cc98b97d-e540-44ed-a7b3-1e28aff90822 · Kauno apygardos teismas

                                                                                 Civilinė byla Nr. e2A-1470-254/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07569-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.7; 2.4.2.12.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11.; 3.3.1.15.; 3.3.1.15.; 3.3.1.18.3. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Raimondo Buzelio,sekretoriaujant M.

M.,dalyvaujant ieÅ¡kovės Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. G.,atsakovei L. R., jos ir trečiojo asmens R. R. atstovui advokatui V. G.,trečiųjų asmenų G. J., L. J., E. K. ir J. K. atstovei advokatei L. D.,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės L. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2745-800/2017 pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei L.

R., tretieji asmenys G. J., L. J., E. K., J. K., R. R., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinė miÅ¡kų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:Ginčo esmė Byloje ginčas kilo dėl leidimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, negriaunant savavaliÅ¡kai pastatytų statinių. IeÅ¡kovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir Inspekcija) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:  Įpareigoti atsakovę L.

R. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Inspekcijos reikalavimus:–             REI-20-120627-00048, t. y. paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – nugriauti stoginę (ilgis 4,70 m, plotis 2,20 m, aukÅ¡tis 2,10 m), esančiÄ už žemės sklypo (duomenys neskelbtini)(buv. (duomenys neskelbtini)), tarp taÅ¡kų 2-3 ribos (taÅ¡kai nurodyti Žemės sklypo plane M 1:500), valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plote ir sutvarkyti statybvietę.–             REI-20-120627-00049, t. y. paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – nugriauti Å«kinį pastatÄ , kurio iÅ¡orės matmenys: 8,20 x 7,65 x 4,70 x 4,80 x 2,00 x 2,74m, aukÅ¡tis nuo 2,50 m iki 4,00 m, esantį (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) ir Å¡alia esančiame valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plote ir sutvarkyti statybvietę.–             REI-20-120627-00050, t. y. paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – nugriauti gyvenamÄ jį namÄ (dviejų aukÅ¡tų su rÅ«siu, garažu ir terasa), iÅ¡orės matmenys sienų ilgiai 11,70 m 3,47 m, 5,50 m, 8,70 m, 9,80 m, 0,70 m, 1,00 m, 3,14 m, 1,00 m, 0,60 m, 5,00 m, 7,00 m, aukÅ¡tis 6,35 m, esantį (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), ir Å¡alia esančiame valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plote, ir sutvarkyti statybvietę;–             REI-20-120627-00051, t. y. paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – nugriauti tvorÄ metalo strypų su mÅ«riniais stulpais ir varteliais (17,26 m, aukÅ¡tis 1,55 m), trinkelių dangos aikÅ¡telę (bendras plotas 42,85 kv. m), atramines sienas (bendras ilgis 25 m, maksimalus aukÅ¡tis 1,60 m), medžio lentų dangos laiptus (susidedančius iÅ¡ dviejų 1,50 m pločio, 11,0 m ilgio vertikalioje projekcijoje į žemės pavirÅ¡ių laiptų maršų) su medžio lentų dangos aikÅ¡tele tarp jų (plotas 13 kv. m), esančius Å¡alia (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plote;

Jeigu aukščiau minėtų įpareigojimų atsakovė L. R. teismo nustatytu terminu neįvykdys, leisti Inspekcijai atlikti griovimo veiksmus, iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės L. R.. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2012-05-10 atlikusi faktinių duomenų patikrinimÄ Å¾emės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančiame R. R. ir L. R., 2012-06-05 surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktÄ Nr. FAK-1358 bei savavaliÅ¡kos statybos aktus, kuriais grindžia pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus: 1) 2012-06-11 savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SSA-20-120611-00042 dėl savavaliÅ¡kai pastatyto I grupės nesudėtingo statinio – stoginės; 2) 2012-06-11 savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SSA-20-120611-00044 dėl savavaliÅ¡kai pastatyto neypatingo statinio – Å«kinio pastato; 3) 2012-06-12 savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SSA-20-120612-00045 dėl savavaliÅ¡kai pastatyto neypatingo statinio – gyvenamojo namo su rÅ«siu, garažu ir terasa; 4) 2012-06-13 savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SSA-20-120613-00047 dėl savavaliÅ¡kai pastatytų nesudėtingų I grupės statinių: metalo strypų tvoros su mÅ«riniais stulpais ir varteliais, metalo tinklo tvoros, trinkelių dangos aikÅ¡telės ir medžio lentų dangos laiptų su aikÅ¡tele tarp jų; dėl nesudėtingo II grupės statinio – atraminės sienos.

SavavaliÅ¡kos statybos akte 1 nurodyta, kad nesudėtingo I grupės statinio (stoginės) statybai valstybinėje žemėje pradėti buvo privaloma turėti supaprastintÄ statybos projektÄ bei gauti raÅ¡ytinį pritarimÄ supaprastintam statinio statybos projektui, tačiau statytoja minėtų dokumentų nepateikė. SavavaliÅ¡kos statybos akte 2 nurodyta, kad Å«kinio pastato (neypatingo statinio) statybai buvo privalomas leidimas statyti statinį bei statinio projektas. Statytoja Å¡ių dokumentų nepateikė.

SavavaliÅ¡kos statybos akte 3 nurodyta, kad gyvenamojo namo su rÅ«siu, garažu ir terasa (neypatingo statinio) statybai turėjo bÅ«ti gautas leidimas statyti statinį bei statinio projektas. Nors statytoja dviejų aukÅ¡tų gyvenamojo namo statybai turėjo galiojantį statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau inspekcijos teigimu, buvo pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai: gyvenamasis namas pastatytas ne projekte nurodytoje žemės sklypo vietoje, o už Å¡ių žemės sklypo ribų, valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko žemėje; visų gyvenamojo namo laikančiųjų konstrukcijų iÅ¡dėstymas neatitinka UAB „Airamas“ projekte numatytų statinio laikančių konstrukcijų iÅ¡dėstymo; gyvenamojo namo iÅ¡orės matmenys (aukÅ¡tis, ilgis, plotis) neatitinka statinio projekto (iÅ¡orės) matmenų; visa namo terasa ir patalpos po terasa pastatyta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plote.

Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovės nuomone, statytoja pažeidė savavaliÅ¡kos statybos fiksavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 1 p., 23 str. 1 d. 1 p. SavavaliÅ¡kos statybos akte 4 nurodyta, kad statiniams bei atraminei sienai (nesudėtingam II grupės statiniui) buvo bÅ«tina turėti supaprastintÄ statybos projektÄ bei gauti raÅ¡ytinį pritarimÄ supaprastintam statinio projektui. Statytoja Å¡ių dokumentų nepateikė. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, ieÅ¡kovė atsakovei L. R. (statytojai) 2012-06-27 surašė reikalavimus REI-20-120627-00049, REI-20-120627-00048, REI-20-120627-00050, REI-20-120627-00051 paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. 2013-01-11 sprendimais Nr. RE-11-(15.29), RE-13-(15.29), RE-12(15.29),RE-14-(15.29) atsakovei buvo pratęstas terminas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius iki 2013-03-27. 2014-12-05 skyrius atlikęs reikalavimų 1, 2, 3, 4 įvykdymo patikrinimÄ , surašė Privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktus:

Nr. NPA-20-141205-00056, Nr. NPA-20-141205-00057, Nr. NPA-20-141205-00058 ir Nr. NPA-20- 141205-00059. Aktuose nustatyta, kad reikalavimai 1, 2, 3 yra neįvykdyti – nenugriauta stoginė, ūkinis pastatas, gyvenamasis namas, esantys sklype ir už jo ribų valstybinio miško žemėje. Reikalavimas 4 yra įvykdytas iš dalies – nugriauta metalo tinklo tvora, buvusi už sklypo ribų, tačiau nenugriauta metalo strypų su mūriniais stulpais tvora ir varteliai, betono trinkelių dangos aikštelės, atraminės sienos ir laiptai su aikštele, esantys už sklypo ribų valstybinėje žemėje.

IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovės gyvenamasis namas, nors ir pastatytas turint statybos leidimÄ laikomas savavaliÅ¡ka statyba, kadangi pastatytas pažeidžiant esminius projekto reikalavimus. Kadangi savavaliÅ¡ki statiniai pastatyti už sklypo ribų ir patenka į valstybinės reikÅ¡mės KleboniÅ¡kio miÅ¡ko parko teritorijÄ , į kuriÄ jokių teisių statytoja neturi ir kurioje draudžiama tokių statinių statyba, atsakovė minėtoje teritorijoje neturi teisės įgyvendinti statytojo teisių ir pagal Å¡iuo metu galiojančius teisės aktus neturi objektyvių galimybių gauti statybÄ leidžiančio dokumento.

Todėl, ieÅ¡kovės nuomone, atsakovė, vykdydama statybos darbus be statybÄ leidžiančių dokumentų savo nuosavybės teise valdomame sklype bei už jo ribų (miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype), pažeidė LR Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 punktÄ 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus, MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies bei Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas.Atsakovė L. R. atsiliepimu su ieÅ¡kinio reikalavimais nugriauti nurodytus pastatus nesutiko.

Nurodė, kad gyvenamojo namo ir ūkinio pastato dalys, esančios atsakovės žemės sklypo ribose visais atvejais gali būti įteisintos, o gyvenamojo namo ir ūkinio pastato dalys bei kiti statiniai, esantys valstybinėje žemėje galėtų būti įteisinti, jei valstybinei žemei būtų panaikintas miško statusas ir ji taptų laisva valstybine žeme, kuri teisės aktų nustatyta tvarka galėtų būti paskirta naudoti ar perleista atsakovei. Pažymėjo, kad nuo 2012-06-11, kada buvo surašyti savavališkos statybos aktai, atsakovė ėmėsi veiksmų savavališkoms statyboms įteisinti, tačiau jos įteisinimas užsitęsė.

IeÅ¡kovė, pratęsusi terminÄ savavaliÅ¡kos statybos padariniams paÅ¡alint, pripažino, kad vietoj nugriovimo statinius galima įteisinti. Atsakovė pažymėjo, kad klausimai dėl miÅ¡ko žemės statuso yra sprendžiami teisme, kur galutinis sprendimas nėra priimtas. Pažymi, jog sprendžiant klausimÄ dėl gyvenamojo namo statybos įteisinimo turėtų bÅ«ti atsižvelgta, kad gyvenamasis namas buvo statomas gavus statybos leidimÄ , tačiau nukrypstant nuo projektinių sprendinių, pagal kuriuos statybos leidimas buvo iÅ¡duotas.

Gyvenamojo namo statybos įteisinimui reikalinga parengti projekto pakeitimus, tačiau projekto parengimas užtruko, kadangi projekto pakeitimai negali bÅ«ti pabaigti rengti dėl teritorijų planavimo dokumente esančių klaidų. Atsakovė kartu pažymėjo, kad žemės sklypas, kuriame reikalaujama paÅ¡alinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , priklauso ne tik atsakovei, bet ir jos sutuoktiniui, visus reikalaujamus nugriauti statinius yra pastatę abu sutuoktiniai, todėl reikalaujant savavaliÅ¡kÄ statybÄ paÅ¡alinti iÅ¡ vienos atsakovės, jai vienai nepagrįstai perkeliamos su savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimu susijusios pasekmės – priėmus teismo sprendimÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, nugriaunant ginčo statinius, tai turėtų bÅ«ti daroma tik atsakovės lėšomis, kas bÅ«tų akivaizdus CK 3.92 str. pažeidimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – įpareigojo atsakovę L. R. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos reikalavimus:

1) paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – nugriauti stoginę (ilgis 4,70 m, plotis 2,20 m, aukÅ¡tis 2,10 m), esančiÄ už žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini), tarp taÅ¡kų 2-3 ribos (taÅ¡kai nurodyti Žemės sklypo plane M 1:500), valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plote, ir sutvarkyti statybvietę; nugriauti Å«kinį pastatÄ , kurio iÅ¡orės matmenys 8,20 x 7,65 x 4,70 x 4,80 x 2,00 x 2,74m, aukÅ¡tis nuo 2,50 m iki 4,00 m, esantį (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) ir Å¡alia esančiame valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plote, ir sutvarkyti statybvietę; nugriauti gyvenamÄ jį namÄ (dviejų aukÅ¡tų su rÅ«siu, garažu ir terasa), iÅ¡orės matmenys sienų ilgiai 11,70 m 3,47 m, 5,50 m, 8,70 m, 9,80 m, 0,70 m, 1,00 m, 3,14 m, 1,00 m, 0,60 m, 5,00 m, 7,00 m, aukÅ¡tis 6,35 m, esantį (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), ir Å¡alia esančiame valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plote, ir sutvarkyti statybvietę; nugriauti tvorÄ metalo strypų su mÅ«riniais stulpais ir varteliais (17,26 m, aukÅ¡tis 1,55 m), trinkelių dangos aikÅ¡telę (bendras plotas 42,85 kv. m), atramines sienas (bendras ilgis 25 m, maksimalus aukÅ¡tis 1,60 m), medžio lentų dangos laiptus (susidedančius iÅ¡ dviejų 1,50 m pločio, 11,0 m ilgio vertikalioje projekcijoje į žemės pavirÅ¡ių laiptų maršų) su medžio lentų dangos aikÅ¡tele tarp jų (plotas 13 kv. m), esančius Å¡alia (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plote;

2) jei aukščiau minėtų įpareigojimų atsakovė L. R. teismo nustatytu terminu neįvykdys, leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos minėtus griovimo darbus atlikti pačiai, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės L. R.;

3) priteisė iÅ¡ atsakovės L. R. trečiųjų asmenų G. J. ir L. J. naudai 2020,00 Eur iÅ¡laidų už suteiktÄ advokato pagalbÄ ir valstybės naudai 55,96 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad atsakovė neginčija savavaliÅ¡kos statybos fakto, tačiau mato galimybę juos įteisinti, tuo tarpu ieÅ¡kovė ir tretieji asmenys tokiÄ galimybę atmeta. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , atsakovės argumentus dėl galimybės įteisinti namÄ , pasikeitus valstybinio miÅ¡ko statusui, laikė teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais, kadangi bet kokiu atveju atsakovei priklausanti namo dalis ir kiti statiniai stovi ne atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o atsakovė šios žemės sklypo dalies nevaldo nei nuosavybės teise, nei kitu pagrindu.

Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovės statiniai nepatenka į galimų miÅ¡ko žemėje statyti statinių sÄ raÅ¡Ä , o teisės akto, leidžiančio miÅ¡ko paskirties žemėje statyti naujus gyvenamuosius namus ar Å«kinių pastatus, taip pat nėra. Atsakovė negali pasinaudoti LR Statybos įstatymo 28 straipsnyje įtvirtinta galimybe savavaliÅ¡kų statybų trÅ«kumams paÅ¡alinti, nes jos pastatytų statinių statyba miÅ¡ko žemėje draudžiama. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovei nėra jokių galimybių gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , todėl teismas sprendė, kad statiniai privalo bÅ«ti nugriauti.

Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad Å¡alia atsakovės žemės sklypo esančiai žemei panaikinus valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko statusÄ , galėtų bÅ«ti įteisinta viso Å«kinio pastato statyba, o valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko statuso nepanaikinus, galėtų bÅ«ti įteisinta Å«kinio pastato Å¡iaurės – rytų dalis, patenkanti į atsakovės žemės sklypÄ , nes Å«kinio pastato ar jo dalies statyba neiÅ¡laikius norminio atstumo nuo kaimynų nėra kliÅ«timi įteisinti Å«kinį pastatÄ , kadangi jie tokiam Å«kio pastato pastatymui neprieÅ¡tarauja, o G.

J. ir L. J. dėl to yra iÅ¡davę 2007-07-16 sutikimÄ . Teismas pažymėjo, kad Å«kinis pastatas (stoginė) pastatytas neiÅ¡laikius nustatytų atstumų nuo sklypo ribos, kÄ patvirtina 2012-06-05 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1689, nėra trečiųjų asmenų G. J. ir L. J. sutikimų. Todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad toks užstatymo bÅ«das pažeidžia ne tik teisės aktų normas, bet ir trečiųjų asmenų interesus. Kartu iÅ¡ trečiojo asmens G. J. paaiÅ¡kinimų teismas nustatė, kad tretiesiems asmenims buvo pateiktas kitoks detalusis planas, t. y. atsakovės projektuojamas sklypas buvo atitrauktas nuo jų sklypo ribos, ir toks detaliojo plano sprendinys tretiesiems asmenims tiko, todėl jie savo paraÅ¡ais patvirtino sutikimÄ .Teismas, priimdamas sprendimÄ , įvertino Nacionalinės žemės tarnybos atstovės teisme nurodytas aplinkybes, kad Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius 2016-03-07 raÅ¡tu Nr. 8SD-1225-(14.8.7) informavo, jog tarnyba iÅ¡duoda sutikimus tik tada, kai Å¡io sutikimo praÅ¡oma iÅ¡duoti iki statybos ar rekonstravimo veiksmų atlikimo pradžios.

Sutikimų įteisinti jau pastatytų savavaliÅ¡kos statybos statinių, tarnyba nėra įgaliota iÅ¡duoti, bei patvirtino, kad valstybinėje žemėje esančio statinio įteisinimui atsakovė neturi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sutikimo ir tokio sutikimo jai duoti negali. Tokiu bÅ«du teismas atmetė kaip nepagrįstÄ atsakovės argumentÄ , kad atsakovė turi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2015-01-23 iÅ¡duotÄ sutikimÄ Nr. 8ST-(14.8.5)-67, kurio pagrindu atsakovė siekia įsiteisinti savavaliÅ¡kai pastatytÄ gyvenamosios paskirties pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Teismas laikė reikšminga aplinkybe tai, kad atsakovė nuo 2012-06-12, kai buvo surašyti savavališkos statybos aktai, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ginčo statinių neįteisino, nustatytų trūkumų nepašalino. Todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes – tenkino ieškinio reikalavimus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (CK 4.103 straipsnis, Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalis, CPK 178 straipsnis).

Teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 2 dalies nustatyta tvarka, iÅ¡ atsakovės valstybei priteisė 31 Eur žyminį mokestį ir 24,96 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ viso 55,96 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl trečiųjų asmenų G. J. ir L. J. 3718,53 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, įvertinęs tai, kad tretieji asmenys palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, savarankiÅ¡kų reikalavimų nereiÅ¡kė, darė iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡oma priteisti suma yra neprotingai didelė, todėl atsižvelgęs į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus, teismas iÅ¡ atsakovės trečiųjų asmenų naudai priteisė 2020 Eur atstovavimo iÅ¡laidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė L. R. praÅ¡o teismo: sustabdyti Å¡iÄ civilinę bylÄ iki kol bus iÅ¡nagrinėta Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI-650-406/2017; atnaujinus po sustabdymo ir iÅ¡nagrinėjus Å¡iÄ civilinę bylÄ :

1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria atsakovė L. R. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigota vykdyti ieÅ¡kovės Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimÄ REI-20-120627-00050, t. y. paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – nugriauti gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), ir Å¡alia esančiame valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plote sutvarkyti statybvietę, o Å¡io įpareigojimo atsakovei teismo nustatytu terminu neįvykdžius, leista ieÅ¡kovei nugriauti gyvenamÄ jį namÄ , iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės, nustatant atsakovei L.

R. terminÄ paÅ¡alinti gyvenamojo namo (dviejų aukÅ¡tų su rÅ«siu, garažu ir terasa), esančio (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini), savavaliÅ¡kos statybos padarinius – parengti reikalingÄ projektinę dokumentacijÄ , dėl gyvenamojo namo dalies, esančios atsakovės žemės sklypo ribose, savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo sumokėti nustatytÄ Ä¯mokÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , o gyvenamojo namo dalį, esančiÄ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plote nugriauti ir sutvarkyti statybvietę;

2) pašalinti iš Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo motyvus, kad tretieji asmenys G. J. ir L. J. neišdavė atsakovei L. R. 2007 m. liepos 16 d. sutikimo dėl statinių statybos adresu (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), ties jų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), riba;

3) panaikinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovės trečiųjų asmenų G. J. ir L. J. naudai priteista 2020 Eur iÅ¡laidų už suteiktÄ advokato pagalbÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė leisti atsakovei įteisinti statinius jos žemės sklypo ribose, o bÅ«tent – gyvenamÄ jį namÄ (dviejų aukÅ¡tų su rÅ«siu, garažu ir terasa). Apeliantė pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-08-18 sprendimu buvo sprendžiamas klausimas dėl termino pratęsimo Inspekcijos reikalavimams įvykdyti pagal atsakovės praÅ¡ymÄ , vertinant tik valstybinėje žemėje esančių statinių įteisinimo galimybes, jei terminas Inspekcijos reikalavimams įvykdyti bÅ«tų pratęstas.

Todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas niekaip neužkerta galimybės bendrosios kompetencijos teismui leisti įteisinti atsakovei jos žemės sklypo ribose esančių statinių.Priimdamas sprendimÄ , teismas netinkamai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-20 nutartį, nurodydamas, kad kasacinis teismas Å¡ioje byloje neva pasisakė, jog „nesvarbu, koks bus priimtas sprendimas administracinėje byloje, t. y. bÅ«tų panaikintas miÅ¡ko žemės statusas, ar ne, Å¡ioje byloje atsakovės statinių legalizavimas negalimas, net jei statiniai bÅ«tų pastatyti ir ne ant valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko žemės“.

Pažymi, kad minėtoje nutartyje teismas nenustatė, kad Å¡ioje byloje atsakovės statinių legalizavimas negalimas. Todėl teismas nepagrįstai susiaurino Å¡ios bylos nagrinėjimo ribas, kas sÄ lygojo neteisėto sprendimo priėmimÄ toje dalyje, kuri liečia atsisakymÄ leisti įteisinti statinius atsakovės žemės sklypo ribose.Teismas neteisingai vertino trečiųjų asmenų G. J. ir L. J. 2007-07-16 duotÄ sutikimÄ statyti statinius ties jų žemės sklypo riba. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Å¡iuo atveju tretieji asmenys sutikimo nebuvo davę.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė trečiojo asmens G. J. paaiÅ¡kinimais, nevertino su tuo susijusių atsakovės paaiÅ¡kinamų, paties sutikimo, jo teksto, suraÅ¡ymo aplinkybių ir detaliojo plano brėžiniuose, kuriais duodamas paaiÅ¡kinimus rėmėsi G. J., esančių datų. Apeliantė pažymi, kad Jukniai negalėjo nežinoti apie 2007-07-16 detaliojo plano turinį ir jame esančius įraÅ¡us, ties kuriais jų vardu pasiraÅ¡yta, nes Å¡is detalusis planas buvo patvirtintas dar Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-12-06 sprendimu, o klausimÄ dėl jų parašų suklastojimo jie iÅ¡kėlė tik 2012 metais.

Tokiu bÅ«du teismas sprendimo dalyje dėl 2007-07-16 sutikimo neatskleidė bylos esmės, tačiau, apeliantės nuomone, byloje esančių įrodymų pakanka, kad paÅ¡alinti iÅ¡ teismo sprendimo motyvus, jog J. nedavė atsakovei sutikimo statyti statinius neiÅ¡laikius norminio atstumo nuo jų žemės sklypo ribos.Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra galimybių įteisinti gyvenamojo namo. PrieÅ¡ingai, gyvenamojo namo statyba gali bÅ«ti įteisinta, nes atsakovės žemės sklypo paskirtis suderinama su gyvenamojo namo statyba, Nacionalinė žemės tarnyba yra iÅ¡davusi 2015-01-23 sutikimÄ , leidžiantį gyvenamÄ jį namÄ statyti ties valstybinės žemės sklypo riba, o tai, kas patenka į valstybinę žemę, atsakovė nugriautų.

Be to, atsakovė nurodo, kad papildomas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas statant savo žemės sklype, nėra reikalingas, o 2016-03-07 atsakymas yra bendro pobÅ«džio raÅ¡tas, nesusijęs su 2015-01-25 iÅ¡duotu sutikimu. Tuo tarpu įrodymas, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima spręsti, ar gyvenamÄ jį namÄ galima įteisinti, yra projektinė dokumentacija, kurios rengimas neiÅ¡taisius detaliojo plano trÅ«kumus, tapo negalimas, o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2016-10-17 suraÅ¡ytas Privalomasis nurodymas Nr. PN-1946-(15.52) yra neteisėtas.

Teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti bylÄ , kol bus iÅ¡nagrinėta administracinė byla Nr. eI-650-406/2017, o tai sÄ lygojo, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , gyvenamojo namo statybos įteisinimo galimybių iÅ¡ esmės nevertino. Pažymi, kad administracinėje byloje nagrinėjami klausimai dėl atsakovės žemės sklypo detaliojo plano sprendinių, kadangi atsakovės žemės sklypo detalusis planas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-12-06 sprendimu, yra su trÅ«kumais (techninėmis klaidomis), t. y. neaiÅ¡ku, kuriais detaliojo plano sprendiniais (nurodytais lentelėje ar grafinėje dalyje) reiktų vadovautis rengiant projektinę dokumentacijÄ , kuri privalo atitikti detaliojo plano sprendiniams.

Minėtoje byloje priimti sprendimai yra svarbÅ«s, siekiant įteisinti gyvenamojo namo statybÄ . NeiÅ¡nagrinėjus nurodytos administracinės bylos, negalima įvertinti, ar gyvenamojo namo statyba gali bÅ«ti įteisinta įstatymų nustatyta tvarka parengiant projektinę dokumentacijÄ ir pagal jÄ gaunant statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Å ios aplinkybės sudaro tiesioginį prejudicinį ryšį tarp Å¡ios ir nurodytos administracinės bylos, todėl sutinkamai su CPK 163 str. 3 p., Å¡i byla turėjo bÅ«ti privalomai stabdoma iki kol bus iÅ¡nagrinėta administracinė byla.

To nepadaręs, teismas užkirto atsakovei galimybę įteisinti gyvenamojo namo statybÄ . Todėl apeliantė praÅ¡ymÄ dėl bylos stabdymo teikia apeliacinės instancijos teismui. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad statybinės medžiagos, iÅ¡ kurių buvo vykdoma savavaliÅ¡ka statyba, ir žemės sklypas, kuriame ji buvo vykdoma, priklauso atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Todėl ieÅ¡kinys dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo turėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas ir atsakovės sutuoktiniui, o to nepadarius, ieÅ¡kinys dalyje dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo atsakovės sutuoktiniui priklausančioje nuosavybės dalyje turėjo bÅ«ti atmestas, kaip pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui (CPK 45 str.), o atsakovei priklausančios dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje turėtų bÅ«ti nustatytos vykdymo proceso metu taikant CPK 667 str. analogijÄ .

PrieÅ¡ingu atveju, atsakovei nepagrįstai perkeliamos visos su savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimu susijusias pasekmės.Teismas, iÅ¡ atsakovės tretiesiems asmenims priteisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, spręsdamas dėl jų dydžio, neįvertino, kad trečiųjų asmenų materialinis teisinis suinteresuotumas ir subjektinių teisių Å¡ioje byloje ribos yra tik bylos dalyje dėl Å«kinio pastato dalies, kuri ribojasi su jų žemės sklypu, ir dėl to jų iÅ¡duoto raÅ¡ytinio sutikimo teisinės reikÅ¡mės, kas sudaro tik nežymiÄ ginčo dalį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius praÅ¡o teismo apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Trečiojo asmens nuomone, apeliantės savavaliÅ¡kai pastatyti statiniai neatitinka Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, todėl pastatyti savavaliÅ¡ki statiniai negali bÅ«ti įteisinami pasinaudojant Å¡io įstatymo leidėjo nustatyta procedÅ«ra.Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai nesustabdė bylos iki sprendimo administracinėje byloje Nr. eI- 650-406/2017 priėmimo, kadangi nepaisant to, koks bus priimtas sprendimas administracinėje byloje, t. y. ar bÅ«tų panaikintas miÅ¡ko žemės statusas ar ne, Å¡ioje byloje apeliantės statinių legalizavimas nėra galimas, net jei statiniai bÅ«tų pastatyti ir ne ant valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko žemės, kadangi pastatytų statinių dalis patenka į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ploto ribas, o apeliantė Å¡ios žemės sklypo dalies nevaldo nei nuosavybės teise, nei kitu pagrindu.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ tretieji asmenys G.

J. ir L. J. praÅ¡o teismo apeliacinio skundo netenkinti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės trečiųjų asmenų G. J. ir L. J. naudai turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (560,71 Eur su PVM už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ). Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl bylos stabdymo. Pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2017-04-25 priėmė nutartį administracinėje byloje eI-650-406/2017 ir atsakovės skundÄ atmetė.

Juo labiau, kad minėtoje administracinėje byloje priimtas sprendimas neturi jokio prejudicinio ryÅ¡io Å¡ioje byloje, nes nei tankio, nei intensyvumo koregavimas administracinėje byloje, neeliminuos Å¡ioje byloje nustatytus pažeidimus, jog statiniai pastatyti pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad G. J. ir L. J. yra iÅ¡davę sutikimÄ dėl statinių statybos ties jų žemės sklypo riba, o teismas nepagrįstai paneigė tokio sutikimo buvimÄ .

Pažymi, kad byloje esanti Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2013-05-09 iÅ¡vada (t. 1, b. l. 126-129) patvirtino dokumentų klastojimo faktÄ ir nustatė, jog paraÅ¡ai ties G. J. ir L. J. pavardėmis yra ne jų. Faktas, kad paraÅ¡ai detaliajame plane ne trečiųjų asmenų patvirtina tai, kad detalusis planas nebuvo pateiktas G. J. ir L. J. 2007-07-16. Tuo tarpu 2007-07-16 sutikimas buvo duotas dėl visai kitokių detaliojo plano sprendinių, nei kurie buvo patvirtinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-12-06 sprendimu.

Tretiesiems asmenims pateiktame plane, atsakovės projektuojamas sklypas buvo atitrauktas nuo trečiųjų asmenų sklypo ribos, ir toks detaliojo plano sprendinys tretiesiems asmenims tiko. Å iuo atveju nesant trečiųjų asmenų sutikimo, teismas pagrįstai sprendė, kad stoginės savavaliÅ¡kos statybos įteisinimas negalimas.Trečiųjų asmenų nuomone, apeliantė nurodytas Nacionalinė žemės tarnybos 2015-01-23 sutikimas niekaip negali bÅ«ti laikomas sutikimu dėl gyvenamojo namo statybos ant valstybinės žemės sklypo ribos, kadangi gyvenamasis namas buvo pastatytas jau 2012 m., kÄ patvirtina 2012 m. birželio mėnesį suraÅ¡yti savavaliÅ¡kos statybos aktai.

Kartu tretieji asmenys nesutinka, kad 2016-03-07 atsakymas yra bendro pobÅ«džio raÅ¡tas, nesusijęs su 2015-01-25 iÅ¡duotu sutikimu. Pažymi, kad tretieji asmenys kreipėsi su paklausimu į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos, ar pastarasis sutikimas buvo iÅ¡duotas atsakovei įsiteisinti savavaliÅ¡kos statybos gyvenamosios paskirties pastatÄ , ar Å¡is sutikimas buvo iÅ¡duotas naujo pastato statybai. IÅ¡ gauto atsakymo matyti, kad 2015-01-23 sutikimas, iÅ¡duotas atsakovei, nėra nei sutikimas dėl savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo, nei sutikimas naujo pastato statybai.

Kartu pažymi, kad atsakovė nuo 2012-06-12 iki Å¡iol nesugebėjo įteisinti savavaliÅ¡kos statybos padarinių, kas patvirtina, jog atsakovės veiksmai buvo neteisėti ir savavaliÅ¡kÄ statybÄ Ä¯teisinti nepavyks.Tretieji asmenys nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų tretiesiems asmenims priteisimo. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju tretieji asmenys dalyvavo ieÅ¡kovės pusėje ir turėjo suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Kadangi tretieji asmenys turi Å¡alies procesines teises ir pareigas, o taip pat ir teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 47 straipsnio 2 dalis), teismas tenkinęs ieÅ¡kinį, pagrįstai trečiųjų asmenų naudai iÅ¡ atsakovės priteisė jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos praÅ¡o teismo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl civilinės bylos sustabdymo kol bus iÅ¡nagrinėta Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI-650-406/2017. IeÅ¡kovės nuomone minėtų bylų įrodinėjimo dalykai visiÅ¡kai skirtingi. Administracinėje byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-11-07 įsakymo Nr. A-3186 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-05-17 įsakymo Nr. A-1445 „Dėl žemės sklypo Vasarvidžio g. 2, Kaune, detaliojo plano koregavimo“ pripažinimo netekusiu galios“ panaikinimas Å¡ioje byloje neturės jokios reikÅ¡mės, nes Å¡ios bylos įrodinėjimo dalykas yra susijęs su statinių statyba, nesant statybÄ leidžiančių dokumentų (kas laikytina savavaliÅ¡ka statyba) arba pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (kas taip pat laikytina savavaliÅ¡ka statyba), ir tai sukelia pasekmes, reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnyje.

Nepagrįstas apeliacinio skundo reikalavimas, kuriuo praÅ¡oma pakeisti teismo sprendimo dalį, nustatant terminÄ paÅ¡alinti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savavaliÅ¡kos statybos padarinius – parengti reikalingÄ projektinę dokumentacijÄ dėl gyvenamojo namo dalies, esančios L. R. žemės sklypo ribose, savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo, o gyvenamojo namo dalį, esančiÄ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plote nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Pažymi, kad Å¡iuo atveju gyvenamojo namo dalis patenka į valstybinę miÅ¡ko žemę, kurioje pagal teisinį reglamentavimÄ tokio statinio statyba negalima.

Apeliantė neginčijo nei savavališkos statybos aktų nei reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl jie laikytini teisėtais ir sukeliančiais atsakovei teisinius padarinius. Savavališkos statybos aktai ir reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo surašyti dar 2012 m. birželio mėn., tačiau iki šiol apeliantė nėra atlikusi teisės aktų nustatytų procedūrų dėl savavališkos statybos įteisinimo, t. y. iki šiol nėra parengto statinio projekto ir gauto statybos leidimo.

Todėl reikalavimas yra nepagrįstas. Nepagrįstas apeliacinio skundo reikalavimas dėl sprendimo motyvų, kad tretieji asmenys G. J. ir L. J. neiÅ¡davė L. R. 2007-07-16 sutikimo dėl statinių statybos adresu (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), ties jų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), riba. Pažymi, kad tretieji asmenys G. J. ir L. J. nesutinka ir ateityje nesutiks dėl statinių statybos neiÅ¡laikant norminių atstumų iki jų žemės sklypo ribos. Todėl net jeigu tretieji asmenys nedavė sutikimo, naujo bÅ«simo Å«kinio statinio statybai tai jokios prejudicinės reikÅ¡mės neturi. IeÅ¡kovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieÅ¡kinys nepagrįstai pareikÅ¡tas tik atsakovei, o jos sutuoktinis į bylos nagrinėjimÄ nėra įtrauktas.

Pažymi, kad Inspekcija savavaliÅ¡kos statybos aktus ir reikalavimus paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius surašė L. R. kaip statinių statytojai, Å¡ie administraciniai sprendimai jai buvo įteikti pasiraÅ¡ytinai. L. R. fakto, kad ji yra savavaliÅ¡kos statybos aktuose ir reikalavimuose paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvardintų statinių statytoja, neginčijo, dėl jų panaikinimo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytais terminais nesikreipė. BÅ«tent ji, o ne jos sutuoktinis, per visÄ laikotarpį įvairiais bÅ«dais siekė statinius įteisinti, teikė institucijoms raÅ¡tus bei paaiÅ¡kinimus.

 Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad statybinės medžiagos, iÅ¡ kurių buvo vykdoma savavaliÅ¡ka statyba, ir žemės sklypas, kuriame ji buvo vykdoma, priklauso atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.), todėl ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas ir atsakovės sutuoktiniui, o to nepadarius, ieÅ¡kinys dalyje dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo atsakovės sutuoktiniui priklausančioje nuosavybės dalyje turėjo bÅ«ti atmestas, kaip pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui (CPK 45 str.).

Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus, kadangi Savavališkos statybos aktai surašyti statytojai – atsakovei ir būtent ji ieškovės Reikalavimais įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl L. R. laikytina tinkama atsakove byloje. Dėl teismo sprendimo motyvų Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003 išaiškino, kad gali būti skundžiamas tiek visas sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis.

PraÅ¡ymas pakeisti teismo sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį atitinka reikalavimÄ pakeisti teismo sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas suformuluotas pagal apeliacinės instancijos teismo teises. IeÅ¡kovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuris buvo patenkintas visiÅ¡kai ir apeliantės ginčijamu sprendimu atsakovė L. R. be kita ko buvo įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2012-06-27 reikalavimÄ REI-20-120627-00049, t. y. paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – nugriauti Å«kinį pastatÄ , kurio iÅ¡orės matmenys 8,20 x 7,65 x 4,70 x 4,80 x 2,00 x 2,74 m, aukÅ¡tis nuo 2,50 m iki 4,00 m, esantį (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) ir Å¡alia esančiame valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plote, ir sutvarkyti statybvietę.

IeÅ¡kovė 2012-06-11 buvo suraÅ¡iusi atsakovei SavavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SSA-20-120611-00044 dėl savavaliÅ¡kai Å«kio bÅ«du pastatyto neypatingo statinio – Å«kinio pastato. Å iame akte nurodyta, kad statytoja nepateikė leidimo statyti naujÄ statinį. Apeliantė nurodė, kad teismo sprendimo, pirmiau paminėto ieÅ¡kovės reikalavimo dalyje, neskundžia, tačiau skundžia jo motyvus toje dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino trečiųjų asmenų G. J. ir L. J. 2007-07-16 duotÄ sutikimÄ statyti statinius ties jų žemės sklypo riba ir nepagrįstai konstatavo, kad tretieji asmenys sutikimo nebuvo davę.

Apeliantė prašė paÅ¡alinti iÅ¡ ginčijamo teismo sprendimo Å¡iuos motyvus, kurie gali bÅ«ti kliÅ«timi jai ateityje pastatyti Å«kinį pastatÄ , pvz. jeigu bus pakeistas detalusis planas, nes esant konfliktiniams santykiams su Å¡iais trečiaisiais asmenimis, naujo jų sutikimo nereikėtų gauti. Teisėjų kolegija pažymi, kad privalomÄ raÅ¡ytinį gretimų žemės sklypų savininkų sutikimo gavimÄ nustato Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punktas.

Jame nurodyta, kad raÅ¡ytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumÄ horizontalioje plokÅ¡tumoje nuo labiausiai iÅ¡sikiÅ¡usių konstrukcijų), kai pastato ar stogÄ turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taÅ¡ko aukÅ¡tis, matuojamas nuo žemės pavirÅ¡iaus ties sklypų riba (žemesniojo pavirÅ¡iaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumÄ nuo Å¡io taÅ¡ko iki sklypų statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Å«kinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) pastatytas neiÅ¡laikius nustatytų atstumų nuo trečiųjų asmenų G. J. ir L. J. sklypo ribos ir ginčo byloje dėl to nėra. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 15 lapo antrojoje pastraipoje konstatavo, kad „Šioje byloje, neginčijamai nustatyta, kad Å«kinis pastatas (stoginė) pastatytas neiÅ¡laikius nustatytų atstumų nuo sklypo ribos, kÄ patvirtina 2012-06-05 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1689 (el. bylos t. 1, b. l. 11-15 ), nėra ir trečiųjų asmenų G.

J. ir L. J. sutikimų, dėl ko toks užstatymo būdas pažeidžia ne tik teisės aktų normas, bet ir trečiųjų asmenų interesus. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių dokumentų tretieji asmenys G. J. ir L. J. 2007 m. vasario mėnesį sutiko su atsakovės pateikto žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniais pasirašydami, jog jiems neprieštarauja. Tačiau iš trečiojo asmens G. J. paaiškinimų matyti, kad jiems buvo pateiktas kitoks detalusis planas, t. y. atsakovės projektuojamas sklypas buvo atitrauktas nuo jų sklypo ribos, ir toks detaliojo plano sprendinys tretiesiems asmenims tiko (t. 2, b. l. 155)“ (t. y. popierinės bylos t. 2, b. l. 155).

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad jeigu G. J. ir jo sutuoktinės L. J. paraÅ¡ai ties tekstu, įraÅ¡ytu 2007-07-16 detaliajame plane (I t., b. l. 130-132), yra suklastoti, tai vien tai, kad nustatyta, jog ant Å¡io detaliojo plano jie nepasirašė, savaime nepaneigia jų 2007-07-16 raÅ¡ytiniame sutikime esantį tekstÄ (1 t., b. l. 159). Apeliantė nurodo, kadangi Jukniai ant detaliojo plano pasirašė ne jos akivaizdoje, todėl ji paprašė papildomai suraÅ¡yti atskirÄ sutikimÄ , kurį ranka surašė L.

J. ir kartu su G. J. atsakovės akivaizdoje pasirašė (I t., b. l. 159). Apeliantė pažymėjo, kad 2006-11-05 detalusis planas nebuvo patvirtintas (3 t., b. l. 79), be to dėl jo sprendinių nereikėjo gauti Juknių sutikimo, todėl ji laiko, kad atskiras sutikimas buvo duotas dėl 2007-07-16 detaliojo plano sprendinių.  Tretieji asmenys G. J. ir L. J. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ nurodo, kad 2007-07-16 nebuvo gavę jokio detaliojo plano brėžinio. Jei, kaip nurodo atsakovė, tretieji asmenys sutiko, kad ties jų žemės sklypo riba bÅ«tų statoma stoginė ir tokį sutikimÄ iÅ¡reiÅ¡kė atskirame dokumente 2007-07-16, tai tokiu atveju G.

J. ir L. J. sutikimas ir neprieÅ¡taravimas 2007-07-16 detaliajame plane nurodytiems sprendiniams bei jų paraÅ¡ai negalėjo bÅ«ti suklastoti, o turėjo bÅ«ti tikri. Tačiau byloje esanti Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2013-05-09 iÅ¡vada (l t., b. l. 126-129) patvirtino dokumentų klastojimo faktÄ ir nustatė, jog paraÅ¡ai prie G. J. ir L. J. pavardžių yra ne jų. Taigi, jei 2007-07-16 tretiesiems asmenims tiko atsakovės detaliojo plano sprendiniai, tai tokiu atveju trečiųjų asmenų paraÅ¡ai ties 2007-07-16 įraÅ¡u detaliajame plane turėjo bÅ«ti nesuklastoti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi abiejų Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir aptariamam klausimui reikÅ¡mingus raÅ¡ytinius įrodymus, t. t. 2013 m. gegužės 9 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadÄ (el. bylos t. 1, b. l. 126-129 ), kurioje konstatuojama, jog detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių apraÅ¡omoje lentelėje (ŽEMĖS SKYPŲ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sujungimas ir iki 0,4 ha <...>, 12-tajame lape - brėžinyje, rankraÅ¡tiniame įraÅ¡e „NeprieÅ¡taraujame, kad bÅ«tų formuojamas užstatyto plotas, besiribojantis su mÅ«sų sklypo riba G.

J. L. J.“ Å¡alia G. J. pavardės pasirašė ne G. J., o Å¡alia L. J. pavardės pasirašė ne L. J., daro iÅ¡vadÄ , kad pagal apeliantų apeliaciniame skunde nurodytas jiems labiau tikėtinas aplinkybes, negali pripažinti, kad byloje buvo įrodyta, jog tretieji asmenys yra davę sutikimÄ dėl 2007-07-16 detaliojo plano sprendinių. Teisėjų kolegija laiko buvus labiau tikėtinam faktui, kad atskiras 2007-07-16 jų raÅ¡ytinis sutikimas (1 t., b. l. 159) buvo duotas dėl 2006-11-05 detaliojo plano sprendinių (popierinės bylos 3 t., b. l. 79) (CPK 185 straipsnis). Pastarajame detaliajame plane, nors jis ir nebuvo patvirtintas, yra pasirašę abiejų gretimų žemės sklypų savininkai ir patvirtinę, kad jie neprieÅ¡tarauja detaliojo plano sprendiniams.

Nepatvirtinus 2006-11-05 detaliojo plano sprendinių, Å¡ie sutikimai niekam nesukÅ«rė jokių pasekmių. Tačiau Å¡ių aplinkybių egzistavimas duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad apeliantė neteisingai nurodė, jog gretimų sklypų savininkų sutikimo su 2006 m. lapkričio 5 d. detaliojo plano sprendiniais nereikėjo, todėl atskiru sutikimu jie sutiko tik su 2007-07-16 detaliojo plano sprendiniais.    Pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai duoda pagrindÄ teisėjų kolegijai padaryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamų motyvų yra nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo pakeisti teismo sprendimÄ , paÅ¡alinant iÅ¡ jo apeliantės ginčijamus motyvus.

Apeliantės apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje atmetamas. Dėl Inspekcijos reikalavimo REI-20-120627-00050 paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius - nugriauti gyvenamÄ jį namÄ (dviejų aukÅ¡tų su rÅ«siu, garažu ir terasa) 2012-06-12 savavaliÅ¡kos statybos akte Nr. SSA-20-120612-00045 dėl savavaliÅ¡kai pastatyto neypatingo statinio – gyvenamojo namo su rÅ«siu, garažu ir terasa nurodyta, kad gyvenamojo namo su rÅ«siu, garažu ir terasa (neypatingo statinio) statybai turėjo bÅ«ti gautas leidimas statyti statinį bei statinio projektas.

Nors statytoja dviejų aukÅ¡tų gyvenamojo namo statybai turėjo galiojantį statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau pažeidė esminius statinio projekto sprendinius: gyvenamasis namas pastatytas ne projekte nurodytoje žemės sklypo vietoje - nors UAB „Airamas“ parengtame projekte gyvenamasis namas suprojektuotas 3,50 metrų atstumu nuo žemės sklypo Å¡iaurės vakarų ir Å¡iaurės rytų ribų, tačiau yra pastatytas už Å¡ių žemės sklypo ribų, valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko žemėje (pažeistas Statybos įstatymo 20 str., 1 d. 1 p., 23 str. 1 d. 1 p.); gyvenamojo namo laikančiosios konstrukcijos ir jų iÅ¡dėstymas neatitinka statinio projekto — visų gyvenamojo namo laikančiųjų konstrukcijų iÅ¡dėstymas neatitinka UAB „Airamas“ projekte numatytų statinio laikančių konstrukcijų iÅ¡dėstymo (pažeistas Statybos įstatymo 20 str., 1 d. l p., 23 str. 1 d. 1 p.); gyvenamojo namo iÅ¡orės matmenys (aukÅ¡tis, ilgis, plotis) neatitinka statinio projekto - visi gyvenamojo namo iÅ¡orės matmenys neatitinka UAB „Airamas“ projekte numatytų statinio iÅ¡orės matmenų; visa namo terasa ir patalpos po terasa pastatyta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plote.

Tokiu bÅ«du statytoja pažeidė savavaliÅ¡kos statybos fiksavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 1 p., 23 str. 1 d. 1 p. Inspekcijos 2012-06-27 reikalavimu REI-20-120627-00050 buvo pareikalauta, kad atsakovė paÅ¡alintų savavaliÅ¡kos statybos padarinius - nugriautų gyvenamÄ jį namÄ (dviejų aukÅ¡tų su rÅ«siu, garažu ir terasa), iÅ¡orės matmenys sienų ilgiai 11,70 m 3,47 m, 5,50 m, 8,70 m, 9,80 m, 0,70 m, 1,00 m, 3,14 m, 1,00 m, 0,60 m, 5,00 m, 7,00 m, aukÅ¡tis 6,35 m, esantį (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), ir Å¡alia esančiame valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plote, ir sutvarkytų statybvietę.

Apeliantė apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti ginčijamÄ sprendimÄ ir nustatyti atsakovei terminÄ paÅ¡alinti gyvenamojo namo (dviejų aukÅ¡tų su rÅ«siu, garažu ir terasa), esančio (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), savavaliÅ¡kos statybos padarinius – parengti reikalingÄ projektinę dokumentacijÄ dėl gyvenamojo namo dalies, esančios atsakovės žemės sklypo ribose, savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo, sumokėti nustatytÄ Ä¯mokÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , o gyvenamojo namo dalį, esančiÄ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plote nugriauti ir sutvarkyti statybvietę.

Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A502-1516/2014 nurodyta, kad vien abstraktÅ«s spėjimai, kad L. R. gali pavykti įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , nesuponuoja iÅ¡vados, kad ji turi realiÄ galimybę per protingÄ laikÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir sumokėjusi Statybos įstatymo 1 priede nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ (t. 1., b. l. 62).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl statytojos praÅ¡ymo pratęsti Reikalavimų vykdymo terminÄ trejiems metams, kuomet pareiÅ¡kėja kėlė klausimÄ dėl galimybės įteisinti valstybinėje (miÅ¡ko) žemėje esančius statinius. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime buvo nurodyta, kad bÅ«tina atriboti, jog tikrinamos bylos nagrinėjimo dalykas yra vieÅ¡ojo administravimo sričiai priskirtų terminų Reikalavimams įvykdyti nustatymas, o klausimai dėl savavaliÅ¡kai pastatyto statinio nugriovimo, t. y. neteisėtos statybos civilinių teisinių pasekmių, pagal bylų rÅ«Å¡inio teismingumo taisykles nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Todėl sutiktina su apeliante, kad šis sprendimas, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, savaime neužkerta kelio įteisinti ne valstybinėje, o atsakovės žemėje esančių statinių. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė neskundžia sprendimo dalyje dėl statybos padarinių šalinimo statinių, esančių valstybinėje žemėje ir laiko, kad teismas teisingai pažymėjo, jog nepriklausomai nuo to, ar tai bus miško teritorija, ar kitokia valstybinė žemė, joje nėra galima statyba, todėl apeliantė ir sutinka nugriauti valstybinėje žemėje esančius statinius ir jų dalis.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad byloje neginčijamai nustatyta ir su tuo sutinka pati atsakovė, kad namas pastatytas ne dokumentuose nurodytoje vietoje, o namo kampas ir dalis kiemo statinių apskritai stovi valstybinėje žemės dalyje ir teismo nuomone šioje situacijoje jokios reikšmės neturi ar tai miško teritorija, kurioje apskritai statyba negalima, ar tai valstybinės žemės sklypo dalis. Abiem atvejais namo dalis ir kiti statiniai stovi ne atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

Taigi, teismas konstatavo, kad tik gyvenamojo namo dalis ­â€“ jo kampas patenka į valstybinę žemę. IÅ¡ namo nuotraukų (I t., b.l. 13, 19, 33-34) ir schemos (I t., b.l.

16) matyti, kad tai trikampio formos konstrukcija, kuri yra dviaukščio gyvenamojo namo pirmojo aukÅ¡to priestatas, kuris pastačius gyvenamÄ jį namÄ papildomai pristatytas apie vitrininio lango angÄ ir kurio konstrukcijos netarnauja kaip namo laikančiosios konstrukcijos (iÅ¡ nuotraukų matyti, kad jis pristatytas prie namo sienos, yra vieno aukÅ¡to, su stogeliu, virÅ¡ jo nėra patalpų ar kitų namo elementų, kuriems jis tarnautų kaip laikančioji konstrukcija). Apeliantė 2017-09-01 pateikė į bylÄ naujus įrodymus, kuriuos teisėjų kolegija priėmė (DOK-33349), kuriuos apeliacinės instancijos teismas priėmė (CPK 314 straipsnis).

Tai 2017 m. liepos mėn. 03 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0022/17/0157, kuriame konstatuota, kad prie dviejų aukštų gyvenamojo namo, esančio adresu Vasarvidžio g. 2, Kaune, pirmojo aukšto šiaurės –vakarų sienos yra pastatytas vieno aukšto trikampio formos priestatas su stogu, virš kurio nėra patalpų ar kitų namo konstrukcijų (toliau – Priestatas); prie Priestato išorinės sienos įrengta medžio lentų terasa (toliau – Terasa), kuri tarnauja kaip priėjimas prie Priestato išorinės sienos; dalis Terasos taip pat tarnauja kaip stogas po ja esančiai atvirai erdvei ir joje įrengtai patalpai, kuri naudojama kaip lauko sandėlis įvairioms buities reikmėms;

šiuo metu atliekami Priestato ardymo darbai. 2017 m. rugpjūčio mėn. 28 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0022/17/0158 konstatuota, kad po medžio lentų terasos dalimi, esančia prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), šiaurės – rytų sienos, nebėra patalpos su durimis, užfiksuotos 2017-07-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0022/17/0157. 2017 m. rugpjūčio mėn. 28 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0022/17/0160 konstatuota, kad prie dviejų aukštų gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto šiaurės – vakarų sienos nebėra vieno aukšto trikampio formos priestato su stogu, užfiksuoto 2017-07-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0022/17/0157.

Šioje vietoje matyti atvira erdvė. Matyti, kad nugriautos abi trikampio išsikišimo sienos su langais ir durimis bei stogu. Nematyti grindų, vietoje jų matyti supiltos žemės, už kurių iš karto prasideda medinė terasa. Toje vietoje, kurioje konstatuojant aplinkybes 2017-06-02 buvo matyti trikampis išsikišimas, 2017-06-28 faktų konstatavimo metu matyti tokios pačios trikampio formos įgilėjimas į gyvenamojo namo pirmo aukšto vidų. Be paminėtų Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, apeliantė pateikė 2017-06-01 ir 2017-07-26 kadastrinių matavimų planus.

Vertinant naujų įrodymų turinį, tai galima sutikti su apeliante, kad iš 2017-06-01 kadastrinių matavimų pirmojo aukšto plano ir 2017-07-03 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad gyvenamojo namo dalis, kuri pirmosios instancijos teismo sprendime įvardinta kaip namo kampas, esantis valstybinėje žemėje, dėl kurio gyvenamojo namo statybos įteisinimas nėra galimas, yra prie pirmojo aukšto patalpų pristatytas vieno aukšto trikampio formos priestatas su stogu, virš kurio nėra patalpų ar kitų namo konstrukcijų (t. y. galimas nugriauti, nes netarnauja kaip namo laikančioji konstrukcija).

O iÅ¡ 2017-07-26 kadastrinių matavimų pirmojo aukÅ¡to plano ir 2017-08-28 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų matyti, kad aukščiau nurodytas trikampio formos priestatas, patekęs į valstybinę žemę, yra nugriautas. IÅ¡ 2017-07-26 kadastrinių matavimų rÅ«sio plano ir 2017-08-28 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad patalpa su durimis iÅ¡griauta, po medžio lentų terasa likusi atvira patalpa. Pagal techninį projektÄ jÄ numatytÄ panaikinti nugriaunant nuardant medžio lentų terasÄ ir nugriaunant atramines sieneles, o iÅ¡ jų einančias duris į rÅ«sį numatyta užmÅ«ryti (žr. aiÅ¡kinamojo raÅ¡to 4 lapas, projekto rÅ«sio planas „užtaisoma durų anga“).

Apeliantes atstovas paaiškino, kad šios patalpos (patalpa) yra atskiru griautinu objektu, patenkančiu į valstybinę žemę, kuris nepriskirtinas prie gyvenamojo namo ir kurio griovimas niekaip negalės įtakoti namo laikančiųjų konstrukcijų. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. prašyme (5 t. b. l. 1 – 6) trečiųjų asmenų G. J. ir L. J. atstovė nenurodė jokių prieštaravimų dėl šios nutarties 32 ir 33 punktuose nurodytų naujų įrodymų turinio, išskyrus tai, kad jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija mano, kad nauji įrodymai patvirtina, jog atsakovė pradėjo vykdyti teismo sprendimÄ toje dalyje, kurioje jo neskundžia, t. y. dėl jos pastatytų statinių valstybinėje žemėje ir siekia įrodyti, kad jų paÅ¡alinimas galimas, negriaunat gyvenamojo namo ir, kad darbai atliekami įgyvendinant techninius sprendinius, nurodytus techniniame projekte savavaliÅ¡kos statybos įteisinimui, parengtus po apeliacinio skundo padavimo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-304-415/2016, kurioje buvo nagrinėjamas atsakovės L.

R. ir trečiojo asmens R. R. kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta stabdyti bylÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo iki bus iÅ¡nagrinėta byla dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo į dalį žemės sklypo, kuriame yra statinys. Teismas savo sprendime nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas, nagrinėdamas klausimÄ dėl bylos sustabdymo pagrįstumo, pasisakė, „kad nesvarbu, koks bus priimtas sprendimas administracinėje byloje, t. y. bÅ«tų panaikintas miÅ¡ko žemės statusas ar ne, Å¡ioje byloje atsakovės statinių legalizavimas negalimas“.

Tačiau teismas pacitavo ne kasacinio teismo argumentus ir iÅ¡aiÅ¡kinimus, o nutarties 9 punkto dalį, kuriame buvo nurodyti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai. Dėl jų kasacinis teismas nutarties 17 punkte nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias faktines aplinkybes ir pateikdamas savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo teisinį kvalifikavimÄ , peržengė atskirojo skundo nagrinėjimo ribas atsižvelgiant į tai, kad parengiamojo teismo posėdžio proceso stadijoje pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiamas kasatorės praÅ¡ymas sustabdyti bylos nagrinėjimÄ .

Teisėjų kolegija darė iÅ¡vadÄ , kad aptariami apeliantės ginčijami pirmosios instancijos teismo motyvai nesudarė pagrindo teismui spręsti, kad savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas negalimas. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra galimybių įteisinti gyvenamojo namo, nes atsakovės žemės sklypo paskirtis suderinama su gyvenamojo namo statyba, Nacionalinė žemės tarnyba 2015-01-23 iÅ¡davė atsakovei sutikimÄ Nr. 8ST-(14.8.5)-67 (III t., b. l. 132) dėl gyvenamojo namo statybos ties valstybinės žemės sklypo riba.

Å iuo sutikimu trečiasis asmuo pareiÅ¡kė neprieÅ¡taraujantis, kad L. R. ir R. R., nepažeisdami trečiųjų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų, nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribose statytų gyvenamosios paskirties pastatÄ , neiÅ¡laikant normatyvinių atstumų iki sklypo ribos, žemės sklype ties koordinuotais taÅ¡kais 1-2-3, vykdant Å¡iame sutikime nurodytus valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko žemės apsaugos reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius 2016-03-07 raÅ¡tu Nr. 8SD-1225-(14.8.7) informavo, kad tarnyba iÅ¡duoda sutikimus tik tada, kai Å¡io sutikimo praÅ¡oma iÅ¡duoti iki statybos ar rekonstravimo veiksmų atlikimo pradžios, t. y. statybos veiksmams, kurie dar tik bus ateityje, bet ne kai jau yra savavaliÅ¡kai pastatyti statiniai.

Sutikimų įteisinti jau pastatytų savavaliÅ¡kos statybos statinių, tarnyba nėra įgaliota iÅ¡duoti, bei patvirtino, kad valstybinėje žemėje esančio statinio įteisinimui atsakovė neturi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sutikimo ir tokio sutikimo duoti negali. Teisėjų kolegija Å¡iuo aspektu pažymi, ko pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad 2016-03-07 raÅ¡tu Nr. 8SD-1225-(14.8.7) buvo atsakyta į atsakovės atstovės 2016-03-01 praÅ¡ymÄ â€žDėl informacijos pateikimo“ (3 t. b. l. 181), kuriuo atstovė prašė įvertinti ar konkrečiu 2015-01-23 sutikimu Nr. 8ST-(14.8.5)-67 (III t., b. l. 132) galima įteisinti savavaliÅ¡kai pastatytÄ gyvenamosios paskirties pastatÄ ar jis iÅ¡duotas naujo pastato statybai, nes tarnyba byloje yra iÅ¡reiÅ¡kusi keletÄ skirtingų aplinkybių, prieÅ¡taraujančių viena kitai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi paklausimo turinį konstatuoja, kad 2016-03-07 raÅ¡tu nebuvo vertinamas 2015-01-23 sutikimas, todėl bendro pobÅ«džio atsakymas į užklausimÄ negali paneigti atsakovės galimybės paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos, esančios jos nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, padarinius. Be to, apeliantės turimÄ sutikimÄ turi įvertinti statybÄ leidžiančius dokumentus iÅ¡duodantis subjektas, kartu su kitų jai pateiktinų bÅ«tinų dokumentų visuma.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad trečiojo asmens Nacionalinė žemės tarnybos prie ŽŪM atsiliepime į apeliantės apeliacinį skundÄ nesutikimas su skundu yra grindžiamas tik aplinkybe, kad negalima įteisinti savavaliÅ¡kai pastatytų statinių, kadangi pastatytų statinių dalis patenka į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ploto ribas, o apeliantė Å¡ios žemės sklypo dalies nevaldo nei nuosavybės teise, nei kitu pagrindu. Å ie atsikirtimo motyvai nėra atsakantys į apeliantės argumentus, kuomet ji siekia, kad teismas nustatytų atsakovei terminÄ paÅ¡alinti gyvenamojo namo (dviejų aukÅ¡tų su rÅ«siu, garažu ir terasa), esančio (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), savavaliÅ¡kos statybos padarinius – parengti reikalingÄ projektinę dokumentacijÄ dėl gyvenamojo namo dalies, esančios atsakovės žemės sklypo ribose, savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo, sumokėti nustatytÄ Ä¯mokÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , o gyvenamojo namo dalį, esančiÄ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plote sutinka nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, nes sprendimo Å¡ioje dalyje neskundžia. Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad visa teisės sistema turi bÅ«ti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumÄ ; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Taigi, jei neteisėtos statybos padarinius galima paÅ¡alinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikÅ¡ti proporcingumo principo pažeidimÄ . Å iuo metu galiojančiame CK 4.103 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. redakcija, įsigaliojusi 2011 m. sausio 1 d.) expressis verbis nereglamentuojama, kokį sprendimÄ gali priimti teismas, nagrinėjantis bylÄ dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių padarinių; nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių Å¡alinimo klausimÄ iÅ¡sprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 straipsnio 3 dalis).

Todėl CK 4.103 straipsnio normos, nustatančios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinius teisinius padarinius, turi bÅ«ti taikomos kartu su vieÅ¡osios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. M. R. , bylos Nr. 3K-3-148/2013).

Teisėjų kolegija nurodo, kad teismo teisės, sprendžiant ginÄÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos, ir tokio ginčo sprendimo bÅ«dai yra nustatyti teisės aktuose (Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje, galiojusioje iki 2013 m. gruodžio 31 d., o nuo 2014 m. sausio 1 d. – naujo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo (toliau – ir TPSVPÄ®), 14 straipsnio 7 dalyje, aktualios redakcijos 14 straipsnio 9 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi bÅ«ti taikomi laikantis ginčo Å¡alių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kuriÄ iÅ¡ įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavaliÅ¡kų statinių nugriovimas yra kraÅ¡tutinė priemonė ir turi bÅ«ti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011).

Kasacinis teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad neteisėtai (be bÅ«tinų statybai vykdyti dokumentų) pastatyto statinio įteisinimÄ lemia ne tai, kiek ilgai tokiu statiniu statytojas naudojosi, o tai, kokių yra galimybių, laikantis teisės normų reikalavimų, tokį statinį pripažinti teisėtu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 22 d., nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo leidėjo savavaliÅ¡kos statybos statytojui (savininkui) nustatyta teisė įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ negali bÅ«ti laikoma neribota.

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl galimybės leisti statytojui (savininkui) įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , turėtų aiÅ¡kintis, kada ir esant kokioms faktinėms bei teisinėms aplinkybėms statytojas atliko statybos darbus, kokie faktiniai ir teisiniai pagrindai nulėmė jo veiksmus. Pagal nustatytas aplinkybes teismas turėtų spręsti, ar tokių statinių statyba atitinkamoje teritorijoje iÅ¡ viso galima, dėl kokių priežasčių savavaliÅ¡ka statyba nėra įteisinta ir ar statytojo nurodytos galimybės jÄ Ä¯teisinti yra realios, taip pat per kokį terminÄ statytojas galėtų sutvarkyti reikalingÄ statybų dokumentacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015).

TPSVPÄ® 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad savavaliÅ¡ka statyba gali bÅ«ti įteisinta teisės aktų nustatyta tvarka parengus reikalingÄ projektinę dokumentacijÄ ir gaunant statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Todėl įrodymu, iÅ¡ kurio galima bÅ«tų spręsti, ar statinį galima įteisinti, yra projektinė dokumentacija. Apeliantė nurodo, kad jai gavus Nacionalinės žemės tarnybos 2015-01-23 sutikimÄ (III t., b. l. 128), kad gyvenamasis namas gali bÅ«ti statomas ties valstybinio žemės sklypo riba, ir 2016-10-07 sudarius Projektavimo rangos darbų sutartį Nr. 16/11 parengti gyvenamojo namo projektinę dokumentacijÄ (IV t., b. l. 31-33), pagal kuriÄ Ä¯ valstybinę žemę patenkanti namo dalis bÅ«tų griaunama, o likusi dalis, esanti atsakovės žemės sklype ir besiribojanti su valstybinės žemės riba, įteisinama, paaiÅ¡kėjo, kad atsakovės žemės sklypo detalusis planas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-12-06 sprendimu, yra su trÅ«kumais (techninėmis klaidomis) - detaliojo plano brėžinio lentelėje atsakovės žemės sklypui nurodytas 0,35 užstatymo tankumas ir 0,6 užstatymo intensyvumas, o grafinėje dalyje - 0,3 užstatymo tankumas ir 0,75 užstatymo intensyvumas, t. y. neaiÅ¡ku, kuriais detaliojo plano sprendiniais (nurodytais lentelėje ar grafinėje dalyje) reiktų vadovautis rengiant projektinę dokumentacijÄ , kuri privalo atitikti detaliojo plano sprendiniams.

Byloje yra duomenys, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016-05-17 įsakymu (IV t., b. l.

15) pakoregavo detalųjį planÄ , nustatydamas, kad atsakovės žemės sklypo leistinas užstatymo tankio rodiklis - 0,35, užstatymo intensyvumo rodiklis - 0,75. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016-11-07 įsakymu (IV t., b. l.

49) ankstesnį 2016-05-17 savo įsakymÄ pripažino netekusiu galios, kas sÄ lygojo situacijÄ , kad atsakovės žemės sklypo detaliojo plano trÅ«kumai buvo atstatyti. Atsakovė šį įsakymÄ skundė Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris administracinėje byloje Nr. eI-650-406/2017 2017-04-25 priimtu sprendimu atsakovės skundÄ atmetė. Atsakovė Å¡io teismo sprendimo neskundė, bet kreipėsi į teismo ekspertÄ teritorijų planavimo klausimais, kuris pateikė iÅ¡vadÄ , kad detaliojo plano lentelėje ir grafinėje dalyje esant skirtingiems žemės sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo rodikliams, pirmenybė turi bÅ«ti teikiama rodikliams, nurodytiems lentelėje, kuriais turi bÅ«ti vadovaujamasi.

Atsižvelgdama į tai, atsakovė kreipėsi į projektuotojus dėl tolimesnio gyvenamojo namo statybos projekto rengimo savavaliÅ¡kos statybos įteisinimui pagal detaliojo plano lentelėje nurodytus žemės sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo rodikliais. Teisėjų kolegija tik konstatuoja šį faktÄ ir konstatuoja, kad apeliantė 2017-09-01 pateikė į bylÄ (DOK-33349) Techninio projekto architektÅ«rinė dalies aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ ir projekto brėžinius, kuriuose numatyti gyvenamojo namo savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo techniniai sprendiniai, kas reiÅ¡kia, kad ji atliko tam tikrus veiksmus, siekiant įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ .

Å iuo metu galiojantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio. 9 dalies 1 punktas suteikia teismui teisę, sprendžiant dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo, leisti savavaliÅ¡kÄ statybÄ atlikusiam asmeniui gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , Å¡alinantį savavaliÅ¡kos statybos padarinius, tais atvejais, kai atitinkama statyba ar rekonstravimo, remonto darbai yra leidžiami pagal teritorijų planavimo dokumentus ir neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenų visumÄ negali pripažinti, kad apeliantės gyvenamojo namo savavaliÅ¡kos statybos paÅ¡alinimas jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype bÅ«tų draudžiamas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar prieÅ¡tarautų imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas leisti atsakovei L. R. per vienerių metų terminÄ , skaičiuojant nuo Å¡ios nutarties priėmimo dienos, kuris nustatomas atsižvelgus į užtrukusį savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procesÄ (nuo 2012-06-27), teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , Å¡alinantį savavaliÅ¡kos statybos padarinius gyvenamojo namo (dviejų aukÅ¡tų su rÅ«siu, garažu ir terasa), esančio (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)).

Jeigu per nustatytÄ terminÄ teismo sprendimas neįvykdomas, Inspekcija turi teisę nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį ir sutvarkyti statybvietę atsakovės lėšomis (TPSVPÄ® 9 straipsnio 2 punktas). Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).Dėl baudos paskyrimo už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis2017 m. rugsėjo 4 d. praÅ¡ymu (5 t. b. l. 1 – 6) trečiųjų asmenų G. J. ir L. J. atstovė prašė paskirti teismo baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu, atsakovei teikiant papildomus įrodymus apeliacinės instancijos teismui (CPK 95 straipsnis).

CPK 95 straipsnis reglamentuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius. O teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Tačiau pagal nuosekliai formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Nagrinėjamu atveju atsakovės teikimas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismui neduoda pagrindo konstatuoti, kad tuo ji sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , todėl trečiųjų asmenų praÅ¡ymas skirti atsakovei baudÄ netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme Atsakovė nesutinka su teismo sprendimu ir toje dalyje, kuria teismas iÅ¡ atsakovės priteisė trečiųjų asmenų G. J. ir L. J. turėtų 2020,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimÄ . Atsakovė nurodo, kad trečiųjų asmenų materialinis suinteresuotumas ir subjektinių teisių Å¡ioje byloje ribos yra tik dėl Å«kinio pastato statybos ir 2007-07-16 sutikimo reikÅ¡mės, kas sudaro nežymiÄ ginčo dalį. CPK 47 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tretieji asmenys turi Å¡alies procesines teises ir pareigas, o taip pat ir teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Todėl apeliantės argumentai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų sumažinimo, vertinant tik trečiųjų asmenų suinteresuotumo apimtį, yra nepagrįsti. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iÅ¡ naujo, pakeičia teismo sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies arba 87,50 proc. (iÅ¡ 4 reikalavimų – 1 reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies), iÅ¡ atsakovės tretiesiems asmenims priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos sumažintinos nuo 2020,00 Eur iki 1767,50 Eur (2020,00 Eur x 87,5 proc.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Tretieji asmenys G. J. ir L. J. apeliacinės instancijos teisme turėjo 560,71 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir 1306,80 Eur iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į apeliantės praÅ¡ymÄ dėl naujų įrodymų priėmimo. IÅ¡nagrinėjus prie pastarojo praÅ¡ymo pateiktų iÅ¡laidų detalizacijÄ pagal Rekomendacijų 8.16, 8.19 punktų nuostatas, praÅ¡oma priteisti 580,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma už atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės praÅ¡ymÄ dėl papildomų įrodymų priėmimo virÅ¡ija Å¡ių Rekomendacijų 8,16 punkte numatytÄ maksimaliÄ iÅ¡laidų sumÄ , todėl priteistina tik 327,04 Eur už Å¡ias paslaugas.

Taip pat maksimaliÄ Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytÄ sumÄ virÅ¡ija praÅ¡oma priteisti 200,00 Eur iÅ¡laidų suma už susitikimÄ su specialistais dėl atsakovų pateikto ekspertizės akto ir statinio brėžinių, todėl ji mažintina iki 163,60 Eur ir konstatuojama, kad Rekomendacijų maksimalius dydžius nevirÅ¡ija 1016,64 Eur. Todėl iÅ¡ atsakovės tretiesiems asmenims priteisima 1577,35 Eur (1016,64 Eur + 560,71 Eur). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinamas ribotos apeliacijos modelis, nustatyti ribojimai pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡is nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir iÅ¡samaus bylos iÅ¡tyrimo, bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija, priimdama atsakovės naujus įrodymus turėjo pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti ir pirmosios instancijos teismui, tačiau juos priėmė siekdama objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Tačiau toks apeliantės procesinis elgesys nebuvo tinkamas ir jis buvo tiesiogine padidėjusių trečiųjų asmenų turėtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastimi. Todėl, nors apeliantės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (50 proc.), trečiųjų asmenų naudai iš atsakovės priteisiamas visų jos turėtų 1577,35 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginimas. Taip pat iš apeliantės valstybei priteisiama 9,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis). Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:

           Apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.     Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria atsakovė L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo įpareigota per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti REI-20-120627-00050, t. y. paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – nugriauti gyvenamÄ jį namÄ (dviejų aukÅ¡tų su rÅ«siu, garažu ir terasa), iÅ¡orės matmenys sienų ilgiai 11,70 m 3,47 m, 5,50 m, 8,70 m, 9,80 m, 0,70 m, 1,00 m, 3,14 m, 1,00 m, 0,60 m, 5,00 m, 7,00 m, aukÅ¡tis 6,35 m, esantį (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) ir Å¡alia esančiame valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plote ir sutvarkyti statybvietę bei jeigu aukščiau minėtų įpareigojimų atsakovė L.

R., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo nustatytu terminu neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (kodas 288600210) nugriauti gyvenamÄ jį namÄ (dviejų aukÅ¡tų su rÅ«siu, garažu ir terasa), iÅ¡orės matmenys sienų ilgiai 11,70 m, 3,47 m, 5,50 m, 8,70 m, 9,80 m, 0,70 m, 1,00 m, 3,14 m, 1,00 m, 0,60 m, 5,00 m, 7,00 m, aukÅ¡tis 6,35 m, esantį (duomenys neskelbtini) ir Å¡alia esančiame valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plote, iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės L.

R., a. k. (duomenys neskelbtini) pakeisti ir Å¡iÄ sprendimo dalį iÅ¡dėstyti taip:IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Leisti atsakovei L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) per 1 (vienerių) metų terminÄ , skaičiuojamÄ Â nuo Å¡ios nutarties priėmimo, paÅ¡alinti gyvenamojo namo (dviejų aukÅ¡tų su rÅ«siu, garažu ir terasa), esančio (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), savavaliÅ¡kos statybos padarinius, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , Å¡alinantį savavaliÅ¡kos statybos padarinius, o gyvenamojo namo dalį, esančiÄ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plote, nugriauti ir sutvarkyti statybvietę.

Jeigu Å¡ių įpareigojimų atsakovė L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo nustatytu terminu neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (kodas 288600210) nugriauti gyvenamÄ jį namÄ (dviejų aukÅ¡tų su rÅ«siu, garažu ir terasa), iÅ¡orės matmenys sienų ilgiai 11,70 m, 3,47 m, 5,50 m, 8,70 m, 9,80 m, 0,70 m, 1,00 m, 3,14 m, 1,00 m, 0,60 m, 5,00 m, 7,00 m, aukÅ¡tis 6,35 m, esantį (duomenys neskelbtini) ir Å¡alia esančiame valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plote, iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės L.

R., a. k. (duomenys neskelbtini)Pakeisti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovės L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiųjų asmenų G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai buvo priteista 2020,00 Eur iÅ¡laidų už suteiktÄ advokato pagalbÄ ir jas sumažinti iki 1767,50 Eur (vieno tÅ«kstančio septynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynių eurų 50 ct.).SprendimÄ kitoje dalyje palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiųjų asmenų G.

J., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ir L. J., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) naudai 1577,35 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt septynių eurų 35 ct.) iÅ¡laidų advokato pagalbai atlyginimÄ . Priteisti valstybei iÅ¡ apeliantės L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 9,96 Eur (devynis eurus 96 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.Å is Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                              Aušra Baubienė Dalė Burdulienė Raimondas Buzelis