2020-09-30 Nr. AB-18098-3-61-3-02377-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-556-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02377-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Nemokumo administratorių rūmams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis 2020 m. liepos 13 d. padavė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Nemokumo administratorių garbės teismo prezidiumo posėdžio 2020 m. liepos 2 d. protokolinį sprendimą Nr. 24, darbotvarkės klausimu Nr. 1 „Dėl S. B. skundo UAB „Skolvalda“ (toliau – ir Sprendimas) ir įgalioto atstovo V. M. atžvilgiu“ ir įpareigoti nagrinėti iš naujo; 2) priteisti neturtinei žalai atlyginti 10 000 Eur. Pareiškėjas prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba, nusprendus netenkinti šio prašymo, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas, atsižvelgęs į individualaus teisės akto apibrėžimą, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes.

Teismas, įvertinęs skundžiamo akto turinį, sprendė, kad pareiškėjui jis nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Skundžiamame akte pareiškėjui nenustatomos teisės ar pareigos, nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjo atžvilgiu, kadangi jis priimtas V. M. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad minėtas aktas pareiškėjui tiesiogiai nesukelia teisinių pasekmių, todėl reikalavimas dėl šio akto panaikinimo nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas S. B. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. skundą priimti. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodo, kad teismas skundo priėmimo stadijoje negalėjo ir neturėjo spręsti, ar asmens teisės yra pažeistos ar ne. Pareiškėjas pažymi, kad jis yra skundo, kurį nagrinėjo Nemokumo administratorių garbės teismo prezidiumas, pareiškėjas, t. y. jo skundo pagrindu buvo priimtas sprendimas ir šį sprendimą pareiškėjas skundė teismui. Remdamasis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjo manymu, jis gali kreiptis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas išnagrinėjo ne visą jo skundą, nevertino pareiškėjo argumentų, kad Nemokumo administratorių rūmai dokumentuose nenurodo jų apskundimo tvarkos ir šis veiksmas suponuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pareigų nevykdymą. Pareiškėjas akcentuoja, kad į teismą kreipėsi, nurodydamas du kreipimosi pagrindus – dėl Nemokumo administratorių garbės teismo prezidiumo Sprendimo ir dėl atsakovo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir dėl konstitucinio lygybės principo nevykdymo. Tačiau teismas sprendė tik dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo skundą nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009, 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1238-552/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-306-492/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017 ir kt.). Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-286-552/2017, 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad Sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Pareiškėjas su tokiu teismo vertinimu nesutinka, teigdamas, kad būtent jo skundo pagrindu buvo priimtas Sprendimas, todėl, remdamasis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies (šiuo metu 23 str. 1 d.) nuostatomis, mano, kad turi teisę kreiptis į teismą dėl Sprendimo.

Iš Nemokumo administratorių garbės teismo prezidiumo posėdžio 2020 m. liepos 2 d. protokolo išrašo Nr. 24 matyti, kad posėdžio metu pagal S. B. skundą buvo svarstytas klausimas dėl drausmės bylos iškėlimo UAB „Skolvalda“ ir įgaliotam atstovui V. M., posėdyje nutarta drausmės bylos minėtiems asmenims nekelti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką šioje byloje keliamu suinteresuotumo klausimu – tik administracinės procedūros dalyviai, asmeniškai ar dėl vykdomos jiems pavestos viešojo administravimo veiklos suinteresuoti nagrinėjimo dalyku, turi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatytas teises ir pareigas, tame tarpe ir apskųsti administracinės procedūros sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-465-602/2019). Taigi, nors klausimas dėl drausmės bylos iškėlimo UAB „Skolvalda“ ir įgaliotam atstovui V. M. buvo svarstomas pareiškėjo skundo pagrindu, tačiau Sprendimas nekelti drausmės bylos yra priimtas minėtų asmenų atžvilgiu ir susijęs tik su jų teisėmis ar įstatymų saugomais interesais. Jeigu pareiškėjas būtų pateikęs atsakovui skundą, o šis į pateiktą skundą nereagavęs, pareiškėjas tokius atsakovo veiksmus galėtų skųsti, nes būtų šios administracinės procedūros dalyvis. Tačiau šiuo atveju atsakovas, nutaręs nekelti drausmės bylos UAB „Skolvalda“ ir įgaliotam atstovui V. M., dėl pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nesprendė. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjo ginčijamas Sprendimas jam nesukelia pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti pagrįstai.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, kad teismas išnagrinėjo ne visą jo skundą, nevertino argumentų, jog Nemokumo administratorių rūmai dokumentuose nenurodo jų apskundimo tvarkos, pažymi, kad toks vertinimas galėtų būti atliekamas, tik bylą nagrinėjant iš esmės, o skundo priėmimo stadijoje vertinamos tik procesinės prielaidos kreiptis į teismą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis paliktina nepakeista. Atskirąjį skundą atmetus, pareiškėjas neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė

Milda Vainienė