AS-492-322-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492-322/2012

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00315-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 70.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Biržų rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo dalies panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys A. J. ir M. V.).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėjas D. V. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. A-300 įsakymo „Dėl sklypo Biržuose, J. Basanavičiaus g. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1–3 punktus.

Nurodė, kad jis 2011 m. gruodžio 7 d. penkiolikai metų yra išsinuomojęs žemės sklypą, kuriam rengiamas detalusis planas. Aiškino, kad ginčijamo įsakymo priėmimo metu jo naudojamam sklypui galiojo ir tebegalioja ankstesniais tarybos sprendimais patvirtinti detalieji planai, kurie tenkino pareiškėją ir nėra jokio objektyvaus pagrindo juos keisti. Teigė, kad Įsakymas priimtas neteisėto Biržų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. T-265 pagrindu, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, faktais ir teisės aktų normomis, pažeidžia teisėtų lūkesčių ir teisinio apibrėžtumo principus. Aiškino, kad parengus detalųjį planą iš jo gali būti atimta dalis nuomojamo žemės sklypo, bus rengiamas naujas sklypo naudojimo reglamentas, o tai trukdys tęsti jo komercinę veiklą.

Atsakovas Biržų rajono savivaldybės administracija nesutiko su pareiškėjo skundu. Paaiškino, jog iki šiol pagal Įsakymą nieko nėra padaryta, todėl negali atsakyti, ar detaliojo plano sprendiniai kaip nors pažeis pareiškėjo interesus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. V. prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad pretenduoja atkurti nuosavybės teises į tėvo iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, kuris patenka į dabartinę Biržų turgaus teritoriją. Nurodė, kad ginčo teritorijai turėtų būti parengtas detalusis planas, nes būtų galima suformuoti sklypą pareiškėjui, o likusią dalį grąžinti jai, atkuriant nuosavybės teises natūra.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 29 d. nutartimi (II t., b. l. 55–58) administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje A492-12/2011, pateiktu išaiškinimu ir konstatavo, kad ginčijama Įsakymo dalis pareiškėjui sukelia tik procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, todėl tokių sprendimų teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą. Teismas išaiškino, kad nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą šioje teritorijų planavimo procedūroje. Teismas nurodė, kad pareiškėjui, kaip suinteresuotam asmeniui dėl Įsakymo pagrindu pradėto rengti detalaus plano, teisės aktai, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas), Detaliųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (2010 m. rugsėjo 20 d. redakcija Nr. D1-771) (toliau – ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės) bei Aprašas, numato procedūras, kuriomis pareiškėjas turės teisę pasinaudoti, kad rengiant detalųjį planą nebūtų pažeistos jo teisės bei teisėti interesai. Akcentavo, jog šalys pripažino, kad ginčijamas įsakymas nebuvo realiai įgyvendinamas, todėl bylos šalims nėra kliūčių rasti kompromisą ir susitarti neteismine tvarka iki detaliojo plano rengimo pradžios. Teismas pažymėjo, kad Įsakymo 4 punktu buvo pripažinti netekusiais galios ankstesni administracijos direktoriaus teisės aktai dėl detaliojo planavimo šiame sklype. Teismas vertino, kad ši Įsakymo dalis sukelia materialines teisines pasekmes, tačiau pareiškėjas jos skundu neginčija, todėl tai nėra bylos nagrinėjimo objektas.

III. Pareiškėjas D. V. padavė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijama Įsakymo dalis jam nesukelia neigiamų teisinių pasekmių. Pareiškėjas mano, kad inicijuotas detalusis planas prieštarauja galiojančiam detaliajam planui, suteikiančiam pareiškėjui veiklos vystymo visame žemės sklype, panaudojant visus savo statinius, galimybes. Teigia, kad jau šiuo metu nebegali vykdyti galiojančio detalaus plano, t. y. jame numatyto turgavietės išplėtimo visame sklype, panaudojant tam visus jam priklausančius statinius šiai veiklai, o taip pat investuojant į tai, nes mano, kad galutinis tikslas nebus pasiektas ir bus patirti nuostoliai. Todėl vertina, kad Įsakymas jau šiuo metu pažeidžia pareiškėjo teises, teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius bei užkerta kelią šiame žemės sklype vystyti detaliajame plane numatytą veiklą. Teigia, kad teismo pasiūlymas laukti detaliojo plano patvirtinimo ir tik paskui jį ginčyti yra neracionalus ir prieštarauja pažeistų asmens teisių tinkamos teisminės gynybos principui.

Atsakovas Biržų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartį, kuria nutraukta administracinė byla kaip nenagrinėtina teismų, todėl nagrinėjant atskirąjį skundą spręstinas klausimas – ar pareiškėjo skundu pareikštas reikalavimas nagrinėtinas teismų.

Nustatyta, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi su skundu, kuriuo prašė panaikinti Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 4 d. įsakymo „Dėl sklypo Biržuose, J. Basanavičiaus g. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo“ Nr. A-300 dalį. 2010 m. gegužės 4 d. įsakymu „Dėl sklypo Biržuose, J. Basanavičiaus g. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo“ Nr. A-300 (I t., b. l. 12) Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakė parengti sklypo Biržuose, J. Basanavičiaus g. (duomenys neskelbtini), detaliųjų planą, numatantį sklypo, reikalingo A. J. bei D. V. nuosavybės teise priklausančiam pastatui – paviljonui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudoti, suformavimą (Įsakymo 1 p.); Architektūros ir urbanistikos skyrių įpareigojo atlikti šio detaliojo planavimo organizatoriaus funkcijas (Įsakymo 2 p.); nustatė detaliojo plano rengimo pradžią – š. m. II ketvirtis ir kad detalusis planas rengiamas supaprastinta tvarka (Įsakymo 3 p.); bei pripažino netekusiais galios Administracijos direktoriaus 2010 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. A-51 „Dėl Sklypo Biržuose, J. Basanavičiaus g. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo“ bei 2010 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. A-181 „Dėl Sklypo Biržuose, J. Basanavičiaus g. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano planavimo užduoties patvirtinimo“. Pareiškėjas ginčija tik dalį Įsakymo – t. y. 1, 2 bei 3 punktus.

Pareiškėjo ginčijama Įsakymo dalimi yra inicijuojama sklypo Biržuose, J. Basanavičiaus g. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo procedūra, nustatomas šio plano rengėjas, plano rengimo pradžia ir rengimo būdas – supaprastinta tvarka. Atsižvelgęs į šias nustatytas aplinkybes, ir vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo bei Detaliųjų planų rengimo taisyklių nuostatomis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčijama Įsakymo dalis pareiškėjui sukelia tik procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, šis aktas tėra tik viena iš prielaidų pradėti teritorijų planavimo procedūrą.

Nagrinėdamas iš esmės analogiškas bylas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio sprendimų, kuriais inicijuojama detaliojo plano rengimo procedūra, kaip kad ir šiuo atveju, teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. tokie sprendimai negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą šioje teritorijų planavimo procedūroje (žr. pvz. 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, administracinėje byloje Nr. A492-12/2011, 2012 m. sausio 9 d. nutartis, administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011).

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Nagrinėjama byla iš esmės yra identiška nurodytoms Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloms ir teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti šioje byloje ginčijamu aktu sukeliamų teisinių pasekmių pobūdžio.

Akcentuotina, kad iš esmės visi pareiškėjo skunde, bei atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl pažeidžiamų teisių yra prevencinio pobūdžio – t. y. grįsdamas reikalavimo pagrįstumą pareiškėjas iš esmės vadovaujasi prielaidomis, nes galimai jam kilsiančias neigiamas pasekmes susieja ne su šioje byloje ginčijamu įsakymu, kuriuo yra tik inicijuojama detaliojo plano rengimo procedūra, bet su galutinio detaliojo teritorijų planavimo procedūros rezultatu –detaliuoju planu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog teisės aktais atitinkamoms institucijoms yra numatyta teisė ar pareiga atlikti tam tikrus veiksmus, nesudaro pagrindo išvadai, kad tokie veiksmai yra ar realiai bus atliekami. Todėl teismas iš anksto neturi teisinio pagrindo vertinti viešojo administravimo subjekto galimų veiksmų – t. y. iškelti ir paneigti ar patvirtinti įvairias prielaidas. Dar kartą pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje ginčijamu įsakymu yra tik inicijuojama detaliojo teritorijų planavimo procedūra, todėl dar net negalima daryti išvados, kad ginčijamame įsakyme nurodytas detalusis planas bus pradėtas rengti ir apskritai bus patvirtintas, todėl šiuo teritorijos planavimo proceso etapu neįmanoma įvertinti, ar ateityje parengtu detaliuoju planu bus pažeidžiamos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad ginčijama Įsakymo dalis jam jau šiuo metu sukelia neigiamas teisines pasekmes, paaiškina, kad jau šiuo metu nebegali vykdyti galiojančio detalaus plano, t. y. jame numatyto turgavietės išplėtimo visame sklype, panaudojant tam visus jam priklausančius statinius šiai veiklai, o taip pat investuojant į tai, nes mano, kad galutinis tikslas nebus pasiektas ir bus patirti nuostoliai. Įvertinusi šiuos pareiškėjo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie šiuo metu dėl Įsakymo priėmimo patiriamas neigiamas pasekmes, pasireiškiančias negalėjimu vystyti vykdomos komercinės veiklos taip pat yra grindžiami prielaidomis. Teisėjų kolegija vertina, kad detaliojo rengimo procedūros iniciavimas, kai dar net nėra žinomi būsimo detaliojo plano sprendiniai, negali būti laikomas pareiškėjo vykdomos komercinės veiklos ribojimu.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas, nutraukdamas byla pagal pareiškėjo skundą priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuri keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo D. V. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė