A-442-125-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-125/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02447-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Plass Investement Limited apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Plass Investement Limited skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Įmonių grupei „Alita“ AB dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti VĮ „Registrų centras“ 2011 m. spalio 5 d. sprendimą, kuriuo įregistruoti Įmonių grupės „Alita“ AB 2011 m. spalio 3 d. įstatai, ir 2011 m. spalio 6 d. sprendimą, kuriuo įregistruoti Įmonių grupė „Alita“ AB 2011 m. spalio 3 d. įstatai.

Paaiškino, kad registruojant įstatus, atsakovas tai padarė neturėdamas akcijų pasirašymo sutarties (Akcinių bendrovių įstatymo 50 str. 4 d.), nenustatė, kad nebuvo pagrįsta Įmonių grupės „Alita“ AB akcijų emisijos kaina, nors visą reikalingą medžiagą tam turėjo. Be to, kadangi įstatai savo turiniu neteisėti, todėl negalėjo būti registruojami. Skundžiami sprendimai taip pat priimti skubotai ir negavus už juos apmokėjimo. Teigė, kad sprendimai taip pat prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui, nes yra neobjektyvūs ir neatitinka Akcinių bendrovių įstatymo 57 straipsnio 6 dalies 2 punkto, pažeidžia Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.68 straipsnio 1 dalies 4 punkto imperatyvią normą.

Atsakovas priėmė abu ginčijamus sprendimus neištyręs pateiktų dokumentų, o jeigu būtų juos ištyręs, būtų privalėjęs atsisakyti įstatus registruoti, nes nebuvo pagrįsta po įstatinio kapitalo padidinimo naujai išleidžiamų akcijų emisijos kaina. Pažymėjo, kad atsakovas priimti sprendimus gali tik tada, kai objektyviai ir nešališkai ištiria visą reikšmingą medžiagą. Šiuo atveju jei atsakovas būtų tinkamai įvykdęs šią pareigą, būtų padaręs išvadą, jog įstatai neproporcingai riboja mažųjų akcininkų teises, kas reiškia, jog įstatai savo turiniu prieštarauja įstatymams ir atsakovas negalėjo jų registruoti.

Priimti sprendimai buvo neproporcingi mažųjų akcininkų atžvilgiu ir buvo priimti stambiajam akcininkui piktnaudžiaujant teisėmis. Pastebėjo, kad atsakovas visus ginčijamus sprendimus priėmė labai skubiai (t. y. tą pačią dieną, kai buvo pateikti dokumentai). Pareiškėjas šiame skubiai vykdytame procese nuolatos domėjosi jo eiga ir ne vieną kartą buvo susisiekusi su registro darbuotojais telefonu. Pareiškėjas buvo patikintas, kad atsakovas priims sprendimus dėl Įmonių grupės „Alita“ AB įstatų registravimo per 3 darbo dienas, ir tik gavus apmokėjimą (Juridinių asmenų registro nuostatų 95 p.).

Tačiau, pareiškėjo žiniomis, visus sprendimus atsakovas priėmė negavęs apmokėjimo už juos, siekiant kuo operatyviau pažeisti pareiškėjo teises. Tokiu atveju atsakovas ne tik negalėjo objektyviai įvertinti jam pateiktų dokumentų ir priimti pagrįstus sprendimus, bet ir pažeidė Juridinių asmenų registro nuostatų 95 ir 96.2 punktų imperatyvias normas. Todėl atsakovo sprendimai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (Juridinių asmenų registro nuostatų 95 ir 96.2 p.) ir yra neteisėti.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas paaiškino, kad VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialas, įregistruodamas įmonių grupės „Alita“ AB įstatų pakeitimus juridinių asmenų registre, nepažeidė jokių galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimo registravimą juridinių asmenų registre. Teigė, kad pagal Juridinių asmenų registro nuostatų 38, 39, 42 punktus, keičiant juridinių asmenų steigimo dokumentus, prašyme surašytų duomenų tikrumą, juridinio asmens dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams tvirtina notaras, tvirtinamajame įraše nurodydamas pakeistus duomenis ir steigimo dokumentus įregistruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės. Pažymėjo, kad juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę atsisakyti įregistruoti juridinį asmenį ar juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus tik CK 2.68 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. Kai juridinių asmenų tvarkytojui pateikiami notaro patvirtinti duomenys ir dokumentai, šių duomenų dokumentų turinio atitikties įstatymų reikalavimams registro tvarkytojas netikrina, išskyrus CK 2.68 straipsnyje įtvirtintų pagrindų atsisakyti registruoti patikrinimą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas apie tariamai jo interesus pažeidžiančius atsakovo sprendimus sužinojo Įmonių grupės „Alita“ AB įstatų registravimo ir viešo paskelbimo apie įstatų pakeitimus dienomis, t. y. 2011 m. spalio 5 d. ir 2011 m. spalio 6 d. (Juridinių asmenų registro įstatymo 4 str., CK 2.71 ir 2.72 str.). Todėl manė, kad būtent nuo nurodytų datų ir pradedamas skaičiuoti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas skundo padavimo teismui terminas, kuris šiuo atveju baigėsi 2011 m. lapkričio 11 d.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad skundą pareiškėjas pateikė neturėdamas teisinio suinteresuotumo, praleidęs sprendimų apskundimo terminą. Manė, kad atsakovo sprendimai yra teisėti. Teigė, kad pareiškėjas nepagrįstai administracinėje byloje kelia trečiojo suinteresuoto asmens neeilinio visuotinio akcininko susirinkimo sprendimų ekonominio pagrįstumo bei teisėtumo klausimus, kurie negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku. Pažymėjo, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui yra pateikiami notaro patvirtinti duomenys ir dokumentai, jis neturi pareigos tikrinti tokių dokumentų tikrumo ir atitikimo teisės aktams, išskyrus aiškiai CK 2.68 straipsnyje įtvirtintų pagrindų atsisakyti registruoti patikrinimą. Tvirtino, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių argumentų, kuriais būtų patvirtintas bent vieno iš CK 2.68 straipsnyje įtvirtintų pagrindų egzistavimas nagrinėjamoje situacijoje. Su trečiojo suinteresuoto asmens neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų turiniu susiję skundo argumentai, kurie yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, atmestini kaip nepagrįsti. Pabrėžė, kad pareiškėjas, savo skunde nurodydamas, jog įstatai savo turiniu tariamai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, nenurodė, kokias imperatyvias normas pažeidė atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, kuriais buvo registruoti trečiojo suinteresuoto asmens įstatai. Atsakovui pateikti įstatai atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl teisėtai ir pagrįstai buvo registruoti Juridinių asmenų registre. Nurodė, kad atsakovas neturėjo teisės vertinti trečiojo suinteresuoto asmens įstatinio kapitalo keitimo tikslo. Pažymėjo, kad pareiškėjo tariamą interesų pažeidimą sąlygojo ne atsakovo sprendimai dėl trečiojo suinteresuoto asmens įstatų registravimo, o Įmonių grupės „Alita“ AB 2011 m. spalio 3 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai. Todėl pripažinus, kad ginčijami atsakovo sprendimai nepažeidė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, įvertinus jo materialinį teisinį suinteresuotumą, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas dėl 2011 m. spalio 5 d. ir 2011 m. spalio 6 d. sprendimų paduotas paskutinę skundo padavimo teismui dieną, t. y. 2011 m. lapkričio 7 d., nes 2011 m. lapkričio 5 d. ir 2011 m. lapkričio 6 d. buvo nedarbo dienos, todėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentai dėl skundo praleidimo termino yra nepagrįsti (ABTĮ 33 str. 1 d.). Nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2011 m. spalio 5 d. atsakovui pateikė prašymą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo ir juridinio asmens pakeisto steigimo dokumento įregistravimo juridinių asmenų registre.

Tai, kad prašyme surašytieji duomenys yra tikri, o juridinio asmens pateiktieji dokumentai atitinka įstatymų reikalavimams, liudija Alytaus m. 2-ojo notarų biuro notarės R. S. atliktas 2011 m. spalio 5 d. tvirtinamasis įrašas. 2011 m. spalio 6 d. juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktas prašymas dėl įstatinio kapitalo padidinimo ir juridinio asmens pakeisto steigimo dokumentų įregistravimo juridinių asmenų registre taip pat patvirtintas Alytaus m. 2 notarų biuro notarės R. S. 2011 m. spalio 6 d. tvirtinamuoju įrašu. Rėmėsi Juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 38, 39 ir 42 punktais bei sprendė, jog atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens nurodyti argumentai, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas neturi pareigos tikrinti dokumentų tikrumo, jeigu jie yra patvirtinti notaro, yra pagrįsti, o pareiškėjo skundo motyvai dėl skundžiamų sprendimų neobjektyvumo ir neišsamumo, neįvertinimo visų faktinių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėjo, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo atsakovui atsisakyti tenkinti minėtus įmonių grupės „Alita“ AB prašymus. Taip pat konstatavo, kad skundžiami aktai neturi įtakos pareiškėjo materialinėms teisėms ar pareigomis, o tai reiškia, kad jokios pareiškėjo materialinės teisės pažeistos nebuvo. Pareiškėjas skunde teismui konkrečiai nenurodė, kokios būtent jo teisės skundžiamais aktais buvo pažeistos, nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas atsakovui priėmus skundžiamus sprendimus.

Iš esmės pareiškėjas nesutinka su trečiojo suinteresuoto asmens 2011 m. spalio 3 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, kurie yra nesusiję su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku. Tik civilinėje byloje dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais bus sprendžiama, ar buvo pažeistos Akcinių bendrovių įstatymo imperatyvios normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, pravedimą ar nutarimų priėmimą, ar šis pažeidimas pažeidė ieškovo interesus arba viešąjį interesą ir pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant nutarimus negaliojančiais.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti ir atsakovas veikė teisėtai bei pagrįstai, neviršydamas savo kompetencijos.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti dėl bylos nagrinėjimo patirtas išlaidas.

Nurodo, kad spręsdamas ginčą, pirmosios instancijos teismas turėjo tirti ir vertinti tiek įmonių grupės „Alita“ AB akcininkų susirinkimo sprendimų, tiek pačių įstatų turinio teisėtumą. T. y. teismas turėjo vertinti įstatų kaip registravimo objekto teisėtumą. Teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. vasario mėn. 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-78), spręsdamas klausimą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų panaikinimo bei įstatų panaikinimo, toje pačioje byloje sprendžia ir klausimą dėl registro sprendimų registruoti įstatus teisėtumo.

Jeigu neteisėti įstatai – neteisėti ir registro sprendimai juos registruoti. Tai parodo, jog negalima šių klausimų atriboti nei administracinėse, nei civilinėse bylose. Tvirtina, jog administraciniai ir bendrosios kompetencijos teismai tokiuose ginčuose sprendžia registravimo objekto (akcininkų susirinkimo sprendimų dėl įstatų) teisėtumo klausimą ir tik po to – registrų sprendimų registruoti įstatus teisėtumo klausimą. Be to, pats atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo rėmėsi aplinkybe, jog įstatai teisėti, nes teisėti įmonių grupės „Alita“ AB susirinkimo sprendimai.

Mano, kad vadovaujantis CK 2.68 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Valstybės registrų įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Viešojo administravimo įstatymo 1, 3 straipsniai, 8 straipsnio 1 dalimi, atsakovas turi pareigą atlikti registruojamo objekto turinio teisėtumo patikrinimą. Mano, jog Juridinių asmenų registro nuostatų 39 ir 42 punktų nuostatos, jog kai ant dokumentų uždėtas notaro tvirtinamasis įrašas, registras netikrina pateiktų dokumentų turinio atitikties įstatymų reikalavimams, konkuruoja (arba prieštarauja) su minėtomis įstatymo normomis.

Todėl teismas turėjo remtis minėtomis įstatymo normomis. Šiuos teiginius patvirtina Juridinių asmenų registro nuostatų 95 ir 114.6 punktų sisteminė analizė – kai didinamas įstatinis kapitalas, reikalaujama registrui pateiki pirmumo teisės atšaukimą patvirtinančius dokumentus, tačiau šio dokumento notarui pateikti nereikia. Visa tai reiškia, jog registras turi atlikti šio dokumento turinio analizę, ir jam neatitinkant įstatymų – atsisakyti registruoti įstatus (Juridinių asmenų registro nuostatų 96.2 p., CK 2.68 str.).

Be to, pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį, atsakovas privalo savo veiklą grįsti proporcingumo principu ir priimti nešališkus sprendimus. Vadinasi, atsakovas privalo patikrinti, ar registruojami objektai neproporcingai nevaržo asmenų teisių; jei taip yra – draudžiama registruoti, nes įstatai tokiu atveju prieštarauja įstatymams – proporcingumo principui (CK 1.2 str., 2.68 str.). Šiuo atveju įstatai neproporcingai ribojo įmonių grupės „Alita“ AB smulkiųjų akcininkų teises.

Dėl pažeistų teisių pažymi, kad akcinių susirinkimo sprendimų dėl įstatų pakeitimo priėmimas ir egzistavimas, kaip toks, pareiškėjui nesukūrė jokių teisių/pareigų, kol nebuvo įregistruotas. Atkreipia dėmesį, jog patikslinto skundo 4, 4.1, 4.2, 4.3, 5 punktuose aiškiai įvardino, kokios teisės pažeistos dėl ginčijamų sprendimų priėmimo. Pareiškėjo argumentus patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2744-11. Taip pat akcentuoja, jog byloje nebuvo pateikta įrodymų, kuriais būtų patvirtinta, kad apmokėjimas už registravimo paslaugas buvo atliktas.

Pabrėžia, kad Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje yra ginčijami įmonių grupės „Alita“ AB įstatai.

Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su apeliaciniu skundu nesutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamas ginčas kilo dėl to, ar atsakovas – Juridinių asmenų registro tvarkytojas – teisėtai ir pagrįstai 2011 m. spalio 5 d. įregistravo šiame registre duomenis apie trečiojo suinteresuoto asmens Įmonių grupės „Alita“ AB įstatinio kapitalo sumažinimą ir pakeistus juridinio asmens steigimo dokumentus bei 2011 m. spalio 6 d. įregistravo duomenis apie šios įmonių grupės įstatinio kapitalo padidinimą ir pakeistus juridinio asmens steigimo dokumentus.

Byloje buvo nustatyta, kad Įmonių grupė „Alita“ AB 2011 m. spalio 5 d. atsakovui pateikė prašymą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo ir pakeisto juridinio asmens steigimo dokumento įregistravimo juridinių asmenų registre. Tai, kad prašyme surašytieji duomenys yra tikri, o juridinio asmens pateikti steigimo dokumentai atitinka įstatymų reikalavimams, liudija Alytaus m. 2 notarų biuro notarės R. S. 2011 m. spalio 5 d. tvirtinamasis įrašas (t. 2, b. l. 69-74). Įmonių grupė „Alita“ AB 2011 m. spalio 6 d. juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikė kitą prašymą dėl įstatinio kapitalo padidinimo ir pakeistų juridinio asmens steigimo dokumentų įregistravimo juridinių asmenų registre. Alytaus m. 2 notarų biuro notarės R. S. 2011 m. spalio 6 d. tvirtinamuoju įrašu patvirtinta, kad prašyme surašytieji duomenys yra tikri, juridinio asmens pateikti steigimo dokumentai atitinka įstatymų reikalavimams, kad juridinį asmenį galima perregistruoti, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės (t. 2, b. l. 108-118).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2011 m. spalio 30 d.) 38 punktas numatė, kad notarui pateikiami šių Nuostatų 36.1 ir 37 punktuose nurodytų juridinių asmenų steigimo dokumentai, 36.2 ir 36.3 punktuose nurodytų filialų ir atstovybių nuostatai, kai jie keičiami, išskyrus atvejus, kai keičiama tik atstovybės nuostatuose nurodyta buveinė. Notarui turi būti pateikti steigimo dokumento pakeitimai ir visas pakeistas steigimo dokumento tekstas, taip pat pakeitimus patvirtinantys dokumentai. Pagal šių nuostatų 39 punktą, notaras, gavęs juridinio asmens, filialo ar atstovybės dokumentus, įrašydamas prašyme, kuris pateikiamas Registro tvarkytojui, tvirtinamąjį įrašą, patvirtina surašytų duomenų tikrumą, juridinio asmens steigimo dokumentų, filialo ar atstovybės nuostatų atitiktį įstatymų reikalavimams ir nurodo, kad juridinį asmenį, filialą ar atstovybę, pakeistus duomenis ir steigimo dokumentus, filialo ar atstovybės nuostatus įregistruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės. Pakeistų juridinio asmens steigimo dokumentų, filialo ar atstovybės nuostatų atitiktį įstatymų reikalavimams notaras tvirtina įrašydamas prašyme tvirtinamąjį įrašą. Pagal Juridinių asmenų registro nuostatų 42 punktą, Registro tvarkytojas, gavęs prašyme surašytus duomenis, steigimo dokumentus, filialo ar atstovybės nuostatus, šių Nuostatų 39 ir 41 punktuose nustatyta tvarka patvirtintus notaro, netikrina pateiktų duomenų tikrumo ir dokumentų turinio atitikties įstatymų reikalavimams.

Iš nurodyto reglamentavimo akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju Juridinių asmenų registro tvarkytojas neturėjo pareigos tikrinti nurodytų dokumentų, patvirtintų notaro, atitikties įstatymų reikalavimams. Ginčijamų atsakovo sprendimų priėmimo metu įmonių grupės „Alita“ AB akcininkų susirinkimo sprendimai ar bendrovės įstatai nebuvo pripažinti neteisėtais, todėl atsakovui nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti minėtus trečiojo suinteresuoto asmens prašymus. Pažymėtina, kad pagal CK 2.68 straipsnio 1 dalį, registro tvarkytojas gali atsisakyti įregistruoti juridinį asmenį, taip pat registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus tik tuo atveju, jeigu: 1) pateiktas prašymas įregistruoti juridinį asmenį (registre registruotinų duomenų ir dokumentų pakeitimus, išbraukti duomenis) neatitinka nustatytos formos arba pateikti ne visi dokumentai, nurodyti šio kodekso 2.63 ir 2.64 straipsniuose; 2) praleisti šio kodekso 2.46 straipsnio 4 dalyje nurodyti terminai; 3) pateikti registrui duomenys ir dokumentai neatitinka vieni kitų, yra neaiškūs arba klaidinantys; 4) dokumentų forma ar turinys prieštarauja įstatymams. Pabrėžtina, kad galimybė aiškinti plečiamai šiuos pagrindus nenumatyta. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-1166/2005). Nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pagal CK 2.68 straipsnio 1 dalį atsisakyti registruoti dokumentų ir duomenų pakeitimus, nebuvo, todėl atsakovas turėjo teisę priimti ginčijamus sprendimus ir įregistruoti nurodytus duomenis Juridinių asmenų registre.

Atsakovas tvirtina, jog tenkindamas Įmonių grupės „Alita“ AB prašymą turėjo duomenis apie tai, kad atlyginimas už registravimą yra sumokėtas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Juridinių asmenų registro nuostatų 97 punktas nustato, jog sprendimą atsisakyti įregistruoti ar išregistruoti Registro objektą, įregistruoti pakeistus juridinio asmens steigimo dokumentus ir įregistruoti Registro duomenis ar jų pakeitimus Registro tvarkytojas gali priimti tik CK 2.68 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. Todėl vien patvirtinimo, kad atlyginimas už registravimą sumokėtas, nepateikimas registro tvarkytojui savaime nebūtų teisinis pagrindas atsisakyti įregistruoti pakeitimus (CK 2.68 str.).

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus bei priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Naikinti skundžiamą teismo sprendimą remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

pareiškėjo Plass Investement Limited apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė