cc769f30-bf0a-430b-baf1-ed2a2b5cee49 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-1200-775/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01228-2021-8 Procesinio dokumento kategorijos: (S) 2.4.2.10; 2.4.2.12.2; 2.4.4.1; 3.3.1.18.2; 3.3.1.18.4 Kauno apygardos teismas SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Gudynienės, Gintauto Koriagino ir Editos Å liumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų J.

G. ir A. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-133-615/2022 pagal ieÅ¡kovų J. G. ir A. G. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams R. Å . ir R. Å . dėl pažeistų teisių gynimo, bei atsakovų R. Å . ir R. Å . prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams J. G. ir A. G. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovai J. G. ir A. G. (toliau – ir ieškovai) patikslintu ieškiniu prašė:

1) įpareigoti atsakovus R. Å . ir R. Å . (toliau – ir atsakovai) per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti 3,02 m x 1,22 m dydžio, 1,97 m aukščio medinį karkasinį pagalbinio Å«kio pastatÄ (malkinę), 2,68 m ilgio, 2,10 m aukščio medinę aklinÄ tvorÄ , bei 8,85 m ilgio, 1,53 m aukščio vielos tinklo tvorÄ , užfiksuotus 2020 m. lapkričio 18 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento raÅ¡te Nr. 2D-16845 ir 2020 m. spalio 30 d. UAB „Inventora“ Žemės sklypo ribos tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), situacijos schemoje, kaip užimančius ieÅ¡kovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio 0,850 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, nepadarant žalos Å¡iam sklypui;

2) atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytÄ dviejų mėnesių terminÄ , pripažinti ieÅ¡kovams teisę savo jėgomis ar pasitelkiant trečiuosius asmenis nugriauti nurodytÄ tvorÄ , iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės R. Å .;

4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovai procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,0850 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso pastatas – sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1072 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovai, 2020 m. gegužės 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigiję nekilnojamÄ jį turtÄ , remdamiesi žemės sklypo planu nustatė, kad metalinė tvora, medinis pastatas (malkinė), kuri vis dar buvo statoma, yra ieÅ¡kovų valdomame sklype.

Nepaisydami raginimų nutraukti ieÅ¡kovų valdymo teisių pažeidimus, dėl kurių ieÅ¡kovai neteko galimybės visapusiÅ¡kai naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu, atsakovai galutinai užbaigė malkinės statybas bei papildomai pastatė medinę tvorÄ . Aplinkybės, kad medinis karkasinis pagalbinio Å«kio pastatas (malkinė), medinė aklina tvora bei vielos tinklo tvora (toliau – ginčo statiniai) pastatyti ant (įsiterpiant 1,10 metro) ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo, užfiksuotos UAB „Inventora“ Žemės sklypo ribos tarp sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), situacijos schemoje.

Atsakovai nesikreipė dėl sutikimo leisti statyti medinę tvorÄ . Laiko nepagrįstais atsakovų atsikirtimus dėl atraminės sienos, kaip vientisinės 1974 metais statyto sodo pastato konstrukcinės dalies, statuso. Atsakovų pateikti įrodymai liudija, kad 1974 metais, kai atsakovai pastatė sodo pastatÄ , atraminės sienos nebuvo, o atsirado po 2015 metais atsakovų atliktos sodo pastato rekonstrukcijos.

3. IeÅ¡kovai prašė atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad praÅ¡omas nustatyti servitutas nėra racionalus ir objektyviai bÅ«tinas. 2015 m. atsakovai atliko sodo namo rekonstrukcijÄ , kurios metu buvo pakeistos sodo namo ribos (padidėjo užimamas plotas, uždengtas naujas stogas ir t.t.). Atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių sodo namo statybos ir atliktos rekonstrukcijos atitikimÄ teisės aktų reikalavimams, taip pat nepateikė įrodymų, kad atraminė siena yra sodo namo konstrukcinė dalis. Pabrėžė, kad atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodomas architektas G. S. nėra statybos ekspertas, galintis pateikti iÅ¡vadÄ apie statinio konstrukcijas.

4. Atsakovai R. Š. ir R. Š. su patikslintu ieškiniu nesutiko, savo nuomonę ir reikalavimus išdėstė priešieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose. Priešieškiniu atsakovai teismo prašė:

1) nustatyti atlygintinį tarnaujantį 25 m2 servitutÄ Å¾emės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiam A. G. ir J. G., pažymėtÄ IÄ® A. P. 2021 m. vasario 18 d. žemės sklypo plane M 1:500, indeksu SI, skirtÄ R. Å . sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei atraminės sienos priežiÅ«rai ir remontui, nustatant mokėtinÄ 150 Eur vienkartinę kompensacijÄ ;

2) priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovai procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 1974 metais statant sodo pastatÄ , dėl žemės sklype esančio didelio nuolydžio, buvo įrengtas rÅ«sys su monolitinio gelžbetonio siena, vientisos konstrukcijos su atramine siena, kurios paskirtis – sulaikyti sklypo virÅ¡utinės dalies žemės sluoksnio slinkimÄ . Minima gelžbetonio atraminė siena buvo įrengta ant tuo metu buvusios sklypų ribos, tačiau 2020 m. liepos 14 d. atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribos pasikeitė, ir dėl Å¡ios priežasties dalis ginčo statinių pateko į ieÅ¡kovams priklausantį žemės sklypÄ .

Byloje yra pateiktas architekto G. S. 2021 m. vasario 26 d. tyrimų aktas, kuriame konstatuota, jog dalinai ar kaip nors kitaip ardyti atraminę sienÄ iÅ¡ esmės nepakenkiant abiejų sklypų suformuotiems žemės pavirÅ¡iams bei pastato konstrukcijų saugumui nėra jokių galimybių. Atsižvelgiant į tai, kad žemės plotas, kuriame yra ginčo statiniai, yra reikalingas atsakovams priklausančio sodo pastato stogo bei atraminės sienos priežiÅ«rai ir tinkamai eksploatacijai, todėl servituto nustatymas yra racionalus ir tikslingas.

Priešingai nei teigia ieškovai, jokios sodo pastato rekonstrukcijos, kurios metu būtų pakeistos sodo pastato namo ribos ar užimamas plotas, 2015 metais neatliko: 2018 metais buvo atliktas dalinis sodo pastato remontas, kurio metu buvo pertvarkytas sodo pastato vidus, tačiau išoriniai pastato matmenys visiškai nepakito. II. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos – pozicijos 6.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, nurodė, kad ieškovams priklausančio žemės sklypo koordinatės patikslintos pagal 2020 m. liepos 14 d. įregistruotus kadastrinius matavimus, kai žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės buvo nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje. Su ieškovams priklausančio žemės sklypo kadastriniais matavimais nustatytomis ribomis atsakovė R.

Å . sutiko pasiraÅ¡ytinai. Ginčo Å¡alių žemės sklypai atitinka generalinį planÄ .

7. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, nurodė, kad Inspekcijos specialistai pagal ieÅ¡kovės A. G. skundÄ 2020 m. lapkričio 6 d. patikrino statinių, esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statybos atitiktį teisės aktų reikalavimams. Nustatė, kad žemės sklype pastatyti statiniai – 3,05 m x 1,65 m dydžio, 1,97 m aukščio medinis karkasinis pagalbinio Å«kio pastatas-malkinė, 2,00 m ilgio, 2,10 m aukščio medinė aklina tvora ir 30,16 m ilgio, 1,53 m aukščio vielos tinklo tvora – pagal techninius parametrus ir požymius priskiriami I ir II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai, todėl ieÅ¡kovės skundo dėl statybų teisėtumo nagrinėjimÄ nutraukė, konstatavusi, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir praneÅ¡imų dėl teisės aktų reikalavimų mažareikÅ¡mių pažeidimų statybos srityje.

III. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu ieÅ¡kovų patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė, atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, civilinę bylÄ dalyje dėl ieÅ¡kovų pirminio ieÅ¡kinio reikalavimų, kiek jie buvo sumažinti patikslintu ieÅ¡kovų teisme 2021 m. balandžio 27 d. gautu ieÅ¡kiniu, nutraukė. Teismas nustatė atlygintinį tarnaujantį 25 m2 servitutÄ Å¾emės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), priklausančiam ieÅ¡kovams, pažymėtÄ IÄ® A.

P. 2021 m. vasario 18 d. žemės sklypo plane M 1:500, indeksu SI, skirtÄ atsakovės R. Å . sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei atraminės sienos priežiÅ«rai ir remontui, nustatant 150 Eur vienkartinę kompensacijÄ , kuriÄ sumokėti įpareigojama atsakovė R. Å . ieÅ¡kovų naudai. Priteisė atsakovei R. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovų A. G. ir J. G. po 777,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovų A. G. ir J. G. po 4,31 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

9. Spręsdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo klausimÄ , pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovų pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, nustatė, kad tuo laikotarpiu, kai 1974 metais buvo statomas sodo pastatas, jis visas buvo pastatytas atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad statant sodo pastatÄ kartu buvo įrengtas rÅ«sys su monolitinio gelžbetonio siena, vientiso armavimo konstrukcijos atramine sienele, skirta sulaikyti sklypo virÅ¡utinės dalies žemės sluoksnio slinkimÄ .

Ginčo situacija susiklostė permatavus žemės sklypų ribas pagal dabartinę koordinačių sistemÄ , dėl ko atsakovų sodo pastato kraÅ¡tinės konstrukcijos ir atraminė sienelė 1,2 m įsiterpė į ieÅ¡kovams priklausantį žemės sklypÄ . Teismas rėmėsi atsakovų pateikta architekto G. S. 2021 m. vasario 26 d. tyrimų akto iÅ¡vada dėl negalimumo dalinai ar kaip nors kitaip ardyti sodo pastato kraÅ¡tinės konstrukcijÄ ir atraminę sienelę, ir konstatavo, kad esamo sodo namo pastato eksploatacijai, remontui ir priežiÅ«rai yra bÅ«tinas servitutas (tarnaujantis) svetimame sklype.

Ieškovai nepateikė įrodymų, paneigiančių architekto G. S. 2021 m. vasario 26 d. tyrimų akto išvadas, be to, jokiais įrodymais nepagrindė ieškinio argumentų, susijusių su esminiais statybų teisės aktų pažeidimais, todėl laikė, kad atsakovų priešieškinis yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

10. Pasisakydamas dėl atlyginimo už nustatomÄ servitutÄ dydžio, teismas rėmėsi ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo vidutine rinkos verte, nurodyta valstybės įmonėje Registrų centre, taip pat ieÅ¡kovų deklaruotu įsigyto žemės sklypo sandorio vertės dydžiu, ir sprendė, kad atsakovų siÅ«loma 150 Eur vienkartinė kompensacija už 25 m2 ploto servitutÄ yra pagrįsta ir racionali.

11. Netenkindamas patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų, teismas dar kartÄ pakartojo pirmiau sprendime konstatuotas faktines aplinkybes bei pabrėžė, kad ieÅ¡kovai neįrodė savo teisių pažeidimo fakto – iÅ¡ esmės neįrodinėjo ir neįrodė, jog ginčo atveju buvo pažeistos kokios nors konkrečios jų teisės. Teismas akcentavo, kad ginčo statinius atsakovai ne pasistatė ant ieÅ¡kovų žemės sklypo, o jie buvo pastatyti žemėje, kuri pagal ankstesnes sklypų ribas daugelį metų buvo priskirta atsakovų sklypui, tačiau sklypų ribos pasikeitė atlikus matavimus pagal naujÄ koordinačių sistemÄ .

Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovų materialiniai reikalavimai neįrodyti, todėl jų netenkino. IV. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai 12. IeÅ¡kovai J. G. ir A. G. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, o patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus tenkinti visiÅ¡kai; priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 12.1.

Laiko nepagrįstu pirmosios instancijos teismo motyvÄ dėl įrodymų, susijusių su atsakovų padarytais esminiais statybų teisės aktų reikalavimų pažeidimais, nepateikimu. Atsakovai, statydami ginčo statinius, teisės aktų nustatyta tvarka turėjo gauti ieÅ¡kovų sutikimus, tačiau dėl jų nesikreipė ir sutikimo apskritai negavo, todėl atsakovų vykdyta statyba pripažintina savavaliÅ¡ka. 12.2. Aplinkybes, kad atsakovų veiksmai pažeidė ieÅ¡kovų nuosavybės teisę bei statybų teisės aktų reikalavimus, pagrindžia:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atliktas ginčo statinių atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimas; 2020 m. liepos 14 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kuriame užfiksuotos sklypo ribos yra identiškos ieškovų 2020 m. gegužės 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties priede (žemės sklypo plane) nurodytoms riboms; 2020 m. spalio 30 d. UAB „Inventora“ Žemės sklypo ribos tarp sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), situacijos schema; fotonuotraukos.

Paminėtų įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog ginčo statiniai neteisėtai pastatyti ieÅ¡kovų žemės sklype, teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė. 12.3. Teismas nepagrįstai sutiko su atsakovų argumentu, nulėmusiu ieÅ¡kinio reikalavimų nepatenkinimÄ , jog ginčo situacijÄ sÄ lygojo kadastriniai matavimai, atlikti pagal Lietuvos koordinačių sistemÄ LKS-94. IeÅ¡kovų į bylÄ teikti pirmiau paminėti įrodymai patvirtina, kad nei žemės sklypų ribos, nei jų plotai, nei konfigÅ«racija 2020 m. liepos 14 d. atlikus žemės sklypo ribų paženklinimÄ nekito. 12.4. 2015 metais atsakovai atliko sodo pastato rekonstrukcijÄ , dėl ko dalis sodo namo konstrukcijos atsidÅ«rė ieÅ¡kovų žemės sklype.

Atkreipė dėmesį į atsakovų civilinėje byloje pateiktas 2001 ir 2021 metų sodo pastato kadastrinių matavimų bylas, iÅ¡ kurių daro iÅ¡vadÄ , kad 2001 metais atsakovų sodo pastatas stovėjo 1–2 metrų atstumu nuo ieÅ¡kovų sklypo ribos, o Å¡iuo metu – ieÅ¡kovams priklausančiame žemės sklype. Ä®rodymų, patvirtinančių tokios statybos teisėtumÄ , atsakovai nepateikė, be kita ko, kaip ir nepagrindė aplinkybės, jog atraminė siena yra sodo pastato konstrukcinė dalis. 12.5.

Pasisakydami dėl servituto nustatymo nepagrįstumo, teigia, kad atsakovai, neteisėtai atlikę sodo pastato rekonstrukcijÄ ir ginčo statinių statybÄ , apskritai neturi materialinės teisės reikalauti apginti jų neteisėtų veiksmų. Be to, atsakovai nepagrindė daiktinės teisės – servituto – taikymo nagrinėjamuoju atveju reikalingumo ir bÅ«tinumo, nes tiek atraminės sienos remontas, tiek sodo namo lietaus nuotekų įrenginių priežiÅ«ra nereikalauja servituto nustatymo ir ieÅ¡kovų nuosavybės teisių ribojimo.

2. Atsakovai R. Å . ir R. Å . atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti iÅ¡ apeliantų 1 210 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Vien ieÅ¡kovų nurodyta aplinkybė, kad dalis atsakovų statinių patenka į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ ir tam nėra raÅ¡ytinio ieÅ¡kovų sutikimo, negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu nugriauti statinius.

Ankstesnis žemės sklypo, kuris Å¡iuo metu priklauso ieÅ¡kovams, savininkas statybų teisės aktų pagrindu per vienerius metus nuo statybos pradžios nepareiÅ¡kė atsakovams jokių pretenzijų dėl ginčo statinių, todėl ieÅ¡kovų argumentai dėl statinių statybÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų yra nepagrįsti. Ä®sigydami žemės sklypÄ , ieÅ¡kovai, matydami jame monolitinę gelžbetonio sienÄ , kuri sujungta su sodo pastato pamatais ir yra sodo pastato konstrukcijos dalis, su tokia faktine situacija sutiko, vadinasi, perėmė ankstesnių žemės sklypo, Å¡iuo metu valdomo ieÅ¡kovų, savininkų sutikimus. 13.2.

PrieÅ¡ingai ieÅ¡kovų argumentams, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad sodo pastatas ir rÅ«sys su monolitinio gelžbetonio atramine siena sudaro vientisÄ konstrukcijÄ , atliktÄ 1974 metais. Å i atraminė siena buvo įrengta ant tuo metu buvusios sklypų ribos, siekiant sulaikyti Å¡laitinio sklypo žemės sluoksnio slinkimÄ , tačiau dėl žemės sklypų ribų permatavimo pagal Lietuvos koordinačių sistemÄ LKS-94, sodo pastato kraÅ¡tinės konstrukcijos ir atraminė siena 1,2 m įsiterpė į ieÅ¡kovams priklausantį žemės sklypÄ .

Å iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir architekto G. S. 2021 m. vasario 26 d. tyrimų aktas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juo rėmėsi. 13.3. IeÅ¡kovai civilinėje byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovai yra padarę kokių nors esminių statybų teisės aktų pažeidimų, to nepatvirtina ir trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atliktas ginčo statinių statybos atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimas. 13.4.

Dėl žemės sklypų ribų permatavimo susiklostė faktinė situacija, kad dalis atraminės monolitinio gelžbetonio sienos konstrukcijos patenka į ieÅ¡kovų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribas, o atsakovų sodo pastato stogo konstrukcija baigiasi ties ieÅ¡kovų žemės sklypo riba. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Å¡ios aplinkybės suponuoja servituto nustatymo bÅ«tinumÄ ir reikalingumÄ . PrieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovai, tiek atraminės sienos, nuolat veikiamos drėgmės, tiek sodo namo lietaus nuotekų įrenginių sistemos priežiÅ«ra, sodo pastatui ribojantis su miÅ¡ku, yra ne vienkartinio pobÅ«džio, o nuolatinis procesas, tad apeliantų argumentai dėl servituto netikslingumo ir neracionalumo yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kinys dėl žemės sklypo valdymo pažeidimų paÅ¡alinimo ir tenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl servituto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl ieÅ¡kovų nuosavybės teisių pažeidimo 14. IeÅ¡kovai byloje atsakovams pareikÅ¡tÄ materialųjį teisinį reikalavimÄ siejo su savo, kaip turto savininkų, teisių pažeidimu, t. y. tuo, kad atsakovų tvoros ir statinys yra pastatyti ieÅ¡kovams priklausančiame žemės sklype.

15. Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia, reiÅ¡kia, jog savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigÄ užtikrinti nuosavybės teisių gynimÄ ir apsaugÄ . Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausiÄ juridinę galiÄ turinčiais teisės aktais – įstatymais (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).

16. Savininko daiktinių teisių gynimo bÅ«dai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ savininkas gali pažeistas teises ginti, reikÅ¡damas negatorinį ieÅ¡kinį. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos A. T. 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. PrieÅ¡ingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos A. T. 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-344/2012).

17. Šalys jų žemės sklypų bendros ribos neginčija, neįrodinėja, kad ribos nesutampa ir neprašo jų tikslinti. Be to, 2020 m. liepos 14 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte su ieškovams priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniais matavimais nustatytomis ribomis atsakovė R. Š. sutiko pasirašytinai, todėl konstatuotina, kad ginčo tarp šalių dėl žemės sklypų ribos nėra.

18. Atsakovai byloje pripažįsta, kad ginčo statiniai stovi ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Ieškovai nurodo, kad tai jiems trukdo visapusiškai naudotis žemės sklypu pagal paskirtį ir gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Ieškovai negali pašalinti savo teisės pažeidimo, nes atsakovai nesutinka nugriauti pastatytų statinių.

19. Aptartos aplinkybės ir teisinis ginčo santykio reglamentavimas leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovai negatorinio ieÅ¡kinio sÄ lygas įrodė, t. y.

1) kad jie yra nekilnojamojo turto, ant kurio pastatyti atsakovų statiniai, savininkai;

2) kad ieÅ¡kovai negali naudotis savo nuosavybe, kadangi atsakovai gera valia atsisako atlaisvinti jų užstatytÄ Å¾emės sklypo dalį.

20. IeÅ¡kovams įrodžius, kad jie yra turto savininkai ir jų teisės yra pažeistos, atsakovams tenka pareiga įrodyti, kad jų elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovų paaiÅ¡kinimais, kad ginčo statinius atsakovai ne pasistatė ant ieÅ¡kovų žemės sklypo, o jie buvo pastatyti žemėje, kuri pagal ankstesnes sklypų ribas daugelį metų buvo priskirta atsakovų sklypui. Permatavus žemės sklypų ribas pagal valstybinę koordinačių sistemÄ , atsirado paklaida ir žemės sklypų riba pasislinko į atsakovų pusę, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡ia iÅ¡vada.

21. Byloje nustatyta, kad VĮ Registrų centro išrašo duomenimis, ieškovams 2020 m. gegužės 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso 0,0850 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), SB (duomenys neskelbtini), kurio koordinatės patikslintos pagal 2020 m. liepos 14 d. įregistruotus kadastrinius matavimus, kai žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės buvo nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje.

Atsakovei R. Š. nuosavybės teise priklauso 0,1072 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), SB (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kai žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje. 2020 m. liepos 14 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte su ieškovams priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniais matavimais nustatytomis ribomis atsakovė R.

Å . sutiko pasiraÅ¡ytinai. Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodė, kad ginčo Å¡alių žemės sklypai atitinka generalinį planÄ , ieÅ¡kovų žemės sklypo kraÅ¡tinių ilgiai pagal 2020 m. liepos 14 d. atliktus kadastrinius matavimus yra leistinos paklaidos ribose. Matininkas M. P. 2021 m. birželio 4 d. savo raÅ¡te patvirtino, kad žemės sklypo ribų paženklinimo aktu nustatyta A. G. ir R. Å . priklausančių žemės sklypų skiriamoji riba atitinka „Sodo žemės sklypo ribų plane“, kuris buvo sudėtinė atsakovų žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties dalis, nurodytas ribas.

Galima maksimali paklaida atliekant kadastrinius matavimus Lietuvos koordinačių sistemoje LKS-94 Kauno rajone yra 30 cm. Šiuo atveju ribos išliko nepakitę, plotas taip pat išliko nepakitęs. 2020 m. spalio 30 d. UAB „Inventora“ paruošta situacijos schema taip pat patvirtina, kad ginčo statiniai yra ieškovams priklausančiame žemės sklype.

22. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teisėjų kolegija sprendžia, jog minėti įrodymai patvirtina prieÅ¡ingÄ faktÄ â€“ kad atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus pagal valstybinę koordinačių sistemÄ Å¾emės sklypų riba nepasikeitė, todėl teismo iÅ¡vada, paremta atsakovų paaiÅ¡kinimais, jog jiems priklausantys ginčo statiniai pateko į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ todėl, kad, permatavus žemės sklypų ribas pagal valstybinę koordinačių sistemÄ , žemės sklypų riba pasislinko į atsakovų pusę, nevertinant kitų byloje surinktų įrodymų, negali bÅ«ti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Atsakovai savo atsikirtimus grindžia 1998 m. gegužės 22 d. žemės sklypo planu, kuriame jiems priklausantis sodo pastatas buvo pažymėtas atsakovų žemės sklypo ribose, tačiau remiantis atsakovų pateiktais vėlesniais – 2021 m. spalio 29 d. kadastro duomenų bylos duomenimis, 2018 metais buvo atlikta atsakovų sodo pastato rekonstrukcija, sodo pastato užstatymo plotas padidėjo nuo 51 kv. m (pagal 2001 m spalio 10 d. kadastro duomenis) iki 65 kv. m. ir atsakovams priklausantis sodo pastatas pagal šiuos duomenis jau pažymėtas prie pat sklypų ribos, o dalis statinių – atsakovams priklausančiame žemės sklype.

Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovų argumentai, jog statiniai patenka į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ ne dėl nuo atsakovų priklausančių, o dėl techninių kadastrinių matavimų paklaidų, laikytini nepagrįstais ir neįrodytais.

23. Pažymėtina, kad ginčo malkinė ir medinė tvora yra naujai pastatyti statiniai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento duomenimis (ieÅ¡kinio priedas), atlikus patikrinimÄ buvo nustatyta, kad, kaip nurodė pats statytojas, prie jam priklausančio sodo pastato 2020 m. birželio mėnesį buvo pastatytas medinis karkasinis pagalbinio Å«kio pastatas (malkinė) ir 2020 m. vasarÄ pastatyta medinė aklina tvora. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakovai, statydami statinius, turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ir įvertinti savo žemės sklypo ribas, kad nepažeistų ieÅ¡kovų nuosavybės teisių į jiems priklausantį žemės sklypÄ .

Atsakovų nurodoma aplinkybė, kad jie nebuvo atlikę naujų kadastrinių matavimų, nežinojo tikslių žemės sklypo ribų ir įsivaizdavo, kad statinius stato savo žemės sklype, neatleidžia jų nuo pareigos prieš statant statinius pirmiausia įsitikinti, ar jie statomi savame žemės sklype. Be to, nustatytas faktas, kad šalių žemės sklypų riba nesikeitė, iš esmės patvirtina tai, kad atsakovai tikslia sklypų riba nesidomėjo nuo pat statinių statymo pradžios, statinius statė savo nuožiūra, atsižvelgdami tik į savo interesus.

Vielos tinklo tvora statytojo (atsakovo) teigimu pastatyta 2008–2010 metais. Atsakovai neginčija, kad Å¡i tvora taip pat yra atsakovams priklausančiame žemės sklype. Kadangi atsakovai nepateikė gretimo sklypo savininko sutikimo statyti Å¡iÄ tvorÄ , konstatuotina, kad Å¡is statinys taip pat pažeidžia ieÅ¡kovų teises.

24. LR statybos įstatymo 3 str. numato, kas turi teisę bÅ«ti statytoju ir kaip Å¡i teisė turi bÅ«ti įgyvendinama. Statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypÄ (teritorijÄ ), kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais LR įstatymų nustatytais pagrindais. Ä®statyme numatytų sÄ lygų tinkamas įvykdymas užtikrina bÅ«simų statybos darbų suderinimÄ su visais suinteresuotais asmenimis ir sudaro prielaidas statytojui įgyvendinant savo teises ateityje nepažeisti kitų asmenų teisių, nesukelti ginčų ir nepatirti nuostolių dėl kitų asmenų teisių pažeidimo, t. y.

įstatymo laikymasis, be kita ko, užtikrina teisinį apibrėžtumÄ . Å ie vieÅ¡osios teisės reikalavimai, be kita ko, yra skirti ir žemės savininko teisių ir teisėtų interesų apsaugai, kartu – statytojo lÅ«kesčių teisiniam apibrėžtumui užtikrinti. Å iuo atveju atsakovai savo statinius pasistatė kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, be jų sutikimo, todėl pažeidė ne tik savininkų teises, bet ir vieÅ¡osios teisės reikalavimus.

25. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas motyvavo, kad siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę CK 4.99 straipsnyje nustatytu pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems statiniams. Å is straipsnis reglamentuoja situacijÄ , kai savininko teisė yra pažeidžiama gretimo sklypo savininkui statant statinius savo sklype, tačiau nagrinėjamos bylos atveju, atsakovai statinius pastatė ne savo, bet kitam savininkui priklausančiame žemės sklype, todėl ieÅ¡kovai pažeistas teises gina CK 4.98 str. pagrindu, kai ieÅ¡kovų teisė pažeidžiama vien tuo, kad kitas asmuo jų žemės sklypo dalimi naudojasi be jokio teisinio pagrindo.

26. Kadangi atsakovai nenurodė ir įrodymais nepagrindė jokio kito teisinio pagrindo, suteikiančio jiems teisę statyti statinius kitam savininkui priklausančiame žemės sklype, todėl konstatuotina, kad jie neįrodė, jog jų elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė savininko teisių gynimÄ reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl ieÅ¡kinį dėl savininko teisių gynimo atmetė nepagrįstai.

Dėl to Å¡i sprendimo dalis panaikintina ir priimtinas naujas patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinantis sprendimas – atsakovai įpareigotini nugriauti malkinę, medinę ir vielinę tvoras, esančias ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Dėl servituto nustatymo 27. Servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ (CK 4.111 straipsnio 1 dalis).

Kaip savo praktikoje yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, servituto nustatymas gali būti grindžiamas būtinumu užtikrinti kitų asmenų skirtingas teises ir skirtingus teisėtus interesus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007). Taigi, sprendžiant dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra jo būtinumas. Konstatavus, kad servitutas yra būtinas, atsiranda pagrindas jį nustatyti.

28. IÅ¡ ieÅ¡kovų pateiktos situacijos schemos matyti, kad atsakovų sodo pastatas yra prie pat žemės sklypų ribos. Atsakovai reikalavimo dėl sodo pastato patraukimo toliau nuo žemės sklypo ribos byloje nereiÅ¡kia, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl, ieÅ¡kovų nuomone, neteisėtų atsakovų veiksmų rekonstruojant sodo pastatÄ . Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovų sodo pastato stogo kraÅ¡to riba patenka į ieÅ¡kovų žemės sklypo ribas, atsakovams nebelieka laisvo ploto stogo, lietaus latakų ir lietvamzdžių tinkamai priežiÅ«rai. IeÅ¡kovai Å¡io atsakovų argumento nepaneigė, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ir eksploatuoti sodo pastatÄ bÅ«tina nustatyti servitutÄ .

29. Apeliantai taip pat nesutinka su servituto nustatymu atramos sienai. Byloje kilo ginčas, ar Å¡i siena yra sodo pastato konstrukcinė dalis, ar atskiras statinys, skirtas sulaikyti virÅ¡utinės dalies žemės sluoksnio slinkimÄ Å¡laitiniame žemės sklype. Civilinis procesas grindžiamas ginčo Å¡alių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad bÅ«tent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms Å¡alims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovų pateiktu architekto G. S. 2021 m. vasario 26 d. tyrimų aktu, kuriame nurodyta, kad sodo pastatas statytas 1974 m. sklypo dalyje su dideliu nuolydžiu, todėl įrengtas rÅ«sys su monolitinio gelžbetonio siena, vientisos konstrukcijos su atramine sienele (vientiso armavimo). Jos funkcija – sulaikyti sklypo virÅ¡utinės dalies žemės sluoksnio slinkimÄ Å¡iame sklype. Dalis Å¡ios iÅ¡tisinės atraminės sienos tuo pačiu yra ir sodo pastato rÅ«sio vakarinė siena, dalis pietinės ir dalis Å¡iaurinės sienos.

Kadangi ieÅ¡kovai Å¡io tyrimo akto jokiais kitais objektyviais įrodymais (pvz., kito specialisto nuomone) nepaneigė, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog teismas pagrįstai rėmėsi Å¡iuo aktu ir sprendė, kad atraminė siena yra konstrukcinė sodo pastato dalis, kartu padedanti laikyti skirtingų altitudžių suformuotus pavirÅ¡ius ir Å¡laito slinkimÄ . Sutiktina su apeliantų argumentu, kad architektas neturėjo teisės pasisakyti dėl bÅ«tinybės nustatyti servitutÄ , tačiau, kaip matyti iÅ¡ sprendimo, teismas architekto iÅ¡vada rėmėsi spręsdamas dėl statinio konstrukcijų pobÅ«džio ir atraminės sienelės bÅ«klės, o iÅ¡vadÄ dėl servituto bÅ«tinumo atraminei sienelei prižiÅ«rėti padarė remdamasis įrodymų visetu.

Dėl to teisėjų kolegija pritaria teismo iÅ¡vadai, kad atraminė siena yra konstrukcinė sodo pastato dalis, jos bÅ«klė yra bloga ir reikalaujanti priežiÅ«ros, todėl, kaip ir sodo pastatui, jai prižiÅ«rėti ir remontuoti taip pat reikalinga nustatyti servitutÄ .

30. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju nėra kito tinkamo atsakovų nuosavybės teisės naudojimo bÅ«do kaip tik apriboti ieÅ¡kovų nuosavybės teisę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė servitutÄ atsakovų sodo pastato ir atraminės sienos remontui ir priežiÅ«rai. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta ir tai, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali bÅ«ti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai bÅ«tinos vieÅ¡pataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį.

VieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui negali bÅ«ti suteikiamos teisės, neatitinkančios Å¡ių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieÅ¡tarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikÅ¡tų nepagrįstÄ tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymÄ . Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties bÅ«tina įvertinti vieÅ¡pataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 18 punktas).

IÅ¡ atsakovų pateiktos servituto nustatymo schemos matyti, kad praÅ¡omo nustatyti servituto plotas apima ir tuos statinius, kuriuos apeliacinės instancijos teismas Å¡ia nutartimi įpareigojo atsakovus nugriauti, t. y. malkinę, medinę tvorÄ ir vielinę tvorÄ , todėl panaikinus sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys dėl nuosavybės teisės gynimo, keičiasi faktinė situacija, kuriÄ teismas privalo vertinti, iÅ¡ naujo nustatydamas servituto apimtį. Tam turėtų bÅ«ti paruoÅ¡ta nauja servituto schema, pagal kuriÄ teismas turėtų iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti objektyviai bÅ«tino ploto servitutÄ tik sodo pastato ir atraminės sienos priežiÅ«rai ir remontui.

31. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad teismas turi pareigÄ nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačiÄ kompensacijÄ , kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas už nustatytÄ servitutÄ priteisė iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovams 150 Eur vienkartinę kompensacijÄ . Apeliantai nurodo, kad teismas, priteisdamas tokio dydžio piniginę kompensacijÄ , nepagrįstai kainÄ nustatė pagal atsakovų pageidavimus, neatsižvelgdamas į rinkoje esančias nekilnojamojo turto vertes.

32. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, vadovavosi VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡o duomenimis, t. y. ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo vidutine rinkos verte, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nustatant kompensacijos dydį bÅ«tina įvertinti abiejų susijusių nekilnojamojo turto objektų savininkų interesus bei teisingai juos suderinti. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, 31 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktikÄ gali bÅ«ti vienas iÅ¡ kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, netaikė aukščiau nurodytų kasacinio teismo kriterijų, todėl iÅ¡ naujo spręsdamas klausimÄ dėl servituto apimties, turi spręsti klausimÄ ir dėl servituto atlygintinumo, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika.

Dėl bylos procesinės baigties 33. Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CK 4.98 straipsnį, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai neįrodė nuosavybės teisės pažeidimo, todėl nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nustatyti bylÄ nagrinėjusio teismo pažeidimai lėmė neteisėto procesinio sprendimo priėmimÄ , dėl to yra pagrindas teismo sprendimÄ panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

Konstatavus, kad bylÄ nagrinėjęs teismas neteisėtai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės gynimo, panaikinus skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , priimtinas naujas sprendimas – patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas tenkintinas, atsakovai įpareigotini nugriauti ginčo statinius. Kadangi teismas, neteisėtai atmetęs ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės gynimo, netinkamai sprendė dėl nustatomo servituto apimties ir atlygintinumo, todėl bylos dalis dėl Å¡io reikalavimų perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 34. Panaikinus skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir bylos dalį perdavus iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas paliktinas iÅ¡spręsti Å¡iam teismui. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimÄ panaikinti.

Priimti naujÄ sprendimÄ . Patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės gynimo tenkinti. Ä®pareigoti atsakovus R. Å . ir R. Å . per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti 3,02 m x 1,22 m dydžio, 1,97 m aukščio medinį karkasinį pagalbinio Å«kio pastatÄ (malkinę), 2,68 m ilgio, 2,10 m aukščio medinę aklinÄ tvorÄ bei 8,85 m ilgio, 1,53 m aukščio vielos tinklo tvorÄ , užfiksuotus 2020 m. lapkričio 18 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento raÅ¡te Nr. 2D-16845 ir 2020 m. spalio 30 d.

UAB „Inventora“ žemės sklypo ribos tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), situacijos schemoje, kaip užimančius ieÅ¡kovams A. G. ir J. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio 0,850 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, nepadarant žalos Å¡iam sklypui. Atsakovams R. Å . ir R. Å . neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytÄ dviejų mėnesių terminÄ , pripažinti ieÅ¡kovams A.

G. ir J. G. teisę savo jėgomis ar pasitelkiant trečiuosius asmenis, nugriauti sprendime nurodytus statinius, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų R. Š. ir R. Š.. Bylos dalį pagal priešieškinį dėl servituto nustatymo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Virginija Gudynienė Gintautas Koriaginas Edita Šliumpienė