cc8e04a2-aa9f-40aa-9113-e3ad0139d910 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1334/2014Procesinio sprendimo kategorija: 99.4.; 110.1; 121.21 (S)    LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Driukas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų S. N. ir G. Z. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4593-653/2014 pagal ieÅ¡kovų S. N. ir G.

Z. ieÅ¡kinį atsakovams J. S., Z. M. (Z. M.) ir T. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių atleidimÄ nuo žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį sumokėjimo, aiÅ¡kinimo ir taikymo.I. S. N. ir G. Z. 2014-05-14 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2013-09-20 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti atsakovui J.

S. nuosavybėn žemės sklypÄ , unikalus Nr.7940-0006-0095; gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. 7996-2033-1019 su priklausiniais, esančius S. V. g. 7, N. L. k., Trakų r.; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat ieÅ¡kovai, sumokėję po 144 Lt, prašė atleisti juos nuo likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies – 8 253,30 Lt, sumokėjimo. Nurodė, jog jų finansinė padėtis yra sunki, abu gauna nedideles pensijas, iÅ¡ kurių turi pragyventi, kitų pajamų neturi. Mokėtina žyminio mokesčio suma ieÅ¡kovams yra labai didelė, ieÅ¡kiniu siekiama iÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovams tyčiniu nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014-05-19 nutartimi netenkino ieÅ¡kovų praÅ¡ymo atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nustatė ieÅ¡kovams 10 dienų terminÄ sumokėti likusiÄ nesumokėtÄ Å¾yminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.Teismas pažymėjo, kad esant 284 710 Lt ieÅ¡kinio sumai, už ieÅ¡kovų pareikÅ¡tÄ turtinį reikalavimÄ mokėtinas žyminis mokestis sudaro 6 694 Lt, o ne 8 541,30 Lt, kaip klaidingai nurodė ieÅ¡kovai, kurie yra sumokėję tik po 144 Lt žyminio mokesčio.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atleisti ieÅ¡kovų nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas įvertino tai, jog ieÅ¡kovai turi po kelis žemės sklypus su statiniais, gauna pensijas, o jų pateikti įrodymai nepatvirtina, jog jie neturi kitų pajamų, indėlių, santaupų, transporto priemonių, ir nėra pakankami konstatuoti, jog ieÅ¡kovų turtinė padėtis yra nuolat sunki ir jie neturi galimybės sumokėti viso žyminio mokesčio. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieÅ¡kovai sudarė teisinės pagalbos teikimo sutartį, iÅ¡ ko padarė iÅ¡vadÄ , jog jie turi lėšų atsiskaityti už teikiamas teisines paslaugas.

III. Atskirojo skundo argumentai Atskirajame skunde ieÅ¡kovai S. N. ir G. Z. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-05-19 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, atleidžiant juos nuo 6406 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, neįsigilinęs į ieÅ¡kovų nurodytas aplinkybes, neteisingai bei formaliai taikė įstatymÄ , nepagrįstai atsisakė atleisti ieÅ¡kovus nuo likusios žyminio mokesčio dalies, tokiu bÅ«du apribodamas jų konstitucinę teisę kreiptis į teismÄ .             Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovai siekia atgauti jiems tyčiniu nusikaltimu padarytÄ turtinę bei neturtinę žalÄ , atsakovo J.

S. akivaizdų nesÄ Å¾iningumÄ bei vengimÄ geruoju grÄ Å¾inti priteistas sumas.Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovai bendrai valdo penkis žemės sklypus su statiniais, kadangi ieÅ¡kovai iÅ¡ tikrųjų valdo tik po vienÄ Å¾emės sklypÄ su statiniais, o kiti yra žemės Å«kio paskirties ir be statinių, bendra sklypų vertė yra tik 29 000 Lt. Be to, Å¡ie sklypai buvo paveldėti arba įgyti atkuriant nuosavybės teises.IeÅ¡kovų sudaryta teisinės pagalbos teikimo sutartis negali bÅ«ti pagrindu teigti, kad jų finansinė padėtis yra gera.Teismas formaliai vertino ieÅ¡kovų gaunamas pajamas, sveikatos bÅ«klę ir amžių.

I. S. N. konstatuotas 65 proc. darbingumas, dėl ko jis negali įsitvirtinti darbo rinkoje, jo vieninteles pajamas sudaro 757,27 Lt netekto darbingumo pensija, taip pat jis slaugo sunkiai sergančiÄ bei nepasikeliančiÄ dėl ligų iÅ¡ lovos motinÄ J. N.; jis jokių santaupų neturi. IeÅ¡kovė G. Z. yra garbingo amžiaus ir pragyvena taip pat tik iÅ¡ nedidelės 844,42 Lt pensijos. Tokia sunki turtinė padėtis tęsiasi jau ilgÄ laikÄ ir nėra jokio pagrindo manyti, kad ji pasikeis, todėl ieÅ¡kovams tokio didelio žyminio mokesčio sumokėjimas bÅ«tų itin didelė naÅ¡ta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria netenkintas ieÅ¡kovų praÅ¡ymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Atskirasis skundas netenkinamas.             Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba.

Pažymėtina, kad Å¡i teisė negali bÅ«ti aiÅ¡kinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du, nes teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

Ä®statymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių vieÅ¡ajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrÄ dalį valstybės iÅ¡laidų, skirtų teismams iÅ¡laikyti, skatinti Å¡alis ieÅ¡koti taikių ginčų sprendimo bÅ«dų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sÄ lygas ir tvarkÄ , kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo.

Teisę kreiptis teisminės gynybos asmenims, kurių sunki turtinė padėtis, užtikrina CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Å ios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realiÄ galimybę kreiptis į teismÄ tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties jis neturi galimybės sumokėti viso žyminio mokesčio. Šį klausimÄ teismas iÅ¡sprendžia, įvertinęs dalyvaujančio byloje asmens pateiktus ir kitus byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais.

Pažymėtina, kad asmuo, praÅ¡antis atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, privalo įrodyti tokio praÅ¡ymo pagrįstumÄ , t. y. įrodinėjimo pareiga tenka praÅ¡ymÄ pateikusiam asmeniui (CPK 12 str., 178 str.). Apie fizinio asmens turtinę padėtį ir jo finansines perspektyvas teismas sprendžia, įvertinęs fizinio asmens ir jo sutuoktinio turimÄ kilnojamÄ jį, nekilnojamÄ jį turtÄ bei vertybinių popierių vertę; lėšų, esančių kredito įstaigų sÄ skaitose, kitimÄ ; darbo užmokestį, dividendus ir kitokio pobÅ«džio pajamas, gautas per pastaruosius kelerius metus, bei pajamas, numatomas gauti netolimoje ateityje.Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovų pateikti įrodymai nėra pakankami konstatuoti ieÅ¡kovų sunkiÄ turtinę padėtį.

Tuo pačiu pabrėžtina, kad Å¡ioje stadijoje byla iÅ¡ esmės nėra sprendžiama, todėl procesiniam klausimui dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio nagrinėti nereikÅ¡minga atskirajame skunde nurodoma aplinkybė dėl atsakovo nesÄ Å¾iningumo. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, pateiktas ieÅ¡kinys yra ne dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, bet dėl sandorių nuginčijimo. Pirmu atveju ieÅ¡kovai nuo žyminio mokesčio atleidžiami CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Apeliantai tokias savo teises yra jau realizavę, o jų atitinkami ieškiniai, neapmokestinti žyminiu mokesčiu, buvo patenkinti baudžiamojoje byloje, jų pagrindu išduoti vykdomieji dokumentai ir pradėtas priverstinis išieškojimas (36-67 b. l.). Tuo tarpu antruoju atveju, ieškiniams pagal pareikštus reikalavimus dėl sandorių nuginčijimo, taikomos bendrosios apmokestinimo žyminiu mokesčiu ir atleidimo nuo jo taisyklės, jau aptartos aukščiau.Iš apeliantų pateiktų VĮ Registrų centro išrašų (81-88, 100-109 b. l.) matyti, jog apeliantui S. N. priklauso trys žemės sklypai (vienas jų – su statiniais), apeliantei G.

Z. priklauso du žemės sklypai, vienas jų taip pat su statiniais), apeliantai gauna atitinkamai apie 760 Lt ir 845 Lt dydžio pensijas (75-77, 98-99 b. l.). Apeliantai nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių kitų duomenų apie savo santuokinį statusÄ bei, tuo pačiu, jų Å¡eimų narių turtinę padėtį, iÅ¡laikytinius, turimas transporto priemones, akcijas, vertybinius popierius ar bet kokios rÅ«Å¡ies kitÄ turtÄ , iÅ¡ kurių teismas galėtų spręsti apie jų realiÄ turtinę padėtį.

Tokiais įrodymais taip pat galėtų bÅ«ti ir metinės deklaracijos, teiktos mokesčių inspekcijai. Nors apeliantas S. N. pateikė AB DNB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , neva patvirtinantį turimas lėšas, tačiau minėtas iÅ¡raÅ¡as nėra iÅ¡samus ir neatspindi tikrosios apelianto finansinės padėties, nes atspindi tik viename banke turimÄ sÄ skaitÄ ir už neilgÄ (pusės metų) laikotarpį. Apeliantas, remdamasis itin sunkia finansine padėtimi, turėjo pateikti duomenis patvirtinančius, jog jis neturi daugiau sÄ skaitų ne tik tame pačiame banke, bet ir kitose kredito įstaigose.

Tokie iÅ¡raÅ¡ai arba pažymos taip pat turėtų bÅ«ti suformuotos su atitinkama istorija. Tik iÅ¡ tokių duomenų galima bÅ«tų padaryti objektyviÄ iÅ¡vadÄ , apie ieÅ¡kovo realiai disponuojamų pajamų, materialinių iÅ¡teklių dydį.Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieÅ¡kovus sumokėti likusiÄ Å¾yminio mokesčio dalį, nustatė beveik 2000 Lt mažesnį mokėtinÄ Å¾yminį mokestį, nei buvo nurodę patys ieÅ¡kovai. Be to, iÅ¡ byloje esančių mokėjimo nurodymų matyti, jog apeliantai už apeliacinį skundÄ jau yra sumokėję po 144 Lt (93, 94 b. l.), todėl likęs pirmosios instancijos teismo nustatytas mokėtinas žyminis mokestis sudaro 6406 Lt.

Paminėtina ir tai, kad sprendžiant klausimÄ dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, įtakos gali turėti ir bendraieÅ¡kių daugeto faktas, kadangi dėl tokio jų procesinio bendrininkavimo padidėja ieÅ¡kovų galimybės susimokėti žyminį mokestį, nes kiekvienam iÅ¡ jų tenka tik dalis Å¡io mokesčio, t. y. kiekvienam ieÅ¡kovui sumažėja patiriama turtinė naÅ¡ta. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abu apeliantai turi galimybę už apeliacinį skundÄ sumokėti bendrÄ 6406 Lt sumÄ ir, tokiu bÅ«du, įgyvendinti teisę į teisminę gynybÄ .

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantų praÅ¡ymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė terminÄ sumokėti likusiÄ nesumokėtÄ Å¾yminio mokesčio dalį. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota contra spoliatorem prezumpcija, vadovaujantis kuria Å¡aliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymÄ , reikia laikyti egzistuojant tai Å¡aliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas bÅ«tų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2005).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , atskirojo skundo argumentai, kuriais ieÅ¡kovai įrodinėja, jog teismas netinkamai iÅ¡tyrė įrodymus apie jų turtinę padėtį, atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 12 ir 178 str.).Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog naudojimasis advokatų paslaugomis per se negali bÅ«ti vertinamas kaip užkertantis keliÄ naudotis CPK suteikta teise į atleidimÄ nuo dalies žyminio mokesčio dėl sunkios turtinės padėties. Tačiau konkrečiu atveju, atsižvelgiant į kitas nurodytas bylos aplinkybes, tai sudaro pagrindÄ manyti, jog apeliantų finansinė padėtis nėra labai sunki, jog visiÅ¡kai bÅ«tų patenkintas apeliantų praÅ¡ymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

TokiÄ iÅ¡vadÄ paremia ir aplinkybė, jog apeliantai, neva vieninteles pajamas turėdami tik iÅ¡ pensijų, nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo. Be to, apeliantai nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jiems mokėjimas už teisines paslaugas buvo atidėtas.Dėl kitų atskirajame skunde iÅ¡dėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie nėra susiję su ginčijama nutartimi.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, jog dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo nutartį.Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį sumokėjimo terminas pasibaigė, apeliantams nustatomas naujas terminas sumokėti žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį, kuria netenkintas ieÅ¡kovų S. N. ir G. Z. praÅ¡ymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, palikti nepakeistÄ .Nustatyti ieÅ¡kovams S. N. ir G. Z. terminÄ iki 2014 m. rugsėjo 20 d. sumokėti 6406 Lt likusiÄ Å¾yminio mokesčio dalį už ieÅ¡kinį bei pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinantį įrodymÄ .             Teisėjas                                                                              ArtÅ«ras Driukas