cc91d97e-139b-49da-a4f7-61fa3f0ae565 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1337-390/2018 Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01268-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.3; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir ArÅ«no Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

C. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-219-714/2018/2018 pagal ieÅ¡kovės A. C. ieÅ¡kinį atsakovui K. C., tretieji asmenys antstolis A. M., antstolis A. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. M., dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo. Teismas n u s t a t ė : I.Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. C. ieÅ¡kiniu prašė pripažinti, kad butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esantis Å akių m., (duomenys neskelbtini), priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad butÄ pirko už asmenines lėšas, kurias pagal raÅ¡ytinę pinigų dovanojimo sutartį jai padovanojo brolis Ž. L., atsakovas perkant butÄ nedalyvavo, buto pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nurodyta, kad butas įgijamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, atsakovas prie buto įgijimo visiÅ¡kai neprisidėjo.

3. Atsakovas K. C. su ieškiniu sutiko visiškai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nurodė, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad Å¡is turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

6. Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė 2004 m. gegužės 11 d. sudarydama ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartį, buvo susituokusi su K. C., santuoka tarp Å¡alių įregistruota 1992 m. rugsėjo 26 d. PasiraÅ¡ydama sutartį dėl buto su rÅ«siu įgijimo ji pareiÅ¡kė, jog žino, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, savininkai vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti nurodyti abu sutuoktiniai, taip pat, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo manyti, kad A. C. nesuprato tokio pareiÅ¡kimo esmės, ar, kad toks pareiÅ¡kimas yra tik formalus sutarties punkto tekstas.

7. Nekilnojamojo turto registre nuo 2004 m. gegužės 31 d. K. C. ir A. C. registruoti kaip ginčo buto su rÅ«siu savininkai 2004 m. gegužės 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties ir priėmimo perdavimo akto pagrindu, o butas priklauso jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise (Nekilnojamojo turto registro CDB 2017 m. gruodžio 18 d. iÅ¡raÅ¡as, 4.1 p., 7.8 p.). IÅ¡vieÅ¡indami savo nuosavybės teises į turtÄ vieÅ¡ame registre asmenys deklaruoja nuosavybės formÄ . Taip pat teismas darė iÅ¡vadÄ , jog aplinkybės, kad tarp sutuoktinių paÅ¡liję tarpusavio santykiai, ar kaip patys sutuoktiniai vertina savo teises į butÄ , nepaneigia vieÅ¡o registro duomenų, kurie laikomi teisingais, kol nėra nuginčyti.

8. Teismas, įvertinęs Nekilnojamojo turto registro CDB 2017 m. gruodžio 18 d. iÅ¡raÅ¡o 7.5 p., kad VÄ® Centrinė hipotekos įstaiga 2015 m. rugsėjo 14 d. pranešė apie dalies ginčo buto, priklausančios K. C., hipotekos įregistravimÄ (įkeista K. C. priklausanti dalis), darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė ir atsakovas pripažino, kad butas su rÅ«siu yra jų bendras turtas daugiau kaip deÅ¡imt metų nuo buto įgijimo ir įregistravimo ir naudojosi tuo faktu.

9. Kadangi teismui buvo pateikta Pinigų dovanojimo sutarties kopija, teismas pažymėjo, kad dokumento kopija negalėtų bÅ«ti pripažinta raÅ¡ytiniu įrodymu, kuris sudarytų pagrindÄ pripažinti nekilnojamÄ jį turtÄ vieno iÅ¡ sutuoktinių asmenine nuosavybe.

10. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė nepateikė patikimų ir neginčijamų įrodymų, kurie leistų daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad įgyjant butÄ buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta jos valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn už asmenines lėšas, be to, po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo sutuoktiniai iÅ¡vieÅ¡ino savo bendrosios jungtinės nuosavybės teises vieÅ¡ame registre, bendrai naudojo ir valdė, disponavo tuo butu ar jo dalimis (įkeitė). Visų Å¡ių aplinkybių visuma sudarė pagrindÄ netenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė A. C., kurios interesams atstovauja advokatas M. N., praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Teismas formaliai įvertino byloje esančius įrodymus, visiÅ¡kai ignoravo ieÅ¡kovės atstovės paaiÅ¡kinimus apie tai, jog ginčo pirkimo-pardavimo sutarties tekstÄ rengė notarė, ieÅ¡kovė teisinio iÅ¡silavinimo neturi, dėl ko pasiraÅ¡ydama minėtÄ sutartį ieÅ¡kovė nežinojo ir nesuvokė, kad galėjo keisti sutarties nuostatas, nes tokia galimybė paaiÅ¡kinta nebuvo, o tuo labiau nesuvokė tokio pareiÅ¡kimo teisinių pasekmių.

Taip pat teismas formaliai įvertino ir nuosavybės teisių įregistravimo aplinkybes, kas sÄ lygojo neteisėto ir neteisingo sprendimo priėmimÄ . 11.2. Byloje liudytojas Ž. L. patvirtino, jog pinigų dovanojimo sutarties originalas tikrai egzistavo, o kopijoje pateikti duomenys atitinka originaliame dokumente buvusius duomenis. Taip pat liudytojas patvirtino, jog jis dovanojo ieÅ¡kovei asmeninėn nuosavybėn pinigų tikslu įsigyti butÄ . Liudytojo parodymai nėra paneigti ar prieÅ¡taraujantys jokiems kitiems byloje esantiems įrodymams. 11.3.

Pažymi, kad ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti ginčo butÄ asmeninės nuosavybės teise, atsakovas niekada jokių pretenzijų į butÄ nereiÅ¡kė, juo nesirÅ«pino, nors jame ir gyveno, o tai, kad butas, vykdant įstatymų keliamus formalius reikalavimus, įregistruotas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nesudaro pagrindo laikyti, jog tokia valia iÅ¡reikÅ¡ta nebuvo.

12. Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ negauta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimÄ apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnis).

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alių santuoka įregistruota 1992m. rugsėjo 26d. 2004m. gegužė 11d. pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad Å¡alims gyvenant santuokoje, ieÅ¡kovė nupirko butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), Å akiuose už 10000 Lt. 2004m. gegužės 11d. pirkimo-pardavimo sutarties ir priėmimo-perdavimo akto pagrindu, 2004m. gegužės 31d. Nekilnojamojo turto registre ginčo butas įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu ir priklauso abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ( CK 3. 88 straipsnis).

15. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė pripažinti, kad ginčo butas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, nes buvo pirktas už asmenines lėšas, kurias jai buto įsigijimui padovanojo jos brolis Ž. L., atsakovas prie buto pirkimo neprisidėjo. IeÅ¡kovė pateikė raÅ¡ytinės dovanojimo sutarties kopijÄ , pagal kuriÄ ieÅ¡kovei buvo padovanota 10000 Lt.

16. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio netenkino konstatavęs, jog ieškovė leistinais įrodymais nepaneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

17. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad bylos įrodymais neįrodyta, jog ginčo butas buvo įsigytas iÅ¡ dovanotų lėšų, teismas spręsdamas bylÄ netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į apeliantės paaiÅ¡kinimus, priimdamas sprendimÄ nesivadovavo liudytojo Ž. L. parodymais, kuris patvirtino piniginių lėšų dovanojimo fakto aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentais.

18. Kai bendro turto rėžimas yra nustatytas įstatymų, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinė asmeninė nuosavybė. Pagal CK 3. 88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio rėžimo, sutuoktinis, kuris mano, kad Å¡is turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais ( CK 3. 89 straipsnio 2 dalis) paneigti C K 3. 88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

19. Pagal CK 3. 89 straipsnio 2 dalį turto bendrumo prezumpcijÄ galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobÅ«dis patys savaime rodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.

20. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). IeÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015 ir kt.).

21. Kaip rodo byloje pateikta ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis, kad sutartis yra raÅ¡ytinė ir patvirtinta notaro. Sutarties 10 punkto sÄ lygoje aiÅ¡kiai nustatyta, ieÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kinta ir ji pati pareiÅ¡kė, kad žino, jog turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių, ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, savininkai vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti nurodyti abu sutuoktiniai, taip pat, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru susitarimu. Taigi, apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad ji pasiraÅ¡ydama sutartį nesuprato sutarties sÄ lygų ir notarė neiÅ¡aiÅ¡kino jai sutarties pasekmių pripažintini nepagrįstais ir atmestini.

22. CPK 202 straipsnyje yra nustatytos taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikÅ¡mės. Tokiu atveju, apie dokumento kopijos įrodomÄ jÄ galiÄ sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas. Dokumento kopijos įrodomoji reikÅ¡mė priskirta teismo diskrecijai, kuri įgyvendinama teismui įvertinus, ar yra kitų kopijos sudarymÄ ir turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016m. rugsėjo 30d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-395-469/2016).

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopijÄ pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neiÅ¡likęs, jo kopija teismo gali bÅ«ti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip Å¡ioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieÅ¡tarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje iÅ¡dėstytų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2013).

24. IeÅ¡kovė piniginių lėšų gavimo faktÄ Ä¯rodinėja pateikta dovanojimo sutarties kopija. Byloje nėra pateikta dovanojimo sutarties originalo, tik ieÅ¡kovė savo paaiÅ¡kinimais teigia, kad sutartis buvo pasiraÅ¡yta vienu egzemplioriumi, sutarties originalas buvo ir pas jÄ ir pas jos brolį, tokiai sutarčiai nebuvo teikiama didelė reikÅ¡mė, sutarties originalas neiÅ¡saugota. Liudytojas Ž. L., ieÅ¡kovės brolis parodė, kad sutarties originalÄ turėjo, nežino, kur dabar yra sutarties originalas, pinigus ieÅ¡kovei skolino.

Teisėjų kolegija įvertinusi tiek ieÅ¡kovės, tiek apklausto pirmosios instancijos teisme minėto liudytojų parodymus sprendžia, kad dovanojimo sutarties kopija, nesant Å¡io sutarties originalo ir kitų neginčitinų dovanojimo sutarties sudarymÄ patvirtinančių įrodymų, neparodo, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta. Taigi, ginčo sutarties sudarymo faktas pagrįstai nepripažintas įrodytu. Esant nurodytam, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė leistinais įrodymais nepaneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, yra visiÅ¡kai pagrįsta.

25. Ä®rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir jose nurodytÄ kasacinio teismo praktika).

26. IÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ .

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliantės apeliacinio skundo argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). IÅ¡ teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas vertino byloje surinktų įrodymų visetÄ ir įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio neįrodė.

Teisėjų kolegija pakartotinai atlikusi įrodymų įvertinimÄ pripažįsta, kad galutinė teismo iÅ¡vada atitinka faktinius duomenis ir padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliantė, nesutikdama su teismo pateiktų įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi, apeliantė iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos jai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

28. Byloje nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ bÅ«tų netinkamai taikęs materialinės teisės normas be procesinės teisės normas reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ . Naikinti ginčijamÄ teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2018m. balandžio 9d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algimantas Kukalis Nerijus Meilutis ArÅ«nas Rudzinskas