cc85f908-e5a2-4d13-bd45-60888a6c462c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

         Civilinė byla Nr. 2A-497-492/2011

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

        16.7.; 121.15.; 121.18.; 121.21.;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

teisėjų Dalios Kačinskienės, Andžej Maciejevski, sekretoriaujant Editai Bekerytei,

dalyvaujant apelianto atsakovo atstovei adv. Danguolei Elenai Mikalauskaitei,

apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo R. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1601-640/2010 pagal ieÅ¡kovo UAB “Baltijos statybinės maÅ¡inos” ieÅ¡kinį atsakovui R. V. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

n u s t a t ė :

UAB “Baltijos statybinės mašinos” 2007-06-18 pareiškė

ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. V. 7 689 Lt nuostolių atlyginimo, patirtas bylinėjimosi

iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2005-11-18 su atsakovu sudarė darbo sutartį, pagal kuriÄ pastarasis buvo priimtas dirbti UAB “Baltijos statybinės maÅ¡inos” mechaniku. TÄ pačiÄ dienÄ , t.y. 2005-11-18, su atsakovu pasiraÅ¡yta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurios priedÄ Nr. 1, atsakovui perduotos kuro kortelės “Lingės motelis Nr. 3” ir “Statoil Nr. 003” bei automobilis “Citroen Berlingo”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį minėtomis kortelėmis leista pilti tik Å¡iam automobiliui reikalingus degalus, t.y. dyzelinÄ . Atsakovo praÅ¡ymu jis 2006-06-19 buvo atleistas iÅ¡ darbo. Nutraukęs su ieÅ¡kovu darbo santykius, atsakovas jo atstovui įteikė pasiaiÅ¡kinimÄ , kuriame prisipažino, kad dirbdamas pas ieÅ¡kovÄ savavaliÅ¡kai, neturėdamas tam leidimo ir pasinaudodamas jam patikėtomis kortelėmis, degalinėse pardavinėdavo benzinÄ , už kurį atsiskaitydavo ieÅ¡kovui priklausančiomis kortelėmis. Taip nuo 2006 m. kovo mėn. iki 2006 m. rugsėjo mėn. už parduotÄ benzinÄ gavo 6 351,47 Lt, kuriuos pasisavino, tačiau įsipareigojo atlyginti iki 2006-10-01. Sužinojęs apie nesÄ Å¾iningus atsakovo veiksmus, ieÅ¡kovas papildomai patikrino atliktus finansinius mokėjimus pagal pardavėjo UAB “Lietuva Statoil” jam pateiktas PVM sÄ skaitas - faktÅ«ras ir nustatė, kad nuo 2005-11-18 iki 2006-09-15 atsakovas UAB “Lietuva Statoil” degalinėse Vilniaus mieste savavaliÅ¡kai įgijo 2 330,22 litrus 95-ojo markės benzino, už kurį sumokėjo 6 516,10 Lt be PVM ieÅ¡kovui priklausančia kreditine kuro kortele. Suma su PVM 7 689 Lt. Pagal fiksuotÄ video medžiagÄ nustatyta, kad atsakovas benzinÄ pildavo tretiesiems asmenims į automobilį, ženklintÄ â€œtaxi” firmos skiriamaisiais ženklais. Ä®sipareigojimo atlyginti nuostolius atsakovas neįvykdė.

Atsakovas R. V. prašė ieÅ¡kinio netenkinti. Nurodė, kad dirbdamas pas ieÅ¡kovÄ , vadovavo mechanikų kolektyvui. Jo brigada aptarnaudavo ieÅ¡kovo parduotÄ autotechnikÄ , paslaugas teikė visoje Lietuvoje. Vykdydamas Ž. J. nurodymÄ , jam perduotÄ kortelę duodavo naudoti visiems tuo metu dirbusiems mechanikams. Atsakovas nebuvo supažindintas su kuro naudojimo instrukcija ir normatyvais. Kadangi ženkliai virÅ¡ydavo darbo sutartyje sutartas darbo valandas, prašė apmokėti

viršvalandžius, tačiau ieškovo atstovas Ž. J. atsisakė. Jis pasiūlė kuro kortelėmis kompensuoti

neapmokamus virÅ¡valandžius. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo atstovas nuo 2006 m. suteikė teisę naudoti kuro korteles, kurios tapo ir atsiskaitymo už darbÄ priemone. PareiÅ¡kimo nutraukti darbo sutartį pateikimo dienÄ tiek Ž. J., tiek kiti darbuotojai atsakovui darė psichologinį spaudimÄ , dėl kurio jis parašė paaiÅ¡kinimÄ dėl kuro naudojimo. Atsakovas pripažino, kad vienÄ kartÄ pylė kuro savo reikmėms ieÅ¡kovo iÅ¡duota kortele ir sutiktų ieÅ¡kovui Å¡iuos nuostolius kompensuoti. IeÅ¡kovas netinkamai atliko inventorizacijÄ , jÄ atliekant turėjo dalyvauti ir R. V. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo veiksmų nutrauktas, nesant pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. IeÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja iÅ¡ atsakovo 7 689,00 Lt nuostolių atlyginimo, nes dalis Å¡ios sumos, t.y. 1 172,90 Lt yra PVM, kurį ieÅ¡kovas turi teisę įskaityti su pardavimo PVM.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R.

V. 6 516,10 Lt žalos atlyginimo, 195 Lt žyminio mokesčio ieÅ¡kovo UAB “Baltijos statybinės maÅ¡inos” naudai. Kitos ieÅ¡kinio dalies netenkino. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų jo kaltei įrodyti baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu, tačiau vien Å¡is faktas neeliminuoja jo civilinės atsakomybės ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas. Byloje esantys įrodymai patvirtina (to neginčijo ir atsakovas), kad pastarasis pylėsi kuro savo reikmėms, apmokėdamas ieÅ¡kovo iÅ¡duota kortele. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė ir inventorizacijos aktu bei PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, iÅ¡ kurių matyti, kad už kurÄ buvo atsiskaitoma atsakovui iÅ¡duota kortele pagal visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį. Kadangi ieÅ¡kovas buvo pasirašęs su atsakovu visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, jam kilo pareiga atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ , naudojantis jo iÅ¡duota kortele. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, kad kortele naudojosi kaip atlyginimu už dirbtus virÅ¡valandžius. Atsakovas pats pripažino, kad pylė kuro savo reikmėms ir sutiktų tÄ dalį kompensuoti. Jis nepateikė įrodymų, kad pasiaiÅ¡kinimÄ dėl žalos padarymo ir sutikimo jÄ kompensuoti pasirašė paveiktas psichologinio spaudimo. Atsižvelgiant į tai, jis turi atlyginti ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ dėl atsakovo atsiskaitymų kortele, už kuriÄ buvo atsakingas. Teismas nepriteisė dalies praÅ¡ytų nuostolių, t.y. 1 172,90 Lt, nes Å¡i suma yra pridėtinės vertės mokestis, paskaičiuotas nuo 6 516,10 Lt, kurį ieÅ¡kovas turi teisę susigrÄ Å¾inti pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymÄ .

Apeliaciniu skundu atsakovas R. V. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio

10 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinio netenkinti.

Nurodė, kad iš nagrinėjamoje byloje esančių darbų atlikimo aktų bei liudytojo Ž. J. parodymų matyti, kad darbo

laiko apskaitos žiniaraščiai neatitinka faktinių aplinkybių, t.y. atsakovo dirbtų virÅ¡valandžių. Teismas nepagrįstai rėmėsi minėtais žiniaraščiais bei teigė, kad virÅ¡valandžiai nebuvo dirbami. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius dokumentus bei liudytojų parodymus. Aplinkybę, kad darbuotojams buvo leidžiama pilti benzinÄ patvirtina: 1) PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, iÅ¡ kurių matyti, kad benzinÄ pylėsi ir kiti darbuotojai, 2) prieÅ¡taringi liudytojo Ž.

J. parodymai, kuriais jis neigė davęs leidimÄ pilti benzinÄ , tačiau patvirtino, kad tokie faktai buvo žinomi ir toleruojami, 3) iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų sekanti iÅ¡vada, kad R.

V. iÅ¡duotomis kortelėmis naudojosi ne tik jis, bet ir kiti darbuotojai. PaaiÅ¡kinimÄ ir pripažinimÄ dėl įmonei padarytos 6 351,47 Lt žalos atsakovas galėjo duoti tik veikiamas psichologinio spaudimo, nes tai pripažinimas žalos, kuriÄ padarė iÅ¡ dalies ir kiti darbuotojai. IeÅ¡kinys grindžiamas 2007-02-27 inventorizacijos aktu Nr. 2007-02-01I bei 2005-11-18 visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartimi, nors pateiktas inventorizacijos aktas neatitinka LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių reikalavimų (nedalyvavo materialiai atsakingas asmuo, teismui nepateiktas inventorizavimo apyraÅ¡o sutikrinimo žiniaraÅ¡tis), o su apskaitos ir atsiskaitymo tvarka R. V. supažindintas nebuvo, vykdyti visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neturėjo galimybės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB “Baltijos statybinės maÅ¡inos” prašė apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad

apeliaciniame skunde be pagrindo kalbama apie R. V. baudžiamÄ jÄ atsakomybę, nes baudžiamoji byla R. V. atžvilgiu nutraukta trÅ«kstant

kaltės įrodymų, tačiau tokio pobūdžio nutarimas nepašalina civilinės

atsakomybės, civilinis ieškinys baudžiamajame procese nebuvo išnagrinėtas. R. V. vienašaliu sandoriu pripažino

padaręs žalÄ ieÅ¡kovui ir įsipareigojo jÄ atlyginti, todėl kiti įrodymai net nėra bÅ«tini. Atsakovas nepagrįstai teigia pripažinimÄ padaręs veikiamas psichologinio spaudimo. Tikėtina, kad jis realiai žinojo, kiek benzino pardavė tretiesiems asmenims ir kokiÄ dėl Å¡ių veiksmų padarė žalÄ ieÅ¡kovui. Apeliantas nepagrįstai mini pažeidimus atliekant materialinių vertybių inventorizacijÄ , nors iÅ¡ tikrųjų ieÅ¡kovas atliko dokumentinį patikrinimÄ . Neteisėtų veiksmų atlikimÄ R. V. teismo posėdyje pripažino iÅ¡ dalies, o raÅ¡tu, suraÅ¡ytu iki civilinės bylos nagrinėjimo, visiÅ¡kai, taigi jis kaltas dėl Å¡ių veiksmų atlikimo, o priežastinis ryÅ¡ys tarp jo neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovui padarytos žalos akivaizdus.

Atsakovo R. V. apeliacinį skundÄ atsisakytina tenkinti.

IeÅ¡kovas UAB „Baltijos statybinės maÅ¡inos“ priėmė atsakovÄ R. V. į darbÄ mechaniko pareigoms,

neterminuota darbo sutartis sudaryta 2005-11-18, tÄ pačiÄ dienÄ su atsakovu buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, jam perduotos materialinės vertybės - kuro kortelės “Lingės motelis Nr. 3” ir “Statoil Nr. 003” bei automobilis “Citroen Berlingo”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (l. 4-7). IÅ¡ darbo atsakovas atleistas 2006-09-19.

IeÅ¡kovo sudaryta komisija nustatė, kad nuo 2005-11-18 iki 2006-09-19 atsakovas R. V. su kuro kortele Nr. 3 (UAB Lietuva Statoil) įpylė 2 330,22 litrų benzino, už kurį buvo sumokėta 7 689 Lt, tai užfiksuota 2007-02-27 inventorizacijos akte Nr. 200702-01I (l. 9). UAB Lietuva Statoil vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad atsakovas pila benzinÄ Ä¯ „taxi“ ženklu pažymėtÄ automobilį (l. 29). Apelianto argumentas, kad inventorizacijos aktas negali bÅ«ti laikomas įrodymu byloje, nes inventorizacija atlikta nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių, yra atmestinas. IeÅ¡kovo sudarytos komisijos parengtas aktas laikytinas leistinu raÅ¡ytiniu įrodymu byloje (CPK 197 str. 1 d.), kuris pagrįstas ieÅ¡kovui iÅ¡ UAB Lietuva Statoil pateiktomis sÄ skaitomis faktÅ«romis (l. 11-27).

Pagal savo teisinį pobÅ«dį visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis yra tęstinė, dviÅ¡alė, pagal jÄ abi Å¡alys (darbuotojas ir darbdavys) turi tam tikras teises ir pareigas (DK 256 str.). Kai reikalaujama materialinės žalos atlyginimo iÅ¡ darbuotojo, su kuriuo buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, darbdaviui tenka pareiga pagrįsti žalos dydį, įrodyti neteisėtus darbuotojo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atitinkamos žalos.

Nesutikdamas su inventorizacijos aktu, apeliantas turėjo pateikti jame užfiksuotas aplinkybes paneigiančius įrodymus, tačiau jokių duomenų nepateikė, kuro kortelės panaudojimo konkrečiÄ dienÄ tam tikroje degalinėje faktų neginčijo. Apeliantas, kuris yra sudaręs darbuotojo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, siekdamas paneigti savo kaltę ir pareigÄ atlyginti visÄ ar dalį reikalaujamų nuostolių, turi pateikti įrodymus, paneigiančius jo kaltę, t.y. nurodyti tokius faktus, kurie patvirtintų, kad žalos atsiradimas nepriklausė nuo jo valios, ar kad darbdavys nebuvo sudaręs reikiamų darbo sÄ lygų ir tai reikÅ¡mingai lėmė nuostolių atsiradimÄ , ar kad dėl materialinės žalos padarymo yra atsakingi kiti asmenys.

Apeliantas teigė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ jo reikalauja apmokėti už benzinÄ , kuris buvo pilamas jo atostogų metu, kai kortelė buvo palikta kitiems įmonės darbuotojams, arba pilamas degalinėse Vilniuje, kai jis, remiantis pateikiamais darbų atlikimo aktais, buvo komandiruotas dirbti į kitus miestus. Tačiau Å¡ie apelianto argumentai nėra įrodyti. Byloje nėra duomenų apie atsakovui suteiktas atostogas, iÅ¡vykas iÅ¡ Vilniaus į kitus miestus kelioms dienoms ar dirbtus virÅ¡valandžius, tokių apelianto nurodomų faktų nepatvirtina byloje pateikiami darbo laiko apskaitos duomenys nei darbų atlikimo aktai (baudž. bylos Nr. 10-1-70143-07 t. 2, l. 12-24, 25-35, 102-124). Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių konkrečius atsakovo kuro kortelių perdavimo faktus kitiems asmenims. BÅ«damas materialiai atsakingas, darbuotojas turi pareigÄ saugoti ir tausoti jam perduotas materialines vertybes, elgtis rÅ«pestingai ir jam patikėto turto be teisėto pagrindo neperduoti kitiems asmenims. VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartimi atsakovas įsipareigojo tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitÄ , tai reiÅ¡kia, kad negalėjo kitam darbuotojui perduoti jam patikėto turto negaudamas jokios ataskaitos. PrieÅ¡ingas elgesys laikytinas neatitinkančius materialiai įsipareigojusio asmens protingo ir sÄ Å¾iningo elgesio standarto. Darbdavio nustatytos darbo sÄ lygos buvo pakankamos, kad atsakovas turėtų galimybę užtikrinti jam patikėtų kuro kortelių saugumÄ . Byloje nėra jokių duomenų apie darbdavio nurodymus atsakovui perduoti kuro kurtelę kitam darbuotojui, naudoti jÄ asmeninėms reikmėms ar kaip atlygį už virÅ¡valandžius. Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad darbdavys netinkamai vykdė savo pareigas, numatytas sudarytoje su darbuotoju visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartyje, yra niekuo nepagrįsti.

Liudytojais apeliaciniame skunde nurodyti asmenys – vyr. mechaniku dirbęs Ž. J., E. B. bei buhalterė N. R. nebuvo apklausiami, todėl jų parodymais grįsti sprendimo civilinėje byloje nėra galimybes (CPK 192 str.). Jei ir bÅ«tų vertintini ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo Ž. J. parodymai (baudž. bylos Nr. 10-1-70143-07 t. 1, l. 88-89, t. 2, l. 128-129), pažymėtina, kad jie nėra paneigiantys atsakovo kaltę dėl netinkamo pareigų pagal visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį atlikimo. Kai nėra duomenų apie darbdavio teisėtus nurodymus, darbuotojas, neatsakingai perduodantis kitam asmeniui jam patikėtas materialines vertybes, veikia savo rizika. Kiekvieno darbuotojo pareiga atsakyti už jam patikėtas materialines vertybes yra individuali, todėl byloje neturėtų bÅ«ti nagrinėjamos aplinkybės apie kitiems darbuotojams perduotas materialines vertybes ir atsakomybės jiems taikymÄ . Pažymėtina, kad iÅ¡ atsakovo reikalaujama atlyginti už neteisėtai įgytÄ benzinÄ , gi tiek jam, tiek kitiems mechanikams perduoti automobiliai buvo dyzeliniai (baudž. bylos Nr. 10-1-70143-07 t. 1, l. 70, t. 2, l. 52), taigi ir kuro kortelė teisėtai galėjo bÅ«ti perduota kitiems asmenims tik dyzeliniams degalams įsipilti.

IeÅ¡kovas į civilinę bylÄ pateikė atsakovo R. V. 2006-09-19 pasiaiÅ¡kinimÄ , kuriuo pastarasis pripažino, kad nuo 2006 m. kovo mėn. iki rugsėjo mėn. savavaliÅ¡kai pylė benzinÄ atsiskaitydamas kreditine kortele 7003964044525003, įsipareigojo įmonei padarytÄ Å¾alÄ â€“ 6 351,47 Lt atlyginti.

Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pasiaiÅ¡kinimÄ jis pasirašė veikiamas darbdavio psichologinio spaudimo. Tačiau įrodymų, patvirtinančių atsakovo teiginius, nebuvo pateikta nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui (CPK 12 str., 178 str.), todėl, sprendžiant dėl atsakovo materialinės atsakomybės, sprendime pagrįstai remiamasi ir minėtu pasiaiÅ¡kinimu.

Civilinę bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas aplinkybes byloje, patvirtinančias ieÅ¡kovui padarytų nuostolių dydį, atsakovo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovo teiginiai apie tai, kad jis negali bÅ«ti atsakingas dėl ieÅ¡kovo reikalaujamų civilinėje byloje nuostolių, yra neįrodyti, todėl tenkinti apeliacinį skundÄ nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija n u t a r ė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė

      Virginija Volskienė

Teisėjai

                   Dalia Kačinskienė

                               Andžej Maciejevski