cc9ae259-2def-4b8d-a9df-cee8f7e09802 · Kauno apylinkės teismas

Civ. byla Nr.Civilinė byla Nr. 2-3295-752/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00285-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos:35.3.6; 42.9; 34.1; 34.3; 116.1 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m.gruodžio 17 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei A. S., ieÅ¡kovės atstovei advokatei Irenai AndriuÅ¡kevičienei, atsakovės S. T. atstovei pagal įgaliojimÄ M. S., atsakovų atstovei advokato padėjėjai Ievai KÅ«rytei –MockeliÅ«nei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

S. ieÅ¡kinį atsakovams V. S., S. T., tretiesiems asmenims be savarankiÅ¡kų reikalavimų D. S., A. S. dėl prievolės įvykdymo regreso tvarka. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ n u s t a t ė: IeÅ¡kovė 2014 m. sausio 9 d. teismui pateikė ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovų V. S. ir S. T. po 4425,16 Lt bei po 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindė tuo, kad 1989 m. spalio 27 d.

Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota jos ir E. S. santuoka. (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus D. S., (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus A. S.. 1997 m. sausio 16 d. sprendimu civ. b. Nr. 2-36/1997 jos ir E. S. santuoka buvo nutraukta. Santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotas 1997 m. vasario 14 dienÄ . Po santuokos nutraukimo jos ir E. S. tarpusavio santykiai atitiko jungtinės veiklos santykius - minėtas aplinkybes nustatė Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu civ. b.

Nr. 2-7-297/2013 ir Kauno apygardos teismas 2013-12-19 nutartimi civ. b. Nr.2A-1810-173/2013. 2008 m. vasario 29 d. E. S. mirė. Kauno m. 17-ajame notaro biure užvesta civilinė byla Nr. 17-73/2008 dėl paveldėjimo teisės liudijimų iÅ¡davimo į E. S. palikimÄ . Ä®statyminiai pirmos eilės įpėdiniai, priėmę E. S. palikimÄ yra keturi vaikai: atsakovai V. S. ir S. T., taip pat ieÅ¡kovės sÅ«nÅ«s tretieji asmenys D. ir A. S..IeÅ¡kovė nurodė, kad nors santuoka su E. S. buvo nutraukta, tačiau vartojimo reikmėms ieÅ¡kovei ir E. S. buvo suteikti kreditai, kuriuos po E. S. mirties ieÅ¡kovė grÄ Å¾ino iÅ¡ asmeninių lėšų.

Prievolė kreditoriui buvo solidari, todėl ji turi teisę regreso tvarka reikalauti grÄ Å¾inti už E. S. po jo mirties sumokėtÄ jam priklausančiÄ kredito dalį iÅ¡ E. S. paveldėtojų (CK 6.9 str.).Civilinio kodekso 6.10 str. reglamentuoja, kad jeigu įstatymai ar sutartys nenumato ko kita, solidarioji pareiga po skolininko mirties padalijama jo įpėdiniams pagal Å¡io kodekso penktojoje knygoje nustatytas taisykles. CK 5.52 str. įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimÄ turto valdymo priėmimu arba padavęs pareiÅ¡kimÄ notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.

Jeigu nurodytu palikimo priėmimo bÅ«du palikimÄ priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Pirmos eilės įpėdiniai, priėmę E. S. palikimÄ , yra jo keturi vaikai, kurie lygiomis dalimis turi atsakyti ieÅ¡kovei už 1/2 dalies prievolės įvykdymÄ .          2006-02-11 AB bankas NORD/LB Lietuva kreditavimo sutarties Nr. 99 pagrindu ieÅ¡kovei ir E. S. suteikė 25 000,00 Lt vartojimo kreditÄ su 5 proc. metinėmis palÅ«kanomis, bendros kredito kainos metinė norma (metinė kredito grÄ Å¾inimo norma) 5,46 proc., kurį jie įsipareigojo grÄ Å¾inti pagal Å¡alių suderintÄ kredito grÄ Å¾inimo grafikÄ iki 2011 m. sausio 26 dienos. 2013 m. sausio 9 d. pažyma Nr. 7.7.61-621-04 AB DNB bankas (keitėsi banko pavadinimas) pažymėjo, kad po E. S. mirties, t.y. nuo 2008-03-01 iki visiÅ¡ko įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo ieÅ¡kovė grÄ Å¾ino bankui 15211,96 Lt paskolos ir 1159,27 Lt palÅ«kanų, iÅ¡ viso - 16371,23 Lt.

Už E. S. gražino 8185,61 Lt kredito.2007-03-15 AB DNB NORD bankas kreditavimo sutarties Nr. 0903-2007-12250 pagrindu ieÅ¡kovei ir E. S. suteikė 20 050,00 Lt vartojimo kreditÄ su 5,5 proc. metinėmis palÅ«kanomis, bendros kredito kainos metinė norma (metinė kredito grÄ Å¾inimo norma) 5,93 proc., kurį įsipareigojo grÄ Å¾inti pagal Å¡alių suderintÄ kredito grÄ Å¾inimo grafikÄ iki 2012 m. vasario 29 dienos. 2013 m. sausio 9 d. pažyma Nr. 7.7.61-621-05 AB DNB bankas (keitėsi banko pavadinimas) pažymėjo, kad po E. S. mirties, t.y. nuo 2008-03-01 iki visiÅ¡ko įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo ieÅ¡kovė grÄ Å¾ino bankui 17015,23 Lt paskolos ir 2014,84 Lt palÅ«kanų, iÅ¡ viso - 19 030,07 Lt.

Už E. S. grÄ Å¾ino 9515,04 Lt kredito.Preziumuojama, kad visos turtinės prievolės laikomos paveldimomis, iÅ¡skyrus atvejus, kai pagal įstatymÄ , Å¡alių susitarimÄ ar prievolės prigimtį, teisės ir pareigos, kylančios iÅ¡ prievolės, yra nepaveldimos (CK 6.190 str.). E. S. prievolė mokėti bankams kreditÄ kilo iÅ¡ sutartinių santykių. Teismui pateikiami raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad už E. S. prievolę įvykdė ieÅ¡kovė, todėl CK 6.9 str. pagrindu reiÅ¡kia reikalavimÄ atsakovams V.

S. ir S. T. dėl 1/2 dalies lėšų, sumokėtų už E. S., grÄ Å¾inimo. IÅ¡ paveldėtojų D. ir A. S. 1/2 dalies už E. S. sumokėtų lėšų nereikalauja. IÅ¡ atsakovų V. S. iÅ¡ S. T. praÅ¡o priteisti po 4425,16 Lt iÅ¡ kiekvieno, iÅ¡ viso 8850,32 Lt ( 17700,65:2).IeÅ¡kovės manymu, senaties termino reikalavimui regreso tvarka priteisti už E. S. sumokėtas bankams įmokas nepraleido. ReikalavimÄ praÅ¡yti priteisti iÅ¡mokėtas lėšas įgijo po to, kai įvykdė bankams prievoles.

Prievoles įvykdė 2011-01-26; 2012-02-29 ir 2012-06-147 Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. tokiems reikalavimams reikÅ¡ti nustatė trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , CK 1.127 str. 2 d. nustato, kad jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iÅ¡ tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (b.l.3-5).Atsakovai atsiliepime nurodė, kad LR CK 6.10 str. 1 d. įtvirtina normÄ , kurios pagrindu solidarioji pareiga po skolininko mirties padalijama jo įpėdiniams pagal Å¡io kodekso penktojoje knygoje nustatytas taisykles, iÅ¡skyrus atvejus, kai prievolė yra nedali. Å iuo atveju prievolės dalykas yra pinigai, t. y. prievolės dalykas yra dalus, todėl prievolė yra paveldima.

Å ia įstatyme įtvirtinta norma remiasi ir pati ieÅ¡kovė. LR 5.63 str. įtvirtina kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo ir tenkinimo tvarkÄ . Å io straipsnio pirma dalis nustato, jog patikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolÄ ) perimtų skolininko įpėdinis, turi pareikÅ¡ti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka.

Å ios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo bÅ«du, nes patikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimų pareiÅ¡kimas ar ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas CK 5.63 straipsnio 1 dalies tvarka yra informavimo veiksmas. Jo teisinė reikÅ¡mė svarbi CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymui. Kai reikalavimai arba ieÅ¡kinys pavėluojamas pareikÅ¡ti per tris mėnesius nuo patikimo atsiradimo dienos, tai Å¡is terminas dėl svarbių priežasčių teismo gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų buvo imtasi ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. kreditorius, praėjus trims mėnesiams, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, turi atlikti nors vienÄ iÅ¡ Å¡ių veiksmų:

1) pareikÅ¡ti reikalavimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui;

2) pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį. Nustatytas trejų metų terminas yra naikinamasis, jo teismas negali atnaujinti.Vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis normomis, atsakovai ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti už E. S. sumokėto kredito dalies nepaveldėjo. Apie Å¡ių kreditų egzistavimÄ atsakovams tapo žinoma tik 2013 m. vasario mėnesį, kai ieÅ¡kovė apie tai užsiminė, siekiant taikiai iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kitÄ kilusį ginÄÄ , kuris buvo nagrinėjamas Druskininkų miesto apylinkės teisme.

Net ir tuomet ieÅ¡kovė, siekdama nuslėpti nuo teismo Å¡ias jos ir velionio E. S. prievoles dėl jai nenaudingų aplinkybių, nagrinėtų toje civilinėje byloje, duomenis apie paimtus vartojamuosius kreditus teismui pateikė tik po teismo įpareigojimo, t. y. praėjus 5 metams po palikimo atsiradimo momento.AB DNB bankas per įstatyme nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ nepareiÅ¡kė E. S. turto paveldėtojams kreditorinių reikalavimų, o taip pat praleido ir trijų metų naikinamÄ jį terminÄ , dėl ko ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti už E. S. sumokėta kredito dalis atsakovų nebuvo paveldėta.IeÅ¡kovė, palikimo atsiradimo momentu pagal įstatymÄ atstovavo savo du nepilnamečius vaikus - D.

S. ir A. S., taigi jiems tenkančiÄ E. S. palikimo dalį priėmė jų vardu. Atstovaudama savo nepilnamečių vaikų interesus, ir tuo pačiu žinodama tik jÄ vienÄ su velioniu E. S. siejusias aplinkybes dėl skolos DNB bankui buvimo, netinkamai vykdė savo, kaip atstovės pagal įstatymÄ , informavimo pareigÄ . Nei palikimo priėmimo bylÄ užvedusios notarės, nei pačių paveldėtojų, ieÅ¡kovė neinformavo apie tokio turto (skolos) buvimÄ ir nenurodė, jog Å¡is turtas (skola) turėtų bÅ«ti įtrauktas į paveldimo turto sÄ raÅ¡Ä , dėl ko nuslėpdama šį faktÄ nuo visų suinteresuotų asmenų ir toliau mokėdama bankui kreditus, veikė savo rizika.

Turto paveldėjimo pagal apyraÅ¡Ä atveju tokiems ieÅ¡kovės, kaip įstatyminės atstovės, veiksmams bÅ«tų pagrindas taikyti LR CK 5.54 str. nuostatas, kuris nustato, jog įpėdinis, nurodęs ne visÄ turtÄ sudarantį palikimÄ , už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.LR CK 6.9 str. reglamentuoja bendraskolių tarpusavio atgręžtinių reikalavimų galimybę. Vadovaujantis Å¡iame straipsnyje įtvirtintomis normomis tokie santykiai gali susiklostyti tik tarp pačių bendraskolių. Nagrinėjamu atvejų ieÅ¡kovės bendraskolis buvo E. S., kuris, nepasibaigus jo skoliniams santykiams su AB DNB banku, mirė (2008.02.29).

Nustačius, jog atsakovai, bÅ«dami palikėjo įpėdiniais, nepaveldėjo jo skolos AB DNB bankui, Å¡iam per įstatyme nustatytÄ terminÄ nepareiÅ¡kus kreditorinių reikalavimų paveldėtojams, ieÅ¡kovė neturi jokio teisinio pagrindo praÅ¡yti teismo taikyti atgrežtinius reikalavimus atsakovams, vadovaudamasi savo ir buvusio bendraskolio tarpusavio santykiais.IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kinyje pati aiÅ¡kiai nurodo, jog E. S. AB DNB bankui mokėtinÄ sumÄ ji yra sumokėjusi už patį E. S., bet ne už jo turto paveldėtojus, tokiu bÅ«du pati netiesiogiai pripažindama, jog teisių ir pareigų perėmimas po E. S. mirties Å¡iam turtui taip ir neįvyko.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, t. y. į faktÄ , kad E. S. įpėdiniai Å¡io turto nepaveldėjo, bÅ«tent toks ieÅ¡kovės veiksmų po E. S. mirties traktavimas, atitinka faktiÅ¡kai susiklosčiusiÄ situacijÄ . IeÅ¡kovė, žinodama, jog Å¡is turtas (skola) nėra įtrauktas į paveldimo turto sÄ raÅ¡Ä , ir pati nuslėpdama Å¡io turto (skolos) buvimÄ nuo atsakovų ir paveldėjimo bylÄ užvedusios notarės, o taip pat, tikėtina, nuo kreditoriaus nuslėpdama E. S. mirties faktÄ (toliau už E. S. mokėdama įmokas bankui), elgėsi neapdairiai ir veikė savo rizika.

BÅ«dama skolos bankui bendraskole, kuriai yra numatyta solidari atsakomybė banko atžvilgiu, nuo pat pradžių turėjo bÅ«ti suinteresuota E. S. skolos bankui įtraukimu į paveldimo turto sÄ raÅ¡Ä , bet dėl kitų jai nenaudingų aplinkybių šį faktÄ nuslėpė.Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovė dėl savo pačios neapdairumo prarado teisę taikyti atgrežtinius reikalavimus atsakovams ar kitu teisiniu pagrindu reikalauti iÅ¡ atsakovų už E. S. sumokėtos skolos grÄ Å¾inimo.IeÅ¡kovė teigia, jog nėra praleidusi trijų metų ieÅ¡kinio senaties termino, nustatyto LR CK 1.125 str. 8 d.

IeÅ¡kinio senaties terminų pradžiÄ ieÅ¡kovė skaičiuoja nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos (LR CK 1.127 str. 2 d.). Toks ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio senaties terminų skaičiavimas nėra teisingas. Jei ieÅ¡kovė turėtų teisinį pagrindÄ reikalauti iÅ¡ atsakovų praÅ¡omos priteisti skolos, ieÅ¡kinio senačiai bÅ«tų taikomos LR CK 1.127 str. 5 d. įtvirtintas termino pradžios skaičiavimas. IeÅ¡kovė teismui nepateikia kredito sutarčių priedų, kuriuose yra numatyti labai konkretÅ«s kreditų grÄ Å¾inimo grafikai.

Taigi kiekvienai mėnesio įmokai ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas atskirai. Tokiu būdu visiems ieškovės mokėjimams, darytiems anksčiau nei 2011 m. sausio 6 d., senaties terminai yra suėję (b.l.69-72).Teismo posėdyje ieškovė A. S. ir jos atstovė adv. I. Andriuškevičienė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. A. S. paaiškino, kad su E. S. būdami išsiskyrę abu kartu buvo pasiėmę banko paskolas. E. S. mirė 2008 vasario 29 d. Po jo mirties ji viena išmokėjo paskolas.

TurtÄ paveldėjo keturi vaikai. Atsakovai yra E. S. vaikai iÅ¡ pirmos santuokos. Jos vaikai - tretieji asmenys D. S. ir A. S. mirus E. S. buvo nepilnamečiai. Vaikų vardu ji kreipėsi pas notarÄ dėl palikimo priėmimo. Turto apyraÅ¡as nebuvo sudaromas. Paveldėjimo teisės liudijimai neiÅ¡duoti, nes kilo ginčai su atsakovais. IeÅ¡kovės atstovė adv. I. AndriuÅ¡kevičienė paaiÅ¡kino, kad reikalinga padalinti ne tik esamÄ turtÄ , bet ir prievoles. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ nepraleidusi ieÅ¡kinio senaties termino.

Atsakovai vadovaujasi CK 5 knyga, kad A. S. per 3 mėn. turėjo pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl prievolės. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė nebuvo kreditorė prieÅ¡ paveldėtojus, ji reikalavimÄ Ä¯gijo tik įvykdžiusi prievolę. Bankas buvo kreditorius, o AuÅ¡ra ir E. S. buvo solidarÅ«s skolininkai. Bankas bÅ«damas kreditoriumi, žinodamas apie E. S. mirtį, nesikreipė į paveldėtojus. Ä®pėdiniai priėmė palikimÄ ne pagal apyraÅ¡Ä , o pareiÅ¡kę praÅ¡ymÄ notarų biurui. Notaras iÅ¡aiÅ¡kino, kad tokiu atveju paveldėtojas priima ir visas turto palikėjo skolas.

Bankas, turėdamas sutartinius santykius su E. S. ir A. S., pasirinko nesikreipti ir neiÅ¡vieÅ¡inti reikalavimo prievolės vykdymo iÅ¡ paveldėtojų. Bankui to ir nereikėjo daryti, nes banko santykius su skolininkais siejo sutartis. Sutartyse skolininkai yra abu sutuoktiniai, prievolė prieÅ¡ bankÄ yra solidari. Už E. S. po jo mirties prievolę vykdė A. S.. Mirus S., jo prievoliniai santykiai su banku nebesitęsė, o S. tęsėsi. S. privalėjo dengti įmokas už S., nes buvo solidari atsakomybė. Kreditorius turėjo spręsti dėl S. prievolės paveldėjimo.

Kreditorius neįstojo į paveldėjimo bylÄ . S. dar nebuvo kreditorė ir negalėjo reikalauti iÅ¡ įpėdinių. A. S. mirus S. dar nebuvo kreditorė ir negalėjo per 3 mėn. pareikÅ¡ti reikalavimo įpėdiniams. Atsakovų skola atsirado tik tada, kai buvo iÅ¡mokėta paskola. CK 6.10 str. norma negali bÅ«ti taikoma ieÅ¡kovės atžvilgiu, nes ieÅ¡kovė tuo metu nebuvo kreditorė. Turėtų bÅ«ti taikoma teisės norma, reguliuojanti nuostolių atlyginimo santykius, kad kai prievolę už kitÄ asmenį įvykdė solidarusis skolininkas, tai skolininkas, įvykdęs prievolę, gali regreso tvarka reikalauti nuostolių patenkinimo iÅ¡ atsakingų asmenų.

Jei atsakovai ir tretieji asmenys priėmė palikimÄ ne pagal turto apyraÅ¡Ä , bet visa apimtimi, tai jie privalo atsakyti už esamas ir bÅ«simas prievoles. Ä®pėdiniai bÅ«dami protingi, iÅ¡silavinę galėjo pasirinkti kitÄ palikimo priėmimo bÅ«dÄ - pagal apyraÅ¡Ä , tokiu atveju jie atsakytų tik turto ribose. Mano, kad prievoliniai santykiai tarp S. ir paveldėtojų atsirado vėliau, kai S. įvykdė prievolę. Druskininkų teisme ieÅ¡kovė iÅ¡vieÅ¡ino kredito sutartis, teigė, kad lėšos buvo panaudotos buto remontui ir Druskininkų teismo sprendimo pagrindu atsakovai įgijo teisę į 18000 Lt už bendro turto pagerinimÄ .

Yra įrodymai, kad prievolė solidari, kad paskola panaudota abiejų skolininkų interesams, taip pat įrodymai, kad už E. S. skolÄ grÄ Å¾ino ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovė reikalauja atlyginti skolÄ tik iÅ¡ dviejų paveldėtojų, padalinusi visÄ skolÄ Ä¯ dvi dalis. IÅ¡ savo vaikų nereikalauja. Kasacinio teismo praktikoje yra įvairių nuomonių, net yra nuomonių, kad tokiu atveju turėtų bÅ«ti taikomas bendras 10 metų senaties terminas. IeÅ¡kovė E. S. mirties metu nebuvo kreditorė, kreditorius galėjo bÅ«ti bankas, kuris turėjo sutartinius santykius su E. S..

Kreditorius jokių reikalavimų paveldėtojams nepareiÅ¡kė. Pareigos informuoti paveldėtojus įstatymas A. S. nenumato. Atsakovų atstovė aiÅ¡kina, kad jeigu paveldėtojai bÅ«tų žinoję, kad yra prievolės, gal nebÅ«tų priėmę palikimo ar bÅ«tų priėmę kitu bÅ«du. A. S. nėra paveldėtoja ir ji negali įtakoti kokiu bÅ«du priimti palikimÄ . Nesutiktina su aplinkybe, kad neva atsakovai laukė iki paskutinės dienos priimti palikimÄ , tai ir kreditorius gali laukti iki paskutinės dienos, todėl Å¡i aplinkybė nėra visiÅ¡kai svarbi.

Nesutiktina, kad ieÅ¡kinio senatį reikėtų skaičiuoti nuo kiekvienos įmokos. Pagal sutartį sudarytÄ su banku prievolė yra paskola su palÅ«kanomis. Atsakovų atstovė maiÅ¡o, kai prievolė yra mokėti periodines iÅ¡mokas, tada senatis skaičiuojama nuo kiekvienos iÅ¡mokos sumokėjimo. Ta aplinkybė, kad bankas prievolės grÄ Å¾inimÄ nustatė dalimis ir pagal grafikÄ negali bÅ«ti traktuojama, kad senatis prasideda nuo kiekvienos įmokos pagal su banku sudaryto grafiko dienos, nes prievolė nėra periodinės įmokos.

IeÅ¡kovė įgijo reikalavimÄ reikÅ¡ti regreso tvarka pagal CK 6.9 str. 1 d. Neįvykdžiusi prievolės ieÅ¡kovė negalėjo reikÅ¡ti reikalavimo nei paveldėtojams, nei teismui. CK 6.6 str. nustato solidarios skolininkų pareigos sampratÄ . Bankas tam ir sudarė sutartį dėl solidarios atsakomybės, kad gauti skolos grÄ Å¾inimÄ iÅ¡ kito solidaraus skolininko. Taip Å¡iuo atveju ir buvo, vienam skolininkui mirus, bankas gavo savo skolos grÄ Å¾inimÄ iÅ¡ kito bendraskolio, o bendraskolis, kuris sumokėjo už kitÄ solidarų skolininkÄ Ä¯gijo reikalavimo teisę į už tai atsakingus asmenis.

Atsakovės S. T. atstovė M. S. nurodė, kad jos atstovaujamoji su ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsakovų S. T. ir V. S. atstovė advokatė Ieva KÅ«rytė-MockeliÅ«nė nurodė, kad atsakovai minėtos prievolės nepaveldėjo. Bankas turėjo informuoti paveldėtojus per 3 mėn. dėl tokių kreditų buvimo. Tik kaip papildoma aplinkybe remiasi faktu, kad apie Å¡iuos kreditus informacijÄ turėjo ieÅ¡kovė, todėl bÅ«dama vaikų įstatyminė atstovė, priėmusi už juos palikimÄ , turėjo pareigÄ informuoti notarę apie visÄ paveldėtÄ turtÄ , kuris jai yra žinomas.

Jeigu paveldėtojai nenurodo viso turto, kuris jiems žinomas, jie veikia savo rizika. Ji veikė savo vaikų rizika. Mano, kad solidarioji prievolė privalomai turėjo būti padalinta, tai turėjo padaryti bankas pagal CK 5 knygos taisykles, išskyrus atvejus, kai prievolė nedali. Prievolės dalykas yra pinigai, todėl ši prievolė yra paveldima. LAT yra išaiškinęs, kad 5 knygos normų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes palikėjo paskola nepatenka į palikimo masę.

Bankas nesiėmė jokių veiksmų, kad Å¡i prievolė pereitų paveldėtojams ir dabar netgi praleidęs naikinamÄ jį terminÄ , kurio teismas negali atsatyti. Taigi ieÅ¡kovė teigdama, kad prievolę įvykdė už solidarų skolininkÄ E. S., o ne už jo palikėjus, negali reikalauti, kad bÅ«tų taikoma regreso tvarka ir iÅ¡siieÅ¡koti Å¡ios prievolės iÅ¡ paveldėtojų, kadangi paveldėtojai Å¡ios prievolės neperėmė. Tai, kad nebuvo sudaromas apyraÅ¡as, dar nereiÅ¡kia, kad visas turtas yra paveldimas, yra tam tikros įstatyme numatytos normos, kuriomis turi vadovautis kreditoriai.

Tų normų nesilaikymas lemia, kad Å¡ios prievolės negali pareiti paveldėtojams. Laikoma, kad CK 6.9 str. reglamentuoja bendraskolių tarpusavio reikalavimų atgręžimo galimybę, tokie santykiai gali susiklostyti tik tarp bendraskolių. Tokie santykiai susiklosto tik tarp bendraskolių, ieÅ¡kovės bendraskolis buvo S., kuris nepasibaigus skoliniams santykiams mirė. Bankui nepareiÅ¡kus kreditorinio reikalavimo per įstatymo nustatytÄ terminÄ , įpėdiniams nepaveldėjus Å¡io reikalavimo, ieÅ¡kovė neturi teisinio pagrindo praÅ¡yti taikyti atgręžtinius reikalavimus.

Nesutinka su ieÅ¡kovės nurodomais senaties terminais, nes net darant hipotetinę prielaidÄ , kad ieÅ¡kovė teisi, kad turtas pereina įpėdiniams, prievolė yra bankui ir nurodomas tik galutinis prievolės grÄ Å¾inimo terminas. Tuo tarpu yra atliekamos įmokos, kurioms numatyti terminai, tai liudija ir delspinigių skaičiavimas. Kiekvienai įmokai nustatytas atskiras terminas. Mano, kad ieÅ¡kovė kreipdamasi į teismÄ visiems mokėjimams, kurie buvo atlikti anksčiau nei 2011 sausio 6 d. buvo praleidusi terminus.

Nuo 2011 sausio 6 d. iÅ¡ viso su paskolomis, palÅ«kanomis, delspinigiais ieÅ¡kovė bankui sumokėjusi 1479,36 Lt. Kalba apie ¼ dalį, kuriÄ ji turėtų teisę iÅ¡sireikalauti iÅ¡ atsakovų, jei turėtų tam teisinį pagrindÄ . Tačiau Å¡iuo atveju prievolė neperėjo paveldėjimo bÅ«du, kadangi bankas nesikreipė per įstatymo nustatytÄ terminÄ , praleido naikinamÄ jį terminÄ , kuris negali bÅ«ti atstatytas, todėl turtas nepatenka į palikimo masę. PraÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį.

IeÅ¡kinys atmestinas. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės ir E. S. santuoka nutraukta 1997-02-17 (b.l. 8). E. S. mirė 2008-02-29 (b.l. 9). Kauno miesto 17-ajame notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 17-73/2008 dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo į mirusiojo E. S. palikimÄ . PalikimÄ priėmė A. S., D. S., V. S. ir S. S. (T.), (b.l. 121).IÅ¡ Druskininkų miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-35-297/2012 atsakovų atstovės pateikto praÅ¡ymo dėl informacijos gavimo ir ieÅ¡kovės atstovės minėtam teismui pateiktų papildomų dokumentų matyti, kad vykdydama teismo įpareigojimÄ , 2013-02-18 A.

S. atstovė pateikė teismui ir atsakovų atstovei praÅ¡omus papildomus dokumentus: 2006-02-11 kreditavimo sutarties Nr. 99 bei 2007-03-15 kreditavimo sutarties Nr. 0903-2007-12250 kopijas, iÅ¡ kurių matyti, kad pagal kreditavimo sutartį Nr. 99, A. S. ir E. S. buvo suteikta 25000,00 Lt paskola, mokant kas mėnesį po 423,73 Lt, galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas 2011-01-26, o pagal kreditavimo sutartį Nr. 0903-2007-12250 A. S. ir E. S. buvo suteikta 20050,00 Lt paskola, mokant kas mėnesį po 388,62 Lt, grÄ Å¾inimo terminas 2012-02-29 (b. l. 73-75, 16-20, 76-92).

IeÅ¡kovės atstovė taip pat pateikė AB DNB banko raÅ¡tus apie minėtų kredito sutarčių vykdymÄ : 2013 m. sausio 9 d. pažymÄ Nr. 7.7.61-621-04, iÅ¡ kurios matyti, kad pagal A. S. ir E. S. 2006-02-11 kreditavimo sutarties Nr. 99 pagrindu suteiktÄ 25000 Lt vartojimo paskolÄ nuo 2008-03-01 iki visiÅ¡ko įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo, bankui buvo grÄ Å¾inta 15211,96 Lt paskolos ir 1159,27 Lt palÅ«kanų, taip pat 30,48 Lt už pradelstÄ paskolÄ . Piniginės sumos buvo nuskaičiuojamos nuo A.

S. sÄ skaitos (b.l. 15); taip pat 2013 m. sausio 9 d. pažymÄ Nr. 7.7.61-621-05, iÅ¡ kurios matyti, kad pagal 2007-03-15 kreditavimo sutartį Nr. 0903-2007-12250 ieÅ¡kovei ir E. S. suteiktÄ Â 20050 Lt vartojimo paskolÄ nuo 2008-03-01 iki visiÅ¡ko įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo buvo grÄ Å¾inta bankui 17015,23 Lt paskolos ir sumokėta 2014,84 Lt palÅ«kanų bei 111,12 Lt delspinigių, Å¡ios sumos buvo nuskaičiuojamos nuo ieÅ¡kovės sÄ skaitos (b.l. 21). Aptarti įrodymai patvirtina ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, kad ji su E. S. pagal dvi kredito sutartis turėjo finansinių įsipareigojimų, už kurių vykdymÄ buvo numatyta jų solidari atsakomybė (kredito sutarties nr. 99 32.3 p., bei kredito sutarties Nr. 0903-2007-12250 38.3 p.).

Taip pat, kad ieÅ¡kovė viena po kredito gavėjo E. S. mirties pagal 2006-02-11 kreditavimo sutartį Nr. 99 grÄ Å¾ino DNB bankui 16 371,23 Lt paskolos ir palÅ«kanų, bei 19 030,07 Lt paskolos ir palÅ«kanų pagal 2007-03-15 kreditavimo sutartį Nr. 0903-2007-12250. Atsakovai Å¡ių aplinkybių neginčija. Å alių ginčas kilęs dėl to, ar ieÅ¡kovė, kuri nėra palikėjo įpėdinė, pagrįstai reikalauja priteisti iÅ¡ jų dalį po E. S. mirties bankui jos sumokėtų sumų. Kaip matyti iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir ieÅ¡kovės atstovės paaiÅ¡kinimų, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė vadovaudamasi CK 6.9 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad solidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičiuos jam pačiam tenkančiÄ dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

IeÅ¡kovė atsakovus laiko bendraskoliais, motyvuodama, jog jie E. S. paveldėtojai, paveldėję ne tik turtÄ , bet ir jo turėtas solidarias prievoles pagal dvi kredito sutartis. IeÅ¡kovė taip pat vadovaujasi CK 6.10 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis, kad jeigu įstatymai ar sutartys nenumato ko kita, solidarioji pareiga po skolininko mirties padalijama jo įpėdiniams pagal Å¡io kodekso penktojoje knygoje nustatytas taisykles, iÅ¡skyrus atvejus, kai prievolė yra nedali, bei CK 5.52 str. įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimÄ turto valdymo priėmimu arba padavęs pareiÅ¡kimÄ notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.

Pažymėtina, jog ieÅ¡kovė mano, kad senaties termino reikalavimui priteisti už E. S. sumokėtas bankams įmokas ji nepraleido, kadangi reiÅ¡kia regresinį ieÅ¡kinį, o Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. tokiems reikalavimams reikÅ¡ti nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Atsakovai nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindė LR 5.63 str. įtvirtina kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo ir tenkinimo tvarka. Laikė, kad atsakovai ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti už E. S. sumokėto kredito dalies nepaveldėjo, kadangi palikėjo kreditorius AB DNB bankas per įstatyme nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ nepareiÅ¡kė E. S. turto paveldėtojams kreditorinių reikalavimų, o taip pat praleido ir trijų metų naikinamÄ jį terminÄ , dėl ko ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti už E. S. sumokėta kredito dalis atsakovų nebuvo paveldėta.

Atsakovų teigimu, dėl tokios situacijos atsakinga ir pati ieÅ¡kovė, nes žinodama jÄ su palikėju  E. S. siejusias aplinkybes dėl skolos DNB bankui buvimo, atstovaudama savo nepilnamečių vaikų interesus paveldėjimo santykiuose, neinformavo nei palikimo priėmimo bylÄ užvedusios notarės, nei pačių paveldėtojų apie tokio turto (skolos) buvimÄ ir nenurodė, jog Å¡is turtas (skola) turėtų bÅ«ti įtrauktas į paveldimo turto sÄ raÅ¡Ä . Nuslėpdama šį faktÄ nuo visų suinteresuotų asmenų ir toliau mokėdama bankui kreditus, ieÅ¡kovė veikė savo rizika.

Nagrinėjamoje byloje aktualus civilinės teisės instituto - įpėdinio atsakomybės už palikėjo skolas aiÅ¡kinimas ir taikymas, t.y. skolininko - palikėjo pareigos įvykdyti piniginę prievolę kreditoriui perėjimas palikimÄ priėmusiems palikėjo įpėdiniams, tokios pareigos atsiradimo pagrindas bei pareigos įvykdymo ribos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011, yra pasisakęs, kad palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams.

Teisių perėjimo universalumas reiÅ¡kiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimÄ priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Ä®pėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo (CK 5.50 str. 1 d.). Jis priima besÄ lygiÅ¡kai visÄ palikimÄ , t.y. visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Ä®pėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo bÅ«do visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 str. 2 d., 5.52 str., 5.62 str. 3 d.).

Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamÄ jį poveikį, nes palikimÄ priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 str., 5.9 str. 4 d.). Tai patvirtina CK 4.47 str., kuriame, be kitų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, paveldėjimas nustatytas kaip savarankiÅ¡kas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 2 p.).     Pažymėtina, kad kitose Kasacinio teismo nutartyse taip pat laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t.y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visos apimties ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų iÅ¡imčių.

Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje A. E. Ž. v. V. A. Ž., byla Nr. 3K-3-151/2009; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB DK ,,ZU Lietuva“ v. D. V., byla Nr. 3K-7-190/2009). ).Taigi, pagal Kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir palikėjo pareiga vykdyti jo finansinius įsipareigojimus, nes tai yra turtinė prievolė (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).

Atsakovams, kaip įpėdiniams, priėmusiam palikimÄ , perėjo palikėjo solidari prievolė bankui.          Tačiau tam, kad įpėdinis galėtų vykdyti jam perėjusius palikėjo finansinius įsipareigojimus, jis turi bÅ«ti tinkamai informuotas apie palikėjo skolas. Tuo tikslu CK 5.63 yra įtvirtinta speciali kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo ir tenkinimo tvarka, įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikÅ¡ti reikalavimus palikimÄ priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto teisme ir kt.).

       Pasisakydama dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2009 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, nurodė, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiÅ¡kimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informacijÄ apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtÄ , nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimÄ , o jeigu priimti, tai kokiu bÅ«du.

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad kad įpėdinis, kuris priėmė palikimÄ pradėjęs turtÄ valdyti arba padavęs pareiÅ¡kimÄ notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, iÅ¡skyrus CK nustatytus atvejus (CK 5.52 straipsnis), įpėdinis, priėmęs palikimÄ pagal teismo antstolio sudarytÄ apyraÅ¡Ä , už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.63 straipsnyje nustatytÄ terminÄ pradėti skaičiuoti nuo palikimo atsiradimo dienos visais atvejais be jokių iÅ¡imčių svarbu tam, kad paveldėjimo procesas neužsitęstų neapibrėžtÄ laiko tarpÄ , kad bÅ«tų užtikrintas tiek įpėdinių, tiek palikėjo kreditorių teisių teisinis tikrumas, civilinių teisinių santykių stabilumas bei kad įpėdinių interesai bÅ«tų apsaugoti nuo nepagrįstai ilgai uždelstų pareikÅ¡ti palikėjo kreditorių reikalavimų.

            Šioje byloje aktualu ir tai, kad Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2009 m. birželio 8 d. nutartyje priėjo iÅ¡vados, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį draudikas turi pareikÅ¡ti atgręžtinį reikalavimÄ draudėjo, dėl kalto draudžiamojo įvykio, įpėdiniui, taip pat turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo momento, bet ne nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo momento.

Todėl nurodė, kad nesivadovauja Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB DK „Baltic polis“ v. B. K. ir kt., byla Nr. 3K-3-300/2006, iÅ¡dėstytu iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad draudikui, kaip palikėjo kreditoriui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , terminas reikalavimams įpėdiniui pareikÅ¡ti skaičiuotinas ne nuo palikimo atsiradimo momento, bet nuo reikalavimo teisės atsiradimo dienos. Dėl nurodytų priežasčių draudimo bendrovė, gavusi informacijÄ apie įvykusį draudžiamÄ jį įvykį ir norėdama pasinaudoti teise iÅ¡ žalos padariusio asmens įpėdinių atgauti iÅ¡mokėtas draudimo iÅ¡mokas, turi ne vėliau kaip per tris mėnesius iÅ¡siaiÅ¡kinti kaltojo asmens įpėdinius, testamento vykdytojÄ arba palikimo administratorių ir pareikÅ¡ti jiems pretenzijas, nurodydama, kad turi (ar turės) reikalavimo teises nevirÅ¡ijant iÅ¡mokėtų ir ateityje mokėtinų draudimo iÅ¡mokų ribų (Civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).

         Šioje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė laikydama, jog jai netaikytini CK 5.63 str. įtvirtinti terminai. Kaip matyti, ji savęs nelaikė kreditore, kadangi dar nebuvo įvykdžiusi savo ir E. S. solidariosios prievolės.         TokiÄ ieÅ¡kovės pozicijÄ teismas laiko nepagrįsta. Kaip matyti, ieÅ¡kovė laikosi iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos pozicijos, kaip ir paminėtoje Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2006, kuria Lietuvos A.

T. Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija nutarė nesivadovauti.            P. K. sutarčių specialiÄ sias sÄ lygas ieÅ¡kovės vardu buvo atidarytos banko sÄ skaitos, į kurias buvo pervestos kreditų sumos bei dengiami kreditai (b.l. 11, 15, 16, 21, 76). Todėl ieÅ¡kovė neabejotinai žinojo, jog jai vykdant solidarius įsipareigojimus ir nepraÅ¡ant jų padalinti mirus kitam solidariam skolininkui, bankas neturi pagrindo reikÅ¡ti reikalavimų kitiems įpėdiniams.

Taip pat ieÅ¡kovė turėjo ir galėjo numatyti, ar įvykdžius solidariÄ prievolę bankui, ji norės pareikÅ¡ti reikalavimus palikėjo įpėdiniams, o tai žinodama privalo pareikÅ¡ti kreditorinius reikalavimus palikėjo įpėdiniams laikantis specialios CK 5.63 str. nustatytos tvarkos. Tačiau ji kreditorinio reikalavimo nepareiÅ¡kė, apie vykdomus solidarius įsipareigojimus atsakovams nepranešė ir kitokiu bÅ«du to neiÅ¡vieÅ¡ino. Kaip nustatyta, atsakovai apie tai sužinojo tik 2013 m. vasario mėn.          Kaip nurodyta CK 5.63 straipsnyje ir aptartoje Kasacinio teismo bylų praktikoje, palikėjo kreditoriai turi teisę pareikÅ¡ti reikalavimus per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir Å¡ios teisės normos negalima aiÅ¡kinti taip, kad nurodytas terminas bÅ«tų skaičiuojamas kokia nors kitokia tvarka.

       Tačiau ieÅ¡kovė praleido ne tik 3 mėnesių, bet ir naikinamÄ jį 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK5.63 str. 4 d.). Todėl yra pagrindas jos ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).        IeÅ¡kinį atmestus atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovės (LR CPK 93 str. 1 d.). Tačiau atsakovai bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisti neprašė, todėl jos nepriteistinos.         Valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 83,92 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų (LR CPK 96 str.).

Å¡i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, sÄ sk. nr. LT 24 7300 0101 1239 4300 AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,            n u s p r e n d ž i a :            IeÅ¡kinį atmesti.           Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės A.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 83,92 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris litus 92 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.            Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .   Teisėja                                                                                                              Vida Agurkienė                                                                                                                     .