2025-05-07 Nr. AB-7912-3-61-3-03387-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-32-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03387-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo I. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui I. R. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas, VASA) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo I. R. (toliau – ir atsakovas) 879,33 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), ir 45,07 Eur delspinigių.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad:

2.1. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) nurodyta, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. Vilniaus miesto savivaldybėje (toliau – ir Savivaldybė) taikoma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir Rinkliava, vietinė rinkliava). Rinkliavą privalo mokėti nekilnojamojo turto objektų (toliau – ir NTO) Savivaldybės teritorijoje savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys. Pareiškėjas pagal Nuostatus atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą.

2.2. Atsakovas valdo šį nekilnojamąjį turtą Vilniaus mieste: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 33,39 kv. m; (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 15,59 kv. m; (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 29,17 kv. m; (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 241,43 kv. m; (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 33,85 kv. m. Atsižvelgiant į tai, atsakovui tenka prievolė mokėti Rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomo nekilnojamojo turto plotą ir kitus Nuostatuose apibrėžtus nekilnojamojo turto parametrus. Bendra mokėtina rinkliavos suma sudaro 879,33 Eur (už 2018 m. – 109 Eur, už 2019 m. – 164 Eur, už 2020 m. – 258,36 Eur, už 2021 m. – 253,08 Eur, už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. – 94,89 Eur).

2.3. Pareiškėjui vykdant teisės aktų nustatytą pareigą informuoti atsakovą apie esamą prievolę mokėti rinkliavą, buvo suformuoti ir atsakovui pateikti 2018 m. birželio 6 d. mokėjimo pranešimas Nr. 10090708, 2019 m. vasario 8 d. mokėjimo pranešimas Nr. 10680537, 2019 m. liepos 23 d. skolos pranešimas Nr. 00131086, 2020 m. vasario 28 d. mokėjimo pranešimas Nr. 11164634, 2021 m. kovo 15 d. mokėjimo pranešimas Nr. 11324684, 2022 m. vasario 28 d. mokėjimo pranešimas Nr. 11806425, 2022 m. vasario 28 d. DGA detalizacija Nr. 11806425, 2022 m. balandžio 5 d. skolos pranešimas Nr. 00388365, kurie buvo išsiųsti adresu: (duomenys neskelbtini).

2.4. Atsakovas laiku nesumokėjo Rinkliavos, todėl jam buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.) nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos, bet ne ilgesnį nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) nustatytą laikotarpį. Atsakovui priskaičiuota delspinigių suma yra 45,07 Eur: už 2018 m. – 5,89 Eur; už 2019 m. – 8,86 Eur; už 2020 m. – 13,95 Eur; už 2021 m. – 13,67 Eur; už 2022 m. – 2,70 Eur (nuo 2022 m. kovo 31 d. 48,63 Eur (suma už I ketvirtį) x 0,03 proc. x 139 d. = 2,03 Eur ir nuo 2022 m. birželio 30 d. 46,26 Eur (suma už II ketvirtį) x 0,03 proc. x 48 d. = 0,67 Eur).

3. Atsakovas I. R. atsiliepime į prašymą prašė atmesti prašymą. Atsakovas taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas atsiliepime į prašymą nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kadangi atsakovas neturi įsiskolinimų pareiškėjui. Atsakovas su pareiškėju nėra sudaręs sutarties dėl šiukšlių išvežimo, nesinaudoja jo paslaugomis, neturi šiukšlių dėžių, kurios būtų perduotos pareiškėjui naudotis, neturi išvežtinų šiukšlių. Norminiai teisės aktai neįpareigoja atsakovo atlikti mokėjimus, o prašyme nurodytas teisės aktas nelaikytinas nustatančiu mokestį, be to, pareiškėjas privalo įrodyti, kad teikia paslaugą atsakovui.

5. Pareiškėjas teismui pateikė atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsiliepimo teiginiais. Pareiškėjas pažymėjo, kad Rinkliavos privalomasis pobūdis lemia, jog Rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, Rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių atleidimą nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo, taip pat duomenų, pagrindžiančių, jog jis nėra sukūręs atliekų, ar kad kreipėsi į pareiškėją, deklaruodamas nesinaudojimo patalpomis faktą, siekdamas atleidimo nuo kintamosios rinkliavos dalies mokėjimo.

6. Atsakovas teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad:

6.1. Jis (atsakovas) taikos sutarties, kurios su VASA nepavyko sudaryti, procese pareiškėjui pateiktais dokumentais visiškai įrodė, jog vieną iš prašyme nurodomų patalpų adresu: (duomenys neskelbtini), naudoja ir atliekų turėtoju yra šių patalpų nuomininkas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Betono gaminiai“, tai patvirtina įrašas Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR), todėl ši prašymo dalis atmestina kaip pareikšta netinkamam atsakovui. Kitomis patalpomis, už kurias VASA prašo priteisti vietinę rinkliavą, atsakovas skolos susidarymo laikotarpiu nesinaudojo ir atliekų nesusidarė, tai patvirtina elektros ir vandens tiekėjų pažymos.

6.2. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014, vien tik buvimas nekilnojamojo turto, esančio Vilniaus miesto savivaldybėje, savininku, savaime nepreziumuoja asmens, kaip atliekų turėtojo, statuso. Atliekų turėjimas / pagaminimas yra siejamas su fizinio asmens veikla, buitimi, todėl atliekų atsiradimo galimybė sietina su ta vieta, kur asmuo turi buities aplinką, t. y. turi gyvenamąją vietą. Nagrinėjamu atveju atsakovas nėra sudaręs elektros tiekimo ir vandens tiekimo sutarčių su tiekėjais, negyvena ir negali gyventi visuose nekilnojamojo turto objektuose vienu metu, todėl objektyviai negali sudaryti / pagaminti atliekas toje pačioje savivaldybėje turėdamas ne vieną, o keletą nuosavus nekilnojamojo turto objektus.

6.3. Jis nėra viso paminėto mokesčio apskaičiavimo pranešime nurodyto turto vienintelis savininkas, todėl neturi pareigos mokėti rinkliavą už turto dalį, kurios savininku jis nėra, nors ir yra tokio turto bendrasavininku. VASA pažymose apie rinkliavos paskaičiavimą paminėti NTO nurodyti visa apimtimi, nepažymint, jog apskaičiuota 1/2 nuo bendrai skaičiuotino mokesčio vienam ar kitam objektui, todėl atsakovas neturi pareigos mokėti rinkliavos už turto dalį, kurios savininku jis nėra. VASA neteikia ir pačios paslaugos – atliekų surinkimo objektams adresu: (duomenys neskelbtini), nes nepateikė įrodymų ir duomenų, patvirtinančių, kad sudarė visas sąlygas atliekas surinkti – pastatė konteinerius, informavo apie jų buvimo vietą, juos surinkinėjo ir pan. Atsakovas nelaikytinas atliekų turėtoju, o faktiniai duomenys objektyviai patvirtina, jog prašyme nurodytomis aplinkybėmis atliekos nesusidaro.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 31 d. sprendimu tenkino pareiškėjo VASA prašymą – priteisė iš atsakovo I. R. VASA 879,33 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., ir 45,07 Eur delspinigių.

8. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise arba bendrosios nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklauso šis nekilnojamas turtas: 1) 34/100 dalys buto adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas – 98,22 kv. m, t. y. 33,39 kv. m; 34/100 dalys buto adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas – 45,86 kv. m, t. y. 15,59 kv. m; 1/2 dalis buto adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas – 58,34 kv. m, t. y. 29,17 kv. m.); 1/2 dalis administracinių patalpų adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių bendras plotas – 67,70 kv. m, t. y. 33,85 kv. m (patalpai pilnas adresas nesuteiktas); administracinės patalpos adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių bendras plotas – 241,43 kv. m (patalpai pilnas adresas nesuteiktas) (toliau – ir Administracinės patalpos). VASA, siekdama tinkamai vykdyti teisės aktais nustatytą pareigą informuoti atsakovą apie esamą prievolę mokėti rinkliavą, suformavo ir atsakovui pateikė 2018 m. birželio 6 d. mokėjimo pranešimą Nr. 10090708, 2019 m. vasario 8 d. mokėjimo pranešimą Nr. 10680537, 2019 m. liepos 23 d. skolos pranešimą Nr. 00131086, 2020 m. vasario 28 d. mokėjimo pranešimą Nr. 11164634, 2021 m. kovo 15 d. mokėjimo pranešimą Nr. 11324684, 2022 m. vasario 28 d. mokėjimo pranešimą Nr. 11806425, 2022 m. vasario 28 d. DGA detalizaciją Nr. 11806425, 2022 m. balandžio 5 d. skolos pranešimą Nr. 00388365, kurie jam buvo išsiųsti adresu: (duomenys neskelbtini).

9. Įvertinęs Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkto, 54 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25, 30, 301 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnių, Nuostatų 7.5 papunkčio (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), Nuostatų (redakcijos, galiojusios nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir naujos redakcijos Nuostatai) 6.6 papunkčio nuostatas, teismas pažymėjo, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Savivaldybės teritorijoje.

10. Pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, kad už Administracines patalpas pareigą mokėti vietinę rinkliavą turi ne jis, o šio turto nuomininkas UAB „Vilniaus betono gaminiai“, teismas iš į bylą pateiktų NTR duomenų nustatė, kad atsakovas Administracines patalpas pagal 2016 m. spalio 27 d. nuomos sutartį išnuomojo UAB „Vilniaus betono gaminiai“, į. k. 302621375, nurodytas nuomos terminas – 5 metai. Teismas vertino, kad, ta aplinkybė, jog atsakovas jam nuosavybės teise priklausančias Administracines patalpas buvo išnuomojęs, o nuomos sutartis buvo išviešinta, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad, nesant jokių kitų sąlygų, būtent šių patalpų nuomininkas, o ne jų savininkas, turėtų būti laikomas Rinkliavos mokėtoju. Teismas pažymėjo, kad Nuostatų 7.5 papunktyje ir naujos redakcijos Nuostatų 6.6, 8.3 papunkčiuose nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog Rinkliavos mokėtojais gali būti ne tik nekilnojamojo turto savininkas, bet ir kiti asmenys, valdantys nekilnojamojo turto objektą kitais pagrindais, tačiau tik tokiu atveju, jei atitinka šias papildomas sąlygas: tokia valdymo teisė yra įregistruota NTR ir yra pateiktas nuomininkų, kitų asmenų, valdančių NTO panaudos ir kitais pagrindais, prašymas. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad po nuomos sutarties sudarymo jis ar Administracinių patalpų nuomininkas būtų pateikę prašymus dėl Rinkliavos skaičiavimo ne Administracinių patalpų savininkui.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad į bylą paties atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai (pareiškėjui teiktas prašymas) patvirtina, jog jis (atsakovas) tik 2023 m. spalio mėn., t. y. praėjus daugiau kaip vieneriems metams po VASA prašymo pateikimo teismui, kreipėsi į pareiškėją su prašymu, kuriame nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 19 d. Administracinėmis patalpomis naudojasi ir atliekas turėjo / turi UAB „Betono gaminiai“, kuriai patalpos yra išnuomotos, o nuomos sutartis išviešinta NTR. Šiame prašyme atsakovas nurodė, kad atliekų turėtojas sutinka skolą sumokėti už praeitą laikotarpį ir pageidauja ateityje gauti sąskaitą, todėl skolininku už nurodytą laikotarpį prašė nurodyti minėtų patalpų nuomininką. Bylos duomenys patvirtina, kad VASA 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. SD-2023-3154 šio atsakovo prašymo netenkino. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad nei atsakovas, nei Administracinių patalpų nuomininkas VASA iki šios bylos iškėlimo nebuvo pateikę jokių prašymų dėl Rinkliavos skaičiavimo atitinkamai kurio nors iš jų atžvilgiu, taigi pareiškėjui nekilo pareiga aiškintis aplinkybių, kas laikytinas rinkliavos mokėtoju vien tik NTR paviešintų duomenų pagrindu, taip pat aiškintis, ar būtent Administracinių patalpų nuomininkas turi būti įtrauktas į Rinkliavos mokėtojų registrą, laikomas Rinkliavos mokėtoju ir jam skaičiuojama Rinkliava, VASA taip pat nebuvo pateikti jokie duomenys apie Administracinių patalpų nuomos sutarties sąlygas, kuriose galėjo būti / buvo sulygta, kuri iš sutarties šalių yra Rinkliavos mokėtoja. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, susijusius su neva nepagrįstu mokėtinos Rinkliavos apskaičiavimu jam, kaip Administracinių patalpų savininkui.

12. Įvertinęs Nuostatų 20 punkto, naujos redakcijos Nuostatų 39 punkto, 72.2 papunkčio, 73, 74 punktų nuostatas, teismas nurodė, kad Rinkliavos mokėtojams yra sudaryta galimybė pasinaudoti lengvata ir būti atleistiems nuo Rinkliavos mokėjimo, tačiau tai įmanoma tik tuo atveju, jei yra tenkinamos Nuostatuose nurodytos sąlygos – yra pateiktas nustatytos formos prašymas dėl lengvatos bei jį pagrindžiantys dokumentai.

13. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas laikotarpiu, kuomet susidarė Rinkliavos įsiskolinimas (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.), Nuostatų nustatyta tvarka pateikė nustatytos formos prašymą dėl lengvatos taikymo. Atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis 2023 m. spalio 26 d. kreipėsi į VASA su prašymu dėl Rinkliavos perskaičiavimo nekilnojamojo turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini) (241,43 kv. m), o 2023 m. lapkričio 17 d. kreipėsi bendru prašymu su sutuoktine D. R. dėl Rinkliavos perskaičiavimo ir lengvatos taikymo nekilnojamojo turto objektams, esantiems: (duomenys neskelbtini) (67,70 kv. m), (duomenys neskelbtini) (58,34 kv. m), (duomenys neskelbtini) (95,09 kv. m), kuriuos pareiškėjas, išnagrinėjęs atitinkamai priėmė 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. SD-2023-3154, kuriuo prašymo netenkino, ir 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SD-2023-3384, kuriuo prašymą tenkino ir pritaikė sprendime nurodytiems nekilnojamojo turto objektams rinkliavos kintamosios dalies lengvatą laikotarpiui nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d., t. y. laikotarpiui, kuris nagrinėjamu atveju nėra aktualus.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Nuostatų 75 punktą (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) prašymai dėl lengvatų taikymo, pateikti už praeitą ir kitus ankstesnius mokestinius laikotarpius, nenagrinėjami ir atleidimas nuo pastoviosios ir (ar) kintamosios rinkliavos dalies netaikomas, jeigu Rinkliavos mokėtojas neįrodo, jog prašymas negalėjo būti pateiktas dėl svarbių priežasčių. Į bylą atsakovas nepateikė įrodymų, jog nustatyta tvarka kreipėsi į pareiškėją su prašymu dėl lengvatos taikymo, nurodydamas svarbias priežastis, dėl kurių toks prašymas dėl lengvatos taikymo už ankstesnius laikotarpius negalėjo būti pateiktas anksčiau, todėl teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas pagrįstai už visą ginčo laikotarpį skaičiavo nustatyto dydžio rinkliavą netaikydamas lengvatos. Teismas akcentavo, kad Nuostatai yra Savivaldybės tarybos priimtas norminis teisės aktas, viešai paskelbtas Teisės aktų registre, todėl atsakovo deklaruojamas nežinojimas apie atleidimo nuo Rinkliavos tvarką yra neturi teisinės reikšmės.

15. Teismas vertino, kad ta aplinkybė, jog atsakovui priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose, kurie nurodyti VASA prašyme, atliekos nesusidaro, nes patalpos ginčo laikotarpiu nebuvo naudojamos, savaime nepaneigia vertinimo, jog atsakovas laikytinas rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme, todėl pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti atsakovui Rinkliavos ginčo laikotarpiu.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas byloje nekelia ginčo dėl pareiškėjo prašomo priteisti Rinkliavos paskaičiavimo dydžio. Mokėtina Rinkliava atsakovui apskaičiuota, remiantis Nuostatuose patvirtintais Rinkliavos dydžiais ir NTR duomenimis apie atsakovui nuosavybės teise arba bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto plotą, mokėjimo pranešimuose detaliai nurodant laikotarpį, už kurį ji paskaičiuota, objekto pavadinimą, jo paskirtį, metinį rinkliavos dydį už kv. m, apmokestinamą plotą ir konkrečias sumas tiek už pastoviąją, tiek už kintamąją kiekvieno iš objektų dalį. Iš mokėjimo pranešimų matyti, kad juose nurodomas tik tas apmokestintas turto plotas, kuris yra proporcingas atsakovo valdomai ir NTR nurodomai nekilnojamojo turto daliai. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus, kad jam yra priskaičiuota Rinkliava už turto dalį, kurios savininku jis nėra.

17. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymo dalis dėl 879,33 Eur nesumokėtos Rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., iš atsakovo yra pagrįsta Nuostatuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl šį reikalavimą tenkino.

18. Įvertinęs Nuostatų 53 (naujos redakcijos Nuostatų 60 punkto), 59 punkto (naujos redakcijos Nuostatų 83 punkto), prašymo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, jų detalizavimą, teismas konstatavo, kad delspinigiai apskaičiuoti Nuostatuose nustatyta tvarka, jų dydis atitinka ginčo laikotarpiu galiojusį Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatytą delspinigių už nesumokėtus ar pavėluotai sumokėtus mokesčius dydį, neviršija MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, todėl reikalavimą dėl 45,07 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo taip pat tenkino.

19. Kadangi sprendimas priimtas ne atsakovo naudai, teismas netenkino atsakovo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III. 20. Atsakovas I. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti skundą kaip nepagrįstą bei pareikštą ne tam asmeniui. Atsakovas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

21.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė įstatymą. Teismas ginčui taikė ne teisę, buvusią ginčo metu (atskirais laikotarpiais pagal norminių teisės aktų atskirose redakcijose taikomą reglamentavimą), o faktiškai sprendimo priėmimo metu galiojančių norminių teisės aktų turinį ir taikymo praktiką, kas yra iš esmės yra neteisinga, nes įstatymas atgal negalioja. Atliekų turėtoju ir rinkliavos mokėtoju įstatymo leidėjas nurodo ne vien savininką, bet ir kitus asmenis (patalpų valdytojus / naudotojus). Teismo padaryta išvada, kad byloje mokėtojas yra atsakovas, nes yra turto savininkas, yra neteisinga.

21.2. Teismas nepaisė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 suformuotos teismų praktikos. Nagrinėjamu atveju teismas privalėjo nustatyti, ar nėra objektyviai akivaizdžių aplinkybių, įrodančių, jog atsakovas nebuvo ir nėra atliekų turėtoju, tačiau tokios pareigos nevykdė. Atsakovas nurodė ir į bylą pateikė pakankamai įrodymų, kad jis negali būti laikomas atliekų turėtoju. Su 2023 m. spalio 25 d. paaiškinimu teismui pateikti įrodymai, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nebuvo atliekų turėtoju, o kiek tai susiję su reikalavimu dėl patalpų adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių plotas 241,43 kv. m), atliekas turėjo / turi įmonė UAB „Vilniaus betono gaminiai“. Iš AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Vilniaus vandenys“ pažymų matyti, kad ginčo laikotarpiu į patalpas (duomenys neskelbtini) (33,85 kv. m), (duomenys neskelbtini) nebuvo teikiamas nei vanduo, nei elektra. Dėl administracinės patalpos adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plotas 241,43 kv. m) buvo pateiktas išrašas iš NTR, iš kurio matyti, kad patalpos išnuomotos ir jomis nuo 2016 metų naudojasi vien nuomininkas. Nuomos sutarties sudarymo faktas išviešintas bei pareiškėjui yra žinomas nuo Rinkliavos mokėtojų sudarymo ir fakto registre įregistravimo. Tai, jog atsakovas nebuvo ir nėra atliekų turėtojas, patvirtina ir 2024 m. sausio 10 d. teismui pateiktas pareiškėjo 2023 m. lapkričio 27 d. raštas Nr. SD2023-3384-3154, kuriuo atsakovas atleidžiamas nuo Rinkliavos mokėjimo remiantis paminėtais AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ patvirtinimais, kad patalpoms (duomenys neskelbtini) (33,85 kv. m), bei patalpoms (duomenys neskelbtini) neteikiamas nei vanduo, nei elektra. Minėti dokumentai yra pakankami patvirtinti, jog atsakovas nebuvo atliekų turėtoju visą ginčo laikotarpį.

21.3. Neatitinka įstatymui ir teismo argumentai dėl esą atsakovo nepateikto prašymo atleisti nuo rinkliavos mokėjimo. Pirma, tokia pareiga kreiptis dėl atleidimo nuo mokėjimo buvo nustatyta tik nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Nuostatų redakcijai. Iki tol atleidimas nuo rinkliavos mokėjimo nebuvo numatytas bei prašymas atleisti nuo mokėjimo nebuvo pagrindu Rinkliavos neskaičiuoti, kadangi buvo taikomas bendras Atliekų tvarkymo įstatyme ir Nuostatuose nustatytas principas, jog Rinkliavą moka atliekų turėtojas. Dėl to, laikotarpiui nuo ginčo pradžios iki 2020 m. sausio 1 d. prašymo nepateikimas neturi jokios įtakos. Kita vertus, kadangi nesinaudojimo patalpomis faktas yra tęstinis (tai įrodo nurodytos AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Vilniaus vandenys“ pažymos), kiekvienu nauju laikotarpiu prašymo atleisti nuo Rinkliavos mokėjimo pateikimas laikytinas nesąžiningu, pertekliniu, nes asmuo tokiu atveju turi nuolat įrodinėti faktą, jog patalpos nenaudojamos ir atliekos nesusidaro, kuris ir taip yra akivaizdus iš pateiktų dokumentų.

21.4. Reikalavimas pateikti prašymą tam, kad nuomininkas būtų įregistruotas Rinkliavos mokėtoju rinkliavos mokėtojų registre – ginčo laikotarpio pradžioje neegzistavo ir prašymo įrašyti mokėtoju nuomininką pareiga atsirado tik 2020 m. sausio 1 d., pasikeitus Nuostatų redakcijai. Tačiau, naujai Nuostatų redakcijai pradėjus galioti, Rinkliavos mokėtojų registras nebuvo panaikintas. Pareiškėjas, kaip minėto registro administratorius, privalėjo užtikrinti registro duomenų teisingumą – vadovautis viešai paskelbtu faktu, jog patalpomis naudojasi nuomininkas UAB „Vilniaus betono gaminiai“. Kadangi, kaip matyti iš NTR išrašo, nuomininkas nesikeitė, dar ir dėl to pareiškėjas neturėjo teikti jokio prašymo mokėtoju nurodyti nuomininką. Pareiškėjas privalėjo sudaryti kiekvienam mokėjimo laikotarpiui iki sekančių metų kovo 31 d. mokėjimo apskaičiavimo sąskaitas, teikiant reikalavimą ne savininkui, o nuomininkui UAB „Vilniaus betono gaminiai“.

22. Pareiškėjas VASA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

23. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad:

23.1. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą, atliekų turėtojas yra ne atliekų gamintojas, o atliekų darytojas ir šios sąvokos apibrėžimas yra pateikiamas Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 8 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto objekto eksploatavimas, naudojimas yra neatsiejamas nuo eksploatacijos metu susidarančių atliekų ir / ar atitinkamo, įstatyme numatyto poveikio atliekoms atlikimo, NTO savininkas gali ir turi būti laikomas atliekų turėtoju. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį, todėl „atliekų turėtojo“ sąvoka, negali būti aiškinama, kaip apimanti tik tuos asmenis, iš kurių surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį galima aiškiai ir tiksliai identifikuoti.

23.2. Atsakovo pareiga pateikti prašymą / sutikimą dėl NTO savininko įgalioto asmens paskyrimo rinkliavos mokėtoju. Pateikdamas prašymą NTO savininkas sutinka, kad už jam priklausantį ir Rinkliava apmokestinamą NTO – rinkliavos mokėtoju pagal įgaliojimą būtų paskirtas NTO valdytojas. Rinkliava perkeliama NTO valdytojui tik kai atitinkama daiktinė teisė įregistruojama Nekilnojamojo turto registre – pagal nuomininkų, kitų asmenų, valdančių NTO panaudos ir kitais pagrindais, pateikus prašymus. Atsakovas nėra pateikęs prašymo, kad Rinkliava būtų perkeliama NTO valdytojui. Todėl pateiktas prašymas atsakovui laikytinas tinkamu ir atsakovas, būdamas Rinkliavos mokėtoju, turi vykdyti prašyme nurodytą prievolę.

23.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 nurodoma, kad „jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje <...> atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas atlieku turėtoju“, tačiau minėtoje teismo nutartyje taip pat nurodoma, kad: „tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui“ ir iš atsakovo pateiktų įrodymų nebuvo pagrindo daryti išvados, kad atsakovas nėra atliekų turėtojas.

23.4. Atsakovas turėjo teisę kreiptis į pareiškėją ir deklaruoti faktą, kad nesinaudoja NTO, tokiu atveju pareiškėjui būtų atsiradusi galimybė kontroliuoti ir / ar prižiūrėti atliekų susidarymą ir tvarkymą nurodyto NTO vietoje, tačiau atsakovo neveikimas nesudarė galimybės pareiškėjui patikrinti ir nustatyti, ar nurodytas NTO buvo naudojamas ar ne. Atsakovas prašymą dėl lengvatos taikymo pateikė 2023 m. spalio 20 d. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pateiktas prašymas ir pateikti nenaudojimą įrodantys dokumentai, buvo priimtas sprendimas taikyti lengvatą nuo mėnesio pirmos dienos.

23.5. Reikalavimas pateikti prašymą tam, kad nuomininkas būtų įregistruotas Rinkliavos mokėtoju Rinkliavos mokėtojų registre, ginčo laikotarpio pradžioje neegzistavo. Rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti Rinkliavą, kitas asmuo gali būti rinkliavos mokėtoju išskirtinai tais atvejais, kai pagal teisės aktus jis yra įgaliotas atstovauti rinkliavos mokėtoją. Nei VASA, nei teismui, nei viešai įgaliojimas nebuvo nurodytas, todėl atsakovo argumentai laikytini neapgrįstais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovui apskaičiuotos nesumokėtos vietinės rinkliavos, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., ir delspinigių priteisimo iš atsakovo.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir delspinigių priteisimo tenkino, konstatavęs, kad atsakovas pagal aktualų teisinį reguliavimą laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju ir turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas buvo atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

26. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jis nėra atliekų turėtojas, nes Administracinės patalpos yra išnuomotos, todėl Rinkliava turėjo būti paskaičiuota nuomininkui UAB „Vilniaus betono gaminiai“, o kitomis patalpomis, už kurias VASA prašo priteisti vietinę rinkliavą, skolos susidarymo laikotarpiu atsakovas nesinaudojo ir atliekų nesusidarė.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, jog atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020 ir kt.). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eTA-615-815/2023).

29. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurių 7.5 papunktyje (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Vėlesnės redakcijos Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 6.6 papunktyje vietinės rinkliavos mokėtojo sąvoka apibrėžta kaip Rinkliava apmokestinamo NTO savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti Rinkliavą.

30. Byloje neginčijamai nustatyta (žr. šios Nutarties 8 p.), kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. atitiko vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojų požymių – nuosavybės teise arba bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Remiantis Nuostatais (su vėlesniais pakeitimais) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme ir jis turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

31. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad už Administracines patalpas vietinės rinkliavos mokėtojas yra ne atsakovas, o šių patalpų nuomininkas UAB „Vilniaus betono gaminiai“. Dėl šių argumentų pažymėtina, kad vietinės rinkliavos mokėtojo sąvoka buvo išplėsta naujos redakcijos Nuostatų 8 punkte, t. y. 8.3 papunktyje įtvirtinta, jog Rinkliavos mokėtojais laikomi NTO savininko įgalioti asmenys – Rinkliava apmokestinamų patalpų nuomininkai, kiti asmenys, valdantys NTO panaudos ar kitais pagrindais – pagal nuomininkų, kitų asmenų, valdančių NTO panaudos ir kitais pagrindais, pateiktus prašymus. Byloje nustatyta, kad nei atsakovas, nei Administracinių patalpų nuomininkas iki šios bylos iškėlimo pareiškėjui nebuvo pateikęs jokių prašymų dėl vietinės rinkliavos skaičiavimo kurio nors iš jų atžvilgiu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas šiuo atveju laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, o pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš atsakovo yra pagrįstas.

32. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Nuostatų 20 p., naujos redakcijos Nuostatų 39 p.). Nuostatų 36 punktas nustato, kad kintamoji Rinkliavos dedamoji neskaičiuojama atliekų turėtojams (išskyrus į sodininkų bendrijų teritoriją patenkančių žemės sklypų kategoriją ir garažų bendrijas), kurie VASA deklaruoja, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jiems bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba bus nenaudojamas tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai), ir pateikia prašymą (4 priedas) bei dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį. Pagal naujos redakcijos Nuostatų 76 punktą, kintamoji Rinkliavos dalis neskaičiuojama Rinkliavos mokėtojams, kurie Administratoriui pateikia prašymą (5 priedas) ir deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi NTO ir iš šio NTO tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Rinkliavos mokėtojas, norintis, kad jam deklaruotu laikotarpiu (ilgiau kaip vienerius metus) nebūtų skaičiuojama kintamoji Rinkliavos dalis, Administratoriui turi pateikti prašymą bei 78.1 ir 78.2 papunkčiuose nurodytus dokumentus ir išvykimą į užsienį ar kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus (pvz., atsakingų institucijų pažymas apie išvykimą iš Lietuvos arba gyvenimą kitoje Lietuvos vietovėje). Dokumentai turi būti teikiami periodiškai, 1 kartą per metus.

33. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, patvirtinusi Nuostatus, ginčo laikotarpiu galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad nekilnojamojo turto objektu nebus naudojamasi, ir prašymo bei dokumentų, įrodančių nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį, pateikimu.

34. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad nekilnojamojo turto objektais, kurie apmokestinti vietine rinkliava, skolos susidarymo laikotarpiu atsakovas nesinaudojo ir atliekų nesusidarė, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad šiuose nekilnojamojo turto objektuose nesusidaro komunalinės atliekos, priešingai, Nuostatai aiškiai nustato procedūras, kuriomis remiantis gali būti įrodytas patalpų nenaudojimo faktas. Atsakovas Nuostatų nustatyta tvarka ginčo laikotarpiu nesikreipė į pareiškėją dėl lengvatos taikymo, nepateikė turto nenaudojimą pagrindžiančių dokumentų ir / ar kitų įrodymų, todėl toks atsakovo elgesys nesudaro pagrindo daryti išvados, kad atsakovui neatsirado prievolė mokėti vietinę rinkliavą.

35. Atsižvelgus į tai, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos ir delspinigių priteisimo.

36. Apibendrinusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

37. Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas ne atsakovo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo I. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Dainius Raižys