cc91afe7-e050-455f-9710-584efeb9cf7a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2061-815/2016 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07582-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. J. skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėja J. J. 2013 m. gruodžio 9 d. pateikė teismui 2013 m. gruodžio 6 d. skundÄ , kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki (duomenys neskelbtini) dėl sumažinto priedo už kvalifikacinę klasę susidariusį darbo užmokesčio skirtumÄ â€“ (duomenys neskelbtini) Lt (b. l. 1–4). PareiÅ¡kėja skundÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iÅ¡ esmės grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu.2.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o tenkinant skundÄ taikyti 3 m. ieÅ¡kinio senaties terminÄ (b. l. 12–14). Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos J.

J. skundÄ sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtÄ tarnybinio atlyginimo dalį (apskaičiavimo lentelės, b. l. 15-16). Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinto prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, pagrindu.Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminÄ , kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi GrÄ Å¾inimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡iuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiÅ¡kėja dirba, GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjos patirtus praradimus.

PareiÅ¡kėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokiÄ pozicijÄ formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime taip pat konstatuota, kad tinkamas atsakovas yra institucija, kurioje pareiÅ¡kėjas ėjo pareigas, todėl iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį negalima dar ir dėl Å¡io motyvo.          Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos J. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                 Ernestas Spruogis