2019-03-27 Nr. AB-7736-3-62-3-01163-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-271-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01163-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.2; 18.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. E. V. ir M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. E. V. ir M. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjos V. E. V. ir M. M. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi su skundu, kurį patikslino, į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamos: 1) panaikinti 2016 m. gegužės 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 8VĮ-555-( 14.8.2.) „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą neatkūrimo“; 2) panaikinti 2016 m. gegužės 16 d. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 8VĮ-557-(14.8.2.) „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą neatkūrimo“; 3) įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių nuosavybės teisių atkūrimą V. E. V. ir M. M. vardu vykdyti natūra, atkurti nuosavybės teises į M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turėtą ir valdytą 1 134 kv. m žemės sklypą, planuose pažymėtą 1 A/l m, esantį adresu: (duomenys neskelbtini); 4) atnaujinti praleistą terminą nuosavybės ir giminystės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti NŽT Kauno miesto skyriui, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, jeigu būtų nustatyta, kad terminas praleistas.

2. Pareiškėjos skunde nurodė, kad Kauno miesto valdybai 1991 m. gruodžio 13 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į M. J. (pareiškėjų senelio) išlikusį nekilnojamąjį turtą - medinį vieno aukšto gyvenamąjį namą su trimis priestatais, mansarda su pusrūsiu, keturis ūkinius pastatus ir 1 134 kv. m žemės sklypą, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat pateikė nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Kauno miesto valdyba 1994 m. rugsėjo 6 d. potvarkiu Nr. 1202-V „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (pastatus) atstatymo“ pareiškėjoms lygiomis dalimis atkūrė nuosavybės teises į jų senelio M. J. namų valdoje turėtus pastatus ir statinius, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Kauno miesto valdyba 1998 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 1169 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietėms M. M. ir V. E. V.“ taip pat nusprendė atkurti nuosavybės teises lygiomis dalimis į senelio M. J. turėtą gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), išskyrus natūra grąžintą 6 butą. Tačiau nuosavybės teisės nebuvo atkurtos į senelio valdytą namų valdos žemės sklypą.

3. Nurodė, kad namų valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), archyvinėje techninės apskaitos byloje buvo Kauno miesto vykdomojo komiteto (toliau – ir KMVK) miesto butų ūkio valdybos 1950 m. birželio 14 d. pažymėjimas, kuriame nurodyta, jog namų valdą valdė M. J., iš kurio 1949 m. birželio mėnesį namų valda buvo nacionalizuota aktu Nr. 63. Namų valdos teisinė registracija buvo atlikta 1950 m. rugsėjo 20 d. Pagrindinė inventorizacija atlikta 1948 m. rugpjūčio 7 d. Inventorizacijos metu buvo inventorizuotas gyvenamasis namas ir keturi ūkiniai pastatai bei žemės sklypas, kurio plotas 1 134 kv. m. Paskutinės inventorizacijos, atliktos 1988 m. gegužės 27 d., duomenimis, žemės sklypo plotas buvo nepasikeitęs (1 134 kv. m).

4. Pareiškėjos 2006 m. rugsėjo 29 d. pateikė NŽT Kauno apskrities archyve išlikusį 1932 m. gegužės 3 d. dokumentą „Žinios“, kurio 16 punkte buvo aiškiai nurodyta, kad M. J. turi „žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su neįrengtu 10 000 Lt vertės namu“. M. J. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje yra pateikti visi reikalingi dokumentai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, būtent: Kauno valstybinio archyvo 1993 m. spalio 26 d. pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad „Kauno apskrities mokesčių inspekcijos archyviniame fonde, 1942-1944 metų nekilnojamojo turto mokesčių byloje įrašytas J. M. turėjęs mokėti mokesčius už nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini); Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo paslaugų biuro 1991 m. lapkričio 8 d. raštas Nr. 1129, kuriame nurodyta, kad „Namų valdos, (duomenys neskelbtini) archyvinėje techninės apskaitos byloje yra KMVK miesto butų ūkio valdybos 1950 m. birželio 14 d. pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad namų valdą valdė J. M., iš kurio 1949 m. birželio 7 d. nacionalizavo, akto Nr. 63. Kadangi yra išlikę nuosavybės valdymo teisę į žemės sklypą patvirtinantys dokumentai, nėra jokio teisinio pagrindo papildomai kreiptis į teismą dėl šių juridinių faktų nustatymo. NŽT neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad minėtas žemės sklypas buvo nuosavybės teise valdomas pareiškėjų senelio. Pareiškėjų nuomone, joms nereikia pakartotinai teikti papildomo prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėta žemės sklypą. Net ir pateikus visus reikiamus teises į nuosavybę (žemės sklypą) turėtus patvirtinančius dokumentus, NŽT nepagrįstai atsisakė atkurti nuosavybės teises, o į pareiškėjų pateiktus išlikusius rašytinius įrodymus neatsižvelgė. Tokie NŽT priimti sprendimai ir veiksmai negali būti laikomi teisėtais. Aplinkybę, kad pareiškėjų senelis iki nacionalizacijos valdė nuosavybės teise minėtą žemės sklypą, patvirtina 2006 m. rugsėjo 29 d. Kauno apskrities archyvo pateiktas 1932 m. gegužės 3 d. išlikęs dokumentas „Žinios“. Tačiau atsakovas šio dokumento nevertino. Pareiškėjos nurodė, kad teismui nustačius, jog terminas šiam dokumentui pateikti yra praleistas, prašo šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios. Atsakovas nenurodė, kokius konkrečius dokumentus būtina pateikti papildomai.

5. Pareiškėjos nurodė, kad pagrįstai tikėjosi, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyks pagal pareiškėjų pateiktus prašymus. Dėl atsakovo NŽT veiksmų nebuvo įvertinti pareiškėjų teikiami nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, nebuvo atsižvelgta, kad nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą toje pačioje vietovėje jau yra atkurtos.

6. Atsakovas NŽT atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsiliepime nurodė, kad M. J. nuosavybė teisių į žemę atkūrimo byloje pateikti dokumentai, t. y. Kauno valstybinio archyvo 1993 m. spalio 26 d. archyvo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad „Kauno apskrities mokesčių inspekcijos archyviniame fonde, 1942-1944 metų nekilnojamojo turto mokesčių byloje įrašytas J. M. turėjęs mokėti mokesčius už nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini); Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo paslaugų biuro 1991 m. lapkričio 8 d. raštas Nr. 1129, kuriame nurodyta, kad „Namų valdos, (duomenys neskelbtini) archyvinėje techninės apskaitos byloje yra KMVK miesto butų ūkio valdybos 1950 m. birželio 14 d. pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad namų valdą valdė J. M., iš kurio 1949 m. birželio 7 d. nacionalizavo, akto Nr. 63; 2006 m. rugsėjo 29 d. Kauno apskrities archyvo pateiktas 1932 m. gegužės 3 d. išlikęs dokumentas „Žinios“, kuris nepatvirtino žemės valdymo iki nacionalizacijos fakto. Pareiškėjos 1932 m. gegužės 3 d. dokumentą „Žinios“ NŽT pateikė 2016 m. balandžio 20 d. teikdamos prašymą, tačiau nepateikė teismo sprendimo dėl papildomų dokumentų pateikimo termino atnaujinimo. Pareiškėjoms NŽT 2016 m. kovo 29 d. rašte Nr. 8SD-1811 -(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ buvo išaiškinta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra iki visuotinės nacionalizacijos t. y. iki 1940 m. liepos 22 d. turėti dokumentai. Taip pat pareiškėjos informuotos, kad nuosavybės teisę į žemę ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas baigėsi 2003 m. gruodžio 31 d. Piliečiai praleidę nustatytą terminą dokumentams pateikti, neteko teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, todėl remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsniu, pareiškėjoms buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo nepristatytiems dokumentams pateikti.

8. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad NŽT 2016 m. kovo 29 d. pateikta informacija yra pakartotinė. Pareiškėjos apie tai, kad turi kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo bei termino atnaujinimo naujų dokumentų pateikimui buvo informuotos siunčiant pareiškėjoms 2002 m. gegužės 14 d. Kauno apskrities viršininko administracijos 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 01-114 sudarytos komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodinėjantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste posėdžio protokolo išrašą, o taip pat 2004 m. birželio 11 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. 02- 343 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ bei 2007 m. kovo 14 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. SI- 2239-(1.10) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“, 2007 m. gegužės 8 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. SI -3630-(1.10) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“. Įvertinus visus archyvinėje byloje esančius dokumentus, NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas 2016 m. gegužės 16 d. priėmė įsakymą Nr. 8VĮ-555-(14.8.2.) „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą neatkūrimo“ V. E. V., o 2016 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. 8VĮ-557-(14.8.2.) „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą neatkūrimo“ – M. M..

9. Atsakovas dėl pareiškėjų prašymo atnaujinti praleistą terminą, jeigu bus pripažinta, kad jis praleistas, nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jos terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi apie papildomų dokumentų NŽT pateikimą jos buvo nuolat informuojamos.

II. 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad NŽT skundžiamais įsakymais atsisakė atkurti nuosavybės teises pareiškėjoms į M. J. (pareiškėjų senelio) išlikusį nekilnojamąjį turtą, t. y. 1 134 kv. m žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), pareiškėjoms iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikus nuosavybės teisę į žemę patvirtinančių dokumentų.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatytais terminais iki 2001 m. gruodžio 31 d. buvo pateikusios Kauno miesto valdybai prašymus atkurti nuosavybės teises į M. J. išlikusį nekilnojamąjį turtą, t. y. medinį vieno aukšto gyvenamąjį namą su trimis priestatais, mansarda su pusrūsiu, keturis ūkinius pastatus ir 1 134 kv. m žemės sklypą, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo pateikti nuosavybės teisę į pastatus ir giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai. Kauno miesto valdybos 1994 m. rugsėjo 6 d. potvarkiu Nr. 1202-V „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (pastatus) atstatymo“ pareiškėjoms lygiomis dalimis atkurtos nuosavybės teises į jų senelio M. J. namų valdoje turėtus pastatus ir statinius, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Kauno miesto valdybos 1998 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 1169 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietėms M. M. ir V. E. V.“ atkūrė pareiškėjoms nuosavybės teises lygiomis dalimis į senelio M. J. turėtą gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), išskyrus natūra grąžintą 6 butą. Nuosavybės teisės į žemę skundžiamais įsakymais nebuvo atkurtos.

13. Nuosavybės teisėms pagrįsti į žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), nepakako nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjų pateiktas Kauno valstybinio archyvo 1993 m. spalio 26 d. pažymėjimas, kuriame buvo nurodyta, kad Kauno apskrities mokesčių inspekcijos archyviniame fonde, 1942-1944 metų nekilnojamojo turto mokesčių byloje įrašytas J. M. turėjęs mokėti mokesčius už nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) ir Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo paslaugų biuro 1991 m. lapkričio 8 d. rašto Nr. 1129 duomenys apie namų valdos, (duomenys neskelbtini), archyvinėje techninės apskaitos byloje KMVK miesto butų ūkio valdybos 1950 m. birželio 14 d. pažymėjimą, kuriame nurodyta, jog namų valdą valdė J. M., iš kurio 1949 m. birželio 7 d. namų valda buvo nacionalizuota aktu Nr. 63 bei kiti pareiškėjų pateikti archyviniai dokumentai apie 1948 m. rugpjūčio 7 d. namų valdos inventorizaciją, kurioje nurodytas žemės sklypo plotas - 1 134 kv. m, duomenys apie namų valdos 1950 metų teisinę registraciją, nebuvo pakankami nuosavybės teisei į žemės sklypą pagrįsti, nes patvirtino faktus po žemės nacionalizacijos, įvykusios 1940 m. liepos 22 d.

14. Teismas, remdamasis Atkūrimo įstatymo nuostatomis, nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra galimas tik nustačius konkretų nekilnojamojo turto savininką, nuosavybės teise valdžiusį turtą jo nacionalizavimo momentu. Taigi nuosavybės teisė pagal šį įstatymą atkuriama asmeniui (taip pat jo teisių perėmėjams), kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas 1940 m. liepos 22 d. priėmus Liaudies Seimui žemės nacionalizavimo deklaraciją ir tai yra aplinkybė visiems žinoma ir neįrodinėtina. Todėl sprendžiant asmens teisę į nuosavybės atkūrimą būtina nustatyti, kas valdė turtą, ginčo atveju žemę, žemės nacionalizacijos, įvykusios 1940 m. liepos 22 d., metu.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjų pateikti archyviniai dokumentai nepatvirtino fakto, jog pareiškėjų senelis 1940 m. liepos 22 d. žemės nacionalizacijos metu valdė nuosavybės teise 1 134 kv. m žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi archyviniuose dokumentuose duomenys apie žemę buvo išlikę po 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos. Kauno apygardos archyvo 1994 m. gegužės 20 d. archyvo pažymėjime Nr. J-86 nurodyti 1947-1948 metų duomenys apie nekilnojamąjį turtą. Kauno valstybinio archyvo 1993 m. spalio 26 d. archyvo pažymėjime Nr. J-199 nurodyti 1942-1944 metų duomenys ir tai, jog duomenų apie pareiškėjų senelio turėtą iki 1940 metų nekilnojamąjį turtą nerasta. Nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės patvirtino, jog nebuvo dokumentų, patvirtinančių pareiškėjų senelio žemės valdymo fakto žemės nacionalizacijos metu, todėl nuosavybės teisės negalėjo būti atkurtos. Teismas sprendė, kad nenustačius žemės savininko nacionalizacijos metu, nuosavybės teisių atkūrimas nebuvo galimas, todėl atsakovas pagrįstai skundžiamais įsakymai neatkūrė pareiškėjoms nuosavybės teisių į 1 134 kv. m žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), pareiškėjoms iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikus nuosavybės teisę į žemę patvirtinančių dokumentų.

16. Teismas sprendė, kad skundžiami įsakymai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Pripažinus, kad skundžiami įsakymai priimti teisėtai ir pagrįstai, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjų skundo trečiame reikalavime nurodytus veiksmus.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjų NŽT 2016 m. balandžio 20 d pateiktas Kauno apskrities archyvo 2006 m. rugsėjo 29 d. išduotas 1932 m. gegužės 3 d. dokumentas „Žinios“, kurio 16 punkte, pareiškėjų teigimu, nurodyta, jog pareiškėjų senelis M. J. turėjo žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), su neįrengtu 10 000 Lt vertės namu, tačiau nurodytas dokumentas buvo pateiktas po Atkūrimo įstatyme nustatyto termino dokumentams pateikti. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjos praleido terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti.

18. Spręsdamas dėl pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą dokumentams pateikti, nes, pareiškėjų teigimu, jis praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas nurodė, kad atsakovas nuolat informavo pareiškėjas apie tai, jog jos turi kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo bei termino atnaujinimo naujų dokumentų pateikimui. Pareiškėjoms buvo išsiųstas Kauno apskrities viršininko administracijos 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 01-114 sudarytos komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodinėjantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste posėdžio protokolo išrašas, kuriame buvo nurodyta, jog komisija siūlo kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo.

Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus raštais: 2004 m. birželio 11 d. raštu Nr. 02- 343 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“; 2007 m. kovo 14 d. raštu Nr. SI- 2239-(1.10) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“; 2007 m. gegužės 8 d. raštu Nr. SI -3630-(1.10) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“, pareiškėjos buvo informuotos, kad trūksta dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę į žemę, taip pat apie tai, kad baigėsi dokumentų pateikimo terminas ir, kad galima kreiptis į teismą šį terminą atnaujinti.

Iš pareiškėjų daugkartinių prašymų ir raštų atsakovui matyti, kad pareiškėjos nesutiko su atsakovo pozicija, jog trūksta nuosavybės teisę į senelio valdytą žemę patvirtinančių įrodymų, todėl akivaizdžiai dėl subjektyvių priežasčių nesikreipė į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ar termino atnaujinimo pateikti Kauno apskrities archyvo 2006 m. rugsėjo 29 d. išduotam 1932 m. gegužės 3 d. dokumentui „Žinios“. Pareiškėjos nebuvo apdairios ir rūpestingos tik 2016 m. balandžio 20 d. pateikdamos NŽT Kauno apskrities archyvo 2006 m. rugsėjo 29 d. išduotą 1932 m. gegužės 3 d. dokumentą „Žinios“, kuris, pareiškėjų teigimu, patvirtino pareiškėjų senelio M.

J. turėto žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), valdymo nuosavybės teise faktą. Pareiškėjos dar 2006 m. gavusios 1932 m. gegužės 3 d. dokumentą „Žinios“ ir 2004 ir 2007 metų laikotarpiu atsakovo informuotos apie trūkstamus dokumentus nuosavybės teisei pagrįsti ir praleistą terminą tokiems dokumentams pateikti, pernelyg ilgai delsė, ir tik 2016 m. birželio 23 d. kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo nuosavybės teisę patvirtinančiam dokumentui pateikti.

19. Teismo vertinimu, pareiškėjos terminą nuosavybės teisę patvirtinančiam dokumentui pateikti praleido ne dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, bet dėl subjektyvių priežasčių, nesutikdamos su atsakovo pozicija, kad trūksta nuosavybės teisę į senelio valdytą žemę patvirtinančių dokumentų. Terminas dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti viršijo dešimties metų laikotarpį, teismo vertinimu, toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti subjektines teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai. Todėl nagrinėjamojoje byloje nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo atnaujinti šį terminą, nes nenustatyta svarbių ir objektyvių termino praleidimo priežasčių.

III. 20. Pareiškėjos pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

21. Pareiškėjos nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neišsamiai išnagrinėjo bylą, nepasisakė dėl daugelio pareiškėjų argumentų, savaip interpretavo byloje esančius įrodymus, nepagrįstai laikė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjos pateikė visus dokumentus nuosavybės teisėms atkurti.

22. Pareiškėjos apeliacinį skundą grindžia analogiškais argumentais, išdėstytais pirmosios instancijos teismui pateiktuose skunduose ir prašo jų skundą tenkinti.

23. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą, išsamiai išnagrinėjo ir įsigilino į bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai nustatė, jog pareiškėjų pateikti archyviniai duomenys nepatvirtina fakto, kad jų senelis 1940 m. liepos 22 d. žemės nacionalizacijos metu nuosavybės teise valdė 1 134 kv. m žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi archyviniuose dokumentuose duomenys apie žemę buvo išlikę po 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos. Taigi nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės patvirtina, kad nebuvo dokumentų, patvirtinančių pareiškėjų senelio žemės valdymo fakto žemės nacionalizacijos metu, todėl nuosavybės teisės negalėjo būti atkurtos. Akcentuoja, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra galimas tik nustačius konkretų nekilnojamojo turto savininką, todėl nenustačius žemės savininko nacionalizacijos metu, nuosavybės teisių atkūrimas nebuvo galimas. NŽT pagrįstai skundžiamais įsakymais neatkūrė pareiškėjoms nuosavybės teisių į 1 134 kv. m žemės sklypą. Teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos terminą nuosavybės teisę patvirtinančiam dokumentui pateikti praleido ne dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, bet dėl subjektyvių priežasčių, todėl pagrįstai jo neatnaujino ir pareiškėjų skundą atmetė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. įsakymų Nr. 8VĮ-555-(14.8.2.) ir Nr. 8VĮ-557-(14.8.2.), kuriais atsisakyta pareiškėjoms atkurti nuosavybės teises į M. J. nuosavybės teisėmis valdytą 1 134 kv. m žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), pareiškėjoms nepateikus žemės valdymo nuosavybės teise fakto patvirtinančių dokumentų, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjos taip pat prašo atkurti nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą, ir atnaujinti terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti, jeigu bus nustatyta, kad jis praleistas.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą sutinka su teismo sprendimo išvadomis, todėl jų nekartoja ir nekeičia, o tik atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, papildo ir tikslina pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas.

27. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nuosavybės teisių atkūrimui yra reikšmingas nuosavybės teisių valdymo faktas, tai yra duomenys patvirtinantys, kad konkretus asmuo nuosavybės teise valdė žemės sklypą iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos.

28. Pareiškėjos M. J. žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), valdymo faktą nuosavybės teisę grindžia Kauno apskrities archyvo 2006 m. rugsėjo 29 d. išduotu 1932 m. gegužės 3 d. dokumentu „Žinios“ 16 punktu. Šiame punkte, sprendžiant, kad dokumento pabaigoje nurodytas M. J. parašas, M. J. deklaravo, kad jis (duomenys neskelbtini), turi užpirktą sklypą (I tomas, b. l. 36-37).

29. Užpirkimo sutartis yra preliminarus susitarimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties. Preliminarus susitarimas dėl pirkimo-pardavimo gali būti prilyginamas pirkimo-pardavimo sutarčiai, jeigu tokioje sutartyje buvo sutarties šalių susitarimas dėl sutarties dalyko ir kainos. Tokia sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta. Todėl pateiktas dokumentas, nesant žemės sklypo pirkimo-pradavimo sutarties ar kitų dokumentų, patvirtinančių žemės sklypo įsigijimą, negali būti pripažintas savaime nuosavybę patvirtinančiu dokumentu.

30. Nesant dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę, negali būti nagrinėjamas ir prašymas atnaujinti terminą tokiam dokumentui pateikti, nes teismo sprendimas negali būti savitikslis, o turi būti tikslingas ir taikomas konkrečiam faktui, kaip šio ginčo atveju, konkrečiam dokumentui pateikti. Todėl pirmosios instancijos tesimo sprendimo išvados šioje apimtyje tikslinamos.

31. Šis teismo sprendimas neriboja pareiškėjo teisės Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis dėl fakto turinčio juridinę reikšmę nustatymo, teikiant prašymą ir dėl termino atnaujinimo pateikti dokumentus, patvirtinančius M. J. nuosavybės teisę valdytą žemės sklypą. (Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-110/2015).

32. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų skundą, iš esmės bylą išsprendė teisingai, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų V. E. V. ir M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Rytis Krasauskas