cc904fa6-1282-4d55-9fa2-ba8462cb98db · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1369/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02550-2013-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 129. (S)                                                                                            LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 2 d.  Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės MilaÅ¡ienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo antstolio R.

V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1161-302/2014 pagal ieÅ¡kovo antstolio R. V. ieÅ¡kinį Lietuvos antstolių rÅ«mams dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.                           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė              Byloje kilo ginčas dėl antstoliui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.                          IeÅ¡kovas antstolis R.

V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos antstolių garbės teismo (toliau tekste – Garbės teismas) 2013-11-08 sprendimÄ drausmės byloje, kuriuo antstoliui R. V. skirta drausminė nuobauda – teisės atlikti funkcijas, nurodytas Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnyje 1 dalyje, atėmimas 2 mėnesiams. IeÅ¡kinyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2013-10-17 įsakymu Nr. 1R-237 „Dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo antstoliui R.

V.“ ieÅ¡kovui iÅ¡kėlė drausmės bylÄ , motyvuojant tuo, kad antstolis reikalavo iÅ¡ D. M., kuri nebuvo nei skolininkė, nei iÅ¡ieÅ¡kotoja, apmokėti su turto areÅ¡tu ir jo panaikinimu susijusias vykdymo iÅ¡laidas ir tokiu bÅ«du pažeidė CPK 610 straipsnio 1 dalyje ir 611 straipsnyje, Sprendimų vykdymo instrukcijos 39, 41 ir 60 punktuose nustatytÄ vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarkÄ . IeÅ¡kovo nuomone, už antstolių atliktus procesinius veiksmus antstoliui negalėjo bÅ«ti taikoma drausminė atsakomybė.

Be to, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, ruoÅ¡usi įsakymÄ ir Garbės teismas sprendime iÅ¡kraipė faktus, įrašė neteisingÄ informacijÄ , drausminė nuobauda paskirta neiÅ¡reikalavus vykdomosios bylos medžiagos, be to, sprendimÄ Drausmės byloje priėmė neteisėtos sudėties garbės teismas, kadangi atsakovo Garbės teismo pirmininkė ir du jos nariai, esant pagrįstam įtarimui dėl jų galimo Å¡aliÅ¡kumo ir neobjektyvumo bei pareiÅ¡kus jiems nuÅ¡alinimÄ , nuo Å¡ios drausminės bylos nagrinėjimo nenusiÅ¡alino, o parenkant nuobaudos dydį neatsižvelgė į faktÄ , kad ieÅ¡kovas ginčijamo sprendimo priėmimo metu neturėjo nė vienos galiojančios nuobaudos.

IeÅ¡kovas Garbės teismo sprendimÄ kvestionavo ir tuo pagrindu, kad skiriant nuobaudÄ buvo pažeistas nuobaudų paskyrimo eiliÅ¡kumas. Be to, Garbės teismas negalėjo nagrinėti Drausmės bylos iki Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013-10-17 įsakymo „Dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo antstoliui R. V.“ teisėtumo iÅ¡nagrinėjimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme. I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nustatė, kad antstolis reikalavo sumokėti vykdymo iÅ¡laidas iÅ¡ D. M., kuri vykdomojoje byloje nebuvo nei skolininkė, nei iÅ¡ieÅ¡kotoja, todėl antstolis, 2013-06-10 patvarkymu nusprendęs pareiÅ¡kėjos D. M. skundÄ dėl areÅ¡to panaikinimo patenkinti, tačiau areÅ¡tÄ panaikinti tik tuomet, kai bus apmokėtos su turto areÅ¡tu ir jo panaikinimu susijusios vykdymo iÅ¡laidos, atliko CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nereglamentuotus veiksmus. Antstolis baudžiamas buvo ne pirmÄ kartÄ , jis turi tiek galiojančių, tiek negaliojančių nuobaudų, savo kaltės padarius nusižengimÄ kategoriÅ¡kai nepripažino, tvirtindamas, kad jis turėjo teisę atlikti veiksmus, kurie nebuvo pripažinti neteisėtais.

Antstolis nusižengimÄ padarė vykdydamas įstatymo priskirtas funkcijas, todėl parinkta nuobauda yra adekvati nusižengimui. Teismo vertinimu, Antstolių garbės teismas priimdamas sprendimÄ detaliai analizavo nusižengimų padarymo aplinkybes ir jų pobÅ«dį, kartu tyrė ir antstolio nurodytas bylos nagrinėjimo metu aplinkybes. Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad Garbės teismas antstoliui parinkdamas nuobaudÄ turėjo laikytis eiliÅ¡kumo, kadangi tokios nuobaudų skyrimo tvarkos įstatymų nuostatos nenumato.

Teismas taip pat atmetė antstolio argumentus, kad Garbės teismo sprendimas turi būti panaikinti dar ir todėl, kad drausmės byla buvo iškelta ir išnagrinėta neturint visos medžiagos ir visos vykdomosios bylos, kadangi pareiškėja D. M. nebuvo nei skolininkė nei išieškotoja vykdomojoje byloje, todėl kiti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje, kurie nesusiję su pareiškėja D. M. nebuvo tikrinimo objektu ir dėl to visa vykdomoji byla galėjo būti ir nereikalaujama. Be to, antstolis, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, turėjo galimybę ir pats pateikti Garbės teismui, jo manymu teisiškai reikšmingus įrodymus.

Teismas pažymėjo, kad pagal suformuotÄ administracinių teismų praktikÄ , Teisingumo ministro įsakymas, kuriuo antstoliui iÅ¡keliama drausmės byla yra procedÅ«rinis dokumentas ir nesukelia materialinio pobÅ«džio pasekmių, todėl jis nėra skundžiamas, o tokias pasekmes sukelia galutinis sprendimas, priimamas procedÅ«ros pabaigoje, t. y. Grbės teismo sprendimas, kuris yra apskundimo objektas, todėl teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentas apie buvusiÄ bÅ«tinybę stabdyti drausminės bylos nagrinėjimÄ Antstolių garbės teisme, kol bus iÅ¡nagrinėtas ieÅ¡kovo skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teismas taip pat laikė nepagrįstais antstolio argumentus, kad jo drausmės byla Garbės teisme iÅ¡nagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kadangi Garbės teismo nariai nebuvo antstolio informuoti apie jo inicijuotÄ Garbės teismo nariams ikiteisminį tyrimÄ . IeÅ¡kovui nepateikus Garbės teismui įrodymų apie ikiteisminio tyrimo inicijavimÄ , Garbės teismas pagrįstai nenustatė pagrindų nuÅ¡alinti atitinkamus Garbės teismo narius. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai              IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti.

BylÄ praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Teismo sprendimas pagrįstas teismo nuomone, o ne teisės normomis.             2. Teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovo drausmės bylÄ iÅ¡nagrinėjo teisėtos sudėties (neÅ¡aliÅ¡kas) Garbės teismas neparemtas teisės normomis, pagrįstas tik teismo nuomone ir pasamprotavimas.              3. Teismas sprendime nepasisakė dėl procedÅ«rinių pažeidimų, dėl kurių ieÅ¡kovas prašė panaikinti Garbės teismo 2013-11-08 sprendimu paskirtÄ drausminę nuobaudÄ .

             4. Antstoliui paskirta drausminė nuobauda buvo parinkta neatsižvelgiant į lengvinančiÄ aplinkybę – galiojančių nuobaudų nebuvimÄ . Taip pat neatsižvelgta į skirtinų nuobaudų eiliÅ¡kumÄ , pagal jų griežtumÄ , todėl Garbės teismo sprendimas turėjo bÅ«ti panaikintas.              5. Pagal Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, drausminė byla antstoliui gali bÅ«ti iÅ¡kelta tik už neprocesinę veiklÄ .

Å iuo atveju, antstoliui drausmės byla buvo iÅ¡kelta už procesinius veiksmus, todėl Garbės teismo sprendimas turėjo bÅ«ti panaikintas.              6. Garbės teismo sprendimas priimtas neįvertinus ir neprijungus vykdomosios bylos medžiagos, todėl Garbės teismo sprendimas priimtas neiÅ¡nagrinėjus visų aplinkybių.              Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavimo visus ieÅ¡kinio argumentus ir juos atmetė, aiÅ¡kiai nurodydamas konkrečias teisės normas, kuriomis vadovavosi.              2. Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už Å¡io Ä®statymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklÄ , vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo iÅ¡laidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyvių jų procesinės teisės normų pažeidimai, antstoliui gali bÅ«ti taikoma Å¡iame Ä®statyme nustatyta drausminė atsakomybė.

Å iuo atveju D. M. nebuvo skolininkė, todėl, antstolis, siedamas turto areÅ¡to panaikinimÄ su vykdymo iÅ¡laidų apmokėjimu iÅ¡ trečiojo asmens pažeidė CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytÄ vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarkÄ . Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad drausminė atsakomybė antstoliui buvo taikyta už neprocesinius pažeidimus. Be to, antstolis vengė perduoti skundų dėl jo veiksmų nagrinėjimÄ teismui, todėl nepagrįstai mėgina gintis aplinkybe, kad jo veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais teismine tvarka.             3.

Teisės aktai nenumato, kad drausminės nuobaudos antstoliui turi bÅ«ti skiriamos nuo lengviausios iki griežčiausios. Garbės teismas, skirdamas nuobaudÄ atsižvelgė į tai, jog nuo ieÅ¡kovo veiklos pradžios buvo nagrinėtos aÅ¡tuonios drausmės bylos dėl jo veiksmų, o dvejose iÅ¡ jų (2013-02-22 ir 2013-10-01 sprendimais) antstoliui buvo paskirtos drausminės nuobaudos, kurių galiojimas dar nebuvo pasibaigęs. Nuobaudos apskundimas teismui nedaro jos negaliojančia. IeÅ¡kovas Å¡ios drausminės nuobaudos paskyrimo metu turėjo dvi galiojančias drausmines nuobaudas, savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintÄ nuosavybės neliečiamumo principÄ , nusižengimas buvo padarytas vykdant bÅ«tent įstatymo priskirtas funkcijas, todėl Antstolių garbės teismas pagrįstai paskyrė adekvačiÄ nusižengimui nuobaudÄ - teisės atlikti funkcijas atėmimÄ .             4.

Antstolių garbės teismas ir pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo pagrindo teisėtumo, todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, jog Antstolių garbės teismas ir pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Å¡ių reikalavimų.              Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė visas aplinkybes ir teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.             2.

Antstolis Garbės teismui nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti Antstolių garbės teismo narių ir sekretoriaus Å¡aliÅ¡kumÄ , taip pat informacijos Garbės teismo nariams apie kreipimÄ si į ikiteisminio tyrimo institucijÄ dėl tam tikrų Garbės teismo narių veiksmų, todėl Garbės teismo nariai neturėjo teisinio pagrindo nusiÅ¡alinimui nuo bylos nagrinėjimo.              3. Antstolis, turėdamas duomenų, kad Teisingumo ministerija nagrinėja pareiÅ¡kėjos D.

M. skundÄ dėl jo veiksmų, o vėliau ir dalyvaudamas Antstolių garbės teismo bei pirmosios instancijos teismo posėdžiuose privalėjo pateikti visus dokumentus, pagrindžiančius jo teiginius, o ne įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkelti atsakovui ar teismui.             4. Teisingumo ministro įsakymas, kuriuo iÅ¡keliama antstoliui drausmės byla, yra procedÅ«rinis dokumentas ir nesukelia materialinio pobÅ«džio pasekmių, todėl jis nėra skundžiamas, o tokias pasekmes sukelia galutinis sprendimas, priimamas procedÅ«ros pabaigoje.

Å iuo pagrindu pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ apie buvusiÄ bÅ«tinybę stabdyti drausmės bylos nagrinėjimÄ Antstolių garbės teisme, kol bus iÅ¡nagrinėtas ieÅ¡kovo skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Tuo tarpu Antstolių garbės teismas, drausmės bylos nagrinėjimo metu susipažinęs su Teisingumo ministro 2013-10-17 įsakymu Nr. 1R-237 bei drausmės byloje esančiais dokumentais bei paskyręs antstoliui drausminę nuobaudÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Teisingumo ministro įsakymas yra pagrįstas.             5.

Atsižvelgiant į antstolio padarytÄ pažeidimÄ , sunkumÄ , kaltės laipsnį, pažeidimo pasekmes antstoliui drausminė nuobauda nėra per griežta ir neteisinga.              6. Antstolių įstatymas nenumato drausminių nuobaudų skyrimo eiliÅ¡kumo tvarkos, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad nuobauda jam skirta nepaisant įstatyme nustatytos eiliÅ¡kumo tvarkos. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ kvestionuoja sprendimo nepagrindimu teisės normomis, nepasisakymu antruoju ir septintuoju ieÅ¡kinio klausimais, neįvertinimu visų aplinkybių - skundžiamÄ antstolių garbės teismo sprendimÄ priėmusiu Å¡aliÅ¡ku teismu, kuris paskirdamas drausminę nuobaudÄ neatsižvelgė į lengvinančiÄ aplinkybę – galiojančių nuobaudų neturėjimÄ , į skiriamų nuobaudų eiliÅ¡kumÄ , kad drausminė nuobauda galėjo bÅ«ti paskirta tik už neprocesinę veiklÄ , taip pat ir į tai, kad Garbės teismo sprendimas priimtas neiÅ¡nagrinėjus visų aplinkybių bei priimtas nesulaukus administracinio teismo iÅ¡vados dėl drausminės nuobaudos iÅ¡kėlimo teisėtumo.

Nurodyti klausimai sudaro Å¡io apeliacinio proceso objektÄ .                           Dėl procedÅ«rinių pažeidimų nagrinėjant antstolio drausmės bylÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo pagrindų              Apeliantas teigia, kad pagal Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, drausminė nuobauda antstoliui gali bÅ«ti iÅ¡kelta tik už neprocesinę veiklÄ . Å iuo atveju, antstoliui drausmės byla buvo iÅ¡kelta už procesinius veiksmus, todėl Garbės teismo sprendimas turėjo bÅ«ti panaikintas.

             Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iÅ¡kėlimo ir nagrinėjimo tvarkÄ reglamentuoja Antstolių įstatymas (Žin., 2002, Nr. 53-2042), Antstolių garbės teismo veiklos nuostatai ir Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iÅ¡kėlimo ir nagrinėjimo taisyklės (toliau tekste ir Taisyklės) (Žin., 2009, Nr. 45-1777). Antstolių įstatymo 13 straipsnis nustatyta, kad už Å¡io įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklÄ , vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo iÅ¡laidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, antstoliui (antstolio padėjėjui) gali bÅ«ti taikoma Å¡iame Ä®statyme nustatyta drausminė atsakomybė.

Minėtų Taisyklių 3,4 punktai atkartoja Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teisingumo ministras antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylÄ iÅ¡kelia priimdamas įsakymÄ dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo (Taisyklių 4 p.).             Nagrinėjamu atveju antstoliui drausmės byla iÅ¡kelta 2013 m. rugsėjo 4 d. gavus D. M. praneÅ¡imÄ , jog antstolis R. V., vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos buvusio sutuoktinio, 2013 m. kovo 7 d. areÅ¡tavo pareiÅ¡kėjai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-8-359/2013 buvo pripažintas D.

M. asmenine nuosavybe. PareiÅ¡kėja antstoliui 2013 m. gegužės 24 d., 2013 m. birželio 21 d., 2013 m. birželio 25 d., 2013 m. liepos 24 d. ir 2013 m. rugpjūčio 22 d. pateikė skundus, kuriais reikalavo panaikinti areÅ¡tÄ , tačiau antstolis 2013 m. birželio 10 d., 2013 m. liepos 1 d. ir 2013 m, liepos 15 d. patvarkymuose nurodė, jog areÅ¡to panaikinimo klausimÄ spręs po to, kai už Å¡ių veiksmų atlikimÄ bus apmokėtos 110,17 Lt vykdymo iÅ¡laidos, taikė skundų trÅ«kumo Å¡alinimo institutÄ , o 2013 m. liepos 31 d. patvarkymu nusprendė tenkinti skundÄ dėl areÅ¡to panaikinimo, tačiau areÅ¡tÄ panaikinti tik tuomet, kai bus apmokėtos su turto areÅ¡tu ir jo panaikinimu susijusios vykdymo iÅ¡laidos; 2013 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu atsisakė priimti nagrinėti D.

M. skundÄ ir grÄ Å¾ino jį pareiÅ¡kėjai motyvuodamas tuo, kad tuos pačius klausimus antstolis jau iÅ¡sprendė 2013 m. liepos 31 d. patvarkymu.              CPK 610 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visas vykdymo iÅ¡laidas apmoka iÅ¡ieÅ¡kotojas ir vėliau jos iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ skolininko. CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko tvarka - vykdymo iÅ¡laidos antstolio patvarkymu iÅ¡ieÅ¡komos toje pačioje vykdomojoje byloje, kuriÄ vykdant jos susidarė, patvarkymas dėl vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo ir detalus vykdymo iÅ¡laidų apskaičiavimas iÅ¡siunčiami skolininkui.

Tokia pati vykdymo iÅ¡laidų apmokėjimo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarka nustatyta ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (Žin., 2005, Nr. 130-4682; 2011 Nr. 137-6495), 39, 41 ir 60 punktuose. Taigi, antstolis, reikalaudamas, kad D. M., kuri nebuvo skolininkė ar iÅ¡ieÅ¡kotoja apmokėtų su turto areÅ¡tu ir jo panaikinimu susijusias vykdymo iÅ¡laidas, pažeidė CPK 610 straipsnio 1 dalyje ir 611 straipsnyje, Sprendimų vykdymo instrukcijos 39, 41 ir 60 punktuose nustatytÄ vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarkÄ , taip pat Antstolių profesinės etikos kodekso 8 punkte nustatytÄ pareigÄ antstoliui savo veikloje vadovautis pagarbos įstatymui ir žmogaus teisėms principu, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti ir nepažeisti kitų asmenų teisių, savo veiksmais neskatinti nepasitikėjimo antstoliais.

Å ios aplinkybės ir minėtų teisės aktų pažeidimas buvo konstatuotas Teisingumo ministro 2014 m. spalio 17 d. įsakyme Nr. 1R-237 (5354 b. l.), kurių pagrindu antstoliui buvo iÅ¡kelta drausmės byla. Apeliantas nepagrįstai teigia, esÄ jis nereikalavo, kad vykdymo iÅ¡laidas apmokėtų D. M.: jo 2013 m. birželio 10 d., 2013 m. liepos 1 d. ir 2013 m, liepos 15 d. priimtų patvarkymų turinys, nurodant, jog areÅ¡to panaikinimo klausimas bus sprendžiamas po to, kai už Å¡ių veiksmų atlikimÄ bus apmokėtos 110,17 Lt vykdymo iÅ¡laidos, bei 2013 m. liepos 31 d. patvarkymo, kuriuo nuspręsta tenkinti skundÄ dėl areÅ¡to panaikinimo, tačiau areÅ¡tÄ panaikinti tik tuomet, kai bus apmokėtos su turto areÅ¡tu ir jo panaikinimu susijusios vykdymo iÅ¡laidos, turinys liudija prieÅ¡ingai – nors juose tiesiogiai nenurodoma, kad Å¡ias vykdymo iÅ¡laidas privalo apmokėti D.

M., tačiau patvarkymuose, priimtuose dėl D. M. skundų, jai priklausančio turto areÅ¡to panaikinimas tiesiogiai siejamas su vykdymo iÅ¡laidų, kurių pareiÅ¡kėja neprivalo mokėti, sumokėjimu.             Kaip buvo nurodyta, vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo iÅ¡laidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimas, yra savarankiÅ¡kas drausmės bylos antstoliui iÅ¡kėlimo pagrindas. Taigi, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad antstoliui drausmės byla gali bÅ«ti keliama bei drausminė nuobauda paskirta iÅ¡imtinai už neprocesinę veiklÄ , nes atskirais, Antstolių įstatyme numatytais atvejais, antstoliui drausminė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma ir už pažeidimus, padarytus vykdant procesinę veiklÄ .

             Dėl drausmės bylos nagrinėjimo sustabdymo              Apelianto teigimu, drausmės byla negalėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėta kol administracinis teismas nepasisakė dėl Teisingumo ministro įsakymo teisėtumo, kuriuo antstoliui iÅ¡kelta drausmės byla, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ pripažinti skundžiamÄ antstolių Garbės teismo sprendimÄ negaliojančiu dėl procedÅ«rinio drausmės bylos nagrinėjimo pažeidimo.

             Byloje nustatyta, kad Å¡iuo atveju, Antstolių garbės teismas apelianto drausmės bylos nagrinėjimÄ pradėjo gavęs Teisingumo ministro įsakymÄ , kurį antstolis buvo apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Minėtų Taisyklių 25.2 punktas numato, kad drausmės bylos nagrinėjimas Garbės teismo motyvuotu sprendimu gali bÅ«ti atidėtas, kai sprendimas iÅ¡kelti antstoliui drausmės bylÄ yra apskųstas teismui. Taigi, iÅ¡ minėtų Taisyklių 25.2 punkto matyti, kad Garbės teismui imperatyviai nenumatyta pareiga atidėti ar stabdyti Drausmės bylos nagrinėjimÄ vien tik dėl Teisingumo ministro įsakymo apskundimo administraciniam teismui, o suteikta teisė spręsti dėl drausmės bylos sustabdymo poreikio.

Nagrinėjamu atveju Garbės teismas, įvertinęs aplinkybę, kad antstolis apskundė mintÄ Teisingumo ministro įsakymÄ dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo administraciniam teismui, svarstė drausmės bylos nagrinėjimo sustabdymo poreikį, tačiau pasirėmęs Vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, priimtais administracinėje byloje Nr. A858-1467/2010 laikė, kad įgalioto subjekto priimtas sprendimas iÅ¡kelti antstoliui drausmės bylÄ de jure pasekmių antstolio teisiniam statusui nesukelia, todėl sprendė, kad Teisingumo ministro įsakymas, kuriuo antstoliui iÅ¡kelta drausmės byla nepažeidžia jo saugomų ir garantuojamų teisių ar interesų, dėl to netenkino antstolio praÅ¡ymo stabdyti bylos nagrinėjimÄ iki administracinės bylos iÅ¡nagrinėjimo.

Atsižvelgiant į minėtÄ teisinį reglamentavimÄ ir į Vyriausiojo teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus administracinėje byloje Nr. A858-1467/2010, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ pripažinti skundžiamÄ antstolių Garbės teismo sprendimÄ negaliojančiu dėl procedÅ«rinio drausmės bylos nagrinėjimo pažeidimo.               Dėl Antstolių garbės teismo Å¡aliÅ¡kumo              Apelianto teigimu, bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, kadangi Garbės teismo nariams pareiÅ¡kus nuÅ¡alinimÄ , pastarieji nenusiÅ¡alino, todėl Garbės teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu, kadangi buvo pažeista ieÅ¡kovo teisė į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , nagrinėjant apelianto drausmės bylÄ .

             Antstolių garbės teismo veiklos nuostatų 3 punktas numato, kad Antstolių garbės teismas, nagrinėdamas antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylas, vadovaujasi nepriklausomumo, neÅ¡aliÅ¡kumo, objektyvaus ir visapusiÅ¡ko drausmės bylos aplinkybių iÅ¡tyrimo, operatyvumo principais. Pagal Antstolių garbės teismo veiklos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-09-26 įsakymu Nr. 1R-295, 13 punktÄ , Antstolių garbės teismo pirmininkas ar kitas narys, jei jį su antstoliu (antstolio padėjėju), kuriam iÅ¡kelta drausmės byla, sieja artimi giminystės, Å¡eimos ar svainystės ryÅ¡iai (antstolio (antstolio padėjėjo) tėvai, broliai ar seserys ir jų vaikai, seneliai, sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, jų sutuoktiniai, ir jų vaikai, taip pat sutuoktinių tėvai, broliai, seserys ar vaikai), ar yra kitų aplinkybių, kurios gali kelti abejonių jo neÅ¡aliÅ¡kumu, privalo nusiÅ¡alinti nuo drausmės bylos nagrinėjimo.

NenusiÅ¡alinęs nuo drausmės bylos nagrinėjimo Antstolių garbės teismo narys gali bÅ«ti nuÅ¡alintas Antstolių garbės teismo narių sprendimu. Minėtų Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad antstolis (antstolio padėjėjas), kuriam iÅ¡kelta drausmės byla, ir drausmės bylÄ iÅ¡kėlusio subjekto atstovas, dalyvaudami garbės teismo posėdžiuose, turi teisę reikÅ¡ti nuÅ¡alinimus, praÅ¡ymus, teikti įrodymus, pasisakyti visais nagrinėjamos drausmės bylos klausimais, duoti paaiÅ¡kinimus žodžiu ir raÅ¡tu, praÅ¡yti papildomai surinkti įrodymus, užduoti klausimus drausmės bylos nagrinėjime dalyvaujantiems asmenims, prieÅ¡tarauti Å¡ių asmenų praÅ¡ymams ir paaiÅ¡kinimams.

             IÅ¡ Antstolių garbės teismo posėdžio protokolo matyti (56-62 b. l.), kad antstolis, Garbės teismo nariams pareiÅ¡kęs nuÅ¡alinimÄ dėl jiems inicijuoto ikiteisminio tyrimo, nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių Å¡iuos savo argumentus. Byloje nenustatyta Garbės teismo narių ir antstolio giminystės ryÅ¡iai ar kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių Antstolių garbės teismo nariai turėjo nusiÅ¡alinti nuo apelianto nagrinėjamos drausmės bylos, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties ar Å¡aliÅ¡kas Antstolių garbės teismas.

             Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad nagrinėjant apelianto drausmės bylÄ buvo pažeista ieÅ¡kovo teisė į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 27 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 10/04-12/04-18/04 A, pasisakydamas dėl Teisėjų garbės teismo, kaip teisminės valdžios savivaldos institucijos statuso, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad formuluotė „Teisėjų garbės teismas“ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama vien pažodžiui, kaip leidžianti teigti, esÄ Teisėjų garbės teismas yra teismas, t. y. teisingumÄ vykdanti institucija, numatyta Konstitucijoje.

Vien tai, kad minėtoje formuluotėje yra vartojama sÄ voka „teismas“, jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad Å¡i institucija yra teismas. Pagal KonstitucijÄ teismas yra tik tokia valstybės institucija, kuri bÅ«tent kaip teismas, t. y. teisingumÄ vykdanti institucija, yra įvardyta Konstitucijoje. Todėl Teisėjų garbės teismas pagal KonstitucijÄ nėra ir negali bÅ«ti laikomas teismu, t. y. teisingumÄ vykdančia institucija, kadangi Teisėjų garbės teismas – tai viena iÅ¡ teismų savivaldos institucijų, turinti įgaliojimus nagrinėti teisėjų padarytus nusižengimus ir skirti jiems drausmines nuobaudas.

Teisėjų garbės teismas taip pat nėra konstitucinė institucija – pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas turi įgaliojimus spręsti, ar Teismų įstatyme numatyti tokiÄ institucijÄ , ar jos nenumatyti. Minėti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai yra aktualÅ«s ir Å¡ioje byloje, kadangi Antstolių garbės teismas pagal vykdomas funkcijas yra analogiÅ¡ka Teisėjų garbės teismui antstolių savivaldos institucija, todėl apeliantas, teigdamas, kad nagrinėjant jo drausmės bylÄ buvo pažeista ieÅ¡kovo teisė į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , nepagrįstai apeliuoja į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies pažeidimÄ , kadangi kaip jau minėta, Antstolių garbės tesimo statusas negali bÅ«ti prilyginamas teismui, kaip teisingumo funkcijÄ vykdančiai institucijai, įvardintai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.              Dėl drausminių nuobaudų eiliÅ¡kumo ir dėl lengvinančių aplinkybių egzistavimo              Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ kvestionuoja ir aplinkybe, kad apeliantui skiriant drausminę nuobaudÄ buvo neatsižvelgta į lengvinančiÄ aplinkybę – galiojančių nuobaudų nebuvimÄ .

Taip pat neatsižvelgta į skirtinų nuobaudų eiliÅ¡kumÄ pagal jų griežtumÄ , todėl Garbės teismo sprendimas turėjo bÅ«ti panaikintas. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apelianto argumentais.             Antstolių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliui gali bÅ«ti skiriama:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) teisės teikti paslaugas, nurodytas šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, atėmimas iki šešių mėnesių;

4) teisės atlikti funkcijas, nurodytas šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, atėmimas iki šešių mėnesių;

5) atleidimas iÅ¡ antstolių. Teisės aktai nenumato, kad drausminės nuobaudos antstoliui turi bÅ«ti skiriamos iÅ¡ eilės, t. y., pradedant nuo pastabos, o baigiant atleidimu iÅ¡ antstolio pareigų. Antstolių įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimÄ , atsižvelgiama į nusižengimo pobÅ«dį ir jo padarymo aplinkybes, į galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas. Skundžiamame sprendime yra iÅ¡samiai nurodyta, kiek apeliantui buvo iÅ¡kelta ir nagrinėta drausmės bylų, kokios ir kada buvo jam paskirtos nuobaudos ir kad dvi drausminės nuobaudos yra galiojančios.

Antstolių garbės teismas įvertino faktines drausminės bylos aplinkybes, taip pat aplinkybes, charakterizuojančias antstolio subjektyviÄ jÄ pusę ir konstatavo, jog antstolis sistemingai pažeidinėja antstolių veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus, o tuo pačiu ir Antstolių profesinės etikos kodekso 8 punkte nustatytÄ pareigÄ antstoliui savo veikloje vadovautis pagarbos įstatymui ir žmogaus teisėms principu, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti ir nepažeisti kitų asmenų teisių, savo veiksmais neskatinti nepasitikėjimo antstoliais.

Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į antstolio padarytÄ pažeidimÄ , jo sunkumÄ , kaltės laipsnį, pažeidimo pasekmes, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju Antstolių garbės teismas, antstoliui skirdamas nuobaudÄ , nepažeidė nuobaudų skyrimo tvarkos bei įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes.             Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad apeliantui drausmės byla buvo iÅ¡kelta ir iÅ¡nagrinėta neturint visos reikalingos medžiagos ir nepatikrinus vykdomosios bylos.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėja D. M. Teisingumo ministrui buvo pateikusi visus antstolio patvarkymus dėl kurių teisėtumo antstoliui buvo inicijuota drausmės byla. Antstoliui buvo pasiÅ«lyta pateikti Teisingumo ministrui paaiÅ¡kinimÄ dėl nurodomų jo veiksmų. Antstolis, pasinaudodamas Å¡ia teise juos iÅ¡dėstė savo 2013 m. rugsėjo 12 d. raÅ¡te Nr. SD-6225 (46-48 b. l.). Nesutikdamas su jam iÅ¡kelta drausmės byla, apeliantas Antstolių garbės teismui nepateikė jokių raÅ¡inių įrodymų, patvirtinančius jo veiksmų teisėtumÄ , formaliai teigdamas, jog Garbės teismas turėjo pareigÄ pats iÅ¡sireikalauti iÅ¡ jo D.

M. buvusio sutuoktinio vykdomÄ jÄ bylÄ . Antstolių profesinės etikos kodekso 11 punktas nustato bendradarbiavimo principÄ , kuris įpareigoja antstolius ne tik bendradarbiauti tarpusavyje, bet ir su Lietuvos antstolių rÅ«mais, visomis institucijomis, o tarpusavio santykius grįsti abipusiÅ¡kumo ir geranoriÅ¡kumo kriterijais. Antstolis, dėl kurio veiksmų iÅ¡kelta drausmės byla, bÅ«damas suinteresuotu iÅ¡samiu drausmės bylos nagrinėjimu turi savo iniciatyva pateikti Antstolių garbės teismui visus jo teiginius patvirtinančius dokumentus.

Pažymėtina, kad vykdomoji byla, kuriÄ esÄ turėjo iÅ¡reikalauti Antstolių garbės teismas, buvo paties drausminėn atsakomybėn patraukto antstolio dispozicijoje, todėl jis, manydamas, kad joje yra reikÅ¡mingų, jo nekaltumÄ patvirtinančių duomenų, turėjo realiÄ galimybę Å¡iÄ vykdomÄ jÄ bylÄ pateikti Antstolių garbės teismui. Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iÅ¡kėlimo ir nagrinėjimo taisyklių 15 punktas suteikia teisę antstoliui iki drausmės bylos nagrinėjimo posėdžio dienos, o nesant galimybių - garbės teismo posėdyje pateikti Antstolių garbės teismui paaiÅ¡kinimus ar turimus dokumentus, susijusius su iÅ¡kelta drausmės byla.

Ši teisė ieškovui buvo išaiškinta ir Antstolių garbės teismo 2013 m. spalio 22 d. pranešimu Nr. A-12040-15026, tačiau ieškovas nei iki posėdžio dienos, nei posėdžio metu jokių jo teiginius, susijusius su vykdymo išlaidų išieškojimu, patvirtinančių dokumentų nepateikė. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodoma, kokių būtent įrodymų, kurie būtų reikšmingi šios bylos išnagrinėjimo procesiniam rezultatui, Antstolių garbės teismas ar pirmosios instancijos teismas nepriėmė ir/ar neįvertino.

Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad Antstolių garbės teismo sprendimas priimtas neįvertinus visų reikÅ¡mingų aplinkybių, ar dėl vykdomosios bylos medžiagos neiÅ¡reikalavimo buvo pažeista Garbės teismo sprendimo priėmimo tvarka.              Vadovaujantis iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl apelianto drausmės bylos iÅ¡kėlimo ir nagrinėjimo procedÅ«rų pažeidimo nepasitvirtino.              Dėl sprendimo pagrindimo teisės normomis              Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis teismo nuomone, neatsakyta į visus klausimus ir neparemtas įstatymų nuostatomis.

             IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas nustatė bylos faktines aplinkybes, aptarė antstoliui iÅ¡keltos drausmės bylos teisinius pagrindus, nustatė, kokias teisės nuostatas ir Antstolių profesinės etikos kodekso nuostatas apeliantas pažeidė, iÅ¡dėstė savo pozicijÄ dėl Antstolių garbės teismo sprendimo pagrįstumo, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad skundžiamas teismo sprendimas pagrįstas iÅ¡imtinai tik teismo nuomone.

Dėl to nėra pagrindo naikinti ar keisti apskųstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir Å¡iuo pagrindu.              Kiti apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų iÅ¡samiau neanalizuoja.              Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.                           Apeliantas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra bÅ«tinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytÄ iÅ¡imtį ir skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

             Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ .              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:              Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 ArtÅ«ras Driukas                                                                  Rasa GudžiÅ«nienė                                                                  Danutė MilaÅ¡ienė