cc835159-8a3e-4703-9f48-cb1bc19dab65 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2289-221/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00345-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2; 2.5.10.5.2; 2.5.10.8; 3.2.4.11; 3.3.1.21(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3978-877/2015 pagal ieÅ¡kovo E. V. ieÅ¡kinį atsakovui J.

L. dėl nuostolių atlyginimo, nustatė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 563,99 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje paskolino atsakovui transporto priemonę „Renault Espace“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2014 m. rugsėjo mėnesio pradžioje pareikalavus grÄ Å¾inti transporto priemonę, paaiÅ¡kėjo, kad ji buvo apgadinta eismo įvykio metu.

Atsakovas žadėjo suremontuoti transporto priemonę arba atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , tačiau to nepadarė, vėliau ėmė neigti savo kaltę ir atsisakė atlyginti žalÄ . Nepriklausomų ekspertų agentÅ«ra 2014 m. spalio 15 d. transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 1410A188 nurodė, kad dėl transporto priemonės apgadinimų ieÅ¡kovas patyrė 489,72 Eur (1 690,92 Lt) nuostolį. IeÅ¡kovui taip pat 74,27 Eur padidėjo įmokos už privalomÄ jį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimÄ .

Å ios iÅ¡laidos taip pat priskirtinos prie ieÅ¡kovo nuostolių. Atsakovo kaltę dėl transporto priemonės apgadinimo įrodo draudimo bendrovei pateikta 2014 m. rugsėjo 1 d. eismo įvykio deklaracija, kurioje nurodyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonę „Renault Espace“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vairavo atsakovas, jis prisipažino esÄ s kaltas dėl eismo įvykio. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 8 d. sprendimu iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kinį: priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 121,63 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2015 m. sausio 14 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, atmetė kitÄ ieÅ¡kinio dalį.

Nustatęs, kad atsakovas pripažįsta savo kaltę dėl eismo įvykio, dėl jo neatidaus ir nerÅ«pestingo elgesio apgadinta ieÅ¡kovo transporto priemonė, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui padaryta žala, sprendė, kad yra visos sÄ lygos atsakovo deliktinei atsakomybei konstatuoti. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė vertinimo ataskaitÄ , parengtÄ vadovaujantis atkuriamosios vertės metodu parengtais apskaičiavimais, tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, jog toks bÅ«das (skaičiavimo) nustatyti žalos dydį teismo taikytinas tik tuo atveju, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių iÅ¡laidų.

Konstatavo, kad ieÅ¡kovas pateikė įrodymus (nuotraukas), kurios patvirtina, jog transporto priemonė yra suremontuota, taigi ieÅ¡kovas jau patyrė iÅ¡laidas, yra žinomi faktiniai atkÅ«rimo kaÅ¡tai, tačiau ieÅ¡kovas nepateikė nė vieno raÅ¡ytinio įrodymo, pagrindžiančio realias iÅ¡laidas. Ä®vertinęs aplinkybes, kad ieÅ¡kovo transporto priemonė 2014 m. kovo 22 d. eismo įvykio metu buvo apgadinta paties ieÅ¡kovo, liudytojo A. T. nurodyti transporto priemonės apgadinimai atitinka bÅ«tent Å¡io įvykio metu nurodytus apgadinimus, iÅ¡ 2014 m. rugsėjo 1 d. eismo įvykio deklaracijos matyti, kad atsakovo vairuojamas automobilis į kitos transporto priemonės kairės pusės galinę dalį (ratlankį, sparnÄ , bamperį) atsitrenkė priekiniu kairiuoju kampu, buvo apgadinta priekinė kairioji automobilio pusė, iÅ¡daužtas kairysis žibintas, prieÅ¡rÅ«kinė lempa, sugadintas buferis, grotelės, deklaracijoje nėra nurodyta duomenų apie variklio dangčio ir valstybinių numerių sugadinimÄ , ieÅ¡kovas į nepriklausomų ekspertų agentÅ«rÄ Å¾alai nustatyti kreipėsi tik 2014 m. spalio 15 d., praėjus pusantro mėnesio nuo įvykio, sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad transporto priemonei variklio dangčio ir valstybinio numerio sugadinimai padaryti 2014 m. rugsėjo 1 d. eismo įvykio metu.

Atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovas nurodė, jog transporto priemonę jis remontavo pats su draugo pagalba, detales ir medžiagas įsigijo automobilių laužynuose arba turguje, jo patirtos iÅ¡laidos yra žymiai mažesnės, negu nurodyta vertinimo ataskaitoje, kurioje yra įskaičiuotos ir PVM iÅ¡laidos, į remonto darbų sÄ naudas įskaičiuoti darbdavio mokėtini mokesčiai, atsakovas nupirko kairįjį žibintÄ , apmokėjo jo įdėjimÄ , atlygino 100 Lt priekinio bamperio kainÄ , ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo faktines iÅ¡laidas remontui, įvertinęs visų byloje pateiktų įrodymų visumÄ , vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sprendė esant labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovas patyrė 200 Lt iÅ¡laidas transporto priemonės remonto darbams (įvertinant ir jo paties indėlį remontuojant transporto priemonę), 40 Lt rÅ«ko žibintui, 120 Lt dažymo ir paruoÅ¡imo dažymui medžiagoms, 60 Lt netiesioginėms remonto iÅ¡laidoms (transporto ir telefono iÅ¡laidoms ieÅ¡kant detalių), Å¡ias iÅ¡laidas (121,63 Eur/420 Lt) laikė pagrįstomis, susijusiomis priežastiniu ryÅ¡iu su atsakovo neteisėtais veiksmais, todėl priteisė jas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo (CK 6.249, 6.263, 6.270 str.).

Atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ atlyginti jo nuostolius, susijusius su draudimo įmokos padidėjimu, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovas neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir Å¡ios įmokos padidėjimo, nepateikė draudiko paaiÅ¡kinimų dėl įmokų padidėjimo priežasties. Padarė iÅ¡vadÄ , kad vien tai, jog draudimo įmoka nuo 2014 m. spalio mėnesio padidėjo, neįrodo, kad tai priežastiniu ryÅ¡iu susiję su atsakovo veiksmais 2014 m. rugsėjo 1 d.

Pastebėjo, kad pats ieÅ¡kovas 2014 m. kovo 22 d. neblaivus apgadino savo ir kito asmens transporto priemones, jam 2014 m. balandžio 18 d. nutarimu dvejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl nepaneigtos ir kitos priežastys, dėl kurių draudimo įmoka galėjo padidėti. Pažymėjęs, kad ieÅ¡kovas transporto priemonių vertinimo ataskaitoje nurodytas 280 Lt vertinimo iÅ¡laidas (agentÅ«ros paslaugų kainÄ ) priskyrė prie jam padarytų nuostolių, tačiau Å¡ios iÅ¡laidos atitinka bÅ«tinas iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, numatytas CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikė, kad ieÅ¡kinio suma yra 563,99-81,09= 482,9 Eur.

Kadangi ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad sumokėjo 280 Lt už transporto priemonės vertinimÄ , sprendė, kad jis leistinais įrodymais nepagrindė Å¡ių su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų, todėl jų nepriteisė iÅ¡ atsakovo (CPK 178 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir patenkinti ieÅ¡kinį.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Neteisingai konstatuota, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog variklio dangtis, valstybinis numeris ir valstybinio numerio rėmelis buvo apgadinti bÅ«tent atsakovo sukeltame eismo įvykyje 2014 m. rugsėjo 1 d., kadangi Å¡ie apgadinimai nėra nurodyti eismo įvykio deklaracijoje. IÅ¡ pateiktos eismo įvykio deklaracijos matyti, jog jos dalis, kurioje nurodyti transporto priemonių apgadinimai, yra visiÅ¡kai užpildyta, todėl galima daryti prielaidÄ , jog minėti pažeidimai nebuvo iÅ¡vardinti, kadangi nebuvo vietos eismo įvykio deklaracijoje.

Apgadinimai valstybiniam numeriui ir variklio dangčiui galėjo atsirasti, nes iš pateiktų nuotraukų matyti, jog po avarijos automobilio apgadinimai prasideda nuo automobilio vidurio ir slenkama link kairės (vairuotojo) pusės. Dėl to šie automobilio apgadinimai tiesiogiai susiję su 2014 m. rugsėjo 1 d. atsakovo padarytu eismo įvykiu, o ne 2014 m. kovo 22 d. eismo įvykiu, dėl kurio buvo apgadinta automobilio dešinioji pusė, neliečiant priekio, t. y. nei variklio dangčio, nei valstybinio numerio.

Liudytojas A. T. paliudijo, jog kontaktas su stirna buvo prieÅ¡ 2014 m. kovo 22 d. eismo įvykį, todėl 2014 m. kovo 22 d. eismo įvykio metu bÅ«tų užfiksuota, jog apgadintas ir variklio dangtis. Tokie apgadinimai nėra nurodyti, o tai įrodo, jog jie atsirado po 2014 m. rugsėjo 1 d. eismo įvykio.2. Nevertinta, kad ieÅ¡kovas turėjo ieÅ¡koti sugadintų detalių, jas apdirbti, Å¡veisti, dažyti, Å¡iems darbams atlikti ieÅ¡kovas pasitelkė į pagalbÄ draugÄ , kuriam taip pat turėjo atsilyginti.

Dėl to ieškovo realiai patirti nuostoliai buvo 916 Lt (265,29 Eur).3. Nepagrįstai prie ieškovo patirtos realios žalos nepriskirtos padidėjusios mėnesinės privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo išlaidos. Prieš eismo įvykį jos buvo po 34 Lt (9,85 Eur) (Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. 9197301 kopija), o po eismo įvykio už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2014 m. lapkričio 5 d. draudimo įmoka padidėjo iki 74 Lt (21,43 Eur).

Už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 6 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d. draudimo įmoka padidėjo iki 92 Lt (26,64 Eur). IeÅ¡kodamas pigesnio draudimo, ieÅ¡kovas perėjo į kitÄ draudimo kompanijÄ , kuri laikotarpiui nuo 2014 m. gruodžio 6 d. iki 2015 m. sausio 5 d. apdraudė transporto priemonę už 48 Lt (13,9 Eur) sumÄ , tačiau vis vien susidarė 14 Lt (4,05 Eur) skirtumas. Laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2015 m. vasario 5 d. periodinė įmoka sudarė 42,99 Lt (12,45 Eur), taigi skirtumas buvo 8,99 Lt (2,6 Eur).

Tik 2015 m. gegužės 5 d. privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įmokos tapo tokios, kokias ieÅ¡kovas mokėjo iki eismo įvykio. Taigi yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo sukelto eismo įvykio ir padidėjusių mėnesinių draudimo įmokų po eismo įvykio. Dėl to ieÅ¡kovo 35,03 Eur iÅ¡laidos priskirtinos prie iÅ¡laidų, susijusių su eismo įvykiu.4. Nurodant, jog ieÅ¡kovas tik 2014 m. spalio 15 d. kreipėsi į nepriklausomus ekspertus, neatsižvelgta į tai, jog ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydamas geruoju atlyginti patirtÄ Å¾alÄ , tačiau atsakovas nebuvo ir nėra linkęs susitarti geruoju ir atlyginti realiai patirtÄ Å¾alÄ .

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o sprendimo nekeisti. Nurodo, kad aplinkybė, jog deklaracijoje daugiau nebuvo vietos, savaime nepagrindžia visų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Apeliantas klaidingai nurodo apgadintas transporto priemonės detales, jų kainas ir priežastinį ryšį su 2014 m. rugsėjo 1 d. eismo įvykiu. Liudytoja parodė, kad ieÅ¡kovas už 100 Lt (28,96 Eur) pirko bamperį kartu su rÅ«ko žibintais. IeÅ¡kovas pripažino, kad Å¡iuos 100 Lt jam buvo davęs atsakovas.

Liudytojas A. T. nurodė, jog ieÅ¡kovas jam yra pasakojęs, kad su ginčo automobiliu numušė stirnÄ , automobiliui buvo padaryti apgadinimai. IeÅ¡kovas teigė, kad automobiliui nebuvo padaryti apgadinimai, tačiau po automobilio susidÅ«rimo su stirna atsiranda automobilio apgadinimai. IÅ¡ liudytojų parodymų, oficialių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad automobilis buvo labai susidėvėjęs, apibraižytas, su netvarkingu, subraižytu bamperiu, todėl buvo ekonomiÅ¡kai netikslinga jį net remontuoti.

Tai patvirtino ir nuostolių vertinimo ataskaita. Byloje nustatyta, kad pats atsakovas nupirko ir pas meistrÄ Ä¯dėjo priekinį žibintÄ . Paties ieÅ¡kovo parodymai paneigė jo teiginius dėl prieÅ¡rÅ«kinių žibintų, nes jis pripažino, kad jų nebuvo, dar žiemÄ vietoje jų buvo užklijuota tamsi juosta. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo iÅ¡laidos padidėjo bÅ«tent dėl 2014 m. rugsėjo 1 d. atsakovo sukelto eismo įvykio.

Pats apeliantas buvo sukėlęs eismo įvykį, todėl, nesant įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp atsakovo sukelto eismo įvykio ir padidėjusių ieÅ¡kovo transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo iÅ¡laidų, apelianto praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo padidėjusių transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo iÅ¡laidų skirtumÄ yra nepagrįstas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas, vairuodamas ieÅ¡kovo automobilį, sukėlė autoįvykį, automobilis buvo apgadintas, ieÅ¡kovas patyrė 563,99 Eur turtinę žalÄ . Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, priteisė 121,63 Eur žalai atlyginti.

Apeliantas (ieÅ¡kovas) nesutinka su teismo priimtu sprendimu, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje įrodymus.              Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį.

Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).            Civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo žala nėra preziumuojama, todėl jÄ ir jos dydį visais atvejais turi įrodyti ieÅ¡kovas (apeliantas) (CK 6.249 str. 1 d., CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Apeliantas prašomos priteisti turtinės žalos dydį įrodinėjo UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūra“ transporto priemonės vertinimo ataskaita, kurioje nurodytas bendras patirtas ieškovo nuostolis 1 690,92 Lt (489,72 Eur) (1 410,92 Lt (408,63 Eur) nuostolis dėl automobilio sužalojimo ir 280 Lt (81,09 Eur) agentūros paslaugų kaina). Sprendžiant dėl ieškovo patirtos žalos dydžio, susijusio su transporto priemonės apgadinimu, vertintina, ar ataskaitoje nurodyti darbai yra susiję su padarytos žalos pašalinimu, ar visi jie yra būtini.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalos dydį, nesivadovavo ieškovo pateiktos ataskaitos duomenimis, nurodydamas motyvus, kodėl šiuo įrodymu nesiremia. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo šio įrodymo vertinimui, atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog vertinimo ataskaitoje įskaičiuotas PVM, darbdavio mokėtini mokesčiai, kurie, kaip yra nagrinėjamu atveju, nepriteistini, nes automobilį remontavo pats ieškovas su draugo pagalba.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ įrodymų visumos tikėtinai pagrįstomis pripažino 200 Lt remonto iÅ¡laidas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai.  Apylinkės teismas, nustatydamas atlygintinÄ Å¾alos dydį, objektyviai , visapusiÅ¡kai įvertino surinktus įrodymus ir ieÅ¡kovo pripažintas aplinkybes, kad jis pateikė ieÅ¡kinį ne pagal faktiÅ¡kas iÅ¡laidas, o pagal spėjamus nuostolius, paskaičiuotus vertintojų, nors faktiÅ¡kai automobilis yra suremontuotas perkant panaudotas dalis, medžiagas.

Pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog automobilis buvo labai susidėvėjęs, apibraižytas, su netvarkingu, subraižytu bamperiu ir buvo netgi ekonomiÅ¡kai netikslinga jį remontuoti. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad atsakovas nupirko ir pas meistrÄ Ä¯dėjo priekinį žibintÄ , atlygino priekinio bamperio kainÄ 100 Lt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovas pats pripažino, kad prieÅ¡rÅ«kinių žibintų vietÄ dar žiemÄ buvo užklijavęs tamsia juosta, kÄ patvirtino ir liudytojai.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, jog apylinkės teismas neteisingai vertino aplinkybes dėl variklio dangčio ir valstybinio numerio bei jo rėmelio apgadinimo eismo įvykio metu, ir Å¡iuos pagadinimus pripažino neįrodytus. Apelianto teigimu, iÅ¡ pateiktos deklaracijos matyti, jog eismo deklaracijos dalis, kurioje yra nurodyti transporto priemonių apgadinimai yra užpildyta pilnai, todėl galima daryti prielaidÄ , jog Å¡ie padaryti pažeidimai nebuvo iÅ¡vardinti, kadangi nebuvo daugiau vietos eismo įvykio deklaracijoje.

Sutiktina su atsakovu, kad apeliantas daro tik prielaidÄ , tačiau teismas negali grįsti savo sprendimo prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 2.2 punktas; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2001). Vien ta aplinkybė, kad deklaracijoje daugiau nebuvo vietos, savaime nepagrindžia visų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantas praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai (kaip minėta ieÅ¡kiniu prašė priteisti 563,99 Eur), tačiau apeliaciniame skunde pripažįsta, kad jo realiai patirti nuostoliai yra 265,29 Eur.

Apelianto teigimu, po avarijos padidėjo mėnesinės privalomojo transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo išlaidos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovas teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad toks privalomojo transporto priemonės draudimo kainos pokytis priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovo įvykdytu autoįvykiu. Tokių įrodymų jis nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.             Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi teisinės įtakos nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).            Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti nėra įstatyminio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apelianto apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jo atsakovui sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimas 50 Eur), kurių dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.               Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais, n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apelianto E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliaciniame procese. Teisėja                                                                 Virginija Lozoraitytė