2021-12-22 Nr. AB-27842-3-61-3-03790-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-802-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03790-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. S. 2021 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2021 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. R-4285 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 2 d. prašymą Nr. G-12291.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nustatęs, kad pareiškėjas ginčija VMI prašymą pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius faktines namo statybos išlaidas, arba patikslinti Metinėje pajamų deklaracijoje GPM308 forma už 2017 m. (toliau – ir Deklaracija) namo įsigijimo išlaidų sumą. Teismo vertinimu, skundžiamas Raštas yra tik tarpinis procedūrinis aktas, nagrinėjamu atveju neturintis įtakos pareiškėjo materialiosioms teisėms ir pareigoms, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Raštą bei neatsiejamai su šiuo reikalavimu susijęs reikalavimas įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 2 d. prašymą Nr. G-12291 negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam bylos nagrinėjimo išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nepagrįstai remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išnagrinėtose administracinėse bylose sukurtais teisės kreiptis į teismą aiškinimo precedentais, nes nutartyje nurodytų administracinių bylų faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Taigi teismas nepaisė iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, o tai reiškia ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės ir kitų konstitucinių principų nepaisymą.

Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamoje byloje nėra jokio atsakovo privalomojo nurodymo ir pareiškėjas dėl jo skundo neteikia. Skundžiamame Rašte atsakovas ne nurodo, o prašo pateikti faktines statybos išlaidas patvirtinančius dokumentus arba patikslinti Deklaracijoje namo įsigijimo išlaidų sumą. VMI, įpareigodama pareiškėją pateikti įrodymus apie faktines statybos išlaidas arba tikslinti Deklaraciją, iš tiesų pareiškėjui davė nurodymą, kurio jis įvykdyti negali ir negalės. Dokumentų apie faktines statybos išlaidas pareiškėjas neturi, o tikslinti Deklaraciją, nurodant, kad namo statybos išlaidos yra 0 Eur, būtų nesąžininga – pareiškėjas statė namą savo lėšomis. VMI reikalavimas pateikti neegzistuojančius dokumentus arba tikslinti Deklaraciją pagal savo esmę vertintinas kaip atsisakymas tvirtinti Deklaraciją tokią, kokia ji yra pateikta, todėl jis laikytinas administraciniu aktu, sukuriančiu pareiškėjui atitinkamas pareigas. Raštas yra administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir forma išreikšta vienkartinė atsakovo valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui, t. y. pareiškėjui, nes turi įtakos pareiškėjo materialiosioms teisėms ir pareigoms, susijusiomis su jo suvaržytomis teisėmis laisvai disponuoti savo nuosavybe, laisvai nustatyti parduodamo nuosavo turto kainą ir nustatytomis papildomomis pareigomis pateikti faktines statybos išlaidas patvirtinančius dokumentus arba patikslinti Deklaracijoje namo įsigijimo išlaidų sumą.

Pareiškėjas nurodė, kad teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, visiškai nevertino pareiškėjo atsakovui 2018 m. balandžio 11 d. pateiktos Deklaracijos, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas gyvenamąjį namą pardavė už 28 500 Eur, įsigijo už 38 114 Eur, ir kurios atsakovas nenuginčijo. Teismas nevertino, ar VMI skundžiamu Raštu nepaneigė pareiškėjo deklaracijos teisingumo prezumpcijos. Teismas taip pat nevertino to, kad pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais analogiškos kategorijos bylose, kuomet remiantis įvairiais civiliniais sandoriais įrodinėjamas (grindžiamas) mokesčių mokėtojo gautų pajamų realumas, ir kad VMI Rašte neteisingai pažymėjo, jog patirtų turto faktinių išlaidų pagrindimo klausimas nėra analogiškas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtam gautų pajamų realumo klausimui. Pareiškėjas faktiškai paliekamas ir be jokios veiksmingos teisinės gynybos priemonės nuo VMI pareigūnų savivalės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad jis nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017).

LVAT ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnyje numatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. MAĮ 144 straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas. MAĮ 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas aiškinant sistemiškai darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011; 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-250-968/2019).

Iš Rašto, kurį siekia apskųsti pareiškėjas, turinio matyti, kad juo pareiškėjas buvo informuotas, jog VMI 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (17.5-40E) R-4278 „Dėl parduoto turto įsigijimo kainos“ pareiškėjo paprašė pateikti 2017 m. parduoto gyvenamojo namo statybos išlaidas patvirtinančius dokumentus arba patikslinti Metinę pajamų deklaraciją GPM308 forma už 2017 m., o dokumentai, pareiškėjo pateikti 2021 m. birželio 2 d. su prašymu priimti Deklaraciją ir papildomus dokumentus, pagrindžiančius namo įsigijimo išlaidas, neįrodo namo įsigijimo išlaidų, o faktiškai patirtas statybos išlaidas patvirtinančių dokumentų pareiškėjas nepateikė, todėl jo prašymas dėl pateiktų dokumentų priėmimo, kaip pagrindžiančių namo statybos išlaidas, ir Deklaracijos priėmimo negali būti tenkinamas. Rašte taip pat prašoma pateikti faktines statybos išlaidas patvirtinančius dokumentus arba patikslinti Deklaracijoje namo įsigijimo išlaidų sumą. Taigi, po to, kai VMI paprašė pateikti papildomus dokumentus arba patikslinti Deklaraciją ir pareiškėjas pateikė tam tikrus dokumentus, Raštu nurodyta, kad pateikti dokumentai nepagrindžia faktinių namo statybos išlaidų, todėl pakartotinai paprašė pateikti atitinkamus dokumentus arba patikslinti Deklaraciją.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Rašto turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokio pobūdžio dokumentas yra laikytinas tarpinio pobūdžio, todėl jis pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui, ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Panašaus pobūdžio bylose LVAT, vertindamas VMI pateiktus pranešimus, kuriuose nurodyti deklaracijos trūkumai, šių trūkumų pašalinimo terminas ir būdas jiems pašalinti, savo praktikoje yra pripažinęs, kad tokio pobūdžio dokumentai nelaikytini sukeliančiais teisines pasekmes (žr. LVAT 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1134-556/2015; 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-250-968/2019).

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju jis nesutinka būtent su atsakovo pozicija vertinant pareiškėjo pateiktus dokumentus, kaip nepagrindžiančius faktinių namo statybos išlaidų pagal Lietuvos respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnio nuostatas ir su prašymu pateikti statybos išlaidas pagrindžiančius dokumentus arba patikslinti Deklaraciją. Tuo tarpu, jokių argumentų dėl pareiškėjo 2021 m. birželio 2 d. prašymo nagrinėjimo ir Rašto priėmimo procedūros, dėl Rašte pateiktos informacijos (ne)išsamumo ar pan., pareiškėjas nenurodo. Todėl šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką dėl Rašto panaikinimo yra negalimas, nes toks skundas yra nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs pareiškėjo skundo dalyką ir pagrindą, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas. Netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo ir jo skundui esant nepriimtam nagrinėti teisme, pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius