Legislator Case Law & Legislation
cc99e471-a54e-4232-91dd-79df21f8f835 AI generated

cc99e471-a54e-4232-91dd-79df21f8f835 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number cc99e471-a54e-4232-91dd-79df21f8f835
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ Nr. 394 ir atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – atsakovas, VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas) 2009 m. spalio 13 d. sprendimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. IN(5.1.15.)-33688;

Legislator headnote

AI generated

cc99e471-a54e-4232-91dd-79df21f8f835 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: AB „Lietuvos geležinkeliai“ pakartotinai dėl to paties dalyko kreipėsi į teismÄ ir 2009 m. lapkričio 11 d. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė teismo įpareigoti jį, kaip paviljono savininkÄ (oficialiais registro duomenimis), nukelti paviljonÄ , tačiau jam priklauso tik 1/8 dalis paviljono. Å i kolizinė teisinė situacija gali bÅ«ti iÅ¡spręsta tik panaikinus paviljono kaip nekilnojamojo daikto teisinę registracijÄ . Pabrėžė, kad paviljonas yra laikinas statinys ir jo atžvilgiu privaloma taikyti norminių teisės aktų reglamentuotÄ tokio statinio pastatymo, eksploatavimo ir nukėlimo tvarkÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A143-2348/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00006-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 12.3.1; 12.3.2 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 28 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Aurai Čereškaitei,trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Paverba“ atstovams A.

A. ir advokatei Nerijai Žeknienei,trečiojo suinteresuoto asmens M. K. individualios įmonės atstovui M. K.,trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovei A. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Registrų centro, uždarosios akcinės bendrovės ,,Paverba“, M. K. individualios įmonės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentÅ«ros skundÄ atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Paverba“, M.

K. individualiai įmonei, savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“, T. B. personalinei įmonei, V. J. personalinei įmonei, R. K., R. S. individualiai įmonei „Rideta“, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. PareiÅ¡kėjas uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentÅ«ra (toliau – pareiÅ¡kėjas, UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentÅ«ra) skundu (T 1, b. l. 3–6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ Nr. 394 ir atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – atsakovas, VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas) 2009 m. spalio 13 d. sprendimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. IN(5.1.15.)-33688;

2) įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrÄ (toliau – VÄ® Registrų centras) panaikinti ab initio prekybos paviljono, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip nekilnojamojo daikto registracijÄ , atliktÄ 2007 m. rugpjūčio 28 d. Nekilnojamojo turto registre jo vardu.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2007 m. kreipėsi su praÅ¡ymu į VÄ® Registrų centro Vilniaus  filialÄ dėl statinio – prekybos paviljono, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Teritorinis registratorius 2007 m. kovo 1 d. sprendimu atsisakė įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (toliau – STR 1.01.07:2002) 6.1 punkto pagrindu, nes paviljonas yra laikinas statinys. Å is teritorinio registratoriaus sprendimas buvo apskųstas Komisijai, kuri 2007 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 168 panaikino atsakovo sprendimÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ , kuriuo nurodė, iÅ¡taisius paviljono priėmimo naudoti akte ir kadastro byloje esančius neatitikimus, įregistruoti paviljonÄ Nekilnojamojo turto registre.

Komisijos sprendime nurodyti dokumentų neatitikimai buvo iÅ¡taisyti įmonės įgalioto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Paverba“ (toliau – UAB „Paverba“) – parengiant naujÄ kadastrinių matavimų bylÄ ir 1998 m. sausio 9 d. paviljono priėmimo naudoti akte Nr. 1802 2007 m. rugpjūčio 17 d. padarant pataisymus dėl paviljono ploto bei pamatų. Teritorinis registratorius, vadovaudamasis Komisijos 2007 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 168 bei pateiktais patikslintais dokumentais, 2007 m. rugpjūčio 28 d.

įregistravo paviljonÄ Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamÄ jį daiktÄ UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentÅ«ros vardu, nes įmonės vardu buvo gautas statybos leidimas. Komisijos sprendimas, paÅ¡alinus trÅ«kumus, įregistruoti paviljonÄ Nekilnojamojo turto registre buvo priimtas neįvertinus visų reikÅ¡mingų teisinių aplinkybių, paviljono vertinimas kaip nekilnojamojo daikto yra iÅ¡ esmės klaidingas, todėl jo registracija naikintina ab initio, kaip neteisėta ir prieÅ¡taraujanti teisės aktų reikalavimams.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į atsakovÄ dėl kadastrinių duomenų įraÅ¡o Nekilnojamojo turto registre panaikinimo. Atsakovas 2009 m. spalio 13 d. priėmė sprendimÄ Nr. IN(5.1.15.)-33688, kuriuo formaliais pagrindais atsisakė iÅ¡registruoti paviljonÄ . 2009 m. lapkričio 12 d. apskundė teritorinio registratoriaus 2009 m. spalio 13 d. sprendimÄ Komisijai. Komisija 2009 m. gruodžio 1 d. priėmė skundžiamÄ sprendimÄ Nr. 394, kuriuo atmetė skundÄ , nurodydama, jog įmonė nepateikė dokumentų, patvirtinančių paviljono žuvimo faktÄ , todėl nėra pagrindo panaikinti Å¡io statinio teisinę registracijÄ .

Pareiškėjo nuomone, Komisija ir atsakovas, priimdami skundžiamus sprendimus, neįsigilino į prašymo esmę, todėl priėmė nepagrįstus sprendimus. Skundžiami sprendimai pažeidžia jo interesus ir turtines teises. UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra Nekilnojamojo turto registre yra nuodyta kaip vienintelis paviljono savininkas. Iš tikrųjų paviljonas priklauso 8 fiziniams ir juridiniams asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, iš kurių tik 1/8 dalis yra įmonės nuosavybė.

Kitos 7 dalys buvo perleistos 1998 m. ir vėlesniais metais tretiesiems asmenims pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. gegužės 22 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo įpareigojo 4 paviljono savininkus nusikelti paviljonÄ , nes 2007 m. sausio 1 d. pasibaigė Å¡aligatvio, ant kurio stovi paviljonas, nuomos sutartis, sudaryta 1997 m. sausio 9 d. su Å¡aligatvio valdytoju akcine bendrove „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – AB „Lietuvos geležinkeliai“).

Å is teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka, tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismas 2008 m. gruodžio 2 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Nurodytas teismo sprendimas yra neįvykdomas. Antstolis yra grÄ Å¾inęs iÅ¡ieÅ¡kotojui AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , nes vykdomasis raÅ¡tas yra iÅ¡duotas visų paviljono bendraturčių atžvilgiu, o teisinė paviljono registracija kaip nekilnojamojo daikto yra atlikta UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentÅ«ros vardu.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ pakartotinai dėl to paties dalyko kreipėsi į teismÄ ir 2009 m. lapkričio 11 d. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė teismo įpareigoti jį, kaip paviljono savininkÄ (oficialiais registro duomenimis), nukelti paviljonÄ , tačiau jam priklauso tik 1/8 dalis paviljono. Å i kolizinė teisinė situacija gali bÅ«ti iÅ¡spręsta tik panaikinus paviljono kaip nekilnojamojo daikto teisinę registracijÄ . Pabrėžė, kad paviljonas yra laikinas statinys ir jo atžvilgiu privaloma taikyti norminių teisės aktų reglamentuotÄ tokio statinio pastatymo, eksploatavimo ir nukėlimo tvarkÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas paviljono bendraturčių ginÄÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-1476/2002, 2002 m. gruodžio 4 d. priėmė nutartį, kurioje nustatė esminę aplinkybę, kuri turi prejudicinę galiÄ Å¡iame administraciniame ginče, t. y. kad paviljonas yra laikinas statinys. Nuo paminėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo dienos paviljonas nebuvo rekonstruotas ar kitaip pakeistas, todėl nėra pagrindo, iÅ¡taisius formalius dokumentų neatitikimus, iÅ¡ esmės pakeisti paviljono teisinį režimÄ .

Nekilnojamojo turto registratoriaus veiksmai prieÅ¡tarauja teismų nustatytoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo patvirtintoms aplinkybėms, kurios nėra pasikeitusios ar nuginčytos. Pagal nuomos sutarties, sudarytos tarp Å¡aligatvio valdytojo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir paviljono savininkų, 1 punktÄ , Å¡aligatvis buvo iÅ¡nuomotas laikinam prekybos paviljonui įrengti, o nuomos sutarties 3 punkte nustatytas nuomos terminas – iki 2006 m. gruodžio 31 d., bet ne vėliau kaip iki statinio įtraukimo į privatizavimo programÄ .

Vadovaujantis paviljono statymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1011 ,,Dėl teisinio statinių registravimo laikinosios tvarkos patvirtinimo“ 8 punktu bei 1998 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 85 patvirtintos Teisinio statinių registravimo tvarkos 46 punktu, laikini statiniai nėra teisiÅ¡kai registruojami. Pagal paviljono registravimo Nekilnojamojo turto registre momentu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ir STR 1.01.07:2002 6.1 punktÄ , laikinas statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

Taigi paviljonas buvo statomas kaip laikinas statinys, jo statusas niekada nebuvo pakeistas, todėl jo tolesnis likimas turi bÅ«ti sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka – kaip laikino statinio. Faktas, jog paviljono statybos leidime ar akte yra nenurodyta, jog paviljonas yra laikinas statinys, nepaneigia jo kaip laikino statinio teisinio režimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje      Nr. A4-457/2001). Komisija ir atsakovas, nagrinėdami jo praÅ¡ymus, neįvertino, kad paviljono registracijos Nekilnojamojo turto registre dienÄ Å¡aligatvio nuomos sutartis buvo pasibaigusi.

Nepagrįstai įregistravus paviljonÄ kaip nekilnojamÄ jį daiktÄ , nekilnojamojo turto savininkas atitinkamai, vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (nauja nutarimo redakcija, Žin.,  2004, Nr. (duomenys neskelbtini)), nepagrįstai įgyja su statiniu susijusių teisių į žemės sklypÄ (unikalus       Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, todėl pažeidžiami valstybės interesai.Atsakovas VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į skundÄ (T 1, b. l. 52–56) prašė atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ .Atsakovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas per įgaliotinį UAB „Paverba“ 2007 m. rugpjūčio 22 d. pateikė jam praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti ginčo nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ bei įregistruoti daiktines teises į jį.

PareiÅ¡kėjas kartu su praÅ¡ymu Registro tvarkytojui pateikė Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybinės statinių statybos inspekcijos UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentÅ«rai 1997 m. liepos 18 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius) ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1998 m. sausio 9 d. aktÄ Nr. 1802 „Dėl individualaus statinio priėmimo naudoti“ (pataisytas 2007 m. rugpjūčio 17 d.), kuriuose statytoju nurodoma UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentÅ«ra.

Pažymėjo, kad paminėtas 1998 m. sausio 9 d. aktas Nr. 1802 ir buvo nekilnojamojo daikto suformavimo teisėtumÄ ir daiktinių teisių į jį atsiradimÄ patvirtinančiu dokumentu (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 1 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. 1 d.), kurio pagrindu įraÅ¡omi statinio kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrÄ ir registruojami duomenys apie daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ turėtojÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina ir CK 4.255 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nustatantis, jog juridinių faktų įvykimÄ patvirtinančiu dokumentu, kuriuo remiantis Å¡ie juridiniai faktai registruojami vieÅ¡ajame registre, yra valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas.

Ginčo nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį teisinis registravimas Nekilnojamojo turto registre buvo atliktas paties pareiškėjo kartu su prašymu pateikto teisėto ir nenuginčyto dokumento pagrindu bei atitiko Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Kadastro nuostatai) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės    2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų   (toliau – Registro nuostatai) reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas su 2009 m. rugsėjo 25 d. praÅ¡ymu panaikinti prekybos paviljono, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų įraÅ¡Ä Nekilnojamojo turto registre į VÄ® Registrų centro Vilniaus filialÄ kreipėsi tik praėjus 2 metams po nekilnojamojo daikto ir teisių į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, atlikto jo paties praÅ¡ymo pagrindu. Teritorinis registratorius, vadovaudamasis tuo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių daiktinių teisių pasibaigimo ir daikto žuvimo faktÄ , atsisakė patenkinti tokį UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentÅ«ros praÅ¡ymÄ (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. 1, 4 d., Registro nuostatų 36 p.).

Pagal teisinio registravimo Nekilnojamojo turto registre dokumentus – Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybinės statinių statybos inspekcijos UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentÅ«rai 1997 m. liepos 18 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1998 m. sausio 9 d. aktÄ Â Â Â Â Â Â Nr. 1802 „Dėl individualaus statinio priėmimo naudoti“ (pataisytÄ 2007 m. rugpjūčio 17 d.)    bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ , ginčo statinys nėra laikinas, paminėtuose dokumentuose apie tai nėra net užsimenama.

Tiek prekybos paviljono priėmimo naudoti akto iÅ¡davimo metu, tiek Å¡iuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (toliau – STR 1.11.01:2002) numato, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo  turto registre. Teisės aktai nesuteikia Registro tvarkytojui teisės vertinti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodytų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įraÅ¡ymo         į Nekilnojamojo turto kadastrÄ ir jų pakeitimo ar Nekilnojamojo turto registro įstatymo            22 straipsnyje nurodytų daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ atsiradimÄ patvirtinančių pagrindų teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo statinio ir daiktinių teisių į jį teisinio registravimo dokumentas buvo teisėtas, pagrįstas ir nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, jo pagrindu atliktas teisinis registravimas atitiko teisinį registravimÄ Nekilnojamojo turto registre reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus bei nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisių ir jo teisėtų interesų. Pats pareiÅ¡kėjas piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis, nes, žinodamas, kad ginčo statinys, vadovaujantis jo minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1476/2002, yra laikomas laikinu statiniu, Å¡ios nutarties nepateikė      ir apie jÄ neinformavo Registro tvarkytojo nei 2007 m. registruojant nekilnojamÄ jį daiktÄ Nekilnojamojo turto registre, nei kartu su 2009 m. rugsėjo 25 d. praÅ¡ymu panaikinti prekybos paviljono, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų įraÅ¡Ä Nekilnojamojo turto registre.

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo įstaiga nėra įpareigota savo iniciatyva rinkti dokumentus dėl nekilnojamųjų daiktų ar daiktinių teisių į juos teisinio įregistravimo, o tik atlieka jai pateiktų dokumentų analizę ir pagal juos atlieka nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos ir kt. teisinį registravimÄ Nekilnojamojo turto registre arba atsisako jį atlikti. Pateikti turimus ar jiems žinomus galiojančius dokumentus ar duomenis yra nekilnojamojo daikto savininko (ar kitų daiktinių teisių turėtojo) pareiga.

Atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registre atliktas ginčo statinio ir teisių į jį teisinis registravimas yra teisėtas ir pagrįstas, atliktas laikantis tuo metu teisinį registravimÄ reglamentavusių norminių aktų nustatytos tvarkos, paties pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu ir jo paties norminių teisės aktų nustatyta tvarka pateiktų galiojančių dokumentų, už kurių turinio teisėtumÄ ir teisingumÄ Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neatsako, pagrindais,    Registro tvarkytojo atžvilgiu keliami reikalavimai yra nepagrįsti, todėl skundas turėtų bÅ«ti atmestas.

BÅ«tent tokiu – duomenų atitikimo pateiktiems dokumentams – bÅ«du užtikrinamas į Nekilnojamojo turto registrÄ Ä¯raÅ¡ytų duomenų teisingumas, o tai Å¡iuo atveju VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas ir užtikrino. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio   2 dalimi, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu Å¡ie duomenys buvo įraÅ¡yti; už pačių dokumentų ir jų suraÅ¡ymo teisingumÄ ir pagrįstumÄ yra atsakingos juos suraÅ¡iusios ir iÅ¡davusios kompetentingos institucijos.

PareiÅ¡kėjas neturi teisės ginti vieÅ¡ojo intereso, taigi neturi teisės     ir VÄ® Registrų centro Vilniaus filialui reikÅ¡ti argumentų, kad tariamai ginčo statinio ir daiktinių teisių į jį įregistravimas Nekilnojamojo turto registre pažeidžia valstybės interesus.Trečiasis suinteresuotas asmuo VÄ® Registrų centras atsiliepimu į skundÄ (T 1, b. l.

84) prašė atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ .VÄ® Registrų centras nurodė, kad pareiÅ¡kėjo skundas teismui yra analogiÅ¡kas pateiktam Komisijai ir jame nėra pasisakyta dėl Komisijos priimtame sprendime iÅ¡dėstytų argumentų, todėl atsiliepimo argumentai yra tie patys, kurie yra iÅ¡dėstyti 2009 m. gruodžio 1 d. sprendime Nr. 394. Papildomai pažymėjo, jog 1998 m. sausio 9 d. statinio priėmimo naudoti akto iÅ¡davimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. rugpjūčio   23 d.

įsakymu Nr. 108 patvirtinto organizacinio tvarkomojo reglamento ,,Statinių priėmimo naudoti tvarka“ STR 1.11.01:1996 (toliau – STR 1.11.01:1996) 3.14 punkte nurodyta, kad, priimant naudoti laikinÄ statinį, priėmimo akte nurodoma data, iki kurios leista šį statinį naudoti. Å iuo atveju prekybos paviljono priėmimo naudoti akte duomenų apie priimamo statinio laikinumÄ nebuvo nurodyta, todėl dėl Å¡ios bei kitų Komisijos sprendime nurodytų priežasčių prekybos paviljono registracija Nekilnojamojo turto registre yra pagrįsta ir gali bÅ«ti panaikinta tik panaikinus jo įregistravimo pagrindÄ .Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) atsiliepimu į skundÄ (T 1, b. l. 101–102) prašė nagrinėti skundÄ teismo nuožiÅ«ra.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad, atsižvelgiant į tai,    jog STR 1.11.01:1996 3.14 papunktyje nustatyta, kad, priimant naudoti laikinÄ statinį, priėmimo akte nurodoma data, iki kurios leista šį statinį naudoti, o paviljono priėmimo akte toks    terminas nenurodytas, nėra pagrindo naikinti paviljono registracijÄ , kol yra galiojantis Å¡io statinio priėmimo aktas.Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu į skundÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â (T 1, b. l. 151–152) prašė patenkinti skundÄ .

AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodė, kad 1997 m. tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir pareiÅ¡kėjo bei jo atstovaujamų verslininkų darbdavių konfederacijos narių buvo sudaryta atviro tipo statinio (Å¡aligatvio) nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Å¡aligatvio nuomos prekybos paviljono statybai. PareiÅ¡kėjas ir verslininkų darbdavių konfederacijos nariai, pasiraÅ¡ydami Å¡iÄ sutartį, žinojo, kad jiems perduodamas atviro tipo statinys (Å¡aligatvis) gali bÅ«ti naudojamas tik laikinam prekybos paviljonui įrengti ir kad žemės sklype, ant kurio stovi paviljonas, yra leidžiama statyti tik laikino tipo statinius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. gruodžio    4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1476/2002 nustatė, kad paviljonas yra laikinas   statinys. Å i aplinkybė nagrinėjamame ginče turi prejudicinę galiÄ . PareiÅ¡kėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims tokia aplinkybė yra žinoma, nes jie buvo paminėtos civilinės bylos Å¡alimis. Vadovaujantis paviljono statymo metu galiojusiais teisės aktais, laikinojo tipo statiniai nėra teisiÅ¡kai registruojami. Jeigu paviljonas buvo laikomas nekilnojamuoju turtu nuo pat jo pastatymo dienos, statytojas turėjo jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre iÅ¡kart po pastatymo, t. y. 1998 m., o ne praėjus deÅ¡imt metų po pastatyto statinio naudojimo.

Kadangi paviljonas iÅ¡kart po pastatymo įregistruotas nebuvo, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas  (statytojas) ir tretieji suinteresuoti asmenys suprato, kad statinys yra laikino tipo, nelaikė jo nekilnojamuoju turtu ir nematė bÅ«tinybės jį registruoti. Statinys buvo įregistruotas tik 2007 m. rugpjūčio 28 d., kai baigėsi 1997 m. Å¡aligatvio nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo bei kitų nuomininkų pareikalavo nukelti nuo Å¡aligatvio savo laikino tipo statinį – paviljonÄ .

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pareiÅ¡kėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys, įregistruodami paviljonÄ kaip nekilnojamÄ jį turtÄ , pakeisdami jo      teisinį statusÄ , pažeidė įstatymus, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytus prejudicinius faktus ir tuo pažeidė AB „Lietuvos geležinkeliai“ teises ir teisėtus interesus,        ant įmonės valdomo sklypo įregistruodami nekilnojamÄ jį turtÄ . Atsižvelgiant į tai, paviljono, kaip laikino ir neregistruotino statinio, registracija turėtų bÅ«ti panaikinta.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimu                  (T 2, b. l. 19–29) patenkino pareiÅ¡kėjo skundÄ . Teismas panaikino Komisijos 2009 m. gruodžio  1 d. sprendimÄ Nr. 394 bei VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo 2009 m. spalio 13 d. sprendimÄ Â Â Nr. IN(5.1.15.)-33688 ir įpareigojo VÄ® Registrų centrÄ panaikinti 2007 m. rugpjūčio 28 d. atliktÄ prekybos paviljono, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre.Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjo keliamo ginčo esmė – ar atsakovas pagrįstai atliko laikino statinio – paviljono, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ ir tuo pagrindu ji turi bÅ«ti panaikinta ir laikinas statinys iÅ¡registruotas iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, o ne todėl, kad nekilnojamasis daiktas žuvo, pasibaigė turto registre įregistruota daiktinė teisė   ar pasikeitė daiktinės teisės turėtojas.

Spręsdamas ginÄÄ , teismas patikrino, ar ginčo statinys Nekilnojamojo turto registre įregistruotas teisėtai ir ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas šį statinį įregistruoti. Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi,  12 straipsnio 1, 2 dalimis, 13 straipsnio 2, 4 dalimis, 14 straipsniu, 15 straipsnio 1 dalimi, Kadastro nuostatų 88 punktu, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi,      32 straipsnio 4 dalimi. Teismas nustatė, kad atsakovas 2007 m. kovo 1 d. sprendimu atsisakė įraÅ¡yti pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini), duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ , vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 3 punktu, Å¡io įstatymo      7 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad prekybos paviljonas yra laikinas statinys, ir STR 1.01.07:2002 6.1 punktu, kuriame nurodyta, kad laikini statiniai ir teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neregistruojamos.

Komisija, 2007 m. gegužės 16 d. sprendimu panaikinusi atsakovo sprendimÄ , priėmė naujÄ sprendimÄ , vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punktu, sprendimo priėmimÄ atidėti, kol bus iÅ¡taisyti pateiktuose dokumentuose nustatyti nesutapimai ir trÅ«kumai. Komisija taip pat nutarė, kad ginčo statinys nėra laikinas, nes statinio priėmimo naudoti akte ir 1997 m. liepos 18 d. leidime vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini) tai nenurodyta. UAB „Paverba“, veikdama pagal pareiÅ¡kėjo įgaliojimÄ , su 2007 m. rugpjūčio 22 d. praÅ¡ymu dėl paviljono įregistravimo VÄ® Registrų centro Vilniaus filialui pateikė 2007 m. rugpjūčio 17 d. pataisytÄ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1998 m. sausio 9 d. aktÄ Nr. 1802 „Dėl individualaus statinio priėmimo naudoti“.

IÅ¡taisymai atlikti pasiraÅ¡ytinai Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento direktoriaus V. D. Teismas įvertino liudytojo V. D. parodymus, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1998 m. sausio 9 d. akto Nr. 1802 patvirtintÄ kopijÄ be pataisymų. Teismas taip pat vadovavosi STR 1.11.01:2002 9.6, 24, 34 punktais. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre pastatas – paviljonas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įregistruotas UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentÅ«ros vardu.

Ä®registravimo pagrindas – 1998 m. sausio 9 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 1802. Ä®raÅ¡as galioja nuo 2007 m. rugpjūčio 28 d. Pirminiame (be pataisymų) 1998 m. sausio 9 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte       Nr. 1802 nurodyta, kad statytojo UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentÅ«ros 1 aukÅ¡to prekybos paviljonas, esantis Vilniaus geležinkelio stoties aikÅ¡tėje, (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 74,86 m2 (pagal projektÄ ir faktiÅ¡kai), yra be pamatų, be perdangos, surenkamomis sienomis ir metaliniu stogu.

Nukrypimų nuo suderinto projekto nepastebėta. 1997 m. sausio 9 d. statinio nuomos sutartyje Å¡alys specialiosios paskirties akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“    (toliau – SPAB „Lietuvos geležinkeliai“) ir UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentÅ«ra susitarė, jog nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu (iki 2006 m. gruodžio 31 d.) nuomininkas turi teisę perduotÄ atviro tipo statinį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), naudoti laikino prekybos paviljono įrengimui. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1476/2002 nustatė, kad prekybos paviljonas yra laikinas statinys, kurį leidžiama pastatyti (sumontuoti) ne ilgiau kaip 5 metams, o, leidimo terminui pasibaigus, jis gali bÅ«ti nugriautas ar perkeltas į kitÄ vietÄ (Statybos įstatymo 2 str., 1996 m. kovo 9 d. redakcija).

IeÅ¡kovai, pasiraÅ¡ydami statinio nuomos sutartį, žinojo, kad jiems perduotas statinys gali bÅ«ti naudojamas laikino prekybos paviljono įrengimui ir kad žemės sklype, ant kurio stovi paviljonas, yra leidžiama statyti tik laikino tipo statinius. Teismas nutarė, kad nėra pagrindo panaikinti Valstybinės statybos inspekcijos 1998 m. sausio 9 d. akto, kuriuo buvo priimtas naudoti ginčo paviljonas, ir įpareigoti atsakovÄ atlikti paviljono – laikino statinio – teisinę registracijÄ (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 58 str. 2 d.).

Be to, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-88-631/2008 2008 m. gegužės 22 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo įpareigojo ieÅ¡kovus atlaisvinti atviro tipo statinį (Å¡aligatvį), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nes 2007 m. sausio 1 d. pasibaigė Å¡aligatvio, ant kurio stovi ginčo paviljonas, nuomos sutartis, sudaryta 1997 m. sausio 9 d. su Å¡aligatvio valdytoju AB „Lietuvos geležinkeliai“. Teismas konstatavo, kad 1997 m. sausio 9 d. tarp SPAB „Lietuvos geležinkeliai“ ir pareiÅ¡kėjo bei jo atstovaujamų verslininkų darbdavių konfederacijos narių buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 140 m2 bendro ploto atviro tipo statinio (Å¡aligatvio), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuomos laikino prekybos paviljono statybai.

Nuomos terminas nustatytas nuo 1996 m. gruodžio 31 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. Numatyta, kad nuomininkas privalo naudoti statinį tik pagal tiesioginę paskirtį ir, pasibaigus sutarties terminui arba jÄ nutraukus prieÅ¡ terminÄ , perduoti pagal aktÄ tvarkingÄ atviro tipo statinį. Pirminio (netaisyto) 1998 m. sausio 9 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 1802 duomenys patvirtina, kad paviljonas buvo pastatytas kaip laikino tipo statinys be pamatų. Ä® bylÄ pateiktos 1998 m. paviljono dalies pirkimo–pardavimo sutartys, kuriomis tretieji suinteresuoti asmenys įsigijo ginčo paviljono dalis, patvirtina, kad jie pirko laikinÄ statinį – prekybos paviljonÄ , pastatytÄ 1997 m. sausio 9 d. nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, be teisės keisti jo konstrukcijas, perplanuoti ar kitaip pertvarkyti.

Tretieji suinteresuoti asmenys pasirašė 1997 m. sausio 9 d. nuomos sutarties, sudarytos laikino prekybos paviljono įrengimui, priede Nr. 1, todėl neturi teisinio pagrindo teigti, kad įsigijo nekilnojamojo daikto dalis, nes 1997 m. sausio 9 d. nuomos sutarties sÄ lygos jiems buvo žinomos. Tarp Å¡alių nuo 2000 m. vyko ir kiti teisminiai ginčai, siekiant įpareigoti Valstybinę statybos inspekcijÄ Ä¯registruoti prekybos paviljono Vilniuje, (duomenys neskelbtini), statytojais ir pripažinti negaliojančiu 1998 m. sausio 9 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr. 1802, tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas atsisakė patenkinti reikalavimus, konstatavęs, kad ginčo paviljonas yra laikinas statinys, kuris, pagal teisės aktų nuostatas, negali bÅ«ti teisiÅ¡kai registruojamas, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs ginÄÄ , sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Byloje nenustatyta ir nėra duomenų, kad po šio ginčo paviljonas būtų perstatytas ar kitaip rekonstruotas ir faktinė padėtis, buvusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1476/2002 priėmimo metu, yra pasikeitusi. 1997 m. sausio 9 d. nuomos sutartis dėl šaligatvio nuomos laikino paviljono pastatymui yra pasibaigusi 2007 m. sausio 1 d. Žemės sklypo, kuriame pastatytas paviljonas, savininkė yra Lietuvos Respublika, patikėjimo teise nuo 2004 m. gruodžio 23 d. jį valdo AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Be to, pareiÅ¡kėjas 2007 m. liepos 10 d. iÅ¡duotu įgaliojimu nebuvo įgaliojęs UAB „Paverba“ atlikti paminėto paviljono teisinę registracijÄ jo vardu. Pats pareiÅ¡kėjas neturėjo teisės įregistruoti ginčo paviljono Nekilnojamojo turto registre savo vardu, nes Å¡aligatvio, ant kurio pastatytas paviljonas, nuomos sutartis 2007 m. jau buvo pasibaigusi, o pareiÅ¡kėjas neturėjo žemės savininko ar valdytojo sutikimo atlikti paviljono teisinę registracijÄ . Teismas įvertino Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas 2007 m. kovo 1 d. sprendimu pagrįstai buvo atsisakęs atlikti ginčo paviljono teisinę registracijÄ , nes buvo nustatyta, jog pateiktoje kadastrinių matavimų byloje 1997 m. lapkričio 24 d. surinkti kadastro duomenys apie prekybos paviljonus, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir stoginę (duomenys neskelbtini), esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nesutampa su Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1998 m. sausio 9 d. statinio priėmimo naudoti akte Nr. 1802 nurodytais duomenimis, be to, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, STR 1.01.07:2002 6.1 punktÄ , paviljonas yra laikinas statinys, o laikini statiniai ir teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neregistruojamos.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad atsakovo 2007 m. rugpjūčio   28 d. atlikta prekybos paviljono, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (unikalus                        Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip nekilnojamojo daikto teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre yra neteisėta ir nepagrįsta, prieštaraujanti byloje nustatytiems faktams ir Statybos įstatymo, Nekilnojamojo turto registro įstatymo, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimams bei įsiteisėjusių teismo sprendimų civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1476/2002, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-88-631/2008) nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas (ABTĮ 57 str., 88 str. 2 p.).

Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl termino kreiptis į teismÄ dėl statinio teisinės registracijos panaikinimo, atsakovas neprašė taikyti senaties termino, todėl, teismo nuomone, ABTÄ®             33 straipsnyje nustatytas terminas nėra praleistas, o ginčas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės. III. Atsakovas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 53–57) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas neteisingai konstatavo ginčo dalykÄ . Nusprendęs nagrinėti tik 2007 m. priimtus sprendimus, t. y. ar pagrįstai atlikta teisinė registracija, teismas peržengė skundo ribas, nenagrinėjo 2009 m. priimtų sprendimų, kuriais atsisakyta iÅ¡registruoti pareiÅ¡kėjo nuosavybės teises į paminėtÄ statinį, atitikimo teisės aktų reikalavimams.2. Teismo sprendime nėra iÅ¡vadų, ar jame iÅ¡vardinti teisės aktai buvo pažeisti, nėra motyvų, ar juos pažeidė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, atlikdamas teisinę registracijÄ .

3. Nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu teismas konstatavo, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turi bÅ«ti teikiamas sutikimas, norint atlikti pastato teisinę registracijÄ , ir kokiu pagrindu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turėjo reikalauti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo tokio sutikimo, nes jis negali virÅ¡yti savo kompetencijos ir reikalauti pateikti dokumentus, kurie nenumatyti įstatymuose. Teismas neįsigilino į teisės aktų, reglamentuojančių statybos procesÄ ir jo teisėtumo tikrinimÄ , normas.4. PareiÅ¡kėjo skunde nebuvo nurodyta, jog yra skundžiami 2007 m. priimti sprendimai, todėl dokumentų bei įrodymų, susijusių su jų priėmimu, neteikė, taip pat nepateikė UAB „Paverba“ įgaliojimo dėl teisinio registravimo atlikimo pareiÅ¡kėjo vardu, kurį pateikia apeliacinės instancijos teismui. Ä®galiojimas pasiraÅ¡ytas paties pareiÅ¡kėjo, todėl jis žinojo, jog suteikė Å¡iam trečiajam suinteresuotam asmeniui teisę atlikti teisinę registracijÄ .

5. Teismas netinkamai įvertino liudytojo V. D. parodymus, nenurodė jokių motyvų ar teisės aktų, kodėl nelaikė raÅ¡ytiniu įrodymu 2007 m. rugpjūčio 17 d. iÅ¡taisyto 1998 m. sausio    9 d. statinio priėmimo naudoti akto, kuris patvirtino bÅ«tent nekilnojamojo daikto priėmimÄ naudoti.

6. Nepagrįsta išvada, kad paminėtos civilinės bylos vyko tarp tų pačių šalių. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nebuvo proceso dalyviu, todėl nustatytos faktinės aplinkybės nebuvo žinomos. Pareiškėjas 2009 m. rugsėjo 25 d. prašyme nurodė vienintelę priežastį, dėl kurios turi būti panaikinta teisinė registracija, - ginčo statinys stovi ne ant jam priklausančio žemės sklypo. Dokumentų ar kitokių duomenų savo iniciatyva rinkimas nėra Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija.

Teismas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui priskyrė teises ir pareigas, kurių jis pagal galiojančius teisės aktus neatlieka, nesilaikė ne tik įstatymuose, bet ir teismų praktikoje įtvirtintų principų vieÅ¡ojo administravimo subjektų kompetencijos ribų klausimais.Trečiasis suinteresuotas asmuo VÄ® Registrų centras apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 50–52) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ ir atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Å ioje byloje kilusio ginčo esmė – ar pagrįstai VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas atsisakė patenkinti 2009 m. rugsėjo 25 d. pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl paviljono teisinės registracijos panaikinimo. Teismas vertino ne VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo 2009 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. IN(5.1.15.)-33688 ir Komisijos 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 394 pagrįstumÄ , bet 2007 m. rugpjūčio 28 d. VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo atliktos paviljono teisinės registracijos pagrįstumÄ .

Reikalavimo panaikinti VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendimÄ pareiÅ¡kėjas nekėlė. Å is sprendimas nebuvo apskųstas Centriniam registratoriui, dėl jo nėra priimtas Komisijos sprendimas, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti jo pagrįstumo, virÅ¡ydamas savo kompetencijÄ (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str., 31 str. 1 d.). Teismas nenurodė jokių ginčijamų sprendimų neteisėtumo motyvų.2. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius dokumentus bei kitus įrodymus dėl ginčo statinio – prekybos paviljono teisinio statuso.

Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog prekybos paviljono statinys yra laikinas pastatas, todėl jis neturi bÅ«ti registruojamas Nekilnojamojo turto registre. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Paverba“ apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 42–48)          praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ Â Â Â Â ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Skundžiamas nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį teisinis registravimas buvo atliktas dar 2007 m. rugpjūčio 28 d. paties pareiÅ¡kėjo, veikusio per įgaliotÄ asmenį, praÅ¡ymu ir jo pateiktų teisėtų ir nenuginčytų dokumentų pagrindu.

PareiÅ¡kėjas neginčijo iÅ¡duoto įgaliojimo, neprašė atnaujinti praleistÄ terminÄ ir nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių ABTÄ®          32 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas buvo praleistas. Nors pareiÅ¡kėjas skundė Komisijos 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ Nr. 394 ir VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo 2009 m. spalio 13 d. sprendimÄ Nr. IN(5.1.15.)-33688, jo skundo tikslas – nekilnojamojo daikto teisinės registracijos, atliktos daugiau nei prieÅ¡ 2 metus, panaikinimas.

Remiantis Lietuvos       vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje        Nr. AS858-211/2010, 2010 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-203/2010, senaties terminas kreiptis į teismÄ turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo sprendimo įregistruoti paviljonÄ Nekilnojamojo turto registre dienos. Senaties termino praleidimo faktÄ atsiliepime į skundÄ nurodė atsakovas.

2. Teismas nepagrįstai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1476/2002 konstatuotÄ faktÄ , jog prekybos paviljonas yra laikinas statinys, kurį leidžiama pastatyti (sumontuoti) ne ilgiau kaip 5 metams, laikė prejudiciniu. Nekonstatuota, jog paviljonas apskritai negali bÅ«tų nekilnojamuoju statiniu kaip objektyvios tiesos faktas, bet padaryta iÅ¡vada, kad statinys yra laikinas pagal byloje surinktus įrodymus. Nevertinti 1998 m. sausio 9 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. 1802 2007 m. rugpjūčio 17 d. padaryti pataisymai, kurie paneigia faktÄ , jog ginčo statinys yra laikinas, ir byloja apie tai, jog statinys yra su betoniniais pamatais.

Paviljono dalių savininkai M. K. individuali įmonė (toliau – M. K. IĮ), savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ bei R. K. nebuvo proceso dalyviais civilinėje byloje.3. 2007 m. liepos 10 d. įgaliojime aiškiai nurodoma įgaliotojas, įgaliotinis, objektas, dėl kurio turi būti atlikti veiksmai, institucija, kurioje turi būti atlikti veiksmai, ir patys veiksmai, kuriuos įgaliojama atlikti – kadastrinių matavimų patikslinimo veiksmai ir kiti susiję veiksmai VĮ Registrų centre.

Å ie veiksmai ir buvo atliekami tam, kad bÅ«tų iÅ¡taisyti netikslumai, siekiant atlikti statinio teisinę registracijÄ . Å io įgaliojimo bei jo pagrindu atliktų veiksmų pareiÅ¡kėjas neginčija. Visi paminėti veiksmai buvo atliekami pareiÅ¡kėjo sÄ skaita. Ä®galiojimo pagrindu atliktų veiksmų rezultatÄ pareiÅ¡kėjas priėmė ir jokių pretenzijų įgaliotiniui nėra pateikęs. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo laikyti, jog paviljono teisinę registracijÄ atliko neįgaliotas asmuo.4.

Teismas vadovavosi 1998 m. sausio 9 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 1802, tačiau nesivadovavo 2007 m. rugpjūčio 17 d. jame padarytais pataisymais. Yra tik vienas 1998 m. sausio 9 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 1802 ir šiame        akte 2007 m. rugpjūčio 17 d. padaryti pataisymai. Teismas nepateikė argumentų, dėl kurių buvo atmestas įrodymas – 1998 m. sausio 9 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. 1802 atlikti pataisymai, tampa neaišku dėl kitų šiame akte padarytų pataisymų (ABTĮ 57 str. 3 d.,     87 str. 4 d. 3 p.).5.

Tarp sudarytų nuomos sutarties bei rangos ir paviljono pirkimo–pardavimo sutarčių yra akivaizdus prieÅ¡taravimas dėl sutarčių Å¡alių valios, egzistavęs nuo pat jų sudarymo. Å ių sutarčių prievolinių santykių vertinimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Atitinkami ieÅ¡kiniai jau yra nagrinėjami kituose teismuose. Aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjas tiek pats, tiek per įgaliotÄ asmenį daugkartiniais veiksmais siekė pastatyto paviljono teisinės registracijos, Å¡iuos veiksmus atliko jau pasibaigus nuomos sutarties terminui (t. y. po 2007 m. sausio 1 d.), paviljono teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre atlikta jo vardu ir praÅ¡ymu, turėtų bÅ«ti įvertintos sprendžiant senaties termino taikymo klausimÄ .

PareiÅ¡kėjas piktnaudžiauja teise kreiptis į teismÄ .6. Teismas konstatavo, jog ginčo statinio teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre prieÅ¡tarauja Statybos įstatymo, Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimams, tačiau nenurodė, kokioms konkrečiai teisės normoms, t. y. nepagrindė tokios iÅ¡vados ir jos nemotyvavo (ABTÄ® 87 str. 4 d. 4 p.). Teisėtai ir pagrįstai atlikta statinio registracija Nekilnojamojo turto registre gali bÅ«ti panaikinta įstatymo nustatytais pagrindais (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. 1, 4 d., Registro nuostatų 36 p.).Trečiasis suinteresuotas asmuo M.

K. IÄ® apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 38–40) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ ir nutraukti bylÄ .M. K. IÄ® nurodo, kad skundžiamas nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį teisinis registravimas buvo atliktas dar 2007 m. rugpjūčio 28 d. paties pareiÅ¡kėjo, veikusio per įgaliotÄ asmenį, praÅ¡ymu ir jo pateiktų teisėtų ir nenuginčytų dokumentų pagrindu. PareiÅ¡kėjas neginčijo iÅ¡duoto įgaliojimo, neprašė atnaujinti praleistÄ terminÄ ir nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių ABTÄ® 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas buvo praleistas.

Nors pareiÅ¡kėjas skundė Komisijos 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ Nr. 394 ir VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo     2009 m. spalio 13 d. sprendimÄ Nr. IN(5.1.15.)-33688, jo skundo tikslas – nekilnojamojo daikto teisinės registracijos, atliktos daugiau nei prieÅ¡ 2 metus, panaikinimas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje        Nr. AS858-211/2010, 2010 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-203/2010, senaties terminas kreiptis į teismÄ turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo sprendimo įregistruoti paviljonÄ Nekilnojamojo turto registre dienos.

Senaties termino praleidimo faktÄ atsiliepime į skundÄ nurodė atsakovas. PareiÅ¡kėjas atsiliepimu į apeliacinius skundus (T 2, b. l. 77–82) praÅ¡o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinius skundus atmesti, priteisti iÅ¡ apeliantų jo patirtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentai:1. Laikėsi įstatymo nustatytos iÅ¡ankstinės neteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos: teritorinio registratoriaus 2009 m. spalio 13 d. sprendimÄ apskundė Centriniam registratoriui, o Å¡io 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ â€“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui per ABTÄ® 32 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 20 dienų terminÄ .

Skundė individualius administracinius aktus, kurie, jo manymu, pažeidžia jo interesus, įstatymų nustatyta tvarka, todėl negalima jokiu bÅ«du teigti, kad praleido terminÄ skundui paduoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo     2010 m. kovo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-203/2010 nagrinėtos aplinkybės iÅ¡ esmės skyrėsi nuo Å¡ios bylos aplinkybių.

2. Prašė panaikinti ab initio paviljono kaip nekilnojamojo daikto teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre jo vardu. Daiktinių teisių registravimas ar registracijos panaikinimas Nekilnojamojo turto registre yra susiję su daikto teisinės registracijos teisėtumu apskritai. Teismas pagrįstai aiÅ¡kinosi paviljono įregistravimo aplinkybes, kadangi jos buvo reikÅ¡mingos, siekiant visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ . Atsakovas byloje įrodinėjo su paviljono teisinės registracijos teisėtumu susijusias aplinkybes.3.

Paviljonas buvo pastatytas kaip laikino tipo statinys. Nesuprantama, kodėl ir kuo remiantis 1998 m. sausio 9 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. 1802 buvo padaryti pataisymai, patvirtinantys, jog paviljonas iÅ¡ laikino statinio buvo perstatytas, perkonstruotas į nekilnojamÄ jį daiktÄ . Pataisymus atlikusio pareigÅ«no V. D. paaiÅ¡kinimai yra visiÅ¡kai niekuo neparemti, nesutampa su paties liudytojo veiksmais. Vien tai, kad statybos leidime ar pripažinimo tinkamu naudoti akte nėra nurodyta, kad statinys yra laikinas, ir nenustatytas jo naudojimo terminas, savaime nepaneigia jo, kaip laikino statinio, teisinio režimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje      Nr. A4-457/2001).

IÅ¡ kitų aplinkybių taip pat yra akivaizdu, kad paviljonas yra laikinas statinys.4. Paviljonas apskritai negalėjo bÅ«ti registruojamas Nekilnojamojo turto registre jau vien dėl to, kad praÅ¡ymÄ dėl įregistravimo jo vardu pateikęs asmuo nebuvo įgaliotas tokį praÅ¡ymÄ pateikti. Registracijos metu jam priklausė tik 1/8 dalis paviljono. Ä®registravus jį kaip vienintelį paviljono savininkÄ , buvo pažeistos tikrųjų bendraturčių teisės. Esant tokiai situacijai, negali bÅ«ti įvykdytas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimas.

Dėl paviljono teisinio režimo pakeitimo susidarė įstatymams prieštaraujanti kolizinė situacija, pažeidžianti ne tik jo, bet ir valstybės interesus.

5. Nepaisant to, kad institucijų veiklÄ reguliuojantys teisės aktai nustato, kokius dokumentus ar aplinkybes jos turi vertinti, priimdamos vienus ar kitus sprendimus, kilus    ginčui ir jo sprendimÄ perdavus teismui, pastarasis turi vertinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes, nesvarbu, kad vienos ar kitos institucijos, kurios funkcijos susijusios su susiklosčiusia situacija, veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai ir nenumatė tų institucijų pareigos vertinti kai kurias iÅ¡ Å¡ių aplinkybių.Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu į apeliacinius skundus (T 2, b. l. 83–85) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ .

Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai sutikimo su apeliaciniais skundais argumentai:1. Statinys – prekybos paviljonas Nekilnojamojo turto registre pareiÅ¡kėjo vardu buvo įregistruotas 2007 m. rugpjūčio 28 d., todėl senaties terminas kreiptis į teismÄ turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo sprendimo įregistruoti paviljonÄ Nekilnojamojo turto registre dienos (ABTÄ® 33 str. 1 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-211/2009), tačiau teismas nevertino Å¡ios aplinkybės.2.

Teismas vertino ne VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo 2009 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. IN(5.1.15.)-33688 bei Komisijos 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 394 pagrįstumÄ Â Â Â Â Â Â Â Â ir teisėtumÄ , o 2007 m. rugpjūčio 28 d. VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo atliktos paviljono teisinės registracijos pagrįstumÄ . PareiÅ¡kėjas nekėlė reikalavimo panaikinti pastarÄ jį teritorinio registratoriaus sprendimÄ .

3. STR 1.11.01:1996 3.14 papunktyje nustatyta, jog, priimant naudoti laikinÄ statinį, priėmimo akte nurodoma data, iki kurios leista šį statinį naudoti. Paviljono priėmimo akte toks terminas nėra nurodytas, todėl nebuvo pagrindo naikinti paviljono registracijÄ , kol yra galiojantis Å¡io statinio priėmimo naudoti aktas.Trečiasis suinteresuotas asmuo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu į apeliacinius skundus (T 2, b. l. 72–75) praÅ¡o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio    4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinius skundus atmesti.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentai:1. Neturėjo ir negalėjo turėti tikslo leisti privatiems verslo subjektams statyti nekilnojamÄ jį turtÄ ant vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros. Paminėta nuomos sutartimi     leido nuomininkams laikinai naudotis iÅ¡nuomotu Å¡aligatviu, sutartyje pabrėžtinai nurodydamas, kad ant Å¡aligatvio leidžiama statyti tik laikino tipo statinį (prekybos paviljonÄ ) ir kad sutarties terminas yra 10 metų. Nuomininkai žinojo, kad iÅ¡sinuomotu Å¡aligatviu turėjo teisę naudotis laikinai ir statyti tik laikino tipo statinį.

Tokio statinio įregistravimas Nekilnojamojo turto registre pažeidžia nuomininkų įsipareigojimus pagal nuomos sutartį ir jo, kaip vieÅ¡osios geležinkelių infrastruktÅ«ros valdytojo, teises bei teisėtus interesus.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje      Nr. 3K-3-1476/2002 nustatyta aplinkybė, kad paviljonas yra laikinas statinys, turi prejudicinę galiÄ . PareiÅ¡kėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims Å¡i aplinkybė yra žinoma, kadangi jie buvo civilinės bylos Å¡alys.3.

Vadovaujantis paviljono statymo metu galiojusiais teisės aktais, laikino tipo statiniai nėra teisiÅ¡kai registruojami. Paviljono statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo iÅ¡duotas 1998 m., bet statinys įregistruotas tik 2007 m. rugpjūčio 28 d., kai baigėsi Å¡aligatvio nuomos sutartis ir jis pareiÅ¡kėjo bei kitų nuomininkų pareikalavo nusikelti nuo Å¡aligatvio savo laikino tipo statinį – paviljonÄ . Tuomet, paviljono statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte padarius formalius pataisymus, paviljonas buvo įregistruotas kaip nekilnojamasis turtas.

Statinio įregistravimo metu nuomos sutartis jau buvo pasibaigusi, nuomininkai neturėjo teisės vykdyti veiklos ir laikyti savo prekybos paviljonų ant AB „Lietuvos geležinkeliai“ patikėjimo teise valdomo Å¡aligatvio.4. Sprendimas įregistruoti paviljonÄ Nekilnojamojo turto registre neturi bÅ«ti vertinamas kaip iÅ¡ankstinis ginčo nagrinėjimas ne teismo tvarka. Kompetentingai institucijai priimant sprendimÄ Ä¯registruoti statinį nėra ginčo – tai tik juridinio fakto konstatavimas. IeÅ¡kinio senaties terminas neturi bÅ«ti skaičiuojamas nuo paviljono įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliaciniai skundai tenkintini.IÅ¡ bylos matyti, kad nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu panaikinti ginčo prekybos paviljono registracijÄ Nekilnojamojo turto registre. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tokia registracija (Å¡io objekto kadastro duomenų įraÅ¡ymas į Nekilnojamojo turto kadastrÄ ir atitinkamai - į Nekilnojamojo turto registrÄ ) buvo atlikta 2007 m. rugpjūčio 28 d. paties pareiÅ¡kėjo iniciatyva, jo vardu, ir tai buvo padaryta tuo metu kilusio ginčo dėl atsakovo atsisakymo tai padaryti nagrinėjimo ne teismo tvarka metu (centrinis registro tvarkytojas – trečiasis suinteresuotas asmuo (Komisija) – buvo priėmęs 2007 m. gegužės 16 d. sprendimÄ Nr. 168, kuriuo sprendimo įraÅ¡yti ginčo prekybos paviljono duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ priėmimÄ atidėjo 1 mėnesiui, per kurį pareiÅ¡kėjas buvo įpareigotas iÅ¡taisyti Å¡iame Komisijos sprendime nurodytus nesutapimus ir trÅ«kumus, bÅ«tent Å¡io Komisijos sprendimo pagrindu paminėta tuo metu pareiÅ¡kėjo siekiama registracija ir buvo atlikta).

PareiÅ¡kėjo 2009 m. rugsėjo 25 d. praÅ¡ymas panaikinti tokiÄ registracijÄ buvo paduotas atsakovui 2009 m. rugsėjo 30 d.(T 1, b. l. 13-14). IÅ¡ Å¡io praÅ¡ymo matyti, kad pareiÅ¡kėjas, nenurodydamas kokių nors naujai atsiradusių aplinkybių, iÅ¡ esmės ginčija paminėtos 2007 m. rugpjūčio 28 d. atliktos registracijos teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Pažymėtina, kad Å¡ioje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjo skundžiami atsakovo 2009 m. spalio 13 d. sprendimas ir Komisijos 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimas (kuriais buvo atsisakyta patenkinti paminėtÄ pareiÅ¡kėjo 2009 m. rugsėjo 25 d. praÅ¡ymÄ ) yra grindžiami Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ iÅ¡registruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė ar pasikeitė daiktinės teisės turėtojas.

Å iuose (pareiÅ¡kėjo skundžiamuose) sprendimuose buvo konstatuota, kad tokių dokumentų pareiÅ¡kėjas nepateikė.IÅ¡vardintos faktinės bylos aplinkybės, kolegijos manymu, yra reikÅ¡mingos bylai ta prasme, kad tik jas įvertinant yra galima identifikuoti kilusį ginÄÄ Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 – 32 straipsnių taikymo požiÅ«riu, be to, – nustatyti Å¡ioje administracinėje byloje tariamai pažeistÄ ir teismine tvarka ginamÄ teisę ABTÄ® taikymo požiÅ«riu. Pasisakydama dėl Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 – 32 straipsnių taikymo Å¡ioje administracinėje byloje, kolegija pažymi, jog Å¡iose teisės normose nustatyta teritorinių registratorių priimtų sprendimų apskundimo tvarka suponuoja situacijÄ , kad Å¡io, taip pat Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, taikymo požiÅ«riu yra aiÅ¡ku, dėl kokių Å¡ių įstatymų normų taikymo kilo Å¡ia tvarka nagrinėjamas ginčas.

Tai reiÅ¡kia, kad, nagrinėjant kilusį ginÄÄ ne teismo tvarka (toks nagrinėjimas yra bÅ«tinas prieÅ¡ paduodant skundÄ teismui) teritoriniam registratoriui, ginÄÄ dėl jo sprendimų nagrinėjančiai Komisijai, o vėliau ir teismui turi bÅ«ti žinomos ir suprantamos materialinės teisės normos, dėl kurių taikymo (neteisingo taikymo arba netaikymo) kilo atitinkamas suinteresuoto asmens ir teritorinio registratoriaus ginčas. Kolegija pažymi, kad nurodytÄ aiÅ¡kumÄ (materialinės teisės normos tinkamÄ pasirinkimÄ ) paprastai nulemia pats suinteresuoto asmens registro tvarkytojui pateiktas reikalavimas (praÅ¡ymas).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas paminėtu 2009 m. rugsėjo 25 d. praÅ¡ymu prašė iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamo turto registro jo paties (kaip pažymėta aukščiau, 2007-08-28 įregistruotÄ ) daiktinę teisę į ginčo objektÄ â€“ paminėtÄ prekybos paviljonÄ . Teisinius santykius dėl daiktinių teisių iÅ¡registravimo iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro reglamentuoja speciali Nekilnojamojo turto registro įstatymo norma – 16 straipsnis. Kitos Å¡io įstatymo normos tokių santykių nereglamentuoja. (Pažymėtina, kad nagrinėjamai situacijai negali bÅ«ti taikomos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatos dėl netikslių ir klaidingų Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo, nes Å¡ioje byloje kilusio ginčo esmė yra ne registro įraÅ¡o neatitikimas jį pagrindžiantiems dokumentams, o pačios daiktinės teisės registracijos teisėtumas).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovas ir Komisija, spręsdami pareiÅ¡kėjo 2009 m. rugsėjo 25 d. praÅ¡ymo pagrįstumo klausimÄ , teisingai pritaikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, t. y., pareiÅ¡kėjui nepateikus Å¡ioje teisės normoje numatytų dokumentų, nepatenkino jo praÅ¡ymo iÅ¡registruoti jo daiktinę teisę iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro.Pasisakydama dėl ABTÄ® taikymo nagrinėjamoje byloje, kolegija pirmiausia pažymi, kad Å¡is įstatymas yra skirtas teismui apginti į jį pasikreipusio asmens vieÅ¡ojo administravimo subjektų tariamai pažeistas jo teises arba įstatymų saugomus interesus (5 str., 22 str. 1 d.).

Taikydamas šį įstatymÄ , teismas turi nustatyti, kokia asmens teisė (arba įstatymų saugomi interesai) buvo tariamai pažeista, kokiais vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmais (ar neveikimu) ir kada tai buvo padaryta. Tik nustačius Å¡ias aplinkybes, teismas gali priimti vienÄ iÅ¡ ABTÄ® 88 straipsnyje numatytų sprendimų arba, esant atitinkamam pagrindui, priimti atitinkamÄ procesinį sprendimÄ dėl teismui paduoto skundo nenagrinėjimo iÅ¡ esmės. Nagrinėjama situacija yra ypatinga tuo, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo panaikinti jo paties iniciatyva atsiradusiÄ (įregistruotÄ Nekilnojamojo turto registre) daiktinę teisę.

Todėl jau vien dėl to teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo Å¡ioje byloje siekiama apginti teisė buvo pažeista vieÅ¡ojo administravimo subjekto. Be to, kolegija pabrėžia, kad (kaip jau buvo pasakyta aukščiau) savo teisių pažeidimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės sieja su pačiu nurodytos daiktinės teisės įregistravimu. Laiko ir veiksmo aspektais - su paminėtu Komisijos 2007 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 168 ir jo pagrindu atsakovo 2007 m. rugpjūčio 28 d. atlikta daiktinės teisės registracija Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.

ABTÄ® taikymo požiÅ«riu tai reiÅ¡kia, kad bÅ«tent Å¡ie Komisijos sprendimas ir atsakovo veiksmas galėtų bÅ«ti Komisijos (kaip ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos) ir teismo nagrinėjimo objektais, sprendžiant klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo Å¡ioje administracinėje byloje nurodytų teisių pažeidimo. Tačiau Å¡ie Komisijos sprendimas ir atsakovo veiksmas ABTÄ® nustatyta tvarka ir nustatytu terminu pareiÅ¡kėjo nebuvo apskųsti. Kolegija kartu pažymi, kad ABTÄ® taikymo požiÅ«riu negali bÅ«ti toleruojama situacija, kai formaliai teismui skundžiami vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimti sprendimai (Å¡iuo atveju atsakovo 2009-10-13 sprendimas ir Komisijos 2009-12-01 sprendimas) bÅ«tų panaudojami tik kaip priedanga sugrįžti prie anksčiau priimtų administracinių sprendimų peržiÅ«rėjimo, nepaisant jų (anksčiau priimtų sprendimų) apskundimui ABTÄ® nustatytos tvarkos.

PrieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų iÅ¡kreipta pati ABTÄ® esmė ir administracinių bylų nagrinėjimo teisme instituto paskirtis. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad, nagrinėdamas šį administracinį ginÄÄ , pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės (Nekilnojamojo turto registro įstatymo) normas bei padarė esminius ABTÄ® normų pažeidimus. Tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ (ABTÄ® 142 str. 1 d., 143 str.).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus dėl Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio taikymo Å¡ioje administracinėje byloje, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundas turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 p.).Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ panaikinti, o pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentÅ«ros skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                       Anatolijus Baranovas Artūras Drigotas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė