2025-08-07 Nr. BB-3777-1-01-1-10347-2019-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2843/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10347-2019-0 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo J. K. gynėjo advokato Kristupo Ašmio kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo J. K. gynėjas kasaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalį dėl J. K. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nutartį bei šią baudžiamosios bylos dalį J. K. nutraukti; 2) netenkinus pirmojo prašymo, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies nuostatomis, atidėti J. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Kasaciniame skunde teigiama, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 180 straipsnio 2 dalies, 181 straipsnio 3 dalies, 259 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą. Be to, žemesnės instancijos teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepašalino esminių prieštaravimų, rėmėsi prielaidomis, teisingais ir patikimais laikė duomenis, kurie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, bei nesiėmė visų įmanomų priemonių esminėms bylos aplinkybėms nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat tinkamai neatsakė į esminius nuteistojo J. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentus. Nurodyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių, 44 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.

Žemesnės instancijos teismai J. K. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų iš esmės grindė garso įraše užfiksuotais duomenimis, kurie buvo gauti neteisėtai, t. y. pažeidžiant BPK 158 straipsnyje nustatytą tvarką. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo leista atlikti savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus prieš nukentėjusįjį D. B., kuris neatitinka BPK 158 straipsnio 2 dalyje nustatytų asmenų, prieš kuriuos gali būti taikoma ši procesinė prievartos priemonė, požymių. Be to, aptariamas duomenų šaltinis yra nepatikimas, nes nebuvo neabejotinai nustatytas garso įrašo autentiškumas ir garso įraše užfiksuoto pokalbio dalyviai, o pokalbyje užfiksuotos neva įvykdyto nusikaltimo aplinkybės nebuvo patvirtintos proceso metu atliktais kitais įrodymų tyrimo veiksmais.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai nenustatė visų būtinų nusikaltimų, įtvirtintų BK 180 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, sudėčių požymių. Byloje nebuvo nustatytas esminis turto prievartavimo požymis - neteisėtas reikalavimas perduoti turtą. Šiuo atveju pats nukentėjusysis D. B. aplinkybės, kad iš jo būtų reikalaujamas perduoti turtas, nenurodė nei šiame procese atliktų apklausų metu, nei bendraudamas su savo artimaisiais, kurie šioje baudžiamojoje byloje taip pat ne kartą buvo apklausti liudytojais. Be to, teismų nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad smurtiniai veiksmai prieš D. B. buvo atlikti ne siekiant neteisėtai užvaldyti jo turtą, o tik kaip nukentėjusiojo neteisėto laisvės atėmimo dalis. Todėl su nukentėjusiajam priklausančiu turtu atlikti veiksmai neatitinka plėšimo nusikalstamos veikos sudėties požymių turinio. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kad J. K. automobilyje, kuris nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, laikė dvi tabletes „XANAX“, turinčias savo sudėtyje nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – alprazolamo.

Kasaciniame skunde taip pat pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies nuostatomis bei J. K. netaikė visiško paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo. Šiuo atveju byloje egzistuoja ne tik formalusis pagrindas taikyti nuteistajam visišką bausmės vykdymo atidėjimą (nei vienas iš nusikaltimų, už kuriuos jis nuteistas, nėra priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), bet ir materialusis pagrindas taikyti šią bausmės realizavimo formą. Byloje nustatyta, kad nuteistasis J. K. ankščiau yra neteistas, prieš nukentėjusįjį neatliko jokių smurtinių veiksmų, turi nepilnametį vaiką, kurį išlaiko, gyvena kartu su vaiko motina, dirba, mokosi, proceso metu jam vienerius metus buvo taikomas suėmimas, daugiau kaip dvejus metus – intensyvi priežiūra.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje pažymima, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022, 2K-58-719/2023). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019 ir kt.). Formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-697/2023, 2K-149-648/2023).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo J. K. gynėjo teiginiai, susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ir esminiais baudžiamojo proceso įstatymo normų, reglamentuojančių duomenų pripažinimą įrodymais ir įrodymų vertinimą, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų sankcionavimą, pažeidimais, iš esmės grindžiami atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su žemesnės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisiniu jų vertinimu. Klausimai dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir šio teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių bei teisinio jų vertinimo buvo keliami ir nuteistojo J. K. gynėjo apeliaciniame skunde. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų pasisakė, pateikęs aiškius ir išsamius motyvus. Nuteistojo J. K. gynėjas kasaciniame skunde nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Kasaciniame skunde BPK pažeidimai nurodomi iš esmės deklaratyviai, nepateikiant teisinių argumentų, duodančių pagrindą manyti, kad skunde minimi pažeidimai buvo esminiai, t. y. dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos nuteistojo teisės, ar kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus.

Kasaciniame skunde taip pat nurodomi subjektyvūs argumentai dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuostatų taikymo, teigiant, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių pasikeitimą. Dėl tokių klausimų išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutarties 59–62 punktuose, o kasaciniame skunde nėra išdėstyta teisinių argumentų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teismo padarytas minėtų teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidas.

Toks kasacinio skundo argumentavimas, grindžiant jį žemesnės instancijos teismų išnagrinėtomis aplinkybėmis, deklaratyviai pareiškiant apie netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą, padarytus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimus, nuteistojo teisės į gynybą suvaržymą, suformuotos teismų praktikos nesilaikymą, tačiau deklaruojamų pažeidimų nesusiejant su konkrečioje byloje padarytais pažeidimais, nelaikytinas tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo J. K. gynėjo advokato Kristupo Ašmio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Sigita Jokimaitė

Darius Kantaravičius