cc9940d3-e09f-4c59-96d1-ee24149a17fc · Vilniaus apygardos teismas

?hCivilinė byla Nr. e2A-1475-803/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15292-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.; 2.6.39.2.5.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės, RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialÄ , apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K.

Å . individualios įmonės ieÅ¡kinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialÄ , dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Mototoja“. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas K. Å . individuali įmonė (toliau – K. Å . IÄ®) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo priteisti 4337,38 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 6 procentus procesinių palÅ«kanų, 98 Eur žyminio mokesčio ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad prisijungimo bÅ«du 2016 m. balandžio 29 d. su atsakovu sudarė draudimo sutartį dėl ieÅ¡kovei priklausančio automobilio TOYOTA HILUX, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo, kuri galiojo nuo 2016-04-29 iki 2017-04-28, kurios sudarymÄ patvirtino draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pasirinktas draudimo variantas – nauja vertė. Automobilis buvo apdraustas nuo visų rizikų, sutarta 10 procentų iÅ¡skaita vagystės ir plėšimo atveju bei 100 Eur iÅ¡skaita kitais atvejais. Draudimo 579,10 Eur įmokÄ ieÅ¡kovas sumokėjo 2016 m. gegužės 9 d. Sutarties sudarymo ir draudžiamųjų įvykiu metu galiojo atsakovo draudimo taisyklių Nr. 030 redakcija.

3. Teigė, kad 2016 m. gruodžio 27 d. įvyko draudžiamasis įvykis – ieÅ¡kovo savininkui važiuojant automobiliu miÅ¡ko keliu, esančiu (duomenys neskelbtini), automobilį sumėtė, jis apačia lietėsi su kelio pavirÅ¡iumi, pavažiavus pasigirdo traÅ¡kesys, nustojo veikti priekinio tilto pavara. Po įvykio automobilis buvo pristatytas trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mototoja“, kuris nustatė, kad pažeistos priekinio kairės pusės pusaÅ¡io vidinė apsauginė bei vairo kolonėlės kairės pusės apsauginė gumos, pro pažeidimų vietose atsiradusius plyÅ¡ius pateko purvo, vandens, dirvožemio sÄ naudų bei kitų abrazyvinių medžiagų, kas įtakojo vairo kolonėlės ir priekinio kairės pusės pusaÅ¡io gedimus.

Ieškovas įrodinėjo, kad gedimai įvyko dėl išorinės mechaninės jėgos poveikio, bet ne dėl netinkamos detalių kokybės ar netinkamos eksploatacijos. 2016 m. gruodžio 27 d. buvo pranešta atsakovui, jo atstovai apžiūrėjo automobilį, fotografavo. Po automobilio remonto dokumentus apmokėjimui pateikė atsakovui, kuris kelis mėnesius neatsakė, o paskui 2017-03-27 pranešimu atsisakė mokėti, nes įvykis pripažintas nedraudžiamuoju.

4. Nurodė, kad 2017 m. vasario 28 d. įvyko kitas įvykis, savininkui važiuojant automobiliu kaimo keliu, esančiu (duomenys neskelbtini), automobilis slydo ir deÅ¡ine puse kliudė medį, buvo apgadintas deÅ¡inės pusės galinis sparnas, deÅ¡inės pusės galinio rato vidinis sparas. Apie įvykį praneÅ¡ta atsakovui, kuris atsisakė sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ , motyvuodamas, kad įvykis nedraudžiamasis. IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovo įvykio traktavimu kaip nedraudiminio, Draudimo taisyklių 3.1.3 punkte, 3.1.7 punkte nurodyta, kurie įvykiai nedraudžiamieji. Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė sutarties sÄ lyga, kuri taisyklėse turi bÅ«ti apibrėžta aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, o kai abejojama, sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai.

5. Pažymėjo, kad nei draudimo liudijime, nei draudimo taisyklėse nebuvo nustatyta, kas laikytina ,,ne kelių eismui skirta teritorija‘‘, tokia neapibrėžta sÄ lyga laikytina neaiÅ¡kia, todėl pagal contra preferentem taisyklę turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ieÅ¡kovo naudai. IeÅ¡kovas nurodė argumentus dėl kelių apibrėžimo, taip pat, kad ekspertinė pažyma nepaneigia ieÅ¡kovo argumentų, be to tai nėra ekspertizės aktas ir ne eksperto iÅ¡vada, o paprastas raÅ¡ytinis įrodymas, kurį surašė atsakovo darbuotojas. Trečiojo asmens UAB Mototoja specialistai nustatė automobilio pažeidimus, iÅ¡ kurių darytina iÅ¡vada, kad ne dėl automobilio eksploatacijos suplyÅ¡o apsauginės gumos.

6. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad jis iÅ¡samiai iÅ¡tyrė įvykį ir pateikė nedraudžiamojo įvykio aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Nurodo, kas yra ne kelių eismui skirta teritorija ir paaiÅ¡kina, kad ieÅ¡kovas tokiÄ teritorijÄ atpažįsta pagal požymius, pateikiamus teisės aktuose. Faktinės 2016 m. gruodžio 27 d. įvykio aplinkybės neatitinka keliui numatytų reikalavimų. Nedraudžiamuoju įvykiu pripažįstamas įvykis, kai automobilis eksploatuojamas ne kelių eismui skirtoje teritorijoje, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialÄ , 4 337,38 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 98 Eur žyminio mokesčio, 605 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų bei 6 procentus nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017-04-27) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos ieÅ¡kovo K. Å . IÄ® naudai.

8. Teismas vertino, kad nei draudimo liudijime, nei draudimo taisyklėse nebuvo nustatyta ,,ne kelių eismui skirta teritorija“; nebuvo nustatyta, kad negalima automobiliu važiuoti miÅ¡ko ar kaimo keliais arba važiuoti tik magistraliniais keliais ir / ar kraÅ¡to keliais. Tokia neapibrėžta sÄ lyga laikytina neaiÅ¡kia ir paneigiančia sutarties esmę, todėl turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ieÅ¡kovo naudai.

9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad miško kelias Dargionių miške bei kaimo kelias Eitulionių k., kuriais įvykių metu važiavo vairuotojas negali būti laikomi ,,ne kelių eismui skirta teritorija‘‘. Teismas pažymėjo, kad nei draudimo liudijime, nei draudimo taisyklėse nėra numatyta, kad negalima važiuoti keliais, neatitinkančiais techninių reglamentų. Pažymėjo, kad automobilis yra krovininis, jo masė iki 3,5 tonų, klasifikuojamas kaip ,,Pikapas K‘‘, todėl tai transporto priemonė objektyviai skirta važinėti žemesnės kategorijos kokybės keliais, tame tarpe, miško ir kaimo kelias.

10. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas 2016 m. gruodžio 27 d. nepagrįstai taikė Draudimo taisyklių 3.1.3 punktÄ , kuris nustato, jog nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kurio metu žala padaroma kaip pasekmė gedimų, atsiradusių transporto priemonėje dėl jos eksploatavimo. Trečiasis asmuo UAB „Mototoja“ nustatė, kad automobilio kairės pusės pusaÅ¡io vidinė apsauginė bei vairo kolonėlės kairės pusės apsauginė gumos buvo pažeistos ir suplyÅ¡o dėl iÅ¡orinės mechaninės jėgos poveikio, dėl ko į atsiradusius plyÅ¡ius pateko purvo, vandens ir dirvožemio bei kitų abrazyvinių medžiagų, kas įtakojo vairo kolonėlės ir priekinio kairės pusės pusaÅ¡io gedimus.

Konstatavo, kad tarp 2016 m. gruodžio 27 d. įvykio ir sugadinimo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kas atitinka Draudimo taisyklių 1.1 punkte apibrėžto Visų rizikų kasko draudimo sampratÄ â€“ sugadinimas dėl staigaus ir nenumatyto mechaninės jėgos poveikio iÅ¡ iÅ¡orės.

11. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai 2016 m. gruodžio 27 d. įvykiui, kvalifikuodamas jį nedraudžiamuoju, taikė du Draudimo taisyklių punktus, kurių kumuliacija negalima. Pagal 3.1.3 punktÄ nedraudžiamuoju yra toks įvykis, kurio metu žala padaroma kaip pasekmė gedimų pačioje transporto priemonėje, neturi reikÅ¡mės, kokiu keliu priemonė judėjo, o pagal 3.1.7 punktÄ nedraudžiamasis įvykis yra kai transporto priemonė eksploatuojama ne kelių eismui skirtoje teritorijoje, Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės ar gedimas atsirado dėl eksploatavimo, ar iÅ¡orinio poveikio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 12. Atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialÄ , pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo, kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė Å¡iuos esminius argumentus: 1.1. žala, atsiradusi ekspoatuojant automobilį ne kelių eismui skirtoje teritorijoje, yra laikoma nedraudžiamuoju įvykiu ir dėl to Draudimo taisyklėse nėra nurodyta pareigų, susijusių su automobilio eksploatavimu minėtose teritorijose.

Nedraudžiamieji įvykiai paÅ¡alina draudiko pareigÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ab initio, o sÄ lygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo iÅ¡mokos, buvimas įpareigoja draudikÄ arba ginÄÄ sprendžiantį teismÄ vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumÄ , jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį; 1.2. Draudimo taisyklių 3.1.7. punkto sÄ lygoje yra numatyta iÅ¡imtis iÅ¡ draudimo apsaugos, kai automobilis yra eksploatuojamas ne kelyje, kuriÄ pagrindžia ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, pagal kuriÄ automobilis – motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, kroviniams ir (ar) keleiviams vežti arba kitoms transporto priemonėms vilkti, iÅ¡skyrus motociklus, lengvuosius keturračius, keturračius, galinguosius keturračius, mopedus, triračius, traktorius ir savaeiges maÅ¡inas.

Toyota yra automobilis, o ne traktorius ar savaeigė transporto priemonė, kurios yra skirtos judėti ne keliais; 1.3. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalį statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiÄ sias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Teritorija, kurioje atsitiko 2016 m. gruodžio 27 d. ir 2017 m. vasario 28 d. įvykiai ir dėl kurių ieÅ¡kovas praÅ¡o sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ , neatitinka Lietuvos Republikos kelių įstatyme numatytų kelio požymių, nes ji neturi bÅ«tinų keliui elementų, t.y. sankasos ir kelkraščio.

Taip pat Å¡ioje vietoje nėra įrengta apsaugos zona, kuri žemiausios kategorijos vietinės reikÅ¡mės keliams yra 3 metrai nuo kelio briaunų. Ä®vykio teritorijos žemės juostos plotis yra mažesnis nei 8 metrai ir tai neatitinka Lietuvos Republikos kelių įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimo, keliamo kelio žemės juostos pločiui. Teritorija duobėta, joje mėtosi Å¡akos ir Å¡ie požymiai taip pat nėra bÅ«dingi kelių eismui skirtoms teritorijoms, kurios privalo bÅ«ti prižiÅ«rimos, kad atitiktų teisės aktų reikalavimus užtikrinti saugų eismÄ . 2016 m. gruodžio 27 d.

įvykio metu Toyota dugnas atsitrenkė į kietÄ daiktÄ , kurio buvimas ant kelio nėra įprastas. Å ios aplinkybės patvirtina, kad Toyota sugadinimai 2016 m. gruodžio 27 d. įvykio metu atsirado eksploatuojant Toyota ne kelių eismui skirtoje teritorijoje ir dėl su ja susijusių aplinkybių; 1.4. įvykis yra laikomas nedraudžiamuoju, jeigu draudimo objektui atsirado žala dėl eksploatacinių gedimų. Kairės pusės pusaÅ¡io vidinė apsauginė bei vairo kolonėlės kairės pusės apsauginė guma buvo pažeistos ne 2016 m. gruodžio 27 d., o daug anksčiau, atsakovas negalėjo iÅ¡tirti gumų pažeidimo įvykio ir įsitikinti, ar nebuvo Draudimo taisyklėse numatytų nedraudžiamųjų įvykių požymių.

Toyota buvo eksploatuojama ilgÄ laikÄ iki ieÅ¡kovo deklaruojamos įvykio datos (2016 m. gruodžio 27 d.) su pažeista kairės pusės pusaÅ¡io vidine apsaugine bei vairo kolonėlės kairės pusės apsaugine guma ir per Å¡ias suplyÅ¡usias apsaugines gumas patekęs purvas, vanduo, abrazyvai ir kiti neÅ¡varumai mechaniÅ¡kai ilgÄ laikÄ veikė kairės pusės pusašį ir vairo kolonėlę, kol 2016 m. gruodžio 27 d. vairo kolonėlės sliekinė pavara užstrigo ir pusaÅ¡io Å¡arnyras subyrėjo; 1.5.

PVM sÄ skaita – faktÅ«ra įrodo, kad reikalavimo teisę į 2 674,64 Eur įgyja ne ieÅ¡kovas, o trečiasis asmuo UAB „Mototoja“. IeÅ¡kovas teikė reikalavimÄ priteisti minėtÄ sumÄ jo, o ne UAB „Mototoja“ naudai, ir Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai minėtÄ sumÄ priteisė ieÅ¡kovui; 1.6. teismas, neįtraukęs 2017 m. vasario 28 d. įvykio teritorijos savininkų į teismo procesÄ , užkirto keliÄ Å¾emės sklypo savininkams pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso suteiktomis teisėmis ir jų teise bÅ«ti iÅ¡klausytiems, pareikÅ¡ti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu ir nustatė jiems kelio savininkui priskirtas pareigas, pagal kurias jie privalėjo užtikrinti įvykio teritorijos atitiktį keliui keliamiems reikalavimams.

Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. vasario 28 d. įvykis atsitiko dėl teritorijos, kuriÄ Vilniaus miesto apylinkės teismas kvalifikavo keliu, trÅ«kumų ir netinkamos priežiÅ«ros, minėtos teritorijos savininkams kyla pareiga atlyginti žalÄ , atsakovui pareiÅ¡kus subrogacinį reikalavimÄ pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnį.

13. IeÅ¡kovas K. Å . individuali įmonė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė Å¡iuos esminius argumentus: 1.1. pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Draudimo taisyklėse nebuvo expressis verbis apibrėžta, kas laikytina „ne kelių eismui skirta teritorija“, nenustatyta, kad automobiliu negalima važiuoti miÅ¡ko ar kaimo keliais arba kad automobiliu važiuoti tik magistraliniais ir / ar kraÅ¡to kelias.

Teismas pagrįstai pripažino, kad pagal contra preferentem taisyklę draudimo sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama jÄ prisijungimo bÅ«du sudariusios sutarties Å¡alies, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo naudai. IeÅ¡kovo savininkas K. Å . neabejotinai turėjo teisę važiuoti automobiliu tiek miÅ¡ko keliu, esančiu Dargionių miÅ¡ke, Elektrėnų sav., tiek kaimo keliu, esančiu (duomenys neskelbtini); 1.2. miÅ¡ko kelias, esantis (duomenys neskelbtini) ir kaimo kelias, esantis (duomenys neskelbtini), kuriais automobiliu važiavo K.

Š. – tai vietinės reikšmės vidaus keliai, kuriuose leidžiamas transporto priemonių eismas, laikantis teisės normų reikalavimų. Šie keliai negali būti laikomi „ne kelių eismui skirta teritorija“, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad 2016 m. gruodžio 27 d. ir 2017 m. vasario 28 d. įvykiai yra draudžiamieji įvykiai; 1.3. apelianto atstovai apžiūrėjo automobilį bei buvo atvykę, apžiūrėjo bei fotografavo įvykių vietas, jokių pastabų ar pretenzijų dėl to, kad automobiliu važinėjama miško ar kaimo keliais, nepareiškė; 1.4. ieškovė laiku ir tinkamai pranešė apeliantui apie 2016 m. gruodžio 27 d. ir 2017 m. vasario 28 d.

įvykius, apelianto atstovai turėjo neribotÄ galimybę apžiÅ«rėti įvykių vietas, kÄ patvirtina apelianto pateikti įrodymai – fotonuotraukos. Apeliantas taip pat neprašė papildomos informacijos nei iÅ¡ ieÅ¡kovo, nei iÅ¡ trečiojo asmens UAB „Mototoja“; 1.5. trečiojo asmens UAB „Mototoja“ specialistai nustatė, kad automobilio priekinio kairės pusės pusaÅ¡io vidinė apsauginė bei vairo kolonėlės kairės pusės apsauginė gumos buvo pažeistos ir suplyÅ¡o dėl iÅ¡orinės mechaninės jėgos poveikio, o dėl pažeistų apsauginių gumų pro pažeidimų vietose atsiradusius plyÅ¡ius pateko purvo, vandens, dirvožemio sÄ našų bei kitų paÅ¡alinių abrazyvinių medžiagų, kas lėmė vairo kolonėlės ir priekinio kairės pusės pusaÅ¡io gedimus.

Tai reiškia, kad vairo kolonėlė ir priekinis kairės pusės pusašis buvo sugadinti ne dėl automobilio eksploatacijos, bet kaip pasekmė to, kad apsauginės gumos suplyšo dėl staigaus ir nenumatyto mechaninės jėgos poveikio iš išorės, t. y. yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp 2016 m. gruodžio 27 d. įvykio ir automobilio priekinio kairės pusės pusašio bei vairo kolonėlės sugadinimo; 1.6. apeliantas 2016 m. gruodžio 27 d. įvykį pripažino nedraudžiamuoju įvykiu pagal du Draudimo taisyklių punktus, kurie tarpusavyje nesuderinami.

Pagal Draudimo taisyklių 3.1.3 punktÄ nedraudžiamuoju įvykiu, už kurį draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo iÅ¡mokų, laikomi įvykiai, kurių metu žala padaroma draudimo objektui kaip pasekmė gedimų, atsiradusių pačioje transporto priemonėje dėl jos eksploatavimo, t. y. Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės, kuriuo keliu ar kuria teritorija judėjo transporto priemonė. Tuo tarpu pagal Draudimo taisyklių 3.1.7 punktÄ nedraudžiamaisiais įvykiais, už kuriuos draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo iÅ¡mokų, laikomi įvykiai, kai transporto priemonė eksploatuojama ne kelių eismui skirtose teritorijose, t. y.

Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės, ar gedimas atsirado pačioje transporto priemonėje dėl jos eksploatavimo, ar dėl iÅ¡orinio poveikio ar kt; 1.7. iÅ¡ draudimo sutarties kylantys sutartiniai teisiniai santykiai sieja ieÅ¡kovÄ ir apeliantÄ , kuris atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , o apelianto ir trečiojo asmens UAB „Mototoja“ sutartiniai teisiniai santykiai nesieja. IeÅ¡kovas apmokėjo trečiojo asmens UAB „Mototoja“ 2017 m. sausio 9 d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. 093507 ir iÅ¡ dalies apmokėjo 2017 m. kovo 22 d.

PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. 095773, todėl bÅ«tent ieÅ¡kovas turi reikalavimo teisę praÅ¡yti priteisti draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ Draudimo sutarties Å¡alies – draudiko; 1.8. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo normomis apeliantas remiasi tik apeliaciniame skunde, o pirmosios instancijos teisme nei procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieÅ¡kinį, triplike, raÅ¡ytinėje baigiamojoje kalboje), nei teismo posėdžiuose apeliantas Å¡ia aplinkybe nesirėmė. Apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl Å¡is apeliacinio skundo argumentas atmestinas; 1.9. bylos iÅ¡nagrinėjimas negali turėti įtakos V.

M., A. P., G. P., V. V. ir V. M. teisėms, nes jokie materialiniai teisiniai reikalavimai Å¡iems asmenims nebuvo reiÅ¡kiami, o pirmosios instancijos teismas Å¡iems asmenims jokių kelio savininkui priskirtų pareigų nenustatė. ReikÅ¡minga, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme apeliantas nereiÅ¡kė praÅ¡ymo įtraukti į bylÄ Å¡iuos asmenis trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų.

14. Trečiasis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Mototoja“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. balandžio 29 d. ieÅ¡kovas prisijungimo bÅ«du su atsakovu sudarė draudimo sutartį dėl ieÅ¡kovui priklausančio automobilio TOYOTA HILUX, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), draudimo, kuris galiojo nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2017 m. balandžio 28 d.

IeÅ¡kovui buvo iÅ¡duotas draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo suma nustatyta ,,Automobilio vertė įvykio dienÄ â€˜â€˜, draudimo apsaugos variantas ,,nauja vertė‘‘. Automobilis buvo apdraustas nuo visų rizikų, nustatyta 10 procentų iÅ¡skaita vagystės ir plėšimo atveju bei 100 Eur iÅ¡skaita kitais atvejais. Draudimo nustatytÄ 579,10 Eur įmokÄ ieÅ¡kovas sumokėjo 2016 m. gegužės 9 d. Draudimo sutarties sudarymo metu galiojo atsakovo 2017 m. rugpjūčio 1 d. redakcijos ,,Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 030“.

Dėl 2016 m. gruodžio 27 d. įvykio pripažinimo draudžiamuoju eismo įvykiu 16. Byloje nustatyta, jog draudėjui važiuojant per Dargionių miÅ¡kÄ automobilį sumėtė, jis apačia lietė kelio pavirÅ¡ių. Po įvykio automobilis pristatytas trečiam asmeniui UAB „Mototoja“, kuris nustatė automobilio gedimus. Apie įvykį 2016 m. gruodžio 27 d. praneÅ¡ta atsakovui, jo atstovai apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , fotografavo. Automobilio remontas kainavo 2 132,92 Eur, dokumentai apie apmokėjimÄ pateikti atsakovui.

17. Draudikas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsisako dviem pagrindais:

1) Taisyklių 3.1.3. punktu, pagal kurį įvykis yra laikomas nedraudžiamuoju, jeigu draudimo objektui atsirado žala dėl gedimų, atsiradusių pačioje transporto priemonėje dėl jos eksploatavimo;

2) Taisyklių 3.1.7. punktu, kuriame yra numatyta iÅ¡imtis iÅ¡ draudimo apsaugos, kai automobilis yra eksploatuojamas ne kelyje pagrindžia ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, pagal kuriÄ automobilis – motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, kroviniams ir (ar) keleiviams vežti arba kitoms transporto priemonėms vilkti, iÅ¡skyrus motociklus, lengvuosius keturračius, keturračius, galinguosius keturračius, mopedus, triračius, traktorius ir savaeiges maÅ¡inas (tomas I, b.l.17).

18. Kasacinio teismo išaiškinta, jog Draudimo įstatyme yra imperatyviai nurodyta, kad draudikas neturi teisės:

1) iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar atsisakyti jÄ iÅ¡mokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo;

2) atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Tai reiÅ¡kia, kad draudikas, atsisakydamas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , jau turi bÅ«ti patikrinęs visÄ jam prieinamÄ informacijÄ ir padaręs tvirtÄ iÅ¡vadÄ dėl draudžiamojo įvykio nebuvimo.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-686/2017 nurodė, jog „Draudiko atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrįstumas turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į Å¡alių sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatytas draudžiamosios apsaugos sÄ lygas. Draudžiamosios apsaugos apimtį lemia sutartyje nustatytas draudimo objektas, draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių sÄ raÅ¡as bei kitos sutarties sÄ lygos, nustatančios draudimo sutarties Å¡alių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį“ (17 punktas).

20. Nagrinėjamoje byloje draudikas (apeliantas) atsisakydamas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ remiasi Ekspertine pažyma, kurioje yra nurodyta, kad, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo deklaruojamÄ Ä¯vykio dienÄ 2016 m. gruodžio 27 d. ir Toyota apžiÅ«ros UAB „Mototoja“ dienÄ 2016 m. gruodžio 30 d., per tokį trumpÄ laikotarpį negalėjo atsirasti rÅ«džių sluoksnis, esantis ant kairės pusės pusaÅ¡io ir vairo kolonėlės, ir mechaniniai minėtų detalių pažeidimai, o taip pat vairo kolonėlėje nelikti tepalo pėdsakų (tomas I, b.l. 94-96). Å iÄ pažymÄ parengė draudiko kvalifikuotas vertintojas, turintis ekspertinę darbo patirtį nuo 2000 m. (tomas I, b.l. 98). IÅ¡vadÄ apie fiksuotus pažeidimus patvirtina nuotraukos (tomas I, b.l.25-27,48,95).

21. Kasacinio teismo nurodyta, jog iÅ¡dėstytos Draudimo įstatymo 96 straipsnio nuostatos įtvirtina draudiko pareigÄ , pasinaudojant jam suteiktomis teisėmis, nustatyti draudžiamÄ jį įvykį ar jo nebuvimÄ , kitas draudimo iÅ¡mokai mokėti reikÅ¡mingas aplinkybes, o kitiems draudimo santykių dalyviams nustato pareigÄ pateikti draudikui visus turimus draudimo sutartyje nurodytus ir draudiko reikalaujamus dokumentus bei informacijÄ . Dėl to kilus Å¡alių ginčui dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, lėmusių draudiko atsisakymÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , draudikas turi pareigÄ pateikti įstatymo įpareigotus surinkti duomenis, pagrindžiančius jo sprendimÄ nemokėti draudimo iÅ¡mokos, o kiti draudimo santykių dalyviai, juos ginčydami, privalo pateikti jų argumentus ir nurodomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-686/2017; 32 punktas).

22. Įvykio metu galiojusio Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalies reguliavimas yra panašus kasacinio teismo pateiktam išaiškinimui dėl Draudimo įstatymo 96 straipsnio nuostatų taikymo, todėl aukščiau nurodytos įrodinėjimo taisyklės yra aktualios ir nagrinėjamoje byloje.

23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog UAB „Mototoja“ darytos nuotraukos įrodo, kad tarp įvykio ir sugadinimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes matosi gumų pažeidimų apribota riba. Teismas sutiko su ieškovu, kad atsakovo pateikta 2017 m. gegužės 19 d. ekspertinė pažyma nepaneigia jo argumentų dėl įvykio, o eksperto pažymos yra tik rašytinis įrodymas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog draudimo išmoka išmokėtina remiantis Draudimo taisyklių 1.1 punktu, kuriame numatytas draudimas nuo sugadinimo dėl staigaus ir nenumatyto mechaninės jėgos poveikio iš išorės.

24. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apelianto argumentÄ , jog draudimo objektui atsirado žala dėl gedimų, atsiradusių pačioje transporto priemonėje dėl jos eksploatavimo. Ekspertinėje pažymoje yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad nuo 2016-12-27 ir Toyota apžiÅ«ros UAB „Mototoja“ dienÄ 2016-12-30, per tokį trumpÄ laikotarpį negalėjo atsirasti rÅ«džių sluoksnis, esantis ant kairės pusės pusaÅ¡io ir vairo kolonėlės, ir mechaniniai minėtų detalių pažeidimai, o taip pat vairo kolonėlėje nelikti tepalo pėdsakų.

Byloje nėra jokio kito techninio pobÅ«džio žinias fiksuojančio dokumento dėl detalės sugadinimo priežasčių, o ieÅ¡kovo interpretuojami nurodyti UAB „Mototoja“ prieÅ¡ automobilio remontÄ sugadinimai negali paneigti Ekspertinėje pažymoje esančių duomenų. Minėta, jog draudėjas, ginčydamas sprendimÄ nemokėti draudimo iÅ¡mokÄ , privalo pateikti jo argumentus patvirtinančius įrodymus. Byloje tokių įrodymų nėra, o UAB „Mototoja“ nurodyti sugadinimai yra skirti automobilio remonto dydžiui ir kaÅ¡tams pagrįsti.

Bet tai nėra dokumentas, kuriame nurodyta išvada dėl detalės sugadinimo priežasčių.

25. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Ekspertinė pažyma yra netiksli, nes suraÅ¡yta ne tuoj po įvykio, o po penkių mėnesių, yra neteisinga. Ekspertinė pažyma buvo suraÅ¡yta pagal UAB „Mototoja“ užfiksuotus duomenis iÅ¡ karto po ieÅ¡kovo praneÅ¡imo apie įvykį. Ekspertinei pažymai parengti 5 mėnesių laikotarpis apėmė visų duomenų rinkimÄ ir iÅ¡vados suraÅ¡ymÄ . Pažymoje naudotasi bÅ«tent UAB „Mototoja“ duomenims, kurie užfiksuoti iÅ¡ karto po įvykio, ir jų pagrindu buvo padaryta ekspertinė iÅ¡vada, todėl draudėjo subjektyvus tų pačių duomenų interpretavimas nepaneigia atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokos pagrįstumo (CPK 12, 178 straipsniai).

26. Atsikirsdama į apeliacinio skundo argumentus, ieÅ¡kovas įrodinėja, jog UAB „Mototoja“ specialistai nustatė, kad automobilio priekinio kairės pusės pusaÅ¡io vidinė apsauginė bei vairo kolonėlės kairės pusės apsauginė gumos buvo pažeistos ir suplyÅ¡o dėl iÅ¡orinės mechaninės jėgos poveikio, o dėl pažeistų apsauginių gumų pro pažeidimų vietose atsiradusius plyÅ¡ius pateko purvo, vandens, dirvožemio sÄ našų bei kitų paÅ¡alinių abrazyvinių medžiagų, kas įtakojo vairo kolonėlės ir priekinio kairės pusės pusaÅ¡io gedimus. IeÅ¡kovė daro iÅ¡vadÄ , jog dėl to vairo kolonėlė ir priekinis kairės pusės pusaÅ¡is buvo sugadinti dėl staigaus ir nenumatyto mechaninės jėgos poveikio iÅ¡ iÅ¡orės, t. y. yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp 2016 m. gruodžio 27 d. įvykio ir automobilio priekinio kairės pusės pusaÅ¡io bei vairo kolonėlės sugadinimo.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantas ir neginčija, kad automobilio priekinio kairės pusės pusaÅ¡io vidinė apsauginė bei vairo kolonėlės kairės pusės apsauginė gumos buvo pažeistos ir suplyÅ¡o dėl iÅ¡orinės mechaninės jėgos poveikio, bet nurodo, jog korozijos poveikio mechanizmui laipsnis įrodo jo sugadinimÄ ne 2016 m. gruodžio 27 d., o daug anksčiau. BÅ«tent dėl to apeliantas remiasi aplinkybe, jog negali dėl paties draudėjo didelio nerÅ«pestingumo nustatyti, ar tai yra draudžiamasis įvykis.

28. Teisėjų kolegija nurodo, kad draudėjas eksploatuoja padidinto pavojaus Å¡altinį, iÅ¡ eismo įvykių pobÅ«džio galima spręsti, jog automobilis naudojamas įvairia kelių danga, todėl mažai tikėtina, jog nustatyti UAB „Mototoja“ vairo kolonėlės sugadinimai nebuvo juntami (CK 1.5 straipsnis). Tokiu atveju sutiktina su apeliantu, jog esant Å¡ioms aplinkybėms yra pagrindas taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalį, numatančiÄ , jog kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

29. Taigi, esant eksperto iÅ¡vadai, jog kairės pusės pusaÅ¡io vidinė apsauginė bei vairo kolonėlės kairės pusės apsauginė gumos buvo pažeistos ne 2016 m. gruodžio 27 d., o daug anksčiau atsakovui nežinomomis aplinkybėmis ir atsakovas negalėjo iÅ¡tirti gumų pažeidimo įvykio ir įsitikinti, ar nebuvo Taisyklėse numatytų nedraudžiamųjų įvykių požymių, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir pagal Taisyklių 5.1.7 punktÄ , nes draudėjas nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių, dėl kurių bÅ«tų iÅ¡vengta žalos arba ji bÅ«tų sumažinta, taip pat vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi.

30. Minėta, kad byloje kilo ginčas, ar 2016 m. gruodžio 27 d. važiuojant miÅ¡ko per Dargionių miÅ¡kÄ , jame esantis kelias, atitiko vieÅ¡osios teisės aktuose apibrėžiamÄ kelio sÄ vokÄ , nes draudikas atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , remiantis Taisyklių 3.1.7 p. – kai transporto priemonė eksploatuojama ne kelių eismui skirtose teritorijose.

31. Teisėjų kolegija nurodo, kad Taisyklių 3.1.7 p. nėra detalizuotas. Tačiau apeliantas, jas aiškindamas plečiamai, įrodinėja, jog Lietuvos Respublikos kelių įstatyme (toliau – Kelių įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau –Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) yra nustatyta, kas yra kelias, kas yra automobilių kelias, kas yra važiuojamoji kelio dalis, ir apribojimų važiuoti miško ar kaimo keliais nėra nustatyta nei paminėtuose įstatymuose nei Kelių eismo taisyklėse (toliau tekste – KET).

Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieÅ¡kovas yra juridinis asmuo, turintis didžiulę patirtį draudimo srityje, ir draudė automobilius pas atsakovÄ apie 10 metų (tomas I, b.l.5). IeÅ¡kovas draudė pas atsakovÄ ne vienÄ visureigio tipo automobilį (tomas I, b.l.133-135). Tačiau per visus draudimo laikotarpius ieÅ¡kovas nesikreipė į atsakovÄ dėl Taisyklių 3.1.7. punkto sÄ lygos modifikavimo už papildomÄ draudimo įmokÄ .

32. Teisėjų kolegija, remdamasi bendru rÅ«pestingumo standartu, kuris taikytas asmeniui valdančiam padidintÄ pavojaus Å¡altinį, sutinka su apeliantu, jog pagal KET 5 punktÄ eismo dalyviai privalo iÅ¡manyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymÄ , mokėti Taisykles ir jų laikytis, o pagal 6 punktÄ kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų.

33. Tačiau atkreipia dėmesį, jog „kelių eismui skirta teritorija“ ir „kelias“ yra skirtingos sÄ vokos. KET 3.7 punktas numato, jog „Kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio pavirÅ¡iaus juosta per visÄ jos plotį, įskaitant važiuojamÄ jÄ kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, Å¡aligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamÄ sias kelio juostas“.

34. IÅ¡ į bylÄ pateiktų nuotraukų (tomas I, b.l. 99,100) matyti, kad miÅ¡ke yra aiÅ¡ki suformuota pravažiuoti skirta teritorija. Minėta, pagal KET 3.7 punktÄ , eismui naudojama žemės pavirÅ¡iaus juosta yra kelias.

35. Peržiūrėjus Taisykles, rengtas draudiko, matyti, kad pvz., 1.3.1. punkte reglamentuota, jog „transporto priemonės užklimpimas (sniege, purve ar smėlyje), kuris įvyko kelių eismui skirtose teritorijose, laikomas neatidėliotinos pagalbos įvykiu“. Vienintelis šiuo klausimu Taisyklėse nurodytas teisės aktas yra KET (21.26) ir Taisyklių nė viename punkte nėra išaiškintas terminas „kelių eismui skirta teritorija“.

36. Pats Taisyklių pavadinimas: „ERGO visų rizikų transporto priemonių kasko draudimas“ sudaro prielaidÄ manyti, kad nedraudžiamos rizikos privalo bÅ«ti griežtai ir tiksliai apibrėžtos. Taisyklėse nėra nuorodos, kad nebus draudžiamasis įvykis, jei transporto priemonės valdytojas ims važiuoti keliu, kuris neturi skiriamųjų ženklų ties įvažiavimu į jį, ir įvyks įvykis. Apelianto argumentas, jog ieÅ¡kovas nesikreipė į atsakovÄ dėl Taisyklių 3.1.7. punkto sÄ lygos modifikavimo už papildomÄ draudimo įmokÄ , nėra teisėtas reikalavimas Å¡aliai, sudarančiai sutartį prisijungimo bÅ«du. Draudikui keliama pareiga iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiomis sÄ lygomis bus naudojama transporto priemonė, nes pagal tai ir yra jo skaičiuojama draudimo įmoka. Draudėjas negali paveikti nustatytų rizikos veiksnių, kuriuos iÅ¡ esmės vienaÅ¡aliÅ¡kai įvertina ir apibrėžia draudikas.

37. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovo atsikirtimo į apeliacinį skundÄ argumentu, jog apelianto pozicija, kas laikytina „ne kelių eismui skirta teritorija“, nėra pagrįsta, kai remiamasis Kelių techniniu reglamentu KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ ir Statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikÅ¡mės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Minimi reglamentai reguliuoja visai kitus teisinius santykius, nei ginčo teisiniai santykiai. KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 1 p. nustatyta, kad Å¡is reglamentas nustato visų nuosavybės formų kelių už gyvenamųjų vietovių ribų tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus.

STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikÅ¡mės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 1 p. nustatyta, kad Å¡is reglamentas nustato visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikÅ¡mės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus, o 3 p. nustatyta, kad reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams, vieÅ¡ojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.

38. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis ir apelianto nurodytu Statybos įstatymu, kurio 2 straipsnio 84 dalyje nustatyta, kad: statinys – nekilnojamasis daiktas (Pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiÄ sias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Å is įstatymas jokia forma ir apimtimi taip pat nereglamentuoja kelių eismo, draudimo teisinių santykių ir kt.

39. Be to, minėta, nei Draudimo taisyklėse, nei Draudimo liudijime nebuvo nustatyta, kad automobiliu buvo galima važiuoti tik keliais, kurie atitinka Kelių techninių reglamentų ir/ar Statybos techninių reglamentų nuostatas, taip pat nėra nuorodų į konkrečius reglamentus ar kitas teisės normas.

40. Apeliantas rėmėsi ir argumentu, jog nei viename teisės akte nėra numatyta, kad nedraudžiamųjų įvykių aplinkybės negali apimti atvejų, kuriais viešojoje teisėje nėra numatyta draudimų ar apribojimų. Dėl šio argumento būtina pastebėti, jog buvo sudaryta Kasko draudimo sutartis, o CK 6.156 straipsnio 1 dalis numato, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Vadinasi, šalys gali individualiai susitarti dėl draudimo taikymo išimčių, bet tai turi būti aiškiai apibrėžta sutartyje.

41. Sprendžiant, ar nagrinėjamoje byloje galėtų bÅ«ti pagrįstas draudiko atliekamas siaurinamasis Taisyklių aiÅ¡kinimas, bÅ«tų galima dogmatiÅ¡kai pasiremti kasacinio teismo praktika dėl TPVCAPDÄ® nuostatų įgyvendinimo, nes apeliantas iÅ¡ esmės orientuoja Taisyklių aiÅ¡kinimÄ Ä¯ vieÅ¡osios teisės aktų nuostatas.

42. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad „nė vienoje iÅ¡ Privalomojo draudimo direktyvų nepateikta apibrėžtis, kaip pagal Å¡ias direktyvas reikia suprasti sÄ vokas „įvykis“, „nelaimingas atsitikimas“, „eismas“ ar „transporto priemonių naudojimas“. Pagal nusistovėjusiÄ Teisingumo Teismo praktikÄ iÅ¡ vienodo SÄ jungos teisės taikymo ir lygybės principo reikalavimų matyti, kad kai SÄ jungos teisės nuostatoje nėra jokio aiÅ¡kaus nukreipimo į valstybių narių teisę Å¡ių nuostatų prasmei ir apimčiai nustatyti, tokia nuostata visoje Europos SÄ jungoje paprastai turi bÅ«ti aiÅ¡kinama savarankiÅ¡kai ir vienodai, atsižvelgiant ne tik į jos tekstÄ , bet ir į jos kontekstÄ ir teisės aktu, kurio dalis ji yra, siekiamus tikslus (žr.

Teisingumo Teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimo byloje Vnuk, C-162/13, 42, 48 punktus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-44-1075/2018, 29 punktas).

43. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 10 d. nutartyje yra iÅ¡aiÅ¡kinta (30 punktas), jog Teisingumo Teismas formuoja nuosekliÄ praktikÄ , kaip turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama Direktyvos 72/166 3 straipsnio 1 dalyje, kurios turinys iÅ¡ esmės atitinka Direktyvos 2009/103/EB 3 straipsnio pirmos ir antros pastraipų turinį, įtvirtinta sÄ voka „transporto priemonių [eismas]“:

1. sÄ voka „transporto priemonių [eismas]“ apima bet kokį transporto priemonės naudojimÄ , kuris atitinka įprastÄ Å¡ios transporto priemonės funkcijÄ (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas byloje Vnuk, 59 punktas); tai, ar jos variklis įvykio momentu buvo įjungtas, neturi reikÅ¡mės (Teisingumo Teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Rodrigues de Andrade, C-514/16, 39 punktas);

2. sÄ voka „transporto priemonių [eismas]“ apima ne tik kelių eismo situacijas, t. y. eismÄ vieÅ¡uosiuose keliuose (Teisingumo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimas byloje Nunez Torreiro, C-334/16, 28 punktas);

3. sÄ vokos „transporto priemonių [eismas]“ apimtis nesiejama su žemės sklypo, kuriame motorinė transporto priemonė naudojama, charakteristikomis (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas byloje Rodrigues de Andrade, 35 punktas);

4. svarbu nustatyti, ar tuo momentu, kai įvyko įvykis, su kuriuo susijusi Å¡i transporto priemonė, ta priemonė iÅ¡ esmės buvo naudojama kaip transporto priemonė, ir tokiu atveju Å¡is naudojimas patenka į sÄ vokÄ â€žtransporto priemonių [eismas]“, ar kaip darbo maÅ¡ina, ir tokiu atveju tokio naudojimo ta sÄ voka neapima (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas byloje Rodrigues de Andrade, 40 punktas).

44. Apibendrindama pirmiau aptartÄ Teisingumo Teismo praktikÄ , kasacinio teismo teisėjų kolegija 2018 m. sausio 10 d. nutartyje nurodė, kad ji kryptingai formuojama ta linkme, jog sprendžiant, ar įvykis kvalifikuotinas kaip transporto priemonių eismo įvykis, kuriam gali bÅ«ti taikoma privalomojo draudimo apsauga, esminę reikÅ¡mę turi ne vieta, kurioje įvykis įvyksta, bet funkcija, pagal kuriÄ transporto priemonė tuo metu yra naudojama. Jeigu transporto priemonės naudojimas atitinka įprastÄ jos funkcijÄ â€“ a fortiori (tuo labiau) tai apima eismo keliais atvejus, tačiau jais neapsiriboja.

45. Vadovaujantis prieÅ¡ tai nurodytomis iÅ¡vadomis dėl eismo keliais atvejų apibrėžties, įvertinant, jog apeliantas nebuvo numatęs iÅ¡imčių ir apibrėžęs aiÅ¡kiai sÄ vokos, nurodytos 3.1.7 p. „ne kelių eismui skirtose teritorijose“, teisėjų kolegija sprendžia, jog miÅ¡ke iÅ¡važinėti teritorija gali bÅ«ti prilyginama kelio sÄ vokai, apibrėžtai KET 3.7 punkte, yra pagrindas atmesti apelianto argumentus, jog nebuvo pagrindo atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal Taisyklių 3.1.7 punktÄ , todėl Å¡ioje dalyje apeliacinio skundo argumentai atmetami (CPK 178 straipsnis).

46. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas nedraudžia draudimo sutartyje nustatyti iÅ¡imčių, kuriomis remdamasis draudikas turi teisę atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ arba jÄ sumažinti. Tačiau Å¡i teisė neturi paneigti civilinės atsakomybės draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl draudimo sutarties sÄ lyga, ribojanti draudžiamosios apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sÄ lyga, dėl kurios Å¡alys turi aiÅ¡kiai susitarti, kiek įmanoma jÄ sukonkretinti, kad nebÅ«tų sudarytos sÄ lygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , paneigiant pačiÄ draudimo sutarties esmę.

Jeigu draudikas nustato tokias standartines sutarties sÄ lygas arba jas aiÅ¡kina tokiu bÅ«du, jog draudėjui nustatytų prievolių apimties atžvilgiu draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnis visiÅ¡kai iÅ¡nyksta arba tampa toks minimalus, kad iÅ¡ esmės paneigiamas, tuomet tokios sÄ lygos arba toks jų turinio aiÅ¡kinimas neatitinka pačios draudimo esmės ir tikslo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Atsižvelgiant į tai, kad draudimo sutartis sudaroma prisijungimo bÅ«du, kilus abejonių dėl jos nuostatų aiÅ¡kinimo, vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, jos aiÅ¡kinamos sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai.

47. Aukščiau pateikta kasacinio teismo sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklė taip pat pagrindžia Teisėjų kolegijos sprendimÄ , jog nebuvo pagrindo atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal Taisyklių 3.1.7 punktÄ (CPK 185 straipsnis).

48. Apelianto argumentai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismas iÅ¡vados, kad Taisyklių 3.1.3. ir 3.1.7. punktų kumuliacija negalima, nebėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, nes Teisėjų kolegija sprendė, jog draudikas neturėjo mokėti draudimo iÅ¡mokos pagal Taisyklių 3.1.3. punktÄ , todėl dėl jo nepasisako. Dėl 2017-02-28 įvykio pripažinimo draudžiamuoju eismo įvykiu 49. 2017 m. vasario 28 d. įvyko antras įvykis, kuomet važiuojant kaimo keliu Eitulionių k. automobilis slydo ir deÅ¡ine puse kliudė medį. IeÅ¡kovas nurodė, kad remonto klausimai buvo derinami tarp atsakovo ir UAB „Mototoja“, apeliantas neginčija Å¡ios aplinkybės. Automobilio remontas kainavo 3 357,31 Eur, tačiau atsakovas atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . 2017 m. kovo 20 d. atsakovas pranešė, kad įvykis nedraudžiamasis.

50. Apeliantas įrodinėja, jog tai, kad 2017 m. vasario 28 d. įvykis atsitiko ne kelyje, pagrindžia ir Elektrėnų savivaldybės administracijos raÅ¡tas, kuriame ji nurodė, kad įvykis atsitiko privatiems asmenims V. M., A. P., G. P., V. V. ir V. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas I, b.l.139). Pagal nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä minėtas žemės sklypas yra žemės Å«kio paskirties ir iÅ¡raÅ¡e nėra jokių duomenų apie kelio buvimÄ Å¾emės sklype (tomas I, 159 psl.).

51. Remiantis iÅ¡trauka iÅ¡ Elektrėnų savivaldybės vietinės reikÅ¡mės kelių schemos matyti, jog kelias nėra pažymėtas (tomas I, b.l. 140), tačiau iÅ¡ žemėlapio taip pat nėra aiÅ¡ku, kaip įvažiuojama į žemės sklypÄ ir Elektrėnų savivaldybės administracijos raÅ¡tas neatskleidžia privažiuojamojo kelio duomenų į suformuotÄ sklypÄ . Be kita ko, žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, o Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės patvirtina, jog rengiant projektÄ atliekami ir veiksmai dėl kelių suprojektavimo privažiavimui, pagal savivaldybės administracijos pateiktÄ informacijÄ apie gatvių parametrus pagal atitinkamas gatvių kategorijas, savivaldybės vietinės reikÅ¡mės kelių tinklo, inžinerinių tinklų ir įrenginių iÅ¡dėstymÄ bei kitus geoinformacinius duomenis (30.15 punktas).

Taigi byloje nėra įrodymo, pagal kurį bÅ«tų galima spręsti dėl naudojimosi žemės sklypu užtikrinimo, todėl sprendžiama, jog apeliantas, rinkęs pakankamÄ laikÄ duomenis dėl atsisakymo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , turėjo galimybes įvertinti Å¡iÄ aplinkybę ir tik po to spręsti dėl pagrindo atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

52. Byloje esančios nuotraukos (tomas I, b.l. 170-175) įrodo, kad važiuota iÅ¡važinėtu žemės pavirÅ¡iumi, kuriuo kaip keliu naudojamasi patekimui į žemės sklypÄ . Minėta, kad toks transporto priemonės naudojimas eisme, kaip nedraudžiamasis įvykis nenumatytas.

53. Apeliantas įrodinėja, jog Toyota yra automobilis (tomas I, b.l.12), o ne traktorius ar savaeigė transporto priemonė, kurios yra skirtos judėti ne keliais (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 34 dalis).

54. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 10 d. nutartyje iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , draudžiamajam įvykiui nustatyti yra svarbu tai, kaip buvo naudojama transporto priemonė. Nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog Toyota buvo naudota kaip susisiekimo priemonė. Todėl prieÅ¡ tai apeliacinio teismo pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl 2016 m. gruodžio 27 d. įvykio pripažinimo draudžiamuoju eismo įvykiu nekartojami.

55. Apeliantas nurodo, jog teritorija, kurioje įvykusį eismo įvykių prašo ieškovas pripažinti draudžiamuoju, neatitinka Kelių įstatyme numatytų kelio požymių, nes ji neturi būtinų keliui elementų, t.y. sankasos ir kelkraščio (Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Taip pat šioje vietoje nėra įrengta apsaugos zona, kuri žemiausios kategorijos vietinės reikšmės keliams yra 3 metrai nuo kelio briaunų (Kelių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tuo tarpu, anot apelianto, Toyota plotis yra 1,855 metro11, iš nuotraukos (bylos tomas I, 168 psl.) yra akivaizdu, kad įvykio teritorijos žemės juostos plotis yra mažesnis nei 8 metrai ir tai neatitinka Kelių įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimo, keliamo kelio žemės juostos pločiui.

Taip pat apeliantas pažymi, kad ieškovui atsiradusi žala yra ir susijusi su važiavimu ne kelių eismui skirta teritorija, nes Toyota slydo ir atitrenkė į greta važiavimo trajektorijos esantį medį, kurio negalėjo būti, jeigu tai būtų buvęs kelias (Pagal Kelių įstatymo 12 straipsnį vienas iš kelio elementų yra kelio apsaugos zona, kurioje negali augti medžiai, trukdantys eismo saugumui).

56. Minėta, jog kasacinio teismo Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Teisingumo Teismo pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus į privalomojo draudimo sritį patenka ne tik kelių eismo situacijos, t. y. eismas vieÅ¡uosiuose keliuose, tačiau bet koks transporto priemonės naudojimas, kuris atitinka įprastÄ Å¡ios transporto priemonės funkcijÄ ; draudimo apimtis nesiejama su žemės sklypo, kuriame motorinė transporto priemonė naudojama, charakteristikomis (Å¡ios nutarties 30.2, 30.3 punktai). <...> Privalomojo draudimo direktyvos buvo taikytos įvykiams, įvykusiems ne vieÅ¡ajame kelyje – Å«kio kieme (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas byloje Vnuk), ant negrįsto keliuko vynuogyne, esančiame iÅ¡ terasų sudarytame sklype su nuolydžiu (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas byloje Rodrigues de Andrade), taip pat teritorijose, į kurias patekimas yra apribotas, – kariniame poligone, skirtame vikÅ¡rinėms transporto priemonėms (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas byloje Nunez Torreiro) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-44-1075/2018, 33 punktas).

57. Taip pat atsakovo nuomone, PVM sÄ skaita – faktÅ«ra įrodo, kad reikalavimo teisę į 2 674,64 Eur įgyja ne ieÅ¡kovas, o trečiasis asmuo UAB „Mototoja“. Tuo tarpu, anot apelianto, ieÅ¡kovas nepagrįstai teikė reikalavimÄ priteisti minėtÄ sumÄ jo, o ne UAB „Mototoja“ naudai, ir Vilniaus miesto apylinkės teismas neteisėtai minėtÄ sumÄ priteisė ieÅ¡kovui, kaip ir nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008.

58. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bÅ«simÄ Å¾alÄ , pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008. Pirmosios instancijos teismas Å¡ia kasacinio teismo nutartimi rėmėsi tik tiek ir tokia apimtimi, kuria kasacinis teismas pateikė bendro pobÅ«džio iÅ¡aiÅ¡kinimus CK 6.249 straipsnio taikymo klausimais. Å ie iÅ¡aiÅ¡kinimai aktualÅ«s nagrinėjamos bylos atveju, kurioje taip pat buvo sprendžiama dėl bÅ«simos žalos priteisimo.

59. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, teismas gali atidėti bÅ«simos žalos įvertinimÄ arba įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, tokiu atveju, taikant minėt straipsnį, atsiranda galima priteisti bÅ«simÄ Å¾alÄ . Nagrinėjamoje byloje yra pateikta UAB „Mototoja“ sÄ skaita už automobilio remontÄ , apeliantas jos neginčija, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo priteisti bÅ«simÄ Å¾alÄ .

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų 60. Anot apelianto, pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 3 punktus kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad kelias bÅ«tų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus, nedelsiant bÅ«tų panaikintos kliÅ«tys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų eismo dalyviams. Pagal to paties straipsnio 7 dalies 5 punktÄ kelio savininkas privalo atlyginti žalÄ asmenims, atsiradusiÄ dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų.

Apeliantas įrodinėja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. įvykio teritorijÄ , priklausančiÄ nuosavybės teise V. M., A. P., G. P., V. V. ir V. M., kvalifikavo keliu, todėl neįtraukus 2017 m. vasario 28 d. įvykio teritorijos savininkų į teismo procesÄ , buvo užkirstas kelias žemės sklypo savininkams pasinaudoti CPK suteiktomis teisėmis ir jų teise bÅ«ti iÅ¡klausytiems, pareikÅ¡ti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu ir nustatė jiems kelio savininkui priskirtas pareigas, pagal kurias jie privalėjo užtikrinti įvykio teritorijos atitiktį keliui keliamiems reikalavimams.

61. Teisėjų kolegija nurodo, kad Å¡ioje byloje buvo atmestas apelianto argumentas dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo taikymo. Kita vertus, byloje žemės sklypo savininkams nebuvo reiÅ¡kiami jokie reikalavimai, pasisakoma dėl jų teisų ir pareigų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentÄ dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 62. CPK normos yra vieÅ¡osios teisės normos. Bylinėjimosi iÅ¡laidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grÄ Å¾inimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio.

Patenkinus apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies ir pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, atitinkamai pakeičiamas pirmosios instancijos teismo nustatytas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas ir ieÅ¡kinys yra tenkintas 62 proc., nes pripažinta, kad nepagrįstai atsisakyta iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal 2017-02-28 įvykio.

63. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieÅ¡kinį, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ apelianto už ieÅ¡kinį sumokėtÄ Å¾yminį mokestį (98 Eur) ir 605 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, perskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos, pakeičiant teismo sprendimÄ ir nurodant, jog iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteisiama 435,86 Eur iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

64. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas už skundÄ sumokėjo 98,00 Eur žyminio mokesčio, todėl jo naudai priteisiama iÅ¡ ieÅ¡kovo 37,24 Eur. IeÅ¡kovas sumokėjo 484 Eur (iÅ¡laidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ apmokėti, todėl jo naudai priteisiama 300,08 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis), t.y. proporcingai atmestų skundo reikalavimų dydžiui.

65. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r ė: apelianto ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialÄ , apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kovo K. Å . IÄ® ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialÄ (juridinio asmens kodas 302912288) 2 674,64 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 435,86 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų bei 6 procentus nuo priteistos 2 674,64 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017 m. balandžio 27 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos ieÅ¡kovės K.

Å . IÄ® (juridinio asmens kodas181347262) naudai. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.“ Priteisti atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialÄ (juridinio asmens kodas 302912288) 37,24 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovo K. Å . IÄ® (juridinio asmens kodas 181347262). Priteisti ieÅ¡kovui K. Å . IÄ® (juridinio asmens kodas 181347262) naudai 300,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialÄ (juridinio asmens kodas 302912288).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Ramunė Mikonienė Rūta Petkuvienė Andrius Verikas