2022-11-30 Nr. AB-29329-3-61-3-00136-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1472-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00136-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.3; 14.10; 14.15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Aplinkos apsaugos agentūrai, uždarajai akcinei bendrovei „Atliekų rūšiavimo centras“ (tretieji suinteresuoti asmenys Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Salininkų bendruomenės asociacija, Vilniaus Salininkų gimnazija, Vilniaus Salininkų lopšelis-darželis) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras (toliau – ir pareiškėjas), ginantis viešąjį interesą, kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2016 m. gegužės 20 d. uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Atliekų rūšiavimo centras“ (toliau – ir Bendrovė) išduotą taršos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Taršos leidimas); 2) įpareigoti ūkinės veiklos vykdytoją UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ atlikti veiksmus: 2.1) saugiai nutraukti įrenginio veiklą – įpareigoti sustabdyti statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų (antrinių žaliavų) apdorojimo veiklas (atliekų naudojimo veiklos kodas – R13, atliekų šalinimo veiklos kodas – D15) atviroje 0,36 ha lauko teritorijoje (galimai teršiamoje teritorijoje), esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), kuriai išduotas Taršos leidimas; 2.2) įgyvendinti būtinas priemones, reikalingas siekiant užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė, t. y. atviroje lauko teritorijoje (galimai teršiamoje teritorijoje), esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), apdorojamas (laikomas) atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

2. Pareiškėjas pareiškime paaiškino, jog Agentūra 2016 m. gegužės 20 d. UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ išdavė Taršos leidimą, kuriuo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ leista vykdyti statybos ir griovimo atliekų tvarkymą uždarose patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini). Bendrovė 2017 m. kovo 2 d. pateikė patikslintą paraišką Taršos leidimui pakeisti. Agentūra 2017 m. birželio 19 d. raštu Nr. (28.7)-A4-6444 priėmė sprendimą patenkinti UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ 2017 m. kovo 2 d. prašymą pakeisti Taršos leidimą (t. y. leisti Bendrovei vykdyti statybinių atliekų rūšiavimą bei perdirbimą ne tik uždaroje patalpoje, bet ir dalį atliekų laikyti atviroje specialiai įrengtoje teritorijoje) ir pakeisti Taršos leidimą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (30.4)-A4-4097 patikslino Taršos leidimo sąlygas, Taršos leidimą papildydama 6 lentele „Kitos sąlygos nepavojingų atliekų apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymui pagal aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“. Taip pat Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) atliko planinį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ vykdoma atliekų tvarkymo veikla pažeidžia Taršos leidimo sąlygas, t. y. Bendrovė susmulkintas atliekas laiko už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, paviršinės nuotekos tvarkomos nesilaikant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas) 13 punkto reikalavimų, t. y. atliekų rūšiavimo veikla vykdoma neuždarose patalpose (veiklos metu pastato vartai neuždaryti), viršijamas didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis, lauko teritorijoje (0,36 ha atliekų laikymo aikštelė) atliekos laikomos ne atliekų išdėstymo bei technologinėje schemoje nustatytose zonose, kitos mechaninio atliekų (įskaitant medžiagų mišinius) apdorojimo atliekos (atliekos kodas (duomenys neskelbtini)) laikomos neuždengtos.

4. Pareiškėjas paaiškino, jog Agentūra 2020 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. (30.4)-A4-1977, įvertinusi Departamento pateiktą informaciją, nustatė, kad pagrindo keisti Taršos leidimą nėra, tačiau patikslino Taršos leidimo sąlygas, papildydama 6 lentele „Kitos sąlygos nepavojingų atliekų apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymui pagal aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“. Nurodė, kad Departamentas 2019 m. gruodžio 13 d., 2020 m. kovo 18 d., birželio 30 d., liepos 24 d., spalio 5 d. ir lapkričio 16 d. atliko UAB „Atliekų rūšiavimo centras“, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), patikrinimus dėl Taršos leidimo nustatytų sąlygų laikymosi. Patikrinimų metu nustatyta, jog Bendrovės vykdoma atliekų tvarkymo veikla pažeidžia Taršos leidimo sąlygas. Todėl Departamentas 2020 m. liepos 24 d. Bendrovei surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN11-34 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. sustabdyti statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų (antrinių žaliavų) apdorojimo veiklas (atliekų naudojimo veiklos kodas – R13 ir atliekų šalinimo veiklos kodas – D15) atviroje 0,36 ha lauko teritorijoje (galimai teršiamoje teritorijoje), esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), apdorojamas (laikomas) atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

5. Pareiškėjas tvirtino, kad UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ per nurodytą terminą Departamento Privalomojo nurodymo neįvykdė, todėl Agentūra 2020 m. spalio 15 d. raštu įspėjo Bendrovę, kad iki 2020 m. lapkričio 13 d. neįvykdžius Departamento Privalomojo nurodymo bus naikinamas Taršos leidimas. Agentūra 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu nusprendė nenaikinti UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ Taršos leidimo remdamasi Bendrovės pateiktu antstolio D. B. 2020 m. lapkričio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Departamentas kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Departamentas 2020 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. (3.1)-AD5-22226 nurodė, kad Agentūra, viršydama savo įgaliojimus ir kompetenciją, priėmė nepagrįstą sprendimą dėl Taršos leidimo nenaikinimo, nors Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas, taip sudarydama nepagrįstai palankias sąlygas išvengti tiek administracinės atsakomybės už Privalomojo nurodymo nevykdymą, tiek ir civilinės atsakomybės. Akcentavo, kad UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ neįvykdė Departamento Privalomojo nurodymo, todėl turėtų būti panaikintas Bendrovei išduotas Taršos leidimas. Pareiškėjo teigimu, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra tinkamas nurodymas nagrinėjamu atveju, nes, tik aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas atlieka patikrinimą, ir nustato, ar Privalomajame nurodyme nustatytos sąlygos ar priemonės įgyvendintos tinkamai. Panaikinus Taršos leidimą, ūkinės veiklos vykdytojas UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ turėtų būti įpareigotas saugiai nutraukti įrenginio veiklą. Pabrėžė, jog Prokurorui teisė ginti viešąjį interesą yra nustatyta Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje.

6. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė jį vertinti teismo nuožiūra.

7. Agentūra laikosi pozicijos, jog priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Įspėjusi veiklos vykdytoją UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ dėl galimo Taršos leidimo galiojimo panaikinimo ir įspėjime nurodžiusi, kokius reikalavimus veiklos vykdytojas turi įvykdyti, turėjo pareigą vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) nuostatomis. Pažymėjo, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio ir Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 (redakcija galiojusi nuo 2020 m. liepos 17 d.) (toliau – ir Taršos taisyklės), 85.1 papunktyje aiškiai nurodyta, kokia tvarka ir kaip turi būti atliktos administracinės procedūros prieš panaikinant Taršos leidimo galiojimą. Pagal Agentūros nurodytas faktines aplinkybes mano, kad yra akivaizdu, jog Agentūra atliko visą administracinę procedūrą leidimui panaikinti tinkamai, pagal nustatytus terminus ir vertindama visumą aplinkybių bei nepažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų, priėmė teisingą sprendimą dėl Taršos leidimo nepanaikinimo.

8. Atsakovas akcentavo, jog sprendimą priėmė vertindamas jam pateiktus UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ įrodymus ir Departamento pateiktą informaciją, bei negalėjo vienašališkai vertinti tik Departamento pateiktą informaciją, nes taip būtų pažeista Aplinkos apsaugos įstatyme bei Taršos taisyklėse nustatyta UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ teisė ir pareiga pačiam pateikti įrodymus. Todėl Agentūra yra įsitikinusi, kad, priešingai nei mano prokurorė, antstolio D. B. pateiktas faktinių aplinkybių protokolas, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 635 straipsnio nuostatas yra ir buvo šiuo atveju tinkamas įrodymas dėl Agentūros įspėjime nurodytų įpareigojimų įvykdymo. Agentūra sprendime dėl Taršos leidimo padarė išvadą, kad Privalomajame nurodyme ir įspėjime nurodyti pažeidimai pašalinti, t. y. šiai dienai statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų (antrinių žaliavų) apdorojimo veiklos (atliekų naudojimo veiklos kodas – R13 ir atliekų šalinimo veiklos kodas – D15) atviroje 0,36 ha lauko teritorijoje (galimai teršiamoje teritorijoje), žemės sklype, kuriai išduotas Taršos leidimas, yra sustabdytos (nevykdomos), atliekos iš 0,36 ha žemės sklypo pašalintos. Agentūra, sprendime dėl Taršos leidimo, nepanaikino Privalomojo nurodymo galiojimo, o tik konstatavo faktines aplinkybes ir padarė išvadą, kad yra užtikrinta aplinkos apsauga bei nutraukta draudžiama ūkinė veikla atviroje 0,36 ha lauko teritorijoje.

9. Agentūra vertino, jog galiojant sprendimui dėl Taršos leidimo, Departamentui neatimta ir nepažeista teisė bei pareiga pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) II skirsnyje nurodytas nuostatas prižiūrėti, kaip vykdomas Privalomasis nurodymas, kreiptis į teismą dėl Privalomojo nurodymo vykdymo ir t. t. Prokurorė savo pareiškime nenurodė nei vieno Agentūros neteisėto veiksmo bei tiksliai ir neginčijamai nenurodė nei vienos Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnyje nustatytos Taršos leidimo galiojimo naikinimo sąlygos. Taip pat prokurorė savo pareiškimu neprašo teismo naikinti Agentūros sprendimo dėl Taršos leidimo. Be to, prokurorė nepateikia teismui jokių naujų įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ neįvykdė įspėjime nustatytų įpareigojimų ir / ar įrodymų patvirtinančių, jog Bendrovė atviroje 0,36 ha lauko teritorijoje (galimai teršiamoje teritorijoje) toliau vykdo veiklą.

10. Atsakovas UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11. UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ paaiškino, kad UAB „Kamesta“ ir UAB „Vilnista“ pagal jų sutartis su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) buvo valstybės žemės nuomininkai, o UAB „Atliekų rūšiavimo centras“, kaip UAB „Kamesta“ patalpų subnuomininkas, yra gavęs UAB „Vilnista“ sutikimą naudotis tam reikalinga teritorija. 2016 m. sausio 4 d. UAB „Kamesta“ sudarė su UAB „Šalmesta“ nuomos sutartį Nr. 16/1/4-1 dėl savo pastatų nuomos, o 2016 m. vasario 1 d.

UAB „Šalmesta“ sudarė su UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 3, pagal kurią UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ išnuomavo 800 kv. m patalpos, esančios valstybinėje žemėje. UAB „Vilnista“, turinti galiojančią pagal sutartį nuomos teisę į dalį žemės sklypo, 2016 m. gegužės 3 d. sutikimu Nr. 54 suteikė teisę Bendrovei naudotis savo teritorija, joje esančiais privažiavimo keliais, asfaltuotoje ir betonuotoje aikštelėje laikyti ir perdirbinėti Taršos leidime leidžiamas laikyti ir perdirbti atliekas.

Šios teisės suteikimas negali ir neturi būti laikomas subnuoma. Nebuvo sudaryta jokia subnuomos sutartis, todėl nebuvo reikalingas ir NŽT leidimas. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai neribojo nei UAB „Kamesta“, nei UAB „Vilnista“ teisių nuomoti savo turtą ar suteikti teisę juo naudotis UAB „Atliekų rūšiavimo centras“, taip pat neribojo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ teisės išsinuomoti ar naudotis šiuo turtu. Dar 2016 metais, teikdama paraišką Taršos leidimui gauti, Bendrovė aiškiai įvardino, kad jos veikla bus vykdoma UAB „Kamesta“ patalpose ginčo žemės sklype.

Jeigu bet kuri valstybės įstaiga (ar leidimo išdavimo klausimą sprendžianti Agentūra, ar NŽT) būtų suabejojusi UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ teisės į patalpas ar žemės sklypo naudojimą pagrįstumu, jos nedvejodamos galėjo ir turėjo pareigą šias aplinkybes ištirti ir išsiaiškinti. Tačiau, kaip matyti, UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ beveik keturis metus atvirai ir teisėtai patalpose ir žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), vykdė veiklą, o šią veiklą tikrinusios institucijos nenustatė jokių žemės naudojimo pažeidimų.

Be to, Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto jokio draudimo, jog, nuomojantis valstybinę žemę ar naudojantis ant jos esančiais pastatais ar kitais statiniais, subjektas negalėtų iš vykdomos veiklos gauti pajamų. Mano, kad Agentūra turėjo visus reikiamus dokumentus, kurie atitinka visus teisės aktus, jog būtų išduotas Taršos leidimas.

12. Atsakovas pažymėjo, kad Agentūra 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu nenustatė nei vienos Taršos leidimo pažeidimo sąlygos, todėl UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ ginčo žemės sklype, pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, vykdoma veikla – atliekų tvarkymas – laikyta teisėta. UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ 2020 m. lapkričio 18 d., 2020 m. lapkričio 20 d. pateikė įrodymus, kad atliekų lauko aikštelėje nebėra, todėl mano, kad NŽT 2020 m. spalio 20 d. patikrinimo metu, kurio metu įmonės atstovai nedalyvavo, nustatytos aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant klausimą, ar teisėtas yra Agentūros sprendimas. Jį reikia vertinti pagal priėmimo metu buvusias aplinkybes. Taršos leidime nustatyta sąlyga, kad Bendrovės veikloje vienu metu didžiausias leidžiamas laikyti atliekų kiekis – 753 t statybinių atliekų, tam skirta 380 m2 pastato ploto, o laikomų atliekų kaupo aukštis – 2,5 m, perdirbus statybines atliekas pagaminamas produktas (skalda, žvyras, smėlis); iki 404 t atliekų galėjo būti laikoma atviroje, asfaltuotoje aikštelėje (0,36 ha; nustatytose zonose). Departamento Privalomuoju nurodymu, dėl kurio tariamo neįvykdymo ir prašoma byloje panaikinti Taršos leidimą, UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ įpareigotas sustabdyti statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų (antrinių žaliavų) apdorojimo veiklas atviroje 0,36 ha lauko teritorijoje ir iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. atviroje lauko teritorijoje apdorojamas (laikomas) atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Departamentas turėjo galimybę nustatyti, kiek tonų atliekų patikrinimo akto surašymo ir Privalomojo nurodymo išdavimo momentu buvo apdorojama (laikoma) lauko aikštelėje, ar buvęs atliekų svoris viršijo leistiną, ar ne, nes turi prieigą prie GPAIS duomenų. Tačiau nepateikė tokių aiškių duomenų Agentūrai ir būtent Departamento netinkamas patikrinimas sukūrė neapibrėžtumą, kurio tinkamo įvykdymo sukontroliuoti (t. y. kiek būtent tonų išvežtina iš lauko aikštelės) praktiškai neįmanoma.

13. UAB „Atliekų rūšiavimo centras“, pasisakydamas dėl Departamento nustatytos aplinkybės, kad atliekos buvo laikomos lauke netinkamai, neuždengus, neapsaugant jų nuo kritulių ir kvapų pažymėjo, kad atliekos turėjo būti dengiamos esant poreikiui. Tokio pobūdžio atliekoms, kokios buvo laikomos, nebuvo jokio poreikio jas dengti ir saugoti nei nuo kritulių, nei nuo kvapų. Patikino, kad Bendrovė neteršia ginčo žemės sklypo grunto, žemės gelmių ir gruntinių vandenų. Departamentas taip pat neginčija paties fakto, kad Bendrovės naudojamos lauko aikštelės danga yra betonuota, tik daro prielaidas, jog neva dėl jos atskirų įtrūkimų, siūlių nesandarumo, duobių ar mikroplyšimų gali būti teršiamas po ja esantis gruntas, žemės gelmės ir jų ištekliai.

Anot atsakovo, visiškai normalu, jog betono danga kinta priklausomai nuo temperatūros, naudojimo ir kitų veiksnių. Neįmanoma užtikrinti, kad ji nuolat būtų vienoda ir nepriekaištinga. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir LGT) išdavė leidimus akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Vilniaus melioracija“ naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, įvairius žvyro išteklius. Aišku, kad įmonės naudotoje teritorijoje buvo laikomos tam tikros žemės gelmių išteklių ir žvyro sankaupos, atsargos.

Vykdant minėtus darbus ginčo sklype vyko tam tikra grunto tarša tepalais, kitais preparatais ar medžiagomis. Nuo to didžiąja dalimi saugojo Bendrovės teritorijoje atskirose vietose įrengtos betonuotos aikštelės. Teritorijoje, kurioje yra lauko aikštelė, pagrindas yra betonuotas dar nuo tada, kai šioje teritorijoje veikė 1994 m. vasario 11 d. įregistruota AB „Vilniaus melioracija“. AB „Vilniaus melioracija“ turėjo reikiamą kvalifikaciją ir atestatus, kad jos naudojamoje teritorijoje būtų įsirengti tiek inžineriniai tinklai, tiek ir betonuotos aikštelės. Šiuo metu minėta įmonė yra likviduota ir dėl to neįmanoma gauti dokumentacijos, kuri buvo šios įmonės nuosavybė, bet tai nereiškia, kad tie statiniai įrengti netinkamai, nes pačios įmonės buvęs dydis ir atlikti darbai savaime tai įrodo.

Nurodė, kad UAB „Ekometrija“ 2020 m. sausio 31 d. atliko Bendrovės gaisrinio rezervuaro mėginių tyrimą ir protokole Nr. 533 nustatė, kad paviršinės lietaus nuotekos jame atitinka visų teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad Departamento užsakyti ir padaryti matavimai rodo, jog Bendrovė, teisėtai pagal Taršos leidimą veikdama, neužteršė jokio grunto, t. y. jos veiklavietės tyrimų duomenys rodo daug kartų mažesnę nei leistina taršą. Nors Departamentas dar nuo 2019 m. reguliariai daręs Bendrovės patikrinimus ir teigęs neva esant tą patį pažeidimą (galimą aplinkos teršimą neva dėl netinkamos aikštelės dangos), mėginius tyrimams paėmė tik paskutinio Privalomojo nurodymo surašymo metu.

Būtent dėl jo tariamo neįvykdymo dabar tiek Departamentas, tiek ir prokurorė siekia panaikinti Taršos leidimą. Bendrovė dar 2020 m. spalio 28 d. buvo pateikusi Departamentui paaiškinimus, kad jos pačios atlikti matavimai rodo, jog tokios taršos nėra. Bendrovė 2021 m. sausio 27 d. užsakė dar vieną gaisrinio rezervuaro vandens tyrimą. UAB „Ekometrija“ 2021 m. vasario 3 d. tyrimo protokole Nr. 341 užfiksuota, kad visi anksčiau Departamento tyrimų rezultatai praktiškai nepakitę (jie šiek tiek kinta priklausomai nuo vandens temperatūros).

Tyrimų rezultatai taip pat rodo, kad mėginių vandens kokybė yra ženkliai geresnė nei riboja teisės aktai. Nepaisydamas visų minimų aplinkybių, Departamentas vis tiek, papildomai pasitelkęs prokurorus, bando įrodyti priešingai. Atliekos buvo presuojamos, kai būdavo poreikis – jos buvo dengiamos plėvele. Situacija, kai laikytų atliekų kaupas būdavo kartais didesnis nei leistinas, yra natūrali ir gyvenimiška, nes išrūšiuotas atliekas iš patalpų išveždavo transportas, kuris pilant jas į vieną vietą natūraliai laikinai galėjo suformuoti tam tikro aukščio kaupą.

Lygiai taip pat atliekas išvežant, jos pakraunant būna sustumiamos, kad būtų lengviau dirbti krovimo technikai. Tai, atsakovo teigimu, normalus procesas ir savaime nelaikytinas nei tyčine, nei sąmoninga Bendrovės nuostata pažeisti veiklai keliamus reikalavimus.

14. Akcentavo, kad Departamento pozicija dėl neva pažeista betono danga sudaromų sąlygų grunto taršai grindžiama nuostatomis, kad betono danga atskirose vietose sutrūkusi, yra duobių ir pan. Reguliariai dirbant sunkiajai technikai ir lauko aikštelėje saugant statybines atliekas, tai yra normali situacija. Tai medžiagos ir įranga, kurios naudojimas turi įtakos dangai, bet ji yra prižiūrima. Bendrovės 2020 m. rugpjūčio 17 d. prašymas Departamentui pratęsti terminus darbams rodo, kad Bendrovė tvarkė aikštelės dangą. Dėl kitų pažeidimų pažymi, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 2020 m. rugsėjo 3 d. patikrinimo akte Nr. (10-1215.6.2)PA-2878 nustatyta, kad vykdydami 2020 m. birželio 30 d. pavedimą Nr. (10-1215.6.2)PP-2043, pareigūnai 2020 m. liepos 1 d. – 2020 m. liepos 13 d. tikrino Bendrovę ir nustatė, jog triukšmo lygiai ir dulkių (kietųjų dalelių) koncentracija patalpų ore neviršijo leistinų teisės aktų normų. Bendrovė naudojo gaisriniame rezervuare susikaupusį vandenį tais atvejais, kai atliekas ir teritoriją reikėjo drėkinti, siekiant įmanomai minimizuoti dulkėtumą. Akcentuoja, kad Taršos leidimas leidžia Bendrovei apdoroti ir tvarkyti atliekas uždarose patalpose, o jas saugoti ne tik uždarose patalpose, bet ir lauko aikštelėje. Lauko aikštelėje Bendrovė atliekų neapdoroja ir nerūšiuoja, o tik laiko. Mano, kad Agentūros sprendimas dėl Taršos leidimo atitinka VAĮ nuostatas, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą su juo sutiko ir prašė jį patenkinti. Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo prašė panaikinti Agentūros 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (30.4)-A4E-10757 dėl Taršos leidimo nenaikinimo bei įpareigoti UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ sustabdyti statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų apdorojimo veiklas atviroje 0,36 ha lauko teritorijoje (galimai teršiamoje teritorijoje), esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), kuriai išduotas Taršos leidimas, bei šioje teritorijoje apdorojamas (laikomas) atliekas perduoti tokią teisę turinčiam tvarkyti atliekų tvarkytojui.

16. Departamentas nurodė, kad pagal AAVKĮ II skirsnio nuostatas, būtent Departamento Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams suteikta pareiga duoti privalomuosius nurodymus, gauti informaciją apie jų vykdymo eigą, spręsti, ar privalomieji nurodymai įvykdyti tinkamai, imtis būtinų priemonių, kad privalomieji nurodymai būtų įvykdyti, už privalomųjų nurodymų nevykdymą atsakingus asmenis traukti atsakomybėn. Agentūrai pastarosios funkcijos nesuteiktos. Mano, kad Agentūra priimdama sprendimą neatsižvelgė į tai, jog Privalomojo nurodymo vienas iš reikalavimų buvo įpareigojimas UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Ta aplinkybė, kad 2020 m. lapkričio 17 d. antstolio užfiksuotoje vietoje nebuvo Privalomajame nurodyme nurodytų atliekų, visiškai nesudaro pagrindo teigti, jog šios atliekos sutvarkytos, ir kad tai padaryta laikantis atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atliekų tinkamas sutvarkymas turi būti pagrįstas dokumentais, įrodančiais atliekų perdavimą tokią teisę tvarkyti turintiems asmenims, o ne vien faktu, kad konkrečiai apibrėžtoje ir antstolio nufotografuotoje vietoje, kurią nurodė UAB „Atliekų rūšiavimo centras“, atliekų nebuvo.

17. Departamento teigimu, Agentūra, priimdama sprendimą nenaikinti UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ Taršos leidimo ne tik jo nemotyvavo, bet ir nenurodė, kokias aplinkybes, reikšmingas sprendimui priimti, tyrė. Atkreipė dėmesį, kad Privalomuoju nurodymu Bendrovė buvo įpareigota atviroje lauko teritorijoje, ginčo žemės sklype, apdorojamas (laikomas) atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Priimdama sprendimą, Agentūra privalėjo įsitikinti, kad šis Privalomojo nurodymo įpareigojimas įvykdytas tinkamai, t. y. ne tik patikrinti Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS) duomenis, bet ir įsitikinti, iš kurios konkrečiai žemės sklypo vietos buvo vykdomi atliekų išvežimai, t. y. iš teritorijos 0,36 ha lauko aikštelės, kaip nurodyta Privalomajame nurodyme, ar iš uždarų patalpų. Sprendžiant iš Agentūros sprendimo turinio, šios itin svarbios aplinkybės nebuvo vertinamos ir Agentūra, viršydama savo kompetencijos ribas, priėmė sprendimą konstatuodama, kad Departamento pareigūnų duotas Privalomasis nurodymas įvykdytas, o UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ veiklos pažeidimai pašalinti. Agentūra – viešojo administravimo subjektas (VAĮ 2 straipsnio 20 dalis), todėl savo veikloje privalo vadovautis VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintais viešojo administravimo principais. Neargumentuotas, paviršutiniškas sprendimas, kuris priimtas taip pat ir galimai peržengiant Agentūros kompetencijos ribas, sudaro pagrindą įtarti, kad Agentūra galimai atstovauja privatų, o ne viešąjį, interesą ir sudaro sąlygas UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ išvengti atsakomybės už Departamento pareigūnų nustatytus aplinkosauginius pažeidimus.

18. Atsakovas pažymėjo, kad Taršos leidimu UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ suteikta teisė vykdyti dvi atliekų tvarkymo veiklas: statybinių atliekų apdorojimą (S5, R12) ir statybinių atliekų laikymą (R13). Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai atliko UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ patikrinimą ir 2019 m. gruodžio 13 d. patikrinimo aktu Nr. PA65-292 užfiksavo nemažai pažeidimų. Užfiksuotų pažeidimų pagrindu buvo duoti privalomieji nurodymai. Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija 2020 m. kovo 19 d. pakartotinai davė privalomąjį nurodymą Nr. PN11-16.

Šiuo Privalomuoju nurodymu UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ buvo įpareigotas iki 2020 m. gegužės 14 d. nelaikyti statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų (antrinių žaliavų) atviroje lauko teritorijoje (galimai teršiamoje teritorijoje) ginčo žemės sklype, kol šioje teritorijoje bus įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė su vandeniui nelaidžia kieta danga. Toks reikalavimas privalomajame nurodyme suformuluotas atsižvelgiant į Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. kovo 18 d. patikrinimo akte Nr. PA65-28 konstatuotas aplinkybes.

Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija 2020 m. liepos 24 d. davė Privalomąjį nurodymą Nr. PN11-34, kuriuo Bendrovė įpareigota sustabdyti statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų (antrinių žaliavų) apdorojimo veiklas (atliekų naudojimo veiklos kodas – R13, atliekų šalinimo veiklos kodas – D15) atviroje 0,36 ha lauko teritorijoje (galimai teršiamoje teritorijoje), esančioje žemės sklype, kuriai išduotas Taršos leidimas; iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. atviroje lauko teritorijoje (galimai teršiamoje teritorijoje), esančioje žemės sklype, apdorojamas (laikomas) atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

Privalomojo nurodymo reikalavimai suformuluoti atsižvelgiant į Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. liepos 24 d. patikrinimo akte Nr. PA65-57 konstatuotas aplinkybes. Faktas, jog aikštelės betono plokštės suirusios, danga nesandari ir vietomis net matomas gruntas, konstatuotas aukščiau minėtais patikrinimo aktais: 2019 m. gruodžio 13 d. patikrinimo aktu Nr. PA65-292, 2020 m. kovo 18 d. patikrinimo aktu Nr. PA65-28, 2020 m. birželio 30 d. patikrinimo aktu Nr. PA65-42 ir 2020 m. liepos 24 d. patikrinimo aktu Nr. PA65-57.

Patikrinimų metu nustatytas aplinkybes patvirtina aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų darytos nuotraukos ir vaizdo medžiaga. 2020 m. birželio 30 d. patikrinimo aktu Nr. PA65-42 konstatuota, kad 2020 m. kovo 19 d. pakartotinis privalomasis nurodymas Nr. PN11-16 neįvykdytas. Departamentas UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ iš viso yra davęs 8 privalomuosius nurodymus, iš jų: 4 privalomieji nurodymai po 2019 m. gruodžio 13 d. patikrinimo akte Nr. PA65-292 konstatuotų aplinkybių, 3 pakartotiniai privalomieji nurodymai ir 1 privalomasis nurodymas, kuriuo įpareigojama stabdyti dalį veiklos.

19. Departamento įsitikinimu, aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad statybinių atliekų laikymo veikla (R13) buvo vykdoma nesilaikant Taršos leidime nurodytų sąlygų – atliekas laikyti atviroje, asfaltuotoje aikštelėje (0,36 ha nustatytose zonose), paviršines nuotekas surenkant į nuotekų kaupimo rezervuarus, leidžia teigti, jog UAB „Atliekų rūšiavimo centro“ veikla kenkia aplinkai. UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ neteisėta veikla daro neigiamą poveikį ir visuomenei, kadangi yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini), šalia daugiabučių namų, kurių gyventojams nuolat tenka patirti Bendrovės keliamus triukšmus, justi nemalonius kvapus, kvėpuoti dulkėmis ir gyventi vizualinėje taršoje. Iš Salininkų gyventojų bendruomenės Departamentas nuolat gauna skundus būtent dėl lauke ginčo žemės sklype, apdorojamų (smulkinamų) atliekų, nors šios veiklos atviroje teritorijoje UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ neturi teisės vykdyti. Taršos leidimas Bendrovei išduotas atliekas rūšiuoti ir smulkinti tik uždarose patalpose, lauke numatytas išrūšiuotų atliekų laikymas, tačiau ši veikla negali būti vykdoma, kol nėra įrengta aikštelė, atitinkanti Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento ir Bendrovei išduoto Taršos leidimo priede esančio Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimus. UAB „Atliekų rūšiavimo centras” neįvykdė Privalomojo nurodymo reikalavimų ir ginčo žemės sklype, atviroje lauko teritorijoje (galimai teršiamoje teritorijoje), kuri nėra padengta vandeniui nelaidžia danga, t. y. lauko teritorijos danga sudaryta iš betono skydų, tarp kurių yra nesandarios siūlės, pro kurias į žemės gruntą gali prasiskverbti vanduo, laiko neišrūšiuotas atliekas, nuo kurių susidaręs filtratas gali daryti neigiamą poveikį gilesniems žemės sluoksniams ir gruntiniam vandeniui. Minėta teritorija ribojasi ir patenka į požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonas.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą su juo sutiko ir prašė jį patenkinti.

21. NŽT nurodė, kad Taršos leidimas jokiu būdu nesuteikia teisės disponuoti (valdyti) valstybiniu žemės sklypu; tai tik prielaida veiklai vykdyti, t. y. UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ norėdamas vystyti veiklą valstybinėje žemėje ne tik turi atitikti ekologijos, aplinkosauginius reikalavimus ir standartus, bet ir privalo gauti valstybinės žemės patikėtinio leidimą (valstybinės žemės valdymo teisę). Pažymi, kad užstatyta valstybinė žemė nuomojama (parduodama) tik tiek, kiek yra reikalinga pastatų eksploatacijai, o ne verslui (ūkinei veiklai) vystyti. Taršos leidimas nesukuria jokios pagrindinio daikto (žemės sklypo, vandens telkinio) valdymo.

22. Tretieji suinteresuoti asmenys Salininkų bendruomenės asociacija, Vilniaus Salininkų gimnazija ir Vilniaus Salininkų lopšelis-darželis atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė jį patenkinti.

23. Tretieji suinteresuoti asmenys atkreipė dėmesį ir nurodė, kad su atsakovu UAB „Atliekų rūšiavimo centras” nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos ar subnuomos sutartis, valstybinės žemės patikėtinis nėra suteikęs UAB „Atliekų rūšiavimo centras” valdyti ir (ar) naudotis minėtu žemės sklypu ar jo dalimi. Tai yra svarbus aspektas, patvirtinantis tiek Taršos leidimo išdavimo dar 2016 m. gegužės 20 d. (vėliau buvo keistas), tiek ir bet kokios atsakovo veiklos vykdymo valstybinės žemės sklype neteisėtumą. Tokiu būdu yra neteisėtai, be jokio teisinio pagrindo, užvaldomas valstybinės žemės sklypas, kuris tretiesiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka yra išnuomotas visiškai kitai, su atsakovo veikla nesusijusiai, paskirčiai.

Taigi, tokioje situacijoje valstybinės žemės patikėtinis NŽT turėtų vertinti, ar esami valstybinės žemės sklypo nuomininkai tinkamai, pagal paskirtį naudojasi jiems išnuomotu valstybinės žemės sklypu, o nustačius pažeidimus imtis visų būtinų priemonių jiems pašalinti. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, negali būti pateisinama situacija, kuomet prisidengiant tikėtina neteisėtai išduotu Taršos leidimu ir galimai apeinant valstybinės žemės sklypų perdavimą naudoti privatiems subjektams reglamentuojančius teisės aktus yra užvaldoma didelė dalis valstybinės žemės sklypo ir tokiu būdu dar nuo 2016 m. vykdant veiklą, į kurios normatyvinę sanitarinę apsaugos zoną patenka: gyvenamieji namai, Vilniaus Salininkų gimnazija, Vilniaus Salininkų lopšelis-darželis ir kiti jautrūs objektai, teršiama aplinka ir keliama didžiulė rizika žmonių sveikatai, o ilgalaikėje perspektyvoje gal net ir gyvybei.

Aplinkybes, ar atsakovas turi teisę naudotis ginčo žemės sklypu ir jame vykdyti atliekų tvarkymo veiklą, atsakovas (Agentūra) pradėjo aiškintis tik 2019 m. pabaigoje, tačiau ne tuomet, kai Bendrovė kreipėsi dėl Taršos leidimo išdavimo. Maža to, Taršos leidimas Bendrovei buvo išduotas ir ji valstybinės žemės sklype veiklą vykdo iki šiol. Taip pat akcentavo, kad vadovaujantis Taršos leidimo išdavimo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų „Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių“ priedo 22.2 papunkčiu, atsakovo vykdomai ūkinei veiklai, sąlygojančiai reikšmingą cheminę ir fizikinę taršą, buvo nustatytas 500 m sanitarinės apsaugos zonos (toliau – ir SAZ) dydis, kuris turėjo būti taikomas, nebent būtų buvęs teisės aktuose nustatyta tvarka sumažintas (patikslintas).

24. Anot trečiųjų suinteresuotų asmenų, vietoje minėtų taisyklių nuo 2020 m. sausio 1 d. galioja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, kurio 3 priedo 2 lentelėje nepavojingųjų atliekų sąvartynui yra taikomas toks pats 500 m SAZ dydis. Pagal šio įstatymo 3 priedo 2 lentelę atliekų laikymo, perkovimo ir rūšiavimo įmonės įrenginiams (statiniams) yra taikomas 100 m SAZ dydis. Tačiau, aktualiu atveju ir į ją patenka už valstybinės žemės sklypo ribų esantys gyvenamieji namai, Vilniaus Salininkų lopšelis-darželis ir kiti jautrūs objektai. Tačiau Bendrovė valstybinės žemės sklype nuo 2016 m. faktiškai vykdomai veiklai neatliko atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ir / ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, kas yra vienintelis galimas ir teisėtas būdas sumažinti (tikslinti) taikomą normatyvinę SAZ. Tretieji suinteresuoti asmenys laikosi pozicijos, jog nesant teisės į valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, neatlikus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo bei poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, ir dėl to esant nustatytai bei taikomai normatyvinei SAZ, į kurią patenka gyvenamieji namai, Vilniaus Salininkų gimnazija, Vilniaus Salininkų lopšelis-darželis ir kiti jautrūs objektai, Taršos leidimas Bendrovei jau pačioje pradinėje stadijoje buvo išduotas galimai nepagrįstai ir neteisėtai, t. y. šiurkščiai pažeidžiant aktualius teisės aktus, suinteresuotos Salininkų bendruomenės interesus bei viešąjį interesą. Mano, kad dėl teisinio nihilizmo ir atsakingų bei kompetentingų subjektų neveikimo dar nuo 2016 m. kenčia aplinka ir Salininkų bendruomenė, kurie dėl neteisėtos situacijos yra priversti gyventi, dirbti ir mokytis nesaugioje gyvenamojoje, darbo ir ugdymo aplinkoje bei rizikuoti savo sveikata dėl atsakovo vykdomos pavojingos ir taršios ūkinės veiklos. Trečiųjų suinteresuotų asmenų vertinimu, Taršos leidimas Bendrovei niekada negalėjo būti teisėtai išduotas, o išdavus jį, privalo būti nedelsiant panaikintas visiškai nutraukiant pagal jį valstybinės žemės sklype vykdomą pavojingą ir taršią ūkinę veiklą.

II. 25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkino iš dalies ir panaikino Aplinkos apsaugos agentūros prie Aplinkos ministerijos 2016 m. gegužės 20 d. uždarajai akcinei bendrovei „Atliekų rūšiavimo centras“ išduotą taršos leidimą Nr. TL-V.7-46/2016, kuris buvo pakeistas Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. (28.7)-A4-6444, o kitą pareiškimo dalį atmetė.

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje prokuroras, ginantis viešąjį interesą, siekia panaikinti Agentūros UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ išduotą Taršos leidimą ir įpareigoti Bendrovę saugiai nutraukti įrenginio veiklą bei užtikrinti, kad nebūtų padarytas neigiamas poveikis ir žala aplinkai.

27. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

27.1. UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ 2016 m. balandžio 4 d. kreipėsi su paraiška į Agentūrą dėl taršos leidimo išdavimo. Paraiškoje, be kita ko, nurodė, jog ūkinę veiklą – statybos ir griovimo atliekų tvarkymą – vykdys adresu: (duomenys neskelbtini). Statybinių atliekų tvarkymo veikla bus vykdoma uždarose patalpose. Pastato savininkas – UAB „Kamesta“. Sklypo, kurio paskirtis – kita (gamybos pramonės), savininkas – UAB „Vilnista“. Į įmonę pristatomos atliekos bus laikomos 800 kv.m ploto nuomojamoje pastato dalyje. Lauko teritorijoje atliekos nebus laikomos. Bendrovė, atsižvelgusi į Agentūros pateiktas pastabas, 2016 m. balandžio 25 d. pateikė patikslintą paraišką.

27.2. Agentūra 2016 m. gegužės 20 d. UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ išdavė taršos leidimą Nr. TL-V.7-46/2016 „UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ statybos ir griovimo atliekų tvarkymas (duomenys neskelbtini)“. Taršos leidime buvo nustatytos sąlygos: statybinių atliekų apdorojimas (metinis įrenginio pajėgumas 122.40 t/m) (S5, R12 atliekų tvarkymo veiklos) ir statybinių atliekų laikymas (vienu metu didžiausias leidžiamas laikyti atliekų kiekis – 753 t) (atliekų tvarkymo veikla R13). Pastato dalis (plotas 800 kv. m ir 1859 kv. m pastato ploto), laikyti skirta 380 kv. m pastato ploto. Laikomų atliekų kaupo aukštis – 2,5 m. Atliekų apdorojimo ir laikymo veikla vykdoma uždarame pastate, kurio naudojimo paskirtis – gamybos.

27.3. UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ 2017 m. kovo 2 d. Agentūrai pateikė patikslintą paraišką Taršos leidimui pakeisti. Paraiškoje nurodė, jog ūkinę veiklą - statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų (antrinių žaliavų) tvarkymą – vykdys žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Statybinių atliekų rūšiavimo bei perdirbimo veikla bus vykdoma uždarose patalpose, dalis atliekų bus laikomos atviroje (0,36 ha) specialiai įrengtoje teritorijoje. Viso vienu metu numatoma laikyti iki 753 t atliekų (patalpose - 349 t, lauko aikštelėje – 404 t). Atliekų laikymui patalpose (neskaitant rūšiavimo linijos ir kitų techninių įrenginių) plotas siekia 380 kv. m. Statybinių atliekų tankis svyruoja nuo 0,7 iki 1,6 ir daugiau t/ kub. m. Laikomų atliekų kaupo aukštis gali siekti 2,5 m aukščio. Viename kvadratiniame metre gali būti laikoma vidutiniškai apie 2-2,5 t atliekų. Atliekų laikymui Bendrovė numato naudoti apie 380 kv. m patalpų dalį. Lauko teritorijoje laikomos atliekos, siekiant sumažinti laikomų atliekų tūrį, bus supresuojamos. Viename kvadratiniame metre gali būti laikoma atliekų (priklausomai nuo atliekų tankio) nuo 0,5 iki 1,5 t atliekų. Supresuotos atliekos gali būti laikomos iki 2,5 m aukščio. Viso lauko aikštelė siekia 0,36 ha plotą, atliekų laikymui (be privažiavimo kelių bus išskirta apie 0,3 ha plotas atliekų laikymui).

27.4. Taršos leidimas Agentūros 2017 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. (28.7)-A4-6444 buvo pakeistas, t. y. Taršos leidime nustatytos sąlygos: įrenginio apdorojimo ir laikymo pajėgumai liko nepakitę: apdorojimas – 122.400 t/m, laikymas – 753 t, tačiau padidėjo atliekų rūšinė sudėtis (be statybinių atliekų tvarkomos antrinės žaliavos plastikai, stiklai, medienos, metalų atliekos, padangos, nepavojingos elektros ir elektroninės įrangos atliekos); perdirbus statybines atliekas pagaminamas produktas (skalda, žvyras, smėlis); 404 t atliekų laikoma atviroje, asfaltuotoje aikštelėje (0,36 ha; nustatytose zonose). Papildomai Taršos leidime atsirado būdas R5 (skaldos gamyba: sijojimas bei smulkinimas į frakcijas). Apdorojimo veikla (rūšiavimas, sijojimas, trupinimas) vykdoma uždaruose pastatuose. Paviršinės nuotekos bus surenkamos į nuotekų kaupimo rezervuarus ir pagal sutartį perduodamos nuotekas tvarkančiai įmonei.

27.5. Agentūra, gavusi informaciją apie tai, kad Bendrovės vykdoma atliekų tvarkymo veikla pažeidžia Taršos leidimo sąlygas, 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (30.4)-A4-4097 „Dėl UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ taršos leidimo Nr. TL-V.7-46/2016 sąlygų peržiūrėjimo“, nenustačiusi pagrindo keisti Taršos leidimą, nusprendė patikslinti Taršos leidimo sąlygas, Taršos leidimą papildant 6 lentele „Kitos sąlygos nepavojingų atliekų apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymui pagal aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“. Agentūra nurodė, kad šis sprendimas yra taršos leidimo sąlyga ir turi būti vadovaujamasi eksploatuojant įrenginį bei vykdant Taršos leidimo sąlygų laikymosi aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Vykdoma veikla turi atitikti Taršos leidime ir jo prieduose nustatytas sąlygas. Atliekų rūšiavimo bei perdirbimo veikla turi būti vykdoma tik uždarose patalpose (atliekų tvarkymo metu pastato langai, durys ir pan. turi būti uždaryti), atliekų laikymo veikla – pastate ir atviroje aikštelėje, pagal schemas, pateiktas taršos leidimo prieduose: „UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ Atliekų išdėstymo bei technologinė schema (uždaros patalpos)“ ir „UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ Atliekų išdėstymo bei technologinė schema (atvira aikštelė 0,36 ha)“. Didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti nepavojingų atliekų kiekis patalpose yra 349 t, o teritorijoje (atvira lauko aikštelė (0,36 ha)) – 404 t. Šis Agentūros sprendimas buvo skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai, tačiau pastaroji 2020 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. (AG-435/06-2019) Bendrovės skundą atmetė kaip nepagrįstą.

27.6. Departamentas 2019 m. gruodžio 13 d. atliko UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ planinį teminį patikrinimą dėl atliekų tvarkytojui išduoto Taršos leidimo sąlygų laikymosi ir surašė patikrinimo aktą Nr. PA65-292, kuriame nustatė visą eilę pažeidimų (pažeidimai iš esmės konstatuoti 1-8, 11, 13-6 punktuose). Departamentas 2020 m. sausio 9 d. davė UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ privalomąjį nurodymą Nr. PN11-2, kuriuo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ įpareigotas nebevykdyti statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų (antrinių žaliavų) laikymo atviroje lauko teritorijoje (galimai teršiamoje teritorijoje), esančioje (duomenys neskelbtini), iki šioje teritorijoje bus įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė su vandeniui nelaidžia kieta danga, atitinkančia teisės aktų ir Taršos leidimo reikalavimus. Šiuos reikalavimu Bendrovė turėjo įvykdyti iki 2020 m. sausio 31 d.

27.7. Agentūra 2020 m. kovo 16 d. priėmė sprendimą Nr. (30.4)-A4-1977 „Dėl UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ taršos leidimo Nr. TL-V.7-46/2016 sąlygų peržiūrėjimo“. Sprendime nurodė, kad vadovaudamasi Taršos taisyklių 47.6 papunkčiu ir 50 punktu, gavusi informaciją iš Departamento (Vilniaus valdybos) apie atliktą planinį patikrinimą nustatytus pažeidimus, peržiūrėjo UAB „Atliekų tvarkymo centras“ Taršos leidimo sąlygas. Agentūra, vadovaujantis Taršos taisyklių 50.3 papunkčio nuostatomis, įvertinusi pateiktą informaciją, nustatė, kad pagrindo keisti Taršos leidimą nėra ir priėmė sprendimą tikslinti Taršos leidimo sąlygas, papildydama 6 lentele „Kitos sąlygos nepavojingų atliekų apdorojimui (naudojimui ar šalinimui įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymui pagal aplinkos apsaugą reglamentuojančių teises aktų reikalavimus“. Šiame sprendime papildomai nurodė, kad pagaminta produkcija turi atitikti produktams keliamus reikalavimus. Paviršinės nuotekos nuo galimai taršių teritorijų turi būti tvarkomos vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimais.

27.8. Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija atliko neplaninį teminį patikrinimą dėl 2020 m. sausio 9 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-2 ir 2020 m. sausio 17 d. privalomųjų nurodymų Nr. PN11-5 ir Nr. PN11-16 įvykdymo ir 2020 m. kovo 18 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA65-28. Patikrinimo akte buvo konstatuoti Bendrovės padaryti pažeidimai ir minėtų privalomųjų nurodymų neįvykdymo faktai. Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija 2020 m. kovo 19 d. davė privalomąjį nurodymą Nr. PN11-16. Šiuo privalomuoju nurodymu UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ buvo įpareigotas iki 2020 m. gegužės 14 d. nebevykdyti statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų (antrinių žaliavų) laikymo atviroje lauko teritorijoje (galimai teršiamoje teritorijoje), esančioje (duomenys neskelbtini), iki šioje teritorijoje bus įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė su vandeniui nelaidžia kieta danga, atitinkančia teisės aktų ir Taršos leidimo reikalavimus. Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija atliko UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ neplaninį teminį patikrinimą dėl 2020 m. kovo 19 d. privalomųjų nurodymų Nr. PN11-14, Nr. PN11-16 ir Nr. PN11-17 įvykdymo ir 2020 m. birželio 30 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA65-42. Patikrinimo akte, be kita ko, nustatyta, kad 2020 m. kovo 19 d. pakartotinis privalomasis nurodymas Nr. PN11-16 nėra įvykdytas, tuo pažeidžiant AAVKĮ 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus (patikrinimo akto 6 punktas).

27.9. Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija atliko neplaninį teminį patikrinimą pagal 2020 m. liepos 9 d. pavedimą dėl UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ Taršos leidimo nustatytų sąlygų laikymosi ir 2020 m. liepos 24 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA65-47. Patikrinimo akte, be kita ko, nustatyta, kad UAB „Atliekų rūšiavimo centras” atvira lauko teritorija (galimai teršiama teritorija), kurioje Bendrovė laiko atliekas, nėra padengta vandeniui nelaidžia danga, t. y. lauko teritorijos danga sudaryta iš betono plokščių, tarp kurių yra nesandarios siūlės, pro kurias į žemės gruntą gali prasiskverbti vanduo. Vietomis betono plokštės yra mechaniškai pažeistos ir matomas žemės gruntas. Taip pat lauko teritorijos danga nėra įrengta taip, kad paviršinės nuotekos nuo jos nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jos nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų, tuo pažeidžiant Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 punkto, Taršos leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 4.4 papunkčio ir Atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

27.10. Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija, atsižvelgdama į anksčiau patikrinimo aktais ir privalomaisiais nurodymais konstatuotus Bendrovės pažeidimus, 2020 m. liepos 24 d. priėmė privalomąjį nurodymu Nr. PN11-34, kuriuo 5.1 ir 5.2 papunkčiais įpareigojo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. sustabdyti statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų (antrinių žaliavų) apdorojimo veiklas (atliekų naudojimo veiklos kodas – R13, atliekų šalinimo veiklos kodas – D15) atviroje 0,36 ha lauko teritorijoje (galimai teršiamoje teritorijoje), esančioje (duomenys neskelbtini), kuriai išduotas Taršos leidimas. Taip pat iki šio Privalomojo nurodymo įteikimo atviroje lauko teritorijoje (galimai teršiamoje teritorijoje), esančioje (duomenys neskelbtini), apdorojamas (laikomas) atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Be to, Bendrovė buvo įpareigota įrengti stacionarų technikos objektą (įrenginį), atitinkantį Taršos leidimo ir teisės aktų reikalavimus (6.1 papunktis).

27.11. Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai atliko UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ neplaninį teminį patikrinimą ir 2020 m. spalio 5 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA65-96. Minėtame patikrinimo akte, be kita to, konstatuoti Bendrovės pažeidimai bei 2020 m. sausio 17 privalomojo nurodymo Nr. PN11-15 ir 2020 m. liepos 24 d. Privalomojo nurodymo neįvykdymo faktai. Departamentas 2020 m. spalio 12 d. raštu Nr. (18.1)-AD5-17752 „Dėl informavimo ir sprendimo priėmimo dėl UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ taršos leidimo galiojimo panaikinimo“ informavo Agentūrą apie Bendrovės padarytus pažeidimus bei Privalomojo nurodymo neįvykdymą; prašė inicijuoti Bendrovės Taršos leidimo galiojimo panaikinimo procedūrą.

27.12. Agentūra 2020 m. spalio 16 d. raštu Nr. (30.4)-A4E-9182 „Dėl įspėjimo apie galimą UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ taršos leidimo Nr. TL-V.7-46/2016 galiojimo panaikinimo“, vadovaudamasi Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 11 dalies 10 punktu ir 12 dalimi, Taršos taisyklių 85.1 papunkčiu, įspėjo Bendrovę, kad per 20 darbo dienų terminą nuo šio sprendimo priėmimo dienos (t. y. iki 2020 m. lapkričio 13 d.) neįvykdžius Departamento 2020 m. liepos 24 d. Privalomojo nurodymo, bus naikinamas UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ išduotas Taršos leidimas.

27.13. Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, vykdydami Agentūros prašymą patikrinti Bendrovę dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo, 2020 m. lapkričio 16 d. atliko UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ neplaninį teminį patikrinimą ir 2020 m. lapkričio 17 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA65-139. Patikrinimo akte nurodyta, be kita ko, nustatyta visa eilė pažeidimų bei konstatuota, kad 2020 m. liepos 24 d. Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, tuo pažeidžiant AAVKĮ 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Departamentas 2020 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. AD5-17752 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Agentūrą apie atliktą UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ patikrinimą bei Privalomojo nurodymo neįvykdymą; taip pat apie nustatytus ir kitus aplinkos apsaugą reglamentuojančius teisės aktų pažeidimus.

27.14. UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ 2020 m. lapkričio 18 d. Agentūrai pateikė antstolio D. B. 2020 m. lapkričio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (antstolis nustatė ginčo žemės sklypo koordinates su GPS įrenginiu, užfiksavo aikštelės vaizdą, po to buvo užfiksuotas garažų – boksų, prie rūšiavimo linijos vaizdas); Atliekų perdavimo lydraščių išrašą apie atliekų išvežimą laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d.

27.15. Agentūra 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. (30.4)-A4E-10757 „Dėl UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ taršos leidimo Nr. TL-V.7-444666/2016“ nusprendė nenaikinti Bendrovei išduoto Taršos leidimo, padariusi išvadą, kad UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ Departamento 2020 m. liepos 24 d. Privalomąjį nurodymą įvykdė.

27.16. Departamentas 2020 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (3.1)-AD5-22226 „Dėl viešojo intereso gynimo“ kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Kreipimesi Departamentas nurodė, kad aplinkybių visuma, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog statybinių atliekų laikymo veikla (R13) buvo vykdoma nesilaikant Taršos leidime nurodytų sąlygų – atliekas laikyti atviroje, asfaltuotoje aikštelėje (0,36 ha nustatytose zonose), paviršines nuotekas surenkant į nuotekų kaupimo rezervuarus, leidžia teigti, kad UAB „Atliekų rūšiavimo centro“ veikla kenkia aplinkai. UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ neteisėta veikla daro neigiamą poveikį ir visuomenei, kadangi yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini), šalia daugiabučių namų, kurių gyventojams nuolat tenka patirti Bendrovės keliamus triukšmus, justi nemalonius kvapus, kvėpuoti dulkėmis ir gyventi vizualinėje taršoje. Iš Salininkų gyventojų bendruomenės Departamentas nuolat gauna skundus (2019-2020 m. Departamentas tyrė 8 skirtingus Salininkų gyventojų skundus) būtent dėl lauke žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), apdorojamų (smulkinamų) atliekų, nors šios veiklos atviroje teritorijoje UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ neturi teisės vykdyti. UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ Taršos leidimas išduotas atliekas rūšiuoti ir smulkinti tik uždarose patalpose, lauke numatytas išrūšiuotų atliekų laikymas, tačiau ši veikla negali būti vykdoma, kol nėra įrengta aikštelė, atitinkanti Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento ir UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ išduoto Taršos leidimo priede esančio Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimus. UAB „Atliekų rūšiavimo centras” neįvykdė Privalomojo nurodymo reikalavimų ir žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atviroje lauko teritorijoje (galimai teršiamoje teritorijoje), kuri nėra padengta vandeniui nelaidžia danga, t. y. lauko teritorijos danga sudaryta iš betono skydų, tarp kurių yra nesandarios siūlės, pro kurias į žemės gruntą gali prasiskverbti vanduo, laiko neišrūšiuotas atliekas, nuo kurių susidaręs filtratas gali daryti neigiamą poveikį gilesniems žemės sluoksniams ir gruntiniam vandeniui. Minėta teritorija ribojasi ir patenka į požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonas.

27.17. Prokuroras nusprendė ginti viešąjį interesą ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsniu, kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl Taršos leidimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

28. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad Departamento Privalomuoju nurodymu Bendrovei duotas įpareigojimas (nurodymas) (5.1 ir 5.2 papunkčiai) atitinka Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 11 dalies 10 punkte nurodytą privalomąjį nurodymą sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą arba sustabdyti veiklą, kuriam esant, t. y. laiku neįvykdžius tokio privalomojo nurodymo, gali būti panaikintas Taršos leidimas. Teismas, vertindamas, ar UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ laiku įvykdė Privalomąjį nurodymą, visų pirma, pažymėjo, kad Departamentas dar 2020 m. spalio 5 d. patikrinimo akte Nr. PA65-96, be kita ko, konstatavo Privalomojo nurodymo neįvykdymo faktą. Taip pat Departamentas 2020 m. lapkričio 17 d. patikrinimo akte Nr. PA65-139 (patikrinimas atliktas 2020 m. lapkričio 16 d.) vienareikšmiškai nurodė, kad Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, tuo pažeidžiant AAVKĮ 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus (8 punktas). Be to, 2020 m. lapkričio 17 d. patikrinimo akte, be kita ko, nurodyta: UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ 0.36 ha atvira lauko aikštelė (galimai teršiama teritorija), kurioje Bendrovė laiko likusias atliekas (iki 10 m3 mišrių medienos, stambiagabaričių, statybinės medienos atliekų), nėra padengta vandeniui nelaidžia danga ir pan. (1 punktas); UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ lako teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), už Taršos leidime aprašyto įrenginio ribų, laiko mišrias medienos, medienos pakuotės ir stambiagabarites atliekas, kurių krūvos plotas apie 320 m2; atliekos galimai pervežtos iš Bendrovės 0.36 ha atviros lauko aikštelės (galimai teršiamos teritorijos) (5 punktas). Prie 2020 m. lapkričio 17 d. patikrinimo akto pridėtos nuotraukos tik patvirtina jame konstatuotus pažeidimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad Bendrovės patikrinimas, kurio pasekoje buvo surašytas 2020 m. lapkričio 17 d. patikrinimo aktas, buvo atliktas 2020 m. lapkričio 16 d., t. y. jau po Agentūros nustatyto termino (t. y. iki 2020 m., lapkričio 13 d.) Bendrovei įvykdyti Privalomąjį nurodymą, todėl vien šis įrodymas, teismo vertinimu, neginčijamai patvirtina, kad Bendrovė nustatytu terminu (t. y. laiku) Privalomojo nurodymo neįvykdė.

29. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su tuo, kad Agentūros minėtas raštas (sprendimas) patvirtina, jog Bendrovė Privalomąjį nurodymą įvykdė laiku. Pačiame 2020 m. lapkričio 24 d. rašte (sprendime) aiškiai nurodyta, kad pažeidimai pašalinti šiai dienai, tai reiškia sprendimo priėmimo dienai, t. y. 2020 m. lapkričio 24 d. Tuo tarpu Bendrovė Privalomąjį nurodymą turėjo įvykdyti iki 2020 m. lapkričio 13 d. Tad akivaizdu, kad šis Agentūros raštas (sprendimas) nepatvirtina, jog Bendrovė iki 2020 m. lapkričio 13 d. buvo įvykdžiusi Privalomąjį nurodymą. Juo labiau negali paneigti Departamento 2020 m. lapkričio 17 d. patikrinimo akte užfiksuotos aplinkybės, kad 2020 m. lapkričio 16 d., t. y. kai buvo atliekamas Bendrovės patikrinimas, ji (Bendrovė) tinkamai nebuvo įvykdžiusi Privalomojo nurodymo. Teismas pažymėjo, kad tiek Agentūra, tiek ir Bendrovė remėsi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tačiau vertino, kad šis protokolas surašytas jau po Departamento patikrinimo ir jis niekaip negali paneigti ir nepaneigia Departamento patikrinimo akte užfiksuotų aplinkybių, kad Bendrovė neįvykdė Privalomojo nurodymo.

30. Teismas, įvertinęs ginčo aplinkybes, konstatavo, kad prokuroro, ginančio viešąjį interesą, reikalavimas dėl Taršos leidimo panaikinimo yra pagrįstas, nepažeidžia proporcingumo principo, todėl teismas jį patenkino, t. y. panaikino UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ išduotą Taršos leidimą, kuris Agentūros sprendimu buvo pakeistas.

31. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl prokuroro prašymo įpareigoti UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ atlikti veiksmus, pažymėjo, kad įstatyme tiesiogiai yra įtvirtintos ūkinės veiklos subjektui pareigos, kai panaikinamas Taršos leidimas, todėl įstatymo nuostatą atkartoti sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra pagrindo. Atsižvelgiant ir į tai, kad prokuroro reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nėra visiškai tikslus ir iš dalies neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. neapima Bendrovės visos vykdomos veiklos pagal Taršos leidimą, šį reikalavimą teismas atmetė.

III. 32. Atsakovas UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo pareiškimas patenkintas iš dalies ir panaikintas Aplinkos apsaugos agentūros išduotas Taršos leidimas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, t. y. šią pareiškimo dalį atmesti.

33. Atsakovas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas viršijo kompetencijos ribas. Teismo sprendimo 23 punkte nurodoma, kad prokuroras gali ginti viešąjį interesą, kai nustato teisės pažeidimą, o toje srityje veikiančios valstybės įstaigos nesiima priemonių jam pašalinti ar kai tokios įstaigos nėra. Atsakovo teigimu, tam turi būti dvi turinčios egzistuoti kartu sąlygos – pažeidimas, kuris pripažintinas turinčiu viešąjį interesą ir įstaigos neveikimas arba nebuvimas. Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 11 dalyje yra nustatytos sąlygos, kurioms esant galima panaikinti taršos leidimo galiojimą. Aplinkos ministras 2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių pavirtinimo“ 3.2 punktu pavedė Aplinkos apsaugos agentūrai Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnyje nustatytais pagrindais ir Taisyklėse nustatyta tvarka išduoti, peržiūrėti, keisti taršos leidimus ir panaikinti jų galiojimą. Vadinasi, yra institucija, kuri atsakinga ir kompetentinga vertinti Taršos leidimų naikinimo sąlygas ir tokių sprendimų priėmimo tvarka. Pasak atsakovo, administraciniai teismai nevykdo viešojo administravimo ir negali savo iniciatyva taikyti poveikio priemonių, jei teismui įstatymu tiesiogiai nėra suteikta teisė šias priemones taikyti. Prokuroras turėjo ginčyti Agentūros 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir įrodyti jo neteisėtumą, to prašė ir kreipdmasis į prokurorą Departamentas, todėl teismas iš esmės neteisėtai taikė prokuroro pasirinktą teisės gynimo priemonę. Jeigu teismas būtų konstatavęs, kad turi būti nuginčytas ir panaikintas Agentūros sprendimas, tada jis turėjo vertinti ir visus Bendrovės pateiktus argumentus dėl praleisto termino skundui paduoti. To padaryta nebuvo, todėl teismo sprendimas nėra teisingas ir teisėtas dėl netinkamo teisės taikymo ir aiškinimo.

34. Atsakovo tvirtinimu, taršos leidimo panaikinimas yra neproporcinga priemonė už tariamą pažeidimą. Paaiškino, kad šioje byloje už tai, kad teismo nuomone, 20 darbo dienų terminas buvo praleistas 1 darbo diena, pritaikyta kraštutinė priemonė – Bendrovės veiklos pagal Taršos leidimą nutraukimas, o tai savaime reiškia ir darbuotojų atleidimą ir sutarčių su partneriais bei užsakovais nutraukimą. Atsakovas nurodo, jog mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas yra teisės aktų reikalavimų pažeidimas, kuriuo padaryta žala konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms yra labai nedidelė. Jeigu nustatytą tokį pažeidimą galima ištaisyti nedelsiant priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, pažeidimo tyrimas turėtų būti nutraukiamas, įstatyme numatyta poveikio priemonė neskiriama. Bendrovė dar 2020 m. lapkričio 13 d. ir 2020 m. lapkričio 18 d. pateikė Agentūrai įrodymus apie jos nurodymo ir Privalomojo nurodymo įvykdymą, todėl dar iki Agentūros 2020 m. lapkričio 24 d.sprendimo priėmimo teismo minimi pažeidimai buvo ištaisyti. Agentūra 2020 m. lapkričio 19 d. prašė Departamento patikslinti informaciją apie Privalomojo nurodymo įvykdymą, bet ši to nepadarė. Tai tik patvirtina, kad jeigu Bendrovė privalėtų Agentūros sprendimo įvykdymą įrodyti išimtinai Departamento išduodamu dokumentu, pastarasis Bendrovės atžvilgiu tikėtinai pasielgtų lygiai taip pat, o ir net dar atsainiau, nei nereaguodamas į įgaliotos institucijos – Agentūros – prašymą.

35. Atsakovo teigimu, byloje nebuvo aiškinamasi ir nebuvo nustatytas Bendrovės realus aplinkos taršos atvejis, pati tarša ar jos apimtis. Bylą teismas nagrinėjo tik ta apimtimi, ar Bendrovė laiku įvykdė Privalomojo nurodymo reikalavimus. Teismas nevertino Privalomojo nurodymo turinio ir aplinkybės, kad duodamas Privalomąjį nurodymą Departamentas jau žinojo sau paimtų mėginių iš lauko aikštelės tyrimo rezultatus, kurie patvirtino, kad lauko aikštelės teritorija nėra užteršta. Teismų praktikoje, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: neigiamą gamtos elementų pokytį arba šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms pablogėjimą, nei vienas iš šių elementų, anot atsakovo, nebuvo nustatytas. Bendrovė pateikė tiek įgaliotų valstybės įstaigų, tiek ir privačių ekspertų išvadų ir įrodymų, kad savo veikla neviršijo kitų leistinų triukšmo, garso, aplinkos oro tarštos ir dulkėtumo reikalavimų.

36. Atsakovas nurodo, kad gavęs Privalomąjį nurodymą iškart sustabdė bet kokią atliekų tvarkymo veiklą atviroje aikštelėje ir ėmėsi priemonių išvežti sukauptas atliekas. Dėl to, kad veikla lauko aikštelėje buvo sustabdyta, byloje prokuroras ir teismas klausimų nekėlė. Įvykdžiusi Privalomąjį nurodymą sustabdyti veiklą, Bendrovė, nedelsdama, pašalino pagrindą, dėl kurio gali būti panaikintas Taršos leidimas. Teismas nepagrįstai nekreipė dėmesio į Bendrovės 2020 m. rugpjūčio 17 d. raštą Nr. 20/08-1), kuriuo ji informavo Departamentą, kad vykdo Privalomąjį nurodymą, tačiau dėl didelio transporto ir atliekų tvarkytojo UAB „Gasta“ užimtumo nespėja visų atliekų išvežti, todėl prašė atidėti įvykdymo terminą iki 2020 m. rugsėjo 24 d. Kartu buvo pateikti ir atliekų išvežimo įrodymai, kuriuose nurodyti terminai, intensyvumas, atliekų gavėjai (tvarkytojai). Teismas padarė klaidingą išvadą, kad Bendrovė pateikė tik savo vidinius dokumentus apie Privalomojo nurodymo įvykdymą, kurie tariamai gali būti neteisingi, todėl negali būti pagrindu teigti, kad Bendrovė tinkamai tvarkė ir perdavė atliekas.

37. Atsakovo teigimu, darydamas prielaidas teismas nurodė įvairius atliekų išvežimo scenarijus ar versijas, tariamai jos gali būti „dėl akių“ paslėptos, išvežtos iš kitur ir pan. Iš esmės tai patvirtina, kad būtent Departamentas neįrodė, jog lauko aikštelėje buvusios atliekos nėra išvežtos. Teismas sprendime spėliojo, kur galima buvo dar išvežti atliekas iš lauko aikštelės, tačiau tokiais argumentais negalima grįsti sprendimo. Taigi, teismas iš esmės pateikė tik kelias jokiais įrodymais byloje nepagrįstas prielaidas, kodėl Bendrovė galėjo kaip nors netinkamai įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Atsakovas laikosi pozicijos, kad teismo sprendimo argumentai, neva Privalomojo nurodymo neįvykdymo faktą gali konstatuoti tik Departamentas, neteisingi. Pasak atsakovo, Bendrovė taptų išimtinai priklausoma nuo Departamento geranoriškumo, o ginčo atveju, kai pats Departamentas kreipėsi į Agentūrą, siekdamas panaikinti Taršos leidimą, jis neturėtų jokio intereso veikti nešališkai. Net formalios teismo civilinio, administracinio ir net baudžiamojo proceso taisyklės leidžia įrodinėti savo poziciją ir tam tikrus faktus pačiais įvairiausiais įrodymais. Ginčo atveju net ikiteisminiame procese Bendrovei atimama galimybė įrodyti savo poziciją. Taip negali būti, todėl su teismo argumentacija atsakovas nesutinka.

38. Atsakovo tvirtinimu, teismas padarė prielaidą, kad Bendrovė apskritai yra linkusi pažeisti teisės aktus ir nuo 2019 m. nuolat tęsiasi pažeidimai. Tokia prielaida, anot atsakovo, nėra pagrįsta ir teisinga. Bendrovės vadovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme išsamiai paaiškino situaciją, kodėl nuo 2019 m. prasidėjo sisteminis Bendrovės veiklos žlugdymas. Bendrovė nepritardavo Departamento inspektorių požiūriui „iš akies“ matuoti ir vertinti lauko aikštelės betono dangos kokybę bei galimą taršą tiesiog pasižiūrėjus, todėl tokias išvadas, nesėkmingai skųsdavo. Bendrovė neskundė Privalomojo nurodymo, o nedelsdama pradėjo jį intensyviai vykdyti, todėl to negalima laikyti Bendrovės siekiu ar nuolatiniu teisės pažeidinėjimu.

39. Atsakovas teigia, kad byloje teismas nagrinėjo tik klausimą, kodėl per tam tikrą terminą buvo (ne) įvykdytas Privalomasis nurodymas. Teismas suteikdamas esminę reikšmę tariamam vienos darbo dienos termino pažeidimui, padarė iš esmės neteisingą išvadą apie Bendrovės nusiteikimą pažeisti teisę. Bendrovė neturėjo ir nesiekė turėti jokios naudos nevykdydama Privalomojo nurodymo. Teismas į šią situaciją nepažvelgė remdamasis protingumo principu. Tai, kad buvo nedelsiant pašalintos ir likusios sąšlavos, užfiksavo ir antstolis, tačiau teismui tokia aplinkybė neberūpėjo. Bendrovės įsitikinimu, teismas tiesiog šališkai ir vienpusiškai pažiūrėjo į įrodymų vertinimą ir visiškai nekritiškai priėmė Departamento poziciją, todėl neteisingai išsprendė bylą.

40. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

41. Pareiškėjas nurodo, kad su UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ apeliaciniu skundu nesutinka. Pareiškėjas apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad neįvykdžius Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka duoto Privalomojo nurodymo sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą arba sustabdyti veiklą, turi būti panaikintas UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ išduotas Taršos leidimas. Panaikinus Taršos leidimą, ūkinės veiklos vykdytojas UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ įpareigotinas atlikti veiksmus, t. y. saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones, reikalingas siekiant užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė.

42. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo panaikino Taršos leidimą. Teismas tinkamai taikė ir aiškino teisę, neviršijo savo kompetencijos ribų. Teismas tinkamai tyrė bylos aplinkybes bei tinkamai nustatė tyrimo mastą, todėl atsakovo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ apeliacinis skundas pagrįstai buvo atmestas.

43. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo sprendimą priimti savo nuožiūra.

44. Aplinkos apsaugos agentūra nurodo, kad Agentūros priimtas sprendimas dėl UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ Taršos leidimo galiojimo nenaikinimo nebuvo prokuroro prašomas panaikinti, teismas sprendimo dėl leidimo teisėtumo nenagrinėjo. Agentūros įsitikinimu, ji atliko visus reikalingus veiksmus, tinkamai atliko visas procedūras bei priėmė teisėtą ir galiojantį sprendimą dėl atsakovo Taršos leidimo galiojimo nenaikinimo. Teismas nenagrinėjo klausimo, ar Agentūros sprendimas dėl leidimo yra teisėtas bei priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas ar nesilaikant procedūrų. Agentūra sprendimą dėl leidimo priėmė vertindama jai pateiktus atsakovo įrodymus ir Aplinkos apsaugos departamento pateiktą informaciją ir negalėjo vienašališkai vertinti tik Departamento pateiktą informaciją, nes taip būtų pažeista Aplinkos apsaugos įstatyme bei Taršos taisyklėse nustatyta atsakovo teisė ir pareiga pačiam pateikti įrodymus, todėl Agentūra įsitikinusi, kad priešingai, negu nurodė prokuroras ir teismas, antstolio pateiktas faktinių aplinkybių protokolas yra ir buvo tinkamas įrodymas dėl Agentūros rašte nurodytų įpareigojimų įvykdymo.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

46. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos su apeliaciniu skundu bei jame nurodytais argumentais nesutinka. Pasak trečiojo suinteresuoto asmens, skunde nurodytos aplinkybės iš esmės nepaneigia skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių ir jų pagrindu padarytų išvadų.

47. Tretieji suinteresuoti asmenys Salininkų bendruomenės asociacija, Vilniaus Salininkų gimnazija ir Vilniaus Salininkų lopšelis – darželis atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o teismui laikant, kad apeliacinio skundo turinys sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, prašo išnagrinėti bei įvertinti ir visus kitus Taršos leidimo panaikinimo pagrindus, o to nesant galimybės padaryti apeliaciniame procese, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

48. Tretieji suinteresuoti asmenys su apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi anot jų, jis yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti paliktas nepakeistas, nebent apeliacinės instancijos teismas manytų kitaip.

49. Trečiųjų suinteresuotų asmenų vertinimu, apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl Sprendime nustatytų pažeidimų yra tariamai formalūs ir mažareikšmiai, o dėl to yra neproporcinga naikinti Taršos leidimą, yra nepagrįsti ir vertintini kritiškai. Šiuo atveju būtina įvertinti, kad tų pažeidimų ir pagrindų panaikinti Taršos leidimą yra žymiai daugiau ir visi jie yra rimti ir svarūs. Atkreipia dėmesį, jog atsakovų, įskaitant ir apeliantą, teisės į gynybą ir galimybės realiai pasisakyti dėl konkrečių Taršos leidimo negaliojimo pagrindų nebūtų buvę pažeistos, jeigu Taršos leidimas sprendimu būtų buvęs panaikintas dar ir kitais papildomais pagrindais. Todėl mano, kad administracinis teismas šiuo atveju administracinėje byloje dėl viešojo intereso gynimo turi teisę ir pagrindą nagrinėti ir vertinti visas aplinkybes, susijusias su ginčo dalyku, kurios yra svarbios teisingam bei objektyviam bylos išnagrinėjimui.

50. Tretieji suinteresuoti asmenys prašo apeliacinės instancijos teismui suabejojus Taršos leidimo panaikinimo proporcingumu apelianto padarytiems ir sprendime įvardintiems pažeidimams, išsamiai ir objektyviai įvertinti, kad: taršos leidimas apeliantui jau išduotas buvo neteisėtai (įvertinti Taršos leidimo išdavimo teisėtumą), administracinėje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad apeliantas vykdo veiklą ir ketina tęsti ne tik valstybinės žemės sklype esančiose uždarose patalpose, tačiau ir atvirojoje erdvėje, į kurią jokių teisių neturi, t. y. kad tokiu būdu yra neteisėtai, be jokio teisinio pagrindo, užvaldomas valstybinės žemės sklypas, todėl būtina įvertinti ir šį aspektą, apeliantui išdavus Taršos leidimą ir apeliantui vykdant atitinkamą veiklą žemės sklype, pažeidžiamas Žemės įstatymo 21 straipsnis, apeliantas valstybinės žemės sklype vykdomai veiklai neatliko atrankos dėl poveikio aplinkai ir sveikatai vertinimo. Taigi, trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, su Taršos leidimu ir vykdoma veikla susijusių šiurkščių teisės aktų pažeidimų yra žymiai daugiau ir jie turėtų būti išsamiai bei objektyviai įvertinti šioje administracinėje byloje tikslu realiai ir galutinai apginti to reikalaujančią Salininkų bendruomenę ir viešąjį interesą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 51. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimo teismui, kuriuo prašoma panaikinti Agentūros 2016 m. gegužės 20 d. UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ išduotą taršos leidimą Nr. TL-V.7-46/2016 bei įpareigoti ūkinės veiklos vykdytoją UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ atlikti veiksmus – saugiai nutraukti įrenginio veiklą – įpareigoti sustabdyti statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų (antrinių žaliavų) apdorojimo veiklas (atliekų naudojimo veiklos kodas – R13, atliekų šalinimo veiklos kodas – D15) atviroje 0,36 ha lauko teritorijoje (galimai teršiamoje teritorijoje), esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), kuriai išduotas Taršos leidimas bei įgyvendinti būtinas priemones, reikalingas siekiant užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė, t. y. atviroje lauko teritorijoje (galimai teršiamoje teritorijoje), esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), apdorojamas (laikomas) atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui – pagrįstumo.

52. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkino iš dalies: panaikino Agentūros 2016 m. gegužės 20 d. UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ išduotą taršos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistą 2017 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. (28.7)-A4-6444, o kitą pareiškimo dalį atmetė, motyvuodamas tuo, kad įstatyme tiesiogiai yra įtvirtintos ūkinės veiklos subjektui pareigos, kai panaikinamas taršos leidimas, dėl ko įstatymo nuostatą atkartoti sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra jokio reikalo, juo labiau, kad prokuroro reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nėra visiškai tikslus ir iš dalies neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, neapima UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ visos vykdomos veiklos pagal Taršos leidimą ir pan.

53. Apeliacinį skundą padavė atsakovas UAB „Atliekų rūšiavimo centras“, kuris savo prašymą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies tenkinti dalį prokuroro pareiškimo panaikinimo grindžia, visų pirma, argumentais dėl sąlygų prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, reikšti reikalavimą dėl taršos leidimo panaikinimo bei teismo kompetencijos priimti tokio pobūdžio sprendimą nebuvimo.

54. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma pažymi, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio (ginčui reikšminga 2020 m. sausio 28 d. įstatymu Nr. XIII-279 išdėstyta straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. liepos 15 d.), reglamentuojančio taršos leidimą, ir Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 (ginčui reikšminga 2020 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. D1-425 redakcija), nuostatas, Aplinkos apsaugos agentūra yra institucija, aplinkos ministro įgaliota priimti sprendimus išduoti taršos leidimus, juos keisti ir panaikinti jų galiojimą.

55. Pažymėtina, kad sprendimų išduoti taršos leidimus ar juos keisti panaikinimo ir sprendimų dėl taršos leidimo galiojimo panaikinimo pagrindai yra skirtingi: sprendimas išduoti taršos leidimus ar jį keisti gali būti naikinamas bendrais teisės aktų panaikinimo pagrindais (ABTĮ 91 str. 1 ir 2 d.), o sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 11 dalies 1-11 punktuose numatytų sąlygų, iš jų – ir 10 punkte numatyta („neįvykdytas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka duotas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą arba sustabdyti veiklą“), Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 12 dalyje, reglamentuojančioje taršos leidimo galiojimo panaikinimo procedūrą, nustatyta tvarka, be kita ko, numatančioje: nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 10 punkte nurodytą aplinkybę, fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo panaikinti taršos leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas nuo tokios aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą taršos leidimo galiojimo panaikinimą; nustatomas 20 darbo dienų terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus; jeigu fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, taršos leidimo galiojimas nepanaikinamas; fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą panaikinti taršos leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu ir nurodomos taršos leidimo galiojimo panaikinimo priežastys. Panaikinus taršos leidimą, fizinis ar juridinis asmuo (ūkinės veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones, reikalingas siekiant užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė. Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 84-84 punktuose, reglamentuojančiuose taršos leidimo galiojimo panaikinimo procedūrą, be kita ko, tik pabrėžiama, kad leidimo galiojimas panaikinamas Aplinkos apsaugos agentūros motyvuotu sprendimu, kuris surašomas ant šios institucijos blanko, nurodant leidimo galiojimo panaikinimo priežastis ir sprendimo apskundimo tvarką.

56. Pažymėtina, kad teisės aktuose expressis verbis (iš lot. aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nėra nustatyta, kad teismas gali priimti sprendimą naikinti taršos leidimo galiojimą.

57. Aptarti administracinių aktų dėl taršos leidimo panaikinimo ir jų galiojimo panaikinimo skirtumai, taip pat galimos teismo sprendimų rūšys apsprendžia ginčo, nagrinėtino administraciniame teisme, ribas: Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis nustato, kad išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) atmesti skundą (prašymą, pareiškimą) kaip nepagrįstą; 2) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 3) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; 4) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; 5) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Taigi, skirtingai nei byla dėl sprendimo išduoti taršos leidimą ar jį keisti panaikinimo, kurioje reiškiamas reikalavimas dėl sprendimo išduoti (pakeisti) leidimą panaikinimo (leidimo panaikinimo), byla dėl taršos leidimo galiojimo panaikinimo, kurioje reiškiamas reikalavimas ne dėl administracinio akto panaikinimo, o dėl jo priėmimo (priimti aktą dėl leidimo galiojimo panaikinimo), įstatymuose nesant nustatytam tokiam ginčo išsprendimo būdui, nėra nagrinėtina administraciniame teisme: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (pavyzdžiui, išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, apskaičiuoti pensiją ar pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146- 603/2009, 2012 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-647/2012 ir kt.).

58. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pareiškimo pagrindimą ir nevertinat jo (pareiškimo) dalyko formulavimo ydingumo, administraciniame teisme iškelta byla ne dėl Agentūros 2016 m. gegužės 20 d. UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ išduoto taršos leidimo Nr. TL-V.7-46/2016, pakeisto 2017 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. (28.7)-A4-6444, teisėtumo ir pagrįstumo, o dėl minėto administracinio akto galiojimo panaikinimo, esant, kaip teigiama, Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 11 dalies 10 punkte numatytai sąlygai, nors toks ginčas, kaip jau minėta, nėra nagrinėtinas administraciniame teisme. Aplinkybė, kad byla nagrinėjamu atveju iškelta pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą teismui, šiame kontekste nieko nekeičia: prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys, įstatymų nustatytais atvejais galintys kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, turi ginčo šalies procesines teises ir pareigas (ABTĮ 55 str. 1 ir 2 d.). Prokuratūros įstatyme nuostatų, kurios keistų aptartas ginčo dėl taršos leidimo galiojimo panaikinimo teismingumo administraciniam teismui taisykles, nėra.

59. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš esmės nuspręsta dėl Agentūros 2016 m. gegužės 20 d. UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ išduoto taršos leidimo Nr. TL-V.7-46/2016, pakeisto 2017 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. (28.7)-A4-6444, galiojimo panaikinimo, negali būti pripažinta teisėta.

60. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ginčui spręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios buvo nurodytos Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškime teismui ir dėl kurių ginčo iš esmės nėra, visumą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tokio pareiškimo priėmimo klausimą, privalėjo pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu ir siūlyti jį (pareiškimą) pareiškėjui tikslinti: asmenys, kreipdamiesi į teismą ir formuluodami reikalavimus, be kita ko, turi įvertinti ir tai, kokius sprendimus gali priimti administracinis teismas, atsižvelgti į teisminio proceso ypatumus, suinteresuotų asmenų lūkesčius, jų teisėtus interesus, procesines teises ir garantijas. Savo ruožtu teismas turi priimti tokį sprendimą, kurį galima realiai įvykdyti, be to, teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręstą arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011).

61. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, administracinė procedūra pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 2 dalį dėl Agentūros 2016 m. gegužės 20 d. UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ išduoto taršos leidimo Nr. TL-V.7-46/2016, pakeisto 2017 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. (28.7)-A4-6444, galiojimo panaikinimo, esant, kaip teigiama, Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 11 dalies 10 punkte numatytai sąlygai, buvo vykdoma, Agentūra 2020 m. lapkričio 24 d. priimtu sprendimu Nr. (30.4)-A4E-10757 „Dėl UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ taršos leidimo Nr. TL-V.7-444666/2016“ nusprendė nenaikinti UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ išduoto Taršos leidimo galiojimo, padariusi išvadą, kad UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ Departamento 2020 m. liepos 24 d.

Privalomajame nurodyme ir jos (Agentūros) 2020 m. spalio 15 d. rašte, kuriuo pareiškėjas buvo įspėtas apie taršos leidimo galiojimo panaikinimą, nurodytus pažeidimus pašalino, dėl ko tikslai yra pasiekti. Taigi, prokuroras, manydamas, kad Agentūros 2020 m. lapkričio 24 d. priimtas sprendimas Nr. (30.4)-A4E-10757 „Dėl UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)“, yra neteisėtas, vadovaudamasis Prokuratūros įstatyme 19 straipsnio 1 dalies („Prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra“) ir 4 dalies 1 punkto („Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus: kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko; <...>“) nuostatomis, turi teisę kreiptis į administracinį teismą, reikšdamas reikalavimą dėl tokio akto panaikinimo, kas, tokio reikalavimo tenkinimo atveju savaime suponuotų pareigą Agentūrai, privalančiai baigti administracinę procedūrą, priimti sprendimą, kuriuo nusprendžiama dėl Agentūros 2016 m. gegužės 20 d.

UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ išduoto taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisto 2017 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. (28.7)-A4-6444, galiojimo, arba, esant tam pagrindui, dėl įpareigojimo Agentūrą priimti konkretų sprendimą. Pažymėtina, kad tokiu atveju, priešingai nei šiuo metu, nebūtų ydingos situacijos, kai pradėta administracinė procedūra baigiama (siekiama baigti) dviem aktais, kurie vienas kitam prieštarauja, t. y. neginčijant ir galiojant kompetentingos institucijos – Agentūros – 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimui Nr. (30.4)-A4E-10757 „Dėl UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ taršos leidimo Nr. TL-V.7-444666/2016“, kuriuo nuspręsta nenaikinti taršos leidimo, toje pačioje procedūroje siekiama visiškai priešingo akto.

62. Kadangi tokio pobūdžio trūkumai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra naikinama ir byla šioje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p. ir 3 d., 145 str. 1 d. 1 p. ir 146 str.).

63. Panaikinus skundžiamą sprendimo dalį ir bylą šioje dalyje perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nėra pagrindo pasisakyti dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Aplinkos apsaugos agentūros prie Aplinkos ministerijos 2016 m. gegužės 20 d. uždarajai akcinei bendrovei „Atliekų rūšiavimo centras“ išduotas taršos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistas Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. (28.7)-A4-6444, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė