2020-12-09 Nr. AB-23384-3-62-3-00044-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2468-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00044-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. VPE_SP2E-86319, kuriuo nuspręsta pareiškėjui perskaičiuoti senatvės pensiją; 2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7268, kuriuo pareiškėjo skundas dėl VSDFV Kauno skyriaus sprendimo panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas.

2. Pareiškėjas nurodė, jog VSDFV Kauno skyrius 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimu nusprendė nuo 2018 m. sausio 1 d. pareiškėjui skirti 317,44 Eur (per mėnesį) senatvės pensiją ir neteisėtai atėmė teisę gauti iki 2016 m. kovo 11 d. mokėtą netekto darbingumo pensiją. Pareiškėjo teigimu, netekto darbingumo pensija buvo paskirta, todėl turėjo būti mokama kaip paskirta nuosavybė, kurią galima atimti tik visuomenės poreikiams tenkinti, įstatymų nustatyta tvarka ir už ją teisingai atlyginant. Atsisakymas mokėti dvi pensijas (netekto darbingumo ir senatvės) grindžiamas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) nuostatomis, kurios prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 23, 52 straipsniams, kadangi netekto darbingumo pensija, kaip ir senatvės pensija, yra neliečiama, be to, Konstitucijoje nenustatyta, kad laiduojama teisė gauti tik senatvės arba netekto darbingumo pensiją. Pareiškėjo teigimu, teismai nepagrįstai nekviečia lietuvių kalbos ir logikos specialistų dėl Konstitucijos 52 straipsnio aiškinimo ir nesikreipia į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl šio straipsnio išaiškinimo, todėl neleidžia įrodyti, kad Konstitucijos 52 straipsnis garantuoją teisę gauti netekto darbingumo ir senatvės pensijas kartu.

3. Pareiškėjas apie teismo posėdį informuotas pranešimu (b. l. 74). Teisme gautu pranešimu prašė bylos nagrinėjimą atidėti (b. l. 78).

4. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. socialinio draudimo pensijos yra skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtintais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Vadovaujantis Pensijų įstatymo 45, 46 ir 48 straipsnių nuostatomis, pareiškėjui buvo perskaičiuota nuo 2016 m. kovo 11 d. paskirta ir mokama senatvės pensija ir skundžiamu 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimu nuspręsta mokėti naują apskaičiuotą 317,44 Eur senatvės pensiją. VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, konstatavo, jog teritorinio skyriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. VSDFV, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 27 straipsnio 5 dalimi, atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma mokėti dvi pensijas, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties ginčo dalyko ir tuo pačiu pagrindu buvo pradėjęs nagrinėti pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo apeliacinį skundą 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi atmetė kaip nepagrįstą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. VSDFV nurodė, jog išnagrinėjo pareiškėjo skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir nustatė, jog pareiškėjui teritorinio skyriaus sprendimu teisingai perskaičiuota senatvės pensija. Vadovaujantis VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu nuspręsta nenagrinėti pareiškėjo skundo dalies, kurioje jis prašė mokėti dvi (netekto darbingumo ir senatvės) pensijas, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimo, kuriame konstatuota, jog teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui nėra mokamos dvi pensijos.

8. Į teismo posėdį neatvykus proceso šalims ir jų atstovams, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas 2019 m. birželio 11 d. posėdžio metu nutarė pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo netenkinti ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 str. 5 d.).

II. 9. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. VPE_SP2E-86319, kuriuo nuspręsta pareiškėjui perskaičiuoti senatvės pensiją, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėjas išvestiniu skundo reikalavimu prašė panaikinti VSDFV 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7268, kuriuo jo skundas dėl VSDFV Kauno skyriaus sprendimo panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas.

11. Byloje nustatyta, jog VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 45, 46, 48 straipsniais, nusprendė pareiškėjui perskaičiuoti senatvės pensiją ir nuo 2018 m. sausio 1 d. mokėti naujai apskaičiuotą 317,44 Eur senatvės pensiją (b. l. 12). Prie skundžiamo sprendimo pridėtas pareiškėjo senatvės pensijos apskaičiavimas (b. l. 13). Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Kauno skyriaus sprendimu, jį apskundė VSDFV, kuri pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 5).

12. Teismas vadovavosi Pensijų įstatymo 5 straipsniu, 45 straipsnio 1 dalimi, 46 straipsnio 1 ir 6 dalimis, 48 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad aptartos pensijų skaičiavimo nuostatos įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d., todėl įsigaliojus naujai Pensijų įstatymo redakcijai, VSDFV Kauno skyrius skundžiamu sprendimu pareiškėjui perskaičiavo senatvės pensijos dydį. Iš VSDFV Kauno skyriaus prie skundžiamo sprendimo pridėto apskaičiavimo matyti, jog bazinės pensijos dydis – 152,92 Eur (B), pareiškėjo stažas iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 33,1313 (β), todėl iki 2017 m. gruodžio 31 d. įgyto stažo ir būtinojo stažo santykis – 1,1044. Bendroji pensijos dalis (1,1044 x 152,92) yra 168,88 Eur. Senatvės pensijos individualioji dalis – 148,56 Eur (3,27 apskaitos vieneto vertė (p) x 45,43 įgytų apskaitos vienetų skaičius (V), todėl nuo 2018 m. sausio 1 d. pareiškėjo senatvės pensijos dydis yra 317,44 Eur per mėnesį.

13. Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą ir atsakovo VSDFV Kauno skyriaus apskaičiavimus, sprendė, jog atsakovas skundžiamu 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai perskaičiavo ir pareiškėjui nustatė 317,44 Eur dydžio senatvės pensiją. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iki 2017 m. gruodžio 31 d. gavo tik 301,15 Eur senatvės pensiją, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui nuo 2018 m. sausio 1 d. paskirta didesnė senatvės pensija (317,44 Eur). Teismas pažymėjo ir tai, jog pats pareiškėjas skundu neginčijo jam apskaičiuoto senatvės pensijos dydžio.

14. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamais sprendimais, skundą iš esmės grindė tik tuo, kad neteisėtai ir nepagrįstai nusavinta jo nuosavybė ir jam tuo pačiu metu nėra paskirtos ir mokamos dvi pensijos – netekto darbingumo ir senatvės. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, pateikdamas teismui skundą, vienu iš skundo reikalavimų taip pat prašė įpareigoti atsakovą VSDFV Kauno skyrių mokėti jam kas mėnesį netekto darbingumo ir senatvės pensijas nuo 2018 m. sausio 1 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl šio reikalavimo (b. l. 7–8). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 17 d. nutartį paliko nepakeistą (b. l. 50–53).

15. Remdamasis ABTĮ 105 straipsnio 4 punktu ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas akcentavo, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 12 d. teismui buvo pateikęs skundą, prašydamas: 1) iš dalies panaikinti atsakovo VSDFV Kauno skyriaus 2016 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. PE-SPl-5788 ir VSDFV 2016 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. (6.5) I-6267; 2) įpareigoti atsakovą pareiškėjui užtikrinti teisę gauti netekto darbingumo ir senatvės pensijas, bei paskirti ir mokėti pareiškėjui kas mėnesį nuo 2016 m. kovo 11 d. dvi pensijas – netekto darbingumo ir senatvės. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1771-502/2018 išanalizavo Pensijų įstatymo nuostatas, tiek galiojusias iki 2018 m. sausio 1 d. (toje byloje skundžiamų sprendimų priėmimo metu), tiek įsigaliojusias nuo 2018 m. sausio 1 d. (įstatymo redakcija, kuri aktuali ir šiam ginčui) ir padarė išvadą, kad nei ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu galioję, nei nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojantys įstatymai nenumato galimybės asmeniui tuo pačiu metu gauti ir senatvės pensiją, ir netekto darbingumo (invalidumo) pensiją. Teismas taip pat aptarė pareiškėjo argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, lietuvių kalbos ir logikos specialistų iškvietimo dėl Konstitucijos 52 straipsnio aiškinimo, t. y. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsakė į pareiškėjo argumentus, keliamus šioje byloje dėl dviejų pensijų paskyrimo ir mokėjimo kartu. Atsižvelgiant į tai, kad aptartas ginčas buvo nagrinėjamas tarp tų pačių šalių (pareiškėjo, VSDFV Kauno skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV), tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties skundo dalyko, kurį Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 17 d. nutartimi atsisakė priimti, pareiškėjo argumentai dėl dviejų pensijų mokėjimo vienu metu šioje byloje plačiau nenagrinėti ir neaptarti.

16. Įvertinęs VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. VPE_SP2E-86319, teismas sprendė, jog jis iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio bendruosius reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimo panaikinimo, netenkintas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl VSDFV 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7268, kuriuo konstatuotas VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, panaikinimo.

17. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. 18. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 5, 6, 7, 58, 79 straipsnius ir pareiškėjo teisę dalyvauti teismo posėdyje, nes neišnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl posėdžio atidėjimo. Pareiškėjas buvo nurodęs svarbią priežastį dėl posėdžio atidėjimo, tačiau teismas dėl to nepasisakė. Pareiškėjas mano, kad buvo pažeisti ir ABTĮ 57, 145, 146 straipsniai, nes sprendimas yra iš esmės be motyvų. Pareiškėjo skundas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, nes argumentuotai nepasisakyta dėl lietuvių kalbos ir logikos specialisto iškvietimo ir išvados davimo dėl Konstitucijos 52 straipsnio aiškinimo. Be to, sprendimą pasirašė ne tas teisėjas, kuris išnagrinėjo bylą, nes numeris 583 priklauso teisėjui A. Grauželiui.

20. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. VSDFV Kauno skyrius pažymi, kad tam tikrais atvejais proceso šalies dalyvavimas bylos procese savaime nėra būtina sąlyga administracinei bylai iš esmės išspręsti. Aplinkybė, kad teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nusprendė pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo netenkinti ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nereiškia, jog buvo pažeistas betarpiškumo principas. Betarpiškumo principas reiškia, jog teismas savo išvadas gali grįsti tik betarpiškai teismo posėdžio metu ištirtais ir pagal procesiniame įstatyme nustatytas taisykles įvertintais įrodymais. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. Pensijų įstatymo nuostata, įtvirtinanti galimybę mokėti tik vieną pensijos rūšį, yra nepasikeitusi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1771-502/2018 išanalizavo aktualias Pensijų įstatymo nuostatas ir padarė išvadą, kad nei ginčijamų aktų priėmimo metu, nei nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojantys įstatymai nenustato galimybės asmeniui tuo pačiu metu gauti ir senatvės, ir netekto darbingumo pensiją.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. VSDFV nurodo, kad teismas 2019 m. birželio 11 d. posėdžio metu pagrįstai nutarė pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo netenkinti ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. VSDFV nuomone, aplinkybė, kad teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nusprendė pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo netenkinti ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nereiškia, kad buvo pažeistas betarpiškumo principas. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad administracinę bylą išnagrinėjo ir sprendimą pasirašė ne tas teisėjas, nes Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3123-583/2019 pasirašė šią administracinę bylą išnagrinėjusios Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegijos teisėjai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. VPE_SP2E-86319, kuriuo nuspręsta pareiškėjui perskaičiuoti senatvės pensiją, ir VSDFV 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7268, kuriuo ginčas išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, teisėtumo.

25. Nustatyta, jog VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 45, 46, 48 straipsniais, nusprendė pareiškėjui perskaičiuoti senatvės pensiją ir nuo 2018 m. sausio 1 d. mokėti naujai apskaičiuotą 317,44 Eur senatvės pensiją (b. l. 12). Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Kauno skyriaus sprendimu, jį apskundė VSDFV, kuri pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 5).

26. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas skunde neginčijo jam apskaičiuoto senatvės pensijos dydžio. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamais sprendimais, skundą iš esmės grindė tik tuo, kad neteisėtai ir nepagrįstai nusavinta jo nuosavybė ir jam tuo pačiu metu nėra paskirtos ir mokamos dvi pensijos – netekto darbingumo ir senatvės. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau ankstesnėje byloje atsakė į pareiškėjo argumentus, keliamus šioje byloje dėl dviejų pensijų paskyrimo ir mokėjimo kartu.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, manydamas, kad teismas pažeidė ABTĮ 5, 6, 7, 58, 79 straipsnius ir pareiškėjo teisę dalyvauti teismo posėdyje, nes neišnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl posėdžio atidėjimo. Pareiškėjas taip pat mano, kad buvo pažeisti ir ABTĮ 57, 145, 146 straipsniai, nes sprendimas yra iš esmės be motyvų, argumentuotai nepasisakyta dėl lietuvių kalbos ir logikos specialisto iškvietimo ir išvados davimo dėl Konstitucijos 52 straipsnio aiškinimo. Be to, pareiškėjas teigia, kad sprendimą pasirašė ne tas teisėjas, kuris išnagrinėjo bylą, nes numeris 583 priklauso teisėjui A. Grauželiui.

28. Dėl pareiškėjo teisės dalyvauti teismo posėdyje pažymėtina, kad ABTĮ 79 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas pareiškėjo, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens ar vieno iš jų atstovo prašymu, jeigu pareiškėjas, atsakovas, trečiasis suinteresuotas asmuo ar vieno iš jų atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Pagal ABTĮ 78 straipsnio 5 dalį, tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nė vienas iš proceso dalyvių, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Paskelbęs sprendimą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo.

29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra neteisus teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo jo prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo. Teismas 2019 m. birželio 11 d. posėdžio metu nutarė pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo netenkinti. Iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, jog šis sprendimas priimtas dėl to, kad pareiškėjo prašymas teismui buvo atsiųstas paprastu elektroniniu paštu ir nepasirašytas pagal ABTĮ reikalavimus, taip patvirtinant siuntusio asmens tapatybę. Teismas taip pat įvertino prašyme nurodytas aplinkybes, kurių nelaikė pateisinančiomis neatvykimą, ir pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių prašyme išdėstytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo bei nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės be motyvų, argumentuotai nepasisakyta dėl lietuvių kalbos ir logikos specialisto iškvietimo ir išvados davimo dėl Konstitucijos 52 straipsnio aiškinimo.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai, išsamiai, remdamasis bylos medžiaga, atitinkamų teisės aktų nuostatomis, pasisakė dėl pareiškėjo skunde teismui nurodytų argumentų, susijusių su VSDFV Kauno skyriaus ir VSDFV sprendimais, ir juos įvertino. Todėl teigti, kad sprendimas yra nemotyvuotas, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

32. Dėl pareiškėjo argumento, kad teismas argumentuotai nepasisakė dėl lietuvių kalbos ir logikos specialisto iškvietimo ir išvados davimo dėl Konstitucijos 52 straipsnio aiškinimo, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, akcentavo, jog pareiškėjas 2016 m. gruodžio 12 d. teismui buvo pateikęs skundą, prašydamas: 1) iš dalies panaikinti atsakovo VSDFV Kauno skyriaus 2016 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. PE-SPl-5788 ir VSDFV 2016 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. (6.5) I-6267; 2) įpareigoti atsakovą pareiškėjui užtikrinti teisę gauti netekto darbingumo ir senatvės pensijas bei paskirti ir mokėti pareiškėjui kas mėnesį nuo 2016 m. kovo 11 d. dvi pensijas – netekto darbingumo ir senatvės. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1771-502/2018 išanalizavo Pensijų įstatymo nuostatas, tiek galiojusias iki 2018 m. sausio 1 d. (toje byloje skundžiamų sprendimų priėmimo metu), tiek įsigaliojusias nuo 2018 m. sausio 1 d. (įstatymo redakcija, kuri aktuali ir šiam ginčui) ir padarė išvadą, kad nei ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu galioję, nei nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojantys įstatymai nenumato galimybės asmeniui tuo pačiu metu gauti ir senatvės pensiją, ir netekto darbingumo (invalidumo) pensiją. Teismas taip pat aptarė pareiškėjo argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, lietuvių kalbos ir logikos specialistų iškvietimo dėl Konstitucijos 52 straipsnio aiškinimo, t. y. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsakė į pareiškėjo argumentus, keliamus šioje byloje dėl dviejų pensijų paskyrimo ir mokėjimo kartu.

33. Kadangi aptarti pareiškėjo argumentai dėl Konstitucijos 52 straipsnio aiškinimo taip, kad pareiškėjui turėtų būti mokamos dvi pensijos – netekto darbingumo ir senatvės, atmesti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1771-502/2018, kurioje dalyvavo tos pačios ginčo šalys, pareiškėjas jokių kitų aplinkybių, kuriomis grįstų VSDFV Kauno skyriaus ir VSDFV sprendimų neteisėtumą, nenurodė, VSDFV Kauno skyriaus sprendime nurodyto senatvės pensijos dydžio apskaičiavimo neginčijo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo. Jokių argumentų, kurie būtų pagrindas kitaip vertinti byloje ginčijamus VSDFV Kauno skyriaus ir VSDFV sprendimus pareiškėjas nenurodo ir apeliaciniame skunde.

34. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju byloje vertinamas tik sprendimų, kuriais pasisakyta dėl pareiškėjo senatvės pensijos perskaičiavimo, teisėtumas. VSDFV, vadovaudamasi VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma mokėti dvi pensijas, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties ginčo dalyko ir tuo pačiu pagrindu buvo pradėjęs nagrinėti pareiškėjo skundą. Pateikdamas teismui skundą, pareiškėjas vienu iš skundo reikalavimų taip pat prašė įpareigoti atsakovą VSDFV Kauno skyrių mokėti jam kas mėnesį netekto darbingumo ir senatvės pensijas nuo 2018 m. sausio 1 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl šio reikalavimo (b. l. 7–8). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 17 d. nutartį paliko nepakeistą (b. l. 50–53).

35. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą pasirašė ne tas teisėjas, kuris išnagrinėjo bylą. Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi administracinei bylai nagrinėti sudaryta tokios sudėties teisėjų kolegija: Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Aušrelė Mažrimienė. Būtent ši teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą (tokia išvada darytina išklausius teismo posėdžio garso įrašą) ir pasirašė pareiškėjo skundžiamą teismo sprendimą. Pareiškėjo minimas teisėjas A. Grauželis buvo paskirtas nagrinėti šią bylą, bet 2019 m. vasario 12 d. nutartimi nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Teismo sprendimo pareiškėjo minimas teisėjas nepasirašė ir bylos nenagrinėjo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, kad teismo sprendimą pasirašė ne tas teisėjas, kuris išnagrinėjo bylą, atmestini kaip nepagrįsti.

36. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą remdamasi apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Veslava Ruskan