Legislator Case Law & Legislation
cca02eab-fa44-4c16-9c8e-da23a193b616 AI generated

Court allows insurance claim against car owner for damages caused abroad due to lack of domestic insurance.

Case Number cca02eab-fa44-4c16-9c8e-da23a193b616
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Allowed / Granted

Legislator summary

AI generated

The court overturned the first-instance dismissal, ordering the car owner to reimburse the insurance bureau for damages paid to a third party in Italy. The owner argued the claim was inadmissible, but the court found no genuine dispute regarding the insurance coverage's validity under EU regulations. Consequently, the court ruled that the owner's passive behavior constituted negligence rather than a valid defense, mandating full reimbursement of the claim amount and associated costs.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalis; 23 straipsnis: When a vehicle owner fails to maintain mandatory insurance, they are liable to reimburse the domestic insurer for third-party damages incurred abroad, as the insurer's payment does not extinguish the owner's civil liability.

Keywords

AI generated
mandatory motor insurance third party damages cross border accident insurance reimbursement civil liability passive behavior CPK 326

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalis
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnis
CPK 6.37
Tuo pačiu nėra pagrindo tenkinti reikalavimo tiek dėl žalos atlyginimo, tiek dėl procesinių palūkanų priteisimo (CPK 6.37, 6.210 straipsniai).
CPK 6.210
CPK 93
Pagal CPK 93 straipsnį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .
CPK 92
Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 22,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
CPK 96
CPK 276
Vadovaudamasi CPK 276 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m.
CPK 326

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. 2A-743-431/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33627-2015-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.39.2.6.1; 2.6.10.5.2.4; 3.2.4.11; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transtira“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo byloje – I.

D. (I. D.), n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 2 803,08 Eur nuostolių atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 24 d. Italijoje dėl I. D., vairavusio transporto priemonę Renault Premium, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dienÄ atsakovė buvo transporto priemonės savininkė, tai yra atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ asmuo.

Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatas.

2. Dėl Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis suteikia TPVCAPDÄ® reikalaujamÄ draudimo apsaugÄ ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos SÄ jungos valstybėse narėse. Kadangi eismo įvykis įvyko Italijoje, jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, Italijos nacionalinis draudikų biuras (Ufficio Centrale Italiano) pagal Biurų tarybos Vidaus nuostatus (3 ir 5 straipsniai) atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ ir pateikė 2 803,08 Eur reikalavimÄ ieÅ¡kovui, tai yra transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui.

IeÅ¡kovas pagal TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalį sumokėjo Italijos nacionaliniam draudikų biurui 2 803,08 Eur. Todėl pagal TPVCAPDÄ® 23 straipsnį ieÅ¡kovas įgijo teisę reikalauti grÄ Å¾inti dėl padarytos ir administruotos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

3. Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog Biurų tarybos Vidaus nuostatai reguliuoja tik nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius ir nėra tiesiogiai taikytini nacionalinių draudikų biurų ir trečiųjų asmenų santykiams. IeÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti faktinę aplinkybę, kad savo TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ kompensuoti kitos valstybės draudikų biurui jis įvykdė remdamasis tos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančiais teisės aktais.

Teisės aktai nenustato, kad atlyginus kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui Å¡io iÅ¡mokėtÄ Å¾alÄ , nacionaliniam draudikų biurui iÅ¡ žalÄ padariusio asmens Å¡ios sumos bÅ«tų priteistos, nevertinant jų pagrįstumo. Tokios teisės nesukuria ir tai, kad nacionalinis draudikų biuras negali daryti įtakos kito nacionalinio biuro atliekamam tyrimui. Atsakovė draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja, todėl teismas turi iÅ¡ esmės vertinti atsakovu patraukto asmens prieÅ¡taravimus.

4. IeÅ¡kovas privalo įrodyti žalos padarymo faktÄ ir jos dydį, o teismas privalo įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ , todėl reikia iÅ¡ naujo vertinti visus įrodymus ir nustatyti kuris iÅ¡ vairuotojų kaltas dėl įvykio. Dėl 2012 m. rugsėjo 24 d. Italijoje įvykusio eismo įvykio atsakovės vairuotojas nekaltas. Apie įvykusį Milano taikos teismo posėdį ir galimybę teikti įrodymus bei atsiliepimus į ieÅ¡kinį atsakovė nežinojo, todėl Milano taikos teismo teisėjo sprendimas negali bÅ«ti pagrindu priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo sumokėtÄ sumÄ už padarytÄ Å¾alÄ .

Atsakovė nebuvo informuota apie Italijoje vykstantį teisminį procesÄ ir nedalyvavo bylÄ nagrinėjant Italijoje, todėl Milano taikos teisėjo sprendimas neturi prejudicinės galios. Bylos nagrinėjime nedalyvavo ir transporto priemonės vairuotojas I. D., taip pat nėra duomenų, kad jam bÅ«tų įteiktas praneÅ¡imas apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ . Milano taikos teismo teisėjo sprendimas priimtas remiantis tik liudytojos parodymais, neiÅ¡tyrus visų reikÅ¡mingų įvykio aplinkybių.

5. Trečiasis asmuo, I. D., nesutiko su ieÅ¡kiniu prašė jį atmesti. Nurodė, jog yra atsakovės darbuotojas, vairavęs transporto priemonę eismo įvykio metu. Dėl eismo įvykio buvo kaltas lengvojo automobilio vairuotojas, kuris važiuodamas kliudė trečiojo asmens vairuojamÄ vilkikÄ ir apibraižė dureles. Tuo tarpu vilkikui žalos padaryta nebuvo. SusidÅ«rimo metu trečiasis asmuo nevažiavo – stovėjo sankryžoje, degant raudonam Å¡viesoforo signalui. Po susidÅ«rimo lengvojo automobilio vairuotojas nufotografavo trečiojo asmens vairuojamo automobilio numerius ir nuvažiavo.

Užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui, nuvažiavo ir trečiasis asmuo. Nagrinėjant bylÄ Italijos teisme trečiasis asmuo nedalyvavo, teismo Å¡aukimo ir kitų su eismo įvykiu susijusių dokumentų negavo. Trečiasis asmuo taip pat neturėjo ir atstovų, kurie bÅ«tų jam atstovavę bylos nagrinėjimo Italijoje metu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 22,09 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7. Teismas nekvestionavo Milano taikos teisėjo sprendimo, tačiau sprendė klausimÄ dėl jo prejudicinės reikÅ¡mės. Teismas nustatė, jog Å¡io sprendimo turinys patvirtina, kad atsakovė nebuvo proceso dalyvė, o reikalavimai pareikÅ¡ti I. D. atžvilgiu, nurodant, kad jis yra transporto priemonės savininkas. Todėl teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, konstatavo, kad Milano taikos teisėjo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės neturi prejudicinės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje atsakovės UAB „Transtira“ atžvilgiu.

8. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pagal kuriÄ Lietuvos draudikų biuras, TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iÅ¡ atsakovės, pagal bendrÄ sias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis) (visų civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ ). Å ių sÄ lygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biuro regresinio ieÅ¡kinio pagrindÄ .

Todėl tai, kad iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomÄ jį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Lietuvos draudikų biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014; 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2014; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).

9. IeÅ¡kovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir transporto priemonės valdytojo prievolės apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , patvirtinančiÄ reiÅ¡kiamo regresinio reikalavimo pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-313/2017; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2017, 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-701/2017).

10. Tais atvejais, kai Lietuvos draudikų biuras pareiÅ¡kia regresinį reikalavimÄ dėl kitos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos iÅ¡siieÅ¡kojimo iÅ¡ galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiÅ¡kinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieÅ¡taravimus vertina regresinio ieÅ¡kinio byloje. Tokia teismų pareiga kyla iÅ¡ proceso Å¡alių teisės į teisminę gynybÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017).

Esant ginčui dėl to, ar pagrįstai nukentėjusiems asmenims išmokėtos išmokos, būtent Lietuvos draudikų biurui tenka pareiga pateikti su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017).

11. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės naujai neįrodinėjo civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo papildomais įrodymais nei nurodoma Milano taikos teisėjo. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui teisę pateikti papildomus įrodymus, susijusius su žalos padarymo faktu ir dydžiu, iÅ¡aiÅ¡kino Å¡alims teisę pateikti papildomus įrodymus, susijusius su Italijos teisės taikymu (CPK 179 straipsnis). IeÅ¡kovas papildomai nepateikė oficialių Italijos teisės aktų ar jų aiÅ¡kinimų, todėl tokiu atveju nėra pagrindo perkelti įrodinėjimo naÅ¡tos atsakovei, kuri, nesutikdama su ieÅ¡kovo nurodomų teisės aktų aiÅ¡kinimu, ir privalėtų teikti įrodymus apie kitokį teisės taikymÄ ar aiÅ¡kinimÄ (CPK 12 straipsnis).

12. IeÅ¡kovas raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, jog atsakovė buvo informuota apie Italijoje vykstantį žalos administravimo procesÄ , sudarant jai galimybę pateikti savo paaiÅ¡kinimus. Tačiau vien Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis Italijoje vykusiame teisminiame procese. Nėra aiÅ¡ku, kodėl atsakovė nebuvo teisminio proceso dalyve, nors jai nuosavybės teise priklausė transporto priemonė ir apie tai ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti žinoma (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys).

Todėl teismas pripažino, kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai ir objektyvių įrodymų, jog bÅ«tent dėl atsakovės veiksmų buvo padaryta žala ieÅ¡kovei (CPK 178, 179, 185 straipsniai). Tuo pačiu nėra pagrindo tenkinti reikalavimo tiek dėl žalos atlyginimo, tiek dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo (CPK 6.37, 6.210 straipsniai). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 birželio 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 13.1. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobÅ«džio bylose yra suformulavęs įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles, pagal kurias teisę susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas Biuras įgyja tik esant Å¡ioms sÄ lygoms:

1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio, 2) kai iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus. Å ių sÄ lygų egzistavimas sudaro faktinį Biuro regresinio ieÅ¡kinio pagrindÄ . 13.2. Esant Å¡alių ginčui dėl faktinį reikalavimo pagrindÄ sudarančių aplinkybių, Biurui tenka pareiga pateikti atitinkamos valstybės teisės aktų nuostatas (nesat eismo įvykio valstybės teismo sprendimo), pagal kurias teismas galėtų įvertinti, ar atsakovui kyla civilinė atsakomybė.

Atsakovui paprastai nepakanka reikÅ¡ti abejonę dėl ieÅ¡kovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieÅ¡kovas, pagrindžiančius įrodymus. Atsakovui nepakanka kritikuoti ieÅ¡kovo atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejones, kad nepagrįstai buvo netaikytos teisės nuostatos, pagal kurias atsakomybė už žalÄ gali bÅ«ti sumažinta. Jam tenka naÅ¡ta teisės normomis, jų taikymo praktika ir (ar) teisės doktrina pagrįsti, kad tokiais kaip Å¡ios bylos atvejais yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumÄ . 13.3.

Atsakovo pareiga nurodyti nesutikimo su biuro sprendimu iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ pagal užsienio valstybės atsakingos institucijos reikalavimÄ motyvus yra svarbi atsižvelgiant į proceso ekonomiÅ¡kumo principÄ (CPK 7 straipsnio 1 dalis), nes priklausomai nuo jų bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia dėl taikytinų užsienio valstybės teisės normų ir byloje nustatinėtinų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių. Tik tais atvejais, kai galimai už eismo įvykį atsakingas asmuo nebuvo informuotas apie eismo įvykio vietos valstybėje vykstantį žalos administravimo procesÄ arba jam nebuvo sudarytos galimybės jame dalyvauti, teismas atsakovo prieÅ¡taravimus vertina regresinio ieÅ¡kinio byloje.

PrieÅ¡ingu atveju, situacija vertintina kaip asmens pasyvumas ir nesidomėjimas eismo įvykio tyrimo aplinkybėmis. 13.4. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas pateikė visus savo reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus, tarp jų ir įsiteisėjusį Milano taikos teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimÄ , kuriuo, remiantis Italijos teise, buvo konstatuota I. D. kaltė dėl 2012 m. rugsėjo 24 d. eismo įvykio bei jo metu nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydis. Tuo tarpu atsakovas apsiribojo vien tik nepagrįstų abejonių dėl ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų kėlimu, tačiau nepateikė kitokį, nei minėtas Italijos teismas taikė, Italijos teisės turinį pagrindžiančių įrodymų.

Todėl teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog ne atsakovė, o ieÅ¡kovas nepateikė savo reikalavimo įrodymų. 13.5. Teismas netinkamai įvertino ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus. Teismas pats pažymėjo, jog nekvestionuoja Milano taikos teisėjo sprendimo, tai yra nelaiko jo abejotinu ar ginčytinu. Tačiau atsakovei nepaneigus Å¡iuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotų faktinių aplinkybių, teismas nepagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės naujai neįrodinėjo civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo papildomais įrodymais.

Nagrinėjamoje byloje atsakovei nepateikus įrodymų, jog Milano taikos teismas netinkamai taikė Italijos teisę bei priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , Å¡io teismo sprendimo iÅ¡vadomis nebuvo pagrindo abejoti. 13.6. Teismo iÅ¡vada, jog Milano taikos teisėjo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės neturi prejudicinės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje, yra nepagrįsta. Nei atsakovė, nei teismas nenurodė Italijos teisės normos, kuria remiantis atsakovės neįtraukimas dalyvauti Italijoje nagrinėtoje byloje gali nulemti tokio sprendimo prejudicinės galios atsakovei nebuvimÄ .

Eismo įvykyje nukentėjęs asmuo ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė Italijos nacionaliniam draudikų biurui ir transporto priemonės vairuotojui. Pagal Italijos teisės aktus Italijos nacionalinis draudikų biuras analogiÅ¡kais atvejais atstovauja Lietuvos valstybę. Todėl visÄ korespondencijÄ Italijos teismas siunčia tik Italijos nacionaliniam draudikų biurui, o ne už žalÄ atsakingam asmeniui. Italijos teismas yra institucija, kuri, spręsdama ginčus, vykdo teisingumÄ ir valstybės vardu priima sprendimus.

Pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“ 36 straipsnį valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse netaikant jokių specialių procedūrų.

14. Atsakovė UAB „Transtira“ atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. Pagal teismų praktikÄ , tais atvejais, kai Lietuvos draudikų biuras pareiÅ¡kia regresinį reikalavimÄ dėl kitos valstybės draudikų biurui atlygintinos žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo eismo įvykio valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieÅ¡taravimus vertina regresinio ieÅ¡kinio byloje.

Tokia teismų pareiga kyla iÅ¡ proceso Å¡alių teisės į teisminę gynybÄ . Esant ginčui dėl to, ar pagrįstai nuketėjusiems asmenims iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos, bÅ«tent Biurui tenka pareiga pateikti su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui teisę pateikti papildomus įrodymus, susijusius su žalos padarymo faktu ir dydžiu, iÅ¡aiÅ¡kino Å¡alims teisę pateikti papildomus įrodymus, susijusius su Italijos teisės taikymu. Tačiau ieÅ¡kovas tokių įrodymų nepateikė ir savo pareigos pateikti su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus neįvykdė. 14.2.

Milano taikos teismo teisėjo sprendimas nelaikytinas atskleidžiančiu Italijos teisės aktų ar jų aiÅ¡kinimų turinį, nes Å¡iame sprendime nėra jokios teisinės argumentacijos, kodėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nustatyta I. D. kaltė. Milano taikos teisėjo sprendimu negali bÅ«ti vadovaujamasi, kadangi pagal Tarybos reglamento (EB) 2000 m. gruodžio 22 d. Nr. 44/2001 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 34 straipsnį teismo sprendimas nėra pripažįstamas, jeigu:

1) toks pripažinimas yra aiškiai prieštaraujantis valstybės narės, kurioje siekiama jį pripažinti, viešajai tvarkai;

2) jis buvo priimtas atsakovui nedalyvaujant procese, ir jei atsakovas neturėjo galimybės laiku ir tinkamu bÅ«du gauti bylos iÅ¡kėlimo arba lygiaverčio dokumento, kad galėtų susitarti dėl savo gynybos. 14.3. IeÅ¡kovo nurodomi Biurų vidaus nuostatai nėra Europos SÄ jungos teisės aktas, todėl nepatvirtina tinkamo praneÅ¡imo apie bylÄ atsakovei. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog apie bylos nagrinėjimÄ atsakovė ir trečiasis asmuo bÅ«tų informuoti nustatyta tvarka. Todėl Milano teismo sprendimas buvo priimtas atsakovei nedalyvaujant procese ir neturint galimybės laiku ir tinkamai gauti bylos iÅ¡kėlimo arba lygiaverčio dokumento, kad galėtų susitarti dėl savo gynybos.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas neįvykdė užsienio teisės turinio įrodinėjimo pareigos, todėl atsakovė neturėjo pagrindo atsikirtimų teikimui. Milano taikos teisėjo sprendime nustatytas aplinkybes paneigė trečiasis asmuo, teismo posėdžio metu paaiškinęs, kad dėl eismo įvykio buvo kaltas lengvojo automobilio vairuotojas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados 15. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl 2 803,08 Eur nuostolių, patirtų dėl eismo įvykio, atlyginimo regreso teise, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

16. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Italijoje 2012 m. rugsėjo 24 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu viena kitÄ kliudė atsakovei priklausanti ir jos darbuotojo I. D. vairuojama transporto priemonė Renault Premium ir Italijos piliečio vairuojamas automobilis Nissan Note. Dėl Å¡io eismo įvykio žala buvo padaryta automobiliui Nissan Note, Milano taikos teisėjo sprendimu kaltu dėl įvykio buvo pripažintas atsakovei priklausiusio vilkiko vairuotojas. Eismo įvykio metu atsakovei priklausanti transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (1 t., b. l. 9). Italijos nacionalinis draudikų biuras (Ufficio Centrale Italiano) atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ ir pateikė reikalavimÄ atlyginti 2 803,08 Eur ieÅ¡kovui, kuris pagal TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalį sumokėjo Å¡iÄ sumÄ Italijos nacionaliniam draudikų biurui (1 t., b. l. 10-74).

17. IeÅ¡kovas pagal TPVCAPDÄ® 23 straipsnio nuostatas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei dėl padarytos ir administruotos žalos iÅ¡mokėtos sumos grÄ Å¾inimo, tačiau pirmos instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ , konstatuodamas, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės naujai neįrodinėjo civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo papildomais įrodymais nei nurodoma Milano taikos teisėjo, nepateikė oficialių Italijos teisės aktų ar jų aiÅ¡kinimų, todėl atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kaip neįrodytÄ .

IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu teigia, jog pirmos instancijos teismas netinkamai paskirstė Å¡alių įrodinėjimo naÅ¡tÄ , neįvertino visų byloje esančių įrodymų. Dėl Milano taikos teisėjo sprendimo vertinimo 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tokio pobÅ«džio bylose, kai sprendžiama dėl neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės dėl eismo įvykio ir tokio įvykio metu nukentėjusiems asmenims padarytos žalos atlyginimo, galimybė asmenims pasinaudoti savo teise į teisminę gynybÄ gali bÅ«ti suteikta eismo įvykio vietos valstybės teisme arba, kai tokia galimybė nėra suteikiama ar teismo procesas eismo įvykio vietos valstybėje nevyksta, turi bÅ«ti sukurtos sÄ lygos pateikti savo paaiÅ¡kinimus teisme, nagrinėjančiame regresinio reikalavimo bylÄ .

Asmens galimybė dalyvauti teismo procese ir tinkamai pasinaudoti savo teise į teisminę gynybÄ pirmiausiai yra susijusi su tinkamu asmens informavimu apie vykstantį teisminį procesÄ bei realių galimybių pasirengti teismo posėdžiui ir iÅ¡dėstyti jame savo pozicijÄ sudarymu. Tais atvejais, kai galimai už eismo įvykį atsakingas asmuo nebuvo informuotas apie eismo įvykio vietos valstybėje vykstantį procesÄ arba jam nebuvo sudarytos galimybės jame dalyvauti (pavyzdžiui, nebuvo suteikta pakankamai laiko pasirengti teismo procesui ir jame dalyvauti, kt.), vienintelė tokio asmens galimybė įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybÄ yra Lietuvos teismams nagrinėjant regresinį ieÅ¡kinį.

Ir prieÅ¡ingai, kai asmuo buvo tinkamai informuotas apie eismo įvykio valstybėje vykstantį teisminį procesÄ , bet, nesant svarbių priežasčių, jame nedalyvavo ir savo paaiÅ¡kinimų bei atsikirtimų neteikė, tokiÄ situacijÄ bylÄ dėl regresinio reikalavimo nagrinėjantis teismas galėtų vertinti kaip asmens pasyvumÄ ir nesidomėjimÄ eismo įvykio tyrimo aplinkybėmis, o ne kaip teisės į teisminę gynybÄ ribojimÄ . Tais atvejais, kai Lietuvos draudikų biuras, vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kia regresinį reikalavimÄ dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos iÅ¡siieÅ¡kojimo iÅ¡ galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiÅ¡kinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieÅ¡taravimus vertina regresinio ieÅ¡kinio byloje.

Tokia teismų pareiga kyla iÅ¡ proceso Å¡alių teisės į teisminę gynybÄ .

19. Lietuvos teismams nagrinėjant Lietuvos draudikų biuro regresinį ieÅ¡kinį pagal TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalį dėl reikalavimo susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos valstybės draudikų biuro tretiesiems asmenims iÅ¡mokėtas sumas dėl Lietuvos Respublikoje registruota ir privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neapdrausta transporto priemone padarytos žalos ir atsakovams ginčijant savo civilinę atsakomybę, ieÅ¡kovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus, inter alia, ir transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , patvirtinančiÄ reiÅ¡kiamo regresinio reikalavimo pagrįstumÄ .

CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiÅ¡kia atgręžtinį reikalavimÄ pagal TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovai ginčija Å¡io reikalavimo pagrįstumÄ , atsakovai, siekdami nuneigti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , taip pat teikia savo pozicijÄ pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali bÅ«ti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiÅ¡kinimu) susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).

20. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas pateikė pirmos instancijos teismui Milano taikos teisėjo 2014 m. vasario 4 d. sprendimÄ , kuriuo buvo konstatuota atsakovės darbuotojo kaltė dėl eismo įvykio bei iÅ¡ jo ir Italijos draudikų biuro priteistas žalos atlyginimas (1 t., b.l. 46-53), taip pat kitÄ Å¡ios bylos medžiagÄ , atskleidžiančiÄ , kokiais argumentais bei įrodymais atsakovės darbuotojo kaltę neigė jį Milano teisme atstovavęs Italijos draudikų biuras (1 t., b.l. 20-45). Tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu, teigė, jog dėl padarytos žalos yra kaltas pats automobilio Nissan Note vairuotojas, ir teikė savo darbuotojo I.

D. 2012 m. rugsėjo 24 d. raÅ¡ytÄ paaiÅ¡kinimÄ su jo nubraižyta eismo įvykio schema (1 t., b.l. 96-97). Nagrinėjamoje byloje atsakovė neginčijo aplinkybės, jog eismo įvykio metu jai priklausantis vilkikas nebuvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, ginčas faktiÅ¡kai buvo kilęs tik dėl paties eismo įvykio aplinkybių, tai yra dėl transporto priemonių padėties ir judėjimo iki įvykstant eismo įvykiui.

21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo teismo sprendimo iÅ¡vada, jog Milano taikos teisėjo sprendimas nagrinėjamoje byloje pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ neturi prejudicinės reikÅ¡mės, kadangi atsakovė nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimÄ ir joje nedalyvavo. Tačiau pagal CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 197 straipsnio 1 dalį Milano taikos teisėjo sprendimas, kaip ir kiti teismui pateikti Å¡iÄ bylÄ sudarantys dokumentai, yra įrodinėjimo priemonė, tai yra raÅ¡ytinis įrodymas. Todėl pirmos instancijos teismas pagal CPK 185 straipsnio nuostatas turėjo vertinti Milano taikos teisėjo sprendimÄ , atsižvelgdamas į kitus byloje esančius duomenis, ir pasisakyti dėl Å¡io dokumento įrodomosios reikÅ¡mės. Tačiau pirmos instancijos teismas nepagrįstai visiÅ¡kai nevertino Å¡iame sprendime nustatytų aplinkybių, nelygino jų su kituose atsakovės pateiktuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis.

22. Pažymėtina, jog Milano taikos teisėjo sprendime ir kituose pateiktuose Å¡ios bylos dokumentuose yra atskleista iÅ¡sami eismo įvykio situacijos analizė, nukentėjusiojo asmens, liudytojos parodymai, taikomi įstatymai, taip pat ir atsakovės darbuotojÄ atstovavusio Italijos draudikų biuro atsikirtimai, kuriuose yra nurodyta eismo įvykio eiga, atitinkanti atsakovės pateiktÄ jos darbuotojo pasiaiÅ¡kinimÄ . Todėl pripažintina, jog pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės naujai neįrodinėjo civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo papildomais įrodymais nei nurodoma Milano taikos teisėjo, nėra pakankamas pagrindas atmesti ieÅ¡kovo reikalavimus.

Užsienio valstybėje įvykusio eismo įvykio tyrimÄ atlieka tos valstybės įgaliotos institucijos, jos surenka visus duomenis, kuriuos pateikia juos vertinančiam teismui. Todėl tokio pobÅ«džio bylose nustatant bÅ«tinÄ reikalavimÄ , jog Lietuvos Respublikos draudikų biuras bet kokiu atveju privalėtų pateikti dar kitus papildomus duomenis, negu yra surinkta eismo įvykio valstybės institucijų, faktiÅ¡kai bÅ«tų užkirstas kelias bet kokiai Biuro galimybei kada nors ateityje analogiÅ¡kose bylose iÅ¡sireikalauti žalos atlyginimÄ regreso teise.

23. Pirmos instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ atmetė dėl to, jog ieÅ¡kovas papildomai nepateikė oficialių Italijos teisės aktų ar jų aiÅ¡kinimų. Tačiau ginčas nagrinėjamoje byloje buvo kilęs ne dėl Italijos teisės taikymo, o dėl abiejų transporto priemonių valdytojų nurodomų skirtingų eismo įvykio aplinkybių, tai yra ginčas buvo kilęs ne dėl teisės, o dėl fakto. Pirmos instancijos teismas turėjo visas galimybes įvertinti Milane nagrinėtos bylos medžiagoje esančius duomenis ir palyginti juos su atsakovės pateiktu jos vairuotojo paaiÅ¡kinimu bei schema.

Tačiau pirmos instancijos teismas šios analizės neatliko. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje.

24. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012).

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Italijos draudikų biuro nurodytas aplinkybes, atsakovės darbuotojo paaiÅ¡kinimus, pateiktus atsakovei, Milano taikos teisėjo sprendime apraÅ¡ytus nuketėjusio asmens paaiÅ¡kinimus, vienintelės liudytojos byloje parodymus, sprendžia, jog daugiau tikėtina pripažintina Milano taikos teisėjo konstatuota aplinkybė, kad atsakovės vairuotojo vairuojamas vilkikas kliudė ieÅ¡kovo transporto priemonės Å¡oninę dalį, kai atsakovės darbuotojas, važiuodamas link „Telepass“ iÅ¡važiavimo iÅ¡ greitkelio, prie rinkliavos punkto, ir persirikiuodamas iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, prispaudė Italijos piliečio transporto priemonę ir Å¡itaip jÄ kliudė.

Dėl atsakovės informavimo apie teisminį procesÄ Italijoje 26. Pirmos instancijos teismas pripažino, jog ieÅ¡kovas raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (1 t., b.l. 129-145) nurodė, kad atsakovė buvo informuota apie Italijoje vykstantį žalos administravimo procesÄ , sudarant jai galimybę pateikti savo paaiÅ¡kinimus (1 t., b. l. 145). Tačiau konstatavo, kad vien Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis Italijoje vykusiame teisminiame procese, nes nėra aiÅ¡ku, kodėl atsakovė nebuvo teisminio proceso dalyve, nors jai nuosavybės teise priklausė transporto priemonė ir apie tai ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti žinoma (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiomis skundžiamo sprendimo išvadomis.

27. Byloje yra ieÅ¡kovo 2013 m. sausio 23 d. atsakovei raÅ¡ytas elektroninis laiÅ¡kas, kuriuo ieÅ¡kovas pranešė atsakovei, jog iÅ¡ Italijos nacionalinio draudikų biuro gavo informacijÄ apie 2012 m. rugsėjo 24 d. eismo įvykį, kuriame dalyvavo atsakovei priklausanti Renault Premium, ir klausė, ar transporto priemonė apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (1 t., b.l. 94-95). Atsakovė 2013 m. vasario 7 d. el. laiÅ¡ku pateikė draudimo poliso kopijÄ ir paaiÅ¡kino, jog dėl įvykio atsakovė nekalta bei pridėjo vairuotojo paaiÅ¡kinimÄ ir schemÄ . Å ie duomenys patvirtina, jog atsakovė jau 2013 m. sausio 23 d. buvo informuota apie eismo įvykį ir vykstantį teisminį tyrimÄ dėl kaltų asmenų nustatymo bei žalos atlyginimo.

28. Posėdis Milano taikos teisėjo teisme vyko 2014 m. vasario 3 d., sprendimas buvo priimtas 2014 m. vasario 4 d. Taigi apie vykstantį eismo įvykio tyrimÄ atsakovė sužinojo daugiau nei prieÅ¡ metus iki bylos iÅ¡nagrinėjimo, tačiau nesiėmė jokių veiksmų dėl įstojimo įbylos nagrinėjimÄ , nors turėjo žinoti, jog neturint privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties, iÅ¡ jos gali bÅ«ti pareikalauta atlyginti žalÄ . Pagal Italijos teismų sistemÄ taikos teisėjai nagrinėja paprastas civilines ir baudžiamÄ sias bylas pirma instancija. Todėl atsakovė turėjo galimybę ginčyti Milano taikos teisėjo sprendimÄ , reikalaudama jÄ Ä¯traukti į bylos nagrinėjimÄ bei įrodinėdama savo darbuotojo civilės atsakomybės nebuvimÄ .

29. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovė nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl, bÅ«dama ieÅ¡kovo tinkamai informuotÄ apie Italijoje vykstantį eismo įvykio tyrimÄ , jame nedalyvavo ir savo paaiÅ¡kinimų bei atsikirtimų neteikė. Todėl yra pagrindas tokį atsakovės elgesį vertinti kaip jos nepagrįstÄ pasyvumÄ ir nesidomėjimÄ eismo įvykio tyrimo aplinkybėmis, o ne kaip teisės į teisminę gynybÄ ribojimÄ . Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nebuvo kilęs ginčas dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo pagrįstumo, atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, tuo tarpu ieÅ¡kovas pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių atsakovės civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio.

Todėl yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir priteisti jam iÅ¡ atsakovės 2 803,08 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas (CPK 6.37, 6.210 straipsniai).

30. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , todėl ieÅ¡kovo apeliacinis skundas yra tenkintinas ir pirmos instancijos teismo sprendimas panaikintinas, priimant naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinant visiÅ¡kai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 31. Pagal CPK 93 straipsnį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra patenkintas, jai atlygintinos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovė sumokėjo 84 Eur žyminio mokesčio ir 257,61 Eur už dokumentų vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ (1 t., b.l. 77). Å ios bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos, todėl priteistinos ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės.

32. Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 22,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

33. Apeliacinio proceso metu ieÅ¡kovas sumokėjo 84 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , todėl Å¡i suma apeliantui priteistina iÅ¡ atsakovės. Vadovaudamasi CPK 276 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iÅ¡ atsakovės UAB „Transtira“ 2 803,08 Eur nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2015 m. spalio 2 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 84 Eur žyminio mokesčio ir 257,61 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Transtira“ valstybei 22,09 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660. Priteisti ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iÅ¡ atsakovės UAB „Transtira“ 84 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundÄ . Teisėjai Loreta Braždienė Laima Gerasičkinienė Alma Urbanavičienė