cc879f19-e6ff-4782-9cca-9b89db1ef8d5 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-2061-921/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17288-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.8.2; 3.3.2.4. Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 14 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieÅ¡kinio atsakovui S. P. dėl skolos, delspinigių priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 643,75 Eur skolÄ , 289,68 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.

3. Teismas nustatė, kad pagal 2020 m. birželio 9 d. nuomos sutarties Nr. BK-022152 „Kitos sÄ lygos“ Å¡alys susitarė, jog Å¡alių ginčai bus sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme pagal nuomotojo buveinės registracijos vietÄ . Taigi, Å¡alys susitarė dėl sutartinio teismingumo. Nuomos sutarties nuostatomis nuomotoja yra pradinė kreditorė UAB „Be kredito“, kurios buveinė Vilniuje. 2020 m. lapkričio 12 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovė, perėmusi pradinės kreditorės reikalavimo teisę į atsakovo skolÄ , turi laikytis sutartinių nuostatų ir kreiptis į teismÄ ne pagal atsakovo, o pagal savo buveinės registracijos vietÄ , kuriÄ ieÅ¡kinyje nurodė Vilniuje, Žalgirio g 90.

Sprendė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys turi bÅ«ti nagrinėjamas taikant sutartinio teismingumo taisyklę Vilniaus miesto apylinkės teisme. Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys neteismingas Kauno apylinkės teismui, ieÅ¡kinį atsisakė priimti. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 4. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti nutartį ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ nagrinėti Kauno apylinkės teismui iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Nurodo, kad, atsižvelgiant į sutarties dalykÄ ir jos Å¡alių ypatumus – sutartis sudaryta tarp paslaugas teikiančio juridinio asmens ir fizinio asmens, sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi, o atsakovas laikytina vartotoju.

Sutartinio teritorinio teismingumo atveju teismÄ , nagrinėsiantį bylÄ , pasirenka ginčo Å¡alys, tarpusavio raÅ¡ytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumÄ . Kita vertus, siekiant apginti silpnesniosios sutarties Å¡alies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali bÅ«ti ribojamas įstatymo. Vienas iÅ¡ tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties Å¡alies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , turi įvertinti vartojimo sutarties sÄ lygos dėl iÅ¡imtinio teritorinio teismingumo spręsti ginÄÄ verslininko buveinės vietos teismui nesÄ Å¾iningumÄ , net jei nepateiktas vartotojo prieÅ¡taravimas.

Pareiga įrodyti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sÄ lyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis). IeÅ¡kovė, atsižvelgdama į tai, kad nuostatÄ dėl sutartinio teismingumo parengė pradinė kreditorė, kurios reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimÄ perėmė ieÅ¡kovė, minėta nuostata yra standartinė, kas daro iÅ¡vada, kad atsakovas sudarė sutartį, neturėdamas galimybės daryti įtakos Å¡ios sÄ lygos turiniui.

Taigi, sutarties sÄ lyga nustatanti teritorinį teismingumÄ nebuvo individualiai aptarta, todėl negali bÅ«ti taikytina. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Kauno apylinkės teismui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra atsakovo gyvenamoji vieta. Dėl teismingumo 7. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria vadovaujantis teisme ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . IeÅ¡kinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal vartotojo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CPK 30 straipsnio 11 dalis).

CPK 32 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡alys gali raÅ¡ytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumÄ . Taigi įstatyme yra įtvirtintas ginčo Å¡alių autonomijos principas, suteikiantis Å¡alims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytÄ bylos nagrinėjimo vietÄ (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Å alių valiÄ keisti bylos teritorinį teismingumÄ riboja tik imperatyvus draudimas Å¡alių susitarimu keisti iÅ¡imtinį ir (ar) rÅ«Å¡inį teismingumÄ (CPK 32 straipsnio 2 dalis).

8. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutartyje, iÅ¡ kurios kildinami ieÅ¡kinio reikalavimai, numatė, jog ginčai sprendžiami teisme pagal nuomotojo buveinės registracijos vietÄ , konstatavo, jog ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys turi bÅ«ti nagrinėjamas taikant sutartinio teismingumo taisyklę Vilniaus miesto apylinkės teisme. Apeliantė įsitikinusi, minėta sutarties sÄ lyga, nustatanti sutartinį teismingumÄ , nebuvo individualiai aptarta sutarties sudarymo metu, todėl negali bÅ«ti taikoma. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo apeliantės argumentu sutinka.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2020 m. birželio 9 d. nuomos sutartį sudarė paslaugas teikiantis juridinis asmuo (verslininkas) ir fizinis asmuo, todėl sutartis laikytina vartojimo sutartimi (CK 6.2281 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas bylos teismingumÄ , be pagrindo neįvertino, kad nuomos sutartis yra vartojimo sutartis (CK 6.2281 straipsnis), kadangi padarius Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , sprendžiant teismingumo klausimÄ , tampa aktualus atsakovo kaip vartotojo teisių ir interesų (ne)pažeidimo klausimas.

10. CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nesÄ Å¾iningomis laikomos vartojimo sutarčių sÄ lygos, kurios Å¡alių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis iÅ¡ esmės pažeidžiama Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesÄ Å¾iningos yra sutarties sÄ lygos, kuriomis panaikinama arba suvaržoma vartotojo teisė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo bÅ«dais (nustatomas iÅ¡imtinis teritorinis teismingumas spręsti ginÄÄ verslininko buveinės vietos teismui, reikalaujama perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apribojamas įrodymų panaudojimas, įrodinėjimo pareiga perkeliama vartotojui ir pan.;

CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 18 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje turi ex officio vertinti vartojimo sutarties sÄ lygÄ nesÄ Å¾iningumo aspektu ir, nustatęs, jog teritorinį teismingumÄ nustatanti sÄ lyga nebuvo individualiai aptarta, Å¡ios sÄ lygos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).

11. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vien tai, jog vartotojas pasirašė, jog sutinka su tokia sutarties sÄ lyga, nereiÅ¡kia, jog ji buvo individualiai aptarta, nes Å¡alių sudaryta vartojimo sutartis yra standartinė, jos sÄ lygos, nustatančios teritorinį teismingumÄ , parengimui vartotojas negalėjo daryti įtakos, todėl tai, kad vartotojas sutartį pasirašė nurodydamas, jog sutinka su sutarties sÄ lygomis, nepatvirtina jo, kaip vartotojo, valios atsisakyti jam įstatymais nustatytos apsaugos.

12. Nagrinėjamu atveju ginčui aktualioje nuomos sutartyje yra numatytas sutartinis teismingumas: „bet kokie ginčai, nesutarimai ar reikalavimai, kylantys iÅ¡ Å¡ios sutarties ar susiję su ja, jos pažeidimu, nutraukimu ar negaliojimu, sprendžiami derybų tarp Å¡alių bÅ«du. Jeigu Å¡alims nepavyksta iÅ¡spręsti ginčų, nesutarimų ar reikalavimų derybų bÅ«du, jie turi bÅ«ti sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme, pagal nuomotojo buveinės registracijos vietÄ â€œ.

Apeliantė atskirajame skunde pripažįsta, jog nėra duomenų, kad su atsakovu sutarties sÄ lyga dėl teismingumo bÅ«tų buvusi individualiai aptarta (suderinta). Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo ir bylos teismingumo klausimus, ex officio nevertino Å¡ios sutarties sÄ lygos nesÄ Å¾iningumo aspektu vartotojo teisių gynimo kontekste ir nenustatė, ar Å¡i sÄ lyga buvo individualiai aptarta, ar vartotoja jai galėjo daryti įtakÄ , ar Å¡i sÄ lyga Å¡iuo metu atitinka vartotojos interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė bylos teismingumÄ ir ieÅ¡kinio priėmimÄ reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ nutartį. Atsižvelgiant į tai, apeliacine tvarka patikrinta nutartis naikintina ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Jurgita Sujetienė