cc9125d8-b5eb-4e48-9dcb-52f34c484364 · Regionų administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedvalstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima.
Legislator headnote
AI generatedcc9125d8-b5eb-4e48-9dcb-52f34c484364 · Regionų administracinis teismas: Å iame kontekste pabrÄžtina, kad pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2018 m. kovo 12 d. GinÄui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tÄstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dÄl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
? AdministracinÄ byla Nr. I-3262-422/2018 Proceso Nr. 3-62-3-00531-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 20.2.3.2; 55.1.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 3 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų (toliau â ir teismas) teisÄja Janina VitunskienÄ, sekretoriaujant Deivydui Aidukui, teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo R. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas su skundu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau â ir Alytaus PN), 100 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kÄjas skunde (b. l. 4â5) nurodÄ, kad jis laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2018 m. buvo kalinamas Alytaus PN miegamuosiuose, pažeidžiant reglamentuotÄ vienam nuteistajam tenkanÄiÄ gyvenamojo ploto normÄ . DÄl patalpų perpildymo trÅ«ko klozetų sanitariniame mazge.
Maudytis buvo galima tik kartÄ per savaitÄ, duÅ¡inÄje buvo įrengtos tik dvi duÅ¡o kabinos Å¡imtui žmonių, kuriose nebuvo karÅ¡to vandens. Langas buvo vienintelis ventiliacijos Å¡altinis, taÄiau ventiliacija buvo nepakankama, todÄl gyvenamosiose patalpose buvo drÄgna. ReiÅ¡kÄ pretenzijas dÄl baldų ir inventoriaus (lovos, spintelių, kÄdÄs ir stalo) bÅ«klÄs, nurodydamas, kad jų bÅ«klÄ buvo labai prasta. Tvirtino, kad buvo draudžiama turÄti Å¡iltus pledus, maitinimas pataisos namuose buvo prastas.
Jo svoris - 80 kg., kiekvienÄ dienÄ sportuoja, artimieji negali jam perduoti maisto, iÅ¡ artimųjų atsiųstų pinigų lieka tik minimalios sumos, nes iÅ¡ jų atliekamos iÅ¡skaitos valstybei bei antstoliams. KalÄdamas tokiomis sÄ lygomis, patyrÄ dvasinių sukrÄtimų, neigiamų iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, emocinÄ depresijÄ , t. y. neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ vertino 100 000 Eur ir praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovÄs. Tvirtino, kad jo skundo reikalavimui neturi bÅ«ti taikomas sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties institutas, nes tokio instituto nenumato Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, todÄl negali numatyti ir nacionalinÄ teisÄ.
AtsakovÄs atstovas Alytaus pataisos namai su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 8â14) nurodÄ, jog pareiÅ¡kÄjui kalint Alytaus PN vienam asmeniui tekusi gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. PastebÄjo, kad pareiÅ¡kÄjas kalÄjo bendrabuÄio tipo patalpose, todÄl dienotvarkÄje nustatytu laiku galÄjo vaikÅ¡Äioti įstaigos teritorijoje, sportuoti įrengtose krepÅ¡inio, tinklinio, pliažo tinklinio aikÅ¡telÄse, dirbti Å«kio brigadoje, dvasiÅ¡kai tobulÄti, lankytis nuteistųjų koplyÄioje, dalyvauti socialinÄs reabilitacijos programose, užsiimti kita leistina, prasminga veikla.
PažymÄjo, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ skaiÄiuojant gyvenamojo ploto normÄ , neturi bÅ«ti atsižvelgiama į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Tvirtino, kad ginÄo gyvenamosios patalpos baldais buvo aprÅ«pintos pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , baldų kokybÄ ir bÅ«klÄ buvo gera. Gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra, santykinÄ oro drÄgmÄ, apÅ¡vieta ir ventiliacija atitiko higienos reikalavimus, tai patvirtina Alytaus visuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktai, suraÅ¡yti atlikus patikrinimus visose Alytaus PN patalpose.
PareiÅ¡kÄjas į Alytaus visuomenÄs sveikatos centrÄ dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipÄ, taip pat nepraÅ¡Ä jo perkelti į kitas gyvenamÄ sias patalpas. Nuteistųjų maitinimas organizuojamas tris kartus per parÄ pagal patvirtintus valgiaraÅ¡Äius ir mitybos normas. PeriodiÅ¡kai yra daromi gaminamo maisto laboratoriniai tyrimai, kurių metu nustatomi pagaminto maisto maistingumas ir energetinÄ vertÄ, pažeidimų nebuvo užfiksuota. Iki 2015 m. gegužÄs 19 d. pareiÅ¡kÄjas naudojosi savo nuosava antklode, nuo 2015 m. gegužÄs 19 d. jo asmeninÄ antklodÄ buvo paimta saugoti į sandÄlį ir iÅ¡duota pataisos namų antklodÄ vadovaujantis Teisingumo ministerijos 2014 m. gruodžio 12 d. raÅ¡tu Nr. (1.39)7R-8423.
Nuteistiesiems sudaryta galimybÄ nusiprausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitÄ, nuteistieji paskirtuose bÅ«riuose gali nusiprausti kÅ«nÄ po Å¡altu vandeniu kiekvienÄ dienÄ , duÅ¡inÄje įrengta 20 duÅ¡o ragelių. 1 bÅ«rio prausykloje įrengta 12 praustuvių, sanitariniame mazge â 4 pisuarai ir 5 klozetai, jais naudojosi 42 nuteistieji. PareiÅ¡kÄjas neįrodÄ neteisÄtų Alytaus PN veiksmų ir dÄl jų galimai atsiradusios neturtinÄs žalos, todÄl nÄra sÄ lygų valstybÄs deliktinei atsakomybei kilti.
PraÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo reikalavimui taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senatį. Ä® teismo posÄdį neatvyko pareiÅ¡kÄjas, atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovas, apie teismo posÄdį jiems praneÅ¡ta tinkamai, todÄl byla nagrinÄtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str.). Skundas netenkintinas. PareiÅ¡kÄjas jam padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ siejo su atsakovÄs veiksmais laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2018 m. kovo 12 d. (skundo padavimo teismui dienos) jį kalinant Alytaus pataisos namų miegamuosiuose, pažeidžiant reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ bei higienos ir buitinio aprÅ«pinimo normas.
AtsakovÄs atstovas praÅ¡Ä taikyti pareiÅ¡kÄjo reikalavimui sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senatį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodÄs, jog nagrinÄjant administracinius ginÄus dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) normos, reglamentuojanÄios deliktinÄ atsakomybÄ, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojanÄios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).
IeÅ¡kinio senatis â tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaiÄiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojanÄių teisÄs normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisÄs į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginÄo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkriÄio 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A662-3116/2011).
CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dÄl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai taikomi, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas prasidÄjo įsigaliojus Å¡iam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigÄ iki Å¡io kodekso įsigaliojimo.
Å iame kontekste pabrÄžtina, kad pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2018 m. kovo 12 d. GinÄui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tÄstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dÄl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobÅ«džio bylose ne kartÄ yra nurodÄs, kad pareiÅ¡kÄjas apie savo teisių pažeidimus turÄjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ, todÄl nuo Å¡io momento ir skaiÄiuotinas senaties terminas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, sužinojimo apie teisių pažeidimÄ momentas siejamas su paties pareiÅ¡kÄjo patirtais subjektyviais iÅ¡gyvenimais, nes asmuo neturtinÄ Å¾alÄ patiria subjektyviai (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužÄs 20 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pareiÅ¡kÄjo nurodytų galimų pažeidimų pobÅ«dį bei jam sukeltas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kÄjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turÄjo galimybÄ sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dÄl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kÄjas visÄ ginÄo laikotarpį žinojo (turÄjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismÄ kreipÄsi 2018 m. kovo 12 d. (b. l. 6), todÄl praleido senaties terminÄ reikalavimui dÄl neturtinÄs žalos iki 2015 m. kovo 11 d. pareikÅ¡ti.
PareiÅ¡kÄjas tvirtina, kad jo reikalavimui senaties terminas neturi bÅ«ti taikomas, nes toks terminas nÄra nustatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau â ir Konvencija). Atmesdamas pareiÅ¡kÄjo teiginį, kad Konvencijos 3 straipsnis nenustato jokių senaties terminų jame numatytiems pažeidimams, teismas pažymi, kad Konvencijos priÄmimu buvo siekta garantuoti susitarianÄių valstybių kiekvienam jų jurisdikcijoje esanÄiam žmogui teises bei laisves, apibrÄžtas Å¡ios Konvencijos pirmame skyriuje (Konvencijos 1 str.); kad teisių apsaugos sistema, numatyta Konvencijoje, yra grindžiama subsidiarumo principu, pasireiÅ¡kianÄiu tuo, jog pirmiausia pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymÄ si tenka nacionalinÄs valstybÄs institucijoms (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â ir EŽTT 1968 m. liepos 23 d. sprendimÄ B.
L. prieÅ¡ BelgijÄ ); kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis palieka susitarianÄioms valstybÄms vertinimo nuožiÅ«ros laisvÄ ir ji yra suteikta ne tik nacionaliniam įstatymų leidÄjui, nes teisių ar laisvių apribojimas turi bÅ«ti numatytas įstatymo, bet ir nacionalinÄs teisÄs interpretavimo ir taikymo organams (tarp jų ir teismams); kad EŽTT yra įkurtas siekiant įvertinti susitarianÄių Å¡alių Konvencijoje ir jų protokoluose prisiimtų įsipareigojimų laikymÄ si (Konvencijos 19 str.) (žr., pvz., EŽTT 1976 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ H. prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ; 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ D. prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ).
EŽTT nÄra kita teismo instancija, kuriai bÅ«tų pavesta persvarstyti nacionalinių teismų priimtus sprendimus (žr. EŽTT 1994 m. lapkriÄio 24 d. sprendimÄ K. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ), nes pirminÄ atsakomybÄ už Konvencijos nuostatų efektyvų įgyvendinimÄ ir taikymÄ tenka nacionalinÄms institucijoms, o pareiÅ¡kimų į EŽTT sistema yra tik subsidiari nacionalinÄms žmogaus teisių apsaugos sistemoms ir pirmiausia yra vadovaujamasi vidaus teise (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimÄ C. prieÅ¡ ItalijÄ ).
PažymÄtina, kad iÅ¡vardintų nuostatų kontekste dÄl ieÅ¡kinio senaties nustatymo EŽTT yra nurodÄs, kad teisÄ kreiptis į teismÄ nÄra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir paÄios teisÄs kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybÄs nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi Å¡iuo aspektu susitarianÄios valstybÄs turi vertinimo laisvÄ, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebÅ«tų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisÄ kreiptis į teismÄ (žr., pvz., EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimÄ G. prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ).
EŽTT yra nurodÄs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskiriama ir ieÅ¡kinio senatis. Å is teismas yra pastebÄjÄs, jog neturtinÄs žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitarianÄių valstybių nacionalinÄs teisÄs bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praÄjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bÄgant (1996 m. spalio 22 d. sprendimas S. prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ).
Vadinasi, ir nagrinÄjamoje byloje, visų pirma, gali ir turi bÅ«ti taikomos nacionalinÄs teisÄs normos, tame tarpe â ir reglamentuojanÄios ieÅ¡kinio senatį, todÄl pareiÅ¡kÄjo nurodyti teiginiai dÄl jo skundo reikalavimui netaikytinos ieÅ¡kinio senaties laikytini nepagrįstais. CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dÄl svarbios priežasties, pažeistoji teisÄ turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkreÄios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi sprÄsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmÄ (bendrasis ar sutrumpintas), ginÄo esmÄ, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmÄ ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsÄjo 24 d. nutartis administracinÄje byloje A822-1037/2009).
Ä®vertinÄs nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nÄra duomenų, sudaranÄių pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kÄjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalÄjo kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinÄjamu atveju, nesant įrodymų dÄl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nÄra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kÄjo reikalavimui.
Esant Å¡ioms aplinkybÄms, atsakovÄs atstovo praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kÄjo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todÄl pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2015 m. kovo 11 d. Å¡iuo pagrindu atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimo pagrįstumÄ bei teisÄtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kÄjo kalinimo sÄ lygos Alytaus PN laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2018 m. kovo 12 d.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybÄ arba savivaldybÄ). Å is atsakomybÄs subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus, kadangi valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs):
1) valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvÄs atÄmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausme (toliau â ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d.
įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄs (toliauâ TaisyklÄs). Taisyklių 111.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabuÄio tipo patalpose. MinÄtoje teisÄs normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nÄra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todÄl laikytina, kad teisÄs aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m viso bendro gyvenamosios patalpos ploto.
Atsižvelgiant į tai, skaiÄiuojant patalpos gyvenamÄ jį plotÄ , iÅ¡ jo neiÅ¡skaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas. PastebÄtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsÄjo 18 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-575-1731/2014, 2017 m. gegužÄs 2 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-386-822/2017).
AtsakovÄs atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 17â19) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2016 m. birželio 2 d. pareiÅ¡kÄjas buvo paskirtas gyventi į 1 bÅ«rio 4 miegamÄ jį, kurio gyvenamasis plotas 33,86 kv. m, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, todÄl, esant užimtoms visoms gyvenamosioms vietoms, vienam asmeniui teko 4,23 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2016 m. birželio 2 d. iki 2017 m. vasario 1 d. pareiÅ¡kÄjas buvo paskirtas į 1 bÅ«rio 3 miegamÄ jį, kurio gyvenamasis plotas 42,66 kv. m, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, todÄl, esant joms visoms užimtoms, vienam nuteistajam teko 3,87 kv. m gyvenamojo ploto.
Nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 12 pareiÅ¡kÄjas buvo paskirtas į 1 bÅ«rio 2 miegamÄ jį, kurio gyvenamasis plotas 42,66 kv. m, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, todÄl, esant visoms joms užimtoms, vienam nuteistajam Å¡ioje gyvenamojoje patalpoje teko 3,78 kv. m gyvenamojo ploto. GavÄs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , pareiÅ¡kÄjas atsakovÄs atstovo pateiktų duomenų apie ginÄo patalpų plotÄ , jose įrengtų miegamųjų vietų skaiÄių neginÄijo, todÄl teismas, įvertinÄs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjui, byloje vertinamu laikotarpiu gyvenant ginÄo patalpose, reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todÄl nÄra pagrindo atsakovÄs atsakomybei Å¡iame kontekste kilti.
PareiÅ¡kÄjas patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ siejo su unitazų trÅ«kumu sanitariniame mazge, tvirtino, kad sanitariniame mazge buvo 5 sÄdimi klozetai, kuriais naudojosi 50 nuteistųjų. LaisvÄs atÄmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (galiojusiose iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau â ir AprÅ«pinimo normos), buvo nurodyta, kad tualete turi bÅ«ti po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų.
Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusioje AprÅ«pinimo normų redakcijoje (patvirtintoje KalÄjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245) numatyta 1 klozetas 15 nuteistųjų. AtsakovÄs atstovas atsiliepime į skundÄ nurodÄ, kad 1 bÅ«rio prausykloje buvo 5 klozetai (b. l. 12), tai sutampa su pareiÅ¡kÄjo nurodytais duomenimis. Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad 1 bÅ«ryje įrengtos 42 miegamosios vietos (b. l. 19), todÄl atlikus aritmetinius skaiÄiavimus tiek atsakovÄs atstovo, tiek pareiÅ¡kÄjo pateiktais duomenimis apie 1 bÅ«rio sanitariniame mazge įrengtų klozetų skaiÄių ir nuteistųjų skaiÄių Å¡iame bÅ«ryje, akivaizdu, kad vertinamuoju laikotarpiu 1 bÅ«rio sanitariniame mazge įrengtų klozetų skaiÄius atitiko galiojantį teisinį reglamentavimÄ .
PareiÅ¡kÄjas skunde tvirtino, kad gyveno avarinÄs bÅ«klÄs pastate, reiÅ¡kÄ pretenzijas dÄl prastos baldų (lovos, spintelÄs ir stalo) bei bendrojo naudojimo inventoriaus bÅ«klÄs, taikomo draudimo turÄti pledus. AtsakovÄs atstovas atsiliepime į skundÄ nurodÄ, kad ginÄo pastatas nebuvo avarinÄs bÅ«klÄs, baldų kokybÄ ir bÅ«klÄ buvo gera, 2015 m. gegužÄs 19 d. pareiÅ¡kÄjo antklodÄ buvo paimta ir jam iÅ¡duota valdiÅ¡ka antklodÄ. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.
įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (Toliau tekste â Higienos norma HN 76:2010) (akto redakcija galiojusi ginÄo iki 2015-11-01)) 6 punkte buvo numatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos normos HN 76:2010 62 punkte buvo reglamentuota, jog laisvÄs atÄmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Nuo 2015 m. lapkriÄio 1 d.
įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ patvirtinimoâ (toliau tekste â Higienos norma HN 134:2015) 12 p. nurodyta, kad laisvÄs atÄmimo vietos, policijos areÅ¡tinÄs patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų.
PažymÄtina, jog pagal administracinių teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose įrodinÄjimo naÅ¡ta neteisÄtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvÄs atÄmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.). Alytaus PN į bylÄ pateikÄ Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento patikrinimo aktus (b. l. 42â44, 48â51), iÅ¡ kurių matyti, kad ginÄui aktualiu laikotarpiu atlikus visų Alytaus PN patalpų patikrinimus buvo nustatyta, kad kapitalinis remontas bÅ«tinas 2 bendrabuÄio patalpoms, tai iÅ¡ dalies patvirtina pareiÅ¡kÄjo argumentus dÄl prastos pastato, kuriame jis gyveno vertinamuoju laikotarpiu, techninÄs bÅ«klÄs. Å iuose patikrinimo aktuose duomenų, kad ginÄo laikotarpiu 1 bÅ«rio 2-4 miegamuosiuose ar bendrojo naudojimo patalpose bÅ«tų netinkamos techninÄs bÅ«klÄs baldai, nÄra.
Tokių duomenų nepateikÄ ir pareiÅ¡kÄjas, jų neįrodinÄjo jokiomis leistinomis priemonÄmis. PažymÄtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimo. NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas tik abstrakÄiai nurodÄ, kad pastato bÅ«klÄ buvo avarinÄ, taÄiau nenurodÄ jokių Å¡ios bÅ«klÄs požymių, nesiejo Å¡io galimo pažeidimo su konkreÄiai jam pasireiÅ¡kusiomis neigiamomis pasekmÄmis.
IÅ¡ skundo turinio neaiÅ¡ku, kokioje gyvenamojoje patalpoje ir kada pareiÅ¡kÄjo netenkino lovos, spintelÄs bei bendrojo naudojimo baldų bÅ«klÄ, taip pat nenurodytos konkreÄios aplinkybÄs dÄl draudimo turÄti pledÄ (kas ir kada jam uždraudÄ turÄti pledÄ , kokiÄ Ä¯takÄ tai turÄjo pareiÅ¡kÄjo teisÄms ir teisÄtiems interesams). Taigi, akivaizdu, kad pareiÅ¡kÄjo nurodytos aplinkybÄs dÄl avarinÄs pastato bÅ«klÄs, netinkamos techninÄs bÅ«klÄs baldų, draudimo turÄti pledÄ yra abstraktaus, bendro ir deklaratyvaus pobÅ«džio, nesusietos su konkreÄiais pareiÅ¡kÄjo teisių ir teisÄtų interesų pažeidimais, todÄl jų pagrindu Å¡iuo aspektu negali bÅ«ti konstatuoti neteisÄti atsakovÄs atstovo veiksmai.
PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad gyvenamoji patalpa buvo vÄdinama tik per langÄ , ventiliacija buvo nepakankama, todÄl patalpoje tvyrojo drÄgmÄ. AtsakovÄs atstovas atsiliepime į skundÄ tvirtino, kad gyvenamos patalpos vÄdinamos per langus, jose užtikrinama higienos normų reikalavimus atitinkanti oro temperatÅ«ra, santykinÄ oro drÄgmÄ ir oro judÄjimo greitis. Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punkto nuostatas gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema.
AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos Higienos normos HN 134:2015 17 punkte, kuriame nurodyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ iÅ¡vÄdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpose vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema. Pateiktuose Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento patikrinimo aktuose (b. l. 42â44, 48â51) nurodyta, kad gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus, ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų nÄra vizualiai matomų pelÄsių.
MinÄti patikrinimo aktai patvirtina, kad gyvenamųjų patalpų ventiliacija atitiko galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Byloje nÄra jokių įrodymų, patvirtinanÄių, kad 1 bÅ«rio 2-4 gyvenamosiose patalpose ventiliacija buvo nepakanka, patalpose tvyrojo drÄgmÄ (patikrinimo aktų, pareiÅ¡kÄjo, kitų nuteistųjų skundų dÄl negalÄjimo iÅ¡vÄdinti patalpÄ ), Å¡ios aplinkybÄs pareiÅ¡kÄjas neįrodinÄjo jokiomis galimomis ir leistinomis įrodinÄjimo priemonÄmis ( su juo kalÄjusių asmenų raÅ¡ytiniais liudijimais, nepraÅ¡Ä Å¡ių asmenų kviesti į bylÄ liudytojais), todÄl, nesant tokių duomenų, abstraktÅ«s ir niekuo nepagrįsti pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl netinkamos gyvenamųjų patalpų ventiliacijos atmestini kaip nepagrįsti.
PareiÅ¡kÄjas tvirtino, kad iÅ¡simaudyti buvo galima tik kartÄ per savaitÄ, duÅ¡inÄje buvo įrengtos tik dvi duÅ¡o kabinos Å¡imtui žmonių, kuriose nebuvo karÅ¡to vandens. Pagal Higienos normos HN 76:2010 68 punktÄ , laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne reÄiau kaip vienÄ kartÄ per savaitÄ. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Higienos normos HN 134:2015 44 punkte. Taigi, akivaizdu, kad Alytaus PN, sudarydami galimybÄ pareiÅ¡kÄjui kartÄ per savaitÄ iÅ¡simaudyti duÅ¡e, nepažeidÄ nurodytos normos nuostatų.
Ä® bylÄ pateiktame Alytaus visuomenÄs sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akte Nr. PA-436 nurodyta, kad karÅ¡tas vanduo tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas (b. l. 42â44), iÅ¡ byloje esanÄių nuotraukų matyti, kad duÅ¡inÄje įrengti 8 duÅ¡o rageliai (b. l. 58â63), Å¡ie duomenys paneigia pareiÅ¡kÄjo nurodytus argumentus dÄl karÅ¡to vandens duÅ¡inÄje nebuvimo bei duÅ¡o sietelių (galvuÄių) skaiÄiaus. PareiÅ¡kÄjas reiÅ¡kÄ pretenzijas dÄl netinkamo maitinimo, tvirtino, kad maistas buvo prastas.
Asmenų, kuriems ribojama laisvÄ, aprÅ«pinimÄ maistu reglamentuoja BVK 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad areÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, â pagal dietinio maitinimo normas. Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes atliekanÄių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos VyriausybÄ arba jos įgaliota institucija.
KalÄjimų departamento direktorius 2006 m. gegužÄs 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau â ir TaisyklÄs), kurios parengtos vadovaujantis, be kita ko, Bausmių vykdymo kodeksu. Å iose taisyklÄse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal KalÄjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraÅ¡Äius. Jie patvirtinti 2014 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-1380. FiziologinÄs mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose patvirtintos Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr.
14. Ä® bylÄ atsakovÄs atstovas pateikÄ NacionalinÄs visuomenÄs sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus ir Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro tyrimų protokolus (b. l. 29â38, 52â53) patvirtinanÄius, kad vertinamuoju laikotarpiu atlikus patikrinimus, maisto dienos patiekalų energetinÄ vertÄ atitiko teisÄs aktuose nustatytus reikalavimus. IÅ¡ Alytaus valstybinÄs maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo akto (b. l. 54â56 ) matyti, kad nuteistųjų maitinimas vykdomas laikantis teisÄs aktuose nustatytų reikalavimų, užtikrinama maisto produktų tinkamumo vartoti terminų kontrolÄ, maisto produktai (patiekalai) jiems bÅ«dingos iÅ¡vaizdos, spalvos, konsistencijos, sudÄties, maisto produktai jiems bÅ«dingų juslinių savybių (kvapo, skonio), gaminiai, patiekalai pagaminti laikantis receptÅ«rų ir technologinių apraÅ¡ymų, patalpų, inventoriaus ir personalo higiena tinkama ir t. t.
Duomenų apie nustatytus teisÄs aktų, reglamentuojanÄių nuteistųjų maitinimÄ , pažeidimus byloje nÄra. Kaip jau buvo nurodyta, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose pareiÅ¡kÄjas neturi pareigos pateikti įrodymus, patvirtinanÄius netinkamas jo kalinimo sÄ lygas, taÄiau privalo tinkamai ir aiÅ¡kiai apibrÄžti aplinkybes, kuriomis grindžia skundo reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo. PareiÅ¡kÄjas skunde nedetalizavo savo argumentų dÄl prasto maisto, nenurodÄ, kada konkreÄiai ir kaip Å¡is pažeidimas pasireiÅ¡kÄ, todÄl pagal pareiÅ¡kÄjo nurodytas abstrakÄias aplinkybes nÄra galimybių nustatyti Alytaus PN veiksmų neteisÄtumo fakto.
Darytina iÅ¡vada, jog teismui nÄra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovÄs atstovas nagrinÄjamame kontekste savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidÄs pareiÅ¡kÄjo teises ar teisÄtus interesus. Byloje nenustaÄius atsakovÄs atstovo neteisÄtų veiksmų, konstatuotina, kad nÄra pagrindo kilti prievolei atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnį, nes tam, kad bÅ«tų priteistas pareiÅ¡kÄjo praÅ¡omas žalos atlyginimas, turi bÅ«ti nustatytos visos trys sÄ lygos, bÅ«tinos deliktinei atsakomybei kilti, â neteisÄti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A-315-602/2015).
Remiantis iÅ¡dÄstytais argumentais, pareiÅ¡kÄjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84â87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjo R. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.
TeisÄja Janina VitunskienÄ