cc9535c1-206f-4206-b402-bef4ece07417 · Kauno apygardos teismas

Byla Nr. ATP-912-530/2015Proceso Nr. 4-69-3-04283-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi K. D. A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015-07-20 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-5105-540/2015 panaikinimo, n u s t a t ė : K.

D. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas 2015-05-31 buvo suraÅ¡ytas dėl to, kad jis 2014-08-24, apie 18:24 val., (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. 2, vairuodamas transporto priemonę Renault Laguna, v. n. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į vietovės ypatumus, susidarius aplinkybėms nesumažino greičio ir nesustojo, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į tvorÄ , eismo įvykio metu buvo apgadinta tvora ir automobilis.

Po eismo įvykio K. D. A. nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, nesutaręs dėl įvykio aplinkybių, apie įvykį nepranešė policijai ir iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo. Po eismo įvykio vartojo psichikÄ veikiančias medžiagas – alkoholį, nesulaukęs, kol bus patikrintas blaivumas ar bus atsisakyta tai daryti. Taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo, registracijos liudijimo, įstatymais numatytų draudimo ir privalomosios techninės apžiÅ«ros dokumentų.

Å iais savo veiksmais K. D. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 16; 133; 231.1; 232; 233 punktų reikalavimus.Kauno apylinkės teismas 2015-07-20 nutarimu K. D. A. pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skyrė administracines nuobaudas. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ pagal ATPK 1241 str. 7 d. (redakcija galiojusi iki 2014-12-31) Kazimiero D. A. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikloje administracinio teisės pažeidimo sudėties.K.

D. A., nesutikdamas su teismo nutarimu, pateikė apeliacinį skundÄ Kauno apygardos teismui, kuriame prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje ir bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties. Taip pat prašė pareigÅ«nams, taikiusiems fiktyvius įrodymus (fotonuotraukas, aktÄ ), suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ pagal ATPK 1872 str. „Melagingų parodymų teikimas administracinio teisės pažeidimo byloje“, prijungti prie nagrinėjamos bylos Kauno apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylÄ Nr. A2.6-423-660/2015.

Apeliantas skunde nurodė, kad neįvyko joks eismo įvykis, kurio metu K. D. A. vairuojama transporto priemonė bÅ«tų kliudžiusi ir apgadinusi kaimynės J. Å . tvorÄ . Be to, skundžiamas nutarimas priimtas remiantis tik prielaidomis ir tariamai nukentėjusiosios parodymais, įvykęs eismo įvykis nebuvo tiesiogiai užfiksuotas policijos pareigÅ«nų, ankstesnėje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-423-660/2015, o pareigÅ«nų į bylÄ pateiktos nuotraukos yra suklastotos. Apelianto teigimu, administracinės nuobaudos skyrimo terminui buvo suėjusi senatis, be to, apylinkės teismo teisėja V.

Miceikienė, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡ka, todėl privalėjo nusiÅ¡alinti, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.Apeliacinis skundas grindžiamas anksčiau K. D. A. pateiktu paaiÅ¡kinimu pirmosios instancijos teismui administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-423-660/2015 bei pateikto ir iÅ¡ dalies iÅ¡nagrinėto 2015 m. kovo 30 d. apeliacinio skundo motyvais. Apeliantas skunde neigia administracinio teisės pažeidimo egzistavimÄ , o byloje pateiktais paaiÅ¡kinimais, fotonuotraukomis ir 2014-08-24 transporto techninės apžiÅ«ros akte nurodytomis aplinkybėmis abejoja ir nesutinka su jų teisėtumu – vertina juos kaip melagingus parodymus.

K. D. A. skunde nurodo, kad Å¡iuo atveju yra svarbu tik nustatyti faktÄ , kad asmuo vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio, iki kol dar nebuvo nustatytos to eismo įvykio aplinkybės, apeliantas neneigia, jog 2014-08-24 grįžęs namo nuo 19 val. vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau kategoriÅ¡kai neigia, kad 2014-08-24 18:29 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu įvažiavo į kaimynės tvorÄ . K. D. A. nesupranta, jog dėl jo, kaip vairuotojo, veiksmų galėjo kilti eismo įvykis, nes nei jaučia, nei matė, kad jo vairuojamas automobilis kliudytų tvorÄ .

Skunde nurodė, kad remtis vien tariamÄ Ä¯vykį mačiusios nukentėjusiosios parodymais negalima, nes tai prieÅ¡tarautų ATPK principams. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad administracinė nuobauda gali bÅ«ti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos (ATPK 35 str. 1 d.), o pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas sudaro kliÅ«tį patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Kauno apskrities VPK kelių policijos valdyba (toliau Institucija) atsiliepime į K. D. A. apeliacinį skundÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-5105-540/15 nesutinka su K.

D. A. argumentais. Vadovaujantis ATPK 256 str. ir 257 str. institucija pabrėžia, jog nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, neįsigilino į bylos aplinkybes, netinkamai, vertino įrodymus, ir priėmė sprendimÄ , pagrįsta prielaidomis.K. D. A. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog K. D. A. administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimu nubaustas už ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymÄ .

IÅ¡ pateiktos bylos medžiagos matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo viso proceso metu tvirtino, jog jis inkriminuotų teisės pažeidimų nepadarė, savo kaltę neigė ir apeliaciniame skunde.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiÅ¡kai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimÄ padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ .

Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas teisės normas, nagrinėdamas bylÄ apeliacinėje instancijoje ir patikrinęs jÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, jog nagrinėjamu atveju neginčijamai ir neabejotinai įrodyta, kad K.

D. A. padarė jam inkriminuotus pažeidimus.Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktos medžiagos Nr. A2.6.-423-660/2015, K. D. A. administracinių teisės pažeidimų protokolas dėl 2014-08-24 padarytų pažeidimų buvo suraÅ¡ytas tik 2014-12-26. Kauno apylinkės teismo 2015-03-17 nutarimu bylos medžiaga buvo grÄ Å¾inta Institucijai tyrimui papildyti. Kauno apygardos teismo 2015-05-06 nutartimi apylinkės teismo nutarimas paliktas nepakeistas. 2015-05-31 institucija surašė administracinių teisės pažeidimų protokolÄ ir medžiagÄ grÄ Å¾ino teismui.

Teismas iÅ¡tyręs surinktus įrodymus priėmė skundžiamÄ Kauno apylinkės teismo 2015-07-20 nutarimÄ .Teismas, priimdamas nutarimÄ , iÅ¡ esmės rėmėsi liudytojos J. Å . parodymais, kad įvykio dienÄ buvo namuose, iÅ¡girdo, kad buksuoja maÅ¡ina ir, pasižiÅ«rėjus per langÄ , pamatė, kad kaimynas K. D. A. su tamsiai žaliu automobiliu Renault atbulas įvažiavo į jos tvorÄ ir bando iÅ¡važiuoti, tačiau neiÅ¡važiuoja, o tik buksuoja. J. Å . išėjo į laukÄ bei priėjo prie automobilio.

Matė, kad automobilyje už vairo sėdėjo kaimynas K. D. A., kuris buvo automobilyje užsirakinęs. Jis tik pradarė langÄ ir pasakė, kad jos nepažįsta. Kadangi su vairuotoju nesusikalbėjo, todėl iÅ¡kvietė policijÄ , tačiau kol atvyko policijos pareigÅ«nai, K. D. A. iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo. ApžiÅ«rėjusi tvorÄ , matė, kad ji yra apgadinta. Vienoje vietoje buvo atsikabinęs tvoros suvirinimas bei buvo iÅ¡lankstyti virbai. PadarytÄ Å¾alÄ Ä¯vertino 500 Lt. Kadangi su kaimynu nebendrauja, tai jis žalos neatlygino, jos neatsiprašė.

Teismas taip pat liudytojais apklausė policijos preigÅ«nus R. K. V. K., P. J..Liudytojas R. K. parodė, kad bylÄ tyrė kiti pareigÅ«nai, tačiau kadangi jiems nepavyko užmegzti kontakto su K. D. A. bei paimti jo paaiÅ¡kinimo ir suraÅ¡yti jam administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , todėl Å¡ių veiksmų atlikimas buvo perduotas R. K.. R. K. 2014-12-26 surašė tiek pirmÄ , tiek 2015-05-31 antrÄ administracinio teisės pažeidimo protokolus, tačiau norint K. D. A. supažindinti su protokolais, jis atsisakė su protokolu susipažinti ir paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes.Liudytojas V.

K. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 24 d. į įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), nuvyko pagal gautÄ praneÅ¡imÄ , kad vairuotojas apgadino gyvenamojo namo geležinę tvorÄ ir pasiÅ¡alino. Ä®vykio vietoje jį pasitiko pranešėja, kuri nurodė, kad tvorÄ galimai apgadino kaimynas, nurodė kaltininko automobilį. Ä®vykio vietoje matė apgadintÄ tvorÄ ir automobilio padangų stabdymo žymes prie tvoros. Matė, kad tvoros įlenkimas ir padangų žymės buvo Å¡viežiai padarytos. V. K. nubraižė įvykio schemÄ , surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ ir perdavė medžiagÄ Kelių policijos valdybos specialistams.

Su kaltininku nebendravo.Liudytojas P. J. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 24 d. vakare nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) su tikslu patikrinti ar kieme nėra automobilio, kuris tÄ pačiÄ dienÄ galimai sukėlė eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alino. Nuvykus nurodytu adresu, pamatė kieme stovintį nurodytÄ automobilį. K. D. A. aiÅ¡kiai matėsi, kad yra neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, kalba neriÅ¡li, judesiai nekoordinuoti, su juo buvo sunku bendrauti. Pavykus įkalbėti vairuotojÄ eiti į tarnybinį automobilį, abu į jį nuėjo bei kieme apžiÅ«rėjo galimai įvykyje dalyvavusį automobilį, jį fotografavo.

Ant automobilio matėsi įbrėžimai nuo tvoros, kuriÄ jis galimai apgadino. Po to kartu su K. D. A. nuvyko prie apgadintos tvoros. Tvoros savininkė K. D. A. jį atpažino, kaip vairavusį automobilį bei atsitrenkusį į jos tvorÄ . Moteris parašė papildomÄ paaiÅ¡kinimÄ ir asmuo buvo iÅ¡vežtas į Kelių policijÄ . Vertinant Å¡ių liudytojų (pareigÅ«nų) parodymus, akivaizdu, kad nei vienas pareigÅ«nas įvykio vietoje automobilio nerado, visi jų parodymai yra iÅ¡vestiniai, t. y. jų paaiÅ¡kinimai iÅ¡plaukia tik iÅ¡ liudytojos J.

Š. paaiškinimų ir parodymų. Galima pažeidimo padarymo vieta užfiksuota 2014-08-24 eismo įvykio schemoje nėra pakankamai informatyvi ir patvirtinanti eismo įvykio aplinkybes. Nors transporto priemonės 2014-08-24 techninės apžiūros akte (b. l.

23) nurodyta, kad apžiÅ«ros metu fotografuota ir padaryta iÅ¡vada, kad automobilis eismo įvykyje dalyvavo, tačiau byloje esančios automobilio atskirų dalių nuotraukos bei tvoros, į kuriÄ tariamai įvažiavo K. D. A. vairuojamas automobilis, nuotraukos (b. l. 21, 22) ir prie kurių nurodyta data 2014-09-15, aplinkybių konstatuotų eismo įvykio vietos schemoje ir apžiÅ«ros akte, nepatvirtina. Automobilio bamperyje padarytų nežymių įbrėžimų lokalizacija ir pobÅ«dis niekaip vizualiai nesusiję su metalinės tvoros segmentų iÅ¡dėstymu, forma ar kitais elementais, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima neginčijamai spręsti, kad bÅ«tent automobilio bamperyje padaryti nežymÅ«s įbrėžimai yra atsiradę dėl kontakto su tvora.

Nėra iÅ¡matuoti aukščiai apgadinimų, tiek automobilio, tiek tvoros apgadinimų. AukÅ¡tesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad fotonuotraukose, kuriose užfiksuota tariama įvykio vieta ir tariamai pažeista tvora, nematyti jokių į tvorÄ Ä¯važiavusio automobilio padangų žymių, kurios užfiksuotos eismo įvykio schemoje ir apie kurių atsiradimÄ , ir buvimÄ kalbėjo J. Å . apylinkės teismo posėdžio metu, nurodydama, kad „jis buksavo atbulas, taip ir laužė tvorÄ â€œ, nors priminiame paaiÅ¡kinime buvo nurodžiusi, kad „.....

įvažiavo į kiemo tvorÄ (....) ir atbulas iÅ¡ lėto nuvažiavo link (duomenys neskelbtini)“. PrieÅ¡ingai liudytojos teiginiams, nuotraukose užfiksuota auganti gan aukÅ¡ta žolė ir jokių automobilio paliktų nuo padangų žymių, juolab buksavimo žymių likusių ant grunto, žolės, nesimato. IÅ¡ fotonuotraukų taip pat negalima suprasti ir nustatyti tvoros tariamo apgadinimo pobÅ«džio ir masto. AukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2014-08-24 raÅ¡ydamas tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl eismo įvykio ( b.l.

16) patrulis T. G. nurodė, kad į policijÄ paskambinusi moteris įvardijo jog galimai jos kaimynas K. ( toliau neįskaitoma) su žalios spalvos automobiliu, kurio nei markės, nei ( toliau neįskaitoma) neįsidėmėjo iÅ¡laužė jos metalinę tvorÄ . Tuo tarpu jau raÅ¡ydama tÄ pačiÄ dienÄ paaiÅ¡kinimÄ nurodo ne tik automobilio modelį bet ir valstybinį numerį( b.l. 19). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimÄ , dėl K. D. A. inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, įvertinus minėtus duomenis, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina K.

D. A. kaltės padarius minėtus administracinius teisės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nei nenuoseklÅ«s liudytojos J. Å ., nei iÅ¡vestiniai policijos pareigÅ«nų parodymai, nei kiti bylos duomenys objektyviai ir neginčytinai nepatvirtina, kad K. D. A. 2014 m. rugpjūčio 24 d. apie 18.24 val., (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. 2, vairuodamas transporto priemonę Renault Laguna, v. n. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu atsitrenkė į J. Å . priklausančiÄ tvorÄ bei jÄ apgadino, ir nepažymėjęs įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, nesutaręs dėl įvykio aplinkybių, apie įvykį nepranešęs policijai, iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo.

Atkreiptinas dėmesys, kad savalaikis duomenų rinkimas ir tinkamas jų įforminimas yra policijos pareigūnų pareiga ir kaip šis darbas yra atliekamas labiausiai priklauso tolimesnė įvykių ištyrimo ir tinkamo įstatymo pritaikymo, sėkmė. Kilus abejonėms, jos gali būti pašalinamos ir teisme, tačiau turi egzistuoti objektyvios galimybės tai atlikti. Apeliacinės instancijos teismas mano jog šiuo konkrečiu atveju nors ir buvo fotografuota J. Š. nurodyta vieta, kurioje buvo jos teigimu išlaužta tvora, tačiau nuotraukos paneigia tokius parodymus, nes būtent nuotraukose ir nesimato tvoros apgadinimų.

Beje J. Š. 2015-07-13 ir 2015-03-12 apklausų teisme metu ( b.l. 54, administracinė byla nr. a2.6.-423-660/2015 b.l.

42) nurodė, jog K. A. buvo įsirėmęs automobilio galine dalimi, abiem ratais į jos namo tvorÄ ir buksavo, tuo tarpu transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte suraÅ¡ytame 2014-08-24 nurodyta, kad rasti techniniai defektai: braukimo žymė ant priekinio buferio deÅ¡inės pusės, braukimo žymė ant priekinio deÅ¡inės pusės sparno( b.l. 23). Å ie nesutapimai yra esminiai, jie nebuvo aptarti ir skundžiamame nutarime. Byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuotas ir automobilio galinis bamperis, tačiau ant jo, sprendžiant iÅ¡ akte defektų apraÅ¡ymų, pažeidimų nebuvo rasta.

Tad tvoros apgadinimas galiniu bamperiu, taip kaip mechanizmÄ nurodė J. Å . teisme, nepaliekant jokių kontakto pėdsakų yra mažai tikėtinas. Praėjus daugiau kaip vieneriems metams po įvykio apžiÅ«rėti iÅ¡ naujo metalinę tvorÄ , ieÅ¡koti grunte užsifiksavusių buksavimo pėdsakų bei apžiÅ«rėti automobilį yra nebetikslinga.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei atsižvelgus į apeliaciniame skunde išdėstytus faktus, sprendžiama, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų nepakanka neginčijamai patvirtinti, kad 2014 m. rugpjūčio 24 d. apie 18.24 val., (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. 2, K.

D. A., vairuodamas transporto priemonę Renault Laguna, v. n. (duomenys neskelbtini) padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., t. y. padarė eismo įvykį, kurio metu atsitrenkė į J. Å . priklausančiÄ tvorÄ bei jÄ apgadino, ir nepažymėjęs įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, nesutaręs dėl įvykio aplinkybių, apie įvykį nepranešęs policijai, iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo.Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma kelia pagrįstas abejones dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, jų visumÄ , todėl nepagrįstai K.

D. A. pripažino kaltu padarius aukščiau minėtus administracinius teisės pažeidimus, dėl ko K. D. A. administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.Kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėtini, kadangi dėl jų klausmai iÅ¡spręsti neskundžiama Kauno apygardos teismo 2015-05-06 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-423-660/2015, o įrodymų patikimumas ir pakankamumas įvertintas sprendžiant kaltės klausimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r ė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ K. D. A. atžvilgiu, nutraukti. Nutarimas neskundžiamas. Teisėja                                                    Danutė Giačaitė