2021-06-09 Nr. AB-12646-3-64-3-00315-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-538-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00315-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. S. (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovas, Šiaulių TI), 1 457 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė:

1.1. Pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI skirtingais laikotarpiais nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. iki 2019 m. spalio 18 d., kamerose bei ūkio būryje.

1.2. Pareiškėjas netinkamomis sąlygomis buvo kalinamas kameroje Nr. 94, nes ji buvo neremontuota, buvo atsilupę dažai, pelėsis, grybelis, netinkamai įrengtas tupimas atviras tualetas, sienelė buvo tik 1 m aukščio, dėl ko pareiškėjas jautėsi pažemintas ir negalėjo tinkamai atlikti gamtinių reikalų, nes jį matė kiti kameroje esantys asmenys bei trukdė kameros duryse įrengta prižiūrėtojo stebėjimo akutė.

1.3. Kameroje Nr. 94 laikėsi pastovi drėgmė ir nemalonus kvapas, buvo blogas apšvietimas, nešvarūs langai, jų išvalyti buvo neįmanoma dėl įrengtų grotų. Kameroje Nr. 94 buvo įrengtos trys dviaukštės lovos, sanitarinis mazgas ir kriauklė, stalas ir spintelės, kurie užėmė beveik visą kameros plotą, buvo suvaržyta judėjimo laisvė. Kameroje Nr. 94 įrengtas tik vienas radiatorius, todėl joje buvo šalta, tik apie 8 °C.

1.4. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 21 ir 38, kuriose buvo patalpinta po 5 dviaukštes lovas, kameros pergrūstos, jose laikoma po 10 sulaikytų asmenų.

1.5. Atsakovas pareiškėjui neišduodavo higienos priemonių, t. y. dantų pastos, šepetuko, peiliukų ir muilo, todėl pareiškėjas negalėjo tinkamai išsivalyti dantų, nusiskusti ir nusiprausti, jautėsi nešvarus, buvo pažemintas jo orumas, dėl dantų nepriežiūros pradėjo skaudėti dantis, teko kreiptis į odontologą.

1.6. Ūkio būryje pareiškėjas buvo laikomas gyvenamajame kambaryje Nr. 6, kuriame buvo patalpintos šešios lovos, iš viso buvo laikomi 7 asmenys, kambarys pergrūstas baldais, buvo apribota pareiškėjo judėjimo laisvė.

1.7. Pareiškėjas taip pat buvo laikomas gyvenamuosiuose kambariuose Nr. 1 ir Nr. 2, kurie taip pat buvo perpildyti, o atsakovas nesuteikė jam nustatyto 3,1 kv. m ploto.

1.8. Kalinamas netinkamomis sąlygomis pareiškėjas patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, depresiją, sumažėjo bendravimo galimybės.

2. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

2.1. Nagrinėjamu atveju taikytinas ieškinio senaties terminas, skaičiuojant jį nuo pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2020 m. vasario 24 d.

2.2. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2018 m. vasario 15 d. skirtingose uždaro tipo kamerose vienas arba su dar 1–5 asmenimis ir jam teko nuo 3,75 kv. m iki 18,8 kv. m.

2.3. Nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. liepos 2 d. bei nuo 2018 m. liepos 5 d. iki 2019 m. spalio 18 d., pareiškėją perkėlus atlikti bausmę Ūkio aptarnavimo būryje, jis buvo laikomas nerakinamose kamerose, o būtent kambaryje Nr. 2, kuris yra keturvietis, jo plotas 15,95 kv. m, todėl pareiškėjui mažiausias galėjęs tekti plotas buvo 3,98 kv. m.

2.4. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra ne medžiaginė, o iš storos polietileno plėvelės. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, akivaizdu, kad kameroje esantys asmenys, net į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamą asmenų privatumą. Nėra jokių duomenų, kad kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba užtikrinama pakankama oro cirkuliacija. Pastate, kuriame gyvena Ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji, sanitariniai mazgai įrengti atskirose patalpose, todėl privatumas užtikrinamas visiškai, ventiliacija galima per langą.

2.5. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punktu ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir HN 134:2015) 3 punktu, šių teisės aktų nuostatos taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas dar iki nurodytų teisės aktų įsigaliojimo, todėl, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie HN 134:2015 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

2.6. Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą nulemti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu.

2.7. CK 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

II. 3. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui L. S. 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

4. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteista 1 457 Eur neturtinė žala už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. iki 2019 m. spalio 18 d., neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui ir kitų teisės aktų reikalavimų.

5. Vadovaudamasis CK nuostatomis (1.124 str., 1.125 str. 8 d., 1.126 str., 1.127 1 d., 5 d., 1.131 str. 1 d.), taip pat įvertinęs bylos medžiagą (skundo padavimo datą), teismas reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d. pritaikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teisė į žalos atlyginimą teismo ginama nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2019 m. spalio 18 d.

6. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes apie kamerų plotą, kuriose buvo pareiškėjas, taip pat kartu su pareiškėju buvusių asmenų skaičių, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad minimalus gyvenamasis kameros plotas, nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punkte (3,6 kv. m), pareiškėjui buvo užtikrintas. Teismas pabrėžė, kad teisės aktai nereglamentuoja, kad iš bendro gyvenamųjų patalpų ploto turėtų būti atimtas baldų užimamas plotas. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. ir 111.2. punktų nuostatas, taip pat pažymėjo, jog pareiškėjo teisė į tinkamą gyvenamąjį plotą jam būnant gyvenamajame kambaryje Nr. 2 buvo užtikrinta tinkamai – pareiškėjui teko 3,98 kv. m.

7. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su higienos normų pažeidimais, teismas apžvelgė HN 134:2015 nuostatas (12 p., 14 p., 16 p., 17 p., 39 p.) bei bylos medžiagą (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (toliau – ir Departamentas) patikrinimo aktus) ir konstatavo, kad nepasitvirtino pareiškėjo teiginys, kad kamera Nr. 94 buvo neremontuota, teismas taip pat nenustatė kitų pažeidimų.

8. Pasisakydamas dėl kameros Nr. 94 sanitarinio mazgo įrengimo, teismas nurodė, kad sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcija kameroje Nr. 94 pagaminta iš OSB plokštės, sienelės aukštis – 2,12 m, taip pat teismas pažymėjo, jog iš kameros Nr. 94 fotonuotraukų matyti, kad įėjimas į sanitarinio mazgo zoną šioje kameroje atitvertas užuolaida. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas privatumo pažeidimą siejo tik su tuo, kad tualetas kameroje Nr. 94 nuo kitų asmenų atskirtas 1 m aukščio sienele, teismas konstatavo, kad privatumas, pareiškėjui naudojantis tualetu kameroje Nr. 94 buvo minimaliai užtikrintas. Tačiau teismas pabrėžė, kad šioje kameroje buvo laikomi ir 5 asmenys, o sanitariniam mazgui esant įrengtam pačioje gyvenamojoje kameroje ir nesant atskiros oro šalinimo sistemos, galėjo laikytis nemalonus kvapas, taigi pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

9. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl jam neišduotų higienos priemonių, teismas apžvelgė Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139, nuostatas, įvertinos bylos medžiagą (pareiškėjo aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmenines sąskaitas Nr. 415 ir Nr. 1659; aplinkybę, kad pareiškėjas nebuvo nemokus ir nesikreipė į Šiaulių TI dėl higienos priemonių išdavimo). Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo vertinti, kad Šiaulių TI pažeidė aprūpinimą higienos priemonėmis reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, nors iš byloje esančios Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2020 m. kovo 9 d. pažymos Nr. PPV-ŠTI-76 matyti, kad pareiškėjas du kartus kreipėsi į odontologą ir buvo konsultuojamas bei gydomas, tačiau šie duomenys nesudaro pagrindo laikyti, jog pareiškėjas šiuos sveikatos sutrikimus patyrė dėl higienos priemonių neišdavimo Šiaulių TI.

10. Teismas, atsižvelgęs į pažeidimo mastą ir pobūdį (pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 94, kurioje visą laikymo laikotarpį iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas (47 dienos), neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, konstatavo, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 50 Eur.

III. 11. Pareiškėjas L. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti visiškai.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma:

12.1. Pareiškėjas nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2018 m. vasario 15 d. buvo laikomas skirtingose Šiaulių TI kamerose, kuriose buvo pažeista jo teisė į minimalųjį gyvenamąjį kameros plotą, oro cirkuliacija kamerose buvo netinkama, nes neveikė ventiliacija, kamerose buvo drėgna, netinkamai buvo įrengtas sanitarinis mazgas, pažeisti temperatūros reikalavimai.

12.2. Nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. liepos 2 d. ir nuo 2018 m. spalio 5 d. iki 2019 m. spalio 18 d. pareiškėjas buvo laikomas gyvenamajame kambaryje Nr. 2, kuriame buvo 7 nuteistieji, nors gyvenamojo kambario plotas tik 15,95 kv. m. Taip pat visą laikotarpį pareiškėjui nebuvo suteikti higienos paketai, nors pagal teisės aktų reikalavimus, nesvarbu, ar pareiškėjas mokus, ar ne, jie privalėjo jam būti suteikti.

13. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti.

14. Atsakovo atstovas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš pateiktų duomenų teisingai ir pagrįstai vertino tas aplinkybes, kad pareiškėjas kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų būklės ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, nesiskundė, jokių duomenų apie sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios turėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina tokia suma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, atlyginimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 94, kurioje visą laikymo laikotarpį (47 dienas) iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui 50 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė.

17. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad buvo pažeista jo teisė į minimalų gyvenamąjį kameros plotą laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2018 m. vasario 15 d., taip pat buvo pažeistos higienos normos (netinkama ventiliacija, kamerose buvo drėgna, netinkamai buvo įrengtas sanitarinis mazgas, buvo pažeisti temperatūros reikalavimai kamerose). Pareiškėjas taip pat pažymi, kad nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. liepos 2 d. ir nuo 2018 m. spalio 5 d. iki 2019 m. spalio 18 d. jis buvo laikomas gyvenamajame kambaryje Nr. 2, kuriame jam taip pat nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, be to, pareiškėjui nebuvo išduodamos higienos priemonės.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad buvo pažeista jo teisė į minimalų gyvenamąjį kameros plotą nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2018 m. vasario 15 d. yra nepagrįsti. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą kameroje, nustatė, jog pareiškėjui teko mažiausiai 3,75 kv. m, t. y. teisės aktuose nustatytas minimalus ploto reikalavimas nebuvo pažeistas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą (b. l. 22–25), sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

20. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl higienos normų pažeidimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į byla pateiktus Departamento patikrinimo aktus, taip pat atsižvelgęs į teisinį reguliavimą, konstatavo, kad nebuvo pažeisti HN 134:2015 reikalavimai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas įvertino byloje esančius Departamento patikrinimo aktus, atsižvelgė į tai, kad pažeidimai buvo nustatyti kitose kamerose (ar kitu laikotarpiu), t. y. išsamiai ir visapusiškai įvertino kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitiktį teisės aktų reikalavimams. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą (b. l. 44–53), neturi pagrindo nesutikti su tokiomis išvadomis, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų pažeidimo yra nepagrįsti.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2018 m. vasario 15 d. kamerose buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo skundo matyti, jog pareiškėjas teigia, kad sanitarinis mazgas netinkamai įrengtas kamerose Nr. 21, Nr. 38 ir Nr. 94. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas kameroje Nr. 21 ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas. Iš byloje pateiktos medžiagos apie sanitarinių mazgų įrengimą Šiaulių TI matyti, kad kameroje Nr. 94 sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcija pagaminta iš OSB plokštės, sienelės aukštis – 2,12 m, įėjimas į sanitarinio mazgo zoną šioje kameroje atitvertas užuolaida, o kameroje Nr. 38 sanitarinis mazgas atitvertas plastikinėmis durimis, sienelės aukštis – 2,1 m. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo vertinti, kad pareiškėjo teisė naudojantis sanitariniais įrenginiais, esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir tai patvirtinantiems įrodymams, jog sanitariniai mazgai nuo kameros gyvenamojo ploto atitverti mūrine sienele ar OSB plokšte, taip pat durimis ir užuolaida, buvo pažeista. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-170-438/2021). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos (sanitarinis mazgas atitvertas lubų nesiekiančiomis sienelėmis ir užuolaidomis), pripažintini pagrįstais pareiškėjo teiginiai dėl blogo kvapo kamerose.

22. Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas gyvenamajame kambaryje Nr. 2 laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. liepos 2 d. ir nuo 2018 m. spalio 5 d. iki 2019 m. spalio 18 d., teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjui nurodytais laikotarpiais gyvenamajame kambaryje Nr. 2 teko mažiausiai 3,98 kv. m. Teisėjų kolegija pažymi, kad šią išvadą patvirtina bylos medžiaga (b. l. 26), t. y. nurodytas pareiškėjo teiginys paneigtas bylos medžiaga.

23. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl neišduotų higienos priemonių, akcentuoja, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui. Nacionalinės valdžios institucijų nesugebėjimas aprūpinti sulaikytąjį nurodytomis higienos priemonėmis pažeidė tarptautinius standartus, tarp jų – Europos Tarybos Ministrų komiteto 2016 m. sausio 11 d. priimtų Rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 19.6 punktą, numatantį, kad tam, jog kaliniai laikytųsi švaros, įstaigos vadovybė turėtų juos aprūpinti tualeto reikmenimis bei valymo priemonėmis ir medžiagomis. Europos Žmogaus Teisių Teismas, be kita ko, akcentavo, kad galimybė asmenims higienos priemones nusipirkti kalėjimo parduotuvėje ar kitaip gauti, neatleidžia valstybės nuo jos pareigų, nustatytų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, tarp kurių yra pareiga užtikrinti, kad asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios būtų suderinamos su asmens orumu. Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, kad tokiomis aplinkybėmis nacionalinės valdžios atsainus požiūris – aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis – yra ypač nepriimtinas. Toks nepagrįstas atsisakymas, taikomas suimtiems asmenims, neišvengiamai lemia visiškos priklausomybės nuo kito asmens valios jausmą, bejėgiškumą ir galiausiai – pažeminimą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimą byloje Melnitis prieš Latviją (pareiškimo Nr. 30779/05).

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 pažymėjo, jog nors tokia Europos Žmogaus Teisių Teismo pozicija išreikšta dėl suimtojo asmens statusą turinčio asmens kalinimo sąlygų, išaiškinimas reikšmingas ir nuteistiems. Esminių asmens higienos priemonių išdavimas tik suimtiesiems negali būti pateisinamas jų statuso skirtingumu, nes suimtieji bei nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panašioje padėtyje, todėl Europos Žmogaus Teisių Teismo padaryta išvada, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui, atsižvelgus į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnį, aktuali ir sprendžiant dėl valstybės pareigos aptartomis higienos priemonėmis aprūpinti nuteistąjį. Iš aptartų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo nuostatų matyti, kad aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis yra nepriimtinas.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017, kuriuo apeliaciniame skunde remiasi pareiškėjas, buvo nustatyta esminė faktinė aplinkybė, kad toje byloje esantys įrodymai patvirtino, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl higienos priemonių išdavimo. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai būtų teikęs prašymą raštu dėl aprūpinimo higienos priemonėmis. Pareiškėjas neteikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis kreipėsi į pataisos įstaigą, prašydamas jam išduoti higienos priemones, nes neturėjo galimybių jų įsigyti ir visą jo akcentuojamą ilgą laikotarpį pareiškėjas negalėjo jomis naudotis.

26. Įvertinusi tai, kad tik esant pareiškėjo prašymui išduoti higienos priemones ir aiškiam institucijos atsisakymui tai padaryti, yra pagrindas konstatuoti institucijos neteisėtus veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1993-502/2019, 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3452-968/2020; 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-226-492/2021), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

27. Akcentuotina, kad, nustatant pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį, administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovo atstovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartais neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę (47 dienas iš sanitarinių įrenginių kameroje galėjo sklisti blogas kvapas), atsižvelgusi į tai, kad buvo galimybė kamerą išvėdinti per langą, byloje nėra duomenų, kad dėl nustatyto pareiškėjo teisių pažeidimo būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, kad atsakovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui ar kad pareiškėjas dėl iš sanitarinių įrenginių sklindančio kvapo būtų kreipęsis raštu į Šiaulių TI administraciją ar kitas institucijas su prašymais ar skundais, taip pat į tai, kad kitų pažeidimų nebuvo nustatyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo priteista suma (50 Eur) yra pakankama pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, tinkamai nustatė neturtinės žalos atlyginimo dydį, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė