cc7811ce-053e-4349-8a0f-06b9df78fbf3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A525-62/2011

Procesinio sprendimo kategorija 13.2.3; 13.6

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio

17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei Irmai Šapokaitei,

tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. J. ir V. J. K.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos teisių perėmėjas), trečiųjų suinteresuotų asmenų G. J., L. B., V. J. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos (teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) pareiÅ¡kimÄ atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. J.,

L. B., V. J. K.,

R. G., A. O., P. V. R.,

A. K., M. M., uždarajai akcinei bendrovei „Peteliškių kalva“, uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl statybos leidimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

PareiÅ¡kėjas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija (teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija)) pareiÅ¡kimu (t. I, b.l. 3–5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2007 m. gruodžio 17 d. statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ UAB „PeteliÅ¡kių kalva“ daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, statybai (toliau – ir Statybos leidimas).

Nurodė, kad Vilniaus AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas, 2008 m. sausio 24 d. gavęs (duomenys neskelbtini) namų gyventojų skundÄ dėl Statybos leidimo iÅ¡davimo teisėtumo, pradėjo tirti, ar Statybos leidimas parengtas, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų. Pažymėjo, jog Administracija, pažeisdama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 14 dalį, apie Statybos leidimo iÅ¡davimÄ neinformavo Vilniaus AVA. Vilniaus AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas, iÅ¡nagrinėjęs turimus ir gautus dokumentus ir įvertinęs visas aplinkybes, 2008 m. kovo 7 d. surašė Projektavimo ir statybos leidimo iÅ¡davimo patikrinimo aktÄ (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nustatė, kad Statybos leidimas iÅ¡duotas, pažeidžiant Statybos įstatymo 2 straipsnio 30, 32 dalis, 23 straipsnio 9 dalį ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , nes: 1) privažiavimas ir aikÅ¡telė ugniagesių technikai suprojektuoti valstybinėje žemėje, neturint žemės savininko sutikimo, nukrypstant nuo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2006 m. balandžio 26 d. sprendimu patvirtinto „Teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“ (toliau – ir Detalusis planas); 2) nukrypta nuo suderinto Detaliojo plano sprendinių dėl požeminės automobilių stovėjimo aikÅ¡telės gylio (projekte 6,2 m, o faktiÅ¡kai yra 8,13 m nuo žemės pavirÅ¡iaus); 3) sklypo užstatymo riba pagal Detalųjį planÄ nesutampa su užstatymo riba pagal techninį projektÄ , o keičiant sklypo užstatymo ribÄ techninio projekto rengimo metu privaloma gauti raÅ¡ytinį Tarybos pritarimÄ ; 4) pastato požeminė dalis suprojektuota prie sklypo ribos, neturint kaimyninio sklypo savininko raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo. Vilniaus AVA 2008 m. balandžio 7 d. raÅ¡tu Nr. (100)-11.55-368 Patikrinimo aktas pateiktas Administracijos direktoriui, tačiau atsakymas negautas.

Atsakovas Administracija atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ (t. I, b.l. 25–30) prašė pareiÅ¡kimÄ Administracijos atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad statybos leidimus iÅ¡duoda pagal statybos leidimų iÅ¡davimÄ reglamentuojančius teisės aktus. Visi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (toliau – ir STR „Statybos leidimas“) 15 punkte nurodyti bÅ«tini pateikti dokumentai, tarp kurių ir Vilniaus AVA sutikimai, Administracijai buvo pateikti. Statybos leidimo iÅ¡davimui pritarė ir atitinkamų institucijų atstovai (Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovas, KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento atstovas ir kt.), todėl Statybos leidimas iÅ¡duotas teisėtai, laikantis visų įstatymų reikalavimų.

Atkreipė dėmesį į tai, kad savivaldybė negali atsisakyti iÅ¡duoti statybos leidimÄ , nesant tam įstatyminio pagrindo. Statytojas pateikė visus reikiamus dokumentus, o 2007 spalio 17-18 d. ir 2007 m. gruodžio 5-6 d. posėdžiavusi Nuolatinė statybos komisija, patikrinusi parengtÄ projektÄ , jam pritarė ir Statybos leidimas buvo iÅ¡duotas, vadovaujantis Komisijos posėdžių protokolais Nr. 20 ir Nr.

6. Administracija pagrindo neiÅ¡duoti statybos leidimo neturėjo, todėl nebuvo pagrindo suvaržyti statytojo teises ir neiÅ¡duoti Statybos leidimo. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A11-807/2004), pažymėjo, kad nei Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalyje, nei poįstatyminiuose teisės aktuose nenurodyti atvejai, kai statybos leidimo galiojimas gali bÅ«ti nutrauktas teismine tvarka. Todėl, spręsdamas statybos leidimo panaikinimo klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi iÅ¡aiÅ¡kinti ir įvertinti faktines bylos aplinkybės tuo aspektu, ar praÅ¡yme panaikinti statybos leidimÄ nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas nutraukti leidimo galiojimÄ .

Detaliajame plane numatytas privažiavimas ugniagesių technikai praktiÅ¡kai yra neįgyvendinamas, todėl techniniame projekte ugniagesių privažiavimo trasuotė buvo pakoreguota. Kadangi prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių gyvenamųjų namų Nr. 24 ir Nr. 26 iÅ¡ Å¡iaurinės pusės nėra galimybės privažiuoti ugniagesių technikai, projektuojama aikÅ¡tele galėtų naudotis trys namai. Be to, statinio projektinėje dokumentacijoje esančiame aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad numatoma galimybė gaisrinės transportui bet kuriuo paros metu įvažiuoti į sklypÄ .

Taip pat nurodė, kad ugniagesių technikai įvažiuoti ir apsisukti valstybinėje žemėje Å¡alia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statytojas UAB „PeteliÅ¡kių kalva“ 2008 m. kovo 13 d. gavo pareiÅ¡kėjo sutikimÄ , kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas neprieÅ¡tarauja, jog UAB „PeteliÅ¡kių kalva“ teritorijų planavimo dokumentuose numatytoje vietoje, valstybinėje žemėje, Å¡alia nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neformuojant atskiro žemės sklypo, statytų aikÅ¡telę ugniagesių technikai įvažiuoti ir apsisukti, jei tai nepažeis trečiųjų asmenų interesų.

Nesutiko su pareiÅ¡kimo argumentais, kad, iÅ¡duodant Statybos leidimÄ , nukrypta nuo suderinto detaliojo plano sprendinių dėl požeminės automobilių stovėjimo aikÅ¡telės gylio. Inspekcija nepagrindė praÅ¡yme nurodomų pažeidimų buvimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTÄ®) nurodytais įrodymais (57 str. 1, 2, 4 d.). Pažymėjo, jog Detalusis planas numato, kad projektuojamo pastato požeminės dalies užstatymo tankis gali bÅ«ti

90 procentų. Kadangi Detaliajame plane numatytas požeminės dalies aukÅ¡tingumas yra dviejų aukÅ¡tų, tokie rodikliai techniniame plane nėra virÅ¡ijami. PareiÅ¡kime nepagrįstai nurodyta, kad techninio projekto rengimo metu, keičiant sklypo užstatymo ribÄ , privaloma gauti raÅ¡ytinį savivaldybės pritarimÄ . Nurodė, jog remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir atsižvelgdamas į tai, kad Detaliajame plane nebuvo koordinuota leidžiama užstatyti teritorija, UAB „PeteliÅ¡kių kalva“ 2007 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į AdministracijÄ su praÅ¡ymu patikslinti leistinÄ antžeminio užstatymo zonÄ , nekeičiant kitų Detaliojo plano reglamentų.

Administracijos direktorius 2007 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tu neprieÅ¡taravo, kad statybos techninio projekto rengimo metu bÅ«tų patikslinta užstatyti leidžiamos teritorijos riba (statinio užstatymo vieta), nustatyta sklypo Detaliuoju planu. Pabrėžė, kad nepažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto, nes nekeitė nei vieno privalomo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimo, o pačiame įstatyme nėra nurodyta, jog, keičiant statinio užstatymo vietÄ bÅ«tina rengti detalųjį planÄ arba gauti raÅ¡ytinį Vilniaus miesto savivaldybės pritarimÄ .

Nesutiko, kad pastato požeminė dalis suprojektuota prie sklypo ribos, neturint kaimyninio sklypo savininko sutikimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribojasi su valstybine žeme. Prie esamų gretimų daugiaaukščių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) sklypų ribos nesuformuotos, o iš kitos pusės sklypas ribojasi su neužstatyta teritorija. Todėl atsakovui neaišku, kokio kaimyninio sklypo savininko raštiškas sutikimas turėjo būti gautas.

Sklypo Detalusis planas buvo svarstytas su visuomene, vieÅ¡o svarstymo procedÅ«roje aktyviai dalyvavo gretimų namų gyventojai. Detaliojo plano rengėjas ir organizatorius į motyvuotas gyventojų pastabas atsižvelgė, apie tai informuodami pareiÅ¡kėjÄ raÅ¡tu ir viešų susirinkimų metu, visos visuomenės dalyvavimÄ teritorijų planavimo procese užtikrinančios procedÅ«ros buvo atliktos, todėl Vilniaus AVA pagrįstai 2005 m. rugsėjo 29 d. patvirtino patikrinimo aktÄ ir įrašė teigiamÄ iÅ¡vadÄ , siÅ«lydamas tvirtinti parengtÄ Detaliojo plano projektÄ , o Taryba sprendimu Detalųjį planÄ patvirtino.

Pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkai ir gyventojai siekia, kad šalia jų gyvenamųjų namų nebūtų statomi nauji daugiabučiai pastatai, kad negausėtų gyventojų ir automobilių jų gyvenamoje aplinkoje, kad nedaugėtų triukšmo ir panašiai. Nors norai suprantami ir logiški buitine prasme, tačiau tokių norų ir interesų negarantuoja ir negina įstatymas. Gyvenamųjų namų statyba ir su tuo tiesiogiai susijęs gyventojų, automobilių skaičius, triukšmo padidėjimas yra normalus reiškinys, kurį turėjo numatyti asmenys, apsigyvendami ginčo teritorijoje.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. J. K., G. J.,

L. B. atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ (t. III, b.l. 131–134) prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti ir panaikinti Statybos leidimÄ . Atsiliepimas iÅ¡ dalies buvo grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir Vilniaus AVA pareiÅ¡kimas.

Taip pat nurodė, jog iÅ¡ techninio statinio projekto bei grafinės pataisyto projekto medžiagos matyti, kad: 1) pastatas rytinėje, pietinėje ir vakarinėje sklypo dalyje suprojektuotas ant sklypo ribos, nesilaikant reglamentuojamo 3 m atstumo; 2) ženkliai virÅ¡ytas sklypo užstatymo tankumas; 3) statinio aukÅ¡tų skaičius – 5-6 aukÅ¡tai, o pagal techninį projektÄ turi bÅ«ti 5; 4) pastato aukÅ¡tis virÅ¡ija detaliojo plano sprendiniuose patvirtintus statinio aukščio ir statinio aukščio nuo žemės reikalavimus; 5) projektuojamo statinio atstumas iki esamo gyvenamojo namo Nr.

11 yra mažesnis negu statinio aukštis, kas prieštarauja Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705) (toliau – ir STR „Gyvenamieji pastatai“) reikalavimams; 6) dėl viršijamo pastato aukštingumo pamatų duobė yra daugiau kaip 8,5 m gylio, kai Detaliajame plane reglamentuotas duobės gylis yra 6,2 m; 7) projektuojamas statinys naikina gyvenamojo namo Nr.

24 butų 3, 6, 10, 14, 18 ir 22 esamÄ rytinę natÅ«raliÄ Å¡viesÄ ir blogina bendrÄ insoliacijÄ ; 8) Detaliajame plane projektuojama aikÅ¡telė ugniagesių technikai apsisukti numatyta įrengti 11 teritorijoje, o techniniame projekte, iÅ¡keldinant želdynus, įrengiama vakarų pusėje už sklypo ribos, bendroje valstybinėje žemėje. Pažymėjo, kad Administracija, iÅ¡duodama Statybos leidimÄ , nei į Å¡ias raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstas, nei į kitas 2007 m. spalio 23 d. kreipimesi iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes neatsižvelgė, todėl Statybos leidimas yra neteisėtas ir naikintinas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 14 d. sprendimu (t. IV, b.l. 73–81) pareiÅ¡kimÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

Nustatė, kad Taryba 2006 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 1-1123 patvirtino Detalųjį planÄ . Administracija 2007 m. birželio 22 d. iÅ¡davė statytojui UAB „PeteliÅ¡kių kalva“ statinio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Statinys), projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau

– ir Projektavimo sÄ lygų sÄ vadas). 2007 metų spalio mėnesį UAB „Renova“ paruošė

daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos darbų paruoÅ¡imo ir organizavimo techninį projektÄ (toliau – ir Techninis projektas). 2007 m. spalio 17-18 d. Nuolatinės statybos komisijos posėdyje patikrinus UAB „PeteliÅ¡kių kalva“ pateiktus dokumentus, Statinio projektui nebuvo pritarta, nurodant, kad Statinio projektas neatitinka Projektavimo sÄ lygų sÄ vado ir Detaliojo plano reikalavimų. 2007 m. gruodžio 5-6 d. posėdyje protokolu Nr. 1-49 komisija Statinio projektui pritarė su pastabomis, nurodydama pateikti raÅ¡tÄ dėl užstatyti leidžiamos teritorijos ribų pakeitimo. UAB „PeteliÅ¡kių kalva“ pastabÄ paÅ¡alinus, Komisija padarė iÅ¡vadÄ , kad Statinio projektas atitinka Projektavimo sÄ lygų sÄ vado ir Detalaus plano reikalavimus ir nusprendė iÅ¡duoti Statybos leidimÄ . 2007 m. gruodžio 17 d. Administracija iÅ¡davė UAB „PeteliÅ¡kių kalva“ Statybos leidimÄ daugiabučio gyvenamojo namo statybai. 2008 m. sausio 24 d. Vilniaus AVA gavo (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų ir gyventojų skundÄ dėl Statybos leidimo iÅ¡davimo teisėtumo. Vilniaus AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento vyriausioji specialistė, tikrindama (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų butų savininkų ir gyventojų skunde iÅ¡dėstytus argumentus, 2008 m. kovo 7 d. surašė Patikrinimo aktÄ , kuriuo nustatė pažeidimus: privažiavimas – aikÅ¡telė ugniagesių technikai suprojektuota valstybinėje žemėje, neturint žemės savininko sutikimo, nukrypstant nuo suderinto Detaliojo plano; įvažiavimai į sklypÄ bei pėsčiųjų takai Detaliajame plane nenumatyti; požeminės automobilių stovėjimo aikÅ¡telės gylis – 8,13 metrų, o tai virÅ¡ija Detaliajame plane suderintÄ pamatų duobės gylį – 6,2 metro; projekte numatytas sklypo užstatymas neatitinka Detalaus plano sprendinių. Patikrinimo akte nurodyta, kad padarytais pažeidimais pažeista Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalis, 6 straipsnio 4 dalis bei Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir padaryta iÅ¡vada, kad Statybos leidimas iÅ¡duotas neteisėtai.

Atsižvelgdamas į Statybos įstatymo (ginčui aktuali redakcija) 6 straipsnio 4 dalį, 23 straipsnio

9 dalį, Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog, sprendžiant Statybos leidimo iÅ¡davimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ Å¡ioje byloje, visų pirma, bÅ«tina nustatyti, ar: 1) privažiavimas ir aikÅ¡telė ugniagesių technikai suprojektuoti valstybinėje žemėje, neturint žemės savininko sutikimo ir nukrypstant nuo suderinto Detaliojo plano; 2) nukrypta nuo suderinto Detaliojo plano sprendinių dėl požeminės automobilių stovėjimo aikÅ¡telės gylio (projekte numatyta 6,2 m, o faktiÅ¡kai yra 8,13 m nuo žemės pavirÅ¡iaus); 3) sklypo užstatymo riba pagal Detalųjį planÄ nesutampa su užstatymo riba pagal Techninį projektÄ ; 4) Statinio požeminė dalis suprojektuota prie sklypo ribos, neturint kaimyninio sklypo savininko raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo. Tik įvertinus Å¡iuos pareiÅ¡kėjo nurodytus argumentus ir konstatavus, kad tokiais veiksmais buvo pažeisti Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies ir

23 straipsnio 9 dalies bei Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimai, galima daryti iÅ¡vadÄ dėl Statybos leidimo teisėtumo ir pagrįstumo. Remdamasis Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalies 2 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A11-807/2004), pabrėžė, jog, sprendžiant statybos leidimo panaikinimo (jo galiojimo nutraukimo) klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi iÅ¡aiÅ¡kinti ir įvertinti faktines bylos aplinkybes tuo aspektu, ar praÅ¡yme panaikinti (jau iÅ¡duotÄ ) statybos leidimÄ nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas nutraukti leidimo galiojimÄ ir tolimesnį statybos vykdymÄ . Atliekant tokį įvertinimÄ , nesant įstatymo nustatytų statybos leidimo panaikinimo kriterijų, teismas turi vadovautis bendraisiais Statybos įstatymo pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teismas atmetė argumentÄ , kad privažiavimas (aikÅ¡telė) ugniagesių technikai suprojektuotas valstybinėje žemėje, neturint žemės savininko sutikimo, nukrypstant nuo Detaliojo plano ir, kad tokiais veiksmais buvo pažeistos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies bei 23 straipsnio 9 dalies nuostatos. Pažymėjo, jog pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 52 punktÄ prie kiekvieno daugiabučio gyvenamojo namo turi bÅ«ti įrengtas tinkamas privažiavimas gaisrinei technikai. Tuo tarpu Administracija neginčijo fakto, kad privažiavimas ir aikÅ¡telė ugniagesių technikai suformuoti valstybinėje žemėje, tačiau paaiÅ¡kino, kad Techniniame projekte ugniagesių privažiavimo trasuotė pakoreguota todėl, kad Detaliajame plane ugniagesių technikai numatytas privažiavimas yra techniÅ¡kai neįgyvendinamas, kadangi prie (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų Nr. 24 ir 26 iÅ¡ Å¡iaurės pusės nėra galimybės privažiuoti.

Padarė iÅ¡vadÄ , kad Inspekcija nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytas priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta pakoreguoti Techninį projektÄ , nukrypstant nuo Detaliojo plano. Nors, Inspekcijos teigimu, privažiavimo – aikÅ¡telės ugniagesių technikai suprojektavimas valstybinėje žemėje yra nukrypimas nuo Detaliojo plano, tuo pažeidžiant Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies ir 23 straipsnio 9 dalies nuostatas, Inspekcija nei pareiÅ¡kime teismui, nei teisminio nagrinėjimo metu nekonkretizavo, kuo pasireiÅ¡kė Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje numatytų trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygų pažeidimas, t. y. nei Patikrinimo akte, nei pareiÅ¡kime teismui nenurodyta, kuo ugniagesių technikos privažiavimo – aikÅ¡telės vietos pakeitimas pažeis trečiųjų asmenų teises ar teisėtus interesus.

Toks argumentas yra visiÅ¡kai nemotyvuotas, todėl nesuprantamas minėtų veiksmų kvalifikavimas, konstatuojant, kad buvo pažeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies reikalavimai, kurie reglamentuoja veiksmų, gavus praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti statybos leidimÄ , sekÄ . Nepagrįstas ir pareiÅ¡kimo argumentas, kad ugniagesių technikos privažiavimas ir aikÅ¡telė suprojektuoti valstybinėje žemėje, neturint žemės sklypo savininko sutikimo, nes Vilniaus AVA 2008 m. kovo 13 d. raÅ¡te Nr. (31)1.2-877-(3.31) nurodė, jog neprieÅ¡tarauja, kad UAB „PeteliÅ¡kių kalva“ teritorijų planavimo dokumentuose numatytoje vietoje, valstybinėje žemėje, Å¡alia nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neformuojant atskiro žemės sklypo, statytų aikÅ¡telę ugniagesių technikai įvažiuoti ir apsisukti, jei tai nepažeis trečiųjų asmenų interesų.

Teismas sutiko, kad toks sutikimas gautas vėliau, nei buvo iÅ¡duotas Statybos leidimas, tačiau, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė iÅ¡vadÄ , kad pavėluotas sutikimo projektuoti ugniagesių technikos privažiavimÄ â€“ aikÅ¡telę valstybinėje žemėje gavimas nėra pakankamas pagrindas nutraukti Statybos leidimo galiojimÄ ir tolimesnį statybos vykdymÄ .

Nepagrįstu pripažino argumentÄ , kad Statybos leidimas iÅ¡duotas, pažeidžiant Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį, nes nukrypta nuo suderinto Detaliojo plano sprendinių dėl požeminės automobilių stovėjimo aikÅ¡telės gylio (Statinio projekte 6,2 m, o faktiÅ¡kai 8,13 m nuo žemės pavirÅ¡iaus). Remdamasis ABTÄ® 57 straipsnio 1 ir 6 dalimis, įvertinęs byloje pateiktus dokumentus ir iÅ¡klausęs proceso Å¡alių bei specialistų paaiÅ¡kinimus teisminio nagrinėjimo metu, konstatavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų teiginį dėl nukrypimo nuo Detaliojo plano sprendinių, susijusių su požeminės automobilių stovėjimo aikÅ¡telės gyliu. Nepagrindus nurodyto pažeidimo konkrečiais faktiniais duomenimis, pareiÅ¡kime nurodyti argumentai dėl per daug pagilinto požeminės Statinio dalies gylio atmesti kaip nepagrįsti. Pažymėjo, kad Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nurodyta Statinio aukščio altitudė yra +151,30, statinio aukÅ¡tis nuo žemės – iki -6,2 m. Byloje pateiktas Administracijos patvirtintas UAB „PeteliÅ¡kių kalva“ praÅ¡ymu papildytas Statinio techninio projekto papildomas brėžinys, iÅ¡ kurio matyti, kad projektuojamo Statinio parkingo žemiausia altitudė yra +151,30. Kadangi pareiÅ¡kėjas nepaneigė atsakovo pateiktų įrodymų, jog Detaliajame plane ir Statinio Techniniame projekte nurodyta žemiausia altitudė sutampa, teismas pareiÅ¡kėjo teiginius dėl nukrypimo nuo Detaliojo plano sprendinių, susijusių su požeminės automobilių stovėjimo aikÅ¡telės gyliu, atmetė kaip nepagrįstus.

Nurodė, jog Detaliajame plane nustatyta, kad sklype iÅ¡skiriama urbanizuota teritorija, nuo kurios iki visų sklypo ribų paliekamas ne mažesnis kaip 3 m atstumas. Nustatė, kad Inspekcija nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiÅ¡kimo argumentÄ , kad Statinio požeminė dalis suprojektuota prie sklypo ribos, t. y. nesilaikant Detaliajame plane nustatyto reikalavimo iÅ¡laikyti 3 m atstumÄ . Toks pažeidimas nekonstatuotas ir Patikrinimo akte. Padarė iÅ¡vadÄ , kad Inspekcija tokį pažeidimÄ Ä¯vardino, remdamasi tik (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų butų savininkų ir gyventojų 2008 m. sausio 24 d. skundo Vilniaus AVA argumentais, kurie kartu su skundu Vilniaus AVA jokių tokį pažeidimÄ

pagrindžiančių faktinių įrodymų nėra pateikę. Pažymėjo, kad architekto A. O. byloje pateikti vertinimai nevertintini kaip objektyvūs

pažeidimÄ pagrindžiantys įrodymai, nes A. O. yra suinteresuotas asmuo byloje ir tai vertintina kaip jo nuomonė. Konstatavo, kad, neįrodžius fakto dėl Statinio suprojektavimo prie sklypo ribos, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimÄ dėl neteisėtai iÅ¡duoto Statybos leidimo, Statinio statytojui negavus kaimyninio sklypo savininko sutikimo. Nurodė, kad Administracija neginčijo, jog Statinio Techninis projektas buvo pakeistas, patikslinant Detaliajame plane numatytÄ sklypo užstatymo ribÄ , tačiau nesutiko, kad dėl Å¡io pakeitimo privalėjo gauti Tarybos sutikimÄ .

Pažymėjo, kad iÅ¡ Administracijos UAB „PeteliÅ¡kių kalva“ adresuoto 2007 m. gruodžio 10 d. raÅ¡to Nr. A51-24792-(3.6-PD-4) matyti, jog Administracija neprieÅ¡taravo, kad statybos Techninio projekto rengimo metu bÅ«tų patikslinta užstatyti leidžiamos teritorijos riba (Statinio užstatymo vieta), nustatyta Detaliuoju planu, patvirtintu Tarybos sprendimu. Konstatavo, kad sutikimas keisti Detaliajame plane numatytÄ sklypo užstatymo ribÄ , prieÅ¡ iÅ¡duodant Statybos leidimÄ , buvo gautas, tačiau sutikimÄ iÅ¡davė ne Taryba, o Administracija.

Teismas įvertino Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatÄ , pagal kuriÄ detalieji planai rengiami, kai keičiamas bent vienas iÅ¡ Å¡ių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos (žemės sklypo) naudojimo bÅ«das ir (ar) pobÅ«dis, leistinas pastatų aukÅ¡tis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas, o kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jei jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raÅ¡tu pritaria, gali bÅ«ti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu, daro iÅ¡vadÄ , kad sklypo užstatymo ribos pasikeitimas yra priskirtinas prie kitų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų, kurie gali bÅ«ti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu esant dviems sÄ lygoms: tikslinimas turi nepažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų ir Å¡iuos reikalavimus nustačiusi institucija turi raÅ¡tu tam pritarti.

Pažymėjo, jog byloje pateiktas projekto atitikimo Detaliojo plano sprendiniams planas patvirtina, kad patikslintas Techninis projektas atitinka Detaliojo plano sprendinius (užstatymo tankis ir kiti Detaliojo plano sprendiniai nekeičiami; nežymiai kinta tik sklypo užstatymo riba). Todėl, nepakeitus nei vieno iÅ¡ esminių teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų, pirmoji sÄ lyga yra iÅ¡pildyta, t. y. jokie įstatymai ar teisės aktai nepažeidžiami. Dėl antrosios sÄ lygos iÅ¡pildymo tikslinant statybos techninį projektÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad įstatymas neįvardija konkrečios institucijos, kurios sutikimÄ privaloma gauti, tikslinant sklypo užstatymo ribas, ir nurodo, kad tokį pritarimÄ raÅ¡tu turi duoti „reikalavimus nustačiusi institucija“.

Teismas, aiÅ¡kindamas žodžių junginį „reikalavimus nustačiusi institucija“ lingvistiniu teisės aiÅ¡kinimo metodu, padarė iÅ¡vadÄ , kad tokia institucija, Å¡iuo atveju, gali bÅ«ti laikoma ir Administracija, kuri, vadovaudamasi Tarybos patvirtintu Detaliuoju planu, iÅ¡davė UAB „PeteliÅ¡kių kalva“ Projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ ir kurios departamente veikianti komisija, patikrinusi statytojo pateiktus dokumentus, davė sutikimÄ iÅ¡duoti Statybos leidimÄ .

III.

Tretieji suinteresuoti asmenys G. J., L. B. ir

V. J. K. pateikė apeliacinį skundÄ (t. IV, b.l. 89–92), kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į pareiÅ¡kimÄ pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai įvertino byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius pateiktus argumentus dėl Statybos leidimo neteisėtumo. Pažymi, jog, teisme apklausus projekto autorių A. S., pastarasis patvirtino, kad po 2007 m. spalio 17 – 18 d. projekto svarstymo projektas taisytas nebuvo. Tai patvirtina, jog Nuolatinė statybos komisija neturėjo pagrindo pritarti projektui ir iÅ¡duoti Statybos leidimÄ .

2. Skundžiamo sprendimo argumentas, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytas priežastis, dėl kurių nuspręsta pakoreguoti Techninį projektÄ , nukrypstant nuo Detaliojo plano, neteisėtas, kadangi teismas nenurodė nei faktinių aplinkybių, nei teisės aktų, leidžiančių projektuoti statinį, nesilaikant Detaliojo plano sprendinių. Be to, nepateikti argumentai, kodėl Statybos leidimas vertintinas kaip teisėtas, jeigu žemės valdytojo sutikimas gautas po 3 mėnesių nuo Statybos leidimo iÅ¡davimo, o Detalusis planas nebuvo visiÅ¡kai koreguotas.

3. Nurodo, jog teismas, nustatęs faktÄ , kad Techninis projektas realiai nebuvo koreguotas, neturėjo pagrindo remtis papildomu brėžiniu, nes nenustatė aplinkybių, kas ir kokiu pagrindu pateikė brėžinį, kuris yra be datos, nebuvo ruoÅ¡tas projektuotojo. Todėl nesutinka su teismo iÅ¡vada dėl pareiÅ¡kėjo nurodyto fakto dėl automobilių stovėjimo aikÅ¡telės gylio neatitikimo.

4. Sprendimo išvada, jog pateiktas patikslintas projektas atitinka Detaliojo plano sprendinius, yra nepagrįsta, nes teismas nenurodė jokių įrodymų, kurių pagrindu jis konstatavo, kad projektas buvo patikslintas. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepime pateiktų argumentų.

PareiÅ¡kėjas Inspekcija (Vilniaus AVA teisių perėmėjas) apeliaciniu skundu (t. IV, b.l. 93–95) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo trečiųjų asmenų keliamų reikalavimų dėl viršyto sklypo užstatymo tankumo, viršytų Detaliojo plano sprendiniuose patvirtintų statinio aukščio nuo žemės reikalavimų, bloginamos insoliacijos ir kita.

2. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog, paaiÅ¡kėjus, kad Detaliajame plane ugniagesių technikai numatytas privažiavimas yra techniÅ¡kai neįgyvendinamas, galima buvo koreguoti statybos projektÄ . Nagrinėjamu atveju statytojai išėjo už Detaliojo plano ribų, o to nenumatė nei Teritorijų planavimo įstatymas, nei kiti teisės aktai. Pirmosios instancijos teismas atitinkamai nepagrįstai nurodė, jog Inspekcija turėjo įrodinėti aplinkybes, kad atsakovas neturėjo teisės tvirtinti Statybos leidimo, jeigu sprendiniai išėjo už Detaliojo plano ribų, nes bÅ«tent atsakovas turėjo nurodyti teisės aktus, leidžiančius jam atlikti tokius veiksmus.

3. Teigia, jog statyba ne sklypo ribose pažeidžia ne tik trečiųjų asmenų, bet ir valstybės interesus. Ugniagesių privažiavimo iÅ¡kėlimas į valstybinę žemę apsunkina tokios žemės formavimo galimybę, jos tinkamÄ panaudojimÄ , tokiu bÅ«du pažeidžiant vieÅ¡Ä jį interesÄ .

4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad valstybinės žemės patikėtinis (tuo metu – Vilniaus AVA) sutiko su projektuojamu privažiavimu. Teismas netinkamai vertino patikėtinio pozicijÄ , o esant neaiÅ¡kumui, galėjo jį įtraukti į bylÄ trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Nagrinėjamu atveju valstybinės žemės patikėtinis aiÅ¡kiai nurodė, kad privažiavimas gali bÅ«ti rengiamas, jeigu tai atitiks teisės aktų reikalavimus, tuo tarpu teisės aktų reikalavimai nagrinėjamu atveju buvo pažeisti.

5. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Techninis projektas buvo ne kartÄ pildomas, byloje esančios ekspertizės atliktos pagal skirtingus projektus. Teismas nepadarė iÅ¡vados, remiantis kokiu projektu buvo iÅ¡duotas Statybos leidimas, ar galėjo bÅ«ti taisomi techniniai projekto rodikliai.

6. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad tikslinti užstatyti leidžiamos teritorijos ribÄ gali leisti ne Taryba, o Administracija, nes tai skirtingos institucijos, turinčios skirtingus įgaliojimus. Byloje nėra pagrindo vertinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės funkcijas galėjo atlikti Administracija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. J. atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ (t. IV, b.l. 99–101) praÅ¡o patenkinti apeliacinį skundÄ . Atsiliepimas iÅ¡ esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinis skundas.

PareiÅ¡kėjas Inspekcija atsiliepimu į trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundÄ (t. IV, b.l. 113–114) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti pareiÅ¡kimÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir pareiÅ¡kėjo apeliacinis skundas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Byloje ginčas kilo dėl UAB „PeteliÅ¡kių kalva“ 2007 m. gruodžio 17 d. iÅ¡duoto Statybos leidimo daugiabučio gyvenamojo (duomenys neskelbtini), Vilnius, statybai. Esminis kilusio ginčo argumentas, pagrindžiantis bÅ«tinybę naikinti Statybos leidimÄ , yra tai, kad statinio projektas ir atitinkamai Statybos leidimu suteikta teisė statyti daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ pareiÅ¡kime nurodyta apimtimi prieÅ¡tarauja Detaliojo plano sprendiniams.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis

teismas yra išaiškinęs (byla Nr. A11-807/2004), kad, sprendžiant statybos leidimo panaikinimo (jo galiojimo

nutraukimo) klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi iÅ¡aiÅ¡kinti ir įvertinti faktines bylos aplinkybes tuo aspektu, ar praÅ¡yme panaikinti (jau iÅ¡duotÄ ) statybos leidimÄ nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas nutraukti leidimo galiojimÄ ir tolimesnį statybos vykdymÄ . Atliekant tokį įvertinimÄ , nesant įstatymo nustatytų leidimo panaikinimo kriterijų, teismas turi vadovautis bendraisiais Statybos įstatymo pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo (2004-01-15 įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) 2 straipsnio

3 dalį detalusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sÄ lygos). Statybos įstatymo (2001-11-08 įstatymo Nr. IX-583 redakcija) 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog statinio projektas rengiamas vadovaujantis Å¡iuo ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais bei normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais ir privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, projektavimo darbų rangos sutartimi (kai projektavimas atliekamas rangos bÅ«du). Pagal Å¡io įstatymo 2 straipsnio 30 dalį, privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai – teritorijų planavimo dokumentai (Teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais), nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypÄ ) patvirtinantys dokumentai, projektiniai pasiÅ«lymai (jeigu jie rengiami), statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadas, statinio projektavimo užduotis, statinio ir statybos sklypo statybinių tyrinėjimų dokumentai. Todėl darytina iÅ¡vada, jog teritorijų planavimo dokumentai (detalusis planas) yra vieni iÅ¡ privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, kuriais vadovaujantis yra rengiamas atitinkamo statinio projektas (byla Nr. A662-1491/2009).

PareiÅ¡kėjas savo pareiÅ¡kimÄ grindė iÅ¡ esmės keturiais pagrindiniais argumentais: 1) privažiavimas ir aikÅ¡telė ugniagesių technikai suprojektuoti valstybinėje žemėje, neturint žemės savininko sutikimo, nukrypstant nuo Detaliojo plano sprendinių; 2) nukrypta nuo suderinto Detaliojo plano sprendinių dėl požeminės automobilių stovėjimo aikÅ¡telės gylio (projekte numatyta 6,2 m, faktiÅ¡kai 8,13 m nuo žemės pavirÅ¡iaus); 3) sklypo užstatymo riba pagal Detalųjį planÄ nesutampa su užstatymo riba pagal techninį projektÄ ir 4) pastato požeminė dalis suprojektuota prie sklypo ribos, neturint kaimyninio sklypo savininko raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo.

Ginčijamo akto priėmimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 22 straipsnio

1 dalies 4 punktas nustatė, jog detalieji planai rengiami, kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. Kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jei jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, aiÅ¡kindamas Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, tais atvejais, kai tikslinami ne privalomi teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jie gali bÅ«ti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu, jeigu yra įvykdytos dvi bÅ«tinosios sÄ lygos: tokie reikalavimai nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų (1) ir raÅ¡tu tokiam tikslinimui pritaria tokius reikalavimus nustačiusi institucija (2). Pažymėtina, jog tokie reikalavimai gali bÅ«ti tikslinami, tik įgyvendinus abi nurodytas privalomas sÄ lygas.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog pakeista ginčo sklypo užstatymo riba ir tokia riba pagal Detalųjį planÄ nesutampa su užstatymo riba pagal techninį projektÄ . Byloje pateiktas Administracijos 2007 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tas Nr. A51-24792-(3.6-PD-4) (t. I, b.l. 34), kuriuo Administracija nurodė, kad neprieÅ¡tarauja, jog statybos techninio projekto rengimo metu bÅ«tų patikslinta užstatyti leidžiamos teritorijos riba (statinio užstatymo vieta). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kad sklypo užstatymo riba yra neprivalomas teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimas, atsižvelgdamas į Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju sutikimÄ sklypo užstatymo ribos keitimui galėjo duoti ir Administracija, nes ji, vadovaudamasi Tarybos patvirtintu Detaliuoju planu, iÅ¡davė UAB „PeteliÅ¡kių kalva“ Projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ ir jos departamente veikianti komisija, patikrinusi statytojo pateiktus dokumentus, davė sutikimÄ iÅ¡duoti Statybos leidimÄ .

Kaip minėta, pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies

4 punktÄ neprivalomas teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimas gali bÅ«ti tikslinamas tik tuo atveju, jeigu tokiam tikslinimui pritaria atitinkamÄ reikalavimÄ nustačiusi institucija. Nagrinėjamoje byloje sklypo užstatymo riba, kuri vėliau patikslinta techniniame projekte, buvo nustatyta Detaliuoju planu, kurį patvirtino savivaldybės Taryba. Å ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad neprivalomÄ teritorijos naudojimo režimo reikalavimÄ - užstatymo ribÄ - nustatė savivaldybės Taryba. Dėl to apeliacinės instancijos teismo kolegija kritiÅ¡kai vertina pirmosios instancijos teismo pozicijÄ , jog tokį neprivalomÄ teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimÄ nustatė Administracija. Kadangi detaliajame plane užstatymo ribÄ nustatė savivaldybės Taryba, tai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, tik savivaldybės Taryba turėjo duoti sutikimÄ sklypo užstatymo ribos tikslinimui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Taryba nagrinėjamoje byloje nėra davusi savo sutikimo užstatymo ribai pakeisti, todėl vertintina, jog statinio projekte užstatymo riba pakeista neteisėtai ir ji prieÅ¡tarauja galiojančio detaliojo plano sprendiniams.

Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad techniniu projektu patikslinus sklypo užstatymo ribas, šiaurės-rytinė projektuojamo statinio siena atsiduria mažesniu nei 3 metrai atstumu nuo sklypo ribos. Sisteminiu metodu aiškinant LR Aplinkos ministro 2003m. gruodžio 24d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192 punkto nuostatas yra pagrindas konstatuoti, kad nurodytasis statybos techninis reglamentas reikalauja, jog visų gyvenamųjų pastatų atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai, o be to daugiaaukščiai pastatai turi būti išdėstyti taip, kad atitiktų pastatų patalpų ir vaikų žaidimo aikštelių insoliacijos reikalavimus; netrukdytų natūraliam patalpų apšvietimui; atitiktų natūralaus patalpų apšvietimo reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus yra pagrindas konstatuoti, kad techniniu projektu atlikta sklypo užstatymo ribos korekcija pažeidė STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192 punkto reikalavimus, nes neišlaikomas 3 metrų atstumas nuo statinio iki sklypo ribos.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad Detaliojo plano sprendiniais (t. I, b.l. 58) aikštelė gaisrinei technikai apsisukti ginčo teritorijoje buvo numatyta virš projektuojamo požeminio garažo. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad statinio projekte privažiavimas ir aikštelė ugniagesių technikai yra suprojektuoti kitoje vietoje, t.y. iškelti iš statytojo turimo žemės sklypo į valstybinę žemę.

Galiojančius Detaliojo plano sprendinius, kuriais buvo numatyta aikštelė gaisrinei technikai apsisukti, kolegija vertina kaip neprivalomus teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus. Iš to seka išvada, kad statinio techniniu projektu buvo pakeistas dar vienas neprivalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimas.

Byloje pateiktas Vilniaus AVA 2008 m. kovo 13 d. raÅ¡tas Nr. (31)-1.2-877(3.31) (t. I, b.l. 37) patvirtina, kad Vilniaus AVA, institucija, valdžiusi valstybei priklausančiÄ Å¾emę, patikėjimo teise, neprieÅ¡taravo, jog UAB „PeteliÅ¡kių kalva“ valstybinėje žemėje, Å¡alia nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neformuojant atskiro žemės sklypo, statytų aikÅ¡telę ugniagesių technikai įvažiuoti ir apsisukti, jei tai nepažeis trečiųjų asmenų interesų. Å is raÅ¡tas nors ir patvirtina Vilniaus AVA sutikimÄ minėtiems veiksmams atlikti, tačiau jis pats savaime negali paneigti jau anksčiau minėtos Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos tvarkos neprivalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų tikslinimui (keitimui). Kadangi teismui nepateikti įrodymai, jog tokį neprivalomÄ teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimÄ Detaliuoju planu nustačiusi Taryba davė sutikimÄ jį tikslinti, darytina iÅ¡vada, jog aikÅ¡telė gaisrinei technikai apsisukti suprojektuota ne Detaliajame plane numatytoje vietoje neteisėtai, t.y. toks techninio projekto sprendinys prieÅ¡tarauja galiojančio detaliojo plano sprendiniams.

Byloje taip pat nustatyta, kad pagal Detaliojo plano sprendinius ginčo statinio numatytas įgilinimas yra -6,2 m (t. III, b.l. 130). Tuo tarpu byloje pateiktas statinio projektas tvirtina, kad suprojektuotas statinio įgilinimas yra -8,13 m (t. II b.l. 86). Detaliajame plane numatytas statinio įgilinimas priskirtinas prie papildomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų, kuris gali bÅ«ti keičiamas Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, kad aptartas Detaliojo plano sprendinys bÅ«tų buvęs pakeistas Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta tvarka, todėl konstatuotina, kad ir Å¡is ginčo statinio techninio projekto sprendinys prieÅ¡tarauja Detaliajam planui. Atsakovo argumentai, kad techninio projekto sprendinys, kuriuo buvo suprojektuotas statinio įgilinimas, buvo koreguotas ir Å¡is dydis buvo sumažintas, kolegijos atmetami kaip nepagrįsti, nes pateiktos techninio projekto korekcijos nėra kompetentingos institucijos patvirtintos, be to ir koreguotas statinio įgilinimo sprendinys (7,08m) vis tiek virÅ¡ija Detaliajame plane nurodytÄ dydį (t. IV b.l. 109, 110).

Kilusiam ginčui aktualios redakcijos Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalis (2006 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. X-857 redakcija, įsigaliojusi nuo 2006 m. spalio 31 d.) įpareigojo statybos leidimÄ iÅ¡duodančias institucijas, prieÅ¡ priimant sprendimÄ dėl statybos leidimo iÅ¡davimo, patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentÄ ). Å i įstatymo nuostata suponuoja iÅ¡vadÄ , jog statybos leidimÄ iÅ¡duodanti institucija, nustačiusi, jog statinio projektas neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų statybos sklypo tvarkymo reikalavimų, privalo atsisakyti iÅ¡duoti statybos leidimÄ . Kartu aptarta Statybos įstatymo nuostata sudaro pagrindÄ ginÄÄ nagrinėjančiam teismui priimti sprendimÄ dėl statybos leidimo panaikinimo, jei yra konstatuojami statinio projekto neatitikimai teritorijų planavimo dokumentuose nustatytiems statybos sklypo tvarkymo reikalavimams (reglamentui).

Todėl atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, įvertinus byloje nustatytus ginčo statinio techninio projekto sprendinių prieÅ¡taravimus Detaliojo plano sprendiniams, konstatavus, kad statinio techniniu projektu atliktiems Detaliojo plano sprendinių pakeitimams Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto nustatyta tvarka Vilniaus miesto savivaldybės Taryba raÅ¡ytinio pritarimo nėra davusi, taip pat atsižvelgiant į tai, kad detalusis planas yra vienas iÅ¡ privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, kuriuo vadovaujantis yra rengiamas atitinkamo statinio projektas, darytina iÅ¡vada, kad teismo konstatuoti techninio projekto sprendinių prieÅ¡taravimai Detaliojo plano sprendiniams apsprendžia ginčo Statybos leidimo neteisėtumÄ ir yra pagrindas naikinti tokį Statybos leidimÄ . Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas bei neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris naikintinas, atitinkamai apeliaciniai skundai tenkintini.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies

2 punktu, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a

pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas), trečiųjų suinteresuotų asmenų G. J., L. B., V. J. K. apeliacinius skundus patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. gruodžio 17 d. statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas