Legislator Case Law & Legislation
cc9125d8-b5eb-4e48-9dcb-52f34c484364 AI generated

cc9125d8-b5eb-4e48-9dcb-52f34c484364 · Regionų administracinis teismas

Case Number cc9125d8-b5eb-4e48-9dcb-52f34c484364
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Legislator headnote

AI generated

cc9125d8-b5eb-4e48-9dcb-52f34c484364 · Regionų administracinis teismas: Å iame kontekste pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2018 m. kovo 12 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Keywords

AI generated
living conditions living expenses basic needs right to minimum subsistence substantive requirements improvement of housing
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I-3262-422/2018 Proceso Nr. 3-62-3-00531-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 20.2.3.2; 55.1.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 3 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Deivydui Aidukui, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 4–5) nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2018 m. buvo kalinamas Alytaus PN miegamuosiuose, pažeidžiant reglamentuotÄ vienam nuteistajam tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ . Dėl patalpų perpildymo trÅ«ko klozetų sanitariniame mazge.

Maudytis buvo galima tik kartÄ per savaitę, duÅ¡inėje buvo įrengtos tik dvi duÅ¡o kabinos Å¡imtui žmonių, kuriose nebuvo karÅ¡to vandens. Langas buvo vienintelis ventiliacijos Å¡altinis, tačiau ventiliacija buvo nepakankama, todėl gyvenamosiose patalpose buvo drėgna. ReiÅ¡kė pretenzijas dėl baldų ir inventoriaus (lovos, spintelių, kėdės ir stalo) bÅ«klės, nurodydamas, kad jų bÅ«klė buvo labai prasta. Tvirtino, kad buvo draudžiama turėti Å¡iltus pledus, maitinimas pataisos namuose buvo prastas.

Jo svoris - 80 kg., kiekvienÄ dienÄ sportuoja, artimieji negali jam perduoti maisto, iÅ¡ artimųjų atsiųstų pinigų lieka tik minimalios sumos, nes iÅ¡ jų atliekamos iÅ¡skaitos valstybei bei antstoliams. Kalėdamas tokiomis sÄ lygomis, patyrė dvasinių sukrėtimų, neigiamų iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, emocinę depresijÄ , t. y. neturtinę žalÄ , kuriÄ vertino 100 000 Eur ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės. Tvirtino, kad jo skundo reikalavimui neturi bÅ«ti taikomas sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties institutas, nes tokio instituto nenumato Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, todėl negali numatyti ir nacionalinė teisė.

Atsakovės atstovas Alytaus pataisos namai su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 8–14) nurodė, jog pareiÅ¡kėjui kalint Alytaus PN vienam asmeniui tekusi gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Pastebėjo, kad pareiÅ¡kėjas kalėjo bendrabučio tipo patalpose, todėl dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo vaikščioti įstaigos teritorijoje, sportuoti įrengtose krepÅ¡inio, tinklinio, pliažo tinklinio aikÅ¡telėse, dirbti Å«kio brigadoje, dvasiÅ¡kai tobulėti, lankytis nuteistųjų koplyčioje, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, užsiimti kita leistina, prasminga veikla.

Pažymėjo, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ skaičiuojant gyvenamojo ploto normÄ , neturi bÅ«ti atsižvelgiama į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Tvirtino, kad ginčo gyvenamosios patalpos baldais buvo aprÅ«pintos pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , baldų kokybė ir bÅ«klė buvo gera. Gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė, apÅ¡vieta ir ventiliacija atitiko higienos reikalavimus, tai patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, suraÅ¡yti atlikus patikrinimus visose Alytaus PN patalpose.

PareiÅ¡kėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė, taip pat neprašė jo perkelti į kitas gyvenamÄ sias patalpas. Nuteistųjų maitinimas organizuojamas tris kartus per parÄ pagal patvirtintus valgiaraščius ir mitybos normas. PeriodiÅ¡kai yra daromi gaminamo maisto laboratoriniai tyrimai, kurių metu nustatomi pagaminto maisto maistingumas ir energetinė vertė, pažeidimų nebuvo užfiksuota. Iki 2015 m. gegužės 19 d. pareiÅ¡kėjas naudojosi savo nuosava antklode, nuo 2015 m. gegužės 19 d. jo asmeninė antklodė buvo paimta saugoti į sandėlį ir iÅ¡duota pataisos namų antklodė vadovaujantis Teisingumo ministerijos 2014 m. gruodžio 12 d. raÅ¡tu Nr. (1.39)7R-8423.

Nuteistiesiems sudaryta galimybė nusiprausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitę, nuteistieji paskirtuose bÅ«riuose gali nusiprausti kÅ«nÄ po Å¡altu vandeniu kiekvienÄ dienÄ , duÅ¡inėje įrengta 20 duÅ¡o ragelių. 1 bÅ«rio prausykloje įrengta 12 praustuvių, sanitariniame mazge – 4 pisuarai ir 5 klozetai, jais naudojosi 42 nuteistieji. PareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sÄ lygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

Prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senatį. Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovas, apie teismo posėdį jiems praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str.). Skundas netenkintinas. PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su atsakovės veiksmais laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2018 m. kovo 12 d. (skundo padavimo teismui dienos) jį kalinant Alytaus pataisos namų miegamuosiuose, pažeidžiant reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ bei higienos ir buitinio aprÅ«pinimo normas.

Atsakovės atstovas prašė taikyti pareiÅ¡kėjo reikalavimui sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senatį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai taikomi, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus Å¡iam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki Å¡io kodekso įsigaliojimo.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2018 m. kovo 12 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobÅ«džio bylose ne kartÄ yra nurodęs, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, sužinojimo apie teisių pažeidimÄ momentas siejamas su paties pareiÅ¡kėjo patirtais subjektyviais iÅ¡gyvenimais, nes asmuo neturtinę žalÄ patiria subjektyviai (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pareiÅ¡kėjo nurodytų galimų pažeidimų pobÅ«dį bei jam sukeltas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismÄ kreipėsi 2018 m. kovo 12 d. (b. l. 6), todėl praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos iki 2015 m. kovo 11 d. pareikÅ¡ti.

PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad jo reikalavimui senaties terminas neturi bÅ«ti taikomas, nes toks terminas nėra nustatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija). Atmesdamas pareiÅ¡kėjo teiginį, kad Konvencijos 3 straipsnis nenustato jokių senaties terminų jame numatytiems pažeidimams, teismas pažymi, kad Konvencijos priėmimu buvo siekta garantuoti susitariančių valstybių kiekvienam jų jurisdikcijoje esančiam žmogui teises bei laisves, apibrėžtas Å¡ios Konvencijos pirmame skyriuje (Konvencijos 1 str.); kad teisių apsaugos sistema, numatyta Konvencijoje, yra grindžiama subsidiarumo principu, pasireiÅ¡kiančiu tuo, jog pirmiausia pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymÄ si tenka nacionalinės valstybės institucijoms (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT 1968 m. liepos 23 d. sprendimÄ B.

L. prieÅ¡ BelgijÄ ); kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis palieka susitariančioms valstybėms vertinimo nuožiÅ«ros laisvę ir ji yra suteikta ne tik nacionaliniam įstatymų leidėjui, nes teisių ar laisvių apribojimas turi bÅ«ti numatytas įstatymo, bet ir nacionalinės teisės interpretavimo ir taikymo organams (tarp jų ir teismams); kad EŽTT yra įkurtas siekiant įvertinti susitariančių Å¡alių Konvencijoje ir jų protokoluose prisiimtų įsipareigojimų laikymÄ si (Konvencijos 19 str.) (žr., pvz., EŽTT 1976 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę; 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

EŽTT nėra kita teismo instancija, kuriai bÅ«tų pavesta persvarstyti nacionalinių teismų priimtus sprendimus (žr. EŽTT 1994 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ K. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ), nes pirminė atsakomybė už Konvencijos nuostatų efektyvų įgyvendinimÄ ir taikymÄ tenka nacionalinėms institucijoms, o pareiÅ¡kimų į EŽTT sistema yra tik subsidiari nacionalinėms žmogaus teisių apsaugos sistemoms ir pirmiausia yra vadovaujamasi vidaus teise (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimÄ C. prieÅ¡ ItalijÄ ).

Pažymėtina, kad iÅ¡vardintų nuostatų kontekste dėl ieÅ¡kinio senaties nustatymo EŽTT yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi Å¡iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebÅ«tų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismÄ (žr., pvz., EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimÄ G. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskiriama ir ieÅ¡kinio senatis. Å is teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (1996 m. spalio 22 d. sprendimas S. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

Vadinasi, ir nagrinėjamoje byloje, visų pirma, gali ir turi būti taikomos nacionalinės teisės normos, tame tarpe – ir reglamentuojančios ieškinio senatį, todėl pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl jo skundo reikalavimui netaikytinos ieškinio senaties laikytini nepagrįstais. CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovės atstovo praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2015 m. kovo 11 d. Å¡iuo pagrindu atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos Alytaus PN laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2018 m. kovo 12 d.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– Taisyklės). Taisyklių 111.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m viso bendro gyvenamosios patalpos ploto.

Atsižvelgiant į tai, skaičiuojant patalpos gyvenamÄ jį plotÄ , iÅ¡ jo neiÅ¡skaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017).

Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 17–19) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2016 m. birželio 2 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas gyventi į 1 bÅ«rio 4 miegamÄ jį, kurio gyvenamasis plotas 33,86 kv. m, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl, esant užimtoms visoms gyvenamosioms vietoms, vienam asmeniui teko 4,23 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2016 m. birželio 2 d. iki 2017 m. vasario 1 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 1 bÅ«rio 3 miegamÄ jį, kurio gyvenamasis plotas 42,66 kv. m, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl, esant joms visoms užimtoms, vienam nuteistajam teko 3,87 kv. m gyvenamojo ploto.

Nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 12 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 1 bÅ«rio 2 miegamÄ jį, kurio gyvenamasis plotas 42,66 kv. m, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl, esant visoms joms užimtoms, vienam nuteistajam Å¡ioje gyvenamojoje patalpoje teko 3,78 kv. m gyvenamojo ploto. Gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , pareiÅ¡kėjas atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie ginčo patalpų plotÄ , jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių neginčijo, todėl teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui, byloje vertinamu laikotarpiu gyvenant ginčo patalpose, reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo atsakovės atsakomybei Å¡iame kontekste kilti.

PareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ siejo su unitazų trÅ«kumu sanitariniame mazge, tvirtino, kad sanitariniame mazge buvo 5 sėdimi klozetai, kuriais naudojosi 50 nuteistųjų. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (galiojusiose iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir AprÅ«pinimo normos), buvo nurodyta, kad tualete turi bÅ«ti po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų.

Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusioje AprÅ«pinimo normų redakcijoje (patvirtintoje Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245) numatyta 1 klozetas 15 nuteistųjų. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad 1 bÅ«rio prausykloje buvo 5 klozetai (b. l. 12), tai sutampa su pareiÅ¡kėjo nurodytais duomenimis. Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad 1 bÅ«ryje įrengtos 42 miegamosios vietos (b. l. 19), todėl atlikus aritmetinius skaičiavimus tiek atsakovės atstovo, tiek pareiÅ¡kėjo pateiktais duomenimis apie 1 bÅ«rio sanitariniame mazge įrengtų klozetų skaičių ir nuteistųjų skaičių Å¡iame bÅ«ryje, akivaizdu, kad vertinamuoju laikotarpiu 1 bÅ«rio sanitariniame mazge įrengtų klozetų skaičius atitiko galiojantį teisinį reglamentavimÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad gyveno avarinės bÅ«klės pastate, reiÅ¡kė pretenzijas dėl prastos baldų (lovos, spintelės ir stalo) bei bendrojo naudojimo inventoriaus bÅ«klės, taikomo draudimo turėti pledus. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad ginčo pastatas nebuvo avarinės bÅ«klės, baldų kokybė ir bÅ«klė buvo gera, 2015 m. gegužės 19 d. pareiÅ¡kėjo antklodė buvo paimta ir jam iÅ¡duota valdiÅ¡ka antklodė. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) (akto redakcija galiojusi ginčo iki 2015-11-01)) 6 punkte buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos normos HN 76:2010 62 punkte buvo reglamentuota, jog laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 12 p. nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Pažymėtina, jog pagal administracinių teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose įrodinėjimo naÅ¡ta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.). Alytaus PN į bylÄ pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento patikrinimo aktus (b. l. 42–44, 48–51), iÅ¡ kurių matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atlikus visų Alytaus PN patalpų patikrinimus buvo nustatyta, kad kapitalinis remontas bÅ«tinas 2 bendrabučio patalpoms, tai iÅ¡ dalies patvirtina pareiÅ¡kėjo argumentus dėl prastos pastato, kuriame jis gyveno vertinamuoju laikotarpiu, techninės bÅ«klės. Å iuose patikrinimo aktuose duomenų, kad ginčo laikotarpiu 1 bÅ«rio 2-4 miegamuosiuose ar bendrojo naudojimo patalpose bÅ«tų netinkamos techninės bÅ«klės baldai, nėra.

Tokių duomenų nepateikė ir pareiÅ¡kėjas, jų neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimo. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, kad pastato bÅ«klė buvo avarinė, tačiau nenurodė jokių Å¡ios bÅ«klės požymių, nesiejo Å¡io galimo pažeidimo su konkrečiai jam pasireiÅ¡kusiomis neigiamomis pasekmėmis.

IÅ¡ skundo turinio neaiÅ¡ku, kokioje gyvenamojoje patalpoje ir kada pareiÅ¡kėjo netenkino lovos, spintelės bei bendrojo naudojimo baldų bÅ«klė, taip pat nenurodytos konkrečios aplinkybės dėl draudimo turėti pledÄ (kas ir kada jam uždraudė turėti pledÄ , kokiÄ Ä¯takÄ tai turėjo pareiÅ¡kėjo teisėms ir teisėtiems interesams). Taigi, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl avarinės pastato bÅ«klės, netinkamos techninės bÅ«klės baldų, draudimo turėti pledÄ yra abstraktaus, bendro ir deklaratyvaus pobÅ«džio, nesusietos su konkrečiais pareiÅ¡kėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimais, todėl jų pagrindu Å¡iuo aspektu negali bÅ«ti konstatuoti neteisėti atsakovės atstovo veiksmai.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad gyvenamoji patalpa buvo vėdinama tik per langÄ , ventiliacija buvo nepakankama, todėl patalpoje tvyrojo drėgmė. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ tvirtino, kad gyvenamos patalpos vėdinamos per langus, jose užtikrinama higienos normų reikalavimus atitinkanti oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis. Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punkto nuostatas gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos Higienos normos HN 134:2015 17 punkte, kuriame nurodyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpose vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pateiktuose Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento patikrinimo aktuose (b. l. 42–44, 48–51) nurodyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių.

Minėti patikrinimo aktai patvirtina, kad gyvenamųjų patalpų ventiliacija atitiko galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 1 bÅ«rio 2-4 gyvenamosiose patalpose ventiliacija buvo nepakanka, patalpose tvyrojo drėgmė (patikrinimo aktų, pareiÅ¡kėjo, kitų nuteistųjų skundų dėl negalėjimo iÅ¡vėdinti patalpÄ ), Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjas neįrodinėjo jokiomis galimomis ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ( su juo kalėjusių asmenų raÅ¡ytiniais liudijimais, neprašė Å¡ių asmenų kviesti į bylÄ liudytojais), todėl, nesant tokių duomenų, abstraktÅ«s ir niekuo nepagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų ventiliacijos atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad iÅ¡simaudyti buvo galima tik kartÄ per savaitę, duÅ¡inėje buvo įrengtos tik dvi duÅ¡o kabinos Å¡imtui žmonių, kuriose nebuvo karÅ¡to vandens. Pagal Higienos normos HN 76:2010 68 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Higienos normos HN 134:2015 44 punkte. Taigi, akivaizdu, kad Alytaus PN, sudarydami galimybę pareiÅ¡kėjui kartÄ per savaitę iÅ¡simaudyti duÅ¡e, nepažeidė nurodytos normos nuostatų.

Ä® bylÄ pateiktame Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akte Nr. PA-436 nurodyta, kad karÅ¡tas vanduo tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas (b. l. 42–44), iÅ¡ byloje esančių nuotraukų matyti, kad duÅ¡inėje įrengti 8 duÅ¡o rageliai (b. l. 58–63), Å¡ie duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo nurodytus argumentus dėl karÅ¡to vandens duÅ¡inėje nebuvimo bei duÅ¡o sietelių (galvučių) skaičiaus. PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas dėl netinkamo maitinimo, tvirtino, kad maistas buvo prastas.

Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprÅ«pinimÄ maistu reglamentuoja BVK 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Kalėjimų departamento direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurios parengtos vadovaujantis, be kita ko, Bausmių vykdymo kodeksu. Šiose taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius. Jie patvirtinti 2014 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-1380. Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr.

14. Ä® bylÄ atsakovės atstovas pateikė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus ir Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro tyrimų protokolus (b. l. 29–38, 52–53) patvirtinančius, kad vertinamuoju laikotarpiu atlikus patikrinimus, maisto dienos patiekalų energetinė vertė atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. IÅ¡ Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo akto (b. l. 54–56 ) matyti, kad nuteistųjų maitinimas vykdomas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, užtikrinama maisto produktų tinkamumo vartoti terminų kontrolė, maisto produktai (patiekalai) jiems bÅ«dingos iÅ¡vaizdos, spalvos, konsistencijos, sudėties, maisto produktai jiems bÅ«dingų juslinių savybių (kvapo, skonio), gaminiai, patiekalai pagaminti laikantis receptÅ«rų ir technologinių apraÅ¡ymų, patalpų, inventoriaus ir personalo higiena tinkama ir t. t.

Duomenų apie nustatytus teisės aktų, reglamentuojančių nuteistųjų maitinimÄ , pažeidimus byloje nėra. Kaip jau buvo nurodyta, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose pareiÅ¡kėjas neturi pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius netinkamas jo kalinimo sÄ lygas, tačiau privalo tinkamai ir aiÅ¡kiai apibrėžti aplinkybes, kuriomis grindžia skundo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo savo argumentų dėl prasto maisto, nenurodė, kada konkrečiai ir kaip Å¡is pažeidimas pasireiÅ¡kė, todėl pagal pareiÅ¡kėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti Alytaus PN veiksmų neteisėtumo fakto.

Darytina iÅ¡vada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovės atstovas nagrinėjamame kontekste savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidęs pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus. Byloje nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, konstatuotina, kad nėra pagrindo kilti prievolei atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnį, nes tam, kad bÅ«tų priteistas pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas žalos atlyginimas, turi bÅ«ti nustatytos visos trys sÄ lygos, bÅ«tinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-315-602/2015).

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Janina Vitunskienė