AS-143-30-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-30/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02482-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. S. (toliau – pareiškėjas) 2012 m. rugsėjo 26 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovas, Valstybinė mokesčių inspekcija) 2012 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-33550 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodė, kad, gavęs Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-33550 ir nesutikdamas su juo, 2012 m. liepos 26 d. padavė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 2 d. priėmė nutartį, kuria nustatė terminą iki 2012 m. rugpjūčio 16 d. skundo trūkumams pašalinti. Pateikus patikslintą skundą, Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 23 d. priėmė nutartį, kuria atsisakė priimti skundą kaip neteismingą Kauno apygardos administraciniam teismui. Nutartyje teismas išaiškino, kad skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. (23.17-08)-320-33550 jis turėtų paduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas teigė, kad neturi juridinio išsilavinimo, todėl dėl nežinojimo jis kreipėsi ne į tą teismą. Kauno apygardos administraciniam teismui skundą pateikė per Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Kol teismas išnagrinėjo skundą, kol įsiteisėjo sprendimas, praėjo daugiau negu 30 dienų, todėl iš naujo kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą formaliai yra praleidęs sprendimo apskundimo terminą. Pareiškėjo nuomone, nurodytos termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti skundą bei kartu su priedais grąžino jį pareiškėjui (ABTĮ 34 str. 3 d., 37 str. 2 d. 8 p.).

Teismas vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 146 straipsnio 1 dalimi, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. (23.17-08)-320-33550 panaikinimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiuntė paštu 2012 m. rugsėjo 26 d., t. y. žymiai praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą. Teismas taip pat vadovavosi ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi. Nurodė, jog teisminėje praktikoje pripažįstama, kad termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti teismui skundą arba turėjo įtakos jo valiai ir jo pasirinktam elgesiui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundo padavimo termino praleidimą teisino tuo, kad skundą per įstatymo nustatytą terminą buvo padavęs Kauno apygardos administraciniam teismui, tačiau šios pareiškėjo nurodytos priežasties teismas nepripažino svarbia. Teismas pabrėžė, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė, ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.). Iš nustatytos tvarkos reikalavimų yra ir bylos teismingumas bei skundo padavimo terminas. Teisės normos, reglamentuojančios suteiktų teisių įgyvendinimą ir nustatytų pareigų vykdymą, reikalauja, kad asmenys elgtųsi apdairiai, rūpestingai ir sąžiningai.

Todėl pareiškėjas, elgdamasis apdairiai ir rūpestingai, turėjo suprasti, kad skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. (23.17-08)-320-33550 jis turi paduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o ne Kauno apygardos administraciniam teismui. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad sprendimas gali būti apskųstas ABTĮ nustatyta tvarka. Taigi pareiškėjas išsiaiškino, kad skundas dėl nurodyto sprendimo gali būti paduotas per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo (skundas Kauno apygardos administraciniame teisme gautas 2012 m. liepos 26 d., duomenys iš teismų informacinės sistemos LITEKO), tačiau neišsiaiškino, kad skundas teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 19 str. 1 d.).

Įstatymo nuostatų nežinojimas ar netinkamas jų turinio suvokimas nepateisina įstatymo reikalavimų nesilaikymo, taip pat negali pateisinti termino praleidimo. Be to, pareiškėjas, būdamas pakankamai rūpestingas ir atidus, jau iš Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarties turėjo suprasti, kad skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. (23.17-08)-320-33550 jis turėtų paduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kauno apygardos administracinis teismas nurodytoje nutartyje išaiškino pareiškėjui, kad „Kaip matyti iš skundo turinio ir prie jo pridedamų dokumentų, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. (23.17-08)-320-33550 panaikinimo.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra centrinis administratorius, todėl, vadovaujantis ABTĮ 19 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas“. Tačiau pareiškėjas, patikslindamas skundą ir jame suformuluodamas reikalavimą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. (23.17-08)-320-33550 panaikinimo, vis tiek skundą pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui.

Kauno apygardos administraciniam teismui 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atsisakius priimti skundą, pareiškėjas nepateisinamai ilgai delsė paduoti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui – skundą išsiuntė paštu tik 2012 m. rugsėjo 26 d. Elgdamasis rūpestingai ir apdairiai, pareiškėjas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui galėjo paduoti gavęs Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį arba iš karto tik gavęs 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti skundą.

Todėl teismas padarė išvadą, kad skundo padavimo terminą pareiškėjas praleido ne dėl objektyvių, bet dėl subjektyvių priežasčių, nes jis pats pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą. Taigi pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyviai sąlygotos. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė priežasčių, kurios objektyviai sukliudė jam skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. (23.17-08)-320-33550 Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduoti per įstatymo nustatytą terminą.

Tokių priežasčių nenustatė ir teismas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą. Atmetęs prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Teismas, be to, nustatė, kad pareiškėjas prie skundo pridėjo 2012 m. rugpjūčio 16 d. pajamų orderį, kuris patvirtino jo sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį. Dėl 2012 m. rugpjūčio 16 d. sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo pareiškėjui jau yra priimta Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis.

Šiuo atveju pareiškėjui teismas tik išaiškino, kad pagal ABTĮ 42 straipsnio 2 dalį žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartį ir priimti nutartį patenkinti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti skundą bei perduoti jį nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nurodė tik įstatymą, bet neišaiškino jam konkrečios apskundimo tvarkos, t. y. per kokį terminą, kokiam teismui gali apskųsti sprendimą. Be to, ABTĮ nėra normų, nustatančių, per kokį terminą asmuo turi teisę paduoti skundą kitam teismui ar institucijai tuo atveju, kai skundas dėl ginčijamo individualaus teisės akto paduodamas teismui per nustatytą 30 dienų terminą, tačiau ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto nustatyta tvarka teismas priima nutartį atsisakyti priimti skundą, ir toks teismo sprendimas priimamas praėjus daugiau nei 30 dienų nuo skundžiamo akto priėmimo. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi konstituciniais teisingumo, protingumo, teisinės valstybės, teisės į teisminę gynybą principais, teisės analogija ir elementaria teisine logika. Skundo nepriėmimas ir grąžinimas reiškia, kad asmeniui iš naujo turi būti suteiktas pakankamas terminas skundui parengti ir pateikti. Vadovaujantis teisine logika, bendraisiais teisės principais, toks terminas neturėtų būti mažesnis, nei nustatytas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį gavo paštu 2012 m. rugpjūčio 25 d., ši nutartis įsiteisėjo 2012 m. rugpjūčio 30 d., o skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiuntė 2012 m. rugsėjo 26 d. Skundas, skundžiamas atsakovo teisės aktas ir kiti skundo priedai jam buvo grąžinti tik 2012 m. rugsėjo mėn. pradžioje, kai asmeniškai nuvyko į Kauno apygardos administracinio teismo raštinę. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas pažeidė jo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos vadovaudamasis vien tik formaliais motyvais, neįsigilindamas į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą ir tarpusavio sąsają. Pabrėžia, kad skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. (23.17-08)-320-33550 Kauno apygardos administraciniam teismui padavė nepažeidęs ABTĮ nustatyto 30 dienų termino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas skundžia Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2012 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-33550 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Jis iš esmės neginčija, kad 2012 m. rugsėjo 26 d. skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl šio sprendimo padavė praleidęs terminą (Mokesčių administravimo įstatymo 146 str. 1 d., ABTĮ 33 str. 1 d.).

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą.

Pareiškėjas iš esmės teigia, jog terminą skundui Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduoti praleido dėl to, kad nebuvo tinkamai išaiškinta atsakovo sprendimo apskundimo tvarka.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, 2 dalyje nurodyta, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka. Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2012 m. birželio 28 d. sprendime Nr. (23.17-08)-320-33550 nurodyta, kad „Šis sprendimas gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka“ (b. l. 17). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008 (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.), viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame administraciniame akte įrašyta bendro pobūdžio nuoroda į atitinkamą įstatymą, kuriame nustatyta sprendimo apskundimo tvarka, nelaikytina tinkamu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų vykdymu. Įstatymo reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas. Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą. Be to, šiuo atveju nėra duomenų, kad atsakovas ir kitais būdais (pvz., pranešimu apie priimtą aktą) pareiškėjui būtų tinkamai išaiškinęs apskundimo tvarką.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, taip pat į tai, jog pareiškėjas siekė įgyvendinti teisę į gynybą, nes skųsdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2012 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-33550 kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuriame skundas gautas 2012 m. liepos 26 d., gavęs Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį atsisakyti priimti skundą (nurodė, kad gavo 2012 m. rugpjūčio 25 d.), 2012 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, galima daryti išvadą, kad tinkamas atsakovo sprendimo apskundimo tvarkos neišaiškinimas pripažintinas objektyvia termino skundui Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduoti praleidimo priežastimi ir šis terminas atnaujintinas (ABTĮ 34 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad apskundimo terminas praleistas dėl subjektyvių priežasčių, yra nepagrįsta, todėl skundžiama nutartis naikintina.

Kadangi būtina įvertinti, ar pareiškėjo skundas atitinka kitus ABTĮ nustatytus reikalavimus, panaikinus nutartį, skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 3, 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Pareiškėjo V. S. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti patenkinti ir terminą atnaujinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Dalia Višinskienė