2024-12-04 Nr. AB-17874-3-61-3-05264-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-763-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05264-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 760204192 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760204192 (toliau – ir Leidimas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą. Pareiškėjas šį prašymą grindė tuo, kad jis dirba tarpininkavimo raštą parengusioje bendrovėje ir gauna darbo užmokestį, o pats ginčas šiuo atveju kyla tik dėl to, kad ginčo šalys nesutaria ar jo gaunamos pajamos iš darbinės veiklos yra pakankamos. Pareiškėjas teigė, kad, atsižvelgiant į kilusio ginčo turinį, siekiant laikinai sureguliuoti padėtį, t. y. kad galimai neteisėtas Sprendimas nesukeltų teisnių pasekmių ir su tuo susijusios žalos, byloje reikalinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, o prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (70 str. 1 d., 3 d.) ir bylai aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad pareiškėjas nenurodė nei vieno argumento ir nepateikė juos patvirtinančių įrodymų, tikėtinai pagrindžiančių pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumą.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog, netaikius pareiškėjo nurodomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjo teisėms ar interesams.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pateikimo metu ir teismo nutarties priėmimo metu neturėjo išduoto leidimo nuolat gyventi ar kito teisėto pagrindo būti Lietuvos Respublikoje, todėl Sprendimo galiojimo sustabdymas nesuteiktų pagrindo pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. nebūtų pasiekiami reikalavimo užtikrinimo priemonės tikslai.

III. Pareiškėjas A. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. stabdyti Sprendimo vykdymą.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog kils neatitaisoma žala, nes pareiškėjas nebegali vykdyti darbo sutartimi su uždarąja akcine bendrove „Braima“ prisiimtų darbuotojo pareigų, dėl ko darbdavys neabejotinai nutrauks darbo sutartį su pareiškėju, be to, dėl neteisėto Sprendimo beatodairiško vykdymo yra padaroma didžiulė neturtinė žala, kylanti dėl pareiškėjo teisių bei jo teisėtų interesų suvaržymo.

Pareiškėjas nurodo, kad pabaigus šios administracinės bylos nagrinėjimą teisme, ir galimai pripažinus Spendimą neteisėtu, Sprendimu panaikinto Leidimo galiojimo termino nebebus galima kompensuoti jokia forma, nebent atlyginant pareiškėjui neturtinę žalą, nors tai būtų tik simbolinė kompensacija.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog reikalavimų užtikrinimo priemonėmis nagrinėjamu atveju buvo būtina sureguliuoti Leidimu bei Sprendimu kuriamus teisinius santykius, siekiant išvengti situacijos kai galimai neteisėtas Sprendimas sukurs pareiškėjui privalomas vykdyti teisines pareigas.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Migracijos departamentas nurodo, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai. Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Migracijos departamentas pažymi, kad pareiškėjas skunde nenurodo, kokia jam bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Migracijos departamentas akcentuoja, kad tai, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal atsakovo atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (stabdyti Sprendimo vykdymą), teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018, 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-624/2021). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia iš esmės tuo, kad jis bus atleistas iš darbo, todėl nukentės jo ir jo šeimos finansinė padėtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nesudaro pagrindo konstatuoti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas nepagrindė būtinumo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjo tvirtinimas, kad jis patirs didelių finansinių nuostolių yra hipotetinis. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką aplinkybė, jog pareiškėjai gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, per se (savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjai neįrodo, jog teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-663-415/2024 ir kt.).

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nebūtų proporcingas, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjo Leidimas galiojo iki 2024 m. lapkričio 11 d., t. y. yra pasibaigęs jo galiojimas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė