cc9fe7f7-c104-4eb7-a1d2-cab0ecfb3d0d · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2A-405-259/2010Pirmos instancijos teismo teisėja Veronika ŠiaulienėProcesinio dokumento kategorija 21.4.1.4, 46, 30.9.1, 41, 121.15, 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. rugsėjo 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Violetai Mažeikinei, dalyvaujant ieškovui E. G., jo atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui, atsakovių R.

K., J. V., D. P. atstovei advokatei Linai Gervelienei, atsakovo A. P. atstovui advokatui Vytautui Tučkui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo E. G. atstovo advokato Mindaugui Kukaičio apeliacinį skundÄ , atsakovių J. V. ir S. B. bei J. K. t.y. jų teisių perėmėjų atitinkamai D. P., R. K. atstovės advokatės Linos Gervelienės apeliacinį skundÄ , atsakovo V. V. apeliacinį skundÄ ir atsakovo A. P. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-25-90/2009 pagal ieÅ¡kovo E. G. ieÅ¡kinį atsakovams J.

K. teisių perėmėjai R. K., J. V. teisių perėmėjai J. V., S. B. teisių perėmėjai D. P., A. P., V. V., trečiajam asmeniui notarei R. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ab initio bei pirkėjo teisių perkėlimo,n u s t a t ė: Ieškovas E. G. ieškiniu (t.2, b.l.1-9) prašė pripažinti apsimestinėmis ir negaliojančiomis ab initio 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, nuosavybės dalių mainų sutartis: 2008-05-15 mainų sutarties Nr. 6961 dalį, kuria S. B. perleido turėtas 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, A.

P.; 2008-05-15 mainų sutarties Nr. 6962 dalį, kuria J. V. perleido turėtas 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, A. P.; 2008-05-22 mainų sutarties Nr. 7294 dalį, kuria J. K. perleido turėtas 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, V. V.; 2008-05-22 mainų sutarties Nr. 7283 dalį, kuria A. P. perleido iš S. B. įgytas 155/999 dalis ir iš J. V. įgytas 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, V.

V.. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas taip pat prašė taikyti restitucijÄ , susijusiÄ su žemės sklypo dalių (duomenys neskelbtini), Alytuje, perleidimu, tokia tvarka: pagal 2008-05-22 mainų sutartį Nr. 7283 V. V. privalo grÄ Å¾inti A. P. S. B. perleistas 155/999 dalis ir J. V. perleistas 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, o A. P. privalo grÄ Å¾inti V. V. automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Å¡alių įvertintÄ 1000 Lt suma) ir ½ dalį 71 000 Lt priemokos (35 5000 Lt); pagal 2008-05-22 mainų sutartį Nr. 7294 V.

V. privalo grÄ Å¾inti J. K. 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, o J. K. privalo grÄ Å¾inti V. V. automobilį VAZ21011, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Å¡alių įvertintÄ 1000 Lt suma) ir ½ dalį 24 445 Lt priemokos (12 222,50 Lt); pagal 2008-05-15 mainų sutartį Nr. 6961 A. P. privalo grÄ Å¾inti S. B. 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, o S. B. privalo grÄ Å¾inti A. P. automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Å¡alių įvertintÄ 1000 Lt suma) ir ½ dalį 24 445 Lt priemokos (12 222,50 Lt); pagal 2008-05-15 mainų sutartį Nr. 6962 A.

P. privalo grÄ Å¾inti J. V. 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, o J. V. privalo grÄ Å¾inti A. P. automobilį RENAULT 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Å¡alių įvertintÄ 1000 Lt suma) ir ½ dalį 44 545 Lt priemokos (22 272,50 Lt). IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas: į S. B. 2008-05-15 sutartimi Nr. 6961 perleistas 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Alytaus m.k.v.), už 13 222,50 Lt sumÄ , pripažįstant E. G. asmenines nuosavybės teises į Å¡ias dalis;

į J. K. 2008-05-15 sutartimi Nr. 7294 perleistas 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas  (duomenys neskelbtini) Alytaus m.k.v.), už 13 222,50 Lt sumÄ , pripažįstant E. G. asmenines nuosavybės teises į Å¡ias dalis; į J. V. 2008-05-15 sutartimi perleistas 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Alytaus m.k.v.) už 23 272,50 Lt sumÄ , pripažįstant E. G. asmenines nuosavybės teises į Å¡ias dalis.

Priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.Alytaus rajono apylinkės teismas 2009-10-12 sprendimu (t.3, b.l.72-76) ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiomis 0,0333 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje, nuosavybės dalių mainų sutartis: 2008-05-15 mainų sutarties Nr. 6961 dalį, kuria S. B. perleido 155/999 dalis A. P.; 2008-05-15 mainų sutarties Nr. 6962 dalį, kuria J. V. perleido 281/999 dalis sklypo A. P.; 2008-05-22 mainų sutarties Nr. 7294 dalį, kuria J.

K. perleido 155/999 dalis sklypo V. V.; 2008-05-22 mainų sutarties Nr. 7283 dalį, kuria A. P. perleido iÅ¡ S. B. įgytas 155/999 dalis ir iÅ¡ J. V. įgytas 281/999 dalis sklypo V. V.; taikė restitucijÄ , susijusiÄ su žemės dalių (duomenys neskelbtini), Alytuje, perleidimu taip: pagal 2008-05-22 mainų sutartį Nr. 7283 V. V. grÄ Å¾ina A. P. S. B. perleistas 155/999 dalis ir J. V. perleistas 281/999 dalis sklypo, o A. P. grÄ Å¾ina V. V. automobilį Mazda 323 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 49143,67 Lt priemokÄ (priemoka pagal mainų sutartį 71 000 Lt – (duomenys neskelbtini) sklypo kaina 21 856,33 Lt); pagal 2008-05-22 mainų sutartį Nr. 7294 V.

V. grÄ Å¾ina J. K. 155/999 dalis žemės sklypo, o J. K. grÄ Å¾ina V. V. automobilį VAZ 21011 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 16 745,07 Lt priemokÄ (24 445 Lt – 7 699,93 Lt); pagal 2008-05-15 mainų sutartį Nr. 6961 A. P. grÄ Å¾ina S. B. 155/999 dalis žemės sklypo, o S. B. grÄ Å¾ina A. P. automobilį VW Golf Nr. (duomenys neskelbtini) ir 17 706,29 Lt priemokÄ (24 445 Lt – 6 738,71 Lt); pagal 2008-05-15 mainų sutartį Nr. 6962 A. P. grÄ Å¾ina J. V. teisių perėmėjai J. V. 281/999 dalis sklypo, o J.

V. grÄ Å¾ina A. P. automobilį Renault 5 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 32 155,81 priemokÄ (44 545 Lt -12 389,19 Lt). Teismas sprendimu perkėlė E. G. pirkėjo teises ir pareigas į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), S. B. 155/999 dalis, J. K. 155/999 dalis, J. V. 281/999 dalis, priteisė iÅ¡ J. K., S. B., J. V., A. P. ir V. V. po 1 298,30 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų E. G. ir po 18,36 Lt įteikimo iÅ¡laidų valstybei.Teismas nustatė, kad 2006-09-21 ieÅ¡kovas su J.

K., J. V., S. B., A. S. ir J. S. sudarė preliminarias sutartis (t.1, b.l.8-12), pagal kurias ieÅ¡kovas įsipareigojo teikti visokeriopÄ pagalbÄ nuosavybės atkÅ«rimo klausimais, o sutartis pasirašę asmenys įsipareigojo nesudaryti jokių sutarčių dėl turto perleidimo su trečiaisiais asmenimis, iÅ¡skyrus tuos, kuriuos nurodys ieÅ¡kovas. Sutartyje nurodyta ir 1 aro kaina - 10 000 Lt, numatytos sankcijos už sutarties nutraukimÄ . 2007-10-08 Alytaus apskrities virÅ¡ininko sprendimais J. K., J. V., S. B., Z.

K. (kurios teisių perėmėjas - A. S.) ir J. S. buvo atkurta nuosavybė į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Alytuje. 2007-11-16 ir 2007-11-19 sutartimis A. S. ir J. S. jiems priklausančias žemės dalis perleido ieÅ¡kovui, jis įgijo 136/333 dalių (duomenys neskelbtini) 0,0333 ha žemės sklypo. IeÅ¡kovas reikalavo, kad ir kitos žemės savininkės vykdytų preliminarias sutartis ir perleistų jam joms priklausančias sklypo dalis. Tačiau atsakovės 2007-06-01 pranešė ieÅ¡kovui, kad nutraukia preliminariÄ sutartį, nurodydamos, kad jis nevykdo sutarties sÄ lygų (t.2, b.l.132).

Teismas nustatė, jog 2008-05-15 mainų sutartimi atsakovė J. V. perleido jai priklausančias 296/1044 dalis 0,0348 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje, A. P. mainais į automobilį Renault 5 (1 000 Lt vertės) ir 44 545 Lt priemokÄ (t.2, b.l.11-15). 2008-05-15 mainų sutartimi (t.2, b.l.16-20) S. B. perleido A. P. jai priklausančias 161/1044 dalis 0,0348 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje, mainais į automobilį VW Golf (1 000 Lt vertės) ir 24 445 Lt priemokÄ . 2008-05-22 mainų sutartimi (t.2, b.l.26-30) J.

K. perleido V. V. jai priklausančias žemės sklypo 161/1044 dalis 0,0348 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje, mainais į automobilį VAZ 21011 ir 24 445 Lt priemokÄ . 2008-05-22 mainų sutartimi (t.2, b.l.21-25) A. P. iÅ¡mainytus žemės sklypus (457/1044 dalis 0,0348 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 436/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje) perleido V. V. mainais į automobilį Mazda 323 ir 71 000 Lt priemokÄ .Spręsdamas ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ , teismas nustatė, jog 2007-11-16 ir 2007-11-19 sutarčių su A.

S. ir J. S. pagrindu ieÅ¡kovas tapo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje, bendraturčiu, Å¡ių sandorių CK 4.79 str. 3 d. pagrindu kitos bendraturtės (atsakovės) neginčijo. Vadovaudamasis CK 4.79 str. 2 d. nuostatomis, teismas nustatė, jog perleisti savo žemės sklypo dalis tretiesiems asmenims - Å¡iuo atveju atsakovams A. P. ir V. V. – atsakovės galėjo tik tada, jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų informuotas apie sprendimÄ parduoti ir bÅ«tų atsisakęs pirkti jų žemės sklypo dalis.

Tuo tarpu nepraneÅ¡damos bendraturčiui (ieÅ¡kovui) apie ketinimÄ perleisti savo sklypo dalis, esančias (duomenys neskelbtini), Alytuje, atsakovės pažeidė CK 4.79 str. 2 d. reikalavimus. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas sprendė, jog mainų sutartys iÅ¡ dalies naikintinos, kadangi buvo pažeistos bendraturčio teisės, o restitucija taikytina atsižvelgiant į žemės sklypų vertę. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Alytuje, yra mažesnės vertės negu sklypas (duomenys neskelbtini) mainų sutarčių 3 ir 6 punktuose nurodyta vidutinė rinkos kaina žymiai skiriasi.

Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ginčo nėra, todėl teismas sprendė, jog Å¡io sklypo dalys perleistos pagal sutartyse nurodytÄ rinkos kainÄ . Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas taikė restitucijÄ , grÄ Å¾indamas priemokÄ , apskaičiuotÄ iÅ¡ pagal mainų sutartį gautos priemokos iÅ¡minusavus sklypo (duomenys neskelbtini), rinkos kainÄ . Teismas sprendė, jog pripažinti mainų sutartis apsimestinėmis ir negaliojančiomis ab initio pilna apimtimi nėra pagrindo, kadangi tikroji garbaus amžiaus atsakovių valia nežinoma.

Teismas nurodė, jog automobiliai buvo galimai joms reikalingi, nors vairuotojų pažymėjimų jos ir neturėjo, juo labiau, kad automobilį gali įgyti kiekvienas pilietis. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovės sutarė dėl priemokos, todėl vertingų žemės sklypų į mažaverčius automobilius su didele priemoka mainymÄ teismas vertino kaip pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymÄ . Apeliaciniu skundu (t.3, b.l.87-91) atsakovių J. K., J. V. ir S. B. atstovė advokatė Lina Gervelienė su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, dėl Å¡ių motyvų:1) LAT 2007-06-11 nutartyje civ. byloje Nr.3K-3-217/2007 pažymėjo, jog tik tokie teismų sprendimai gali bÅ«ti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, kurie yra vientisi ir logiÅ¡kai iÅ¡dėstyti, kurių visos dalys yra tarpusavyje neatskiriamai susijusios, iÅ¡plaukiančios viena iÅ¡ kitos ir viena kitÄ paaiÅ¡kinančios ir papildančios.

Tačiau analizuojant skundžiamo teismo sprendimo turinį, neaiÅ¡ku, kokiais argumentais remdamasis teismas priėmė tokį sprendimÄ , koks iÅ¡dėstytas rezoliucinėje dalyje, nes motyvuojamoji sprendimo dalis yra nevientisa ir prieÅ¡taringa, neatitinka rezoliucinės dalies. IÅ¡ tokio teismo sprendimo negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai suprasti, kokias aplinkybes teismas nustatė, kaip taikė įstatymo nuostatas ir kokias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas iÅ¡vadas padarė (CPK 270 str. 4 d., 5 d.). Motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodyta, kad pripažinti mainų sutartis apsimestinėmis ir negaliojančiomis ab initio nėra pagrindo, nors iÅ¡ bylų turinio matyti, kad vertingi sklypai mainyti į mažaverčius automobilius su didele priemoka, todėl laikytina, kad buvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys.

Å is teismo argumentas yra netikslus ir dviprasmiÅ¡kas, nes nepripažinus negaliojančiomis ir apsimestinėmis mainų sutarčių ab initio, teismas negalėjo padaryti iÅ¡vados, kad buvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys. Restitucija galima tik sandorį, pagal kurį buvo gautas turtas, pripažinus negaliojančiu ab initio (CK 6.145 str. 1 d.). Nors sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad pripažinti mainų sutartis apsimestinėmis ir negaliojančiomis ab initio nėra pagrindo, rezoliucinėje sprendimo dalyje jau nurodoma, kad pripažįstamos negaliojančiomis žemės sklypo nuosavybės dalių mainų sutartys;2) sprendime nurodoma, jog mainų sutartys naikintinos dėl to, kad buvo pažeistos bendraturčio teisės. Tačiau CK 4.79 str. 2 d. reikalavimai dėl praneÅ¡imo raÅ¡tu bedraturčiui apie ketinimÄ parduoti savo dalį ne bendraturčiui taikoma tik pirkimo-pardavimo, o ne mainų sutarčiai;3) teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nepagrįstai nustatė grÄ Å¾intinos priemokos dydį, kurį gavo iÅ¡ priemokos, gautos pagal mainų sutartį, iÅ¡minusavus sklypo (duomenys neskelbtini), rinkos kainÄ .

Nustatydamas priemokos dydį, teismas nurodė neegzistuojantį CK 7.72 straipsnį, taip pat rėmėsi CK 1.80 straipsniu, nustatančiu, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis. IÅ¡ tokių teismo argumentų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas nustatė ir pirkimo-pardavimo sutarties negaliojimo pagrindÄ , nes nurodė, kad buvo pažeistos bendraturčio teisės. Be to, sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta suma, už kuriÄ ieÅ¡kovui perkeliamos pirkėjo teisės;4) sprendimo motyvuojamojoje dalyje visiÅ¡kai nepasisakyta dėl 2008-05-22 mainų sutarties Nr. 7283 dalies, kuria A.

P. perleido iÅ¡ S. B. įgytas 155/999 dalis ir iÅ¡ J. V. įgytas 281/999 dalis sklypo V. V., pripažinimo negaliojančia, nors rezoliucinėje dalyje Å¡i mainų sutarties dalis pripažinta negaliojančia;5) CK 6.147 str. 1 d. nurodo, jog piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, kÄ privalo grÄ Å¾inti. Sudarant mainų sutartis, sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje, vieno aro rinkos vertė buvo 35 000 Lt, sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje, vieno aro kaina – 12 000 Lt.

Tokios kainos buvo sulygtos tarp mainų sutarties šalių, ir, atsižvelgiant į atsakovėms tenkančias sklypo nuosavybės dalis, paskaičiuota priemoka. Taigi, A. P. J. V. viso primokėjo 44 542 Lt, iš jų priemoka už sklypo dalį (duomenys neskelbtini) – 32 783 Lt, už sklypo dalį (duomenys neskelbtini) – 11 762 Lt. A. P. S. B. už sklypo dalį (duomenys neskelbtini) primokėjo 18 081 Lt, už sklypo dalį (duomenys neskelbtini) 1 – 6 364 Lt. V. V. J. K. primokėjo už sklypo dalį (duomenys neskelbtini) – 18 081 Lt, už sklypo dalį (duomenys neskelbtini) – 6 364 Lt.

Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Mainų sutartyse nėra nurodyta, kokio dydžio priemoka primokama už mainomas sklypo dalis (duomenys neskelbtini) ir kokia už sklypo dalis (duomenys neskelbtini). Priemokų dydis tarp šalių buvo sulygtas žodžiu, atsižvelgiant į tai, kad sklypai yra skirtingose miesto vietose: sklypas (duomenys neskelbtini) yra pačiame miesto centre, itin komerciškai patrauklioje vietoje, sklype yra daugiau nei 10 metų veikiantis gėlių turgus, o sklypas (duomenys neskelbtini) 1 yra „miegamajame" miesto rajone, ženkliai nutolęs nuo miesto centro, komerciškai ne itin nepatrauklioje vietoje.

Mainų sutartyse nurodytos sklypų kainos, kurias teismas minusavo iÅ¡ gautų priemokų sumos, yra nustatytos Nekilnojamojo turto registro duomenimis, tačiau jos neatitiko realių tuo metu buvusių sklypų rinkos kainų. Todėl teismas, nustatydamas grÄ Å¾intinų priemokų dydį, pažeidė teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles (CK 1.5 str., 6.193 str.);6) mainų sutartys visiÅ¡kai atitiko atsakovių valiÄ ir tikruosius ketinimus. Atsakovių valia buvo ne žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas, o mainų sutartys, mainant sklypų dalis į automobilius su priemoka.

Taigi, sandorio šalių valia atitiko tikruosius sandorio šalių ketinimus, kuriuos šalys turėjo, sudarydamos sandorį. Mainų sutartys yra patvirtintos notariškai. Vadovaujantis CPK 197 str. 2 d., aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose dokumentuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Byloje ieškovas nepateikė kitų įrodymų, kurie paneigtų mainų sutartis. Ieškovo teiginiai, kad mainų sutartys buvo apsimestinės, sudarytos, siekiant pridengti pirkimo-pardavimo sutartis, yra tik jo manymas ir prielaida.

Mainų sutartis nedraudžia priemokos, jei mainomų daiktų kaina yra nelygiavertė (CK 6.433 str. 2 d.). Mainų sutartimi atsakovės iÅ¡mainė joms priklausančių žemės sklypų dalis į žymiai mažesnės vertės automobilius, todėl, siekiant kompensuoti mainomų daiktų kainų skirtumÄ , buvo susitarta, kad V. V. ir A. P. kitai sutarties Å¡aliai primokės priemokas. Sudarius mainų sutartis, mainomi daiktai perėjo kiekvienos Å¡alies nuosavybėn: žemės sklypai atiteko V. V. ir A.

P. nuosavybėn, o automobiliai - J. K., J. V. ir S. B. nuosavybėn. Automobiliai garbaus amžiaus atsakovėms buvo reikalingi asmeninių poreikių tenkinimui: vykimui į gydymo įstaigas, pas gimines ir kt. Atsakovės turėjo kaimynų, giminaičių, kurie turi teises vairuoti transporto priemones ir galėjo nuvežti atsakoves ten, kur joms reikėjo. Atsakovės siekė išmainyti joms priklausančias sklypų dalis į nedidelės vertės automobilius, kad būtų saugu juos laikyti prie namų, kad nepatirtų didelių nuostolių vagystės ar eismo įvykio pasėkoje.

Tai, kad atsakovės neturėjo teisių vairuoti transporto priemones, neužkirto joms galimybės įsigyti savo nuosavybėn transporto priemones. Kelių eismo taisyklės nenumato, kad įsigyti transporto priemonę gali tik asmuo, turintis teisę vairuoti transporto priemonę. Mainų sutarčių sudarymo metu mainomi automobiliai buvo išregistruoti iš VĮ „Regitra" įskaitos, turėjo galiojančius techninės apžiūros talonus. Sudarius mainų sutartis, automobiliai, jų registracijos dokumentai, techninės apžiūros talonai buvo perduoti atsakovių nuosavybėn ir jais atsakovės disponavo savo nuožiūra.

Atsakovės perėmė mainų sutartimi gautus automobilius, o vėlesnius jų veiksmus dėl automobilių įregistravimo lėmė nepakankamos jų žinios bei dėl atsakovių sveikatos nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės.Apeliaciniu skundu (t.3, b.l.93-99) ieÅ¡kovo E. G. atstovas advokatas Mindaugas Kukaitis su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nepripažino mainų sutarčių apsimestinėmis bei paskaičiavo turto kainÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas turi sumokėti atsakovėms - 66 607,17 Lt, o ne 46 717,50 Lt, nesutiko, prašė teismo sprendimÄ pakeisti ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti pilnai:

1) pripažinus apsimestinėmis ir negaliojančiomis ab initio 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, nuosavybės dalių mainų sutartis, pripažinti 2008-05-15 sutartį Nr. 6961 dėl 155/999 dalies 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, perleidimo pirkimo-pardavimo sutartimi už 12 222,50 Lt sumÄ ; 2008-05-15 sutartį Nr. 6962 dėl 281/999 dalies 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, perleidimo pirkimo-pardavimo sutartimi už 22 272,50 Lt sumÄ ; 2008-05-22 sutartį Nr. 7294 dėl 155/999 dalies 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, perleidimo pirkimo-pardavimo sutartimi už 12 222,50 Lt sumÄ ;

2) taikyti restitucijÄ , susijusiÄ su žemės sklypo dalių (duomenys neskelbtini), Alytuje, perleidimu;

3) perkelti ieÅ¡kovui pirkėjo teises ir pareigas pagal 2008-05-15 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6961 ir nustatyti, kad S. B. pardavė, o E. G. pirko 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje už 12 222,50 Lt, priteisiant S. B. iÅ¡ E. G. 12 222,50 Lt; perkelti ieÅ¡kovui E. G. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2008-05-15 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6962 ir nustatyti, kad J. V. pardavė, o E. G. pirko 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, už 22 272,50 Lt sumÄ , priteisiant J.

V. (J. V. teisių perėmėjai) iÅ¡ E. G. 22 272,50 Lt; perkelti ieÅ¡kovui E. G. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2008-05-22 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7294 ir nustatyti, kad J. K. pardavė, o E. G. pirko 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, už 12 222,50 Lt sumÄ , priteisiant J. K. iÅ¡ E. G. 12 222,50 Lt; priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas, dėl Å¡ių motyvų:1) teismas nepagrįstai mainų sutarčių nepripažino apsimestinėmis.

Teismas sprendime nurodė, jog yra nežinoma garbaus amžiaus atsakovių (atitinkamai sandorio metu J. K. ėjo 83 metus; S. B. - 85 metus; J. V. - 93 metus) tikroji valia įsigyjant automobilius. Civiliniame procese galioja kaltumo prezumpcija, todėl ieškovui teigiant, kad atsakovės, būdamos tokio amžiaus ir neturėdamos net vairuotojo teisių pažymėjimo, tikrai neketino įsigyti automobilių, kurie atitinkamai buvo 32 ir 22 metų senumo (J. K. įgijo automobilį VAZ2011 - 1976 metų laidos; S. B.

įgijo automobilį VW Golf - 1986 metų laidos; J. V. įgijo automobilį Renault 5 - 1986 metų laidos), atsakovėms kilo pareiga įrodyti tikrÄ jÄ savo valiÄ , o to nepadarius - sandoris laikytinas apsimestiniu;2) teismo iÅ¡vada dėl apsimestinio sandorio nebuvimo iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja LAT suformuotai teismų praktikai analogiÅ¡kose bylose (LAT 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009), sutarčių aiÅ¡kinimo principams (kad kiekviena sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, kad turi bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai ir sutarties esmė, tikslai, sutarties sudarymo aplinkybes, taip pat Å¡alių elgesys po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (LAT 2008-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008 ir kt.)).

S. B., J. K. ir J. V. pagal tris mainų sutartis gavo tris automobilius, kuriuos visus tris įkainojo 3 000 Lt verte ir gavo pinigus – 93 435 Lt sumÄ už dviejų sklypų mainomas dalis ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Atsakovės sandorių metu atitinkamai buvo 85, 83 ir 93 metų amžiaus, jos niekada nėra turėjusios vairuotojo pažymėjimų, sandorio metu J. V. buvo labai silpnos sveikatos ir ji net negalėjo savarankiÅ¡kai vaikščioti ir savimi pasirÅ«pinti, ji buvo paralyžuota.

Be to, automobiliai VAZ21011, Mazda 323 ir VW Golf buvo atitinkamai 32 ir 22 metų senumo, automobiliai iki sandorių vos kelias dienas priklausė jų perleidėjams (A. P. automobilius VW Golf ir Renault 5 įsigijo 2008-05-08, o perleido 2008-05-15; V. V. automobilį VAZ21011 įsigijo 2008-05-22 ir tÄ pačiÄ dienÄ perleido J. K.), todėl jų atsakovės negalėjo nei fiziÅ¡kai tinkamai įvertinti, nei juos pasirinkti kaip ypatingai atitinkančius jų lÅ«kesčius. Nei viena atsakovė automobilių savo vardu iki Å¡iol neįregistravo, bylos metu atsakovių atstovė negalėjo pasakyti, kur automobiliai yra ir ar jais nors kartÄ naudojosi atsakovės, nė vienas iÅ¡ mainytų automobilių neturi Å¡iandien galiojančio techninės apžiÅ«ros talono, be kurio eksploatuoti automobilį yra draudžiama, nė vienas iÅ¡ automobilių nėra kaip nors iÅ¡skirtinis, juo labiau, kad Å¡alių kiekvienas yra įvertintas po 1 000 Lt.

Tokių metų senumo automobilių Lietuvos pardavimų rinkoje yra šimtai. Atsakovams sudarius ginčijamas mainų sutartis, šalys net nesudarė automobilių nuosavybės perdavimo-priėmimo akto, neperdavė nei automobilių dokumentų, nei raktų, nei galiojančio civilinės atsakomybės draudimo (remiantis LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 3 p., automobilis be civilinės atsakomybės draudimo negali būti naudojamas), Žemės dalių vertė ir automobilių vertė skiriasi santykiu: 96,89% sudaro gautų pinigų dalis, o 3,11% turtas (automobiliai laikytini beverčiais).

Pagal visas Å¡ias byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad ginčo mainų sutartimis atsakovių gautas už perleistÄ nekilnojamojo turto dalį kilnojamasis daiktas, t. y. bÅ«tent mainyti automobiliai, pasižymėjo tokiomis iÅ¡skirtinėmis savybėmis, kurios galėtų paaiÅ¡kinti atsakovių elgesį aptartoje situacijoje, t. y. jų interesÄ Ä¯sigyti bÅ«tent Å¡ias konkrečias transporto priemones, mainant jas neadekvačiomis sÄ lygomis į nekilnojamÄ jį turtÄ . Vadovaujantis protingumo kriterijumi, kiekvienas asmuo analogiÅ¡koje situacijoje, t.y. turėdamas nuosavybės teise iÅ¡ viso 591/999 žemės sklypo Alytaus mieste (miesto centre), tačiau neturėdamas noro toliau naudotis Å¡iuo savo turtu, nemainytų mieste esančio nekilnojamojo turto dalies į 22 ir 32 metų senumo automobilius, todėl akivaizdu, kad nurodytomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis yra pagrindas pripažinti, jog atsakovų veiksmai neatitiko mainų sutarties paskirties ir esmės. Atsakovų sudaryta mainų sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant pridengti kitÄ , t.y. ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį, siekiant apeiti ieÅ¡kovÄ kaip bendraturtį.

Pirkimo-pardavimo sandoris galėjo bÅ«ti sudarytas tik tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas, t. y. bendraturtis, nebÅ«tų įgyvendinęs jam įstatymo nustatytos pirmenybės teisės pirkti bendrÄ ja nuosavybe esančiÄ parduodamÄ dalį ta kaina ir tomis sÄ lygomis, kuria ji parduodama (CK 4.79 str. 1 d. ir 2 d.);3) iÅ¡vadÄ , kad apsimestinio mainų sandorio Å¡alių tikroji valia buvo pirkti-parduoti ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ , patvirtina Å¡alių elgesys po sandorio sudarymo - atsakovės neeksploatuoja automobilių ir jų net neregistravo VÄ® Regitra savo vardu.

Analogiškomis aplinkybėmis LAT 2009-09-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009 konstatavo, kad tokio pobūdžio mainų sandoris yra apsimestinis, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad atsakovų sudarytas mainų sandoris yra apsimestinis ir kad juo siekta pridengti pirkimo-pardavimo sandorį, laikytina, kad šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Sudarius apsimestinį sandorį, taikomos taisyklės, kurios būtų taikomos tikrojo sandorio sudarymo atveju (LAT 2005-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2005, LAT 2005-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2005).

LAT pažymėjo, jog teismas, nustatęs, kad konkretus sandoris yra apsimestinis, ex officio (savo iniciatyva) konstatuoja niekinio sandorio faktÄ ir jo teisines pasekmes (CK 1.78 str. 5 d.) (LAT 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006);4) atsakovės su ieÅ¡kovu yra susietos preliminaria pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria jos yra įsipareigojusios parduoti ieÅ¡kovui atkurtÄ nuosavybę, todėl mainų sandoriu buvo sÄ moningai siekiama apeiti pirkimo-pardavimo sandorį ir taip iÅ¡vengti prievolės parduoti atkurtÄ nuosavybę. 2006-09-21 ieÅ¡kovas su S. B., J.

K., J. V., A. S., J. S. tiesiogiai sudarė preliminarias sutartis, kuriomis visi iÅ¡vardinti asmenys kaip bÅ«simieji pardavėjai įsipareigojo parduoti ieÅ¡kovui atkurtÄ nuosavybę, kiekvienas po 10 000 Lt už vienÄ atkurtos nuosavybės arÄ (sutarties 5 punktas). Sutartyse buvo nurodytas Å¡alių susitarimas, kad jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti ar pakeisti negalima (tai galima padaryti arba per teismÄ , arba Å¡alių susitarimu). Å alys taip pat susitarė, kad įsipareigojimus pažeidusi Å¡alis moka kitai Å¡aliai baudÄ (sutarties 9 ir 10 punktai).

Sutartis Å¡alims sukelia įstatymo galiÄ (CK 6.189 str.). J. S. ir A. S. tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir perleido ieÅ¡kovui savo turimas ir atkurtas nuosavybės dalis žemės sklype (2007-11-16 sutartimi ir 2007-11-19 sutartimi), ko pasėkoje ieÅ¡kovas tapo su atsakovėmis bendrasavininkiu;5) LAT jurisprudencijoje konstatuota, kad CK 4.79 straipsnyje nustatyta pirmenybės teisė bendraturčiui įsigyti parduodamÄ daikto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, yra daiktinė turtinė teisė, įgyvendinama kaip privaloma ir esminė sÄ lyga, kai vienas iÅ¡ bendraturčių parduoda savo dalį bendrojoje nuosavybėje.

Å ia įstatymine teise sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių ir pakeisti nuosavybės teisės rūšį, nes dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti vienÄ daiktÄ yra apsunkinta, todėl kai vienas iÅ¡ bendraturčių parduoda savo dalį, Å¡iÄ dalį įsigijus kitam bendraturčiui ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas tampa efektyvesnis (LAT 2005-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005; 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2006). LAT praktikoje konstatuota, kad iÅ¡ CK 4.79 straipsnio 3 dalies turinio matyti, jog perkeliant pirkėjo teises ir pareigas, nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti Å¡iÄ dalį (LAT 2005-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2005).

LAT jurisprudencijoje pažymėta ir tai, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pažeistos pirmenybės teisės gynimo bÅ«do, specifika yra ta, jog Å¡io bÅ«do taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sÄ Å¾iningumo. Dėl to, taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutÄ , netaikomos CK 1.80 straipsnio 2-4 dalyse, 4.96 straipsnyje nustatytos sandorio negaliojimo ir turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo taisyklės (LAT 2007-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2007).

Kadangi ginčo sutartys (pirkimo-pardavimo sutartys) sudarytos pažeidžiant bendraturčio, t.y. ieÅ¡kovo teisę pirkti parduodamas ginčo nekilnojamojo turto dalis pirmenybės teise ta kaina, kuria jos parduodamos, kitomis tomis pačiomis sÄ lygomis (CK 4.79 str. 1 d.), konstatuotina, kad yra pagrindas ginti ieÅ¡kovo teises, perkeliant jam pirkėjo teises ir pareigas pagal nurodytas sutartis (CK 4.79 str. 3 d.) ir įpareigojant jį sumokėti tokiÄ ginčo turto kainÄ , kokia nurodyta Å¡iose sutartyse;6) teismas neteisingai nustatė sumÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas turi sumokėti atsakovėms už perkamÄ Å¾emės dalį.

CK 6.433 str. įrodo, kad jeigu mainomus daiktus Å¡alys vertina vienodai, tai jokių priemokų Å¡alys nedaro. O kadangi Å¡alys nustatė, kad mainomų automobilių sulygta vertė yra 3000 Lt, o nekilnojamojo turto pirkėjai, mainydami turimus automobilius, primokėjo 93 435 Lt sumÄ , laikytina, kad Å¡alių sutarta žemės sklypų dalių vertė yra 96 435 Lt (93 435 Lt + 3 000 Lt). Tokiu bÅ«du žemės sklypų pardavimo bendra kaina yra 96 435 Lt. Mainų sutartyse taikytos piniginės priemokos (viso 93 435 Lt) yra už dviejų sklypų perleidimÄ ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Alytus).

Nė vienoje sutartyje nėra nurodyta, kad kažkurį žemės sklypÄ Å¡alys vertina skirtingomis vertėmis. Abiejų sklypų atsakovių įgytų bei perleistų žemės dalių dalys yra idealiai proporcingos (atitinkamai perleista (duomenys neskelbtini) - 618/1044 dalys, o (duomenys neskelbtini) - 591/999 dalys, kas yra identiÅ¡kai vienoda - po 59,159% viso sklypo). Sandorio kainÄ apsprendžia ne jo rinkos vertė, o Å¡alių sulygta kaina. Å alys sutartyse nenurodė, kiek atskirai vertina skirtingus sklypus.

Sutartyse Å¡alys nė vieno sklypo kaip nors neiÅ¡skyrė iÅ¡ sudaryto sandorio, todėl sprendžiant priemokos grÄ Å¾inimÄ ir ginčo žemės dalių ((duomenys neskelbtini)) pirkimo kainos nustatymÄ ir įpareigojimÄ jÄ sumokėti, nėra jokio teisinio pagrindo remtis žemės sklypų skirtingomis rinkos vertėmis. Teismas, perkeldamas pirkėjo teises pagal įvykusį pirkimo-pardavimo sandorį, nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi ne Å¡alių sulygta pirkimo-pardavimo kaina (automobilių vertė + piniginė priemoka), o nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte, ko pasėkoje neteisingai nustatė sumÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas turi sumokėti už perkamÄ Å¾emės dalį.

Teismas pirkimo-pardavimo kainÄ lygino su vidutine rinkos verte, nurodyta sutartyse (3 ir 6 punktuose). Toks lyginimas iÅ¡ esmės yra nekvalifikuotas, nekompetentingas ir neteisėtas. Teismas net nesigilino, kas yra vidutinė rinkos vertė. JÄ apsprendžia LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas ir kiti teisės aktai. Nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė - tai tÄ pačiÄ pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį turinčių nekilnojamojo turto objektų vertė, atspindinti nekilnojamojo turto vidutinę rinkos kainÄ nagrinėjamoje teritorijoje (zonoje) ir nustatyta masinio vertinimo bÅ«du, panaudojant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytus turto vertinimo metodus.

Nekilnojamojo turto masinis vertinimas - procesas, kai per nustatytÄ laikÄ , taikant bendrÄ metodologijÄ ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės bei vertinimo technologijas, yra įvertinama panaÅ¡ių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimÄ , parengiama bendra panaÅ¡ių nekilnojamojo turto objektų grupės vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama. Visa tai patvirtina, kad vidutinė rinkos vertė neturi nieko bendro su parduoto daikto kaina, kuriÄ Å¡alys susitarė ir nustatė sutartyje.

Atsakovai sudarė apsimestinį sandorį, turėdami tikslÄ nesÄ Å¾iningai elgtis ieÅ¡kovo atžvilgiu. NesÄ Å¾ininga Å¡alis neturi bÅ«ti ginama teismo ir teismas neturi jų naudai plečiamai taikyti ir aiÅ¡kinti sutarties sÄ lygų, juo labiau tų, kurios nėra įraÅ¡ytos į sutartį. Kadangi sutartyse taikytos priemokos už dviejų sklypų perleidimÄ ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) yra lygios, kadangi perleistos žemės dalys taip yra proporcingos ir lygios, tai sprendžiant priemokos grÄ Å¾inimÄ ir pirkimo kainos nustatymÄ , visas priemokas reikia dalinti po lygiai į dvi dalis – po ½ dalis, ir, pritaikius restitucijÄ , įpareigoti ieÅ¡kovÄ sumokėti už perkamas 591/999 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ½ dalį visos sandorio sumos – 46 717,50 Lt (93 435 Lt dalinama iÅ¡ dviejų, o automobiliai grÄ Å¾inami), o ne 66 607,17 Lt, kaip nusprendė teismas;7) teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra ydinga, nes nenurodyta, kiek ir kam ieÅ¡kovas turi sumokėti po pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tačiau reikalavimų formuluotės netrukdo suvokti ieÅ¡kinio reikalavimų prasmės: ieÅ¡kovas siekia, kad teismo sprendimu bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.Apeliaciniu skundu (t.3, b.l.102-105) atsakovas V.

V. su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti, priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, dėl Å¡ių motyvų:1) atsakovai J. K. ir A. P. savo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis V. V. perleido 2008-05-22 mainų sutarčių pagrindu. NorÄ už perleidžiamas žemės dalis įgyti automobilius iÅ¡reiÅ¡kė J. K. ir A. P.. Tokia mainų sutarčių nuostata dėl piniginių priemokų už mainais gautÄ daiktÄ (daikto - žemės sklypo dalį) atitinka CK 6.433 str. 2 d.

Todėl 2008-05-22 mainų sutartis Nr. 7283 ir 2008-05-22 mainų sutartis Nr. 7294 atitinka imperatyvias įstatymo normas ir nėra pagrindo jų naikinti. IeÅ¡kovas nepagrindžia teiginio, kad atsakovų J. K. ir A. P. valia ir tikslai buvo kitokie. Jų valia ir tikslai buvo tokie, kokius jie nurodė savo teiginiuose teisme ir apeliaciniame skunde. Ginčijamose mainų sutartyse numatyta, kad V. V. perduoda mažesnės kainos daiktÄ nei kitos Å¡alies perduodamo daikto (dalies) kaina, todėl privalo kitai Å¡aliai sumokėti kainų skirtumÄ .

Tokia buvo tikroji sutarties Å¡alių valia ir tikslas. IeÅ¡kovas negali spręsti apie tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ ir tikslus, nes sudarant sandorius nedalyvavo. TikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ ir tikslus žino ir gali patvirtinti tik sandorį sudarę atsakovai ir sandorius tvirtinusi notarė;2) teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl V. V. sÄ Å¾iningai įgytos nuosavybės teisės į žemę panaikinimo ir įgytos žemės atėmimo, taikant restitucijÄ , pažeidžia teisės normas, ginančias sÄ Å¾iningÄ Ä¯gijėjÄ (CK 4.96 str.) ir prieÅ¡tarauja V.

V. interesams. V. V. yra sÄ Å¾iningas įgijėjas. CK 4.96 str. 2 d. nustato, kad iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas nekilnojamasis daiktas, iÅ¡skyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktÄ prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. CK 4.96 str. 3 d. nustato, jog tiek kilnojamas, tiek ir nekilnojamas daiktas gali bÅ«ti iÅ¡reikalautas visais atvejais iÅ¡ asmens, kuris jį įgijo neatlygintinai. Be to, CK 4.96 str. nuostatos reikalauja, kad turto iÅ¡reikalautojas bÅ«tų savininkas.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas nėra iÅ¡reikalaujamo turto savininkas. V. V. daiktus įgijo atlygintinai. Todėl savininko teisių apsaugos ir gynimo institutas gina jo teises ir nenumato galimybės iÅ¡ jo, kaip sÄ Å¾iningo įgijėjo, iÅ¡reikalauti atlygintinai įgytÄ daiktÄ . Kartu atkreiptinas dėmesys, jog teismas neužtikrino abipusės restitucijos. IeÅ¡kovo interesai buvo užtikrinti, kadangi pagal 2008-05-22 mainų sutartis Nr. 7283 ir Nr. 7294 perleistos žemės disponavimas buvo suvaržytas, tuo tarpu restitucija gražinti V.

V. lengvÄ jį automobilį ir sumokėtus pinigus liko be jokių garantijų, nes nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės automobilio ir pinigų disponavimui apriboti, nėra žinoma, ar atsakovės turi pinigų restitucijai įvykdyti. Ginčijamu sprendimu, skirtingai nei kiti atsakovai, V. V. netenka visos įgytos žemės. Jam nebuvo paaiÅ¡kinta, kad kitiems bendraturčiams nėra pasiÅ«lytos jam parduodamų dalių pirkimas. Pagal gautas pažymas sandoriui V. V. pastebėjo, kad visi perleidimai vyko manų sutarčių pagrindais.

Todėl jam taip pat tiko žemės nuosavybės dalių įgijimas mainų sutarties pagrindu. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , nesiaiÅ¡kino aplinkybių, ar ginčijamų sandorių sudarymo metu V. V. buvo paaiÅ¡kinta, kad jam perleidžiamas turtas nebuvo pasiÅ«lytas įgyti kitam bendraturčiui, t. y. ieÅ¡kovui. Todėl V. V. buvo įsitikinęs, kad kitam bendraturčiui – ieÅ¡kovui buvo pasiÅ«lyta įgyti perleidžiamas žemės nuosavybės dalis, tačiau jis jas įsigyti atsisakė. Pas notarę sudarant mainų sutartį, V.

V. pastebėjo buvusiÄ Å¾ymÄ , kad ieÅ¡kovas savininku tapo taip pat mainų sutarties pagrindu. Tad nekilo jokios abejonės, kad ieÅ¡kovo teisės ar interesai gali bÅ«ti pažeidžiami;3) teismas nevertino svarbios aplinkybės - ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumo. IeÅ¡kovas nėra sÄ Å¾iningas. IÅ¡ bylos aplinkybių žinoma, kad ieÅ¡kovas žemės nuosavybę iÅ¡ J. S. ir A. S. įgijo mainų sutarties pagrindu. Todėl nesuprantama, kodėl ieÅ¡kovas mano, kad jam mainų sutarties pagrindu įgyti žemės nuosavybės dalis galima ir kad jo tokiu bÅ«du įgytos žemės nuosavybės dalys yra įgytos nepažeidžiant nei teisingumo, nei protingumo, ir nėra apsimestiniai sandoriai.

Vadinasi, ieÅ¡kovo teisės negali bÅ«ti ginamos ir todėl, kad atsakovų sandorius jis bando naikinti tokiu pagrindu, kokiu jis pats įgijo žemės nuosavybės dalis iÅ¡ J. S. ir A. S.. IeÅ¡kovo 2006-09-21 su atsakovėmis sudarytos preliminarios sutartys dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nebuvo teisingos, visais atžvilgiais nesÄ Å¾iningos, neiÅ¡laikančios Å¡alių teisių ir pareigų pariteto. Todėl atsakovėms pareiÅ¡kus, kad Å¡ios sutartys nutraukiamos ir neketinama jų laikytis, ieÅ¡kovas žemės nuosavybės dalių įgijimus vykdo mainų sutarčių pagrindu.

Akivaizdu, kad ieÅ¡kovas, supratęs preliminarių sutarčių ydingumÄ bei tai, kad žemės nuosavybės dalių negalės įgyti jų pagrindu, ryžosi žemės nuosavybės dalis įgyti kitu - mainų bÅ«du. Darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo mainų sutarties pagrindu įgytos žemės nuosavybės dalys iÅ¡ tikrųjų buvo įgytos pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu, nes taip jis buvo įsipareigojęs įgyti Å¡ias žemės nuosavybės dalis 2006-09-21 preliminariomis sutartimis. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas yra nesÄ Å¾iningas, o teismas neturi ginti nesÄ Å¾iningos Å¡alies interesų;4) V.

V. nebuvo įteiktas praneÅ¡imas apie 2009-09-28 vyksiantį bylos nagrinėjimÄ . Taip nutiko veikiausiai todėl, kad V. V. nuo 2009-09-21 iki 2009-09-24 buvo gydomas Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninėje. Nors kitų atsakovų atstovai ir prieÅ¡taravo dėl bylos nagrinėjimo V. V. nesant ir nežinant bylos nagrinėjimo datos ir laiko, tačiau teismas nusprendė bylÄ nagrinėti V. V. nedalyvaujant. Tokiu bÅ«du teismas pažeidė V. V. teisę ginti savo interesÄ . Dėl pinigų stokos V. V. atstovo neturėjo ir jo interesai visiÅ¡kai nebuvo atstovaujami teisme.Apeliaciniu skundu (t.3, b.l.108-111) atsakovas A.

P. su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti, priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, dėl Å¡ių motyvų:1) atsakovės S. B. ir J. V. iÅ¡mainė savo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis į A. P. mažesnės kainos turtÄ - transporto priemones. NorÄ už perleidžiamas žemės dalis įgyti automobilius iÅ¡reiÅ¡kė S. B. ir J. V.. Tokia buvo tikroji jų valia, tuo tarpu ieÅ¡kovas savo teiginių, jog atsakovių S. B. ir J.

V. valia ir tikslai buvo kitokie, nepagrindė. Atsakovių valia ir tikslai buvo tokie, kokius atsakovai nurodė ir kurie matyti iÅ¡ mainomų automobilių priėmimo fakto. 2008-05-15 mainų sutartyse Nr. 6961 ir Nr. 6962 numatyta, kad A. P. perduoda mažesnės kainos daiktÄ nei kitos Å¡alies perduodamo daikto (dalies) kaina, ir privalo kitai Å¡aliai sumokėti kainų skirtumÄ . Tokia mainų sutarčių nuostata dėl piniginių priemokų už mainais gautÄ daiktÄ (daikto - žemės sklypo dalį) atitinka CK 6.433 str. 2 d.

Ä®statymas leidžia tai daryti, nes tai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, mainant nelygiaverčius daiktus. Dėl Å¡ios aplinkybės 2008-05-15 mainų sutartys Nr. 6961 ir Nr. 6962, o taip pat 2008-05-22 mainų sutartis Nr. 7283 atitinka imperatyvias įstatymo normas ir nėra pagrindo jų naikinti. Jos atitinka Å¡alių valiÄ ir tikruosius tikslus. IeÅ¡kovas negali spręsti apie tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ ir tikslus, nes sudarant sandorius, jis nedalyvavo. Apie tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ ir tikslus žino tik Å¡alys ir sandorius tvirtinusi notarė.

Notarės turima informacija apie Å¡alių valiÄ ir tikslus aktuali vienos iÅ¡ sandorio Å¡alių J. V. tikrajai valiai nustatyti, nes ji dabar, t.y. Å¡ių sandorių vertinimo metu, yra mirusi, todėl nėra galimybės jos paklausti, kokia buvo jos tikroji valia ir tikslas, sudarant ginčijamÄ sandorį;2) teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl A. P. sÄ Å¾iningai įgytos nuosavybės teisės į žemę panaikinimo ir įgytos žemės atėmimo, taikant restitucijÄ , pažeidžia teisės normas, ginančias sÄ Å¾iningÄ Ä¯gijėjÄ (CK 4.96 str.) ir prieÅ¡tarauja A.

P. interesams. A. P. yra sÄ Å¾iningas įgijėjas, daiktus įgijo atlygintinai. Todėl savininko teisių apsaugos ir gynimo institutas gina jo teises ir nenumato galimybės iÅ¡ jo, kaip sÄ Å¾iningo įgijėjo, iÅ¡reikalauti atlygintinai įgytÄ daiktÄ . Kartu atkreiptinas dėmesys, jog teismas neužtikrino abipusės restitucijos, kadangi nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės automobilio ir pinigų disponavimui apriboti, nėra žinoma, ar atsakovės turi pinigų restitucijai įvykdyti. Be to, A.

P. nebuvo paaiÅ¡kinta, kad kitiems bendraturčiams nėra pasiÅ«lytos jam parduodamų dalių pirkimas. A. P. buvo įsitikinęs, kad kitiems bendraturčiams E. G. ir J. K. buvo pasiÅ«lyta įgyti perleidžiamas žemės nuosavybės dalis, tačiau pastarieji jas įsigyti atsisakė. Pas notarę sudarant 2008-05-15 mainų sutartis Nr. 6961 ir Nr. 6962 pažymoje sudaryti perleidimo sandorius A. P. pastebėjo buvusiÄ Å¾yma, kad ieÅ¡kovas savininku taip pat tapo mainų sutarties pagrindu. Todėl A. P. nekilo jokios abejonės, kad pažeidžiamos ieÅ¡kovo teisės ir jis galėtų reikÅ¡ti pretenzijas dėl žemės nuosavybės dalių perleidimo mainų (atlygintino) sandorio pagrindu;3) teismas nevertino svarbios aplinkybės - ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumo.

IeÅ¡kovas nėra sÄ Å¾iningas. IÅ¡ bylos aplinkybių žinoma, kad ieÅ¡kovas žemės nuosavybę iÅ¡ J. S. ir A. S. įgijo mainų sutarties pagrindu. Todėl nesuprantama, kodėl ieÅ¡kovas mano, kad jam mainų sutarties pagrindu įgyti žemės nuosavybės dalis galima ir kad jo tokiu bÅ«du įgytos žemės nuosavybės dalys nėra apsimestiniai sandoriai. Vadinasi, ieÅ¡kovo teisės negali bÅ«ti ginamos ir todėl, kad atsakovų sandorius jis bando naikinti tokiu pagrindu, kokiu jis pats įgijo žemės nuosavybės dalis iÅ¡ J.

S. ir A. S.. IeÅ¡kovo 2006-09-21 su atsakovėmis sudarytos preliminarios sutartys dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nebuvo teisingos, visais atžvilgiais nesÄ Å¾iningos, neiÅ¡laikančios Å¡alių teisių ir pareigų pariteto. Todėl atsakovėms pareiÅ¡kus, kad Å¡ios sutartys nutraukiamos ir neketinama jų laikytis, ieÅ¡kovas ėmėsi žemės nuosavybės dalių įgijimo mainų sutarčių pagrindu. Taigi, ieÅ¡kovas yra nesÄ Å¾iningas, o teismas neturi ginti nesÄ Å¾iningos Å¡alies interesų.Atsiliepime į apeliacinius skundus (t.3, b.l.124-128) ieÅ¡kovo E. G. atstovas advokatas Mindaugas Kukaitis su atsakovų apeliaciniais skundais nesutiko, prašė juos atmesti, ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ tenkinti, dėl Å¡ių motyvų:1) ieÅ¡kovo apeliacinio skundo motyvai pilnai atsikerta ir paneigia atsakovų apeliaciniuose skunduose nurodytus motyvus tiek dėl mainų sutarčių pripažinimo apsimestinėmis, tiek dėl atsakovų nesÄ Å¾iningumo, tiek dėl restitucijos taikymo, tiek dėl ginčo kainos perkėlimo;2) nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad atsakovai sudarė neapsimestinius mainų sandorius ir kad kuris nors iÅ¡ atsakovų yra sÄ Å¾iningas.

S. B., J. K. ir J. V. sandorių metu atitinkamai buvo 85, 83 ir 93 metų amžiaus; jos niekada nėra turėjusios vairuotojo pažymėjimų; sandorio metu J. V. buvo labai silpnos sveikatos, negalėjo savarankiÅ¡kai vaikščioti ir savimi pasirÅ«pinti, buvo paralyžuota; mainyti automobiliai atitinkamai buvo 32 ir 22 metų senumo, iki sandorių jie vos kelias dienas priklausė jų perleidėjams (A. P. automobilius VW Golf ir Renault 5 įsigijo 2008-05-08, o perleido 2008-05-15; V. V. automobilį VAZ21011 įsigijo 2008-05-22 ir tÄ pačiÄ dienÄ perleido J.

K.); automobilių nė viena iÅ¡ atsakovių neįregistravo savo vardu iki Å¡iol; bylos metu atsakovių atstovė negalėjo pasakyti, kur yra automobiliai ir ar jais nors kartÄ naudojosi atsakovės; nė vienas iÅ¡ mainytų automobilių neturi Å¡iandien galiojančio techninės apžiÅ«ros talono, be kurio eksploatuoti automobilį yra draudžiama; nė vienas iÅ¡ automobilių nėra kaip nors iÅ¡skirtinis, juo labiau, kad Å¡alių kiekvienas yra įvertintas po 1000 Lt; atsakovams sudarius ginčijamas mainų sutartis, Å¡alys net nesudarė automobilių nuosavybės perdavimo-priėmimo akto, neperdavė nei automobilių dokumentų, nei raktų, nei galiojančio civilinės atsakomybės draudimo;

žemės dalių vertė ir automobilių vertė skiriasi santykiu: 96,89% sudaro gautų pinigų dalis, o 3,11% turtas (automobiliai laikytini beverčiais). Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad atsakovų sudarytas mainų sandoris yra apsimestinis ir kad juo siekta pridengti pirkimo-pardavimo sandorį, laikytina, kad šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį ir kadangi atsakovų sudaryti apsimestiniai sandoriai pažeidė ieškovo, t.y. ginčo nekilnojamojo turto bendraturčio, interesus, nes dėl šių apsimestinių sandorių jam buvo atimta galimybė pasinaudoti CK 4.79 str. 1 d.

įtvirtinta pirmenybės teise pirkti parduodamÄ bendro turto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sÄ lygomis, tai ir buvo pagrindas ieÅ¡kovo teisių gynimui ir ieÅ¡kinio tenkinimui;3) nė vienoje sutartyje nėra nurodyta, kad kažkurį žemės sklypÄ Å¡alys vertina skirtingomis vertėmis. Kadangi sutartyse taikytos priemokos už dviejų sklypų perleidimÄ ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Alytus) yra lygios, kadangi perleistos žemės dalys yra proporcingos ir lygios, tai sprendžiant priemokos grÄ Å¾inimÄ ir pirkimo kainos nustatymÄ , visas priemokas reikia dalinti po lygiai į dvi dalis – po ½ dalį ir, pritaikius restitucijÄ , ieÅ¡kovas įpareigotinas sumokėti už perkamas 591/999 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ½ dalį visos sandorio sumos – 46 717,50 Lt (93 435 Lt dalinama iÅ¡ dviejų, o automobiliai grÄ Å¾inami), o ne 66 607,17 Lt kaip nusprendė teismas;4) nors teismo sprendime iÅ¡dėstyta motyvacija ir turi trÅ«kumų, tačiau nė vienas iÅ¡ atsakovų apeliacinių skundų motyvų neatitinka absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

CPK 328 str. numato draudimÄ naikinti sprendimÄ ar nutartį formaliais pagrindais. Tai, kad teismas sprendime nurodė jog vadovaujasi „CK 7.72-4.79; 1.80 str." savaime nereiÅ¡kia, kad sprendimas yra neteisėtas. Akivaizdu, jog 7.72 str. paraÅ¡ytas su klaida ir turėjo bÅ«ti „4.72-4.79 str.". Atsakovės, matydamos tokį raÅ¡ymo apsirikimÄ , galėjo nepiktnaudžiaudamos formaliais motyvais nesikreipti su apeliaciniu skundu, o praÅ¡yti teismo iÅ¡taisyti raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ . Apeliacinės instancijos teismas yra pajėgus paÅ¡alinti visus teismo sprendimo motyvacijos netikslumus ir klaidas, nekeisdamas sprendimo esmės;5) teismas teisėtai ir pagrįstai nesprendė ir netyrė atsakovų tolimesnių santykių, kurie gali susiklostyti po teismo spendimo įvykdymo, t.y. ar atsakovės turi pinigų grÄ Å¾inti priemokas, ar atsakovės tinkamai ar netinkamai prižiÅ«rėjo automobilius ir t.t.

Atsakovų nesÄ Å¾iningumas yra akivaizdus ir jie tarpusavio santykius galės aiÅ¡kintis naujose bylose ar atskiruose susitarimuose. Tolimesni atsakovų veiksmai neįeina į ieÅ¡kinio ribas, todėl teismas neprivalo ginti atsakovo vieno nuo kito. Nė vienas iÅ¡ atsakovų neįrodė savo sÄ Å¾iningumo ir nepaneigė įrodymų dėl jų nesÄ Å¾iningumo;6) V. V. motyvai dėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo yra atmestini, V. V. nepagrįstai abejoja ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumu ir jo tapimu bendrasavininkiu. Visi kiti (neginčijami pagal ieÅ¡kinį) Å¡alių sandoriai yra už bylos ribų, todėl V.

V. skunde nurodyti motyvai nesudaro teisinio pagrindo į juos gilintis ir naikinti teismo sprendimÄ . Atsakovai galėjo reikÅ¡ti savalaikius ieÅ¡kinius (prieÅ¡ieÅ¡kinius) ir įrodinėti tai, kÄ nurodė apeliaciniame skunde. IeÅ¡kovo, kaip bendraturčio, teisės yra nekvestionuojamos, kol jos nėra panaikintos ar nuginčytos. V. V. nurodyti motyvai dėl Å¡alių sudarytų preliminarių sutarčių tik patvirtina faktÄ , kad atsakovai sudarė apsimestinį sandorį, turėdami tikslÄ nevykdyti preliminarių sutarčių ir apeiti pirkimo-pardavimo sandorio pasekmes, todėl akivaizdu, jog atsakovai sÄ moningai nesÄ Å¾iningai elgėsi ieÅ¡kovo atžvilgiu;7) V.

V. motyvas, jog jam nebuvo paaiÅ¡kinta, kad kitiems bendraturčiams nėra pasiÅ«lytos jam parduotų dalių pirkimas ir jis buvo įsitikinęs, jog ieÅ¡kovui buvo pasiÅ«lyta įgyti perleidžiamas žemės nuosavybės dalis, tačiau pastarasis jas įsigyti atsisakė, nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teismo sprendimÄ , tačiau tik patvirtina, kad atsakovai elgėsi nerÅ«pestingai, nesÄ Å¾iningai ir neprotingai. Vien manyti ar galvoti nepakanka. Ä®statymo nežinojimas ar klaidingas jo interpretavimas neatleidžia Å¡alies nuo atsakomybės. Jeigu V.

V. mano, kad kuris nors iÅ¡ atsakovų ar notaras pažeidė jo teises, jis gali atskiru ieÅ¡kiniu pareikalauti žalos atlyginimo tiek iÅ¡ atsakovų, tiek iÅ¡ notaro. IeÅ¡kovas, kaip bendraturtis, niekada neatsisakė savo pirmumo teisių, todėl ieÅ¡kovo teisės teisėtai ir buvo apgintos priimtu sprendimu;8) V. V. motyvas, jog jam nebuvo įteiktas praneÅ¡imas apie tai, kad 2009-09-28 vyks bylos nagrinėjimas, nesudaro pagrindo naikinti teisėtai priimtÄ teismo sprendimÄ . Kiekviena Å¡alis turi sÄ Å¾iningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir nepiktnaudžiauti jomis.

IeÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl savo pažeistų teisių gynimo kreipėsi 2008-06-19. Atsakovais byloje nuo pat pradžių buvo J. K., J. V., S. B., A. P. ir V. V.. V. V. 2008-10-02 pateikė savo atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, turėjo advokatÄ VytautÄ Tučkų (t. 2, b.l.78-81, 96) ir nuo to laiko nepateikė nė vieno papildomo įrodymo teismui, nedalyvavo nė viename teismo posėdyje, nepateikė nė vieno papildomo paaiÅ¡kinimo ar praÅ¡ymo dėl bylos esmės. 2008-10-17 įvyko pirmasis teismo posėdis, po to teismo posėdžiai buvo paskirti 2008-11-28, 2008-12-11, 2009-01-12, 2009-02-06, 2009-03-31, 2009-06-11, 2009-06-30, 2009-09-02, 2009-09-28.

Kiekvienas bylos dalyvis turi domėtis bylos eiga, praneÅ¡ti apie pasikeitusius savo adresus. Bylos pasirengimas jau buvo baigtas ir iÅ¡ V. V. nebuvo gauta jokių praÅ¡ymų ar papildymų dėl bylos esmės. Teismas, vadovaudamasis CPK 124 str., teismo Å¡aukimus, ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo, skundo, atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, dubliko) nuoraÅ¡us adresatui įteikia pasiraÅ¡ytinai, o praneÅ¡imai ir kiti procesiniai dokumentai įteikiami be grÄ Å¾intinos teismui pažymos apie jų įteikimÄ adresatui.

Vadovaujantis CPK 133 str., dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo Å¡aukimÄ , apie kitus teismo posėdžius praneÅ¡ama praneÅ¡imais. Kadangi visi iki tol siųsti Å¡aukimai V. V. buvo įteikti, paskutinio praneÅ¡imo negavimas nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti, juo labiau, kad atsakovas nebuvo pateikęs teismui įrodymų apie jo ligÄ (operacijÄ ), kas objektyviai leido teismui laikyti, kad tolimesnis bylos atidėjimas po devynių posėdžių ir po metų nuo bylos užvedimo bÅ«tų proceso vilkinimas.

V. V. ir su apeliaciniu skundu nepateikė jokių esminių įrodymų ar motyvų, kurie bÅ«tų sudarę pagrindÄ teismui priimti kitokį sprendimÄ . Teismas tinkamai įteikė atsakovams Å¡aukimus ir praneÅ¡imus, todėl teisėtai ir pagrįstai vykdė inter alia ekonomiÅ¡kumo ir koncentracijos principus.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t.3, b.l.130-132) atsakovių J. K., J. V. ir S. B. atstovė advokatė Lina Gervelienė su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, dėl Å¡ių motyvų:1) ieÅ¡kovo teiginys, kad praÅ¡omų naikinti mainų sutarčių esminis trÅ«kumas yra tikrosios Å¡alių valios nebuvimas, nes jose iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka Å¡alių tikrųjų ketinimų, yra tik jo daroma prielaida, nepagrįsta įrodymais.

Mainų sutarys visiÅ¡kai atitiko atsakovių valiÄ ir tikruosius jų ketinimus. Atsakovių valia buvo ne žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas, o mainų sutartis, mainant žemės sklypų dalis į automobilius su priemoka. Mainų sutarys patvirtintos notariÅ¡kai. Vadovaujantis CPK 197 str. 2 d., aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose dokumentuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Ieškovas jokių įrodymų, paneigiančių sudarytas mainų sutartis, nepateikia, tik nurodo savo argumentus, kad ieškovės buvo garbaus amžiaus, neturėjo vairuotojų pažymėjimų, mainomi automobiliai buvo seni, šalys nesudarė automobilių nuosavybės perdavimo - priėmimo akto, neperdavė automobilių dokumentų, raktų, remiasi savo matematiniais paskaičiavimais, kad žemės dalių vertė ir automobilių vertės skiriasi santykiu 96,89 : 3,11 procentų. Tačiau visa tai yra tik ieškovo daromos prielaidos;2) ieškovo teiginys, kad automobiliai nebuvo atsakovėms reikalingi, nelogiškas.

Ieškovas nepakankamai gerai žino atsakovių gyvenimo aplinkybes ir jų poreikių turinį. Galiojantys įstatymai nedraudžia įsigyti žmogui automobilį, jeigu jis neturi vairuotojo pažymėjimo ir yra garbaus amžiaus. Iki sandorio sudarymo visos atsakovės turėjo rimtų sveikatos problemų, joms buvo reikalinga nuolatinė medikų pagalba, pas kuriuos nuvykti turint automobilį žymiai lengviau, nei surasti žmogų, kuris galėtų jas nuvežti. Tai buvo pagrindinis stimulas sudaryti mainų sutartis ir jų pasėkoje įgyti automobilius.

Atsakovės nepageidavo jokių išskirtinių automobilių. Jos norėjo techniškai tvarkingų, nebrangių automobilių, kurie galėtų stovėti prie jų namų ir nekiltų pavojaus, kad bus pavogti. Ne visi atsakovių artimi giminaičiai ar kaimynai turėjo automobilius, kuriais galėjo nuvežti jas pas gydytojus ar kitur. Turint savo automobilį, visada paprasčiau surasti asmenį, kuris jį pavairuos. Iki sudarant mainų sutartis, automobiliai atsakovių artimųjų buvo apžiūrėti, įvertintas jų techninis stovis.

Su atsakovais V. V. ir A. P. buvo susitarta dėl priemokos už mainomus žemės sklypus dydžio, nes mainomi daiktai buvo nelygiaverčiai. Atkreiptinas dėmesys, jog CK 6.433 str. 2 d. nedraudžia priemokos, jeigu mainomų daiktų kaina yra nelygiavertė;3) ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad atsakovėms nebuvo perduoti automobiliai ir jų dokumentai. Mainų sutartyse yra nurodyta, kad sudarius mainų sutartis, atsakovėms asmeninės nuosavybės teise atitenka lengvieji automobiliai. Sandoriai buvo tvirtinami notariÅ¡kai, atsakovės negalėjo nurodyti notarei, tvirtinusiai sandorius, kokius duomenis reikia įraÅ¡yti į sutarties tekstÄ .

Kita vertus, CK nereikalauja sudaryti kilnojamojo turto nuosavybės perdavimo-priėmimo akto. Šis reikalavimas taikomas tik nekilnojamajam daiktui (CK 6.398 str.). Visi automobiliai po mainų sutarčių sudarymo buvo perduoti atsakovėms, jos automobilius naudojo savo poreikių tenkinimui. Vien dėl to, kad automobiliai nebuvo įregistruoti atsakovių vardu, mainų sandorių nedaro apsimestiniais. Atsakovėms buvo perduoti automobilių dokumentai, tačiau jos nežinojo, kad automobilius būtina įregistruoti jų vardu.

Kelių eismo taisyklės nereikalauja, kad automobiliu gali naudotis tik asmuo, kurio vardu iÅ¡duotas registracijos talonas, pakanka turėti automobilio nuosavybės dokumentus;4) ieÅ¡kovo teiginys, kad sprendžiant priemokos grÄ Å¾inimÄ ir pirkimo kainos nustatymÄ , visas priemokas reikia dalinti po ½ dalį ir, pritaikius restitucijÄ , įpareigoti ieÅ¡kovÄ sumokėti ½ dalį visos sandorio sumos, t.y. 46 717,50 Lt, nepagrįstas. IeÅ¡kovas teigia, kad negalima plečiamai aiÅ¡kinti sutarties sÄ lygų, o juo labiau tų, kurios nėra įraÅ¡ytos į sutartį.

Å i ieÅ¡kovo pozicija turi bÅ«ti taikoma ir paties ieÅ¡kovo atžvilgiu. IeÅ¡kovas nebuvo mainų sandorio Å¡alimi, nedalyvavo Å¡alių derybose dėl priemokų dydžio, todėl jam nėra žinoma tikroji Å¡alių valia, susitariant dėl priemokų dydžio. Å alys sulygo priemokų dydį, įvertinę tÄ faktÄ , kad mainomi sklypai yra skirtingose miesto vietose: sklypas (duomenys neskelbtini) yra pačiame miesto centre, jame yra veikiantis gėlių turgus, o sklypas (duomenys neskelbtini) yra „miegamajame" rajone, jų skirtingos rinkos vertės, todėl ir priemokos už Å¡iuos sklypus buvo skirtingo dydžio.

Tai, kad mainų sutartyse nebuvo atskirai nurodyti priemokų už sklypų dalis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dydžiai, nereiÅ¡kia, kad priemokos buvo vienodo dydžio. Kiekvienu atveju sandorio kainÄ ir nulemia turto rinkos vertė. NelogiÅ¡ka manyti, kad žemės sklypas pačiame miesto centre yra vienodos vertės, lyginant su sklypu „miegamajame" rajone. Tai yra tik ieÅ¡kovo prielaida, siekiant sau ekonominės naudos. Už sklypų dalis (duomenys neskelbtini) viso buvo primokėta 68 945 Lt, o ne 46 717,50 Lt, kaip teigia ieÅ¡kovas.Atsiliepime į apeliacinius skundus (t.3, b.l.134-136) atsakovai A.

P. ir V. V. su atsakovių J. K., J. V. ir S. B. atstovės advokatės Linos Gervelienės apeliaciniu skundu sutiko, prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais, o su ieÅ¡kovo E. G. apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovai A. P. ir V. V. atsiliepime nurodo, jog sudarant mainų sutartis, imperatyvios teisės normos pažeistos nebuvo, kadangi CK 4.79 str. 2 d. imperatyvÅ«s reikalavimai taikomi ne mainų sutarčiai, bet pirkimo-pardavimo sutarčiai. Todėl atsakovams sudarius žemės sklypo dalių mainų į automobilius su priemokomis sandorius, teismo sprendimo motyvas, kad bendraturčiui (ieÅ¡kovui) nebuvo suteikta pirmenybė pirkti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, yra nepagrįstas ir negali bÅ«ti pagrindu naikinti mainų sutartis.

Tikrieji Å¡alių ketinimai, sudarant mainų sutartis, buvo žemės sklypo dalių mainų į automobilius su priemokomis sandoriai. Todėl ieÅ¡kovas, svarstydamas aplinkybes apie atsakovų valios ir tikrųjų tikslų stokÄ mainų sandoriuose, klaidina teismÄ ir siekia savo tikslų - ieÅ¡kinio patenkinimo. Su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu atsakovai A. P. ir V. V. nesutiko, dėl Å¡ių motyvų:1) ieÅ¡kovas yra nesÄ Å¾iningas, nagrinėdamas apsimestinio sandorio aplinkybes. Skunde ieÅ¡kovas atkreipia dėmesį, jog atsakovės su ieÅ¡kovu yra susietos 2006-09-21 preliminaria pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria jos yra įsipareigojusios parduoti ieÅ¡kovui atkurtÄ nuosavybę, todėl mainų sandoriu buvo sÄ moningai siekiama apeiti pirkimo-pardavimo sandorį ir taip iÅ¡vengti prievolės parduoti atkurtÄ nuosavybę.

IeÅ¡kovas nurodo, jog 2007-11-16 ir 2007-11-19 sutarčių pagrindu iÅ¡ J. S. ir A. S. jis įgijo nuosavybės dalis žemės sklype, tapdamas bendrasavininkiu su atsakovėmis. Tačiau ieÅ¡kovas nutyli faktÄ , kad 2007-11-16 ir 2007-11-19 sutartys su J. S. ir A. S. yra mainų sutartys dėl žemės nuosavybė dalių, t.y. tokios pačios sutartys, kaip ir Å¡ios bylos atveju ginčijamos atsakovų sutartys. 2007-11-16 ir 2007-11-19 sutartys buvo sudarytos daugiau nei pusė metų anksčiau nei ginčijamu sprendimu pripažintos negaliojančiomis atsakovų sudarytos sutartys.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas pats įrodė, kad jo 2007-11-16 ir 2007-11-19 sudarytos žemės nuosavybės dalių sklype perleidimo mainų sutartys neatitinka tikros jų valios ir ketinimų, t.y. kad Å¡ios mainų sutartys yra apsimestinės, jomis buvo sÄ moningai siekiama apeiti pirkimo-pardavimo sandorį ir taip iÅ¡vengti prievolės pirmiausia žemės dalį siÅ«lyti perleisti bendraturtėms - atsakovėms J. K., S. B. ir J. V.. Be to, ieÅ¡kovas nepaaiÅ¡kina, kodėl nebuvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys, kaip tai numatyta 2009-09-21 preliminarioje sutartyje su J.

S. ir A. S.;2) atsakovų sudarytos mainų sutartys nėra apsimestinės, jos atitinka Å¡alių valiÄ ir ketinimus. Jų turinys atitinka tiek pažodinį, tiek ir sisteminį sutarčių aiÅ¡kinimÄ . Å alys siekė Å¡ių sandorių ir juos sudarė. IeÅ¡kovo samprotavimai, prielaidos dėl mainų sutarčių sudarymo aplinkybių ir sutarčių dalyko elementų negali nulemti ginčijamų sandorių egzistavimo, nes akivaizdu, kad pats ieÅ¡kovas nėra sÄ Å¾iningas;3) 2006-09-21 preliminariÄ sutartį dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovės J.

K., S. B. ir J. V. nutraukė, kadangi ieÅ¡kovas nevykdė 3 Å¡ios sutarties punkto: neprisidėjo prie nuosavybės atkÅ«rimo proceso, nepasirÅ«pino atstovauti atsakoves įgaliojimais, nepradėjo bÅ«tinų bylų nuosavybės gražinimui užtikrinti ir paspartinti. ViskÄ didžiulėmis pastangomis darė J. K.. Kita sutarties nutraukimo priežastis yra ta, kad atsakovėms netiko kaina, jos ieÅ¡kovo buvo apgautos, sutartį pasirašė neturėdamos patirties. Sutartis numatė didžiules sankcijas atsakovėms.

IeÅ¡kovas sutartimi įsipareigojo mokėti atsakovėms po 10 000 Lt už 1 arÄ , tačiau sankcijos už 2006-09-21 preliminarios sutarties nevykdymÄ - 300 000 Lt kiekvienai atsakovei. Tokiu bÅ«du tik iÅ¡ sankcijų dydžio galima spręsti, kad tikroji žemės vertė labai didelė, o sutartyje numatyta aro kaina neatitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ar teisingumo kriterijų;4) praÅ¡ydamas teismo sumažinti atsakovėms mokėtinÄ kainÄ už žemės dalį nuo 66 607 Lt iki 46 717,50 Lt, ieÅ¡kovas siekia kuo pigiau įgyti žemę.

Å i aplinkybė ir 2006-09-21 preliminarios sutarties nuostatos patvirtina, jog ieÅ¡kovas atsakovių turtÄ siekia įgyti pusvelčiui;5) žemės kaina (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gali skirtis kelis kartus. Todėl (duomenys neskelbtini) žemės vertė neabejotinai bus 3 kartus didesnė, nei (duomenys neskelbtini).IeÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkintinas pilnai, atsakovų apeliaciniai skundai atmestini.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, kad 2006-09-21 ieÅ¡kovas su J.

K., J. V., S. B., A. S. ir J. S. sudarė preliminarias sutartis (t.1, b.l.8-12), pagal kurias ieÅ¡kovas įsipareigojo teikti visokeriopÄ pagalbÄ nuosavybės atkÅ«rimo klausimais, o sutartis pasirašę asmenys įsipareigojo nesudaryti jokių sutarčių dėl turto perleidimo su trečiaisiais asmenimis, iÅ¡skyrus tuos, kuriuos nurodys ieÅ¡kovas. Minėtoje sutartyje nurodyta ir žemės sklypų 1 aro kaina - 10 000 Lt, numatytos sankcijos už sutarties nutraukimÄ . 2007-10-08 Alytaus apskrities virÅ¡ininko sprendimais J.

K., J. V., S. B., Z. K. (kurios teisių perėmėjas - A. S.) ir J. S. buvo atkurta nuosavybė į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Alytuje. 2007-11-16 ir 2007-11-19 sutartimis A. S. ir J. S. jiems priklausančias žemės dalis perleido ieÅ¡kovui, jis įgijo 136/333 dalis (duomenys neskelbtini) 0,0333 ha žemės sklypo. IeÅ¡kovas reikalavo, kad ir kitos žemės savininkės vykdytų preliminarias sutartis ir perleistų jam joms priklausančias sklypo dalis. Tačiau atsakovės 2007-06-01 pranešė ieÅ¡kovui, kad nutraukia preliminariÄ sutartį, nurodydamos, kad jis nevykdo sutarties sÄ lygų (t.2, b.l.132).

Nustatyta jog 2008-05-15 mainų sutartimi atsakovė J. V. perleido jai priklausančias 296/1044 dalis 0,0348 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje, A. P. mainais į automobilį Renault 5 (1 000 Lt vertės) ir 44 545 Lt priemokÄ (t.2, b.l.11-15). 2008-05-15 mainų sutartimi (t.2, b.l.16-20) S. B. perleido A. P. jai priklausančias 161/1044 dalis 0,0348 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 1 ir 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje, mainais į automobilį VW Golf (1 000 Lt vertės) ir 24 445 Lt priemokÄ . 2008-05-22 mainų sutartimi (t.2, b.l.26-30) J.

K. perleido V. V. jai priklausančias žemės sklypo 161/1044 dalis 0,0348 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje, mainais į automobilį VAZ 21011 ir 24 445 Lt priemokÄ . 2008-05-22 mainų sutartimi (t.2, b.l.21-25) A. P. iÅ¡mainytus žemės sklypus (457/1044 dalis 0,0348 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 436/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje) perleido V. V. mainais į automobilį Mazda 323 ir 71 000 Lt priemokÄ (2 t. b.l. 21-25).IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti apsimestinėmis ir negaliojančiomis ab initio 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, nuosavybės dalių mainų sutartis: 2008-05-15 mainų sutarties Nr. 6961 dalį, kuria S. B. perleido turėtas 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, A.

P.; 2008-05-15 mainų sutarties Nr. 6962 dalį, kuria J. V. perleido turėtas 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, A. P.; 2008-05-22 mainų sutarties Nr. 7294 dalį, kuria J. K. perleido turėtas 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, V. V.; 2008-05-22 mainų sutarties Nr. 7283 dalį, kuria A. P. perleido iš S. B. įgytas 155/999 dalis ir iš J. V. įgytas 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, V.

V.. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas taip pat prašė taikyti restitucijÄ , susijusiÄ su žemės sklypo dalių (duomenys neskelbtini), Alytuje, perleidimu, tokia tvarka: pagal 2008-05-22 mainų sutartį Nr. 7283 V. V. privalo grÄ Å¾inti A. P. S. B. perleistas 155/999 dalis ir J. V. perleistas 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, o A. P. privalo grÄ Å¾inti V. V. automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Å¡alių įvertintÄ 1000 Lt suma) ir ½ dalį 71 000 Lt priemokos (35 5000 Lt); pagal 2008-05-22 mainų sutartį Nr. 7294 V.

V. privalo grÄ Å¾inti J. K. 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, o J. K. privalo grÄ Å¾inti V. V. automobilį VAZ21011, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Å¡alių įvertintÄ 1000 Lt suma) ir ½ dalį 24 445 Lt priemokos (12 222,50 Lt); pagal 2008-05-15 mainų sutartį Nr. 6961 A. P. privalo grÄ Å¾inti S. B. 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, o S. B. privalo grÄ Å¾inti A. P. automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Å¡alių įvertintÄ 1000 Lt suma) ir ½ dalį 24 445 Lt priemokos (12 222,50 Lt); pagal 2008-05-15 mainų sutartį Nr. 6962 A.

P. privalo grÄ Å¾inti J. V. 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, o J. V. privalo grÄ Å¾inti A. P. automobilį RENAULT 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Å¡alių įvertintÄ 1000 Lt suma) ir ½ dalį 44 545 Lt priemokos (22 272,50 Lt). IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas: į S. B. 2008-05-15 sutartimi Nr. 6961 perleistas 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Alytaus m.k.v.), už 13 222,50 Lt sumÄ , pripažįstant E. G. asmenines nuosavybės teises į Å¡ias dalis;

į J. K. 2008-05-15 sutartimi Nr. 7294 perleistas 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas  (duomenys neskelbtini) Alytaus m.k.v.), už 13 222,50 Lt sumÄ , pripažįstant E. G. asmenines nuosavybės teises į Å¡ias dalis; į J. V. 2008-05-15 sutartimi perleistas 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Alytaus m.k.v.) už 23 272,50 Lt sumÄ , pripažįstant E. G. asmenines nuosavybės teises į Å¡ias dalis.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė tuo, jog ginčijami sandoriai yra apsimestiniai sandoriai, kuriais siekta pridengti pirkimo–pardavimo sandorius ir taip aplenkti bendraturtį, t. y. ieÅ¡kovÄ , kad Å¡is nepasinaudotų įstatymo nustatyta pirmenybės teise pirkti parduodamÄ dalį, esančiÄ bendrÄ ja nuosavybe, ta kaina, kuria ji parduodama ir kitomis tomis pačiomis sÄ lygomis (CK 4.79 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija pažymi, kad sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis).

Asmenų veiksmai yra jų vidinės valios iÅ¡orinė iÅ¡raiÅ¡ka. Taigi sandoris yra asmens vidinės valios iÅ¡orinė iÅ¡raiÅ¡ka. Tai reiÅ¡kia ir tai, kad sandoris yra asmens valios ir jos iÅ¡orinės iÅ¡raiÅ¡kos bÅ«do vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine iÅ¡raiÅ¡kos forma, turi atitikti jų vidinę valiÄ . Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iÅ¡ tikrųjų siekė sandorio Å¡alys.

Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų. Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rÅ«Å¡ies, pobÅ«džio, vienos ar kitos sÄ lygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginÄÄ , vadovaujasi sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbÅ«s sutarčių aiÅ¡kinimo principai.

Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiÅ¡kintis tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, o ne vien raÅ¡ytinį sutarties tekstÄ . AiÅ¡kinant sutartį, taip pat bÅ«tina atsižvelgti į susiklosčiusius Å¡alių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iÅ¡ sutarčių aiÅ¡kinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiÅ¡kinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis).

Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius Å¡alių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobÅ«dį, vienos ar kitos jos sÄ lygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikÅ¡mės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiÅ¡kintis ir nagrinėti tikruosius Å¡alių ketinimus, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje E. G. v.

R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje A. R. v. J. R., G. A., G. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008).  Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas atsakovų sudarytų mainų sutarčių apsimestinį pobÅ«dį grindė tuo, kad į žemės sklypus buvo mainomi menkaverčiai daiktai, kurie jo manymu net nebuvo perduoti mainų sutarties davėjų gavėjams ir papildomai didelės pinigų sumos. IeÅ¡kovo teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovų tikroji valia buvo sudaryti ginčo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau tokiu atveju atsakovai, parduodami savo dalį turto, kuris yra bendroji jų ir ieÅ¡kovo nuosavybė, bÅ«tų privalėjęs praneÅ¡ti ieÅ¡kovui, jog jis gali pirmenybės teise pirkti nurodytÄ turtÄ ; jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų pasinaudojęs Å¡ia teise, ginčo turto dalis nebÅ«tų perleista atsakovams.

Atsakovai, atsikirsdami į ieÅ¡kovo argumentus dėl mainų sutarties apsimestinumo, rėmėsi tuo, kad jiems perduodami automobiliai buvo reikalingi dėl jų sveikatos bÅ«klės, o pinigai buvo perduodami kaip kompensacija už didesnę perduodamo turto vertę.Kasacinio teismo praktikoje dėl mainų ir pirkimo–pardavimo sutarčių santykio pažymėta, kad esminis mainų sutarties skirtumas nuo pirkimo–pardavimo sutarties yra tas, jog vietoje perleidžiamos daikto dalies vertės pinigais turto perleidėjas įgyja nuosavybėn konkretų individualiais požymiais apibrėžtÄ daiktÄ .

Prielaida mainų sutarčiai sudaryti – sutarties Å¡alių ketinimų perleisti vienÄ turimÄ konkretų daiktÄ ir įsigyti kitÄ , kurį turi kita sutarties Å¡alis, sutapimas. Tokiu atveju sudarant mainų, o ne pirkimo-pardavimo sutartis, sutaupoma laiko ir lėšų. Mainų sandorio sudarymas yra itin aktualus tais atvejais, kai sandorio Å¡alių pagrindinis siekis – ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtÄ kitos Å¡alies turimÄ daiktÄ , iÅ¡siskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai Å¡aliai yra svarbios ir priimtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje R.

B. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-165/2005). Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarčių laisvės principas, kitos teisės normos, užtikrinančios savininko teisę laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu daiktu ar jo dalimi, suteikia savininkui galimybę pasirinkti už perleidžiamÄ turtÄ pageidaujamo gauti atlyginimo rūšį, tačiau savininkas, naudodamasis nurodyta teise, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių.LR CK 1.5 straipsnis įpareigoja civilinių teisinių santykių subjektus įgyvendinant savo teises, taip pat nustatant tarpusavio teises ir pareigas tuo atveju, kai to nedraudžia įstatymas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų reikalavimus.

Sandoris, kurio tikslas ir sudarymo aplinkybės nurodytų principų akivaizdžiai neatitinka, negali bÅ«ti pripažintas teisėtu.Pagal nagrinėjamu atveju byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad ginčo mainų sutartimis atsakovų gauti už perleistÄ nekilnojamojo turto dalį kilnojamieji daiktai t. y. automobiliai, pasižymėjo tokiomis iÅ¡skirtinėmis savybėmis, kurios galėtų paaiÅ¡kinti atsakovų elgesį aptartoje situacijoje, t. y. jų interesus įsigyti bÅ«tent Å¡iuos konkrečius daiktus ginčo mainų sutartyse nurodytomis neadekvačiomis sÄ lygomis.

Pažymėtina, kad atsakovai, tvirtindami, jog mainų sandoris jiems buvo naudingesnis nei pirkimas–pardavimas, nes reikėjo automobilio kelionėms pas gydytojus dėl jų sveikatos bÅ«klės, todėl jie ir sudarė mainų sandorius, elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes turėdami nuosavybės teise dalį didelės vertės žemės sklypo, tačiau neturėdami pakankamai lėšų automobiliams įsigyti, nemainytų turimo nekilnojamojo turto dalies į virÅ¡ 20 metų senumo automobilius, nes akivaizdu, kad, pardavę nurodytÄ turtÄ už rinkos kainÄ , gautų lėšų, kurias galėtų skirti tokiam automobiliui įsigyti.Esant Å¡ioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu kad buvo akivaizdus atsakovų interesas, jog jų turima žemės sklypo dalis, esanti bendrÄ ja nuosavybe, bÅ«tų perleista kitiems atsakovams mainų sutarties pagrindu, nors ginčo turtas galėjo bÅ«ti perleistas ieÅ¡kovui pagal pirkimo–pardavimo sutartį tik tada, kai atsakovai bÅ«tų įvykdę įstatymo nustatytÄ bendraturčiui pareigÄ praneÅ¡ti apie dalies, esančios bendrÄ ja nuosavybe, pardavimÄ kitiems bendraturčiams, t. y. ieÅ¡kovui, o Å¡is nebÅ«tų pasinaudoję pirmenybės teise pirkti Å¡iÄ dalį bÅ«tent ta kaina, kuria buvo ketinama jÄ parduoti (CK 4.79 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėjų kolegija todėl sprendžia, kad pagal byloje nustatytus faktinius duomenis, vadovaujantis nurodytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovų veiksmai neatitiko mainų sutarties paskirties ir esmės, todėl ginčijami mainų sandoriai yra pripažintini apsimestiniais sandoriais. Teisėjų kolegija todėl konstatuoja, kad atsakovų sudarytos mainų sutartys yra apsimestiniai sandoriai, sudaryti jų siekiant pridengti kitas, t. y. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis.

LR CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobÅ«džio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamÄ sandorį reglamentuojančios taisyklės. Pagal LR CK 1.87 straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, Å¡ie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktÄ prieÅ¡ apsimestinio sandorio Å¡alis.

Tokie asmenys gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl apsimestinio sandorio, pažeidžiančio jų teises negaliojimo, ir praÅ¡yti taikyti apsimestinio sandorio negaliojimo teisines pasekmes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovų sudarytas apsimestinis sandoris pažeidė ieÅ¡kovo, t. y. ginčo nekilnojamojo turto bendraturčio, interesus, nes dėl Å¡io apsimestinio sandorio jam buvo atimta galimybė pasinaudoti CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmenybės teise pirkti parduodamÄ bendro turto dalį ta kaina, kuria ji parduodama ir kitomis tomis pačiomis sÄ lygomis, todėl nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas ginti ieÅ¡kovo teises, perkeliant jam pirkėjo teises ir pareigas pagal nagrinėjamas sutartis (CK 4.79 straipsnio 3 dalis) ir įpareigojant jį sumokėti tokiÄ ginčo turto kainÄ , kokia nurodyta Å¡iose sutartyse.Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl kainos, kuriÄ ieÅ¡kovas turi sumokėti atsakovams ir jų teisių perėmėjams pritaikius restitucijÄ ir perkėlus ieÅ¡kovui pirkėjo teises ir pareigas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai, be pagrindo nustatė parduodamo turto (duomenys neskelbtini) Alytuje kainÄ ir neteisingai paskaičiavo pinigų sumas, kurias ieÅ¡kovas įpareigotinas sumokėti atsakovams ir jų teisių perėmėjams už parduodamÄ turtÄ .

LR CK 6.433 str. įtvirtinta, kad jeigu mainomus daiktus Å¡alys vertina vienodai, tai jokių priemokų Å¡alys nedaro. Byloje nustatyta, jog mainų sutarčių Å¡alys nustatė, kad mainomų automobilių vertė yra 3000 Lt. Nekilnojamojo turto pirkėjai, mainydami turimus automobilius, primokėjo 93 435 Lt sumÄ . Todėl teismas konstatuoja, kad Å¡alių sutarta visų parduodamų žemės sklypų dalių vertė yra 96 435 Lt (93 435 Lt + 3 000 Lt). Tokiu bÅ«du žemės sklypų pardavimo bendra kaina yra 96 435 Lt.

Mainų sutartyse taikytos piniginės priemokos (viso 93 435 Lt) yra už dviejų sklypų perleidimÄ ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Alytus). Nė vienoje sutartyje nėra nurodyta, kad kažkurį žemės sklypÄ Å¡alys vertina skirtingomis vertėmis. Abiejų sklypų atsakovių įgytų bei perleistų žemės dalių dalys yra idealiai proporcingos (atitinkamai perleista (duomenys neskelbtini) - 618/1044 dalys, o (duomenys neskelbtini) - 591/999 dalys, kas yra identiÅ¡kai vienoda - po 59,159% viso sklypo).

Sandorio kainÄ apsprendžia ne turto rinkos, ar turto indeksuota vertė, o Å¡alių sulygta pirkimo pardavimo kaina. Å alys sutartyse nenurodė, kiek atskirai vertina skirtingus sklypus ar jų dalis. Sutartyse Å¡alys nė vieno sklypo kaip nors neiÅ¡skyrė iÅ¡ sudaryto sandorio, todėl sprendžiant klausimÄ dėl priemokos už (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inimÄ ir įpareigojimÄ ieÅ¡kovÄ sumokėti atsakovams ir jų teisių perėmėjams už žemę kainÄ , nėra faktinio ir teisinio pagrindo vadovautis žemės sklypų skirtingomis rinkos vertėmis.

Teisėjų kolegijos vertinimu Alytaus rajono apylinkės teismas, perkeldamas pirkėjo teises pagal įvykusį pirkimo-pardavimo sandorį, nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi ne Å¡alių nustatyta pirkimo-pardavimo kaina (automobilių vertė + piniginė priemoka), o hipotetine nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte, ko pasėkoje neteisingai nustatė sumÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas turi sumokėti už perkamÄ Å¾emės dalį. Teismas pirkimo-pardavimo kainÄ lygino su žemės sklypų vidutine rinkos verte, nurodyta sutartyse (3 ir 6 punktuose).

Teismas net nesigilino, kas yra vidutinė rinkos vertė. JÄ apsprendžia LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas ir kiti teisės aktai. Nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė - tai tÄ pačiÄ pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį turinčių nekilnojamojo turto objektų vertė, atspindinti nekilnojamojo turto vidutinę rinkos kainÄ nagrinėjamoje teritorijoje (zonoje) ir nustatyta masinio vertinimo bÅ«du, panaudojant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytus turto vertinimo metodus.

Nekilnojamojo turto masinis vertinimas - procesas, kai per nustatytÄ laikÄ , taikant bendrÄ metodologijÄ ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės bei vertinimo technologijas, yra įvertinama panaÅ¡ių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimÄ , parengiama bendra panaÅ¡ių nekilnojamojo turto objektų grupės vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama. Visa tai patvirtina, kad vidutinė rinkos vertė neturi nieko bendro su parduoto daikto kaina, kuriÄ Å¡alys susitarė ir nustatė sutartyje.

Atsakovai sudarė apsimestinį sandorį, turėdami tikslÄ nesÄ Å¾iningai elgtis ieÅ¡kovo atžvilgiu. NesÄ Å¾ininga Å¡alis neturi bÅ«ti ginama teismo ir teismas neturi jų naudai plečiamai taikyti ir aiÅ¡kinti sutarties sÄ lygų, juo labiau tų, kurios nėra įraÅ¡ytos į sutartį. Kadangi sutartyse taikytos priemokos už dviejų sklypų perleidimÄ ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) yra lygios, kadangi perleistos žemės dalys taip yra proporcingos ir lygios, tai sprendžiant priemokos grÄ Å¾inimÄ ir pirkimo kainos nustatymÄ perkėlus ieÅ¡kovui pirkėjo teises ir pareigas, visas priemokas reikia dalinti po lygiai į dvi dalis – po ½ dalis ir, pritaikius restitucijÄ , įpareigoti ieÅ¡kovÄ sumokėti už perkamas 591/999 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ½ dalį visos sandorio sumos – 46 717,50 Lt (93 435 Lt : iÅ¡ 2).Esant Å¡ioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija laiko, kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkintinas pilnai, skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas pakeistinas, sprendimo rezoliucinę dalį papildant tuo, kad ginčijamos mainų sutartys pripažįstamos apsimestinėmis ir negaliojančiomis ab initio, patikslintinos pinigų sumos, kurias ieÅ¡kovas privalo sumokėti atsakovams ir jų teisių perėmėjams, o atsakovų apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (LR CPK 178 str.).Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsakovių J.

K., J. V. ir S. B. ir jų teisių perėmėjų atstovės advokatės Lina Gervelienė apeliacinio skundo motyvais, jog skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas neatitinka formos ir turinio reikalavimus (CPK 270 str. 4 d., 5 d.). IÅ¡ esmės skundžiamame teismo sprendime yra nurodyti faktai ir aplinkybės, reikÅ¡mingos bylai, pateiktas jų įvertinimas, nurodytos teisės normos, kuriomis teismas grindžia savo iÅ¡vadas. Be to apeliacinės instancijos teismas papildo Å¡ia nutartimi skundžiamÄ teismo sprendimÄ , todėl jo naikinti dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo nėra jokių pagrindų.Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais V.

V. apeliacinio skundo motyvus, jog skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl V. V. sÄ Å¾iningai įgytos nuosavybės teisės į žemę panaikinimo ir įgytos žemės atėmimo, taikant restitucijÄ , pažeidžia teisės normas, ginančias sÄ Å¾iningÄ Ä¯gijėjÄ (CK 4.96 str.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. K. perleido V. V. jai priklausančias žemės sklypo 161/1044 dalis 0,0348 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje, mainais į automobilį VAZ 21011 ir 24 445 Lt priemokÄ . 2008-05-22 mainų sutartimi (t.2, b.l.21-25) A.

P. iÅ¡mainytus žemės sklypus (457/1044 dalis 0,0348 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 436/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje) perleido V. V. mainais į automobilį Mazda 323 ir 71 000 Lt priemokÄ . Teismui pripažinus Å¡iuos sandorius apsimestiniais ir neatitinkančiais tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ negalima sandorio Å¡alių laikyti sÄ Å¾iningais perleidėjai ir įgijėju, nes nei K., nei P. nepranešė ieÅ¡kovui kaip bendraturčiui apie ketinimus parduoti žemės sklypus.

Tokiais pat motyvais atmestinas ir V. V. apeliacinio skundo motyvas , kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl V. V. sÄ Å¾iningai įgytos nuosavybės teisės į žemę panaikinimo ir įgytos žemės atėmimo, taikant restitucijÄ , pažeidžia teisės normas, ginančias sÄ Å¾iningÄ Ä¯gijėjÄ (CK 4.96 str.).Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu V. apeliacinio skundo motyvÄ , kad V. V. nebuvo sudarytos sÄ lygos dalyvauti bylos nagrinėjime. Ä®statymų leidėjas yra nustatęs, kad Å¡alis savo teisėmis turi naudotis sÄ Å¾iningai.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad byla teisme buvo nagrinėjama ilgÄ laikÄ , atsakovas dalyvavo teismo posėdžiuose, gavo procesinius dokumentus, teikė teismui savo procesinius dokumentus, pasinaudojo apeliacijos teise, todėl daryti iÅ¡vadÄ , kad jo procesinės teisės byloje buvo pažeistos, pagrindo nėra. Sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kovui priteistinos sumos už advokato pagalbÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme suma mažintina iki 3 280 Lt (1600 Lt už apeliacinį skundÄ (Rekomendacijų 8.10 p.); 1200 Lt už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinius skundus (Rekomendacijų 8.11 p.), 480 Lt už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose (kadangi bendra teismo posėdžių trukmė – 4 val., Rekomendacijų 8.18 p.).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,n u t a r i a :ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ patenkinti pilnai, atsakovų apeliacinius skundus atmesti.Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 10 12 sprendimo rezoliucinę dalį, jÄ iÅ¡dėstant taip:Pripažinti apsimestinėmis ir negaliojančiomis ab initio 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, nuosavybės dalių mainų sutartis: 2008-05-15 mainų sutarties Nr. 6961 dalį, kuria S. B. perleido turėtas 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, A.

P.; 2008-05-15 mainų sutarties Nr. 6962 dalį, kuria J. V. perleido turėtas 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, A. P.; 2008-05-22 mainų sutarties Nr. 7294 dalį, kuria J. K. perleido turėtas 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, V. V.; 2008-05-22 mainų sutarties Nr. 7283 dalį, kuria A. P. perleido iš S. B. įgytas 155/999 dalis ir iš J. V. įgytas 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, V.

V.. Taikyti restitucijÄ , susijusiÄ su žemės sklypo dalių (duomenys neskelbtini), Alytuje, perleidimu, tokia tvarka: pagal 2008-05-22 mainų sutartį Nr. 7283 V. V. privalo grÄ Å¾inti A. P. S. B. perleistas 155/999 dalis ir J. V. perleistas 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, o A. P. privalo grÄ Å¾inti V. V. automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Å¡alių įvertintÄ 1000 Lt suma) ir ½ dalį 71 000 Lt priemokos (35 5000 Lt); pagal 2008-05-22 mainų sutartį Nr. 7294 V.

V. privalo grÄ Å¾inti J. K. teisių perėmėjai R. K. 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, o J. K. teisių perėmėja R. K. privalo grÄ Å¾inti V. V. automobilį VAZ21011, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Å¡alių įvertintÄ 1000 Lt suma) ir ½ dalį 24 445 Lt priemokos (12 222,50 Lt); pagal 2008-05-15 mainų sutartį Nr. 6961 A. P. privalo grÄ Å¾inti S. B. teisių perėmėjai D. P. 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, o S. B. teisių perėmėja D.

P. privalo grÄ Å¾inti A. P. automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Å¡alių įvertintÄ 1000 Lt suma) ir ½ dalį 24 445 Lt priemokos (12 222,50 Lt); pagal 2008-05-15 mainų sutartį Nr. 6962 A. P. privalo grÄ Å¾inti J. V. teisių perėmėjai J. V. 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, o J. V. privalo grÄ Å¾inti A. P. automobilį RENAULT 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Å¡alių įvertintÄ 1000 Lt suma) ir ½ dalį 44 545 Lt priemokos (22 272,50 Lt).

Perkelti E. G. pirkėjo teises ir pareigas: į S. B. ir jos teisių perėmėjos D. P. 2008-05-15 sutartimi Nr. 6961 perleistas 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Alytaus m.k.v.), už 13 222,50 Lt sumÄ , pripažįstant E. G. asmenines nuosavybės teises į Å¡ias dalis; į J. K. ir jos teisių perėmėjos R. K. 2008-05-15 sutartimi Nr. 7294 perleistas 155/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas  (duomenys neskelbtini) Alytaus m.k.v.), už 13 222,50 Lt sumÄ , pripažįstant E. G. asmenines nuosavybės teises į Å¡ias dalis; į J.

V. ir jo teisių perėmėjos J. V. 2008-05-15 sutartimi perleistas 281/999 dalis 0,0333 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Alytaus m.k.v.) už 23 272,50 Lt sumÄ , pripažįstant E. G. asmenines nuosavybės teises į Å¡ias dalis. Priteisti ieÅ¡kovui E. G. iÅ¡ atsakovų R. K., J. V., D. P. iÅ¡ kiekvienos po 820 litų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.           Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje nuspręsta priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų po 1298, 30 lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir iÅ¡ atsakovų priteistos iÅ¡laidos valstybei, palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                                                     Arvydas Žibas Kolegijos teisėjai                                                                                                                 Arūnas Rudzinskas                                                                                                                               Algimantas Kukalis