cc7dd69e-741d-40f8-8cd7-b88db7595282 · Å irvintų rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. N1-100-880/2016                                                                                                (Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37284-2016-6)Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3; 1.2.4.8.1.; 2.4.6.2.1.; 2.1.3.5. (S) Å IRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 10 d.Å irvintos Å irvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant Bronei Matiukienei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Dambrauskui,kaltinamajai S. D., jos gynėjai advokatei Irinai Kizinai,kaltinamajam E. R., jo gynėjui Valdui Kersnauskui, jo atstovei pagal įstatymÄ L.

K.,nukentėjusiajai J. B.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuva, netekėjusi, bedarbė, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, irE. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, teistas: 1) 2015-04-23 Å irvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 9 mėn.; 2) 2015-04-24 Å irvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėn.; 3) 2015-09-21 Å irvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn.; vadovaujantis BK 64 str. subendrinus 2015-04-23 ir 2015-04-24 nuosprendžiais skirtas bausmes, paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 2 m.; turintis teistumÄ , kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

S. D. muÅ¡dama sukėlė Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ , o bÅ«tent:S. D. 2016 rugpjūčio 7 d. apie 18 val. 30 min., veikdama bendrininkų grupėje su E. R., savo ir sesers J. B. namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kilus žodiniam konfliktui su seserimi J. B., E. R. tyčia vienÄ kartÄ ranka trenkus J. B. per veidÄ , po to paėmus ranka jai už plaukų, nutempus koridoriumi iki kambario bei pasivijus iÅ¡trÅ«kusiÄ J. B. ir spyrus jai koja vienÄ kartÄ Ä¯ pilvÄ , S. D. tyčia pastÅ«mė rankomis J.

B. ir Å¡iai nugriuvus ant lovos, gulinčiai tyčia sudavė nemažiau kaip 4 kartus kumščiais į galvos ir veido sritį. Dėl Å¡ių S. D. ir E. R. veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, deÅ¡inės akies vokuose, nosies nugarėlėje, deÅ¡iniame žaste, odos nubrozdinimai deÅ¡iniame petyje, krÅ«tinės deÅ¡inėje, odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas.Å iais veiksmais S. D. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.S. D. ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino ir nurodė, kad su kaltinimu dėl suduotų sesei smÅ«gių sutinka, nesutinka tik su tuo, kad bendrininkavo su E. R..

Kai ji J. B. mušė E. R. jau buvo išėjęs iÅ¡ savo namų. Kaltinamoji nurodė, kad su seserimi J. B. ir savo mažamečiu sÅ«numi gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu, nes jos sesuo nepilnametė ir ji jÄ globoja. Jų kaimynystėje gyvena A. S. ir P. V. - jie negeri žmonės ir veda jos sesę iÅ¡ kelio. Sesuo su jais vartoja alkoholinius gėrimus, ji nesimoko, už tai S. D. su savo sese dažnai dėl jos gėrimų pykstasi, bet ji neklauso. 2016 m. rugpjūčio 7 d. vakare apie kokia 18 val. ji ėjo namo pas sesę ir užėjus namo pamatė, kad namuose vartoja alkoholinius gėrimus P. V., A.

S. ir jos sesuo J. B.. Kadangi jos sesuo nepilnametė, ji pradėjo rėkti ir varyti P. su A. iÅ¡ namų. Ji pati su jais alkoholio nevartojo. P. išėjo, o A. ir jos sesuo liko. Tada pas jÄ atėjo E. R., bet jos sesuo Å¡oko jį varyti. J. puolė su pagaliu S. D., kad ir S. D. iÅ¡eitų, bet ji užsidengė ranka. Tada S. D. jÄ pargriovė ant lovos ir trenkė vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , kad ji apsiramintų. Norėjo nuo jos nueiti, bet ji į S. D. buvo įsikibus ir nepaleido, todėl dar kelis kartus jai S. D. trenkė į galvos sritį kumščiu, bet kur pataikė tiksliai pasakyti negali, tiesiog daužė kumščiais.

Kai S. D. norėjo iÅ¡eiti, J. B. jai stvėrė už plaukų ir vėl laikė. S. D. gailisi, kad taip gavosi, bet su seserimi nesusitvarko, ji neklauso girtauja, pati kelia konfliktus. S. D. su seserimi susitaikė. (b.l. 50-51, 56, 59).Teismo posėdžio metu S. D. nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 7 d. vakare iÅ¡ namų telefonu nusiuntė SMS žinutę E. R., kad jis ateitų pas jÄ pasikalbėti, nes jie buvo susipykę. E. R. atėjus jie abu nuėjo į virtuvę ir ten kalbėjosi. Tada į virtuvę atėjo jos sesuo J.

B. r pradėjo varyti iÅ¡ namų E. R.. E. R. norėjo jai suduoti per veidÄ , bet nepataikė. Tada jį puolė J. B.. E. R. nuėjo į kambarį ir atsigulė ant lovos. Netrukus į kambarį atėjo J. B. ir stipriai E. R., gulinčiam ant lovos, spyrė į tarpukojį. Tada jis susiėmė ir ėmė verkti. Dėl to S. D. supyko, paėmė sesę už plaukų ir nusitempė į kitÄ kambarį, paguldė ant lovos ir kelis kartus kumščiu sudavė jai į veidÄ ir galvÄ . Tuo metu E. R. jau buvo išėjęs. Dėl savo poelgio labai gailisi.Kaltinamasis E. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino ir nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai dienos nurodyti negali, jis pavakary atėjo pas S. D.

į namus. Ten rado A. S. ir J. B., kurios buvo visiÅ¡kai girtos. S. buvo su jomis. Jis norėjo su S. susitaikyti ir pasikalbėti. IÅ¡ virtuvės jis su S. nuėjo į kambarį, virtuvėje liko A. su J. - jos toliau gėrė. Jiems bekalbant į kambarį atėjo J.. Jis gulėjo ant lovos ir J. iÅ¡ niekur nieko jam spyrė į „kiauÅ¡us“. Jam labai suskaudo, todėl jis J. B. spyrė atgal į pilvÄ ir išėjo. Kartu su S. J. nemušė. Jis J. B. nebÅ«tų spyręs jeigu ji nebÅ«tų spyrusi jam.

Po kiek laiko atėjo pasiimti savo daiktų - namuose buvo tik A. ir J.. Jos E. R. daiktų neatidavė ir trenkė abi į veidÄ . Jis išėjo namo. (b.l. 80-81, 86).Teismo posėdžio metu E. R. nurodė, kad jis atėjęs pas savo merginÄ S. D. virtuvėje aiÅ¡kinosi santykius ir tada atėjo jos sesuo J. B., kuri jį ėmė varyti iÅ¡ namų. Tarp jų kilo žodinis konfliktas ir J. B. norėjo jam trenkti per veidÄ , tačiau nepataikė. Tada jis nuėjo į kambarį ir atsigulė. IÅ¡ paskos atėjo J.

B. ir stipriai spyrė jam į tarpukojį. Tada jis iÅ¡ inercijos spyrė jai į pilvÄ , o pats raitėsi ant žemės iÅ¡ skausmo. Tai pamačiusi S. D. paėmė J. B. už plaukų ir nusitempė į kitÄ kambarį, o jis išėjo. Vėliau grįžo pasiimti daiktus, tačiau J. B. jų neatidavė, o tik apdraskė jam veidÄ , o kartu su ja buvusi A. S. jam sudavė kumščiu į veidÄ ir prakirto lÅ«pÄ .Nukentėjusioji J. B., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos, paaiÅ¡kino, kad 2016 m. rugpjūčio 7 d. ji, jos sesuo S. D. ir kaimynė A.

S. jų namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 18 val. 30 min. jos sesuo S. D. paskambino savo sugyventiniui E. R., kad jis ateitų, nes ji nori su juo susitaikyti, kadangi buvo susipykusi. Kai atėjo E. R., J. B. jam pasakė, kad išeitų iš jos namų, nes jis nepageidaujamas ir jai nepatinka, jog jis bendrauja su jos seserimi S. D.. E. R. už tai jai trenkė antausį, griebė už plaukų, pradėjo tempti koridoriumi link kambario iki lovos. E. R. atsisėdo ant sofos, o J. B. jam sudavė ir jis atsigulė.

Tada J. B. spyrė jam į tarpukojį. E. R. verkė, raitėsi, o J. B. nubėgo į kitÄ kambarį. IÅ¡ paskos jos į kambarį atėjo E. R.. PastÅ«mė J. B. ant lovos ir mušė. Mušė ir jos sesuo S. D.. Daužė jai kumščiais į galvos sritį, į veidÄ ir į pilvÄ . Pagrindinis muÅ¡imas ir visi sužalojimai buvo padaryti po to, kai ji spyrė E. R. į tarpkojį. Su seserimi S. D. susitaikė, praÅ¡o ikiteisminį tyrimÄ nutraukti. (b.l. 21-22, 71-73).Teismo posėdžio metu J.

B. nurodė, kad E. R. jai sudavė kartÄ delnu per veidÄ virtuvėje, o spyrė į pilvÄ galimai iÅ¡ karto po to, kai ji jam spyrė į tarpukojį. Ji taip pat nurodė, kad kitame kambaryje ant lovos jÄ mušė tik sesuo S. D., o E. R. tame kambaryje nebuvo, nes buvo išėjęs. J. B. nurodė, kad su kaltinamaisiais susitaikė ir jokių pretenzijų jiems neturi.2016 m. rugpjūčio 7 d. iÅ¡kviesti GMP darbuotojai fiksavo, kad J. B. padaryti sužalojimai. (b.l. 28-29). 2016 m. rugpjūčio 9 d. specialisto iÅ¡vada dėl J.

B. sužalojimo nustatyta, kad J. B. padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, dešiniame žaste, odos nubrozdinimai dešiniame petyje, krūtinės dešinėje, odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas. (b.l. 26).Liudytoja A. S. parodė, kad J. B. ji buvo kaimynės J. B. ir jos sesers S. D. namuose ir jos visos vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 18 val. 30 min. S. D. paskambino savo sugyventiniui E. R., kad jis ateitų, nes ji nori su juo susitaikyti, kadangi buvo susipykę.

Kai atėjo E. R., J. B. jam pasakė, kad iÅ¡eitų iÅ¡ jos namų, nes jai nepatinka, kad jis bendrauja su jos seserimi S. D.. E. R. už tai jai trenkė antausį, griebė už plaukų, pradėjo tempti koridoriumi iki lovos. Atitempęs į kambarį E. R. pats atsigulė ant sofos, o J. B. jam spyrė į klynÄ ir bėgo slėptis į kitÄ kambarį. IÅ¡ paskos jos į kambarį atbėgo E. R. ir jos sesuo S. D.. E. R. spyrė J. B. į pilvÄ , o S. parvertusi jÄ ant lovos daužė kumščiu į galvos sritį, į veidÄ ir į pilvÄ .

Kai jÄ sumušė, S. išėjo su savo vaiku iÅ¡ namų pas E. R. į namus, į (duomenys neskelbtini) kaimÄ . Kartu išėjo ir E., bet grįžo po 5 min. atgal ir trenkė J. B. į veidÄ . A. S. užstojo J. B. savu kÅ«nu ir trenkė E. į lÅ«pÄ - jÄ praskėlė ir po to jis išėjo iÅ¡ J. B. namų. (b.l. 35-37).Teismo posėdžio metu A. S. nurodė, kad nematė, jog E. R. bÅ«tų sudavęs virtuvėje J. B., o tai sakė jai J. B.. Ji taip pat nurodė, kad kitame kambaryje visus smÅ«gius nukentėjusiajai sudavė S. D..

Be to, A. S. nurodė, kad grįžus pasiimti daiktus E. R. J. B. apdraskė veidÄ , o A. S. sudavė vienÄ smÅ«gį jam į lÅ«pÄ .Liudytoja L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), augina 4 vaikus, du dar maži vaikai, vienas jau pilnametis ir dar nepilnametis E. R., jis problematiÅ¡kas vaikas, jos neklauso, dar atsivedęs drauge S. su vaiku. Apie tai, kad vyko konfliktas tarp S. D., jos sesers J. B. ir jos sÅ«naus E. sužinojo tÄ pačiÄ dienÄ , kai grįžo E. namo, nes matė kraujuotÄ jo veidÄ , bet nelabai jo ko klausė, nes grįžęs namo, jis greit vėl išėjo, bet kažkÄ sakė, kad susimušė su J., bet kaip ten kas buvo nežino.

Jie dažnai konfliktuoja, bet kitÄ dienÄ vėl draugai, kartu bÅ«na. Po to konflikto atėjo pas juos gyventi ir S. su vaiku, todėl pati J. pas juos ateina. L. K. į jų reikalus nesikiÅ¡a, tik jai gaila sÅ«naus, jam už tokius jų pykčius reikia eiti į teismus, nors jų bendravimas vis tiek nesikeičia. (b.l. 39).2016 m. rugpjūčio 7 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo fiksuotos įvykio aplinkybės. (b.l. 12-13).Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir juos iÅ¡tyręs teisiamojo posėdžio metu, daro iÅ¡vadÄ , kad yra įrodyta, jog S. D. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes tyčia Å¡eimos nariui, t. y. sesei sukėlė fizinį skausmÄ jÄ tempdama už plaukų ir suduodama smÅ«gius į galvos sritį.

Teismas S. D. kaltę nustatė remdamasis Å¡iais byloje esančiais įrodymais: kaltinamųjų, nukentėjusiosios parodymais, liudytojos A. S. parodymais, policijos pareigÅ«no tarnybiniu praneÅ¡imu, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada ir kitais įrodymais.Remdamasis aukščiau nurodytais įrodymais, teismas sprendžia, kad kaltinamosios veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.Kaltinamosios S. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Kaltinamoji ir nukentėjusioji susitaikė, pretenzijų nukentėjusioji kaltinamajai neturi ir praÅ¡o bylÄ nutraukti.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 2) savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad padarė jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad S. D. neteista, administracine tvarka bausta vienÄ kartÄ , priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabinetų dispanserinėje įskaitoje neįraÅ¡yta, dirba. Visi Å¡ie duomenys bei tai, kad kaltinamoji gailėjosi padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir pasižada, kad ateityje prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ jokio smurto nevartos ir vengs ginčų, teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindo manyti, kad S. D. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau vienareikÅ¡miÅ¡kai galima teigti, kad yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardintos sÄ lygos, kurioms esant galima atleisti kaltinamÄ jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiu asmeniu.

BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia S. D. nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir nukentėjusiajai J. B. susitaikius. Byloje taip pat kaltinimas pareikštas E. R. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama veikoms, dėl kurių bylos procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 straipsnis). Pagal šio straipsnio nuostatas ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, išskyrus BPK 409 straipsnyje numatytus atvejus.

Å iais atvejais baudžiamÄ jį procesÄ dėl pirmiau nurodytų veikų turi teisę pradėti prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas. Prokuroras, įgyvendindamas arba atsisakydamas įgyvendinti savo įgaliojimus, nustatytus BPK 409 straipsnio 1 ar 2 dalyje, turi pagrįsti sprendimÄ teisiniais argumentais. Å iuo atveju prokuroras reikalavime nurodė, kad veikos iÅ¡tyrimas turi visuomeninę reikÅ¡mę, nes fizinis skausmas buvo sukeltas nepilnametei. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji jau buvo pilnametė, byloje nėra jokių duomenų, kad ji negalėtų savimi pasirÅ«pinti, ji pati kreipėsi į policijÄ , taip pat nėra jokių duomenų, kad byla turėtų visuomeninę reikÅ¡mę, todėl teismas sprendžia, kad E. R. nusikalstama veika turėtų bÅ«ti nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka.

Tačiau BPK 417 str. numato galimybę teismui priimti nuosprendį, kai bylÄ nagrinėjant teisme atsiranda pagrindas manyti, jog kaltinamojo veika gali bÅ«ti perkvalifikuota iÅ¡ nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamÄ veikÄ , nagrinėjamÄ privataus kaltinimo tvarka. Tokiu atveju teismas privalo, kaip tai numatyta BPK 417 str. 2 d., teisiamojo posėdžio metu iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausti nukentėjusiojo, ar Å¡is nesusitaikytų su kaltinamuoju.Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J.

B. nurodė, kad susitaikė su E. R. ir jam pretenzijų neturi, jam atleido. Taigi Å¡iuo atveju laikoma, kad nukentėjusioji su kaltinamuoju susitaikė. Esant tokioms aplinkybėms, baudžiamasis procesas yra negalimas (BPK 3 str. 1 d. 5 p.), o byla E. R. atžvilgiu nutrauktina (BPK 327 str. 1 p.).Byloje S. D. buvo paskirtas gynėjas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismo praÅ¡o iÅ¡ kaltinamosios priteisti 98,43 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų.Pagal BPK 51 str. 3 d., paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, gali, bet neprivalo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos į valstybės biudžetÄ .

Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimÄ , ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybÄ , taip pat ir teisė turėti advokatÄ . Vadovaujantis Å¡ia nuostata bei atsižvelgiant į BPK 51 str. 1 d. nurodytus atvejus, kaltinamojo gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybÄ privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimÄ .

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudž. b. Nr. 2K–322/2014).Spręsdamas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimÄ , teismas atsižvelgia į kaltinamosios S. D. turtinę padėtį ir kitas su tuo susijusias aplinkybes (BPK 106 str. 2 d.). Kadangi, kaltinamoji kaltę pripažino nuo pat pradžių, jos turtinė padėtis sunki, ji viena iÅ¡laiko mažametį vaikÄ , o gynėjas buvo paskirtas tik dėl to, kad kitas kaltinamasis neprisipažino ir buvo nepilnametis, teismas mano, jog nėra pagrindo iÅ¡ kaltinamosios priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str., BPK 254 str. 5 d., 297, 298 str., 303 str. 4 d., n u s p r e n d ė: S. D., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kaltinamajai ir nukentėjusiajai susitaikius, baudžiamÄ jÄ bylÄ S. D. atžvilgiu nutraukti.Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 7 p., 722 str. nuostatomis, skirti S. D. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Šį įpareigojimÄ S. D. privalo įvykdyti per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Panaikinti S. D. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.IÅ¡aiÅ¡kinti S. D., kad jei ji, bÅ«dama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.Jeigu ji, bÅ«dama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.Baudžiamosios bylos dalį, kurioje E. R. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutraukti (BPK 3 str. 1 d. 5 p.).Panaikinti E. R. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismÄ apeliaciniu skundu.

Teisėjas                                                                                                           Linas Zinkevičius