2017-06-14 Nr. AB-12234-3-61-3-04731-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1095-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04731-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.2, 1.1.3, 15.1.2,

18.4.1, 18.12, 59.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. S. ir V. S. (V. S.) skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Trakų skyriui trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai J. S. ir V. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 1SS-2389-(9.5.), Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus (toliau – ir Trakų skyrius) 2015 m. birželio 26 d. raštą Nr. 46SD-2516(14.46.104.), Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 46VĮ-465-(14.46.2) „Dėl fizinių asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus ir kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Trakų rajono savivaldybėje, sąrašo patvirtinimo“ 6 eilutę ir Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. 46VĮ-481-(14.46.2) „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimo nutraukimo pil. V. S. ir J. S.“ bei įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises į J. S. tenkančią 2,8 ha žemės valdos dalį, perduodant jai nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vietovėje, Trakų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, kuriuos pareiškėja naudoja kaip asmeninio ūkio žemę.

Pareiškėjai paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2010 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 2.7-79-18795 (toliau – ir Sprendimas) atkūrė nuosavybės teises į J. S. tenkančią nekilnojamojo turto dalį. Šio sprendimo 4 punkte buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės į 2,80 ha tenkančią žemės valdos dalį bus atkurtos vėliau. Praėjus beveik penkeriems metams nuo sprendimo priėmimo, nuosavybės teisės J. S. dar nebuvo neatkurtos.

2015 m. birželio 26 d. Trakų skyrius raštu Nr. 46SD-2516(14.46.104.) informavo, kad patikrinus vietovėje žemės naudojimą pažeidimų nebuvo nustatyta, tačiau įvertinus iš archyvo gautus dokumentus, Trakų apylinkės tarybos 1992 m. vasario 6 d. I šaukimo 9 sesijos protokolą Nr. 9 buvo nustatyta, kad asmeninio ūkio žemė V. S. ir J. S. skirta pažeidžiant galiojusių teisės aktų reikalavimus. Buvo pažymėta, kad 1992 metais apylinkių tarybos asmeninio ūkio žemę galėjo skirti tik kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmenims.

Prie rašto buvo pridėti šie dokumentai: 1) Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 25 d. įsakymas Nr. 46VĮ-465-(14.46.2) „Dėl fizinių asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus ir kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Trakų rajono savivaldybėje, sąrašo patvirtinimo“; 2) Sąrašas piliečių, kuriems nutraukta asmeninio ūkio žemės naudojimo teisė ir žemė paimta į laisvos valstybinės žemės fondą, šiame sąraše eil. Nr. 6 įrašyta: „V. S., J. S., (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), plotai 1,30 ir 1,70 ha, asmeninio ūkio žemės naudojimo nutraukimo priežastis - teismo sprendimas“; 3) 2015 m. birželio 25 d. Trakų skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 46VĮ-481-(14.46.2) „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimo nutraukimo V. S. ir J. S.“, kurio 1 punkte nurodyta, kad nutraukiama V. S. ir J. S. 3,00 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, naudojimo teisė.

Pareiškėjai nurodė, kad nėra jokio teismo sprendimo, kuris būtų panaikinęs ar pripažinęs neteisėtu Trakų apylinkės tarybos 1991 m. lapkričio 11 d. sprendimą, 1992 m. vasario 6 d. sprendimą ir 1993 m. gruodžio 15 d. sprendimą dėl 3,0 ha asmeninio ūkio žemės suteikimo ir patvirtinimo V. S., todėl teigė, kad įrašas, kad pareiškėjai įtraukti į sąrašą remiantis teismo sprendimu yra neteisėtas.

Akcentavo, kad pareiškėjų atžvilgiu nebuvo jokių teismo sprendimų, kuriais būtų nustatyta, kad asmeninio ūkio žemė jiems buvo suteikta neteisėtai. Nutarimas taip pat nustatė, kad sąrašai piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė buvo suteikta pažeidžiant įstatymus, privalėjo būti sudaryti iki 1998 m. balandžio 30 d. Iki 2015 m. birželio 25 d. į tokį sąrašą pareiškėjai nebuvo įtraukti. Pareiškėjai tvirtino, kad po 17 metų nuo teisės akto priėmimo ir daugiau kaip 20 metų nuo asmeninio ūkio žemės suteikimo Trakų skyrius vienašališkai be jokio teisinio pagrindo nusprendė, kad asmeninio ūkio žemė pareiškėjams buvo suteikta pažeidžiant įstatymus. Aplinkybė, kad V. S. buvo suprojektuotas 1,30 ha asmeninio ūkio žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutuoktinei J. S. buvo suprojektuotas 1,70 ha asmeninio ūkio žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), iš viso 3,00 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, įrodė, kad nebuvo konstatuotas asmeninio ūkio žemės suteikimo pažeidimo faktas. Kadangi žemės sklypai buvo suprojektuoti, pareiškėjų manymu nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo įrašyti pareiškėjus į sąrašą.

Pareiškėjai taip pat nurodė, kad kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad 3 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime Trakų rajono seniūnijoje (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), plotas l,30 ha, ir žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,70 ha) buvo V. S. ir J. S. suteikti ir naudojami kaip asmeninio ūkio žemė.

Pareiškėjai teigė, kad ginčijami sprendimai neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų.

Papildomai pareiškėjai teismo posėdyje paaiškino, kad asmeninio ūkio žemė yra už pusės kilometro nuo jų namo. Nuo pat suteikimo pareiškėjai ją gerino ir dirbo. Tai buvo svarbus pragyvenimo šaltinis visai šeimai.

Atsakovas Trakų skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad remiantis teisės aktais 1992 metais apylinkių tarybos asmeninio ūkio žemę galėjo skirti tik kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmenims, todėl teigė, kad pareiškėjui V. S., Trakų rajono apylinkės tarybos 1992 m. vasario 6 d. I šaukimo 9 sesijos sprendimo priėmimo metu gyvenusiam Trakų mieste, 3 ha asmeninio ūkio žemė buvo suteikta pažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus.

Atsakovo teigimu pareiškėjai tiek Trakų rajono apylinkės teismo, tiek ir Vilniaus apygardos teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 3 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) rajono seniūnijoje (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,30 ha, ir žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,70 ha) pareiškėjui V. S. buvo suteiktas ir naudojamas kaip asmeninio ūkio žemė, tačiau Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. priimto sprendimo nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir civilinę bylą Nr. 2-1465-151/2014 pagal pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė. Nutartyje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjams 3 ha asmeninio ūkio žemė suteikta pagal įstatymus ir jiems neprieštarauja.

Teismo posėdyje atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė skundą atmesti remdamasis atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad ginčijamame įsakyme nurodytas sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1465-151/2014. Taip pat paaiškino, kad Trakų rajono apylinkės tarybos 1992 m. vasario 6 d. I šaukimo 9 sesijos sprendimu pareiškėjams asmeninio ūkio žemė nebuvo suteikta (eil. Nr. 11).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies. Panaikino 2015 m. rugpjūčio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 1SS-2389-(9.5.), panaikino 2015 m. birželio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus raštą Nr. 46SD-2516(14.46.104.), panaikino 2015 m. birželio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 46VĮ-465-(14.46.2) dalį „Dėl fizinių asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus ir kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Trakų rajono savivaldybėje, sąrašo patvirtinimo“ dėl priedo 6 eilutės, panaikino 2015 m. birželio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 46VĮ-481-(14.46.2) „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimo nutraukimo pil. V. S. ir J. S.“, įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Trakų skyrių pareiškėjos J. S. 2015 m. sausio 14 d. prašymą nagrinėti iš naujo.

Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl asmeninio ūkio žemės sklypo naudojimo nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas vertino, kad 2015 m. birželio 25 d. Trakų skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 46VĮ-465-(14.46.2) priedo 6 eilutėje įrašas (V. S., J. S., (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), plotai 1,30 ir 1,70 ha, asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo priežastis – teismo sprendimas) yra nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Koks konkretus teismo sprendimas yra šio įsakymo pagrindas, nebuvo nurodyta nei pačiame 2015 m. birželio 25 d. Trakų skyriaus vedėjo įsakyme Nr. 46VĮ-465-(14.46.2), nei jo pagrindu priimtame 2015 m. birželio 25 d. Trakų skyriaus vedėjo įsakyme Nr. 46VĮ-481-(14.46.2) „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimo nutraukimo pil. V. S. ir J. S.“, nei 2015 m. birželio 26 d. Trakų skyriaus rašte Nr. 46SD-2516(14.46.104.).

Teismas nustatė, kad iš Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1465-151/2014 matyti, kad byloje nebuvo nagrinėtas asmeninio ūkio pareiškėjams suteikimo klausimas.

Teismas vertino, kad ginčijamo 2015 m. birželio 25 d. Trakų skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 46VĮ-465-(14.46.2) priedo 6 eilutėje įrašas (V. S., J. S., (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), plotai 1,30 ir 1,70 ha, asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo priežastis – teismo sprendimas), kuriuo byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo nutraukta, negalėjo būti pagrindu nutraukti naudojimo teisę asmeninio ūkio žemės sklypu.

Teismas pasisakė, kad iš 1992 m. vasario 6 d. I šaukimo 9 sesijos sprendimo 7 stulpelio matyti, kad 1992 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas jau turėjo asmeninio ūkio žemės sklypą, iš 11 stulpelio matyti, kad V. S. 1993 metams asmeninio ūkio žemės sklypas nebuvo skirtas. Vertino, kad šis sprendimas tik patvirtino, kad pareiškėjams 1991 m. asmeninio ūkio žemė buvo suteikta.

Teismas pasisakė, kad atsakovas rėmėsi tuo, kad pareiškėjai gyveno mieste, tačiau nenustatė ir nepateikė įrodymų, iš kurių būtų matyti, kur iš tikrųjų pareiškėjai gyveno ir dirbo 1991 m. ir kada pasikeitė administracinio vieneto ribos. Teismas atkreipė dėmesį, jog net ir nustačius, kad suteikiant asmeninio ūkio žemės sklypą pareiškėjai gyveno Trakuose, turėtų būti atsižvelgta ir įvertinta tai, kad jie ginčo žemę dirbo 24 metus, o atsakovas pripažino, kad žemės naudojimo pažeidimų nenustatyta.

Teismas vertindamas byloje keliamą ginčą, atsižvelgė ir į Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1175-492/2007, kuriame buvo pasisakyta dėl tuo pačiu teisės aktu ir toje pačioje kadastrinėje vietovėje suteiktos asmeninio ūkio žemės N. B.. Kuriame buvo pažymėta, kad formalus administracinis sprendimas dėl dalies (duomenys neskelbtini) teritorijos priskyrimo Trakų miesto teritorijai ginčo atveju neturėtų būti vertinamas kaip lemiantis ieškovės teisių apimtį, bloginantis jos padėtį, palyginti su asmenimis, gyvenančiais šalia (duomenys neskelbtini), bet dėl minėto administracinio sprendimo nepatekusiems į Trakų miesto teritoriją. Sprendime buvo konstatuota, kad remtis kriterijumi, kuris nuo ieškovės valios (apsisprendimo gyventi kaimo vietovėje ar mieste) nepriklausė, nes jos gyvenamoji vieta administraciniu aktu buvo prisikirta Trakų miesto, rajono centro teritorijai, kai faktiškai ieškovės gyvenamoji vieta prilygintina kaimo vietovei pagal objektyvius kriterijus, nėra pagrindo ir tokia teismo išvada reikštų tik itin formalų teisingumą ieškovės atžvilgiu, bet prieštarautų patiems teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 str.).

Teismas pažymėjo, kad bendrosios kompetencijos teismo suformuotos praktikos aspektu teisinis santykis, kurį teismas vertino kaip tapatų esančiam šioje byloje, atsakovo nebuvo vertintas. Darė išvadą, kad sprendimas turi būti pagrįstas ne tik aiškiu ir konkrečiu teisiniu ir faktiniu pagrindu, ko reikalauja Viešojo administravimo įstatymas ir ko nagrinėjamoje byloje nebuvo padaryta, tačiau turi atitikti teisingumo ir protingumo principus bei suformuotą teismo praktiką.

Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjų skundą tenkintino iš dalies. Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 46VĮ-465-(14.46.2) dalį (6 eilutė dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės panaikinimo V. S. ir J. S.) panaikino kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 1SS-2389-(9.5.), Trakų skyriaus 2015 m. birželio 26 d. raštą Nr. 46SD-2516(14.46.104.) ir Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. 46VĮ-481-(14.46.2) panaikino kaip išvestinius sprendimus. Nacionalinę žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Trakų skyrių įpareigojo pareiškėjos 2015 m. sausio 14 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų patikslintą skundą atmesti.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos mano, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjo bylos aplinkybių, neįsigilino į bylos esmę, dėl to priėmė ydingą bei klaidingą sprendimą, kuris prieštarauja tiek teisės normose įtvirtintoms nuostatom, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai.

Apeliantas teigia, kad asmeninio ūkio žemės statusas yra siejamas su dviejų sąlygų buvimu, t. y.: 1) asmeninio ūkio žemė turi būti suteikta pagal įstatymus ir 2) asmeninio ūkio žemė fizinių asmenų turi būti naudojama asmeniniam ūkiui.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad iš Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1465-151/2014 matyti, kad byloje nebuvo nagrinėtas asmeninio ūkio pareiškėjams suteikimo klausimas. Teigia, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo būtent asmeninio ūkio žemės suteikimo klausimą pareiškėjams, šį teiginį patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1624-302/2014 patvirtinti faktai.

Nurodė, kad 2015 m. birželio 25 d. Trakų skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 46VĮ-481-(14.46.2) „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimo nutraukimo pil. V. S. ir J. S.“ buvo priimtas atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutarti.

Dėl miesto ribų nustatymo teigia, kad jos buvo nustatytos Lietuvos Ministrų Tarybos 1985 m. nutarimu, kuriuo buvo patvirtintas Trakų miesto bendrasis planas, Teritorinio planavimo dokumentų registro numeris - (duomenys neskelbtini). Todėl, nesutinka su teismo prieitomis išvadomis, kad atsakovas nenurodė, kur tiksliai gyveno pareiškėjai.

Pirmosios instancijos teismas Pareiškėjų skundą tenkino dalyje, tačiau nenurodė koks teisės aktas priimant ginčijamus sprendimus buvo pažeistas, kokiam teisės aktui ginčo sprendimai prieštarautų. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepaisė Rekomendacijose nustatyto teisės aktų taikymo ir aiškinimo.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas 2016 m. balandžio 14 d. priimtą sprendimą grindė prielaidomis, kurios nėra pagrįstos galiojančiomis teisės aktų nuostatomis.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pateikdamas aukščiau išdėstytą išvadą, nepateikė įrodymų, kuriais grindžia minėtą teismo išvadą įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrių pareiškėjos J. S. 2015 m. sausio 14 d. prašymą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai atsiliepimu į apelianto apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Apelianto nurodytas aplinkybes, kad Trakų miesto ribos buvo nustatytos Lietuvos Ministrų tarybos 1985 m. nutarimu, kuriuo buvo patvirtintas Trakų miesto bendrasis planas, Teritorinio planavimo dokumentų registro numeris - (duomenys neskelbtini), vertina kaip naujas ir teigia, kad atsakovas prieš tai nebuvo pateikęs į bylą. Pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tokių priežasčių apeliantas nenurodė, todėl mano, kad nauji įrodymai neturi būti tiriami apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjų manymu akivaizdu, kad civilinėje byloje Nr. 2A-1 175-492/2007 nagrinėtos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu N. B. siekė įgyti teisę lengvatinėmis sąlygomis nusipirkti iš valstybės asmeninio ūkio žemę, visiškai tapačios kaip ir šioje byloje, t. y. N. B. asmeninio ūkio žemė buvo suteikta tuo pačiu Trakų rajono apylinkės tarybos sprendimu, buvo suteikta taip pat 3 ha, N. B. asmeninio ūkio žemės suteikimo metu taip pat gyveno Trakų miestui priskirtoje (duomenys neskelbtini) dalyje, dirbo Kosciuškos kolūkyje ir vertėsi žemės ūkio veikla (augino gyvulius, dirbo žemę). Tai, pareiškėjų manymu, visiškai atitinka pareiškėjų faktinę situaciją, todėl jiems visiškai nesuprantami apelianto teiginiai, kad šioje byloje nagrinėjama faktinė situacija nėra panaši Vilniaus apygardos teismo nagrinėtai situacijai. Pareiškėjai mano, kad apeliantas kaip viešojo administravimo subjektas nėra objektyvus, nešališkas, gali būti netgi suinteresuotas tapačias aplinkybes aiškinti ir taikyti skirtingai N. B. ir pareiškėjų atvejais.

2017 m. gegužės 25 d. pareiškėjai į bylą pateikė įrodymus – žemės sklypo pareiškėjų gyvenamajam namui statyti suteikimo dokumentus – 1967 m. rugsėjo 27 d. sutartis ir žemės sklypo planas Ml:500, kurie patvirtina, kad 1967 m. rugsėjo 27 d. sutartimi Trakų rajono (duomenys neskelbtini) valdyba perdavė pareiškėjui V. S. kaip statytojui 1500 kv. metrų bendro ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) vieno aukšto gyvenamojo namo ir ūkio pastato statybai. Sutartyje nurodytas statytojo (pareiškėjo) adresas – (duomenys neskelbtini) 1967 m. liepos 17 d. sklypo plane nurodyta, kad 0,15 ha sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), išskirtas individualaus gyvenamo namo statybai S. V.. Statybos leidimas darbams vykdyti Nr. 354 išduotas 1967 m. lapkričio 11 d. Trakų rajono vykdomojo komiteto. Pareiškėjų teigimu šiuose dokumentuose nurodytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad pareiškėjai nuo 1967 metų apsigyveno ir pasistatė gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą ne Trakų mieste, o Trakų rajono (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, tai yra, kaimo vietovėje, dirbo (duomenys neskelbtini) ir turėjo asmeninį ūkį bei dirbo asmeniniam ūkiui suteiktą žemę, kuri 1991-1992 metais pareiškėjams buvo paskirta teisėtai ir nepažeidžiant jokių galiojusių teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamos administracinėje byloje ginčas kilo dėl asmeninio ūkio žemės sklypo suteikimo pareiškėjams teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija sutinka su apelianto pateiktais argumentais, jog asmeninio ūkio žemės statusas yra siejamas su dviejų sąlygų buvimu, t. y. asmeninio ūkio žemė turi būti suteikta pagal įstatymus ir asmeninio ūkio žemė fizinių asmenų turi būti naudojama asmeniniam ūkiui.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjai jiems suteiktą asmeninio ūkio žemę naudojo pagal paskirtį.

Byloje iš esmės ginčijamos aplinkybės, dėl asmeninio ūkio žemės sklypų suteikimo pareiškėjams teisėtumo.

Asmeninio ūkio žemės sklypų suteikimą numatė ir reglamentavo LR Aukščiausiosios Tarybos 1990m. liepos 26 d. nutarimas Nr. I-411 Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo, LR Žemės reformos įstatymo 16 straipsnis (1991 07 25 įstatymo Nr. I-1607 redakcija įsigaliojusi nuo 1991 09 01), LR Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 308 Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos ir šiuo nutarimu patvirtinta Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarka, taip pat LR Vyriausybės 1993m. spalio 29 d. Nutarimu Nr. 816 patvirtinta Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarka.

Sutiktina su apelianto argumentais, jog tiek LR Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimas Nr. I-411, tiek LR Žemės reformos įstatymo 16 straipsnis, tiek LR Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 308, numatė, jog asmeninio ūkio žemės sklypai gali būti skiriami kaimo vietovėse gyvenantiems žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams, taip pat kitiems kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmenims.

Ginčo dėl to, jog pareiškėjai asmeninio ūkio žemės sklypų suteikimo metu dirbo kaimo vietovėje žemės ūkio įmonėje, byloje nėra.

Atsakovas savo sprendimus dėl asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimo teisės nutraukimo grindžia tuo, jog pareiškėjai asmeninio ūkio žemės sklypų suteikimo metu gyveno ne kaimo vietovėje.

Akivaizdu, jog byloje įrodžius faktą, jog pareiškėjai asmeninio ūkio žemės sklypo suteikimo metu gyveno ne kaimo vietovėje, kiltų klausimas dėl asmeninio ūkio žemės sklypų suteikimo pareiškėjams teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija, įvertinusi visus byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leidžia konstatuoti, jog pareiškėjai asmeninio ūkio žemės suteikimo metu gyveno ne kaimo vietovėje. Taip Vilniaus apskrities archyvo pateiktuose dokumentuose – Trakų apylinkės tarybos I šaukimo 9 sesijos 1992 02 06 metu sudarytame Trakų rajono Trakų apylinkės gyvenančių mieste ir dirbančių (duomenys neskelbtini) asmeninio naudojimo sklypų sąraše yra įrašytas pareiškėjas S. V. (t. 1 b.l. 136), Trakų apylinkės tarybos I šaukimo 15 sesijos 1993 12 15 metu sudarytame Trakų rajono Trakų apylinkės 1992-1993m. Fizinių asmenų žemės naudojimo arba nuomojimo sąraše grafoje „kolūkiečiai gyvenantys mieste“ įrašytas pareiškėjas S. V. (t. 1 b.l. 138-139), Trakų agrarinės reformos tarnybos viršininkės 1995 07 11 pažymoje Nr. 14 pareiškėjo S. V., kaip asmeninio ūkio žemės naudotojo, gyvenamoji vieta nurodyta Trakų miestas (t. 1 b.l. 153).

Taigi, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad asmeninio ūkio žemės suteikimo metu pareiškėjai gyveno ne kaimo vietovėje, todėl yra pagrindo manyti, jog jiems asmeninio ūkio žemė buvo suteikta neteisėtai.

Tačiau būtina atkreipti dėmesį ir į LR Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. Nutarimu Nr. 816 patvirtintą Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarką. Šiuo teisės aktu buvo išplėstas sąrašas asmenų, kuriems gali būti suteikta asmeninio ūkio žemė. Tvarkos 1.2, 1.2.1, 1.2.2 punktuose buvo numatyta galimybe suteikti asmeninio ūkio žemės sklypus asmenims, kurie gyvena miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse ir dirba to rajono žemės ūkio įmonėse. Pagal nurodytų tvarkos punktų nuostatas asmeninio ūkio žemės sklypo dydis, priklausimai nuo konkrečių aplinkybių, galėjo būti nuo 0,3 ha iki 2 ha dydžio.

Atsižvelgiant į LR Vyriausybės 1993m. spalio 29 d. Nutarimu Nr. 816 patvirtintos tvarkos nuostatas konstatuotina, jog net ir įrodžius faktinę aplinkybę, jog pareiškėjai asmeninio ūkio žemės skyrimo metu gyveno ne kaimo vietovėje, o mieste, jiems vis tiek išliko teisė į asmeninio ūkio žemės sklypo dalį, todėl darytina išvada, jog atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai nutraukė pareiškėjų asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimo teisę pilna apimtimi.

Kadangi administracinis teismas neturi įgalinimų vykdyti viešojo administravimo veiksmų ir todėl negali a priori pasisakyti kokia dalis asmeninio ūkio žemės pareiškėjams turi būti palikta, atsakovo sprendimai, kuriais pareiškėjų asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimo teisė buvo nutraukta, naikintini pilna apimtimi. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą panaikinti 2015 m. rugpjūčio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 1SS-2389-(9.5.), panaikinti 2015 m. birželio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus raštą Nr. 46SD-2516(14.46.104.), panaikinti 2015 m. birželio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 46VĮ-465-(14.46.2) dalį „Dėl fizinių asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus ir kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Trakų rajono savivaldybėje, sąrašo patvirtinimo“ dėl priedo 6 eilutės, panaikinti 2015 m. birželio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 46VĮ-481-(14.46.2) „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimo nutraukimo pil. V. S. ir J. S.“.

Vertinant kitus pirmosios instancijos teismo motyvus, kurių pagrindu buvo panaikinti atsakovo sprendimai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog 2015 m. birželio 25 d. Trakų skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 46VĮ-465-(14.46.2) priedo 6 eilutėje įrašas (V. S., J. S., (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), plotai 1,30 ir 1,70 ha, asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo priežastis – teismo sprendimas), 2015 m. birželio 25 d. Trakų skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 46VĮ-481-(14.46.2) „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimo nutraukimo pil. V. S. ir J. S.“ bei 2015 m. birželio 26 d. Trakų skyriaus raštas Nr. 46SD-2516(14.46.104.) nėra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, kiek tai liečia nurodytuose dokumentuose minimą teismo sprendimą.

Vilniaus apygardos teismo 2014 12 09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1465-151/2014 tvirtina, jog šia nutartimi buvo nutraukta civilinė byla, t.y. joks ginčas byloje nebuvo išspręstas, civilinėje byloje asmeninio ūkio žemės sklypų suteikimo pareiškėjams teisėtumas nebuvo nagrinėjamas, todėl ši teismo nutartis nesudaro jokio faktinio pagrindo spręsti dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl Vilniaus apygardos teismo 2007m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1175-492/2007 reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai. Ir nors civilinėje byloje faktinės aplinkybės nėra visiškai tapačios ir joje buvo sprendžiama dėl asmeninio ūkio žemės išpirkimo, tačiau būtina atsižvelgti į tai, jog civilinėje byloje ginčas vyko dėl asmeninio ūkio žemės, kuri buvo suteikta asmeniui, gyvenančiam toje pačioje vietovėje kaip ir pareiškėjai J. S. ir V. S. ir dirbusiam toje pačioje žemės ūkio įmonėje kaip ir pareiškėjai.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas išėjo iš skundo reikalavimo ribų, kiek tai liečia teismo priimtą sprendimo dalį įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Trakų skyrių pareiškėjos J. S. 2015 m. sausio 14 d. prašymą nagrinėti iš naujo.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo priimtame nagrinėti pareiškėjų skunde yra pareikštas reikalavimas įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises į J. S. tenkančią 2,8 ha žemės valdos dalį, perduodant jai nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vietovėje, Trakų (duomenys neskelbtini) kaime, kuriuos pareiškėja naudoja kaip asmeninio ūkio žemę.

Pareiškėjos J. S. 2015 m. sausio 14 d. prašyme taip pat suformuluotas prašymas atkurti nuosavybės teises į žemę perduodant naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus.

Konstatavus, jog pareiškėjams asmeninio ūkio žemė ar jos dalis (LR Vyriausybės 1993m. spalio 29 d. Nutarimu Nr. 816 patvirtintos Tvarkos 1.2, 1.2.1, 1.2.2 punktai) buvo suteikta teisėtai, bei įvertinus pareiškėjos J. S. turimą ir dar nerealizuotą teisę atkurti nuosavybės teises į 2,80 ha žemės, taip pat įvertinus LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatas, pažymėtina, jog pareiškėjos J. S. 2015 m. sausio 14 d. prašymas gali būti tenkinamas pilnai ar iš dalies. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius įpareigotas pareiškėjos J. S. 2015 m. sausio 14 d. prašymą nagrinėti iš naujo, yra teisėtas ir pagrįstas bei neišeina už pareikštų reikalavimų ribų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, iš esmės teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. Sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė