalavimų.

30. Nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iš procesiniuose dokumentuose reiškiamų reikalavimų ir jų pagrindimo, ginčas kilo dėl sprendimo, nurodyto Jonavos rajono savivaldybės mero 2021 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 6B-21-2406 „Dėl reikalavimo organizuoti Jonavos rajono savivaldybės gyventojų apklausą“, teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjų reikalavimo įpareigoti Jonavos rajono savivaldybės merą įvykdyti 2021 m. balandžio 29 d. Jonavos rajono savivaldybės narių rašte „Reikalavimas organizuoti Jonavos rajono savivaldybės gyventojų apklausą“ reiškiamą reikalavimą organizuoti gyventojų apklausą. Pareiškėjai prašo panaikinti ir Komisijos 2021 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 21R4-79 (AG4-56/20-2021), kuriuo jų skundas, išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, atmestas kaip nepagrįstas.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad Komisija pagrįstai atmetė pareiškėjų skundą konstatavusi, jog Jonavos rajono savivaldybės mero 2021 m. gegužės 11 d. raštas Nr. 6B21-2406 „Dėl reikalavimo organizuoti Jonavos rajono savivaldybės gyventojų apklausą“ yra teisėtas ir pagrįstas, teisės aktai suteikia teisę Jonavos rajono savivaldybės merui spręsti, ar tarybos narių inicijuojamos apklausos tekstas atitinka Vietos savivaldos įstatymo ir šį įstatymą detalizuojančio poįstatyminio teisės akto, t. y. Reglamento, nuostatas, o nustačius, kad apklausos tekstas klaidintų gyventojus, pareiškėjams buvo pagrįstai pasiūlyta apklausos tekstą patikslinti.

32. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), sutinka su jo motyvais dėl pareiškėjų reikalavimų, reikštų atsakovui, nepagrįstumo: vietos gyventojų dalyvavimą tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymo devintasis skirsnis, pagal kurio nuostatas savivaldybė sudaro sąlygas vietos gyventojams dalyvauti tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus: 1) informuodama vietos gyventojus; 2) konsultuodamasi su vietos gyventojais; 3) vertindama ir viešindama konsultavimosi su vietos gyventojais rezultatus; 4) įtraukdama vietos gyventojus į sprendimų priėmimą (VSĮ 36 str.).

33. Vietos gyventojų informavimui ir konsultavimuisi su jais keliami reikalavimai numatyti Vietos savivaldos įstatymo 37-38 straipsniuose, iš jų – ir: informuojant apie numatomą konsultavimąsi nurodyti konsultavimuisi teikiamo klausimo esmę, konsultavimąsi vykdantį savivaldybės administravimo subjektą ir jo kontaktinius duomenys, siūlomą klausimo sprendimą, galimas teigiamas ir neigiamas sprendimo pasekmes, taip pat numatomo konsultavimosi formą, vietą, laiką, trukmę (VSĮ 37 str. 5 p.); vietos gyventojų nuomonė, pateikta konsultavimosi metu, turi būti atitinkamo savivaldybės administravimo subjekto vertinama priimant sprendimą dėl konsultavimuisi teikto klausimo; savivaldybės administravimo subjekto sprendimas, priimtas įvertinus konsultavimosi rezultatus (pateiktą vietos gyventojų nuomonę), ir tokio sprendimo priėmimo motyvai turi būti paskelbti laikantis šio įstatymo 37 straipsnio 1–4 ir 7 punktuose nustatytų reikalavimų (VSĮ 38 str. 5 p.).

34. Konsultavimosi su vietos gyventojais formą, vietą, laiką, trukmę pasiūlo konsultavimąsi inicijuojantys subjektai (VSĮ 38 str. 2 d.). Su vietos gyventojais konsultuojamasi šiomis formomis: 1) vietos gyventojų apklausa (toliau – ir apklausa); 2) vieši svarstymai, susirinkimai, forumai, diskusijos; 3) konsultavimasis elektroninių ryšių priemonėmis savivaldybės interneto svetainėje (VSĮ 42 str. 1 d.). Apklausos būdai yra šie: 1) tiesioginis vietos gyventojų nuomonės įrašymas į apklausos dalyvių sąrašo lapus; 2) apklausa elektroninių ryšių priemonėmis savivaldybės interneto svetainėje. Atliekant apklausą elektroninių ryšių priemonėmis savivaldybės interneto svetainėje, turi būti užtikrinti Vietos savivaldos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, taip pat turi būti užtikrinta galimybė vietos gyventojams pateikti savo nuomonę apklausoje teikiamu klausimu Vietos savivaldos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu būdu (VSĮ 42 str. 1 d. 1 ir 2 p.). Apklausos būdą ir apklausos teritoriją pasiūlo apklausos iniciatorius, sprendimą dėl apklausos būdo, laiko, vietos, trukmės ir apklausos teritorijos priima meras, skelbdamas apklausą (VSĮ 42 str. 1 d. 1 ir 2 p.).

35. Apklausai gali būti teikiami klausimai, kuriuos savivaldybė sprendžia atlikdama savarankiškąsias funkcijas. Savivaldybės taryba gali nustatyti klausimus, kuriems spręsti turi būti organizuojamos apklausos (VSĮ 41 str. 1 d.). Apklausos dėl savivaldybių steigimo, esamų savivaldybių panaikinimo, taip pat jų teritorijų ribų bei centrų nustatymo ir keitimo bei gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, pavadinimų joms suteikimo ir keitimo organizuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu (VSĮ 41 str. 2 d.). Apklausa gali būti surengta visoje savivaldybės teritorijoje, seniūnijos (kelių seniūnijų) aptarnaujamoje teritorijoje (aptarnaujamose teritorijose) ar jos (jų) dalyse arba gyvenamosios vietovės teritorijoje ar jos dalyje. Apklausos teritorija parenkama atsižvelgiant į tai, kurios teritorijos vietos gyventojams sprendimas, dėl kurio teikiamas klausimas apklausai, turės tiesioginį poveikį (VSĮ 43 str.).

36. Vertinant pareiškėjų atsakovui pateikto reikalavimo dėl vietos gyventojų apklausos paskelbimo (Komisijos bylos 9 l.) atitiktį aptartoms Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms, visų pirma pažymėtina, kad jis neatitiko formaliųjų reikalavimų – nėra nurodytas pasiūlymas dėl iniciuojamos apklausos būdo, teritorijos (VSĮ 42 str. 2 d.), kurio laikymasis, įvertinus bylos duomenis apie principus, kuriais grindžiamas savivaldybės tarybos narių ir mero bendravimas tokio pobūdžio klausimais, yra svarbus.

37. Vertinant apklausai teikiamo klausimo („Ar pritariate Jonavos rajono savivaldybės administracijos rengiamo (duomenys neskelbtini) sprendiniams ir siekiui esamą objektą rekonstruoti į dviejų eismo juostų (kai šios kategorijos gatvėms galimas maksimalus 6 eismo juostų kiekis) gatvę“) atitikimą reikalavimams, nustatytiems Vietos savivaldos įstatymo ir Reglamente, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tiek Komisijos, tiek pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl jo formulavimo ydingumo, nesudarančio sąlygų vietos gyventojams aiškiai išreikšti nuomonės dėl (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos rezultato, t. y. koks kiekis eismo juostų turėtų būti po šio kelio rekonstrukcijos, kuri (nuomonė) turi būti atitinkamo savivaldybės administravimo subjekto vertinama priimant sprendimą dėl konsultavimuisi teikto klausimo.

38. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl savivaldybės mero teisės vertinti tarybos reikalavimo dėl apklausos paskelbimo turinio atitiktį teisės aktų reikalavimams: savivaldybės meras, priimdamas potvarkį paskelbti apklausą, vadovaujasi tokio pobūdžio procedūrą reglamentuojančiomis Vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento, kurio (jo atitinkamos dalies) teisėtumo klausimas nėra kvestionuojamas, nuostatomis, kurios saisto ne tik apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę turinčius subjektus, bet ir ją įgyvendinantį subjektą, t. y. savivaldybės merą.

39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų G. J., E. S., R. O., A. G., G. S., A. Š., S. J. ir A. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė