cc981180-eec2-4938-9c9c-5c4610faac5f · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-918-362/2014Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00396-2014-1 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 37.2; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 8 d.Å iauliai              Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. B.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. B. skunde ir teismo posėdžio metu Å iaulių apygardos administracinio teismo prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikomas apytiksliai 12 mėnesių, nuo 2012 m. gruodžio 21 d.

Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, bÅ«davo nuo 3 iki 12 asmenų, pažeidžiant sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymo Nr. 461 6.15 punktÄ , nustačiusį, jog vienam asmeniui laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto. Kamerų plotas apytiksliai yra 20 kv. m, jose yra stalas, užimantis 0,5 kv. m, 7 gultai (dviejų aukÅ¡tų), užimantys 9 kv. m ploto, sanitarinis mazgas, užimantis 2 kv. m ploto. Tokiose patalpose žmogus priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, tokios gyvenimo sÄ lygos yra apgailėtinos ir tai yra akivaizdus baudimas kankinant.

Taip pat gyvenamosiose patalpose nėra užtikrinamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, tai labai kenkia regėjimui, rÅ«kantieji laikomi su nerÅ«kančiais. Tai žemina asmens orumÄ ir sudaromos konfliktinės situacijos tarp įkalintų asmenų. Atvykus ar iÅ¡vykstant etapu iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus, asmens ir jo daiktų apžiÅ«ra atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis (Å¡alta, purvina), asmuo verčiamas nusirengti esant žemai oro temperatÅ«rai, daiktai dedami į neÅ¡varias dėžes. Taip yra tyčiojamasi iÅ¡ žmogaus ir jo daiktų.

Neturtinę žalÄ grindžia tuo, jog kameros nuolat bÅ«davo perpildytos, patalpoje tamsu, drėgna, Å¡alta. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, turėtų bÅ«ti skaičiuojamas be baldų, t. y. tik tas, kuriame asmuo gali judėti, taip pat mano, kad pasivaikščiojimo kiemeliai turėtų bÅ«ti didesni nei yra.Dėl Å¡ių neteisėtų Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų (neveikimo) patyrė neturtinę žalÄ â€“ dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius, emocinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumažėjimÄ ir kt., kuriÄ vertina 20 000 Lt.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2014-02-07 pažymos Nr. 69/06-597 „Dėl R. B.“, pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatorių pirmÄ kartÄ buvo etapuotas 2012-12-21 ir skundžiamu periodu įstaigoje periodiÅ¡kai laikytas iki 2014-01-29. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas įstaigoje kamerose, kurių plotas nuo 17,92 kv. m iki 23,37 kv. m. Kamerose buvo laikoma iki 9 asmenų. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiÅ¡kėjui periodiÅ¡kai tekdavo nuo 2,24 kv. m (kameroje Nr.

44) iki 10,46 kv. m (kameroje Nr.

32) gyvenamojo ploto, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tik tam tikrais atvejais pareiÅ¡kėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, o periodiÅ¡kai ji netgi buvo virÅ¡ijama. Be to, laikotarpiais nuo 2013-02-27 iki 2013-02-28, nuo 2013-08-20 iki 2013-08-28 ir nuo 2013-11-27 iki 2013-12-10 vienam asmeniui tenkančio ploto riba siekė ne mažiau kaip 3,66 kv. m. PareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje per skundžiamÄ laikotarpį iÅ¡ viso buvo laikomas 315 dienų. Mažesnis, nei teisės aktuose nustatytas, vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pareiÅ¡kėjui galimai teko 293 dienas.

Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.PareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu dėl sÄ lygų atitikimo higienos normų reikalavimams kameroje Nr. 54, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo 2013-12-10 iki 2013-12-12 ir nuo 2013-12-31 iki kreipimosi į teismÄ dienos, 2013-05-07, 2013-07-10 ir 2013-09-04 buvo atlikti Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimai, buvo nustatyti dirbtinės apÅ¡vietos parametrų neatitikimai.

Teisės aktuose imperatyviai nustatyta pareiga patiems kamerose esantiems asmenims rÅ«pintis Å¡vara ir tvarka patalpoje. Kamerų bÅ«klė priklauso pirmiausia nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio: nesuinteresuoti palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ ar tausoti įstaigos patalpas asmenys niokoja įstaigos turtÄ , blogina patalpų bÅ«klę. Atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su laikymo sÄ lygomis kamerose. Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.Atvykstantiems ir iÅ¡vykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rÅ«syje esančioje apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje.Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241. ApžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje 2013-02-07 buvo atliktas Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimas, nustatyta, kad ankstyvÄ Å¾iemos rytÄ oro temperatÅ«ra tebuvo kiek mažesnė, nei nustatyta higienos normoje. Be to, mikroklimato parametrams yra bÅ«dingas momentiÅ¡kumas, todėl konkrečių rodiklių nustatymas patikrinimo metu nesudaro prielaidų teigti, jog tokie patys rodikliai patalpoje vyrauja nuolat. Atsakovas taip pat pažymi, kad administracinio pastato patalpos vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus bei duris, todėl iÅ¡matuota oro temperatÅ«ra neparodo tikslios jutiminės temperatÅ«ros patalpoje. 18–22 laipsnių temperatÅ«ra laikoma optimalia protiniam darbui, todėl 2,4 laipsnio žemesnė temperatÅ«ra operatyviai vykdomos visos asmens kratos metu (iÅ¡sirengęs iki apatinių rÅ«bų asmuo bÅ«na 1–2 minutes) neturėtų bÅ«ti pripažįstama galinčia sukelti neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Patikrinimo akto turinys taip pat paneigia pareiÅ¡kėjo dėstomas aplinkybes, esÄ sÄ lygos apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje antisanitarinės. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl Å¡alčio, purvo yra abstraktÅ«s, netikslÅ«s ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti.Tabako kontrolės įstatymo 3 straipsnis nustato, kad vienas iÅ¡ valstybės tabako kontrolės politikos principų yra ginti žmogaus teises į aplinkÄ be tabako dÅ«mų, o 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos higienos normos Nr. HN76-2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (14 p.).

Iki Å¡ios higienos normos įsigaliojimo draudimai, susiję su rÅ«kymu laisvės atėmimo vietose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, įtvirtinti nebuvo.Nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nereglamentuoja, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kančių asmenų. Ä®staigoje nėra priimta teisės aktų, susijusių su Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto įgyvendinimu.

Nuo 2010 metų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Tabako kontrolės įstatymo ir higienos normos HN76-2010 nuostatas, taikoma praktika, kuomet pirmÄ kartÄ Ä¯ įstaigÄ atvykę asmenys jų raÅ¡tiÅ¡ku pareiÅ¡kimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras – rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų. Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius (asmuo raÅ¡tu nurodo, jei pageidauja bÅ«ti paskirtas į rÅ«kančiųjų kamerÄ ) ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ klausimÄ .

Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis pareiÅ¡kėjas įstaigai nėra pateikęs. Remiantis aukščiau paminėtomis aplinkybėmis bei tuo, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių, o pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai pažeidžiamų jo teisių kreipėsi tik praėjus daugiau nei metams nuo atvykimo į Å iaulių tardymo izoliatorių, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėjo R.

B. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų.Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2014-02-07 pažymoje Nr. 69/06-597 (b. l.

15) nurodyta, kad R. B. įstaigoje tam tikrais laikotarpiais buvo kalinamas nuo 2012-12-21 iki 2014-01-29 (skundo pateikimo teismui dienos). Pareiškėjas buvo laikomas įstaigoje kamerose, kurių plotas nuo 17,92 kv. m iki 23,37 kv. m. Kamerose buvo laikoma nuo 2 iki 9 asmenų. Kameroje Nr. 46 (18,33 kv.

m) pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo 2012-12-21 iki 2013-01-09, nuo 2013-08-20 iki 2013-08-28, kameroje būdavo 4–8 asmenys, vienam asmeniui teko nuo 2,29 kv. m iki 4,58 kv. m gyvenamojo ploto. Kameroje Nr. 30 (23,37 kv.

m) pareiškėjas buvo laikomas nuo 2013-01-16 iki 2013-02-21, nuo 2013-02-27 iki 2013-02-28, kameroje būdavo 4–7 asmenys, vienam asmeniui tekdavo nuo 3,34 kv. m iki 5,84 kv. m ploto. Kameroje Nr. 44 (17,92 kv.

m) pareiškėjas buvo laikomas nuo 2013-02-28 iki 2013-03-12, nuo 2013-03-27 iki 2013-05-09, nuo 2013-05-15 iki 2013-06-13, nuo 2013-06-18 iki 2013-07-08, nuo 2013-07-11 iki 2013-08-12, nuo 2013-09-18 iki 2013-09-30, kameroje būdavo 2–8 asmenys, vienam asmeniui tekdavo 2,24 kv. m– 8,96 kv. m gyvenamojo ploto. Kameroje Nr. 64 (22,34 kv.

m) pareiškėjas buvo laikomas nuo 2013-03-26 iki 2013-03-27, kameroje buvo 7–9 asmenys, vienam asmeniui teko 2,48 kv. m–3,19 kv. m gyvenamojo ploto. Kameroje Nr. 7 (21,98 kv.

m) pareiškėjas buvo nuo 2013-10-08 iki 2013-10-17, kameroje buvo 4–7 asmenys ir vienam asmeniui teko nuo 3,14 kv. m iki 5,49 kv. m gyvenamojo ploto. Kameroje Nr. 32 (20,91 kv.

m) pareiškėjas buvo nuo 2013-09-03 iki 2013-09-16, nuo 2013-10-17 iki 2013-11-14, nuo 2013-12-17 iki 2013-12-19, kameroje buvo 2–7 asmenys, vienam asmeniui teko 2,98 kv. m–10,45 kv. m gyvenamojo ploto. Kameroje Nr. 14 (19,56 kv.

m) pareiškėjas buvo nuo 2013-11-19 iki 2013-11-25, kameroje buvo 6–8 asmenys, vienam asmeniui teko 2,44 kv. m–3,26 kv. m gyvenamojo ploto. Kameroje Nr. 67 (23,02 kv.

m) pareiškėjas buvo nuo 2013-11-27 iki 2013-12-10, kameroje buvo 3–5 asmenys, vienam asmeniui teko 4,60 kv. m–7,67 kv. m ploto. Kameroje Nr. 54 (17,98 kv.

m) pareiškėjas buvo nuo 2013-12-10 iki 2013-12-12 ir nuo 2013-12-31 iki 2014-01-29, kameroje buvo 4–8 asmenys, vienam asmeniui teko nuo 2,24 kv. m iki 4,49 kv. m gyvenamojo ploto. Iš viso pareiškėjas per laikotarpį nuo 2012-12-21 iki 2014-01-29 Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas 330 dienų. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 2,24 kv. m (kameroje Nr. 44, 54) iki 10,45 kv. m (kameroje Nr.

32) gyvenamasis plotas. IÅ¡ paminėtų laikotarpių 25 dienas pareiÅ¡kėjui tenkantis kameros plotas virÅ¡ijo nustatytÄ normÄ (nuo 2013-02-27 iki 2013-02-28, nuo 2013-08-20 iki 2013-08-28, nuo 2013-11-27 iki 2013-12-10). Taip pat konstatuotina, kad visais pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiais esant palankiausioms sÄ lygoms pareiÅ¡kėjui tenkantis kameros plotas arba virÅ¡ydavo nustatytÄ normÄ , arba bÅ«davo labai nežymiai mažesnis. Atsižvelgiant į Å iaulių tardymo izoliatoriaus specifikÄ , kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra stabilus (dalis kviečiama ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, dalis etapuojama ir nebÅ«na kamerose), dalis laiko per kalinimo laikotarpį (1 val. per dienÄ ) skirta pasivaikščiojimui gryname ore, tuo metu kalinamieji irgi nebuvo kamerose, konstatuotina, kad laikotarpiai, kai kameros buvo perpildytos, yra dar mažesni, nors jų tiksliai nustatyti teismas negali, nes atsakovas negali pateikti tokių iÅ¡samių duomenų dėl didelio nuteistųjų skaičiaus kitimo kiekvienÄ dienÄ .Taigi, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas periodiÅ¡kai buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Aplinkybės, kad pareiškėjas buvo kalinamas kameroje, kurioje jam teko mažesnis nei teisės aktais nustatytas minimalus plotas, atsakovas iš esmės neginčija.Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis buvo kalinamas kamerose, kuriose šalta, drėgna, nėra užtikrinamas natūralus apšvietimas, kratos kamerose taip pat šalta, purvina, daiktai dedami į nešvarias dėžes.

Byloje pateikti Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013-02-08 patikrinimo aktas Nr. EP-6 (b. l. 37-43), 2013-05-09 patikrinimo aktas Nr. EP-128 (b. l. 16-23), 2013-07-19 patikrinimo aktas Nr. EP-249 (b. l. 24-29), 2013-09-05 patikrinimo aktas Nr. EP-300 (20-36). Nustatyta, kad laikotarpiais, kuriais pareiÅ¡kėjas buvo tam tikrose kamerose, patikrinimai nebuvo atliekami. 2013-05-09 patikrinimas buvo atliktas kamerose Nr. 14, 54. Atliekant patikrinimÄ kameroje Nr. 14 (joje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 2013-11-19–2013-11-25) nustatyta, kad nuo drėgmės atÅ¡okusi sienų, lubų dažų danga, matosi vandens nubėgimo žymės, matosi pelėsis. 2013-07-19 patikrinimo akte konstatuota, kad pažeidimai paÅ¡alinti.

Kameroje Nr. 54 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas 2013-12-10–2013-12-12, 2013-12-31–2014-01-29) buvo nustatyti dirbtinės apÅ¡vietos parametrų neatitikimai.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 144 p. nurodoma, kad suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visÄ (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant).

JÄ atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo. ApieÅ¡kodami suimtojo ar nuteistojo kÅ«nÄ ir maisto produktus, kratÄ atliekantys pareigÅ«nai privalo mÅ«vėti pirÅ¡tines. Instrukcijos 145.1 p. numatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos. Instrukcijos 146 punktas detaliai numato visÄ procedÅ«ros atlikimo tvarkÄ : visa asmens krata (iÅ¡skyrus kratÄ , atliekamÄ uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje.

PrieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Å ie daiktai įdėmiai apžiÅ«rimi ir apčiupinėjami. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siÅ«les, apykaklę, pamuÅ¡alÄ . Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siÅ«lės iÅ¡ardomos. Avalynė apžiÅ«rima iÅ¡ iÅ¡orės ir vidaus.

Suimtajam (nuteistajam) nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas. Atliekantis kratÄ atsistoja suimtajam (nuteistajam) už nugaros ir nuosekliai atlieka kratÄ iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ . Suimtojo (nuteistojo) kÅ«nas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kÅ«nas apžiÅ«rimas). ApžiÅ«rimi rankų ir kojų tarpupirščiai, ausys, medicininiai raiščiai, protezai. Ä®taręs, kad suimtasis (nuteistasis), kuriam atliekama visa krata, gali turėti ginklÄ , kratÄ atliekantis asmuo nurodo jam atsistoti taip, kad bÅ«tų užtikrintas atliekančio kratÄ asmens saugumas.PareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai, jog darant asmens ir jo daiktų apžiÅ«ras tai atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, taip pat jo teiginiai dėl Å¡alčio, purvo yra abstraktÅ«s, netikslÅ«s ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, be to, pareiÅ¡kėjas skunde tik nurodė, jog asmens ir jo daiktų apžiÅ«ra atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui atvykstant/iÅ¡vykstant iÅ¡ Å iaulių TI kratos buvo atliekamos pažeidžiant aukščiau nurodytÄ tvarkÄ .PareiÅ¡kėjas teismui taip pat nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje rÅ«kantieji ir nerÅ«kantieji asmenys laikomi vienoje kameroje.

Pažymėtina, kad nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nereglamentuoja, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kančių asmenų. Taigi, toks skirstymas į kameras Suėmimo vykdymo įstatyme ir Bausmių vykdymo kodekse neįtvirtintas.Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos Nr. HN76-2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. 14 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.Å iaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Lietuvos higienos normos HN76-2010 nuostatas, asmenys jų raÅ¡tiÅ¡ku pareiÅ¡kimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras – rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius (asmuo raÅ¡tu nurodo, jei pageidauja bÅ«ti paskirtas į rÅ«kančiųjų kamerÄ ) ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ klausimÄ . Pakitus suimtojo (nuteistojo) įpročiams, jis raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu administracijai perkeliamas į rÅ«kančiųjų/nerÅ«kančiųjų gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Nors pareiÅ¡kėjas skunde neturtinės žalos atsiradimo pagrindÄ nurodo ir tai, jog rÅ«kantieji laikomi su nerÅ«kančiais asmenimis, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad kameroje, kurioje kalėjo pareiÅ¡kėjas, buvo rÅ«koma.

Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęsis dėl laikymo kartu su kitais rÅ«kančiais asmenimis, į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ raÅ¡tu nesikreipė. Teismas pažymi, kad norėdamas bÅ«ti laikomas atskirai nuo rÅ«kančių asmenų, pareiÅ¡kėjas turėjo kreiptis su praÅ¡ymu į kalėjimo administracijÄ , tačiau byloje nenustatyta, kad tokį praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pateikęs.Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, minėtoje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos bei higienos normas atitinkančių gyvenimo sÄ lygų, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės.Dėl pareiÅ¡kėjui už neigiamus iÅ¡gyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija kuriuo nors pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankÅ¡tas kalinimo sÄ lygas ar kitaip blogino jo kalinimo sÄ lygas, nėra nustatyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus netinkamo kalinimo sÄ lygos (apgyvendinimas perpildytose kamerose) iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, jų pareiÅ¡kėjas nenurodė ir skunde, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai).

Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-763/2013 už 291 dienÄ priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui), įvertinęs turimų įrodymų visetÄ , pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę, bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimali mėnesinė alga – 1000 Lt; vidutinis darbo užmokestis apie 2253 Lt), teismas mano, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 1000 Lt.

Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti jam 20 000 Lt neturtinės žalos yra tenkinamas iÅ¡ dalies. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis ABTÄ® 85–87str., 88 str. 1 d. 5 p., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo R. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti R. B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 1000 (vienas tÅ«kstantis) Lt neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                            Arvydas Martinavičius