2015-10-12 Nr. DBT-163-2-58-3-00114-2015-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-135/2015

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00114-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2015 m. spalio 12 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Laužiko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

n u s t a t ė:

ieškovas V. K. Šiaulių apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti 2010 m. gegužės 5 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovaujamos viršininko E. V. ir V. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnio 1 dalimi, sudarytą susitarimą Nr. 33S-4 dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, ir taikyti restituciją.

Ieškovas nurodo, kad neteisėtą ir nepagrįstą susitarimą sudarė valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnės spaudimo ir apgaulės įtakoje, todėl yra pagrindas minėtą sandorį pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 1.91 ir 1.90 straipsniuose įtvirtintais pagrindais.

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir išaiškino, kad ieškovo skundas dėl mokestinio ginčo yra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas suformulavo reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad nors ieškinį ieškovas ir grindžia CK nurodytais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, tačiau iš esmės ginčas kildinamas iš viešojo administravimo srities, todėl šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas išvadai, jog ieškovas ginčija ne tik 2010 m. gegužės 5 d. susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio Nr. 33S-4, bet nesutinka ir su 2010 m. gegužės 7 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte Nr. 35-215 bei 2010 m. birželio 17 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 35-215 nustatytomis aplinkybėmis, t. y. ieškovas iš esmės reiškia reikalavimus dėl mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų dėl mokestinės nepriemokos dydžio apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad tarp ieškovo ir atsakovo kilusiam ginčui dėl mokestinės nepriemokos dydžio spręsti taikytinos Mokesčių administravimo įstatymo IX skyriaus nuostatos.

Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gegužės 20 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skunde pažymi, kad skundžiamas susitarimas buvo pasirašytas dėl suklydimo ir apgaulės, todėl ir buvo kreiptasi į bendrosios kompetencijos teismą su prašymu panaikinti pasirašytą sandorį CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose numatytais pagrindais. Be to, nurodė, kad 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi Šiaulių apygardos administracinis teismas jau yra išsprendęs, kad šis ieškinys yra neteismingas administraciniam teismui.

Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, jog Šiaulių apygardos teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovaujamos viršininko E. V. ir V. K., vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnio 1 dalimi, sudaryto susitarimo Nr. 33S-4 dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. Teismas nurodė, jog pagal Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnio 1 dalį negali būti ginčijamas skundžiamame akte esantis mokesčio apskaičiavimo teisingumas, bei pažymėjo, kad skundžiamas aktas negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu.

Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant atskirąjį skundą iškilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, tad teismas nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje, t. y. ginčus, kylančius iš viešosios teisės normų reguliuojamų santykių. Ieškinyje keliamas ginčas susijęs su mokesčio administratoriaus sprendimu, todėl yra pagrindas spręsti, kad byla teisminga administraciniam teismui. Apeliacinis instancijos teismas pažymi, kad pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus, teismui kyla abejonių, ar tokio pobūdžio susitarimas, kurį ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu, gali būti vertinamas kaip savarankiškas centrinio mokesčių administratoriaus ir mokesčio mokėtojo sandoris, kuri tikslinga ginčyti reiškiant savarankišką reikalavimą, ar jis gali būtų vertinamas tiesiog kaip rašytinis įrodymas nagrinėjant mokestinį ginčą administracinio proceso tvarka. Teismas atkreipia dėmesį, kad ir paties ginčijamo susitarimo 4 punkte yra aiškiai nurodyta, jog šis susitarimas dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio yra neatskiriama patikrinimo akto Nr. 35–215 ir sprendimo dėl šio patikrinimo akto tvirtinimo dalis. Net ir laikant šį susitarimą savarankišku sandoriu, abejotina, ar jo ginčijimas CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose numatytais pagrindais gali pakeisti šio mokestinio ginčo, kuris pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą teismingas administraciniam teismui, teismingumą. Taigi, iškilus abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, apeliacinės instancijos teismas kreipėsi į specialią teisėjų kolegiją išspręsti bylos teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų. Šioje byloje ginčas kilo dėl mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojo pasirašyto susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, todėl ginčas patenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų administracinio teismo nagrinėjamų ginčų dėl mokesčių kategoriją ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Ta aplinkybė, kad minėtas susitarimas ginčijamas CK normomis, reglamentuojančiomis sandorio negaliojimo pagrindus, nekeičia bylos rūšinio teismingumo.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu grąžinti Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą nagrinėti įstatymų tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Irmantas Jarukaitis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Laužikas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys