cc9a8cd7-b4e2-4331-83a2-5748ff3e2423 · Plungės apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-36-1068/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11459-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.2.3.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S) PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 10 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė, sekretoriaujant Vitai Jokšaitei, dalyvaujant prokurorei Irenai Gedžiuvienei, nukentėjusiajai R. B., jos atstovui advokatui J.

P., kaltinamajam E. B., vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡situokęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje “E”, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

E. B. nesunkiai sužalojo savo Å¡eimos narį: 2018-06-10 apie 10.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto su Å¡eimos nare – sutuoktine R. B. metu, metė į jÄ Å¡akutę, kuria pataikė į kairės rankos plaÅ¡takÄ ir padarė kairės plaÅ¡takos sumuÅ¡imÄ su V pirÅ¡to tiesiamosios sausgyslės daliniu plyÅ¡imu, t. y., nukentėjusiajai R. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Teisiamojo posėdžio metu E. B. kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad įvykis buvo 2018 m. pavasarį, tikslios dienos neatsimena, apie 10 val. ryto, adresu (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusioji su juo konfliktavo, nuolat terorizavo, priekaiÅ¡tavo. Tarp jų vyko žodinis konfliktas. Ä®vykio metu jis buvo blaivus. Jis maitino sÅ«nų, kuris sėdėjo jam ant kelių. Vaikas norėjo paimti Å¡akutę, buvusiÄ ant stalo. Bijodamas, kad vaikas nepasiektų aÅ¡traus daikto, paėmė Å¡akutę ir pro Å¡onÄ metė, norėdamas pataikyti į kriauklę, prie kurios tuo metu nukentėjusioji plovė indus. Nepastebėjo, kad kliudė nukentėjusiÄ jÄ . Mesdamas Å¡akutę suvokė, kad gali pataikyti ja į žmogų.

Nukentėjusioji sustingo ir nieko nebesakė, plauti indų nebaigė, apsirengė ir iÅ¡važiavo į ligoninę, o grįžo subintuota. Jis atsiprašė nukentėjusiosios, jie susitaikė. Kai metė Å¡akutę, nepažiÅ«rėjo, kur meta, nenorėjo sužaloti žmonos. Po susitaikymo vėl pradėjo konfliktuoti ir įvyko skyrybos. Policijos nekvietė, įvykio daugiau niekas nematė. Pripažįsta, kad sužalojo nukentėjusiÄ jÄ , bet tai padarė netyčia. Turtinę žalÄ pripažįsta, o 3000 eurų neturtinė žala atrodo per didelė.

Mano, kad 100 eurų bÅ«tų tinkama suma neturtinės žalos atlyginimui. Pragyvena iÅ¡ darbo užmokesčio, uždirba 500-600 eurų per mėnesį. Moka alimentus vaikui po 250 eurų per mėnesį. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai jis kreipėsi į teismÄ dėl alimentų sumažinimo, kadangi po iÅ¡situokos mokėjo po 300 eurų. Mano, kad nukentėjusioji dėl to ir kreipėsi į policijÄ . Nukentėjusioji R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo 2018-06-10 apie 10-11 val. ryto namuose, virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini).

Tada su kaltinamuoju dar buvo sutuoktiniai. Namuose įvyko eilinis kivirčas su vyru. Konfliktai kildavo, nes E. B. nenorėjo prisiimti atsakomybės už vaikÄ , gyveno tik sau, buitis ir Å¡eimos iÅ¡laikymas gulė ant jos pečių. Vaikui tada buvo 1,5 m. Konfliktas įvyko dėl kaltinamojo susierzinimo, žodžių, veiksmų. Ä®vykio metu ji plovė indus prie kriauklės, kaltinamasis sėdėjo prie stalo ir maitino vaikÄ , vaikas buvo jam ant kelių. Žodinio konflikto metu E. B. supykęs, su didžiule inercija, paleido į jÄ Å¡akutę ir pataikė į plaÅ¡takÄ .

Ta Å¡akute jis maitino vaikÄ . Å akutė buvo mediniu kotu. Å akutė pataikė kotu į plaÅ¡takos viršų. Jos rankos buvo prie kriauklės. Å akutės metimÄ ji matė. SmÅ«gis buvo labai stiprus. Tai nebuvo Å¡akutės metimas į plautuvę, bet tiesus metimas į jÄ kaip į taikinį. Ji nutilo, nieko nebesakė, pasikvietė iÅ¡ antro aukÅ¡to vyresniÄ jÄ dukrÄ , kad ji pabÅ«tų su vaiku ir iÅ¡važiavo į ligoninės priimamÄ jį. Medikai nustatė plaÅ¡takos sumuÅ¡imÄ , sutvarstė sužeidimÄ elastiniu bintu.

Grįžusi namo, vyro neberado. Po paros jis grįžo į namus. Paklausė, ar ji parašė pareiÅ¡kimÄ . Nežinojo, kÄ daryti, buvo gėda nuo aplinkinių, todėl policijos nekvietė. Problemų dėl rankos sužalojimo tebeturi ir Å¡iandien. Ä® policijÄ kreipėsi tik 2019 m. kovo mėn., nes bijojo kaltinamojo, jis nesiramino, subadė padangas. IÅ¡ karto po įvykio nesikreipė, nes tikėjosi, kad viskas baigsis gražiuoju. Priėmimo skyriuje pasakė taip, kaip buvo. Nežino, kodėl ligoninė apie įvykį nepranešė policijai.

Nesitikėjo, kad bus sukeltos tokios ilgalaikės pasekmės. Turtinė žala susidaro iÅ¡ gydymosi iÅ¡laidų, vaistų, kelionių pas gydytojÄ . Neturtinę žalÄ patyrė dėl iÅ¡gyvenimų: buvo apribota darbe, sunku buvo prižiÅ«rėti vaikÄ . Rankos judesiai buvo ir tebėra riboti, jos darbas – rankų darbas. Sužalota kairė plaÅ¡taka, ji deÅ¡iniarankė. RankÄ gydėsi iki Å¡.m. liepos mėn. Praėjo lygiai metai po įvykio. Kreipėsi pas traumatologus, buvo iÅ¡kilęs guzas, kirto tarsi elektra per pirÅ¡tus, gydytojai įtarė lūžimÄ , bet jo nenustatė, buvo sausgyslių plyÅ¡imas, kurios suragėjo ir ėmė spausti nervÄ .

Operacijos kol kas nebuvo, bet mažojo ir bevardžio pirÅ¡tų jėga yra silpnesnė. Priklauso nuo rankos padėties, bet dažnai „pakerta“ elektra. Ranka ilgai buvo sutinusi. Sužalotoji vieta buvo ir tebėra skausminga. Buvo gydoma vaistais, skirta fizioterapija, bet jos dar nespėjo atlikti. VisÄ laikÄ dirbo be pertraukos, nors ir darė tai ribotai, per skausmÄ . Dirba pagal verslo liudijimÄ , turi 3 vaikus, kuriuos reikia iÅ¡laikyti, todėl apie nedarbingumÄ negalvojo. IÅ¡ 2019-03-11 pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2019-03-11 R.

B. kreipėsi į policijÄ , praneÅ¡dama apie buvusio sutuoktinio smurtÄ prieÅ¡ jÄ 2018-06-10 (1 t., b.l. 13-15). R. B. į bylÄ ikiteisminio tyrimo metu pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus iÅ¡vadÄ , medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡us ir UAB “Ortogida” iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokuemntų (1 t., b.l. 23-24). Prie pareiÅ¡kimo nukentėjusioji taip pat pateikė ir skaitmeninę laikmenÄ , kurioje įraÅ¡yti garso įraÅ¡ai su jos ir kaltinamojo pokalbiais, ginčais, kurie tiesiogiai su nagrinėjama byla nesusiję, bet įrodo, kad santykiai tarp Å¡alių buvo konfliktiÅ¡ki.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-03-06 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 404/2019(03) konstatuota, kad R. B. buvo padarytas kairės plaÅ¡takos sumuÅ¡imas su V pirÅ¡to tiesiamosios sausgyslės daliniu plyÅ¡imu. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas sumuÅ¡us kairę plaÅ¡takÄ kietu buku daiktu apžiÅ«rimosios nurodytu laiku. Dėl kairės plaÅ¡takos sumuÅ¡imo su V pirÅ¡to tiesiamosios sausgyslės daliniu plyÅ¡imu R. B. sveikata sutrikdyta buvo ilgalaikiai, jos sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 27-29).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad dėl konflikto su nukentėjusiÄ ja susinervinęs matė Å¡akutę į plautuvę ir pataikė nukentėjusiajai į rankÄ (1 t., b.l. 105-106). Ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos metu kaltinamasis E. B. parodė, kad Å¡akutę metė į plautuvę, pataikė R. B. į rankÄ , įvykis buvo netyčinis (1 t., b.l. 52-54).  IÅ¡ 2019-12-05 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo su fotolente matyti, kad nusikaltimo padarymo vieta yra virtuvė, adresu (duomenys neskelbtini).

Virtuvės viduryje stovi stalas su kėdėmis, plautuvė yra prie sienos. Nuo plautuvės iki stalo yra 1,3 m. ( 2 t., b.l. 6-12). 2019-12-05 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji parodė, kad įvykio metu ji stovėjo prie plautuvės, kairiuoju Å¡onu į kaltinamÄ jį. Kaltinamasis sėdėjo prie stalo, maitino vaikÄ , kuris sėdėjo jam ant kelio. Kaltinamasis metė Å¡akutę tiesiai į jÄ , sėdėjo veidu atsisukęs į jÄ (2 t., b.l. 15-23). 2019-12-05 parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis parodė, kad jis sėdėjo Å¡onu prie stalo, nugara į plautuvę, kuri yra už 2,4 m. nuo jo, kairėje.

Å akutę jis metė į plautuvę pro nugarÄ , nesitaikydamas (2 t., b.l. 27-34). Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, t.y. pripažino, kad metė Å¡akutę ir ja pataikė nukentėjusiajai, tačiau teigė, kad sužaloti nukentėjusiosios nenorėjo, jo kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo įrodyta pilnai baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais: nuosekliais nukentėjusiosios parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, akistatos metu, parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat nukentėjusiosios medicininiais dokumentais ir jų pagrindu pateikta teismo medicinos specialisto iÅ¡vada dėl nukentėjusiosios patirto sužalojimo.

Dėl veikos kvalifikavimo Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimÄ giminaitį ar Å¡eimos narį. 2018-06-10 nusikaltimo padarymo dienÄ nukentėjusioji ir kaltinamasis buvo sutuoktiniai, t.y. Å¡eimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis). Kvalifikuojant veikÄ pagal šį straipsnį bÅ«tina nustatyti, kad egzistuoja BK 138 straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai ir nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens tyčia. Kaltinamasis neneigia, kad dėl jo veiksmo, mestos Å¡akutės ir ja pataikymo nukentėjusiajai į rankÄ buvo padarytas sužalojimas, kurį teismo medicinos specialistas pagal sužalojimo mastÄ Ä¯vertino kaip nesunkų.

Kaltinamasis teigia, kad nenorėjo sužaloti nukentėjusiosios, Å¡akutę metė į plautuvę. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, kurie iÅ¡tirti teisiamojo posėdžio metu rodo, ko neneigia ir kaltinamasis, kad tuo metu tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo vyko žodinis konfliktas. Å is konfliktas sukėlė kaltinamajam neigiamas emocijas, dėl ko jis ir atliko patį veiksmÄ - metė Å¡akutę, kÄ jis pats pripažino ikiteisminiot tyrimo metu (1 t., b.l. 105). Kaltinamasis iki metimo matė, kad prie plautuvės stovėjo ir visÄ tÄ laikÄ su juo žodžiu konfliktavo nukentėjusioji.

Nors kaltinamasis teigia, kad nenorėjo sužaloti nukentėjusiosios, kuri nurodo, kad iÅ¡ tiesų kaltinamasis tyčia metė ir taikėsi į jÄ , vis dėlto jo atliktas veiksmas buvo tyčinis ir mesdamas Å¡akutę (stalo įrankį) nukentėjusiosios pusėn jis suprato (turėjo suprasti), kad gali jÄ sužaloti, kas ir nutiko, t.y. tarp kaltinamojo atlikto veiksmo ir nukentėjusiajai padaryto sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta veika gali bÅ«ti padaroma tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, kas reiÅ¡kia, jog kaltininkas, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, dėl kurių kilo numatytos pasekmės, tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia), ar, suvokdamas pavojingÄ daromos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (BK 15 straipsnis).

Teismas, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, sutinka su kaltinamojo E. B. argumentu, kad jis neturėjo tyčios nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatos, tačiau byloje nustatytos aplinkybės, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvę konfliktiÅ¡ki santykiai, barnis įvykio metu, taip pat stalo įrankio metimas į tÄ pusę, kur stovėjo nukentėjusioji, leidžia spręsti, kad kaltinamasis suvokė pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl to gali atsirasti padarinių – bÅ«ti sužalota nukentėjusiosios sveikata, ir nors Å¡ių pasekmių nenorėjo, bet sÄ moningai leido Å¡iems padariniams atsirasti, t.y. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Kadangi kaltinamasis E. B. nesunkiai sutrikdė sveikatÄ savo Å¡eimos nariui – nusikaltimo padarymo metu jo buvusiai sutuoktinei, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Bausmės skyrimas Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta, kad jis iÅ¡ esmės nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme pripažino savo kaltę dėl padarytos veikos (padaryto veiksmo) ir dėl to gailisi. Tai, kad kaltinamasis teisme nurodė, jog kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, yra tik teisinio vertinimo dalykas, įtakotas jo subjektyvaus suvokimo, jog jis nenorėjo nukentėjusiosios sužaloti. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę E. B. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas), kaltės formÄ ir rūšį (nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus (kaltinamojo veiksmus iÅ¡provokavo žodinis konfliktas su nukentėjusiÄ ja, pastarosios priekaiÅ¡tai, ko neneigia ir pati nukentėjusioji), nusikalstamos veikos stadijÄ (nusikaltimas baigtas), kaltininko asmenybę (neteistas ( 1 t., b.l. 90), administracine tvarka nusikaltimo padarymo dienai buvo nebaustas ( 1 t., b.l. 94-95), dirba, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytÄ Å¾alÄ atlygino, nukentėjusiajai neatlygino, bet jos civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta iÅ¡ dalies.

Be to, kaip matyti iÅ¡ pačios nukentėjusiosios prie pareiÅ¡kimo pateiktų garso įrašų (kompaktinis diskas su jais pridėtas prie bylos), žodiniai konfliktai tarp kaltinamojo ir nukentėjusioios buvo neretenybė, dėl ko Å¡alys ir santuokÄ nutraukė. Ä®vertinus bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte skiriant vienintelę straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – ­laisvės atėmimÄ , kurios terminÄ nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. B. teisiamas pirmÄ kartÄ , dirba, egzistuoja pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidėjus bausmės vykdymÄ , todėl E. B. taikytinas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas įstatyme numatytam vienerių metų terminui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ , dalyvauti elgesio pataisos programoje, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 8 punktai).

Atsižvelgiant į tai, kad dėl E. B. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji R. B. patyrė turtinės žalos, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, teismas įpareigoja kaltinamÄ jį per du mėnesius atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ turtinę žalÄ . E. B. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ( 1 t., b.l. 109-110) paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje buvo pareiÅ¡kusi 186,56 Eur civilinį ieÅ¡kinį (1 t., b.l. 81-83), kurio atsisakė, nes E. B.

žalÄ pilnai atlygino (1 t., b.l. 168,173, 2 t., b.l. 1), todėl procesas dėl Å¡io ieÅ¡kinio nutrauktinas. Nukentėjusioji R. B. patikslinusi civilinį ieÅ¡kinį prašė priteisti 192,94 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos (1 t., b.l. 73-74, 174). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis), kÄ Å¡iuo atveju ir padarė nukentėjusioji R. B.. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Nukentėjusiosios praÅ¡omÄ priteisti 192,94 Eur turtinę žalÄ sudaro vaistų kaina, kelionės pas gydytojus, konsultacijos. Prie ieÅ¡kinio R. B. pateikė du mokėjimo kvitus po 40 Eur UAB “Ortogida” 2018-06-20 ir 2018-07-04 (1 t., b.l. 75), papildomai, tikslindama ieÅ¡kinį, R. B. pateikė VieÅ¡osios įstaigos Respublikinė Klaipėdos ligoninės kvitÄ 31,86 Eur dėl neurologo ENMG 2019-08-01 (1 t., b.l. 175-176) ir K.Preibio gamybinės įmonės kvitÄ 30,00 Eur dėl neurologo konsultacijos (1 t., b.l. 177), Euro vaistinės kvitus (1 t., b.l. 177).

R. B. kartu su ieÅ¡kiniu pateikė kvitus tik 154,94 Eur sumai (pinigus, sumokėtus gydytojų konsultacijoms ir vaistų įsigijimui 2019-06-28 ir 2019-07-12, bet nepateikė įrodymų, patvirtinančių vaistų įsigijimÄ iÅ¡ karto po įvykio, taip pat kuro kvitų, patvirtinančių kelionės iÅ¡laidas į medicinos įstaigas, pas gydytojus konsultacijoms. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis teisiamajame posėdyje pripažino turtinę žalÄ , taip pat į tai, kad nukentėjusioji ne vienÄ kartÄ vyko į gydymo įstaigas: 2018-06-10 į Kretingos rajono savivaldybės vieÅ¡osios įstaigos Kretingos ligoninę, 2018-06-20 ir 2018-07-04 į UAB „Ortogida“, 2019-06-28 į K.Preibio gamybinę įmonę, t.y. medicinos įstaigas, esančias ne jos gyvenamojoje vietoje, gydytojo buvo jai nurodyta vartoti analgetikus po įvykio, vaistus ji taip pat pirko ir po neurologo konsultacijos K.Preibio gamybinėje įmonėje, teismas, vadovaudamasis protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos priteisimo iÅ¡ dalies, priteisiant R.

B. 160 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios reikalavimas priteisti iÅ¡laidas už neurologo konsultacijÄ 2019-08-01 vieÅ¡ojoje įstaigoje Respublikinė Klaipėdos ligoninė nepagrįstas jokiais dokumentais (nenurodyti nusiskundimai, iÅ¡raÅ¡as dėl ko nukentėjusioji kreipėsi irgi nepateiktas). Galimai tai buvo susiję su patirta trauma, tačiau atsižvelgiant į tai, kad analogiÅ¡ka konsultacija jai teikta ir K.Preibio gamybinėje įmonėje, kurios 2019-08-30 gydytojo iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad nukentėjusioji skundėsi ir kairiojo sėdmens aÅ¡triu skausmu, tai tik patvirtina, kad R.

B. turėjo ir daugiau sveikatos nusiskundimų, už kurių diagnostikÄ ir gydymÄ kaltinamasis neprivalo atlyginti. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais bÅ«dais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kita.

Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalÄ tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡ias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimÄ , stresÄ ir panaÅ¡iai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju.

Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama iÅ¡ankstinės reikÅ¡mės. Å iuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas), nukentėjusiosios R. B. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji dėl patirto sužalojimo nebuvo nedarbinga (kaip pati nurodė dėl iÅ¡laikytinių skaičiaus negalėjo to sau leisti), tačiau dėl patirto sužalojimo juto skausmÄ , judesiai sužalota kaire ranka buvo riboti, kas apsunkino buities ir darbinių funkcijų atlikimÄ .

Esant nustatytam sužalojimui, nėra pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus buityje ir darbe, įprasto gyvenimo ritmo sutrikimÄ . Be to, kad nukentėjusioji po įvykio lankėsi pas gydytojÄ 2018 m. birželio ir liepos mėn., iki 2019 m. birželio mėn. jokių duomenų apie jos sužalotos rankos gydymÄ si byloje nėra. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes, tai, kad kaltinamasis veikÄ padarė netiesiogine tyčia, kaltinamojo amžių ir jo gaunamas pajamas (kaltinamasis nurodė, kad uždirba 500-600 Eur per mėnesį, moka 250 Eur iÅ¡laikymÄ Å¡alių vaikui), ir sprendžia, jog R.

B. praÅ¡oma 3000 Eur neturtinė žala yra per didelė, neatitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl mažintina ir nukentėjusiosios naudai priteistina 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymo atveju, paskirti atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 ir 8 punktais, 3 dalimi, E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį: - visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbÄ ; - per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; - 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; - per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai priteistÄ turtinę žalÄ (160,00 Eur).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ E. B. skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti E. B. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Civilinio ieÅ¡kovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio priimti ir procesÄ dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 186,56 Eur dydžio ieÅ¡kinio nutraukti. Nukentėjusiosios R. B. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ E. B. nukentėjusiajai R.

B. 160,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) turtinės ir 1000,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinės žalos. Skaitmeninę laikmenÄ su garso įraÅ¡ais, pridėtÄ prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mus. Teisėja Jurgita AliÅ¡auskaitė