2022-03-02 Nr. AB-4810-3-61-3-04131-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1360-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04131-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. E. A. ir B. J. M. ir jų nepilnamečių vaikų I. R. E. E. ir R. R. E. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. E. A. ir B. J. M. ir jų nepilnamečių vaikų I. R. E. E. ir R. R. E. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai R. E. A. ir B. J. M. ir jų nepilnamečiai vaikai I. R. E. E. ir R. R. E. E., atstovaujami savo įstatyminių atstovų R. E. A. ir B. J. M., kreipėsi su skundu į teismą, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 21M34094 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 6K-1313 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjų prašymą iš naujo.

2. Sprendimu Departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjams ir jų nepilnamečiams vaikams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti juos į (duomenys neskelbtini). Taip pat nusprendė uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei neuždraudė pareiškėjų nepilnamečiams vaikams atvykti į Lietuvos Respubliką.

3. Pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvavo tuo, jog pareiškėjas R. E. A. dalyvavo protestuose (duomenys neskelbtini), dirbo kurjeriu, vežiojo viską, ko reikėjo protestuotojams. Dėl dalyvavimo demonstracijose juos persekiojo ir grasino grupuotė (duomenys neskelbtini), todėl buvo priversti išvykti iš kilmės valstybės. Pareiškėjų teigimu, protestuotojai patiria grasinimus, bauginimą, suimami be orderio ir net nužudomi. Persekiojant, grobiant ir žudant protestuotojus dalyvauja (duomenys neskelbtini) valdžios struktūros.

4. Pareiškėjų teigimu, atsakovas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjų šeima priskirtina padidintos rizikos grupei pagal tris kriterijus, nes pareiškėjas R. E. A. yra protestuotojas ir opozicijos aktyvistas, pareiškėjas B. J. M. yra moteris, o jų vaikai yra nepilnamečiai. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad jiems turėjo būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jų išklausymas, prašyta atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Pats atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjams nesuteikti teisės dalyvauti nagrinėjant skundą.

5. Pareiškėjai teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė jų skundą patenkinti. Papildomai nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini). Vyras dalyvavo demonstracijose, jis turėjo transporto priemonę, todėl tiekė maistą ir vandenį. Po dalyvavimo demonstracijose, vyras sulaukė grasinimų iš grupuotės (duomenys neskelbtini). Kad grasino būtent ši grupuotė, jis suprato iš jų aprangos. Vyrui 5-6 kartus grasino kieme, prieš jį naudojo jėgą. Labiausiai jį įbaugino tada, kai sulaukė grasinimų namuose, tai buvo vieną kartą. Tiek jam, tiek vaikams ir žmonai pavojus kyla dėl to paties, dėl grupuotės (duomenys neskelbtini) grasinimų. Ši grupuotė (duomenys neskelbtini) yra visur, valdžia veikia kartu su šia grupuote. Taip pat pareiškėjai nurodė, kad kilmės valstybėje yra nesaugu gyventi. Pareiškėja dėl prastų gyvenimo sąlygų (duomenys neskelbtini) neteko savo dukros. Ji būdama nėščia kreipėsi į valstybines ligonines, tačiau jos niekas nepriėmė, todėl ji prarado kūdikį. Pareiškėjas su šeima nebegalėjo saugiai jaustis net savo namuose, todėl vienintelė galimybė buvo išvykti. Pareiškėjų atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Migracijos departamentas skundžiamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio. Pareiškėjai, teigia, kad jie negali pasilikti kilmės šalyje dėl grupuotės (duomenys neskelbtini) persekiojimo už dalyvavimą protestuose, teigia, kad protestuotojai patiria grasinimus, gąsdinimus, jie grobiami, suimami be orderio ir net nužudomi, o persekiojant, grobiant ir žudant protestuotojus dalyvauja (duomenys neskelbtini) valdžios struktūros, be to visiškai tikėtina, kad pareiškėjus persekiojo, jiems grasino (duomenys neskelbtini) sekėjai ir jo įsteigtos grupuotės. Prieglobsčio prašytojai pasakodami apie protestus nesileido į detales, vengė tikslių, konkrečių atsakymų, jų atsakymai buvo bendro pobūdžio, be to pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad organizacija (duomenys neskelbtini) grasino jų šeimai, ar, kad būtų pas juos įsilaužiusi į namus. Atsižvelgiant į tai, ginčijamame sprendime buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjų pateikti duomenys negali būti pripažinti patikimais ir pagrįstai nenagrinėjami vertinant jų prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą. Be to, pareiškėjų baimė dėl (duomenys neskelbtini) grupuotės grasinimų yra mažai tikėtina, kadangi šios grupuotės taikiniai, remiantis kilmės valstybės informacija, yra Islamo Valstybė bei Jungtinių Amerikos Valstijų įkurti objektai (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) grupuotės taikiniais būtų pavieniai (duomenys neskelbtini) piliečiai. Apibendrinus ir įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją pagrįstai buvo nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog asmenims jų gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)– gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

8. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjant pareiškėjų prieglobsčio prašymą buvo įvertinta būtent pareiškėjų individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Migracijos departamentas įvertinęs surinktą informaciją apie individualią pareiškėjų ir kilmės valstybės situaciją konstatavo, kad prieglobsčio prašytojai nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPBB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, pareiškėjai taip pat nėra pažeidžiami asmenys.

9. Tvirtino, kad esamų aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjų tikslas, atsižvelgus į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdami grąžinimo jie gali pasislėpti. Be to, iki ginčijamo 2021 m. spalio 20 d. sprendimo priėmimo pareiškėjai nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėjai nori savanoriškai grįžti, jie gali kreiptis į Migracijos departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT). Taip pat pareiškėjams 5 metų draudimo atvykti laikotarpis nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jie į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

10. Atsakovas nesutiko su pareiškėjų argumentu, kad jie pateikė pagrįstus motyvus žodiniam skundo nagrinėjimui, todėl jų skundas buvo nepagrįstai išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjų pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Pareiškėjai savo skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

11. Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas nepriklauso jokiai politinei partijai, nors žmona teigia atvirkščiai, kad jos vyras yra politinis aktyvistas. Nors teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo įsiveržta į namus, tačiau pareiškėjas iki teismo posėdžio tokių aplinkybių nebuvo nurodęs. Apklausų metu pareiškėjų pateikti paaiškinimai yra nenuoseklūs, neaišku kiek kartų ir kas grasino. Atsakovo sprendime yra įvertinta kilmės valstybės informacija. Grupuotės (duomenys neskelbtini) taikiniai yra Islamo valstybė ar JAV kariniai daliniai, o ne pavieniai (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie tik vežioja maistą. Pareiškėjas apklausos metu nebuvo nurodęs, kad prieš jį buvo panaudota jėga, šią aplinkybę nurodė tik teismo posėdžio metu. (Duomenys neskelbtini) smurto lygis nėra aukštas. Be to, pareiškėjai nesikreipė pagalbos savo kilmės valstybėje.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjų ir jų nepilnamečių vaikų skundą patenkino iš dalies: pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 21M34094 rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti R. E. A. ir B. J. M. atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 21M34094 rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl R. E. A. ir B. J. M. draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo Nr. 6K-1313 dalį; kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė.

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų pasakojimą, apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, pritarė atsakovo išvadai, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Pažymėjo, kad pareiškėjai tiek Migracijos departamente apklausos metu, tiek teismo posėdžio metu nepateikė konkrečių įrodymų apie jų patirtus grasinimus, jie tik papasakojo apie pareiškėjo dalyvavimą protestuose, jo teiktą pagalbą protestuotojams. Nors pareiškėjas nurodė, kad jis nepriklauso jokiai politinei partijai, jo sutuoktinė teigė, kad jos vyras yra pilietinis aktyvistas. Pareiškėjai pasakodami apie protestus neminėjo detalių, vengė tiksliai ir konkrečiai papasakoti apie dalyvavimą protestuose. Jų atsakymai buvo bendro pobūdžio. Pareiškėjai nurodė, kad grupuotės (duomenys neskelbtini) aktyvistai įsilauždavo į jų namus ir grasindavo, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad į namus buvo atėję tik vieną kartą, ir būtent tas kartas sąlygojo tai, kad pareiškėjai nusprendė išvykti iš savo kilmės valstybės. Pareiškėjas apklausos teisme metu paaiškino, kad jam lauke grasino 5-6 kartus, tačiau tai jo neįbaugino, baimę sukėlė būtent grasinimai namuose. Teismas vertino, kad pareiškėjų pasakojimas apie dalyvavimą protestuose buvo nenuoseklus, pabrėžė, kad pareiškėjas nepriklauso jokiai politinei partijai, jis tik padėjo protestuotojams, t. y. vežė maisto, vandens. Be to, kaip nurodė atsakovas savo atsiliepime, vertinant kilmės valstybės informaciją pareiškėjų baimė dėl (duomenys neskelbtini) grupuotės grasinimų yra mažai tikėtina, kadangi šios grupuotės taikiniai yra Islamo Valstybė bei Jungtinių Amerikos Valstijų įkurti objektai (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė duomenų, kad (duomenys neskelbtini) grupuotės taikiniais būtų pavieniai (duomenys neskelbtini) piliečiai.

14. Teismas pažymėjo, kad tiek apklausų metu, tiek teismo posėdyje pareiškėjai akcentavo sunkias gyvenimo sąlygas (duomenys neskelbtini), t. y. kad pareiškėja besilaukdama kūdikio, jo neteko dėl netinkamos medicininės pagalbos kilmės valstybėje. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašo dėl ekonominių priežasčių, t. y. dėl to, kad (duomenys neskelbtini) sunku gyventi, ribojamos piliečių teisės, trūksta vandens, elektros, neužtikrinama tinkama teisė į mokslą ir kt.

15. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad Migracijos departamentas vertindamas pareiškėjų teiginius surinko visą aktualią, išsamią kilmės valstybės informaciją, surinko ją iš skirtingų patikimų šaltinių. Atsižvelgęs į tai, laikėsi pozicijos, jog tiek Migracijos departamentas, tiek Komisija pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pareiškėjams suteikti pabėgėlio statuso. Nors teismas sprendė, kad pareiškėjai yra už savo kilmės valstybės ribų, tačiau kitų pabėgėlio statuso nuostatų jie neatitinka, todėl neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

16. Teismas konstatavo, jog pareiškėjai nenurodė jokios informacijos, paneigiančios Migracijos departamento surinktus duomenis. Be to, pareiškėjai ne tik nenurodė individualių priežasčių, atitinkančių Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytus kriterijus, bet ir nedetalizavo beatodairiško smurto aplinkybių kilmės valstybėje. Teismas iš byloje esančių aplinkybių nenustatė, kad pareiškėjai siekė teisėtu būdu patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją, prieglobsčio prašymą pateikė tik po to, kai sutiko pareigūnus ir buvo pristatyti į užkardą, tokie pareiškėjų veiksmai nelaikyti teisėtais ir atsakingais. Teismas, be kita ko, nenustatė, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nenustatė, kad pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio pareiškėjui turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad jų teisė į gynybą buvo suvaržyta Migracijos departamento Komisijai nesurengus žodinio bylos nagrinėjimo. Pažymėjo, kad teisės aktai numato skundo nagrinėjimą nekviečiant šalių. Be to, pareiškėjai nenurodė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjų skundo nagrinėjimas būtų buvęs būtinas.

18. Dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimo dalies išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, kad iš Migracijos departamento sprendimo matyti, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, kad pareiškėjų prašymas dėl prieglobsčio suteikimo pagrįstai dėl aukščiau aptartų argumentų buvo atmestas, įvertinus pareiškėjų atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtę Lietuvos-Baltarusijos sieną hibridinės atakos metu, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikyti VSAT pareigūnų). Be to, nei iki ginčijamo 2021 m. spalio 20 d. sprendimo priėmimo, nei po jo iki bylos išnagrinėjimo pareiškėjai nepateikė prašymo leisti jiems savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

19. Dėl draudimo pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos nurodė, kad ši Migracijos departamento sprendimo dalis yra nepagrįsta ir neproporcinga, todėl pakeitė, nustatydamas kad pareiškėjams (išskyrus pareiškėjams I. R. E. E. ir R. R. E. E.) uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, atitinkamai pakeitė ir sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams (išskyrus pareiškėjams I. R. E. E. ir R. R. E. E.) atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pakeisdamas šį laikotarpį iki 2 (dvejų) metų nuo pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 20. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

21. Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jų pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjai neatitinka reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos. Pareiškėjai akcentavo, jog negali pasilikti kilmės šalyje dėl grupuotės (duomenys neskelbtini) persekiojimo už dalyvavimą protestuose. Pareiškėjai atitinka pabėgėlių statusą, jiems taip pat suteiktina papildoma apsauga. Paminėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjų gyvybei ir sveikatai, jiems turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, todėl jų prieglobsčio prašymas buvo atmestas nepagrįstai, o Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjų prašymus ir juose nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios ir būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

22. Atsakovas Departamentas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą, praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 139 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamų sprendimų išvadas. Departamentas prašo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, kadangi dėl padidėjusio darbo krūvio neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į pareiškėjų skundą per teismo nustatytą terminą.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi Departamento nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas negalėjimas laiku pateikti atsiliepimo į apeliacinį skundą, daro išvadą, jog šiuo atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo patenkinti prašymą atnaujinti terminą pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą. Todėl, atsiliepimą į apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 66 str. 2 d., 137 str.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimo „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ Nr. 21M34094 teisėtumo ir pagrįstumo, bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo.

25. Pareiškėjai apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. proceso šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jie pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjų prašymas netenkinamas, o byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

28. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

30. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas). Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 ir 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Siekiant asmeniui prieglobsčio visos sąlygos turi būti nustatytos.

31. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

32. 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalis įtvirtina pabėgėlio statuso taikymo nuostatas: 1) asmuo turi visiškai pagrįstai bijoti persekiojimo; 2) persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš penkių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais; 3) asmuo turi būti už savo kilmės valstybės ribų; 4) jis negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba ten grįžti bijodamas persekiojimo. Asmeniui pabėgėlio statusas gali būti suteiktas tik tuomet, kuomet visos paminėtos pabėgėlio statuso taikymo nuostatos įvykdytos visos kartu, nepakanka įvykdyti tik kelias iš jų.

33. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

34. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

35. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 99 punkte nustatyta, kad atlikdamas Tvarkos aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

36. Pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį motyvuoja tuo, kad kilmės valstybėje jie yra persekiojami grupuotės (duomenys neskelbtini). Grupuotė juos persekioja, nes pareiškėjas R. E. A. dalyvavo protestuose prieš (duomenys neskelbtini) valdžią.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų pasakojimą, apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, nesutinka su šiais pareiškėjų apeliacinio skundo argumentais ir pritaria tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

38. Pareiškėjai tiek Migracijos departamente apklausos metu, tiek teismo posėdžio metu nepateikė konkrečių įrodymų apie jų patirtus grasinimus, papasakojo tik apie pareiškėjo dalyvavimą protestuose bei pareiškėjo teiktą pagalbą protestuotojams. Apklausų metu, pareiškėjas nurodė, kad jis nepriklauso jokiai politinei partijai, tačiau jo sutuoktinė teigė, kad jos vyras yra pilietinis aktyvistas. Pareiškėjai apklausų metu pasakodami apie protestus neminėjo detalių, vengė tikslių ir konkrečių formuluočių. Pareiškėjų teikti atsakymai buvo bendro pobūdžio, nenuoseklūs. Departamentas tyrimo metu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) grupuotės taikiniai yra Islamo valstybė bei Jungtinių Amerikos Valstijų įkurti objektai (duomenys neskelbtini) teritorijoje, o duomenų, kad šios grupuotės taikiniais būtų pavieniai (duomenys neskelbtini) piliečiai, nenustatė. Taip pat pažymėtina, jog tiek apklausų metų, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjai akcentavo sunkias gyvenimo sąlygas (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad tuo metu, kai pareiškėja B. J. M. laukėsi kūdikio, ji jo neteko dėl netinkamos medicininės pagalbos. Ji kreipėsi į kelias valstybines ligonines, tačiau jai nebuvo suteikta pagalba. Taip pat pareiškėjai akcentavo blogas gyvenimo sąlygas (duomenys neskelbtini). Todėl, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašo labiau dėl ekonominių priežasčių, dėl to, kad kilmės valstybėje sunku gyventi, ribojamos piliečių teisės ir kt.

39. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjų argumentus, surinko aktualią bei išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų patikimų šaltinių, įskaitant EPPB informaciją apie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nenurodė jokios informacijos, paneigiančios Migracijos departamento surinktus duomenis, bei nedetalizavo beatodairiško smurto aplinkybių kilmės valstybėje. Be to, pareiškėjai nesiekė teisėtu būdu patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją, prieglobsčio prašymą pateikė tik po to, kai sutiko pareigūnus ir buvo pristatyti į užkardą. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje surinktų duomenų nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pagrįstai nepripažinta, kad pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei grėstų ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojams turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėjus į kilmės valstybę, jie bus kankinami, su jais bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas ar jie bus tokiu būdu baudžiami.

40. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Departamento sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjams atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Departamento sprendimo dalys, kuriomis pareiškėjai išsiųsti į (duomenys neskelbtini) ir jiems uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjams nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė Sprendimo dalis ir nustatė, kad pareiškėjams uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl šios sprendimo dalys paliekamos nepakeistomis.

41. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

42. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą, Migracijos departamento sprendimo turinį ir pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento padaryta išvada, su kuria sutiko ir pirmosios instancijos teismas, kad prieglobsčio prašytojai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiem pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, o nesant realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojams tikimybės bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, pareiškėjams negali būti suteikta ir papildoma apsauga Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies pagrindu.

44. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiamas Migracijos departamento ir Komisijos sprendimai dėl prieglobsčio pareiškėjui nesuteikimo yra pagrįsti ir teisėti, todėl keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų R. E. A. ir B. J. M. ir jų nepilnamečių vaikų I. R. E. E. ir R. R. E. E. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė