Legislator Case Law & Legislation
cc974885-2eeb-4d15-abac-665bd48ab16e AI generated

cc974885-2eeb-4d15-abac-665bd48ab16e · Panevėžio apygardos teismas

Case Number cc974885-2eeb-4d15-abac-665bd48ab16e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės, Margaritos Dzelzienės,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuotų asmenų V. G. ir E. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-163-828-2014 pagal pareiÅ¡kėjos E. G. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims V. G., D. G., E. B., institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ , – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl V.

Legislator headnote

AI generated

cc974885-2eeb-4d15-abac-665bd48ab16e · Panevėžio apygardos teismas: Teigia, jog be Utenos ekspertizės nėra teisinio pagrindo jį pripažinti neveiksniu.Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo E. B. praÅ¡o savo sÅ«nui V. G. skirti psichiatrinę ekspertizę, kadangi ji nebuvo atlikta. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas, nes V. G. yra veiksnus: jis gerai suvokia savo veiksmus ir jų pasekmes, kitiems nekelia jokios agresijos, išėjęs iÅ¡ ligoninės vartos vaistus.Atsiliepimais į suinteresuotų asmenų V. G. ir E. B. apeliacinius skundus Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmosios instancijos teismo teisėjas                           Civilinė byla Nr. 2A-141-252-2015Vygintas Mažuika                                        Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00053-2014-8                                                 Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                    121.14; 121.21; 128.5 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 16 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės, Margaritos Dzelzienės,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuotų asmenų V. G. ir E. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-163-828-2014 pagal pareiÅ¡kėjos E. G. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims V. G., D. G., E. B., institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ , – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl V.

G. pripažinimo neveiksniu.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja E. G. prašė pripažinti neveiksniu jos tėvÄ V. G.. Nurodė, kad tėvas serga psichikos liga, kurios negydo. Jis negali gyventi be priežiÅ«ros, negali pasirÅ«pinti savimi (nevalgo, nemiega, netinkamai tvarko finansinius reikalus), kartais tampa agresyvus, naudoja smurtÄ , gali padaryti žalos sau ar kt. asmenims.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino ir pripažino V.

G. neveiksniu. Nustatė, kad pareiÅ¡kėja yra V. G. duktė. 2014-01-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, pripažinus, kad suinteresuotas asmuo V. G. pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nui panaudodamas fizinį smurtÄ , t. y. padarė BK 286 str. numatytų požymių turinčiÄ veikÄ , nutarta jam taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VšĮ „RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninė“.

IÅ¡ 2014-09-22 teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 88 TPK – 71/2014 iÅ¡vadų teismas nustatė, kad V. G. serga paranoidine Å¡izofrenija (stebimas ryÅ¡kus defektas valios ir emocijų sferose, yra bloga socialinė adaptacija, psichikos bÅ«klėje stebimas nenuoseklus, neproduktyvus su simbolizmo elementais mÄ stymas, yra didybės kliedėjimo idėjos, savo sveikatos bÅ«klei visiÅ¡kai nekritiÅ¡kas), jis negali suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, dėl savo sveikatos bÅ«klės negali dalyvauti ir teismo posėdyje.

Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog V. G. negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti dėl psichinės negalios nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam tinkamai orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti, taip pat, kad V. G. būtina nuolatinė globa.Apeliaciniu skundu (pavadinta – pareiškimas) suinteresuotas asmuo V. G. prašo skirti jam Utenos psichiatrinę medicininę ekspertizę dėl neveiksnumo nustatymo.

Teigia, jog be Utenos ekspertizės nėra teisinio pagrindo jį pripažinti neveiksniu.Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo E. B. praÅ¡o savo sÅ«nui V. G. skirti psichiatrinę ekspertizę, kadangi ji nebuvo atlikta. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas, nes V. G. yra veiksnus: jis gerai suvokia savo veiksmus ir jų pasekmes, kitiems nekelia jokios agresijos, išėjęs iÅ¡ ligoninės vartos vaistus.Atsiliepimais į suinteresuotų asmenų V. G. ir E. B. apeliacinius skundus Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino atliktos ambulatorinės psichiatrinės ekspertizės iÅ¡vadas ir pripažino V. G. neveiksniu. V. G. nesupranta savo veiksmų ir negali jų valdyti.Atsiliepime į suinteresuoto asmens V. G. apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėja E. G. nurodo, jog su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti V. G. neveiksniu sutinka, taip pat neprieÅ¡tarauja apelianto praÅ¡ymui skirti Utenos psichiatrinę ekspertizę. Atsiliepime į suinteresuoto asmens E. B. apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėja E. G. nurodo, jog su visais E. B. teiginiais nesutinka.Atsiliepimu į suinteresuoto asmens E. B. apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo V.

G. praÅ¡o E. B. apeliacinį skundÄ patenkinti.V. G. ir E. B. apeliaciniai skundai atmestini, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis CK 2.10 str. 1 d., suinteresuotÄ asmenį V.

G. pripažino neveiksniu.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kai psichikos ligonis negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir (ar) jų valdyti, kai tai lemia jo nesugebėjimÄ pasirÅ«pinti savimi, savarankiÅ¡kai priimti sprendimus dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis bei už juos atsakyti, CK 2.10 str. 1 d. ir Psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 4 str. įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį neveiksniu ir CK reglamentuojama tvarka nustatyti neveiksniam psichikos ligoniui globÄ .

Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios iÅ¡tikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali bÅ«ti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimÄ (CK 3.238 str. 1 d.). Neveiksniu ir globos reikalingu iÅ¡ esmės galėtų bÅ«ti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiÅ¡kai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, bÅ«ti ekonomiÅ¡kai savarankiÅ¡kam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.

Psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, nurodyti CK 2.10 str., reiÅ¡kia tokius sutrikimus, dėl kurių pobÅ«džio ar masto tokius sutrikimus turinčio asmens ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai nebus apsaugoti nenustačius Å¡iam asmeniui globos.Pagal CPK 467 str. 4 d. nuostatas laikoma, kad jeigu atliekant ambulatorinį tyrimÄ gautų duomenų nepakanka ekspertizės iÅ¡vadai dėl asmens psichikos bÅ«klės, gali bÅ«ti skiriama stacionarinė ekspertizė.

Å iuo atveju Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-13 nutartimi V. G. paskirtas priverstinis gydymas sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje, kur jis gydomas nuo 2014-02-12 iki Å¡iol. IÅ¡ byloje atliktos 2014-09-22 teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateiktų iÅ¡vadų nustatyta, kad V. G. serga paranoidine Å¡izofrenija, negali suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, dėl savo sveikatos bÅ«klės jis negali dalyvauti teismo posėdyje. V. G. liga pasireiÅ¡kė nerimu, didybės kliedėjimo idėjomis, nenuoseklumu, kritikos psichikos bÅ«klei nebuvimu, agresija prieÅ¡ artimuosius.

V. G. atsisakydavo maisto, nemiegodavo naktimis, nesugebėjo tvarkytis buityje. Dėl psichinės negalios jis daug kartų gydytas psichiatriniuose stacionaruose. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad V. G. yra gydomas ir Å¡iuo metu, ekspertizė atlikta jam esant sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis (stacionariai), teismo psichiatrai pateikė vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti tiek suinteresuoto asmens V. G., tiek suinteresuoto asmens E. B. apeliacinių skundų ir atitinkamai pakartotinai skirti psichiatrinę ekspertizę Utenoje.

Kolegijos vertinimu, šiuo atveju V. G. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė faktiškai atitinka stacionarinę ekspertizė, kurios išvadoms nekyla jokių abejonių. Akivaizdu, jog tai, kad V. G. psichinė negalia apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti, kad jo veiksmai kelia grėsmę jo artimiesiems, patvirtina byloje esantys įrodymai. O būtent, be aukščiau minėtos ekspertų išvados, pareiškėja E. G. patvirtino, jog tėvas yra neprognozuojamas, grasina artimiesiems ypač tada, kai prieštaraujama jo nuomonei;

V. G. bÅ«dingi pykčio priepuoliai, jis nesugeba spręsti paprasčiausių klausimų, susijusių su jo buitimi, gydymu. Be to, V. G. įvykdė smurtinio nusikaltimo požymių turinčiÄ veikÄ , susijusiÄ su fizinės žalos padarymu kito asmens sveikatai, jos įvykdymo metu jis negalėjo suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Å ie duomenys yra pagrindas teigti, kad ir ateityje V. G. gali padaryti žalÄ tiek sau, tiek ir kitiems asmenims. Minėti įrodymai, kÄ konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, paneigia apeliantų pozicijÄ , kad nėra pagrindo pripažinti V.

G. neveiksniu. Tuo pačiu pažymėtina, kad eilė V. G. raÅ¡tų, siųstų Panevėžio miesto apylinkės bei Panevėžio apygardos teismams, neva įrodančių jo psichinės ligos nebuvimÄ , atsižvelgiant į iÅ¡tirtų byloje esančių įrodymų visumÄ , vertintini kritiÅ¡kai ir laikytini tik kaip paties apelianto iÅ¡sakyta nuomonė.Kolegija atkreipia dėmesį, jog, jeigu pripažintas neveiksniu fizinis asmuo pasveiksta arba labai pagerėja jo sveikatos bÅ«klė, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 str. 1 d. iÅ¡vardytų asmenų pareiÅ¡kimÄ , remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vada, priima sprendimÄ panaikinti pirmiau priimtÄ savo sprendimÄ ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimÄ neveiksniu pakeisti į pripažinimÄ ribotai veiksniu.

Pats neveiksniu pripažintas asmuo teisės kreiptis į teismÄ dėl jo pripažinimo veiksniu ar dėl pripažinimo neveiksniu pakeitimo į pripažinimÄ ribotai veiksniu neturi (CPK 469 str.).Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių apeliaciniai skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                     Ramunė Čeknienė                                                                                                    Margarita Dzelzienė                                                                                         Nijolė Danguolė Smetonienė                                                 Â