2016-09-07 Nr. AB-17179-3-61-3-02485-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-611-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02485-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. Č. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (skundas teisme gautas 2015 m. gegužės 4 d., b. l. 1), prašydamas: priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba), 15 000 eurų už netinkamas konvojavimo sąlygas.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos, atsiliepime į skundą (b. l. 6–8) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą dėl konvojavimų, vykdytų iki 2012 m. balandžio 27 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu (b. l. 91–95) pareiškėjo L. Č. skundą atmetė.

Pareiškėjas L. Č. 2016 m. kovo 29 d. (pagal pašto spaudą ant voko, b. l. 103) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą (apeliacinis skundas teisme gautas 2016 m. gegužės 2 d., b. l. 100–102), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą ir, atnaujinus reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytą 3 metų terminą, skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi (b. l. 104) atsisakė priimti pareiškėjo L. Č. apeliacinį skundą, teisme gautą 2016 m. gegužės 2 d.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčijamas teismo sprendimas paskelbtas 2016 m. balandžio 6 d., todėl apeliacinis skundas turėjo būti paduotas (įteiktas paštui) iki 2016 m. balandžio 21 d. 23 val. 59 min. Pareiškėjas apeliacinį skundą teismui paštu išsiuntė 2016 m. balandžio 29 d. Taigi apeliacinis skundas paduotas 8 dienomis praleidus įstatymo nustatytą terminą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neteisingai aiškina apeliacinio skundo padavimo termino pradžios skaičiavimo momentą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad su teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimas buvo supažindintas 2016 m. balandžio 13 d. Pažymėtina, kad teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimas skundžiamas ne nuo jo įteikimo dienos, o nuo sprendimo paskelbimo dienos. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendime išaiškinta jo apskundimo tvarka. Pareiškėjas neprašo atnaujinti praleisto apeliacinio skundo padavimo termino, todėl pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakytina priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 str. 3 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas L. Č. atskiruoju skundu (b. l. 108) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį bei priimti jo apeliacinį skundą nagrinėti iš esmės. Pareiškėjas prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą grindžia tuo, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo galimybė paduoti skundą buvo apsunkinta. Be to, pasak pareiškėjo, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo nuorašą jis gavo tik 2016 m. balandžio 13 d., t. y. iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos likus vos 8 dienoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje keliamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo L. Č. apeliacinį skundą (teisme gautą 2016 m. gegužės 2 d.), teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Prieš pasisakydama minėtu klausimu, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato jo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija pareiškėjo atskirąjį skundą išnagrinėjo atsižvelgdama į ABTĮ, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas taisykles.

ABTĮ 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo.

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2016 m. balandžio 6 d., todėl paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2016 m. balandžio 21 d. Pareiškėjo apeliacinis skundas teismui buvo išsiųstas 2016 m. balandžio 29 d. (pašto spaudas ant voko, b. l. 103), t. y. praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą.

Šiuo aspektu kolegija pažymi, kad administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo, o ne sprendimo įteikimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento, todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (LVAT 2012 m. birželio 13 d. nutartis adm. byloje Nr. TA552-52/2012). Atsižvelgiant į išdėstytą, atmetamas pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytas argumentas, kad ABTĮ 127 straipsnyje įtvirtintas 14 dienų apeliacinio skundo padavimo terminas turėtų būti pradedamas skaičiuoti nuo skundžiamo teismo sprendimo įteikimo jam dienos.

Kita vertus, pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nurodė priežastį, kuri, jo manymu, lėmė apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą. Dėl šio pareiškėjo argumento pasisakė Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 3 d. nutartyje, kurią pareiškėjas nagrinėjamoje byloje prašo panaikinti.

Pagal ABTĮ 127 straipsnio 2 dalį, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Teisėjų kolegija pažymi, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 10 d. nutartį adm. byloje Nr. TA444-25/2008 ir kt.). Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Be to, spręsdamas praleisto termino atnaujinimo klausimą, prašymą nagrinėjantis teismas turi įvertinti kilusio ginčo pobūdį, ypač kai ginčas susijęs su socialiai pažeidžiamų asmenų teisių ir interesų apsauga. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, yra pagrindas spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo (žr. LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA525-28/2012). Taip pat pastebėtina, kad LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, jog įstatyme nesant nustatyto naikinamojo termino, kuriam pasibaigus praleistas terminas negalėtų būti atnaujintas, asmenys gali kreiptis į teismą su analogiškais reikalavimais daug kartų, tačiau teismas, nagrinėdamas termino atnaujinimo klausimą, turi termino atnaujinimo teisės normas taikyti tokiu būdu, kad nebūtų paneigtas proceso ekonomiškumo principas bei teisinių santykių apibrėžtumas ir stabilumas (žr. LVAT 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-90/2012).

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjas nedalyvavo skelbiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, dėl ko jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas buvo ir yra suvaržytos. Nors tiek 2016 m. balandžio 29 d. išsiųstame apeliaciniame skunde (b. l. 100–102), tiek teismui pateiktame atskirajame skunde (b. l. 108) pareiškėjas nurodė, jog minėtas teismo sprendimo nuorašas jam įteiktas tik 2016 m. balandžio 13 d., Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojas 2016 m. balandžio 14 d. rašte Nr. S-9140 (b. l. 98) nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo raštas ir sprendimas uždarame voke pareiškėjui buvo įteiktas tik 2016 m. balandžio 14 d. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo skundžiamo teismo sprendimo nuorašą gavo likus vos 6 dienoms iki apeliacinio skundo padavimo teismui termino pabaigos. Pažymėtina, kad apeliacinį skundą pareiškėjas paruošė ir teismui išsiuntė 2016 m. balandžio 29 d.

Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti terminą pareiškėjas grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimas jam buvo įteiktas tik 2016 m. balandžio 13 d. (iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. balandžio 14 d.). Be to, pareiškėjas negalėjo laiku pateikti apeliacinio skundo, nes atliekant laisvės atėmimo bausmę jo teisės ir laisvės yra suvaržytos, todėl jam reikia daugiau laiko teismų praktikos paieškai, kuria remiantis būtų galima pagrįsti apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes visų byloje surinktų duomenų kontekste, pažymi, kad nors pareiškėjas formaliai praleido įstatymo numatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau šiuo atveju pareiškėjo galimybės laiku parašyti ir išsiųsti apeliacinį skundą buvo suvaržytos tiek, kad tai sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą su apeliaciniu skundu.

Teismo sprendimo paskelbimas ir įteikimas byloje dalyvaujančiam asmeniui – teismo sprendimo notifikacija, yra svarbus procesinis veiksmas, nuo kurio priklauso teismo proceso teisėtumas, tuo pačiu ir tinkamas asmens teisių šiame procese įgyvendinimas (žr. LVAT 2015 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-23-602/2015). Kadangi, kaip minėta, pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismo posėdyje, nei teismo sprendimo paskelbime nedalyvavo (b. l. 87–88, 90), o sprendimo nuorašas jam įteiktas iki skundo padavimo termino pabaigos likus vos 6 dienoms, darytina išvada, kad pareiškėjas veikė pakankamai operatyviai nes apeliacinį skundą išsiuntė gana greitai (2016 m. balandžio 29 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, taip pat pareiškėjo siekį apskųsti teismo sprendimą, būtinumą užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą ir remdamasi išdėstytų aplinkybių visuma, daro išvadą, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo paduoti praleido dėl svarbios priežasties, todėl terminas atnaujintinas (ABTĮ 127 str. 2 d.).

Apeliacinio skundo turinys ir forma iš esmės atitinka ABTĮ 130 straipsnio reikalavimus (apeliacinis skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (ABTĮ 40 str. 1 d. 11 p., 40 str. 3 d.), todėl jis priimtinas nagrinėti apeliacine tvarka (ABTĮ 134 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. Č. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjo L. Č. 2016 m. gegužės 2 d. teisme gautą apeliacinį skundą.

Išsiųsti atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinio skundo nuorašą ir nustatyti atsakovui terminą pateikti apeliacinės instancijos teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą – keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo nuorašo išsiuntimo dienos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius