2019-05-15 Nr. AB-11222-3-61-3-01997-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2876-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01997-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Š. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas kelias paras, kai vykdavo iš Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI) ir į teismus. Laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 19 d. buvo konvojuojamas etapais per Lukiškių TI-K. Atlikti bausmę Alytaus PN 2017 m. gegužės 1 d. buvo konvojuojamas etapu iš Šiaulių TI į Lukiškių TI-K ir buvo laikomas 4 paras. Atvykęs į Lukiškių TI-K, buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje po 3–6 valandas, nors galima laikyti tik 2 valandas. Lukiškių TI-K laikino sulaikymo kameros buvo perpildytos, nes jose laikoma nuo 1 iki 17 asmenų su visais daiktais, todėl buvo priverstas sėdėti arba gulėti. Laikino sulaikymo kameroje Nr. 1–2 rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiais. Pats yra rūkantis, bet buvo laikomas su nerūkančiais asmenimis, todėl buvo sudaromos konfliktinės situacijos. Lukiškių TI-K laikino sulaikymo kameros Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, kuriose buvo laikomas, yra atskirai, kitoje patalpoje, kuriose laikoma nuo 1 iki 6 asmenų su visais daiktais, todėl vienam asmeniui tekdavo 1 kv. m laisvo ploto. Buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikoma nuo 1 iki 2 asmenų. Šiose kamerose buvo šalta, drėgna, langai neatsidarė, tualeto sienelės aukštis 1 m 20 cm, kuris nebuvo visiškai atitvertas, atidarius duris 20 cm nuo kameros įėjimo, matėsi tualetas, taip pat per duryse esantį langelį jautėsi stebimas pareigūnų. Kamerose nėra natūralaus apšvietimo, kas kenkia akims. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė psichologinius ir dvasinius išgyvenimus, diskriminaciją, nepatogumus, psichologinį sumenkinimą, depresiją, dvasinę skriaudą, patyčias, pažeminimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K, skirstydamas atvykusius asmenis į kameras, laikosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardindamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nenustatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims suteikiama teisė kartą per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duše. Asmens privatumui užtikrinti dušo patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukštis – 1,6 m, plotis – 1,2 m.

Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius ir priemonės visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais.

Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ ir su UAB „Dezinfa“. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra reikalingi baldai, inventorius. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

Suimti ir nuteisti asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, langų stiklus, klozetus, griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, laužydami langus ir pan., todėl suremontuotose kamerose vėl tenka daryti pakartotinį remontą. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose patalpose.

Langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Suimtieji (nuteistieji) atvykę į Lukiškių TI-K, kol atliekama visuminė asmens ir jo daiktų krata bei įforminami asmens atvykimo registravimui būtini dokumentai, ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Tikslus laikas, kiek asmenys yra laikomi trumpalaikio laikymo kamerose, nėra fiksuojamas, tačiau laikymo trukmė yra ne ilgesnė kaip dvi valandos.

Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs. Būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiškėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: pripažino, kad Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. gegužės 4 d., 2017 m. gegužės 29 d., nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2017 m. birželio 4 d. ir nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. liepos 6 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiais: nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. gegužės 4 d., 2017 m. gegužės 29 d., nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2017 m. birželio 4 d. ir nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. liepos 6 d.

7. Teismas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, įtvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11 punkte, Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje, pagal kurį trumpalaikio laikymo kamerose suimtieji ir nuteistieji turi būti laikomi ne ilgiau nei dvi valandas, tiek jiems atvykstant į atitinkamą šią įstaigą, tiek išvykstant iš jos, bei nenustatęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su nusiskundimais dėl per ilgo laiko laikymo laikino sulaikymo kameroje, o atsakingi pareigūnai į tokius skundus nereagavo, pareiškėjo argumentus dėl per ilgo laikymo trumpalaikio laikymo kameroje atmetė kaip nepagrįstus.

8. Teismas, vadovaudamasis Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, BVK 173 straipsnio 1 dalimi, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, pagal kurį minimali vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto norma yra 3,6 kv. m, bei nustatęs, jo pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose: 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 106 (2 asm.); 7,77 kv. m ploto kameroje Nr. 310 (1 asm.); 7,31 kv. m ploto kameroje Nr. 124 (1 asm.); 7,45 kv. m ploto kameroje Nr. 111 (1–2 asm.); 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 108 (1 asm.); 7,28 kv. m ploto kameroje Nr. 381 (1–2 asm.) ir jam teko daugiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto (nuo 3,64 kv. m iki 7,77 kv. m), todėl nekonstatavo Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šioje skundo dalyje.

9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) 7 punktu, bei atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K pareigūnus ar administraciją su skundais dėl kameroje kylančių konfliktų, pareiškėjo skundo argumentus dėl jo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis atmetė kaip nepagrįstus.

10. Teismas, vadovaudamasis higienos normos HN 134:2015 14–17 punktais, Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1, 14.3 papunkčiais, įvertinęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktus, pagal kuriuos ginčo laikotarpiu kamerose Nr. 106, Nr. 108, Nr. 111, Nr. 124, Nr. 310, Nr. 381, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, higienos normos HN 134:2015 pažeidimai nenustatyti bei atsižvelgdamas į tai, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl kamerų, kuriose buvo laikomas, būklės ištyrimo, nedetalizavo, kada ir kokiose kamerose galimai buvo jo nurodyto pobūdžio pažeidimai, sprendė, jog vien pareiškėjo subjektyvia nuomone grindžiami argumentai negali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.

11. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisingumo Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, pažymėjo, kad nors Lukiškių TI-K kamerose esančio sanitarinio mazgo įrengimas ir atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau sanitarinio mazgo kamerose, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas ginčo laikotarpiu, įrengimas neužtikrino visiško pareiškėjo privatumo, todėl tai laikė pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą.

12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, taip pat nesant duomenų, kad jis buvo laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis bei į pažeidimo mastą ir trukmę (iš viso 9 paras, iš kurių 5 paras kameroje pareiškėjas buvo laikomas vienas), vertino, jog pareiškėjo teisių pažeidimo į privatumą fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma.

III. 13. Pareiškėjas Š. J. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovo atstovo veiksmai / neveikimas, be kita ko, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, kas prieštarauja tiek nacionaliniam, tiek tarptautiniam teisiniam reglamentavimui, pažeidžia jo teises, dėl ko jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovo atstovas detalizuoja valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas ir cituoja su tuo susijusią teismų praktiką. Nurodo, kad nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Atsakovo atstovo nuomone, apeliacinis skundas yra grindžiamas ne įrodymais, o samprotavimais. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio. Jis niekaip nepagrindžia prašomos atlyginti neturtinės žalos dydžio, nedetalizuoja, kuo konkrečiai pasireiškė jam galbūt padaryta neturtinė žala. Teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir objektyviai įvertino situaciją, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas sieja su netinkamomis kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. gegužės 4 d., 2017 m. gegužės 29 d., nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2017 m. birželio 4 d. ir nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. liepos 6 d., atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažindamas, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis kamerose esančiais sanitariniais įrenginiais buvo pažeista ir sprendė, kad nustatyto pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015 ir kt.).

21. Be to, teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu išreiškia tuo, jog atsakovo atstovas veiksmais / neveikimu, kurie neatitinka teisinio reguliavimo, pažeidžia jo teises, dėl ko jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Akcentuoja jo teisės į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimą.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai, išsamiai, remdamasis bylos medžiaga, atitinkamų teisės aktų nuostatomis, pasisakė dėl pareiškėjo skunde teismui nurodytų argumentų, t. y. dėl per ilgo pareiškėjo laikymo sulaikymo kamerose, minimalaus teisės aktų ploto neužtikrinimo, rūkančiųjų laikymo kartu su nerūkančiais, kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo. Pirmosios instancijos teismo išvados, patikrinus bylą teisės taikymo aspektu, yra pagrįstos, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jiem pritaria ir dėl jų atskirai nepasisako.

24. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, jog pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą pinigais, pažymi, kad byloje konstatuotas pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimas. Pirmosios instancijos teismo vertinimas ir pažeidimo konstatavimas yra pagrįstas teisiniu reguliavimu ir EŽTT praktika. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu iš viso 9 paras, iš kurių 5 paras kameroje pareiškėjas buvo laikomas vienas, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013, 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013).

26. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

27. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

28. Taigi, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti, tačiau šiuo atveju tokių aplinkybių byloje nėra. Byloje nėra duomenų, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė tokio masto neturtinę žalą, kurią būtų galima įvertinti pinigais. Pažeidimas yra trumpalaikis. Be to, 5 paras iš 9 parų pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas bei nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, nežmoniškai su juo elgtis ar išskirti iš kitų kalinamų asmenų.

29. Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė, kad jam būtų priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog jam turi būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgusi į pareiškėjo kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į nustatyto pažeidimo pobūdį ir intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, taip pat į kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti yra konstatavimas, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais buvo pažeista.

30. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Š. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Arūnas Sutkevičius