cc8c69ad-9dbc-44b7-b089-e431b0ff00ab · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-864-790/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00912-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.37; 3.3.1.19.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 8 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Å ulco ir Neringos Å vedienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Å .

A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K. A. ieÅ¡kinį atsakovams E. A. ir Å . A. dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybė ir jo padalijimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas K. A. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti jam bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/2 dalį B. M. Å . vardu registruoto turto, t. y. į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 21 300 Eur (toliau – Žemės sklypas), ir į statinius – gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 83 900 Eur (toliau – Gyvenamasis namas);

Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 4 010 Eur; Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 3 240 Eur; inžinerinius statinius (kiemo statinius), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 53 Eur, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau visi kartu vadinami – Turtas), ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad, bÅ«damas susituokęs su pirmÄ ja sutuoktine, su kuria santuoka oficialiai nutraukta (duomenys neskelbtini), pradėjo gyventi su B. M. Å ., susilaukė su ja dviejų vaikų. B. M. Å . (duomenys neskelbtini) mirė, ieÅ¡kovas iki mirties jÄ slaugė ir rÅ«pinosi. Nors ieÅ¡kovas oficialiai nebuvo sudaręs santuokos su B. M. Å ., jie faktiÅ¡kai gyveno santuokinį gyvenimÄ ir buvo sutarę, kad visas jų įgytas turtas bus bendra nuosavybė ir priklausys jiems lygiomis dalimis.

3. IeÅ¡kovas su B. M. Å . įsigijo 25 kv. m namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tačiau, siekdami pagerinti gyvenimo sÄ lygas, Å¡alia jo pradėjo statyti kitÄ namÄ , kurio statyba buvo baigta 2004 metais. Å is Gyvenamasis namas buvo įregistruotas B. M. Å . vardu. Po jos mirties (duomenys neskelbtini) notarų biure užvesta paveldėjo byla Nr. 76/2019, palikimÄ pagal įstatymÄ priėmė sÅ«nÅ«s atsakovai E. A. ir Å . A..

4. IeÅ¡kovo teigimu, jis su B. M. Å . kartu pragyveno daugiau kaip 35 metus, vedė bendrÄ Å«kį, siekė kartu įgyti TurtÄ , o vėliau kartu jį valdė, prižiÅ«rėjo ir juo rÅ«pinosi, todėl Turtas, nors ir registruotas B. M. Å . vardu, turėtų bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja daline jos ir ieÅ¡kovo nuosavybe. Pripažinus TurtÄ bendrÄ ja daline nuosavybe, ieÅ¡kovui pripažintina asmeninės nuosavybės teisė į 1/2 dalį Turto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.73 straipsnis).

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad ieÅ¡kiniu siekia įgyvendinti savo konstitucinę teisę į nuosavybę, o ne nesÄ Å¾iningai praturtėti. IeÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, kadangi jo pradžia skaičiuotina nuo ieÅ¡kovo ir B. M. Å . bendro gyvenimo pabaigos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino – ieÅ¡kovui K. A. pripažino bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/2 dalį B. M. Å .

Turto.

6. Teismas vertino, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudarė pagrindÄ teigti, jog ieÅ¡kovas ir B. M. Å ., abu dalyvavę versluose (veiklose), visÄ laikÄ nepertraukiamai kartu gyvendami kaip Å¡eima, augindami bendrus vaikus, neįgiję kito didelės vertės turto, savo uždirbtas pajamas naudojo bendram siekiui jungtinės veiklos pagrindu pasistatyti bendrus namus ir juose gyventi, jais rÅ«pintis ir juos prižiÅ«rėti. IeÅ¡kovas įrodė, kad jis vedė bendrÄ Å«kį su B. M. Å ., kad uždirbtos pajamos buvo naudojamos bendro Turto sukÅ«rimui, kad jis savo darbu ir pinigais prisidėjo įsigyjant TurtÄ ir vykdant statybas. Tokias iÅ¡vadas teismas padarė remdamasis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, nuotraukomis.

7. Teismas, remdamasis suformuota kasacinio teismo praktika, pažymėjo, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Tai, dėl kokių priežasčių K. A. ir B. M. Å . nebuvo įregistravę santuokos, nėra reikÅ¡minga, Å¡iuo atveju svarbios aplinkybės, patvirtinančios, kad Å¡ie asmenys kartu susilaukė dviejų vaikų, juos užaugino, auklėjo, gyveno kaip Å¡eima, uždirbtas pajamas naudojo bendriems tikslams.

8. Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovo Å . A. teiginius, kad ieÅ¡kovas ir B. M. Å . vedė atskirus gyvenimus, turėjo atskirus biudžetus ir faktiÅ¡kai gyveno ne kaip Å¡eima, o kaip savarankiÅ¡ki asmenys, B. M. Å . iÅ¡laikė ieÅ¡kovÄ , o jis nei lėšomis, nei darbu neprisidėjo prie Turto sukÅ«rimo, dalį pinigų Turtui įgyti padovanojo B. M. Å . motina. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovas savo darbu ir (ar) pinigais prisidėjo prie Turto įsigijimo, patvirtino pats ieÅ¡kovas teikdamas paaiÅ¡kinimus ir byloje apklausti liudytojai, kurie patvirtino, kad K.

A. dalyvavo Gyvenamojo namo statybose, pats atliko dalį statybos darbų, pirko reikalingus daiktus, kartu su B. M. Å . bendrais pinigais atsiskaitydavo už statybines medžiagas. Be to, teismas nustatė, kad tiek ieÅ¡kovo, tiek B. M. Å . pajamos buvo panaÅ¡aus dydžio – B. M. Å . kartu su K. A. vykdė kailių verslÄ , K. A. papildomai turėjo automobilių variklių remonto verslÄ , vertėsi prekyba automobiliais, cigarečių ir kuro pardavimu, kartu su B. M. Å . važiuodavo pardavinėti prekių į užsienį.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo Å . A. argumentus, kad dalį pinigų Turtui suteikė B. M. Å . motina, nenustatęs Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ir liudytojams paaiÅ¡kinus, jog B. M. Å . tėvai neturėjo pajamų, kurias galėtų padovanoti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 9. Apeliaciniame skunde atsakovas Å . A. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti arba bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 9.1. Civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta Å¡aliÅ¡ko ir neobjektyvaus teismo, tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas ir byla dėl Å¡ios priežasties grÄ Å¾intina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Skundžiamu sprendimu byla nagrinėta antrÄ kartÄ â€“ nagrinėjant bylÄ pirmÄ kartÄ , Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾ino bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

SkundžiamÄ sprendimÄ priėmusi teisėja, nagrinėdama bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismo posėdyje, nurodė, kad „nėra kÄ Äia nagrinėti, viskas yra iÅ¡sakyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje“. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė tik dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė ir įvertinti įrodymai. Teisėja, nagrinėdama bylÄ , buvo suinteresuota palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo priėmimu.

IÅ¡ vieÅ¡ai pateikiamos informacijos atsakovui tapo žinoma, kad teisėjÄ jos asmeninėse bylose atstovauja advokatas, dirbantis vienoje kontoroje su ieÅ¡kovo atstovu. Teisėja bylos nagrinėjimo metu atsakovo Å . A. atstovei neleido užduoti klausimų liudytojams, kurie keitė parodymus, tuo tarpu ieÅ¡kovo atstovams buvo leidžiama užduoti klausimus. 9.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino jungtinę veiklÄ reglamentuojančias teisės aktų nuostatas nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, nesilaikė kasacinio teismo suformuotos praktikos, pažeidė protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus.

Turtas buvo asmeninė B. M. Å . nuosavybė, Å¡iÄ aplinkybę žinojo tiek ieÅ¡kovas, tiek jų vaikai (atsakovai). IeÅ¡kovas K. A. taip pat turėjo asmeninio turto – dar gyvendamas su B. M. Å . jis buvo įsigijęs butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį skubiai pardavė po B. M. Å . mirties. Atsakovas neprieÅ¡tarauja, kad tėvas (ieÅ¡kovas) gyventų Gyvenamajame name ir sutinka tartis dėl taikos sutarties tokiomis sÄ lygomis, tačiau ieÅ¡kovo tai netenkina. Nors mirus B. M. Å . buvo sutarta, kad atsakovai TurtÄ pasidalys per pusę, Å .

A. atlikus Gyvenamojo namo remontÄ ir investavus 20 000 Eur, ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį. 9.3. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas gyveno kartu su B. M. Å . ir susilaukė dviejų vaikų, savaime nėra pagrindas konstatuoti buvus susitarimÄ dėl jungtinės veiklos. IeÅ¡kovas neįrodė kasacinio teismo praktikoje nurodytų sÄ lygų, pagal kurias kartu gyvenančių, bet nesusituokusių asmenų, turtas, registruotas vieno asmens vardu, gali bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja daline nuosavybe. Teismas netyrė susitarimo dėl jungtinės veiklos sÄ lygų ir nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naÅ¡tÄ atsakovui Å .

A., nurodydamas, kad bÅ«tent jis privalėjo įrodinėti aplinkybes, iÅ¡ kokių lėšų B. M. Å . įsigijo TurtÄ . IeÅ¡kovas nepateikė nei vieno raÅ¡ytinio įrodymo, patvirtinančio, kad jis prisidėjo prie Turto sukÅ«rimo ar įgijimo. Teismo vertinti liudytojų parodymai ir nuotraukos patvirtina ieÅ¡kovo ir B. M. Å . bendravimÄ ir gyvenimÄ kartu, tačiau ne jungtinės veiklos egzistavimÄ . Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ dėl jungtinės veiklos, byloje apklausti liudytojai taip pat negalėjo paaiÅ¡kinti, iÅ¡ kokių lėšų buvo įgytas Turtas. 9.4.

Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Konstatuodamas jungtinės veiklos sutarties faktÄ , teismas vadovavosi prieÅ¡taringais, nenuosekliais ir neinformatyviais liudytojų parodymais ir nevertino kitų byloje esančių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas ir B. M. Å . nebuvo sutarę dėl jungtinės veiklos. Teismas nevertino Turto įsigijimo aplinkybių ir pirminių sandorių, kurie patvirtina, kad Turtas įgytas už asmenines B. M. Å . lėšas. Pirminio sandorio Å¡alimi buvo tik B. M.

Å .; jeigu ieÅ¡kovas bent iÅ¡ dalies bÅ«tų prisidėjęs prie Turto įgijimo, jis bÅ«tų bent dalinai įgijęs TurtÄ savo vardu. Teismas nevertino aplinkybių, kad 2004 m. spalio 27 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi B. M. Å . įsigijo Žemės sklypÄ už investicinius čekius, t. y. asmenines lėšas. IeÅ¡kovo bylos nagrinėjimo metu duoti paaiÅ¡kinimai taip pat patvirtina, kad jis buvo sutaręs su B. M. Å . nesudaryti santuokos, taigi, jam buvo suprantamos santuokos nesudarymo pasekmės ir aplinkybė, kad Turtas priklauso tik B. M.

Å .. Teismas nevertino aplinkybių, kad ieÅ¡kovas turėjo ir kÅ«rė savo turtÄ â€“ gyvendamas su B. M. Å ., 1992 m. rugsėjo 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi jis nuosavybės teise įgijo butÄ . Aplinkybė, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek B. M. Å . atskirai įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ savo vardu patvirtina, kad tarp jų buvo susiklostęs atskiras turto režimas. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas sudarytų prielaidas teigti, kad ieÅ¡kovo butas, kurį jis pardavė iki bylos iÅ¡kėlimo, taip pat yra dalinė B. M.

Š. ir ieškovo nuosavybė. 9.5. Teismas nevertino aplinkybių, kad ieškovas nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, pagrindžiančio, kad asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie Gyvenamojo namo ir prie jo esančio ūkinio pastato statybų. Jeigu ieškovas pirko statybines medžiagas, jis turėtų išlikusius šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Teismas nevertino aplinkybių, kad ieškovas per daugiau nei 30 metų niekada nesielgė kaip Turto savininkas – jo neišlaikė, nesirūpino jo einamuoju remontu, nemokėjo mokesčių ir net darbu neprisidėjo prie ūkio išlaikymo.

Iki tol, kol B. M. Å . susirgo, visi bÅ«sto eksploatavimo mokesčiai buvo mokami iÅ¡ jos banko sÄ skaitos, o vėliau buvo mokami atsakovo Å . A. ir jo sutuoktinės lėšomis. Byloje pateikti duomenys patvirtina minimalias ieÅ¡kovo pajamas, taip pat aplinkybę, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ kitos santuokos turėjo dar du vaikus, kuriuos reikėjo iÅ¡laikyti, taigi, ieÅ¡kovas neturėjo lėšų nupirkti ir pastatyti GyvenamÄ jį namÄ . 9.6. B. M. Å . susirgus, Å¡alys sudarė žodinį susitarimÄ , kad visas Turtas bus dalijamas per pusę tarp vaikų (atsakovų).

Vykdydamas minėtÄ susitarimÄ , apeliantas savo lėšomis faktiÅ¡kai atidalijo GyvenamÄ jį namÄ Ä¯ dvi dalis – jo antrame aukÅ¡te lieka gyventi apeliantas su Å¡eima, o pirmas namo aukÅ¡tas atitenka atsakovui E. A., Å¡ioje namo dalyje lieka gyventi ieÅ¡kovas. Vykdydamas šį susitarimÄ , apeliantas investavo 20 000 Eur. Minėtoms investicijoms Å . A. pasiėmė vartojimo paskolÄ . Todėl ieÅ¡kovas dar esant gyvai B. M. Å . nepretendavo į TurtÄ ir savo veiksmais patvirtino, kad tai yra tik B. M.

Å . nuosavybė. Po B. M. Å . mirties ieÅ¡kovas nesikreipė į notarÄ , neteikė pretenzijų dėl Turto. Nei vienas ieÅ¡kovo pakviestas liudytojas nepatvirtino, kad ieÅ¡kovas investavo į GyvenamÄ jį namÄ lėšas, nes Å¡ių aplinkybių nežinojo. 9.7. Po B. M. Å . mirties atsakovui Å . A. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į 1/2 dalį Turto, todėl ieÅ¡kovas, visų pirma, turėtų jį nuginčyti. Paveldėjimo teisės liudijimas nuginčijamas per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos.

10. Atsiliepime į atsakovo Å . A. apeliacinį skundÄ atsakovas E. A. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsakovas nurodo, kad byloje nebuvo ginčo dėl aplinkybės, jog ieÅ¡kovas ir B. M. Å . ilgus metus gyveno kartu. E. A. nėra žinomos aplinkybės, paneigiančios Å¡ių asmenų bendro Å«kio vedimÄ , turto įgijimÄ , turto iÅ¡laikymÄ abiejų lėšomis, darbu. IeÅ¡kovas, B. M. Å . ir atsakovai visÄ laikÄ gyveno kaip Å¡eima tėvų įgytame ir statytame Gyvenamajame name. Abu tėvai pagal savo užimtumÄ ir iÅ¡gales visÄ laikÄ kartu rÅ«pinosi ne tik vaikais (atsakovais), tačiau ir bendru Turtu, jį prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius, remontavo.

Tėvų elgesys akivaizdžiai demonstravo, kad Turtas yra bendras Å¡eimos turtas, lygiomis teisėmis priklausantis abiems tėvams, abu tėvai elgėsi kaip jo savininkai ir niekada nebuvo kilęs klausimas, kad Turtas priklauso ar turėtų priklausyti tik vienam iÅ¡ jų. Negali susiklostyti tokia situacija, kad ieÅ¡kovas ir B. M. Å ., iÅ¡auginę du sÅ«nus, visÄ laikÄ ginčo Turte gyvendami kaip Å¡eima ir vesdami bendrÄ Å«kį, kartu statydami GyvenamÄ jį namÄ ir garaÅ¾Ä , atsidurtų nelygiavertėje situacijoje Turto padalijimo atveju.

11. Atsiliepime į atsakovo Å . A. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas K. A. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 11.1. Teismas nebuvo Å¡aliÅ¡kas. IÅ¡ 2021 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o matyti, kad teisėja, siÅ«lydama Å¡alims apsvarstyti galimybę bylÄ užbaigti taikiai, nurodė, jog „<...> apeliacinės instancijos teismo nutartyje <...> iÅ¡spręsti klausimai dėl ieÅ¡kinio senaties, klausimas dėl to, ar galima ginÄÄ spręsti taip pat iÅ¡spręstas <...>“.

PrieÅ¡ingai negu teigiama apeliaciniame skunde, teisėja nenurodė savo iÅ¡ankstinio nusistatymo, kaip byla bus iÅ¡nagrinėta. Tai, kad teisėja posėdžio metu vertino, jog liudytojas jau atsakė į apelianto atstovės užduotus klausimus, nesudaro pagrindo vertinti tokių veiksmų kaip trukdymo naudotis proceso dalyvių teisėms ir abejoti bylÄ nagrinėjančios teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu. Be to, apelianto atstovė teismo posėdyje apklausiamus liudytojus, kurių parodymai neatitiko jo pozicijos ir nebuvo jam naudingi, nekorektiÅ¡kai pertraukdavo, pakartotinai užduodavo tuos pačius klausimus, komentuodavo liudytojų parodymus, kritikavo jų atsakymus, todėl bylÄ nagrinėjanti teisėja, vadovaudama procesui, turėjo teisę pateikti pastabas.

IeÅ¡kovo atstovas bylos nagrinėjimo metu ir (ar) anksčiau niekada nebuvo susijęs atstovavimo santykiais su bylÄ nagrinėjusia teisėja. Aplinkybė, kad teisėja praeityje (prieÅ¡ kelerius metus) buvo sudariusi atstovavimo sutartį su kitu advokatų kontoroje dirbančiu advokatu, negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindžianti teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ . Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas nutartimi iÅ¡sprendė klausimÄ dėl teisėjos nuÅ¡alinimo ir pareiÅ¡kimÄ atmetė. 11.2.

Turtas yra sukurtas ieÅ¡kovo ir B. M. Å . bendromis lėšomis ir darbu. IeÅ¡kovas ir B. M. Å . buvo faktiniais sutuoktiniais, gyveno kartu daugiau nei 35 metus, vedė bendrÄ Å«kį, todėl yra įrodytos visos sÄ lygos pripažinti ieÅ¡kovo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/2 dalį Turto. Kartu gyvendami ieÅ¡kovas ir B. M. Å . savo tarpusavio santykių nesistengė įforminti raÅ¡ytine tvarka, t. y. nepasirašė jungtinės veiklos sutarčių ar kitų analogiÅ¡ko pobÅ«džio dokumentų.

Tačiau, prieÅ¡ingai negu įrodinėja atsakovas, tokios faktinės aplinkybės nereiÅ¡kia jungtinės veiklos nebuvimo ir teismas jungtinės veiklos faktÄ gali nustatyti iÅ¡ kitų įrodymų (Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų ir t. t.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas ir atsakovų motina Turte nepertraukiamai gyveno nuo pat jo įgijimo 1983 metais iki M. B. Å . mirties. K. A. ir M. B. Å . Å¡iuo laikotarpiu niekada nebuvo iÅ¡siskyrę ir negyveno atskirai. Faktinę aplinkybę dėl bendro Å¡eimyninio gyvenimo ir bendro Å«kio vedimo patvirtino byloje apklausti liudytojai ir pateiktos K.

A. ir B. M. Å . bendro gyvenimo, kelionių, atostogų, Å¡venčių nuotraukos. 11.3. Faktinės santuokos metu ieÅ¡kovas su B. M. Å . siekė sukurti ir sukÅ«rė tarpusavio turtinius santykius, bÅ«dingus asmenims, gyvenantiems santuokoje. IeÅ¡kovas įrodė aplinkybę, kad kartu su B. M. Å . įsigijo nedidelį namÄ su Å¡alia buvusiais Å«kiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), vėliau iÅ¡ bendrų lėšų, bendru darbu pastatė garaÅ¾Ä , paskui – GyvenamÄ jį namÄ .

Å alims susitarus, pradžioje buvo statomas garažas tam, kad ieÅ¡kovas galėtų vykdyti automobilių variklių remontÄ ir iÅ¡ to uždirbti papildomų pajamų, reikalingų Gyvenamojo namo statyboms vykdyti. Bendras siekis iÅ¡ gaunamų pajamų kartu įsigyti (pastatyti) TurtÄ ir jame visÄ laikÄ gyventi kaip Å¡eima, gerinti Å¡eimos buities sÄ lygas, atitiko abiejų faktinių sutuoktinių poreikius, tokiu bÅ«du jungtinės veiklos pagrindu buvo sukurtas Turtas, esantis Å¡eimos turtu. 11.4. Faktinę aplinkybę, kad ieÅ¡kovas pinigais ir darbu prisidėjo prie Turto įsigijimo (statybų) patvirtino byloje apklaustas ieÅ¡kovas ir liudytojai.

Didžioji dalis liudytojų patvirtino, kad K. A. ir B. M. Å . vedė bendrÄ Å«kį, bendrai įsigijo GyvenamÄ jį namÄ , kad K. A. dalyvavo jungtinėje veikloje prisidėdamas savo asmeniniu darbu ir uždirbtomis pajamomis. Atsakovas Å . A. taip pat nepateikė prieÅ¡ingų įrodymų – kvitų, sÄ skaitų faktÅ«rų ir kitų dokumentų, kad medžiagas ir darbus pirko iÅ¡skirtinai M. B. Å . ir tai darė iÅ¡ savo asmeninių pinigų. Byloje nėra įrodyta, kad dalį pinigų Gyvenamajam namui įsigyti B. M.

Å . padovanojo motina. Liudytojas A. Å . nurodė, kad tėvai neturėjo iÅ¡ ko padėti B. M. Å . ir negalėjo dovanoti pinigų. Tiek ieÅ¡kovo, tiek B. M. Å . gautos pajamos buvo panaÅ¡aus dydžio. Liudytojų parodymai įrodo, kad B. M. Å . kartu su K. A. vykdė kailių verslÄ , K. A. papildomai turėjo automobilių variklių remonto verslÄ , vertėsi automobilių prekyba, cigarečių ir kuro pardavimu, kartu su B. M. Å . važiuodavo parduoti prekių į užsienį. Taigi, tiek ieÅ¡kovas, tiek B. M.

Å . turėjo papildomų pajamų iÅ¡ verslo, todėl turėjo realiÄ galimybę finansiÅ¡kai prisidėti prie Gyvenamojo namo įsigijimo ir statybų ne tik iÅ¡ gaunamo atlyginimo, tačiau ir iÅ¡ verslo. Liudytojai patvirtino, kad K. A. iÅ¡ nurodytų veiklų uždirbdavo dideles pinigų sumas. 11.5. PrieÅ¡ingai nei nurodo atsakovas, ieÅ¡kovas kartu su B. M. Å . įsigijo TurtÄ , rÅ«pinosi jo statybomis, kartu su B. M. Å . organizavo projektavimo procesÄ , samdė profesionalus statyboms, taip pat prižiÅ«rėtojÄ , statomas garažas buvo pritaikytas bÅ«tent ieÅ¡kovo vykdomai veiklai (automobilių remontui).

VisÄ laikÄ ieÅ¡kovas (tiek pats, tiek samdydamas kitus asmenis) kartu su B. M. Å . vykdė Turto einamÄ jį remontÄ ir iÅ¡laikė Å«kį. Kadangi K. A. ir B. M. Å . vedė bendrÄ Å«kį, uždirbtas pajamas naudojo bendrai. Sugyventinių pajamos laikytinos bendromis pajamomis, todėl bet kuriam iÅ¡ jų apmokėjus sÄ skaitÄ už turto iÅ¡laikymÄ , laikoma, kad Å¡i prievolė yra įvykdyta bendrais Å¡eimos pinigais (abiejų sugyventinių pinigais). 11.6. IeÅ¡kovas neturi įsigijęs jokio brangaus turto (nekilnojamojo ar kilnojamojo).

Nors ieÅ¡kovas pagal 1992 m. rugsėjo 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį turėjo įsigijęs butÄ , iÅ¡ esmės Å¡is butas buvo dovanotas ieÅ¡kovo motinos, t. y. už butÄ 9 079 rublių suma buvo sumokėta vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei tikslinėmis kompensacijomis (motinos dovanotais investiciniais čekiais), ir tik nedidelė likusi suma (1 261 rublių) buvo sumokėta pinigais. Dėl Å¡io buto nuosavybės teisių pripažinimo byloje nėra pareikÅ¡ta jokių reikalavimų, butas nėra įgytas ar pastatytas bendru K.

A. ir B. M. Š. darbu ar pinigais, todėl apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl minėto buto nėra susiję su pareikštais reikalavimais dėl Turto. 11.7. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas ir B. M. Š. nesudarė santuokos, nes gyveno atskirus gyvenimus. Byloje yra priešingas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai – liudytojų parodymai ir šalių paaiškinimai dėl bendro gyvenimo, bendro ūkio vedimo, bendro Turto statymo. Visuotinai žinoma, kad vienišai motinai buvo suteikiamos atitinkamos lengvatos, šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. 11.8.

Atsakovo Å . A. nurodomi susitarimai dėl gyvenimo Gyvenamajame name nėra reikÅ¡mingi nagrinėjamos bylos kontekste. Å is susitarimas apėmė ne nuosavybės, o faktinio gyvenimo klausimus, todėl tokios aplinkybės neturi įtakos nuosavybės teisės pripažinimui ar modifikavimui, toks susitarimas nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas pripažino neturintis teisės į TurtÄ . Nurodydamas, kad tarėsi su ieÅ¡kovu dėl Turto padalijimo, atsakovas patvirtina, jog ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai yra Turto bendraturtis. 11.9.

Lietuvos apeliacinis teismas, panaikindamas Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ ir perduodamas bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, konstatavo, kad ieÅ¡kovo pasirinktas teisių gynimo bÅ«das yra galimas nepriklausomai nuo Turto, kaip palikimo objekto, paveldėjimo fakto. IeÅ¡kovas yra pasirinkęs tinkamÄ bÅ«dÄ ginti savo pažeistas teises ir nėra praleidęs ieÅ¡kinio senaties termino. 11.10. Atsakovo Å . A. apeliaciniame skunde pateikta liudytojų parodymų santrauka yra atsakovo interpretacija, o ne tikslios liudytojų parodymų citatos, todėl jomis neturėtų bÅ«ti vadovaujamasi nagrinėjant civilinę bylÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (plačiau žr.

šios nutarties 17–26 punktus) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės 13. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir B. M. Š. nesudarę santuokos kartu gyveno daugiau nei 34 metus. Tokias aplinkybes patvirtina, be kita ko, pačių šalių pateikti paaiškinimai ir byloje apklaustų liudytojų parodymai. Gyvendami kartu, ieškovas ir B. M.

Å . susilaukė dviejų sÅ«nų: (duomenys neskelbtini) metais gimė atsakovas E. A., (duomenys neskelbtini) metais – atsakovas Å . A.. Gyvendama kartu su ieÅ¡kovu, B. M. Å . įgijo šį nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris vieÅ¡ajame registre buvo įregistruotas kaip jos nuosavybė: 13.1. 1983 m. liepos 5 d. B. M. Å . sudarė sutartį, kurios pagrindu įgijo 22,20 kv. m naudingojo ploto gyvenamÄ jį namÄ , taip pat Å«kio pastatÄ ir kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad pastatai buvo parduoti už 2 000 rublių, kuriuos turto pardavėja gavo iÅ¡ pirkėjos B. M.

Å . prieÅ¡ joms pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį (sutarties 1 ir 2 punktai). Byloje pateikti duomenys iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro ir kadastrinių matavimų byla, taip pat Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad vėliau B. M. Å . įgytoje valdoje buvo pastatytas 273,17 kv. m ploto Gyvenamasis namas, kuris buvo įregistruotas vieÅ¡ajame registre 2004 m. balandžio 26 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu; 13.2. 2004 m. spalio 27 d. B. M. Å . sudarė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įgijo 804 kv. m ploto kitos paskirties Žemės sklypÄ .

Sutartyje nurodyta, kad perkamo žemės sklypo kaina (įskaitant jos priedÄ dėl inžinerinių statinių) sudaro 14 624,80 Lt, jo indeksuota kaina – 23 018,56 Lt, B. M. Å . už perkamÄ Å½emės sklypÄ sumokėjo 100,17 Lt investiciniais čekiais (valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties 1, 3.1, 4 punktai). 14. (duomenys neskelbtini) B. M. Å . mirė. Po jos mirties atsiradusį palikimÄ lygiomis dalimis (po 1/2 dalį) priėmė palikėjos sÅ«nÅ«s – atsakovai E. A. ir Å .

A.. IeÅ¡kovas, manydamas, kad Å¡ios nutarties 13.1–13.2 papunkčiuose nurodytas Turtas buvo įgytas ir sukurtas bendromis jo ir mirusiosios B. M. Å . pastangomis ir lėšomis, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti jam nuosavybės teisę į 1/2 dalį Turto. Grįsdamas tokius reikalavimus, ieÅ¡kovas nurodė, kad, nors jis ir B. M. Å . nebuvo sudarę santuokos, jie faktiÅ¡kai gyveno kartu kaip sutuoktiniai, vedė bendrÄ Å«kį ir siekė bendrai įgyti TurtÄ .

15. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kovo reikalavimus. Teismas nurodė, kad: 1) ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ ; 2) ieÅ¡kovas pasirinko netinkamÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ jis praÅ¡o pripažinti nuosavybės teisę į TurtÄ , teisėtai priklausantį atsakovams (B. M. Å . įpėdiniams), nekvestionuodamas Å¡ių asmenų teisės į TurtÄ . Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi panaikino šį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , konstatavęs, kad, prieÅ¡ingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju kreipėsi į teismÄ nepraleidęs ieÅ¡kinio senaties termino ir kad jo pasirinktas teisių gynimo bÅ«das yra galimas.

Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs nepagrįstas iÅ¡vadas dėl pirmiau minėtų aplinkybių, nevertino kitų bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog teismas neatskleidė Å¡io ginčo esmės, todėl, panaikinęs teismo sprendimÄ , perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

16. Pakartotinai iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo inicijuotÄ bylÄ , pirmosios instancijos teismas patenkino ieÅ¡kinio reikalavimus ir pripažino ieÅ¡kovui teisę į 1/2 dalį Turto. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas ir B. M. Å ., gyvendami kartu kaip Å¡eima ir augindami bendrus vaikus, abu vykdydami verslo veiklÄ , neįgiję kito didelės vertės turto, savo uždirbtas pajamas naudojo siekdami bendrai pastatyti GyvenamÄ jį namÄ ir jame gyventi.

Atsakovas Å . A., nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė dėl jo apeliacinį skundÄ . Atsakovas nurodė, kad: 1) bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas; 2) teismas netinkamai aiÅ¡kino Å¡iam ginčui aktualias teisės normas ir teismų praktikÄ , neįvertino arba įvertino netinkamai bylai reikÅ¡mingus įrodymus. Dėl bylÄ iÅ¡nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo (ne)Å¡aliÅ¡kumo 17. Asmens teisė, kad jo ginÄÄ iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas – tai viena iÅ¡ tinkamo teismo proceso garantijų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sÄ lyga (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimÄ ).

18. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis Å¡ia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo ar teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas turi bÅ«ti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Asmeninis neÅ¡aliÅ¡kumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieÅ¡taraujančių įrodymų. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).

Objektyvusis testas paprastai yra susijęs su hierarchinių ar kitų ryÅ¡ių tarp teisėjo ir proceso dalyvių nustatymu arba to paties asmens skirtingų funkcijų vykdymu teisminiame procese (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieÅ¡ KiprÄ , peticijos Nr. 73797/01). Taikant šį testÄ didelė reikÅ¡mė suteikiama suinteresuoto asmens požiÅ«riui, objektyvaus stebėtojo nuogÄ stavimams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieÅ¡ MaltÄ , peticijos Nr. 17056/06).

Kita vertus, nors asmens nuogÄ stavimai yra svarbÅ«s, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo. LemiamÄ reikÅ¡mę Å¡iuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogÄ stavimai gali bÅ«ti laikomi objektyviai pateisinamais (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiÅ¡kimo Nr. 33958/96, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022).

19. Teisė į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nuÅ¡alinimo institutÄ . CPK 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylÄ ir turi bÅ«ti nuÅ¡alinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų neÅ¡aliÅ¡kumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali bÅ«ti pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas yra iÅ¡dėstyti CPK 65 straipsnyje.

Teisėjo pareiga nusiÅ¡alinti aptariamoje nuostatoje yra siejama daugiausiai su situacijomis, kai pats teisėjas ar su juo susiję asmenys turi suinteresuotumÄ bylos baigtimi, kai teismo sprendimas turės įtakos Å¡ių asmenų teisėms ir pareigoms, taip pat tais atvejais, kai teisėjas jau galėjo susidaryti iÅ¡ankstinę nuomonę dėl ginčo baigties (kai jis dalyvavo nagrinėjant bylÄ Å¾emesniosios ar aukÅ¡tesniosios instancijos teisme, dalyvavo byloje kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas, vykdė mediacijÄ ).

CPK 66 straipsnyje nustatyta, kad be CPK 65 straipsnyje nustatytų pagrindų, teisėjas privalo nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali bÅ«ti pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas taip pat ir kitais atvejais, jeigu yra kitų aplinkybių, keliančių abejonių dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo. Tai reiÅ¡kia, kad CPK pateiktas teismo nuÅ¡alinimo pagrindų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis ir Å¡is institutas turi bÅ«ti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai egzistuoja aplinkybės, nors ir nenurodytos CPK 65 straipsnyje, bet sudarančios pakankamÄ pagrindÄ abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu ir jo galimybe objektyviai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

20. CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad aplinkybė, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ . Kasacinio teismo praktikoje Å¡iuo aspektu yra laikomasi pozicijos, kad teismo sudėtis buvo teisėta, kai nagrinėjant civilinę bylÄ nebuvo pažeisti teismo sudėčiai keliami reikalavimai, buvo užtikrintas teisėjų ir teismų nepriklausomumo bei neÅ¡aliÅ¡kumo principų įgyvendinimas, o civilinė byla buvo iÅ¡nagrinėta teisėjo (teisėjų kolegijos), turinčio įstatymo nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus.

Savo ruožtu konstatuoti teismo sudėtį esant neteisėtÄ bÅ«tų galima tuo atveju, jeigu bylÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija bÅ«tų sudaryta pažeidžiant CPK 62 straipsnio reikalavimus, teismo procesinį sprendimÄ bÅ«tų priėmęs ir pasirašęs teisėjas (teisėjai), nesantis pagal CPK 62 straipsnį sudarytos teisėjų kolegijos nariu, taip pat jei konkreti teisėjų kolegijos sudėtis pažeistų CPK 71 straipsnyje nustatytÄ draudimÄ teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylÄ ar teisėjas nagrinėtų bylÄ esant CPK 65 ir 66 straipsniuose nustatytiems teisėjo nuÅ¡alinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2021).

Taigi, teisėjo, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių, nenusiÅ¡alinimas nuo bylos nagrinėjimo sudaro besÄ lyginį pagrindÄ panaikinti teismo sprendimÄ ir pakartoti teismo procesÄ .

21. Atsakovas Å . A. apeliaciniame skunde nurodo, kad Å¡iuo atveju egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas. TokiÄ pozicijÄ atsakovas grindžia Å¡iomis aplinkybėmis: 1) bylÄ iÅ¡nagrinėjusi teisėja yra susijusi su advokatų kontora, atstovavusia ieÅ¡kovo interesams – teisėjÄ siejo atstovavimo santykiai su advokatu, dirbančiu toje pačioje kontoroje, kurioje dirba ir ieÅ¡kovo atstovas; 2) bylÄ iÅ¡nagrinėjusi teisėja tik prasidėjus teismo procesui iÅ¡reiÅ¡kė iÅ¡ankstinę nuomonę dėl ginčo baigties – teisėja nurodė, kad po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuria byla buvo grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priėmimo, Å¡ioje byloje viskas yra aiÅ¡ku; 3) teisėja netinkamai vadovavo procesui, neleido apelianto atstovei užduoti klausimus liudytojams, priimdama sprendimÄ nevertino ir net nepaminėjo daug bylai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingų įrodymų.

Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apelianto iÅ¡dėstyti nuogÄ stavimai nėra pagrįsti ir nesudaro pagrindo abejoti bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teismo neÅ¡aliÅ¡kumu.

22. IÅ¡ apelianto byloje pateiktų duomenų ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, kurioje Å¡iÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusios teisėjos interesams atstovavo advokatas, dirbantis toje pačioje advokatų kontoroje, kurioje dirba ir ieÅ¡kovo atstovas. Å iÄ aplinkybę atsiliepime į apeliacinį skundÄ patvirtino ir pats ieÅ¡kovas (jo atstovas). Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų, minėta civilinė byla, kurioje dalyvavo Å¡iÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusi teisėja, buvo iÅ¡nagrinėta Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimu.

Be to, iÅ¡ Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjusios teisėjos, kaip nukentėjusiosios, interesams Å¡is advokatas atstovavo Kauno apylinkės teisme 2019 m. liepos mėn. iÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės savaime nepatvirtina, kad Å¡iuos asmenis sieja artimi ryÅ¡iai, todėl teisėja gali stokoti neÅ¡aliÅ¡kumo ir siekti priimti ieÅ¡kovui (jo atstovui) palankų sprendimÄ .

Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjusiÄ teisėjÄ ir jos interesams anksčiau atstovavusį advokatÄ ar juo labiau ieÅ¡kovo interesams Å¡ioje byloje atstovaujantį advokatÄ siejo tarpusavio ryÅ¡iai, kad Å¡ie asmenys artimai bendrauja ir pan. Atsakovo Å . A. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad teisėja yra gerai pažįstama su advokatu, vykdančiu veiklÄ toje pačioje kontoroje, kurioje dirba ieÅ¡kovo atstovas ir kad daugumoje bylų, kuriose atstovauja minėtas advokatas, teisėja priima jam palankius sprendimus, yra nepagrįsti jokiais įrodymais ir vertintini kaip deklaratyvÅ«s.

23. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, Å¡iuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija yra panaÅ¡i į situacijÄ , kuri buvo iÅ¡spręsta kasacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-421/2019. IÅ¡ nurodytoje kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, jog minėtoje byloje klausimas dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo kilo dėl to, kad vienos iÅ¡ bylÄ nagrinėjančių teisėjų sutuoktinis dirbo advokatų kontoroje, kurioje dirba advokatai, atstovavę byloje dalyvaujantiems asmenims tiek Å¡ioje byloje, tiek ir kitose bylose tarp tų pačių Å¡alių.

Teismas nustatė, kad tai, jog toks artimas teisėjos, nagrinėjančios bylÄ apeliacine tvarka, Å¡eimos narys, kaip sutuoktinis, turėjo glaudžius darbo ryÅ¡ius su teisininkais, atstovaujančiais ieÅ¡kovo oponentams toje pačioje byloje, susilpnino apeliacinės instancijos teismo neÅ¡aliÅ¡kumÄ , taip pat sukėlė ieÅ¡kovui abejonių dėl realaus jo teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismÄ Ä¯gyvendinimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjusiÄ teisėjÄ ir kurį nors iÅ¡ asmenų, dirbančių kartu su ieÅ¡kovo atstovu, bÅ«tų, sieję Å¡eimos, giminystės ryÅ¡iai, taip pat byloje, kaip minėta, nėra duomenų ir apie kitus Å¡iuos asmenis galimai siejančius artimus ryÅ¡ius, bet tik yra pateikti duomenys, kad teisėja buvo pasitelkusi vienÄ iÅ¡ advokatų kontoroje dirbančių advokatų atstovauti jos interesams prieÅ¡ keletÄ ar keliolika metų pasibaigusiuose teismo procesuose.

24. BylÄ iÅ¡nagrinėjusio teismo galimo neobjektyvumo ir Å¡aliÅ¡kumo nepatvirtina ir kita apelianto nurodyta aplinkybė, kad teisėja dar tik prasidėjus teismo procesui, 2021 m. lapkričio 22 d. vykusiame teismo posėdyje iÅ¡reiÅ¡kė iÅ¡ankstinę pozicijÄ dėl ginčo baigties. Kaip minėta pirmiau, Å¡i byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama du kartus, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , panaikino Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ ir perdavė bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui konstatavęs, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ nepraleidęs ieÅ¡kinio senaties termino ir kad jo pasirinktas teisių gynimo bÅ«das yra galimas susiklosčiusioje situacijoje.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad apelianto nurodytame teismo posėdyje teisėja, siÅ«lydama Å¡alims dar kartÄ apsvarstyti galimybę iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai, nurodė, jog Å¡iuo atveju byloje jau yra iÅ¡spręsti pirmiau minėti klausimai dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo ir ieÅ¡kovo pasirinkto teisių gynimo bÅ«do tinkamumo, taip pat yra įvardyta kasacinio teismo nutartis, kuria teismas turėtų vadovautis nagrinėdamas bylÄ (2021 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 02 min. 50 sek.–04 min. 03 sek.).

Taigi, teisėja Å¡iuo atveju nurodė, kad byloje turės bÅ«ti vadovaujamasi apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytomis iÅ¡vadomis, kurių atsakovai neskundė kasacine tvarka. Tačiau nei minėtame teismo posėdyje teisėjos iÅ¡dėstyti teiginiai, nei kiti byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo vertinti, kad teisėja turėjo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ dėl bylos baigties ir nesiekė iÅ¡ esmės įvertinti bylai reikÅ¡mingų aplinkybių. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad teisėja sudarė galimybes Å¡alims realizuoti įrodinėjimo pareigÄ , be kita ko, iÅ¡kviesdama į teismo posėdžius jų nurodytus liudytojus.

25. Be pirmiau aptartų aplinkybių, apeliaciniame skunde įrodinėdamas galimÄ teismo Å¡aliÅ¡kumÄ atsakovas nurodo tai, kad teismas netinkamai vadovavo procesui kai buvo vykdomos liudytojų apklausos. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nedetalizavo, kuriame teismo posėdyje ir kuriems liudytojams buvo kliudoma užduoti klausimus, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Å¡iuos teiginius jis sieja su 2021 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje vykdyta liudytojo A. R. apklausa, kurios metu jo atstovė pareiÅ¡kė teisėjai nuÅ¡alinimÄ .

Vis dėlto, kaip pagrįstai pažymėjo Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nutartyje, kuria buvo iÅ¡spręstas klausimas dėl teisėjos nuÅ¡alinimo, tai, kad teisėja vadovavo procesui ir nusprendė, jog liudytojas jau atsakė į jam užduotÄ klausimÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip teisėjos trukdymas naudotis proceso dalyvių teisėms ir nesudaro pagrindo sÄ Å¾iningai Å¡aliai abejoti bylÄ nagrinėjančios teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, nenustatė, kad teismas akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kai vadovautų procesui ar sÄ moningai kliudytų kuriai nors iÅ¡ ginčo Å¡alių užduoti klausimus liudytojams.

26. Galiausiai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįsti ir apelianto teiginiai, kad akivaizdų teismo suinteresuotumÄ patvirtina jo sprendimo turinys, kuriame teismas nevertino daugybės bylai reikÅ¡mingų įrodymų. Tokie apelianto argumentai neatitinka kasacinio teismo praktikoje pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo Å¡aliÅ¡kumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir kad tai, jog teismas nesivadovavo atitinkama teismų praktika ir nenustatė teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingų aplinkybių, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti jo Å¡aliÅ¡kumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022).

Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo pripažinti jo nuosavybės teisę į Turto dalis 27. Å iuo metu galiojančio CK trečiosios knygos nuostatos ir anksčiau galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodekso normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuokÄ sudariusių asmenų) turtinius santykius, tačiau Å¡ios normos nereglamentuoja bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų (sugyventinių) turtinių santykių. Vis dėlto Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas tokiu atveju kylančius ginčus, laikosi nuoseklios pozicijos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali bÅ«ti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010, 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

Bendrosios jungtinės veiklos pradžia tokiu atveju yra siejama su laiku, kai Å¡alys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrÄ Å«kį, o asmenų turtinių santykių į bendrai įgytÄ turtÄ apsaugai taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).

28. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro Å«kio tvarkymas, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtÄ , visus klausimus vienas su kitu derintų tik raÅ¡ytiniais susitarimais, neatitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis), taip pat kasacinio teismo praktikos, kad neraÅ¡ytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip Å¡alių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgÄ laikÄ , yra nuolatinis ir pastovus), Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).

Taigi, kartu gyvenantiems ir bendrÄ Å«kį tvarkantiems asmenims nėra bÅ«tina sudaryti atitinkamų raÅ¡ytinių susitarimų tam, kad jų bendromis pastangomis sukurtas, įgytas ar pagerintas turtas galėtų bÅ«ti pripažintas jų bendrÄ ja daline nuosavybe.

29. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad net sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatyme nustatytas teisinis režimas, įstatymų nurodytais atvejais gali įgyti tam tikrÄ turtÄ asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtÄ Ä¯gyti gali ir kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiÅ¡kinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrÄ ja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principÄ , nes taip bÅ«tų paneigta Å¡alių laisva valia susitarti dėl savo bÅ«simų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma, nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016).

30. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad, sprendžiant sugyventinių ginÄÄ dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismas pirmiausiai turi nustatyti, ar dėl Å¡io konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise. Å i aplinkybė gali bÅ«ti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo.

Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad tokios kategorijos bylose, atsižvelgiant į sugyventinių tarpusavio santykių pobÅ«dį, įrodinėjimo standartas neturi bÅ«ti pernelyg aukÅ¡tas. Tačiau kartu teismas pažymėjo, kad Å¡alių gyvenimo drauge, bendro Å«kio vedimo faktas, nors ir yra reikÅ¡mingas sprendžiant dėl sugyventinių susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės), savaime nėra pakankamas spręsti buvus Å¡alių susitarimÄ dėl konkretaus turto objekto bendrosios jungtinės nuosavybės, kitiems byloje surinktiems įrodymams liudijant prieÅ¡ingai.

IÅ¡ kasacinio teismo pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų matyti, kad spręsdamas tokį klausimÄ , teismas turi sistemiÅ¡kai vertinti visus byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ pripažinti jam nuosavybės teisę į dalį B. M. Å . vardu įregistruoto Turto, iÅ¡ esmės rėmėsi byloje apklaustų liudytojų parodymais, taip pat pačių Å¡alių pateiktais paaiÅ¡kinimais. Ä®vertinęs byloje esančius duomenis, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas ir B. M. Å . ilgÄ laikÄ nepertraukiamai gyveno kartu kaip Å¡eima, kartu augino bendrus vaikus (atsakovus) ir vedė bendrÄ Å«kį. Teismas taip pat nustatė, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek jo partnerė gaudavo panaÅ¡aus dydžio darbo užmokestį, be to, abu partneriai užsidirbdavo iÅ¡ papildomų veiklų (prekybos kailiniais, cigaretėmis, kuru, automobiliais ir kitomis prekėmis, automobilių variklių remonto).

Esant tokioms aplinkybėms, teismas laikė buvus labiau tikėtina, kad Turtas buvo sukurtas (įgytas, pastatytas) bendrai, investavus į jį bendras abiejų partnerių lėšas ir siekiant tenkinti bendrus Å¡eimos poreikius, todėl nepaisant to, kad Turtas formaliai buvo įgytas ir įregistruotas vieÅ¡ajame registre tik B. M. Å . vardu, faktiÅ¡kai jis priklausė abiems partneriams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumÄ , pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai.

32. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovas ir B. M. Å . ne tik kartu gyveno, bet ir vedė bendrÄ Å«kį, o jų santykiai, nepaisant to, kad jie nebuvo faktiÅ¡kai sudarę santuokos, buvo tapatÅ«s Å¡eimos santykiams, patvirtino byloje apklausti liudytojai. Pavyzdžiui, tokias aplinkybes patvirtino byloje apklaustas B. M. Å . brolis A. Å . (2020 m. vasario 27 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 02 val. 08 min. 30 sek.–02 val. 16 m. 45 sek.), jos sesuo J. S. (2020 m. vasario 27 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 02 val. 16 min. 40 sek.–02 val. 31 min. 00 sek.) ir sÅ«nėnas R.

Š. (2020 m. vasario 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 02 val. 31 min. 38 sek.–02 val. 42 min. 50 sek ), taip pat liudytojai V. S. (2020 m. birželio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 07 min. 25 sek–25 min. 10 sek.), D. L. (2020 m. birželio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 50 sek.–45 min. 30 sek.), E. A. P. (2022 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 04 min. 00 sek.–45 min. 30 sek.) ir R. J. (2020 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 28 min. 00 sek.

– 42 min. 00 sek.; 2022 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 30 sek.–45 min. 30 sek.). Nurodytas aplinkybes, nors ir netiesiogiai, patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos, kuriose, be kita ko, yra užfiksuotos bendros šeimos šventės, atostogos ir pan., taip pat ieškovo ir atsakovo E. A. paaiškinimai.

33. Byloje pateikti duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apie ieškovo ir B. M. Š. gautas su darbo santykiais susijusias pajamas patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu abudu partneriai dirbo ir gaudavo darbo užmokestį. Tuo tarpu byloje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad abu partneriai be pagrindinių darbų vykdė ir kitokias veiklas, tokiu būdu gaudavo papildomų pajamų. Pavyzdžiui, jau minėtos liudytojos J. S., V. S. ir D. L., taip pat liudytoja J.

F. (2020 m. birželio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 46 min. 10 sek.–1 val. 16 min. 20 sek.) nurodė, kad ieškovas remontuodavo automobilius. Šias aplinkybes patvirtino ir pirmiau minėtas liudytojas R. J., taip pat liudytojai A. R. (2020 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 57 sek. – 27 min. 17 sek.; 2021 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 51 sek.–35 min. 50 sek.; 2022 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 07 min. 40 sek.–1 val. 17 min. 00 sek.) ir V.

P. (2022 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 46 min. 04 sek.–1 val. 07 min. 05 sek.), iš kurių paaiškinimų matyti, kad ieškovas ne tik remontuodavo po darbo automobilius (variklius), bet užsiimdavo ir kita veikla, t. y. prekiaudavo kuru, automobiliais, cigaretėmis, maisto prekėmis, taip pat kad ieškovo papildomai vykdomos veiklos padėjo generuoti dideles pajamas. Byloje apklausti liudytojai, pavyzdžiui, minėta liudytoja J. F., taip pat liudytojos E. P. (2020 m. birželio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 16 min. 48 sek.–1 val. 41 min. 10 sek.), J.

L. (2020 m. birželio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 41 min. 49 sek.–1 val. 58 min. 20 sek.), A. K. (2021 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 05 min. 10 sek.–21 min. 10 sek.) nurodė, kad B. M. Š. papildomai vertėsi prekyba kailiniais.

34. Byloje apklaustų liudytojų parodymai taip pat sudaro pagrindÄ padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ne tik B. M. Å ., kurios vardu buvo įregistruotas turtas, tačiau ir atsakovas siekė sukurti TurtÄ , reikalingÄ bendriems jų Å¡eimos poreikiams tenkinti, ir prisidėjo prie to tiek savo darbu, tiek ir lėšomis. Pavyzdžiui, aplinkybės, kad ieÅ¡kovas ir B. M. Å . abu bendromis pastangomis, bendru darbu ir lėšomis kÅ«rė TurtÄ , atsispindi liudytojų V. S., E. A. P., R. J., V. P. byloje pateiktuose parodymuose.

IÅ¡ Å¡ių liudytojų iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovas dirbo prie Gyvenamojo namo, padėjo statybose, investavo į jas savo uždirbtas lėšas. Liudytojas A. R. nurodė, kad ieÅ¡kovas prie Gyvenamojo namo statybų dirbo atlikdamas pagalbinius darbus, dalyvavo dengiant namo stogÄ , kalė lenteles namo viduje. Å is liudytojas taip pat nurodė, kad jis kartu su ieÅ¡kovu kelis kartus vyko į BaltarusijÄ pirkti namui parketo. Liudytojas V. P. nurodė, kad prieÅ¡ pradedami statyti GyvenamÄ jį namÄ , ieÅ¡kovas ir B. M.

Å . pastatė garaÅ¾Ä siekdami sudaryti ieÅ¡kovui sÄ lygas uždirbti Å¡eimai papildomų pajamų. Å iÄ aplinkybę, kad prieÅ¡ pradedant Gyvenamojo namo statybas, buvo pastatytas garažas, patvirtino ir liudytojai J. S., R. Å ., E. P..

35. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad ieÅ¡kovo pakviestų liudytojų, patvirtinusių, aplinkybes, jog ieÅ¡kovas ir B. M. Å . bendromis pastangomis kÅ«rė TurtÄ siekdami patenkinti bendrus savo Å¡eimos poreikius, parodymai buvo nenuoseklÅ«s ir neinformatyvÅ«s, todėl teismas neturėtų jais vadovautis, tokia atsakovo pozicija nėra pagrįsta. Teisėjų kolegija nenustatė, kad Å¡ių liudytojų nurodytos aplinkybės akivaizdžiai prieÅ¡tarautų tarpusavyje, bÅ«tų neaiÅ¡kios ar keltų abejonių dėl jų patikimumo.

Pažymėtina, kad liudytojai ne visada galėjo konkrečiai nurodyti tam tikras aplinkybes, jas detalizuoti ir smulkiau apibūdinti (pvz., kai kurie liudytojai negalėjo tiksliai išvardyti, kokius konkrečius statybos darbus jų akivaizdoje atliko atsakovas, kokios konkrečios pinigų sumos buvo uždirbtos iš tam tikrų veiklų ir pan.), tačiau tokios liudytojų dvejonės buvo nulemtos objektyvios aplinkybės, kad byloje vertinamos faktinės aplinkybės vyko daugiau nei prieš 30 metų. Nepaisant to, kad byloje buvo aptariamos prieš itin daug laiko įvykusios aplinkybės, liudytojai sugebėjo smulkiau detalizuoti dalį jų nurodytų teiginių (pvz., nurodė konkrečius miestus, į kuriuos vykdavo verslo reikalais, ir pan.), aptardami tam tikras aplinkybes iš šalių gyvenimo susiejo jas su savo gyvenimo įvykiais.

36. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Turtas buvo įgytas bendromis ieškovo ir B. M. Š. lėšomis ir pastangomis, nurodo, kad pradinė valda buvo įgyta už B. M. Š. santaupas, gautas parduodant kailinius, ir už jos motinos padovanotus pinigus. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas jokiu būdu neprisidėjo nei prie Turto finansavimo, nei prie jo statybų, visas Turtas buvo įgytas iš B. M. Š. lėšų. Tokias aplinkybes atsakovas grindžia jau minėtų liudytojų J.

F., E. P., J. L. ir A. K., taip pat B. M. Š. brolio S. Š. (2020 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 07 min. 30 sek.–31 min. 20 sek.; 2022 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 04 min. 45 sek.–49 min. 20 sek.) parodymais. Tačiau, nors atsakovas nurodo, kad teismas turėjo vadovautis būtent pastarųjų liudytojų parodymais, pažymėtina, kad šių liudytojų nurodytos aplinkybės yra iš dalies prieštaringos ir kelia abejonių dėl jų patikimumo.

37. Pavyzdžiui, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad apklausiamas tiek pirmÄ kartÄ , tiek ir pakartotinai nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, liudytojas S. Å . nurodė, jog jo motina davė B. M. Å . pinigų, kurie buvo panaudoti įgyjant namų valdÄ . S. Å . paaiÅ¡kino, kad jo motina paliko B. M. Å . visÄ turtÄ ir, nors jis tiksliai nežino, kiek pinigų buvo palikta, bet Å¡i suma buvo didelė (siekė deÅ¡imtis tÅ«kstančių). Liudytojas nurodė, kad jo motina užsiėmė prekyba.

Tačiau byloje kaip liudytojai apklausti kitas B. M. Å . brolis A. Å . ir jos sesuo J. S. nurodė prieÅ¡ingas aplinkybes, kad nežino apie jų motinos finansinę paramÄ B. M. Å ., taip pat kad jų motina gyveno kaime, turėjo 5 vaikus ir neturėjo galimybės juos paremti finansiÅ¡kai. Pažymėtina, kad apklausiamas pirmame teismo posėdyje dėl Å¡ių aplinkybių S. Å . nurodė, jog Å¡eima neprieÅ¡taravo, kad motina padėtų B. M. Å ., tačiau pakartotinai duodamas parodymus liudytojas jau nurodė, kad motinos finansinė pagalba B. M.

Š. buvo laikoma paslaptyje. Aplinkybes, kad ieškovas visiškai neprisidėjo prie Turto sukūrimo, kad visi ginčui aktualūs nekilnojamojo turto objektai buvo nupirkti, statomi ir prižiūrimi vien tik B. M. Š. lėšomis, vienareikšmiškai nurodė ir byloje apklaustos liudytojos J. F., E. P., J. L. ir A. K.. Tačiau iš pastarųjų liudytojų paaiškinimų taip pat matyti, kad laikotarpiu, kai buvo kuriamas Turtas, šios liudytojos buvo itin jaunos ar nepilnametės, kad jos pradėjo bendrauti su B. M.

Å . po to, kai namas buvo pastatytas ir pan. Todėl jų kategoriÅ¡ka pozicija dėl ieÅ¡kovo ir B. M. Å . tarpusavio turtinių santykių, jų indėlio į bendro Å¡eimos Å«kio iÅ¡laikymÄ ir Turto sukÅ«rimÄ kelia pagrįstų abejonių.

38. Be pirmiau aptartų liudytojų parodymų, atsakovo vertinimu, aplinkybę, kad B. M. Å . įgijo namų valdÄ savo lėšomis, neginčijamai patvirtina ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. 1986 m. liepos 5 d. sutartis ir 2004 m. spalio 27 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis B. M. Å . įgijo TurtÄ savo vardu. Tačiau, kaip minėta pirmiau, kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kartu gyvenantiems asmenims nėra taikomas reikalavimas spręsti visus tarpusavio santykius vien tik sudarant raÅ¡ytinius sandorius, todėl tai, kad turtas formaliai buvo įgytas tik vieno iÅ¡ sugyventinių vardu, savaime nepaneigia galimybės pripažinti ji bendrÄ ja daline nuosavybe nustačius, kad asmenys gyveno drauge, kartu tvarkė Å«kį ir įgijo ar kÅ«rė turtÄ abiejų lėšomis ir darbu.

Å ioje nutartyje aptartoje kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad nesusituokusių asmenų bendro turto sukÅ«rimas gali bÅ«ti įrodinėjamas visomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas nepateikė byloje jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių jo indėlį į Turto sukÅ«rimÄ , taip pat nesudaro pagrindo ieÅ¡kovo reikalavimus vertinti kaip nepagrįstus, juo labiau kad Turtas buvo įgytas prieÅ¡ itin daug laiko ir tokie įrodymai objektyviai galėjo neiÅ¡likti.

39. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad ieÅ¡kovas gavo tik minimalias pajamas, turėjo mokėti iÅ¡laikymÄ dviem savo vaikams iÅ¡ pirmos santuokos, todėl negalėjo prisidėti prie Turto sukÅ«rimo, paneigia nuoseklÅ«s byloje apklaustų liudytojų parodymai, kad ieÅ¡kovas be pagrindinio darbo versdavosi papildomomis veiklomis, iÅ¡ kurių gaudavo nemažas pajamas (žr. plačiau Å¡ios nutarties 33 punktÄ ). Nors atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų nurodytais duomenimis apie ieÅ¡kovo papildomas veiklas ir uždarbius, kadangi oficialiai jis gavo tik minimalias pajamas, pažymėtina, kad aplinkybę, jog B. M.

Å . buvo pajėgi pati, be ieÅ¡kovo finansinės pagalbos įgyti TurtÄ , pats atsakovas Å¡ioje byloje įrodinėjo analogiÅ¡kais įrodymais. Atsakovo argumentas, kad dar iki tol, kai B. M. Å . susirgo, ieÅ¡kovas nedirbo ir jo pajamas sudarė tik maža pensija, nėra aktualus Å¡ioje byloje, kadangi jis nėra susijęs su laikotarpiu, kai buvo kuriamas Turtas.

40. Ä®rodinėdamas savo pozicijÄ , kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Turtas buvo sukurtas bendromis ieÅ¡kovo ir B. M. Å . pastangomis, atsakovas apeliaciniame skunde remiasi ir aplinkybėmis, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausė kitas nekilnojamasis turtas (1992 m. rugsėjo 7 d. sutartimi ieÅ¡kovas įgijo 39,03 kv. m ploto butÄ ir dalį Å«kinio pastato), kurį vėliau, prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ , ieÅ¡kovas pardavė kitiems asmenims. Tačiau tai, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausė kitas nekilnojamasis turtas, savaime nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, jog ieÅ¡kovas prisidėjo prie ginčo Turto sukÅ«rimo, taip pat nepatvirtina, kad sugyventiniai visÄ savo turtÄ laikė asmeniniu turtu.

Kaip matyti iÅ¡ Å¡ioje nutarties dalyje aptartos kasacinio teismo praktikos, kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys gali įgyti bendros dalinės nuosavybės teisę į tÄ turtÄ , kurį jie kÅ«rė bendromis lėšomis ir pastangomis, o ne į visÄ vienas kito turtÄ . IÅ¡ byloje esančių Nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų ir 2019 m. spalio 7 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo matyti, kad ne tik ieÅ¡kovas, bet ir B. M. Å ., be ginčo Turto, nuosavybės teise valdė ir kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (žemės sklypus, gyvenamÄ jį namÄ , kitus pastatus), tačiau ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje nereiÅ¡kia dėl jo jokių reikalavimų.

Apelianto nurodytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai perleido jam priklausiusį butÄ , kad Å¡is turtas taip pat galėjo bÅ«ti pripažintas ieÅ¡kovo ir B. M. Å . bendrÄ ja daline nuosavybe, įtrauktas į paveldimo turto apimtį ir pan., nėra susijusios su nagrinėjama byla, nes dėl Å¡io turto byloje nėra pareikÅ¡ta reikalavimų.

41. Apelianto pozicijos, kad Turtas priklausė tik B. M. Å . ir ieÅ¡kovas niekada nebuvo laikomas jo savininku, neįrodo ir aplinkybės, kad, susirgus B. M. Å ., ieÅ¡kovas ir atsakovai buvo susitarę dėl turto padalijimo ir eksploatavimo tvarkos, pagal kuriÄ apeliantui turėjo tekti antras gyvenamojo namo aukÅ¡tas, kur jis ketino gyventi su savo Å¡eima, savo ruožtu pirmas namo aukÅ¡tas turėjo priklausyti atsakovui E. A. ir čia turėjo likti gyventi atsakovas. PrieÅ¡ingai, tai, kad nesant B. M. Å ., atsakovai klausimus dėl galimo Turto padalijimo ir jo eksploatacijos derino su ieÅ¡kovu, leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad jie vertino jį kaip vienÄ iÅ¡ Å¡io Turto savininkų. Apelianto nurodytos aplinkybės apie jo investicijas į Gyvenamojo namo pertvarkÄ , jo atliktÄ namo remontÄ , Å¡io turto galimÄ pagerinimÄ nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai plačiau jų nevertino.

42. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nevertino ir apelianto argumentų, kad jam buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į jam tekusiÄ B. M. Å . palikimo dalį, todėl ieÅ¡kovas, prieÅ¡ pareikÅ¡damas Å¡ioje byloje keliamus reikalavimus, turėjo praÅ¡yti teismo pripažinti negaliojančiu šį liudijimÄ . Kaip minėta anksčiau, klausimas dėl ieÅ¡kovo pasirinkto jo teisių gynimo bÅ«do buvo iÅ¡spręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi, priimta pirmÄ kartÄ nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad ieÅ¡kovo pasirinktas teisių gynimo bÅ«das – reikalavimas pripažinti ginčo turtÄ bendrÄ ja daline jo ir mirusiosios B. M. Å . nuosavybe – yra galimas nepriklausomai nuo turto, kaip palikimo objekto, paveldėjimo fakto. Å i nutartis nebuvo ginčijama kasacine tvarka ir yra galiojanti, todėl joje nustatytos aplinkybės ir padarytos iÅ¡vados yra privalomos Å¡ioje byloje dalyvaujantiems asmenims ir negali bÅ«ti jų kvestionuojamos.

43. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad civiliniame procese bylos Å¡alims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylÄ nagrinėjančio teismo įtikinimÄ , kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Tačiau civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviÄ jÄ tiesÄ , t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalykÄ , egzistavimo ar neegzistavimo neturi bÅ«ti absoliutus.

Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas ir iškeltas pernelyg aukštai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas, kaip minėta, negali būti taikomas ir bylose dėl sugyventinių tarpusavio santykių (žr. šios nutarties 28, 30 punktus). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovas ir B. M.

Å . gyveno kaip Å¡eima iki pat B. M. Å . mirties, augino vaikus, vedė bendrÄ Å«kį, abu uždirbdavo gana dideles pinigų sumas, neinvestavo didelių sumų į kitÄ turtÄ , kartu vykdė Gyvenamojo namo statybas ir jame nuolat gyveno, sudarė pirmosios instancijos teismui pagrindÄ padaryti labiausiai tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad Turtas buvo įgytas kaip bendras jų Å¡eimos turtas. Dėl procesinės bylos baigties ir byloje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 44. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo reikalavimai buvo patenkinti, teisingai nustatė ir įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas.

Atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimÄ . Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus atsakovo pateikto apeliacinio skundo, ieÅ¡kovas įgijo teisę į iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo priteisti jam iÅ¡ apelianto 1 331 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Grįsdamas Å¡ias iÅ¡laidas, ieÅ¡kovas pateikė 2022 m. birželio 28 d. sÄ skaitÄ ir 2022 m. birželio 29 d. kasos pajamų orderį.

IeÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti atstovavimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už tokio pobÅ«džio procesinio dokumento parengimÄ priteistinų iÅ¡laidų sumų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iÅ¡ apelianto.

46. Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartimi atsakovui Å . A. iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo buvo atidėtas terminas sumokėti 869 Eur už apeliacinį skundÄ mokėtino žyminio mokesčio dalį. Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , Å¡i suma priteistina į valstybės biudžetÄ . Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui K. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo Å . A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 331 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ atsakovo Å . A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 869 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis eurus) už apeliacinį skundÄ mokėtino žyminio mokesčio.

Å i suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Teisėjai Marius Bajoras Irmantas Å ulcas Neringa Å vedienė