Legislator Case Law & Legislation
cc8ad531-9617-4fe3-bbc7-e394e65201cf AI generated

cc8ad531-9617-4fe3-bbc7-e394e65201cf · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number cc8ad531-9617-4fe3-bbc7-e394e65201cf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti, kad atlikto tyrimo iÅ¡vadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas; pripažinti, kad atlikto tyrimo iÅ¡vadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ir pavesti tyrimÄ atlikusios institucijos ar įstaigos vadovui arba kolegialiai institucijai atlikti tyrimÄ pakartotinai arba patikslinti tyrimo iÅ¡vadÄ ;

Legislator headnote

AI generated

cc8ad531-9617-4fe3-bbc7-e394e65201cf · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Pažymi, kad pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktÄ informacijÄ pareiÅ¡kėja, kaip Klinikų viešųjų pirkimų komisijos narė, 2018 m. vykdant pirmÄ jį vieÅ¡Ä jį pirkimÄ dalyvavo 2018 m. sausio 30 d., todėl turėjo laiko ir galimybes tinkamai ir laiku deklaruoti dalyvavimÄ viešųjų pirkimų procedÅ«rose. Pažymi, jog Komisija nustatė, kad yra asmenys, deklaravę dalyvavimÄ Ä¯staigos viešųjų pirkimų komisijos veikloje jau 2018 m. sausio 2 d., t. y. 2018 m. sausio 2 d. pateiktose deklaracijose nurodytas vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nario pareigų klasifikatoriaus kodas - 470.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I2-1517-596/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04051-2019-5 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.11; 23.1; 23.4; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Vitos Valeckaitės, dalyvaujant pareiškėjai D. Z., atsakovės atstovui T.

B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D. Z. skundÄ atsakovei Vyriausiajai tarnybinei etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija nustatė: PareiÅ¡kėja D. Z. (toliau - ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau - ir Komisija, VTEK arba atsakovė) 2019 m. spalio 24 d. sprendimÄ Nr. KS-253 „Dėl D. Z.“ (toliau- ir Sprendimas) (b. l. 1–6).

Nurodo, kad ginčijamu Sprendimu Komisija pripažino, jog pareiškėja, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau - ir Klinikų) Slaugos koordinavimo tarnybos vadovės pavaduotoja, būdama Klinikų viešųjų pirkimų komisijų nare, bet Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) nustatyta tvarka šių duomenų iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios nenurodžiusi privačių interesų deklaracijoje, pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas.

PaaiÅ¡kina, kad pirmÄ kartÄ privačių interesų deklaracijÄ pateikė 2012 m rugsėjo 30 d., deklaruodama struktÅ«rinio padalinio vadovo ar jo pavaduotojo pareigas (pareigų klasifikatoriaus kodas 551). Nuo 2018 m. sausio 1 d., norėdama tęsti veiklÄ nuolatinių vieÅ¡ojo pirkimo komisijų darbe ir vykdyti savo funkcijas prieÅ¡ kitų (naujų) viešųjų pirkimų pradžiÄ , 2017 m. gruodžio 27 d. pateikė atnaujintÄ privačių interesų deklaracijÄ , deklaruodama struktÅ«rinio padalinio vadovo ar jo pavaduotojo pareigas (pareigų klasifikatoriaus kodas 502).

Pažymi, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Ä®statymo redakcija, numatanti prievolę pateikti privačių interesų deklaracijas vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nariams. Pareigybių sÄ raÅ¡as, kuriame buvo techninė galimybė pasirinkti pareigybių kodÄ , nurodantį vieÅ¡ojo pirkimo komisijos pirmininko, pavaduotojo pareigas (pareigų klasifikatoriaus kodas 470), elektroninio deklaravimo sistemoje (toliau – ir EDS) buvo atnaujintas tik 2018 m. sausio 9 d. PareiÅ¡kėjos teigimu, Komisija, analizuodama įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajos, pareiÅ¡kėjos ir kitų Klinikų darbuotojų, Komisijos pripažintų pažeidusiais atitinkamas Ä®statymo nuostatas, paaiÅ¡kinimų, kas suponavo neteisėtÄ Sprendimo priėmimÄ .

Komisija nenagrinėjo aplinkybės apie pareiÅ¡kėjos vykdomas funkcijas nuolatinių vieÅ¡ojo pirkimo komisijų veikloje ir nevertino aplinkybės, kad techninės galimybės deklaruoti narystę viešųjų pirkimų komisijose atsirado ne iki Ä®statymo, numatančio prievolę nuo 2018 m. sausio 1 d. bÅ«ti deklaravusiam narystę viešųjų pirkimų komisijose, įsigaliojimo. Mano, jog tokiu bÅ«du Komisija ignoravo faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai vertindama įrodymus suteikė jiems kitokiÄ teisinę reikÅ¡mę, o tai iÅ¡ esmės lėmė Komisijos iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjos pripažinimo pažeidus Ä®statymo nuostatas.

Akcentuoja, jog jos darbas nuolatinių vieÅ¡ojo pirkimo komisijų veikloje, kuriose ji dalyvauja nuo 2017 m. spalio 27 d., yra tęstinis, nenutrÅ«kstamas procesas (nuolatinės vieÅ¡ojo pirkimo komisijos veikia iki atskiro perkančiosios organizacijos sprendimo jas iÅ¡formuoti), t. y. nebÅ«na laikotarpio, kai pareiÅ¡kėja, kaip nuolatinių vieÅ¡ojo pirkimo komisijų narė, nedalyvautų vykdomų viešųjų pirkimų procedÅ«rose. Jos darbas viešųjų pirkimų veikloje yra nuolatinis ir nepertraukiamas, kadangi ji dirba vienoje iÅ¡ didžiausių perkančiųjų organizacijų, kurios pagrindinis tikslas - teikti sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ir užtikrinti nepertraukiamÄ Å¡ių paslaugų prieinamumÄ , o tai neabejotinai susiję ir su pacientams teikiamų paslaugų teikimui reikalingų priemonių turimais resursais.

Būtent nuolatinės viešojo pirkimo komisijos, tame tarpe ir pareiškėja, turi nuolat, nepertraukiamai vykdyti viešuosius pirkimus, kad būtų užtikrintas medicinos (ir ne tik) personalo aprūpinimas reikalingomis priemonėmis (medicinine įranga, priemonėmis ir kt.). Pastebi, jog Komisija nevertino, kad 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Kauno klinikų nuolatinių viešųjų pirkimų komisijų sudėčių ir viešųjų pirkimų organizatorių nustatymo“ ji buvo paskirta ne tik nuolatinės viešojo pirkimo komisijos medicinos pagalbos priemonėms įsigyti nare, nuolatinės viešojo pirkimo komisijos dezinfekcinėms medžiagoms įsigyti nare, nuolatinės viešojo pirkimo komisijos medicininėms dujoms ir mišiniams įsigyti nare, bet ir nuolatinės vaistinės viešojo pirkimo pasiūlymų vokų plėšimo komisijos pirmininke.

PareiÅ¡kėja privačių interesų deklaracijÄ atnaujino iki Ä®statymo įsigaliojimo, t. y. 2017 m. gruodžio 27 d., kad toliau galėtų tęsti/ vykdyti savo tiesiogines funkcijas jau nuo 2018 m. sausio 1 d. PareiÅ¡kėja, neatnaujinusi privačių interesų deklaracijos, nebÅ«tų galėjusi vykdyti anksčiau pradėtų ir nebaigtų vieÅ¡ojo pirkimų procedÅ«rų, kas bÅ«tų sÄ lygoję Ä®statymo 5 straipsnio 4 punkte numatyto reikalavimo - pateikti privačių interesų deklaracijÄ iki dalyvavimo vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose pradžios, pažeidimÄ .

Atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis vieÅ¡ai prieinama Valstybinės mokesčių inspekcijos iÅ¡platinta informacija, pareigybių sÄ raÅ¡as, įtraukiant pareigų klasifikatoriaus kodÄ 470 (vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nariai), EDS buvo atnaujintas tik 2018 m. sausio 9 d., tačiau Komisija nei 2018 m. sausio 5 d. praneÅ¡ime apie prievolę pateikti privačių interesų deklaracijÄ , nei vėliau neinformavo, kad vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedÅ«rose dalyvaujantys ekspertai, kurie pateikė ar atnaujino privačių interesų deklaracijÄ iki 2018 m. sausio 9 d., turėtų dar kartÄ atnaujinti deklaracijas, nes buvo atnaujintas pareigybių klasifikatorius ir atsirado techninė galimybė pasirinkti pareigų kodus 470-472.

Laikosi pozicijos, kad ji pateikė privačių interesų deklaracijÄ pagal tuo metu buvusias EDS technines galimybes, todėl Ä®statymo prievolę įvykdė, nes vadovaudamasi teisiniu reguliavimu pateikė Å¡iÄ deklaracijÄ , kad nuo 2018 m. sausio 1 d. galėtų tęsti veiklÄ nuolatinių vieÅ¡ojo pirkimo komisijų darbe, vykdyti savo funkcijas prieÅ¡ kitų (naujų) viešųjų pirkimų pradžiÄ . Teigia, jog nesant jokiam papildomam praneÅ¡imui apie bÅ«tinybę dar kartÄ atnaujinti deklaracijÄ , turi bÅ«ti laikoma, kad deklaracija pateikta tinkamai.

PareiÅ¡kėja, vadovaudamasi Komisijos nurodyta informacija apie 2017 m. gruodžio 27 d. pateiktoje privačių interesų deklaracijoje dalyvavimo viešųjų pirkimų procedÅ«rose nedeklaravimÄ , 2019 m. gegužės 24 d. pateikė patikslintÄ deklaracijÄ , pakeičiant pareigų klasifikatoriaus kodÄ iÅ¡ 502 į 470. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes laikosi pozicijos, jog Komisijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimas naikintinas. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja prašė skundÄ tenkinti, remdamasi jame iÅ¡dėstytais argumentais.

Atsakovė Komisija su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 38–41). Nurodo, kad Ä®statymų leidėjas numatė vieno mėnesio pereinamÄ jį laikotarpį - nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Ä®statymo pakeitimo nuostatoms, viešųjų pirkimų komisijos nariams, jau dalyvaujantiems viešųjų pirkimų procedÅ«rose, pareigÄ per vienÄ mėnesį pateikti privačių interesų deklaracijÄ apie dalyvavimÄ viešųjų pirkimų procedÅ«rose, todėl nepagrįstas pareiÅ¡kėjos teiginys, kad siekiant tęsti/vykdyti iki 2018 m. sausio 1 d. pradėtų viešųjų pirkimų procedÅ«ras privačių interesų deklaracijoje deklaruoti dalyvavimÄ viešųjų pirkimų procedÅ«rose privalėjo jau 2018 m. sausio 1 d.

Pažymi, kad pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktÄ informacijÄ pareiÅ¡kėja, kaip Klinikų viešųjų pirkimų komisijos narė, 2018 m. vykdant pirmÄ jį vieÅ¡Ä jį pirkimÄ dalyvavo 2018 m. sausio 30 d., todėl turėjo laiko ir galimybes tinkamai ir laiku deklaruoti dalyvavimÄ viešųjų pirkimų procedÅ«rose. Pažymi, jog Komisija nustatė, kad yra asmenys, deklaravę dalyvavimÄ Ä¯staigos viešųjų pirkimų komisijos veikloje jau 2018 m. sausio 2 d., t. y. 2018 m. sausio 2 d. pateiktose deklaracijose nurodytas vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nario pareigų klasifikatoriaus kodas - 470.

Komisija teikia Klinikų viešųjų pirkimo komisijos narius, kurie laiku, iki vieÅ¡ojo pirkimo pradžios, tinkamu pareigų klasifikatoriaus kodu (470) 2018 m. sausio mėnesio pradžioje deklaravo dalyvavimÄ vieÅ¡ojo pirkimo komisijos veikloje. Todėl pareiÅ¡kėjos teiginys, kad tik nuo 2018 m. sausio 9 d. atsirado galimybė deklaracijoje pasirinkti pareigų klasifikatoriaus kodÄ 470 (vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nariai) yra nepagrįstas, Å¡i data yra tik Valstybinės mokesčių inspekcijos patalpinto praneÅ¡imo data, o ne su viešųjų pirkimų deklaravimu susijusių kodų atsiradimo data.

Net ir tuo atveju, jei EDS bÅ«tų atsiradęs klasifikatoriaus kodas - 470 tik 2018 m. sausio 9 d., pareiÅ¡kėja vis tiek turėjo galimybę atnaujinti pateiktÄ privačių interesų deklaracijÄ ir nurodyti tinkamÄ pareigų klasifikatoriaus kodÄ (470) iki vieÅ¡ojo pirkimo pradžios, t. y. iki 2018 m. sausio 30 d., tačiau ji, kaip Klinikų vieÅ¡ojo pirkimo komisijos narė, deklaracijÄ pateikė praleidusi Ä®statymo nustatytÄ terminÄ - 2019 m. gegužės 24 d. Nurodo, kad jeigu asmeniui deklaravimo pareiga yra neaiÅ¡ki ar kyla abejonių dėl to, kaip reikia pildyti deklaracijÄ , jis turi imtis visų priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti ir tinkamai įgyvendinti pareigÄ užpildyti (patikslinti) privačių interesų deklaracijÄ .

Nežinojimas, kaip reikia pateikti (pildyti, tikslinti) privačių interesų deklaracijÄ , nepaÅ¡alina tokio asmens atsakomybės už minėtos pareigos nevykdymÄ . Ä®statymas įpareigoja privačius interesus deklaruoti Ä®statymo nustatyta tvarka ir terminais bei nurodyti visus deklaruotinus duomenis. Apie Ä®statymo nuostatų pakeitimus ir nuo 2018 m. sausio 1 d. atsiradusiÄ pareigÄ deklaruoti privačius interesus atliekant vieÅ¡uosius pirkimus Komisija 2018 m. pradžioje informacijÄ skelbė spaudoje ir Komisijos interneto svetainėje.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti, remdamasis atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl Komisijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimo, kuriuo pripažinta, kad pareiÅ¡kėja pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes laiku nedeklaravo savo dalyvavimo Klinikų viešųjų pirkimų komisijose veikloje (viešųjų pirkimo narė), teisėtumo ir pagrįstumo.

PareiÅ¡kėjos, atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimais bei raÅ¡ytine bylos medžiagos nustatyta, kad Klinikų generalinio direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Kauno klinikų nuolatinių viešųjų pirkimų komisijų sudėčių ir viešųjų pirkimų organizatorių nustatymo“ pareiÅ¡kėja paskirta Klinikų viešųjų pirkimų komisijų nare (b. l. 12–19, 102–113). PareiÅ¡kėja, kaip Klinikų viešųjų pirkimų narė, 2018 m. sausio 30 d. dalyvavo vykdant vieÅ¡Ä jį pirkimÄ â€žReagentai ir laboratorinės priemonės Å¡lapimo tyrimų atlikimui kartu su įrangos įsigijimu panaudos bÅ«du“.

PirmÄ kartÄ privačių interesų deklaracijÄ pareiÅ¡kėja pateikė 2012 m. rugsėjo 27 d., kaip struktÅ«rinio padalinio vadovas ar jo pavaduotojas (pareigų klasifikatoriaus kodas 551), deklaracijÄ atnaujino 2017 m. gruodžio 27 d. (pareigų klasifikatoriaus kodas 502) (b. l. 22–24, 53–58, 59–62). Privačių interesų deklaracijoje dalyvavimÄ Klinikų viešųjų pirkimų procedÅ«rose kaip viešųjų pirkimų komisijos narė (pareigų klasifikatoriaus kodas 470) pareiÅ¡kėja deklaravo 2019 m. gegužės 24 d. (b. l. 30–32).

Komisija 2019 m. balandžio 25 d. posėdyje susipažino su Viešųjų pirkimų tarnybos pagal sudarytÄ bendradarbiavimo sutartį pateikta informacija, kad pareiÅ¡kėja 2018 m. dalyvavo vykdant Klinikų vieÅ¡uosius pirkimus nuo 2018 m. sausio 30 d. Atlikusi privačių interesų deklaracijos patikrÄ Komisija nustatė, kad pareiÅ¡kėja galimai iki vieÅ¡ojo pirkimo pradžios nedeklaravo dalyvavimo viešųjų pirkimų procedÅ«rose, todėl nusprendė pavesti Klinikų generaliniam direktoriui atlikti tyrimÄ dėl pareiÅ¡kėjos elgesio atitikties Ä®statymo nuostatoms (b. l. 25–29).

Komisija 2019 m. birželio 12 d. posėdyje susipažinusi su Klinikų pateikta 2019 m. gegužės 3 d. iÅ¡vada nusprendė pripažinti, kad joje pateiktas pareiÅ¡kėjos elgesio įvertinimas neatitinka Ä®statymo nuostatų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusios Ä®statymo redakcijos), todėl pavedė Klinikų vadovui atlikti tyrimÄ pakartotinai (b. l. 89–91). 2019 m. rugpjūčio 19 d. posėdyje Komisija susipažino su Klinikų 2019 m. liepos 22 d. pakartotinio tyrimo iÅ¡vada, kurioje nurodoma, kad pareiÅ¡kėja buvo pateikusi privačių interesų deklaracijÄ iki 2018 m. sausio 1 d., tačiau iki 2018 m. nebuvo reikiamo kodo, todėl darbuotojai vykdydami prievolę privačius interesus deklaravo nurodydami pareigybę atitinkantį kodÄ , todėl pareiÅ¡kėja įvykdė Ä®statymo 5 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nusprendė pati pradėti tyrimÄ .

Komisija skundžiamu Sprendimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė pripažinti, kad pareiškėja, būdama Klinikų viešųjų pirkimų komisijų nare, bet Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka šių duomenų iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios nenurodžiusi privačių interesų deklaracijoje, pažeidė šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas (b. l. 8–11).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Å iuo Ä®statymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių ir kitų Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų privačius ir visuomenės vieÅ¡uosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė bÅ«tų teikiama vieÅ¡iesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ ir užkirsti keliÄ atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Ä®statymo 1 straipsnis).

Ä®statymo Nr. VIII-371 4, 5, 10, 11, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-323 (toliau - Pakeitimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedÅ«rose dalyvaujantys ekspertai privalo deklaruoti privačius interesus Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdami privačių interesų deklaracijÄ . Pagal Ä®statymo 5 straipsnio 4 dalį, įsigaliojusiÄ nuo 2018 m. sausio 1 d., vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedÅ«rose dalyvaujantys ekspertai privačių interesų deklaracijÄ pateikia elektroninėmis priemonėmis (jeigu jos dar nebuvo pateiktos) iki dalyvavimo vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose pradžios; vieÅ¡ojo pirkimo komisijos narys, asmuo, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtas atlikti supaprastintus pirkimus ar viešųjų pirkimų procedÅ«rose dalyvaujantis ekspertas, nepateikęs privačių interesų deklaracijos, neturi teisės dalyvauti vieÅ¡ajame pirkime ir turi bÅ«ti atÅ¡auktas iÅ¡ atitinkamų pareigų.

Pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose jau dalyvaujantys viešųjų pirkimų komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ar viešųjų pirkimų procedÅ«rose dalyvaujantys ekspertai deklaracijÄ pateikia Ä®statymo nustatyta tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo įsigaliojimo. Taigi, įstatymų leidėjas numatė vieno mėnesio pereinamÄ jį laikotarpį, prasidedantį nuo Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d., įsigaliojus Pakeitimo įstatymo nuostatoms, per kurį viešųjų pirkimų komisijos nariai, jau dalyvaujantys viešųjų pirkimų procedÅ«rose, turėjo pareigÄ per vienÄ mėnesį pateikti privačių interesų deklaracijÄ apie dalyvavimÄ viešųjų pirkimų procedÅ«rose.

PareiÅ¡kėja teigia, kad tinkamai įvykdė savo, kaip viešųjų pirkimų komisijos narės, pareigas, kadangi atnaujintÄ privačių interesų deklaracijÄ pateikė 2017 m. gruodžio 27 d., deklaruodama juridinio asmens darbuotojo pareigas (pareigų klasifikatoriaus kodas 502). Mano, kad Komisija nenagrinėjo aplinkybės apie pareiÅ¡kėjos vykdomas funkcijas nuolatinių vieÅ¡ojo pirkimo komisijų veikloje ir nevertino aplinkybės, kad techninės galimybės deklaruoti narystę viešųjų pirkimų komisijose atsirado ne iki Ä®statymo, numatančio prievolę nuo 2018 m. sausio 1 d. bÅ«ti deklaravusiam narystę viešųjų pirkimų komisijose, įsigaliojimo, o vėliau, todėl Komisija ignoravo faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai vertindama įrodymus suteikė jiems kitokiÄ teisinę reikÅ¡mę, o tai esmingai lėmė Komisijos iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjos pripažinimo pažeidus Ä®statymo nuostatas.

Pažymėtina, kad pareiga viešųjų pirkimų komisijų nariams deklaruojant interesus iÅ¡vieÅ¡inti save kaip viešųjų pirkimų komisijos narį atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujai Ä®statymo redakcijai, numatančiai tokiÄ prievolę (pateikti privačių interesų deklaracijas vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nariams). Pareigybių sÄ raÅ¡as, kuriame buvo techninė galimybė pasirinkti pareigybių kodÄ , nurodantį vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nario pareigas (pareigų klasifikatoriaus kodas 470-472), EDS buvo atnaujintas 2018 m. sausio 2 d.

Å iÄ aplinkybę patvirtina į bylÄ pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raÅ¡tas (b. l. 126). Atsakovė į bylÄ pateikė įrodymus, kad asmenys buvo deklaravę dalyvavimÄ Ä¯staigos viešųjų pirkimų komisijos veikloje pagal pasikeitusį reguliavimÄ jau nuo 2018 m. sausio 2 d., t. y. 2018 m. sausio 2 d. pateiktose deklaracijose nurodytas vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nario pareigų klasifikatoriaus kodas – 470 (b. l. 130–137). Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais ir iÅ¡vadomis, kad pareiÅ¡kėja pažeidė Ä®statymo reikalavimus nustatytu terminu (per 1 mėn. nuo Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo) tinkamai deklaruoti savo interesus kaip viešųjų pirkimų komisijos narė, kadangi įstatymų leidėjas numatė vieno mėnesio pereinamÄ jį laikotarpį įsigaliojus Pakeitimo įstatymo nuostatoms viešųjų pirkimų komisijos nariams, jau dalyvaujantiems viešųjų pirkimų procedÅ«rose, pareigÄ pateikti privačių interesų deklaracijÄ apie dalyvavimÄ viešųjų pirkimų procedÅ«rose.

Deklaracijų tikslinimas iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo nesudarė pagrindo Komisijai konstatuoti, kad tinkamai įvykdyta nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Pakeitimo įstatymo pagrindu pareiga patikslinti deklaracijas asmenims, einantiems viešųjų pirkimų komisijų narių pareigas. Pareiga deklaruoti privačius interesus atliekant viešuosius pirkimus atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d., siekiant viešinti asmenis, dalyvaujančius viešuosiuose pirkimuose, ir identifikuoti jų funkcijas vykdant viešuosius pirkimus perkančiojoje organizacijoje.

Pagal Ä®statymo 10 straipsnio 1 dalį, vieÅ¡ojo pirkimo komisijos narių deklaracijų duomenys yra vieÅ¡i ir Komisijos nustatyta tvarka skelbiami Komisijos interneto svetainėje. Tai, kad pareiÅ¡kėja dalyvauja Klinikų viešųjų pirkimų procedÅ«rose, visuomenei tapo žinoma tuomet, kai ji privačių interesų deklaracijoje deklaravo (2019 m. gegužės 24 d.) dalyvavimÄ Klinikų viešųjų pirkimų komisijos veikloje. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja turėjo patikslinti deklaracijÄ po Ä®statymo įsigaliojimo, o ne iki įsigaliojant Ä®statymui, kas sÄ lygojo negalimumÄ pateikti tinkamos deklaracijos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai kas anksčiau iÅ¡dėstyta, negali pareiÅ¡kėjos atnaujintos deklaracijos nepateikimo iki 2018 m. sausio 30 d. vykusio vieÅ¡ojo pirkimo laikyti tinkamu Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatų įgyvendinimu, nes Ä®statyme imperatyvi pareiga deklaruoti dalyvavimÄ vieÅ¡uosiuose pirkimuose atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d., nuo Å¡ios dienos EDS atsirado ir kodai, susiję su dalyvavimu viešųjų pirkimų procedÅ«rose. Taigi pareiÅ¡kėja iki dalyvavimo vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose pradžios (2018 m. sausio 30 d.) turėjo imperatyviÄ pareigÄ pateikti privačių interesų deklaracijÄ kaip Klinikų viešųjų pirkimų komisijos narė, tačiau to nepadarė.

Pažymėtina ir tai, kad privačių interesų deklaravimas yra kiekvieno asmens individuali pareiga. Tokiu būdu pareiškėja, būdama Klinikų viešųjų pirkimų komisijų narė, tačiau Įstatymo nustatyta tvarka šių duomenų iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios nenurodžiusi privačių interesų deklaracijoje, pažeidė imperatyvias šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas. Taip pat šio ginčo kontekste pažymėtina ir tai, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojęs teisinis reguliavimas numatė, kad institucijoje arba įstaigoje tyrimas dėl galimo deklaruojančio asmens padaryto šio įstatymo nuostatų pažeidimo atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) nustatyta tvarka (Įstatymo 22 straipsnio 4 dalis).

VTEKÄ® 29 straipsnyje buvo nustatyti sprendimai, kuriuos Komisija, atlikusi tyrimÄ , yra įgalinta priimti. Nutraukti tyrimÄ Komisija galėjo VTEKÄ® 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais pagrindais. To paties įstatymo straipsnio 6 dalyje buvo numatyta, kad Komisija, iÅ¡nagrinėjusi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigose arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos atlikto tyrimo iÅ¡vadÄ ir kartu pateiktus dokumentus, gali priimti trijų tipų sprendimus:

1) pripažinti, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas;

2) pripažinti, kad atlikto tyrimo iÅ¡vadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ir pavesti tyrimÄ atlikusios institucijos ar įstaigos vadovui arba kolegialiai institucijai atlikti tyrimÄ pakartotinai arba patikslinti tyrimo iÅ¡vadÄ ;

3) pripažinti, kad atlikto tyrimo iÅ¡vadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ir priimti sprendimÄ pati atlikti tyrimÄ ir priimti sprendimÄ . Atsisakymas nagrinėti praneÅ¡imÄ galėjo bÅ«ti priimamas tik VTEKÄ® 24 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos VTEKÄ® 23 straipsnyje įtvirtinta Komisijos teisė nepradėti tyrimo Å¡iame straipsnyje nurodytais pagrindais. Vienas iÅ¡ tokių pagrindų nepradėti Komisijai tyrimo pagal 23 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , kuomet iki praneÅ¡imo VTEK gavimo dienos arba VTEK raginime nustatyto termino skundžiamas asmuo pateikė privačių interesų deklaracijÄ arba jÄ patikslino praneÅ¡ime apie galimÄ pažeidimÄ nurodytais duomenimis ir iÅ¡ praneÅ¡ime pateiktos ar VTEK papildomai atlikus Å¡io įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus veiksmus surinktos informacijos VTEK nenustatė pagrindo pradėti tyrimÄ dėl galimo interesų konflikto.

Kaip minėta, Komisija pareiÅ¡kėjos elgesį teisėtai ir pagrįstai vertino bei realizavo savo kompetencijÄ pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. skundžiamo Sprendimo priėmimo metu, galiojusiÄ VTEKÄ® redakcijÄ , bet pabrėžtina, kad Å¡iuo metu (nuo 2020 m. sausio 1 d.) galiojančiame Komisijos kompetencijÄ apibrėžiančiame įstatyme nuostatos dėl pažeidimo konstatavimo visais atvejais nepateikus laiku privačių interesų deklaracijos Å¡iek tiek pasikeitė. Nors jame liko pareiga deklaruoti dalyvavimÄ viešųjų pirkimų procedÅ«rose (5 straipsnio 6 dalis), tačiau VTEKÄ® 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad Komisija nepradeda tyrimo, jeigu deklaruojantis asmuo iki praneÅ¡imo gavimo dienos patikslino deklaracijÄ duomenimis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ne kartÄ yra pasisakęs dėl teisės akto skirtingų redakcijų taikymo principų (teisės normų galiojimo laiko atžvilgiu). Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai, atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lot. lex retro non agit). Taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po Å¡ių įstatymų įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodžio 1 d., 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai).

Tad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, be kita ko, tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d.

Konstitucinio Teismo nutarimai). Priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumÄ ar Å¡velninantys atsakomybę, turi grįžtamÄ jÄ galiÄ (2001 m. sausio 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) taip pat pripažįsta principo lex benignior retro agit (Å¡velnesnę atsakomybę už pažeidimus numatančio teisės akto galiojimas atgal) taikymo administracinėse bylose bÅ«tinybę: teisės galiojimo laike klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į principÄ , kad palankesnis įstatymas galioja ir į praeitį (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-450-502/2015, sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-17-261/2017, Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. KT5-S2/2018).

Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir oficialiÄ konstitucinę ir administracinę doktrinÄ bei tai, kad bylos nagrinėjimo metu nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančiame VTEKÄ® nustatyti Komisijos įgalinimai nepradėti tyrimo pažeidimÄ padariusiam asmeniui patikslinus deklaracijos duomenis, t. y. įsigaliojus reglamentavimui Å¡velninančiam pareiÅ¡kėjos teisinę padėtį (nes ji iki tyrimo pradėjimo jau buvo deklaravusi dalyvavimÄ Klinikų vieÅ¡ojo pirkimo komisijose), nenustačius, kad deklaracijos nepatikslinimas nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. bÅ«tų sukėlęs neigiamas pasekmes ar galimÄ interesų konfliktÄ , skundžiamas Sprendimas naikintinas dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių: pasikeitus teisiniam reguliavimui, pagal kurį, pareiÅ¡kėjai iki skundžiamo Sprendimo priėmimo paÅ¡alinus pažeidimÄ sudarančias aplinkybes ir nenustačius galimo interesų konflikto (pasekmių), Komisija nepradeda tyrimo.

Teisėjų kolegija vertina ir tai, kad pareiÅ¡kėja neturėjo tyčios pažeisti Ä®statymo reikalavimus bei siekė deklaruoti vieÅ¡uosius interesus, tačiau sÄ Å¾iningai klydo, kad ji Ä®statyme nustatytÄ pareigÄ Ä¯vykdė tinkamai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjos D. Z. skundÄ tenkinti. Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimÄ Nr. KS-253 „Dėl D.

Z.“. Sprendimas 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Jolita Rasiukevičienė Gediminas Užubalis Vita Valeckaitė