2022-05-25 Nr. AB-13599-3-62-3-01314-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-1453-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01314-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. R. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK netinkamomis, kankinančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu buvo laikomas užrakintas kalėjimo režimo kameroje ir jo atžvilgiu nebuvo vykdomos jokios užimtumo priemonės, nebuvo leidžiama užsiimti prasminga ir pozityvia veikla, pasimankštinti. Individualus darbo su nuteistuoju planas nebuvo rengiamas, nepasiūlyta dalyvauti naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, nebuvo vykdomi individualūs ir grupiniai užsiėmimai, psichologo konsultacijos, nesudaryta galimybė dirbti.

3. Pareiškėjas teigė, kad Pravieniškių PN-AK administracijos atstovai ateidavo retai, o jų elgesys buvo šiurkštus ir ignoruojantis. Pareigūnai demonstravo nepagarbą, nepasitikėjimą, atsainumą, į bet kokius klausimus atsakydavo grasinimais. Pareiškėjas su prašymais dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, tačiau Resocializacijos skyriaus viršininkas pareiškėją apšaukė necenzūriniais žodžiais, reikalavo prašymus atsiimti. Dalies prašymų pareiškėjas neatsiėmė, tačiau į juos buvo atsakyta formaliai. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė išgyvenimus, moralinę traumą, kančią, nerimą, baimę, atsirado nemiga, pablogėjo apetitas, pakilo kraujospūdis, kankino depresinė ir slogi nuotaika, sumenko pasitikėjimas savimi ir kitais žmonėmis.

4. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą ir prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas yra nuteistas laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjimo režimo sąlygomis. Į Pravieniškių PN-AK tęsti bausmės atlikimą pareiškėjas buvo perkeltas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. ir laikomas 14-ame būryje. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nuteistieji atlieka kalėjime. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlikę nuteistieji įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti perkelti į pataisos namus. Nuo 2011 metų, esant numatytoms sąlygoms (elgesys bausmės atlikimo metu), pareiškėjui galėjo būti taikomas perkėlimas į pataisos namus, tačiau jam ši lengvata nebuvo taikyta, nes pareiškėjas pats vengė pasitaisyti.

6. Atsakovas teigė, kad nuteistieji iki gyvos galvos Pravieniškių PN-AK dalyvauja naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, jiems sudaromos sąlygos dalyvauti Lietuvos Carito „Benamių ir nuteistųjų integracija“ savanorių bendrijos narių organizuojamuose užsiėmimuose, asociacijos „Kelias į laimę“ projekte „Harmonija muzikoje ir dvasioje“ užsiėmimuose, Elektrėnų profesinio rengimo centro organizuojamoje neformalaus ugdymo programoje „Koučingas ir IT“, viešosios įstaigos „Aplankyk kalinį“ organizuojamuose susitikimuose, Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos atstovo L. Z. ir B. F. (B. F.) organizuojamuose sielovados užsiėmimuose, yra sudarytos sąlygos dienotvarkės nustatytu laiku lankytis bibliotekoje, koplyčioje, naudotis riboto interneto prieiga, užsiimti individualia kūrybine veikla. Tačiau pareiškėjas nedemonstravo noro dalyvauti užimtumo programose, dirbti ar užsiimti kita pozityvia veikla. Savo laisvalaikį jis skirdavo įvairių prašymų ir skundų įstaigos direktoriui rašymui (kartais per vieną dieną parašydavo po du ir daugiau skundų ir prašymų). Į dalį skundų ir prašymų buvo atsakyta raštu, į dalį skundų ir prašymų buvo atsakyta pareigūnams bendraujant žodžiu. Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje yra padaryti Socialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojo įrašai apie pareiškėjo supažindinimą su dienotvarke ir tvarka, paaiškinta kur kreiptis iškilus klausimams, su nuteistuoju kalbėta apie įvyksiančius Savivaldybių tarybų rinkimus. Pareiškėjo socialinė reabilitacija buvo vykdoma pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą.

7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. dalį dėl pareiškėjo užimtumo, socialinės integracijos priemonių pareiškėjui taikymo bei individualaus socialinės reabilitacijos plano nesudarymo panaikino ir bylą šioje dalyje perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį teismas paliko nepakeistą.

II. 9. Regionų apygardos administracinio Kauno rūmai 2022 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas visų pirma nurodė, kad byla nagrinėjama iš naujo, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT) 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi panaikinus Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjo užimtumo, socialinės integracijos priemonių pareiškėjui taikymo bei individualaus socialinės reabilitacijos plano nesudarymo ir šios bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį LVAT paliko nepakeistą.

11. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje analizuos pareiškėjo kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. dėl užimtumo, socialinės integracijos priemonių pareiškėjui taikymo bei individualaus socialinės reabilitacijos plano nesudarymo.

12. Remiantis bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjui individualus socialinės reabilitacijos planas buvo sudarytas 2016 m. spalio 21 d., atliekant bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K), pareiškėjas su planu 2016 m. spalio 21 d. supažindintas pasirašytinai.

13. Atsakovo atstovas 2021 m. gruodžio 20 d. pažymoje Nr. 62 nurodė, kad pareiškėjas iš Lukiškių TI-K į Pravieniškių PN-AK antrąjį sektorių atvyko 2019 m. vasario 13 d. ir jam buvo tęsiamas anksčiau sudarytas Individualus socialinės reabilitacijos planas. Nuteistajam buvo sudaryta galimybė dalyvauti Lietuvos Carito „Benamių ir nuteistųjų integracija“ savanorių bendrijos narių organizuojamuose užsiėmimuose, asociacijos „Kelias į laimę“ projekte „Harmonija muzikoje ir dvasioje“ kartą per savaitę vykstančiuose užsiėmimuose, Elektrėnų profesinio rengimo centro organizuojamoje neformalaus ugdymo programoje „Koučingas ir IT“, viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Aplankyk kalinį“ organizuojamuose susitikimuose, Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos atstovo L. Z. ir B. F. organizuojamuose sielovados užsiėmimuose, taip pat buvo sudarytos sąlygos gauti bibliotekoje esančių knygų. Nuteistajam buvo sudaryta galimybė dalyvauti atitinkamose programose ar priemonėse. Informacija apie būryje organizuojamas pozityvaus užimtumo priemones bei nuteistiesiems organizuojamus pataisos programų užsiėmimus buvo skelbiama būrio stenduose.

14. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos (pareiškėjo Individualaus darbo su nuteistuoju knygelė) teismas nustatė, kad su pareiškėju periodiškai buvo organizuojami pokalbiai atvykus į Pravieniškių PN-AK: 2019 m. vasario 13 d. pravestas pokalbis, pareiškėjui parodyta miegamoji vieta, nuteistasis supažindintas su kamerų tipo kambarių (toliau – ir KTP) dienotvarke ir tvarka, paaiškinta, kad iškilus klausimams kreiptųsi į RS specialistą; 2019 m. gegužės 7 d. nuteistasis supažindintas su bausmės atlikimu kalėjimo sąlygomis priklausančiomis nuteistojo teisėmis ir pareigomis, vidaus tvarko taisyklėmis, nuteistajam suteikta socialinė-psichologinė parama bei atliktas tiriamasis-aiškinamasis darbas, 2019 m. gegužės 7 d. pradėta adaptacijos programa ir baigta 2019 m. liepos 5 d. Įgyvendinant Adaptacinės programos priemones, 2019 m. birželio 7 d. pareiškėjo Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje nurodyta aplinkybė, kad adaptacijos laikotarpiu nuteistajam sekasi sunkiai prisitaikyti prie naujos aplinkos ir reikalavimų, nenoriai laikosi įstaigoje nustatytos tvarkos ir taisyklių, nuolat reiškia nepasitenkinimą administracija bei gyvenimo sąlygomis. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai sudėtingi, bendraujant su administracijos atstovais stengiasi išprovokuoti konfliktinę situaciją. 2019 m. liepos 5 d. įrašas patvirtinta, kad nuteistais adaptavosi sunkiai, neprisitaikė prie naujos aplinkos bei esamų reikalavimų, nesilaikė nustatytos tvarkos ir taisyklių, užimtumą asmuo linkęs pasirinkti savo nuožiūra. Nuteistojo asmens bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 15 d. prašymu Nr. 71/14/156 kreipėsi į Pravieniškių PN-AK dėl pokalbio su Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininku; ant prašymo padarytas įrašas, kad Antrojo resocializacijos skyriaus viršininkas bendravo su nuteistuoju, atsakė į klausimus. Taigi, iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė, kad, pareiškėją perkėlus į Pravieniškių PN-AK, adaptacijos programa vykdyta tinkamai, pareiškėjas supažindintas su režimo, tvarkos reikalavimais, turimomis teisėmis ir jam taikomais draudimais.

15. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu ne kartą su įvairiais prašymais ir skundais kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją (dėl įstaigoje vykdomų programų bei užimtumo; kodėl jo atžvilgiu nuo atvykimo į Pravieniškių PN-AK nevykdoma jokia užimtumo veikla, nevykdomos jokios programos). Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją šiais prašymais:

15.1. 2019 m. balandžio 2 d. prašymu Nr. 71/19/325 pareiškėjas prašė informuoti jį raštu, ar norintiems dalyvauti nuteistiesiems šiltuoju metų laiku vykdoma programa „Žalioji oazė“. Pravieniškių PN-AK 2019 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 7-1669 pateikė atsakymą, kuriuo informavo, kad Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje planuojama vykdyti agrokultūrinę veiklą „Žalioji oazė“.

15.2. 2019 m. kovo 13 d. prašymu Nr. 71/14/170 pareiškėjas prašė nurodyti raštu, kada yra organizuojami įvairaus pobūdžio renginiai įstaigos klube (koncertai, paskaitos, kūrybinio-meninio pobūdžio renginiai ir kt.) ir ar minėtuose renginiuose bus sudarytos sąlygos jam dalyvauti. Ant minėto prašymo padarytas pareiškėjo įrašas, kad išaiškinta žodžiu, raštiško atsakymo nereikia.

15.3. 2019 m. kovo 15 d. prašymu Nr. 71/14/165 pareiškėjas prašė nurodyti raštu, kokios socialinės reabilitacijos, integracijos į visuomenę bei užimtumo programos jam yra vykdomos šiuo metu ir bus vykdomos ateityje. Ant minėto prašymo padarytas pareiškėjo įrašas, kad išaiškinta žodžiu, raštiško atsakymo nereikia.

15.4. 2019 m. kovo 15 d. prašymu Nr. 71/14/154 pareiškėjas prašė nurodyti raštu, ar bus sudarytos kokios socialinės reabilitacijos, integracijos į visuomenę bei užimtumo programos jam yra vykdomos šiuo metu ir bus vykdomos ateityje. Ant minėto prašymo padarytas pareiškėjo įrašas, kad išaiškinta žodžiu, raštiško atsakymo nereikia.

15.5. 2019 m. balandžio 17 d. prašymu Nr. 71/14/263 pareiškėjas prašė nurodyti, ar jam bus leista dalyvauti programoje „Žalioji oazė“, jis norėtų šioje programoje dalyvauti, nes įstaigoje yra laikomas apskritai be jokio užimtumo ir prasmingos pozityvios veiklos. Pravieniškių PN-AK 2019 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 7-1952 pateikė atsakymą, kuriuo informavo, kad nuteistiesiems iki gyvos galvos, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kalėjimo režimo sąlygomis, 2019 m. gegužės mėnesį, atskirai nuo kitų nuteistųjų bus sudaryta galimybė dalyvauti agrokultūrinėje veikloje „Žalioji oazė“. Nuteistieji, pageidaujantys dalyvauti minėtoje veikloje, prašymą turi pateikti Resocializacijos skyriaus specialistui atsakingam už būrį, kuriame atlieka bausmę.

15.6. 2019 m. balandžio 23 d. prašymu Nr. 71/14/289 pareiškėjas prašė leisti žaisti stalo tenisą.

15.7. 2019 m. balandžio 25 d. prašymu Nr. 71/14/297 pareiškėjas prašė nurodyti raštu, ar jam bus leista žaisti krepšinį arba tinklinį, stalo tenisą ar šachmatais. Pravieniškių PN-AK 2019 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 7-1974 pateikė atsakymą, kuriuo informavo, kad, norėdamas sportuoti su nuteistaisiais, pareiškėjas turi parašyti prašymą pataisos įstaigos direktoriui ir gauti leidimą, kad grafike nustatytu laiku galėtų pareiškėjas lankytis sporto kambaryje su kitais nuteistaisiais. Taip pat informavo, kad pareiškėjas gali dalyvauti visuose, užtikrinant pozityvų užimtumą, būryje vykdomuose sporto turnyruose.

15.8. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 19 d. skundu Nr. 71/14/280 kreipėsi į Pravieniškių PN-AK, kuriame nurodė, kad nuo 2019 m. vasario 13 d. nėra vykdoma jokia užimtumo veikla, nevykdomos elgesio korekcijos ir pan. programos. Pravieniškių PN-AK 2019 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 7-2133 pateikė atsakymą, kuriuo informavo, kad Pravieniškių PN-AK yra vykdomos šios Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos programos: Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 4/07-132 patvirtinta Tipinė naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programa, Tipinė naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programa; Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. V-13 patvirtinta Kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos programa, o nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonės vykdomos vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. V-79 patvirtintų Nuteistųjų pataisos programų ir pozityvaus užimtumo priemonių taikymo tvarkos aprašu. „Kompiuterinio raštingumo programa“ Pravieniškių PN-AK nėra vykdoma.

16. Pravieniškių PN-AK antrojo sektoriaus resocializacijos skyriaus specialisto 2019 m. balandžio 19 d. pažymoje Nr. 5 nurodyta, kad visiems kalinantiems iki gyvos galvos nuteistiesiems, taip pat ir pareiškėjui, yra organizuojamas pozityvus užimtumas. Vyksta įvairūs domino, stalo teniso turnyrai, taipogi vyksta „Spalvų terapijos“ užsiėmimai. Rengiama ir organizuojama agrokultūrinė „Žaliosios oazės“ programa, kur nuteistieji turi galimybę užsiauginti savo pasodintas daržoves. Be to nuteistasis gali skaityti įstaigos bibliotekoje esančiomis knygomis, bei naudotis riboto interneto prieiga savo turimoms žiniom pagilinti (Nuteistojo asmens byla).

17. Teismas apibendrino, kad Pravieniškių PN-AK buvo tęsiamas Lukiškių TI-K sudarytas Individualios socialinės reabilitacijos planas, Pravieniškių PN-AK su pareiškėju vyko nuolatiniai pokalbiai, teikta psichologinė pagalba, pareiškėjas konsultuotas buitiniais, kasdieniais, praktiniais klausimais būrio viršininko ar kito specialisto, siekta, kad pareiškėjas laikytųsi Bausmių vykdymo kodekso reikalavimų ir vidaus tvarkos taisyklių, tačiau pareiškėjas pareigūnų nurodymų pats periodiškai vykdyti atsisakydavo, pareiškėjas buvo asmeniškai supažindintas su Pravieniškių PN-AK vykdomomis socialinės reabilitacijos ir integracijos priemonėmis, užimtumo programomis, pataisos namuose organizuojamais renginiais, apie įstaigoje vykdomų programų bei užimtumo veiklą pareiškėjui išaiškinta asmeniškai žodžiu ir raštu. Informacija apie būryje organizuojamas pozityvaus užimtumo priemones bei nuteistiesiems organizuojamus pataisos programų užsiėmimus buvo skelbiama būrio stenduose. Be to, pareiškėjas turėjo teisę naudotis biblioteka, skaitykla.

18. Teismas pažymėjo, kad dalyvavimas įvairiose užimtumo priemonėse ir programose yra grindžiamas savanoriškumo principu ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų. Jei pareiškėjas pageidavo dalyvauti konkrečioje programoje ir užimtumo priemonėje, jis su prašymu dėl to turėjo kreiptis į pataisos namų administraciją. Iš pareiškėjo pateiktų prašymų, skundų pataisos namų administracijai nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi dėl informacijos suteikimo apie organizuojamas pozityvaus užimtumo priemones bei nuteistiesiems organizuojamus pataisos programų užsiėmimus, ar juose galės dalyvauti, kokios socialinės reabilitacijos, integracijos į visuomenę bei užimtumo programos jam yra vykdomos šiuo metu ir bus vykdomos ateityje. Į dalį skundų ir prašymų buvo atsakyta raštu, į dalį skundų ir prašymų buvo atsakyta pareigūnams bendraujant žodžiu. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad nuteistieji, pageidaujantys dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, prašymą turi pateikti Resocializacijos skyriaus specialistui atsakingam už būrį, kuriame atlieka bausmę, taip pat išaiškinta, kad, norėdamas sportuoti su kitais nuteistaisiais, pareiškėjas turi parašyti prašymą pataisos įstaigos direktoriui ir gauti leidimą, kad grafike nustatytu laiku galėtų lankytis sporto kambaryje su kitais nuteistaisiais, informavo, kad pareiškėjas gali dalyvauti visuose, užtikrinant pozityvų užimtumą, būryje vykdomuose sporto turnyruose. Konkrečiu atveju byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą su prašymu dėl dalyvavimo konkrečioje užimtumo programoje ar priemonėje (pareiškėjas tik prašydavo suteikti informaciją apie organizuojamas užimtumo programas, priemones) ir toks jo prašymas nebūtų buvęs patenkintas. Ginčo laikotarpiu galiojančiuose teisės aktuose nebuvo nustatyta pareigos pataisos namams apie pareiškėjo atsisakymą dalyvauti užimtumo programose fiksuoti raštu. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo paaiškinimus dėl neužtikrinto užimtumo, nevykdytų socialinės integracijos priemonių, nesudaryto individualus socialinės reabilitacijos plano atmetė kaip nepagrįstus.

19. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, vykdant pareiškėjo socialinę reabilitaciją, resocializaciją, nenustatyta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje įtvirtintos nuostatos nustato, jog valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), asmens patirtos žalos, neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio, buvimo, o nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Byloje nustačius, kad atsakovo atstovas teisės aktų reikalavimų nepažeidė, t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo prašomą žalą. Todėl pareiškėjo skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

20. Atmetęs pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teismas atmetė ir prašymą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21. Pareiškėjas prašė priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi šioje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, teismas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

III. 22. Pareiškėjas R. R. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą; 2) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

23. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti rašytinio arba žodinio proceso tvarka.

24. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepašalino trūkumų, abejonių ir neatsakė į klausimus, dėl kurių byla buvo šiam teismui grąžinta nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas remiasi tais pačiais argumentais, nepateikė jokių duomenų apie pareiškėjui sudarytas galimybes dalyvauti Pravieniškių PN-AK užimtumo programose ir renginiuose, nepaneigė apeliaciniame skunde pateiktų įrodymų ir argumentų.

25. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad pareiškėjui buvo vykdoma adaptacijos programa laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. birželio 7 d., tačiau pareiškėjas 2019 m. gegužės 6 d. buvo pervežtas iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių tardymo izoliatorių tolimesniam bausmės atlikimui.

26. Skundžiamame sprendime pripažįstamas faktas, kad pareiškėjui atvykus į Pravieniškių PN-AK nebuvo sudarytos individualios socialinės reabilitacijos planas, nors pagal LVAT nutarties 44 punktą toks planas privalėjo būti sudarytas per 1 mėnesį nuo pareiškėjo atvykimo į Pravieniškių PN-AK dienos. Tiek atsakovas, tiek teismas pripažino, kad per visą buvimo Pravieniškių PN-AK laikotarpį pareiškėjas buvo laikomas rakinamoje kameroje be jokios veiklos, nevykdant sudaryto individualios socialinės reabilitacijos plano, nors, vadovaujantis teisės aktais, visa tai privalėjo būti vykdoma.

27. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

28. Teigia, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti rašytinio arba žodinio proceso tvarka.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat nenurodė jokių išskirtinių bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimais, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir pareiškėjo apeliaciniame skunde. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, t. y. užimtumo, socialinės integracijos priemonių bei individualaus socialinės reabilitacijos plano nesudarymo, atlyginimo priteisimo.

32. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Pravieniškių PN-AK vykdė pareiškėjo užimtumo, socialinės integracijos priemonių programą, nenustatęs Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos, pareiškėjo skundą atmetė.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimu ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą rėmėsi tais pačiais argumentais, atsakovas nepateikė jokių duomenų apie pareiškėjui sudarytas galimybes dalyvauti Pravieniškių PN-AK užimtumo programose ir renginiuose, nepaneigė pareiškėjo skunde pateiktų įrodymų ir argumentų.

34. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas.

35. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos tikėtinos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4949-520/2019, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1559-822/2019).

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo skunde, apeliaciniame skunde ir atsakovo atsiliepime į skundą bei į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kad ginčijamu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintas užimtumas, taikytos socialinės integracijos priemonės.

37. Pagal ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 136 straipsnį laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. Teisę dalyvauti šiame darbe turi valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. BVK 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų socialinė reabilitacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis (BVK 137 straipsnio 4 dalis). Socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuris sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastą, kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių šalinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimą (BVK 1371 straipsnio 1 ir 2 dalys). Individualus socialinės reabilitacijos planas turi būti sudarytas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą (BVK 1371 straipsnio 4 dalis). Nuteistasis su individualiu socialinės reabilitacijos planu supažindinamas pasirašytinai (BVK 1371 straipsnio 5 dalis). Individualaus socialinės reabilitacijos plano formą ir jo rengimo metodiką tvirtina Kalėjimų departamento direktorius (BVK 1371 straipsnio 7 dalis).

38. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtino Individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo metodiką, kurios 5 punkte nurodyta, kad individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas kiekvienam naujai į pataisos įstaigą atvykusiam nuteistajam, o 9 punkte nurodyta, kad individualus socialinės reabilitacijos planas yra tęstinis dokumentas, nuolatos prižiūrimas ir koreguojamas atsižvelgiant į jame numatytų prevencinių ir/ar intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus. Šios metodikos 10 punkte nurodyta, kad individualaus socialinės reabilitacijos plano priemonės aptariamos su nuteistuoju, nustatomi jų įgyvendinimo terminai, išaiškinami priemonės įgyvendinimo vertinimo rezultatai. Nuteistasis savo susipažinimą su individualiu socialinės reabilitacijos planu patvirtina parašu. Per vieną mėnesį nuo naujai į pataisos įstaigą atvykusio nuteistojo paskyrimo į nuteistųjų būrį dienos atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas. Atsižvelgiant į taikytos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos rezultatus nustatomi kintamieji kriminogeniniai poreikiai, turintys įtakos nusikalstamo elgesio rizikai, parenkamos prevencinės ir/ar intervencinės socialinės reabilitacijos priemonės ir šia informacija papildomas individualus socialinės reabilitacijos planas.

39. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK atvyko 2019 m. vasario 13 d. ir buvo laikomas iki 2019 m. gegužės 6 d., vėliau perkeltas į Šiaulių tardymo izoliatorių.

40. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjui individualus socialinės reabilitacijos planas buvo sudarytas 2016 m. spalio 21 d. jam atliekant bausmę Lukiškių TI-K, pareiškėjas su šiuo planu 2016 m. spalio 21 d. supažindintas pasirašytinai. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjui atvykus į Pravieniškių PN-AK, individualus socialinės reabilitacijos planas jam nebuvo sudarytas. Pravieniškių PN-AK teigimu, pareiškėjui buvo tęsiamas Lukiškių TI-K pareiškėjui sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas. Taigi šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo argumentai aptariamu aspektu yra pagrįsti, kadangi Pravieniškių PN-AK neįvykdė BVK 1371 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Pravieniškių PN-AK ginčijamu laikotarpiu jam buvo užtikrintas užimtumas, taikytos socialinės integracijos priemonės.

42. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus nurodytais aspektais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Pravieniškių PN-AK 2021 m. gruodžio 20 d. pažyma Nr. 62, nustatė, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė dalyvauti Lietuvos Carito „Benamių ir nuteistųjų integracija“ savanorių bendrijos narių organizuojamuose užsiėmimuose, asociacijos „Kelias į laimę“ projekte „Harmonija muzikoje ir dvasioje“ kartą per savaitę vykstančiuose užsiėmimuose, Elektrėnų profesinio rengimo centro organizuojamoje neformalaus ugdymo programoje „Koučingas ir IT“, viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Aplankyk kalinį“ organizuojamuose susitikimuose, Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos atstovo L. Z. ir B. F. organizuojamuose sielovados užsiėmimuose, taip pat buvo sudarytos sąlygos gauti bibliotekoje esančių knygų, o informacija apie būryje organizuojamas pozityvaus užimtumo priemones bei nuteistiesiems organizuojamus pataisos programų užsiėmimus buvo skelbiama būrio stenduose. Tačiau įvertinus byloje esančius įrodymus ir susipažinus su pareiškėjo asmens byla, jokių įrodymų ir įrašų pareiškėjo asmens byloje apie tai, kad pareiškėjui buvo siūloma ar sudaryta galimybė dalyvauti minėtoje pažymoje nurodytuose užsiėmimuose ir programose, taip pat, kad pareiškėjas buvo tinkamai supažindintas su vykdomomis programomis, byloje nėra. Priešingai, pareiškėjas ne kartą su prašymais ir skundais kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, prašydamas jį informuoti apie įstaigoje vykdomas reabilitacijos, resocializacijos, integracijos į visuomenę bei užimtumo programas ir priemones, taip pat kokios programos bus vykdomos ateityje.

43. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atvykus į Pravieniškių PN-AK su pareiškėju periodiškai buvo organizuojami pokalbiai, kadangi iš pareiškėjo Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės matyti, jog pareiškėjui atvykus į Pravieniškių PN-AK, 2019 m. vasario 13 d. buvo atliktas pokalbis, nurodyta miegamoji vieta, supažindintas su kamerų tipo patalpų dienotvarke ir tvarka, paaiškinta, kad iškilus klausimams kreiptųsi į resocializacijos specialistą, taip pat supažindintas su psichologinės pagalbos formomis bei suteikiamomis galimybėmis pataisos namuose, kur ir į ką kreiptis iškilus psichologinio pobūdžio problemoms, kalbėta apie savivaldybių tarybų rinkimus, tačiau jokių kitų (vėlesnių įrašų) įrašų apie ginčo laikotarpiu su pareiškėju buvusius pokalbius ar pan., t. y. apie tai, kad, atsakovo teigimu, būtų tęsiamas pareiškėjui sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas ir taikytos priemonės, nėra.

44. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog 2019 m. gegužės 7 d. pareiškėjas buvo supažindintas su nuteistojo teisėmis ir pareigomis bausmę atliekant kalėjimo sąlygomis, vidaus tvarkos taisyklėmis, suteikta socialinė-psichologinė parama, atliktas tiriamasis-aiškinamasis darbas, pradėta adaptacijos programa, kuri baigta 2019 m. liepos 5 d. ir kt., tačiau šios priemonės buvo taikomos pareiškėjui atvykus į kitą bausmės atlikimo įstaigą ir ginčui neaktualiu laikotarpiu, kadangi, kaip minėta, pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo iki 2019 m. gegužės 6 d., kuomet buvo perkeltas į Šiaulių tardymo izoliatorių. Taigi pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nagrinėjamu atveju yra visiškai nereikšmingos, atitinkamai padarytos išvados, kad pareiškėją perkėlus į Pravieniškių PN-AK, adaptacijos programa vykdyta tinkamai, pareiškėjas supažindintas su režimo, tvarkos reikalavimais, teisėmis ir jam taikomais draudimais, nepagrįstos byloje esančiais įrodymais.

45. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors Pravieniškių PN-AK 2021 m. gruodžio 20 d. pažymoje Nr. 62 nurodyta, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė dalyvauti pažymoje nurodytuose užsiėmimuose ir programose, tačiau 2019 m. balandžio 19 d. pažymoje Nr. 5 nurodyta, kad visiems kalinantiems iki gyvos galvos nuteistiesiems, taip pat ir pareiškėjui, yra organizuojamas pozityvus užimtumas; vyksta įvairūs domino, stalo teniso turnyrai, taipogi vyksta „Spalvų terapijos“ užsiėmimai; rengiama ir organizuojama agrokultūrinė „Žaliosios oazės“ programa, kur nuteistieji turi galimybę užsiauginti savo pasodintas daržoves; nuteistasis gali skaityti įstaigos bibliotekoje esančias knygas bei naudotis riboto interneto prieiga savo turimoms žinioms gilinti. Taigi pastarojoje pažymoje nenurodyta, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė dalyvauti 2021 m. gruodžio 20 d. pažymoje nurodytuose užsiėmimuose ir programose, byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu tokie užsiėmimai apskritai buvo vykdomi ir pareiškėjui buvo pasiūlyta juose dalyvauti.

46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas buvo asmeniškai supažindintas su Pravieniškių PN-AK vykdomomis socialinės reabilitacijos ir integracijos priemonėmis, užimtumo programomis, pataisos namuose organizuojamais renginiais, kadangi byloje tokių įrodymų nėra, išskyrus Pravieniškių PN-AK atsakymus į pareiškėjo prašymus ar skundus.

47. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad dalyvavimas įvairiose užimtumo priemonėse ir programose yra grindžiamas savanoriškumo principu ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų, taip pat, jog jeigu pareiškėjas pageidavo dalyvauti konkrečioje programoje ir užimtumo priemonėje, jis su prašymu dėl to turėjo kreiptis į pataisos namų administraciją. Tačiau pažymėtina, kad tik būdamas informuotu ir žinodamas apie vykdomas programas ir priemones, vykdomus užsiėmimus, pareiškėjas galėjo kreiptis į pataisos namų administraciją su prašymu dalyvauti organizuojamuose užsiėmimuose ir programose. Šiuo atveju, kaip nustatyta, byloje nėra vienareikšmiškai patvirtinančių įrodymų, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka būtų buvęs informuotas apie Pravieniškių PN-AK ginčijamu laikotarpiu vykdomas socialinės reabilitacijos ir integracijos priemones, užimtumo programas ir pan. Pareiškėjas ne kartą su prašymais kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl įstaigoje vykdomų programų bei užimtumo, be kita ko, ir dėl to, kodėl jo atžvilgiu nuo atvykimo į Pravieniškių PN-AK nevykdoma jokia užimtumo veikla, nevykdomos jokios programos, tačiau byloje įrodymų, kad pareiškėjui buvo siūloma dalyvauti kokiose nors įstaigoje organizuojamose programose, nėra pateikta. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad Pravieniškių PN-AK šiuo aspektu pažeidė pareiškėjo teises.

48. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

49. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos būdo ir dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, (pareiškimo Nr. 53161/99)). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.)

50. Kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-588-858/2015). Teisėjų kolegijos nuomone, taip pat svarbu atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

51. Teisėjų kolegija, konkrečiai įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimų mastą ir trukmę, atsižvelgdama į tai, kad nenustatyta, jog Pravieniškių PN-AK būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo teises, nenustatyta, kad dėl konstatuotų pažeidimų būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikatos būklė, remdamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, vertina, kad šiuo atveju pažeidimo pripažinimas, atsižvelgus į aptartą pažeidimo pobūdį, būtų pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui už patirtą skriaudą.

52. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

53. Pareiškėjas prašė priteisti jam iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui nepriteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, negali būti tenkinamas ir reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas.

54. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui taip pat prašė priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias, pareiškėjo teigimu, jis patyrė rinkdamas įrodymus, dėl skunde nurodomų aplinkybių siuntinėdamas laiškus – paklausimus į Pravieniškių PN-AK, skųsdamas pastarosios sprendimus Kalėjimų departamentui, teikdamas jam papildomus atskirus paklausimus dėl skunde minimų aplinkybių patikslinimo, ieškodamas teisinės pagalbos, kurias sudaro: pašto išlaidos (vokai, pašto ženklai), rašomasis popierius, kt. popierius, rašymo priemonės ir kt. smulki kanceliarija. Dėl to, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsniu, protingumo kriterijumi prašė teismo priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

55. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nepateikė jokių turėtas išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo R. R. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė