cc7cd73d-31f2-4204-84fd-1eb41bfebc4b · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-9-656/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-01791-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.4.1.; 2.4.2.5.; 3.3.1.18.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Å iÅ¡kinos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės (apeliantės) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. (G.) S. ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 9 d. įsakymÄ Nr. 2567/19 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau - ir Ä®sakymas), kuriuo buvo patvirtintas 2948 (dviejų tÅ«kstančių devynių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių) kv. m. kitos paskirties teritorijos, kuriÄ sudaro 2548 (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių) kv. m ir 400 (keturių Å¡imtų) kv. m. dalys, (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, jo erdviniai duomenys, nurodyti Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (paslaugos Nr. ZSFP-63812), ir Ginčijamame įsakyme nurodyti sprendiniai.

2. IeÅ¡kovė nuorodė, kad yra pretendentė į buvusios savininkės A. S. iki visuotinės žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime valdytos žemės nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . Pagal dabartinį administracinį suskirstymÄ buvusios savininkės turėta žemė yra Vilniaus mieste. IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso buvusio žemės savininko žemėvaldoje esanti sodyba, kuriÄ sudaro gyvenamasis namas, Å«kiniai pastatai ir kiti inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). VienÄ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo kitų sodybos pastatų skiria (duomenys neskelbtini) gatvė.

3. Ieškovė dėl minėtu įsakymu patvirtinto projekto sprendinių, konkrečiai žemės sklypo ribų įvertinimo, kreipėsi į UAB ,,Geovisata“, kuri pagal projekto brėžinyje nurodytas koordinates užfiksavo formuojamų žemės sklypų ribas vietoje ir nustatė, kad formuojamų namų valdų žemės sklypų ribos ne tik neatitinka faktiškai naudojamos žemės ribų, bet ir kerta įregistruoto statinio ribas.

4. Vien dėl šio pažeidimo tokio projekto įgyvendinimas bus negalimas, nes pagal jį rengiama žemės sklypo kadastro duomenų byla prieštaraus imperatyviai Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punkto nuostatai: ,,<...> Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai), taip pat tuos atvejus, kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868) įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.).“ 5.

UAB ,,Geovisata“ taip pat vietoje užfiksavo ieškovės naudojamų žemės sklypų ribas ir, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartyje nustatytus dviejų formuojamų namų valdos žemės sklypų plotus, nustatė tų formuojamų žemės sklypų ribas. UAB ,,Geovisata“ matininkų vertinimu, ginčijamo projekto ribos buvo nustatinėjamos matininkui nebuvus vietoje ir nesusipažinus su esama situacija, galimai remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-28 įsakymu Nr. 30-2352 patvirtintais sklypų planais ir ribomis, kurie buvo panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartimi.

6. Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl formuojamo namų valdos žemės sklypo ribų nustatymo. Å iems santykiams taikoma Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalis ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės. Esminiai kriterijai, turintys įtakos namų valdos žemės sklypo dydžiui, jei sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, yra atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kuriÄ užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai formuojamas žemės sklypas turi bÅ«ti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi bÅ«ti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose.

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyti naudojamo žemės sklypo ribų tik iÅ¡ techninės apskaitos bylos dokumentų neįmanoma, todėl rengiant projektÄ formuojamo žemės sklypo ribos turėjo bÅ«ti nustatytos pagal faktinio žemės sklypo naudojimo ribas, bÅ«tinas namų valdos eksploatavimui. Formuojant ieÅ¡kovės naudojamus žemės sklypus Å¡ių nuostatų nebuvo laikomasi.

8. IÅ¡ esmės tie patys pažeidimai, kaip ir skundžiamame įsakyme, atsakovo buvo padaryti priimant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-28 įsakymÄ Nr. 30-2352, kuriuo buvo formuojami tie patys namų valdos žemės sklypai. Å is atsakovo įsakymas buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-20 nutartimi, todėl paminėtoje byloje surinkti įrodymai bei teismų nustatytos aplinkybės yra reikÅ¡mingos ir Å¡iai bylai. II. Teismo sprendimo esmė 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 3 d. sprendimu: ieÅ¡kinį tenkino; panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2019 m. gruodžio 9 d. Ä®sakymÄ Nr. A30-2567/19 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2 069 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

10. Sprendime teismas nurodė, kad Įsakymo neteisėtumas grindžiamas aplinkybėmis:

1) Ieškovei priklausančio pastato dalis (terasa) ir sklypo dalis išklota trinkelėmis nepatenka į ginčijamu atsakovo sprendimu nustatytas namų valdos sklypo ribas;

2) Formuojamo namų valdos sklypo Å¡iaurinė kraÅ¡tinė, pažymėta taÅ¡kais 6-7-8, nuo faktiÅ¡kai naudojamos sklypo tvoros (naudojamo žemės klypo ribos) yra perkelta kelis metrus į Å¡iaurę, prijungiant kelių metrų pločio valstybinio miÅ¡ko juostÄ , kurios ieÅ¡kovė nenaudoja ir negali naudoti.

11. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, jog „kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kuriÄ užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi bÅ«ti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi bÅ«ti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose“.

To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Miesto gyvenamosiose vietovėse (iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje), iÅ¡skyrus Neringos miestÄ , fiziniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Å iauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, BirÅ¡tone ir ne didesni kaip 0,3 ha – kituose miestuose.

Parduodamo žemės sklypo plotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali bÅ«ti padidintas, bet ne daugiau kaip atitinkamai iki 0,3 ha arba iki 0,4 ha ir parduotas visas naudojamas namų valdos žemės sklypas, jeigu Å¡io žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus nenumatoma panaudoti miesto Å«kio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirÄ atidalijamÄ Å¾emės sklypÄ â€œ.

12. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimÄ , tais atvejais, kai yra Namų valdos techninės apskaitos byla, žemės sklypo ribos turėtų bÅ«ti nustatomos pagal jas. Tačiau Å¡iuo atveju negalima nustatyti naudojamo žemės sklypo ribų tik iÅ¡ Namų valdos techninės apskaitos bylos pilna apimtimi, nes Namų valdos techninės apskaitos byloje ieÅ¡kovės vakarinė sklypo dalis nėra naudojama ieÅ¡kovės. Tokiu atveju, projektuojant žemės sklypo ribas, atsakovė privalėjo vadovautis faktiniais žemės sklypo naudojimo duomenimis ir reikalingais statiniams tiek, kiek nebuvo galima vadovautis Namų valdos techninės apskaitos bylos duomenimis.

13. Iš Namų valdos techninės apskaitos byloje esančios schemos teismas nustatė, kad Šiaurinė sklypo dalis buvo 32 metrų pločio. Atsakovės Įsakymu suformuoto ieškovės sklypo riba tarp taškų 5-6 yra 35,4 metrų pločio, t. y. 3,5 metro platesnė, nei ieškovės buvusi ir faktiškai naudojama žemės sklypo dalis. Atsakovės siūlomo sklypo taškas 6 yra tvenkinyje, kuriuo ieškovė niekada nesinaudojo, kuris buvo už Namų valdos techninės apskaitos byloje esančio žemės sklypų ribų, bei, kaip matyti iš antstolio faktinių aplinkybių protokole esančių nuotraukų, yra ir už ieškovės faktiškai naudojamo žemės sklypo tvoros.

14. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų ortofotografinių nuotraukų matyti kokiu žemės sklypu ieÅ¡kovė daugiau nei 15 metų faktiÅ¡kai naudojasi. IÅ¡ antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo teismas nustatė, kad Ä®sakymu patvirtinto žemės sklypo projekto ribos tarp taÅ¡kų 6-7-8 neina prie faktiÅ¡kai naudojamų sklypo ribų, kurios yra apibrėžtos tvora, bet perkeltos valstybinio miÅ¡ko link. Be to, ginčijamu Ä®sakymu patvirtinto žemės sklypo projekto ribos tarp taÅ¡kų 5-6 kerta ieÅ¡kovės pastato terasÄ ir ieÅ¡kovės žemės sklypo dalį, iÅ¡klotÄ trinkelėmis. Å io ieÅ¡kovės pastato paskirties keitimas ir deklaracija apie statybų užbaigimÄ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įregistruota 2020 m. rugpjūčio 3 d. Ginčijamas įsakymas priimtas 2019 m. gruodžio 9 d., todėl akivaizdu, jog Ginčijamo įsakymo priėmimo metu pastatas su stogine ir terasomis Tr1, Tr2, Tr3, dar nebuvo įregistruotas kaip gyvenamasis namas.

15. Atsakovė remiasi tuo, kad privalėjo vadovautis registruose esančiais duomenimis ir Namų valdos techninės apskaitos dokumentais, todėl, nesant registruoto gyvenamojo namo, o tik esant registruotam Å«kiniam pastatui, sudarant žemės sklypo ribų projektÄ , elgėsi teisėtai ir pagrįstai.

16. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas ieÅ¡kovės žemės sklypo ribų projektavimui patvirtino 2019 m. rugpjūčio 13 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-334/19(2.14.2.12-MP8), kurio 2 punkte nustatyta, jog projekto tikslas - suformuoti žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Pagal Å¡iuos atsakovės reikalavimus savivaldybės įmonė „VILNIAUS PLANAS“ atliko Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ . Prie Å¡io projekto projektuotojas pridėjo ir ortofotografinę nuotraukÄ , iÅ¡ kurios matyti, jog žemės sklypo ribos tarp taÅ¡kų 5-6 kerta statinio (terasos) dalį ir taÅ¡kas 6 yra tvenkinyje.

17. IeÅ¡kovės pateiktos ortofotografinės nuotraukos patvirtina, jog terasa de facto buvo įrengta ne vėliau kaip 2009 metų vasarÄ . Jokia valstybės institucija nepareiÅ¡kė pretenzijų ieÅ¡kovei dėl neteisėtos statybos. Statinio paskirtis buvo pakeista ir jis su terasomis buvo įregistruotas 2020 m. rugpjūčio 3 d. Teismas sutiko su atsakovės teiginiais, jog ieÅ¡kovė atsakinga dėl to, jog savalaikiai neįregistravo statinio paskirties ir ribų pasikeitimo nedelsiant, tačiau Å¡i aplinkybė neleidžia ignoruoti realybės – faktiÅ¡kai stovinčio statinio.

Aplinkybė, jog statinys buvo įregistruotas kaip Å«kinis pastatas ir jo faktinės ribos neatitiko registre įregistruotų statinio ribų negalėjo bÅ«ti pagrindu ignoruoti ortofotografinėje nuotraukoje esančios faktinės padėties ir žemės sklypo riba tarp taÅ¡kų 5-6 ant ortofotografinės nuotraukos negalėjo bÅ«ti brėžiama per ieÅ¡kovės terasÄ . Atsakovė galėjo ir privalėjo aiÅ¡kintis faktinės situacijos ir registrų duomenų neatitikimo priežastis bei, manydama esant nelegaliam statiniui, privalėjo informuoti atitinkamas valstybės institucijas apie galimÄ teisės aktų pažeidimÄ , tačiau to nepadarė.

18. IeÅ¡kovė valstybinę žemę aplink statinius prižiÅ«ri, ja naudojasi ne vienÄ deÅ¡imtmetį, taip pat naudojamasi Å¡alia esančiais gyvenamuoju pastatu, Å«kiniais pastatais, kiemo statiniais. Atsakovės sprendimai, kuriais ieÅ¡kovei projektuojamo žemės sklypo ribos teisėtai pastatytiems statiniams ir kiemo įrenginiams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, teismo vertinimu, negalėjo bÅ«ti priimti, nes tai ieÅ¡kovei sukeltų neproporcingai didelę žalÄ , bÅ«tų paneigta ieÅ¡kovės teisė į nuosavybę.

Byloje nėra pateikta įrodymų, jog kiti asmenys reikÅ¡tų reikalavimus ar nurodytų turintys teisių į ginčo valstybinę žemę, todėl ieÅ¡kovės teisės įgyti Å¡iuo metu valstybinės žemės sklypÄ , atsižvelgiant į tai, kad valstybinėje žemėje yra jai priklausantys pastatai, labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Esant nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiai situacijai bei pagal teisinį reguliavimÄ ieÅ¡kovei turi bÅ«ti suteikta nuosavybės teisė į faktiÅ¡kai naudojamÄ namų valdos žemės sklypÄ , suderinant ieÅ¡kovės bei valstybės teises ir interesus.

19. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktas nustato, kad žemės sklypas negali bÅ«ti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Taigi, teisės aktai draudžia atsakovei suformuoti žemės sklypo ribas per statinius. Atsakovė žinojo ir matė, jog žemės sklypo riba tarp taÅ¡kų 5-6 projekte projektuojama per faktiÅ¡kai esantį statinį (statinio terasÄ Tr2). Statinys Å¡iuo metu yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl preziumuojama, jog statinys su terasomis yra teisėtas.

Kadangi atsakovės projektuojamos žemės sklypo ribos tarp taškų 5-6 kerta ieškovės statinį, ieškovė neturi galimybės naudotis turimu statiniu pilna apimtimi, todėl tokios žemės sklypo ribos negali būti suformuotos. Be to, žemės sklypo ribų taškas 6 yra ir už Namų valdos techninės bylos duomenų ir faktiškai ieškovės naudojamo sklypo ribų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinu, o atsakovės Ginčijamas įsakymas naikintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 20. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinio skundo argumentai: 20.1. Teismas netinkamai vadovavosi Žemės reformos įstatymo, Žemės įstatymo, 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ir aplinkos ministro įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 1999 m. kovo 9 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatomis, nepagrįstai suteikdamas prioritetÄ faktiÅ¡kai ieÅ¡kovės naudojamos teritorijos riboms ir tuo sukurdamas netoleruotinÄ teisinį precedentÄ , jog sklypai formuojami net ir statiniams, kurių pastatymo teisėtumas nėra pagrindžiamas jokiais statybÄ leidžiančiais dokumentais. 20.2. Teisės aktai įtvirtina, jog sklypai formuojami esamiems statiniams formuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

Tai reiÅ¡kia, kad sklypai formuojami ne visiems faktiÅ¡kai tam tikroje teritorijoje esantiems statiniams, tačiau tik teisėtai esantiems toje teritorijoje statiniams, t. y. teisėtai pastatytiems, įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre, pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. 20.3. Jokių statybÄ leidžiančių dokumentų, patvirtinančių, kaip vietoj Å«kinio statinio atsirado gyvenamasis namas, kurio terasÄ , pasak ieÅ¡kovės, kerta ginčijamu Ä®sakymu suformuotos teritorijos ribos, byloje nėra, tokių dokumentų neturi ir Administracija, kaip statybÄ leidžiančius dokumentus iÅ¡duodanti institucija. 20.4.

Tai, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio terasÄ , ieÅ¡kovės teigimu, kerta suformuoto sklypo ribos, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2020 m. liepos 23 d. deklaracijos Nr. ACCE-100-200723-00720 apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ pagrindu, nepadaro savaime teisėtų visų, adresu (duomenys neskelbtini), atliktų statybų, kadangi turi bÅ«ti ir statybÄ leidžiantys, ir žemės valdymo teisę patvirtinantys dokumentai – tokių dokumentų į bylÄ nėra pateikta, Administracija jokių duomenų apie tai neturi, Nekilnojamojo turto registre taip pat nėra jokių žymų apie tai.

Remiantis Statybos įstatymo 28 straipsniu, deklaracijos apie statybų užbaigimÄ suraÅ¡ymas priklauso tik nuo statytojo valios, taigi Å¡i deklaracija, nesant kitų dokumentų, patvirtinančių atliktų statybų teisėtumÄ , negali bÅ«ti laikoma objektyviu įrodymu, patvirtinančiu, kad gyvenamasis namas, kurio terasÄ , pasak ieÅ¡kovės, kerta ginčijamu Ä®sakymu suformuoto sklypo ribos, vietoj Å«kinio pastato atsirado teisėtai.

21. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimo argumentai: 21.1. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad projekto autorius jo rengimo metu neprivalėjo atvykti į vietÄ . Toks aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja tiek žemės sklypų formavimo projektų rengimo taisyklėse nustatytiems reikalavimams, tiek sisteminiam teisės normų aiÅ¡kinimui, tiek prieÅ¡tarauja prejudicinę galiÄ turintiems teismų sprendimams: 21.1.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija tiek pagal teisės aktus, tiek pagal teismų sprendimus privalo ieÅ¡kovei suformuoti du žemės sklypus (25,48 arų ir 4 arų namų valdos žemės sklypus) jai nuosavybės teise priklausančios sodybo eksploatacijai, o patvirtintų namų valdos žemės sklypų ribos privalo atitikti naudojamo žemės sklypo ribas bei nepažeisti kitų teisės aktų reikalavimų. 21.1.2.

Nei vieno ieÅ¡kovei priklausančio statinio pririÅ¡imo koordinatės ginčijamo projekto rengimo metu nebuvo įregistruotos, todėl nustatyti tiksliÄ Å¡ių statinių buvimo vietÄ vien tik iÅ¡ kadastro žemėlapio yra neįmanoma. 21.1.3. Realias valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ribas galima nustatyti tik įvertinus padėtį vietoje, kadangi miÅ¡kų taksacija ir kadastro duomenų nustatydamas daugeliu atvejų bÅ«na netikslus. 21.2. Bylos nagrinėjimo eigoje ieÅ¡kovė raÅ¡ytiniais įrodymais pagrindė faktinę aplinkybę, jog į ginčo žemės sklypo ribas patenka greta esančio miÅ¡ko masyvo dalis ir riba kerta vieno žemės sklype esančio pastato terasÄ , atsakovė iÅ¡kėlė prielaidÄ , kad tas statinys neva galėjo bÅ«ti pastatytas savavaliÅ¡kai, kuriÄ palaiko ir apeliaciniame skunde. 21.3.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas Å¡ioje byloje turėjo nustatyti namų valdos ribas ne pagal faktinius duomenis (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ ) ir aktualius nekilnojamojo turto kadastro duomenis, bet pagal 1988 m. namų valdos techninės apskaitos bylÄ .

22. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos padavė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , tačiau savo pozicijos dėl apeliacinio skundo pagrįstumo neÅ¡dėstė. Atsiliepimo argumentai: 22.1. Vienas iÅ¡ juridinių pagrindų Nacionalinei žemės tarnybai priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo piliečiui grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra prie nuosavybės teise turimų pastatų, yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas - žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje ir kiti dokumentai (kadastro duomenų byla).

Pabrėžė, kad žemės sklypų formavimas yra iÅ¡skirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 23. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovė remiasi iÅ¡ esmės vienintele aplinkybe jog ginčijamu apeliantės įsakymu nustatyta sklypo riba kerta ieÅ¡kovės statinį (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu apeliantė (atsakovė) teigia, kad vykdant statybas bei įregistruojant statinius kaip baigtus adresu (duomenys neskelbtini), galimai buvo panaudoti suklastoti dokumentai, todėl abejotinas statinių registracijos teisėtumas. Teisėjų kolegijos nuomone, statinių adresu (duomenys neskelbtini), registravimo kaip baigtų teisėtumo aplinkybė yra itin reikÅ¡minga nagrinėjant ginÄÄ . Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi buvo sustabdęs civilinės bylos Nr. e2A-1572-656/2021 nagrinėjimÄ iki bus baigtas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00420-21.

25. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimÄ , nes Vilniaus miesto apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. e2-1170-819/2022 pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ieÅ¡kinį atsakovei G. S. dėl deklaracijos apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ galiojimo panaikinimo ir įpareigojimo panaikinti atliktÄ statinių teisinę registracijÄ . Minėtoje byloje teismo priimtas 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartimi (bylos Nr. e2A-1789-432/2022), bei jame nustatytos aplinkybės dėl G. S. 2020-07-23 deklaracijos bei jos pagrindu įregistruoto nekilnojamojo turto turi įtakos Å¡ioje byloje nagrinėjamam ginčui.

26. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1170-819/2022 Inspekcijos ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Dalyje dėl deklaracijos panaikinimo teismas nurodė, jog nustatyta, kad su praÅ¡ymu patvirtinti deklaracijÄ , atsakovė nepateikė statinio projekto, pažymos apie statinio atitiktį statinio projektui, statybÄ leidžiančio dokumento, požeminių inžinerinių tinklų kontrolinių geodezinių nuotraukų, žemės sklypo savininko sutikimo, žemės sklypo su statiniais geodezinių nuotraukų (tuo atveju, kai statinių kadastro duomenų bylose nėra nurodyti atstumai nuo statinių iki sklypo ribų ir statinių aukÅ¡tis).

Kadangi Å¡ios aplinkybės liudija deklaracijos neatitikimÄ teisės aktų reikalavimams, deklaracijos kaip neteisėtos galiojimas buvo panaikintas. Å ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas apskųstas nebuvo ir jo nepakeitė Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1789-432/2022. Taigi įsiteisėjusiu 2022 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu 2020-07-23 deklaracija yra panaikinta.

27. Atsakovė (apeliantė) pagrįstai nurodė, kad sklypai formuojami ne visiems faktiÅ¡kai tam tikroje teritorijoje esantiems statiniams, tačiau tik teisėtai esantiems toje teritorijoje statiniams, t. y. teisėtai pastatytiems, įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre, pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. PrieÅ¡ingu atveju, jei bÅ«tų leidžiama formuoti sklypus visiems faktiÅ¡kai tam tikroje teritorijoje esantiems statiniams, net ir nesant jokių tų statinių teisėtÄ atsiradimÄ patvirtinančių dokumentų, bÅ«tų sudaroma galimybė neteisėtam valstybinės žemės užvaldymui.

28. Jokių statybÄ leidžiančių dokumentų, patvirtinančių, kaip vietoj Å«kinio statinio atsirado gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio terasÄ , pasak ieÅ¡kovės, kerta ginčijamu Ä®sakymu suformuotos teritorijos ribos, byloje nėra, tokių dokumentų neturi ir atsakovė, kaip statybÄ leidžiančius dokumentus iÅ¡duodanti institucija. Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio terasÄ , ieÅ¡kovės teigimu, kerta suformuoto sklypo ribos, tuo metu, kada buvo priimtas ginčijamas įsakymas, nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir nėra jokių duomenų apie tai, kad jis pastatytas teisės aktų nustatyta tvarka, tad formuojant ginčo sklypÄ Ä¯ šį statinį neturėjo bÅ«ti atsižvelgiama.

Å is pastatas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik 2020 metų liepos mėnesį – 2020 m. liepos 23 d. deklaracijos Nr. ACCE-100-200723-00720 apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ pagrindu. Å i deklaracija, kaip nurodyta aukščiau, yra panaikinta kaip neteisėta įsiteisėjusiu 2022-04-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1170-819/2022.

29. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatytos Å¡iai bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, kad adresu (duomenys neskelbtini), statomo vienbučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statusas pakeistas į dvibutį gyvenamÄ jį namÄ bei naujas vienbutis gyvenamasis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatytas be statinio projektų, statybÄ leidžiančių dokumentų, žemės savininko sutikimo (Å¡ie dokumentai nebuvo pateikti), t. y. neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad ginčijamo įsakymo priėmimo metu ne visi statiniai, kurių eksploatavimui pagal pirmosios instancijos teismo sprendimÄ turi bÅ«ti formuojamas sklypas, buvo teisėti, o neteisėtiems statiniams sklypai negali bÅ«ti formuojami.

30. Kaip pagrįstai nurodė atsakovė, Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo Ä®sakymo priėmimo metu) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2.4 punkte, pagal kurį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Taip pat ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punkte numatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

31. Pagrįsta atsakovės pozicija, kad sklypai formuojami ne visiems faktiÅ¡kai tam tikroje teritorijoje esantiems statiniams, tačiau tik teisėtai esantiems toje teritorijoje statiniams, t. y. teisėtai pastatytiems, įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre, pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. PrieÅ¡ingu atveju, jei bÅ«tų leidžiama formuoti sklypus visiems faktiÅ¡kai tam tikroje teritorijoje esantiems statiniams, net ir nesant jokių tų statinių teisėtÄ atsiradimÄ patvirtinančių dokumentų, bÅ«tų sudaroma galimybė neteisėtam valstybinės žemės užvaldymui.

32. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad žemės sklypas gali bÅ«ti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sÄ vokÄ atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kuriam eksploatuoti žemės sklypas ir yra naudojamas. Pagal teismų praktikoje suformuluotÄ taisyklę dėl to, kas laikoma užstatyta žeme, turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau visais atvejais apie tai, žemė yra užstatyta ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi bÅ«ti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai.

Antra, Å¡ie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi bÅ«ti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2011). Taigi, remiantis tiek paminėtomis teisės aktų nuostatomis, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, priimdama ginčijamÄ Ä®sakymÄ atsakovė turėjo vadovautis namų valdos techninės apskaitos bylos duomenimis ir formuoti sklypus, ne tik faktiÅ¡kai teritorijoje esantiems, bet ir teisės aktų nustatyta tvarka pastatytiems statiniams pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad naujai nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ spręsti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieÅ¡tarauja materialiosios teisės normoms. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai (CPK 330 straipsnis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ patenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kovės G. (G.) S. ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai. Teisėjai Alvydas Barkauskas Andrius Ignotas Jelena Å iÅ¡kina