cc72dfd9-dd85-4209-8ba4-2e0fe1767709 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-258-290/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55527-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio KiÅ¡kio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimo Å virino,sekretoriaujant I. V.,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistajam G. V., jo gynėjai advokatei R. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje, apeliacine tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G.

V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nubaustas – 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡tu.Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 (keturiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡tas, bausmę atliekant areÅ¡tinėje.Bausmės pradžia skaičiuotina nuo G.

V. sulaikymo dienos.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto ,,a“ papunkčiu, BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į G. V. bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikotarpis, prabÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. spalio 26 d., tai yra 1 (viena) para.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise ir uždrausta G.

V. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, G. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota G. K. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertė 1430 (tÅ«kstantis keturi Å¡imtai trisdeÅ¡imt) eurų, Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ kaltinamojo G.

V..Ikiteisminio tyrimo metu G. V. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo pradžios palikta nepakeista. Daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris buvo perduotas saugoti jo savininkei G. K., paliktas G. K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : G. V. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, už tai, kad jis 2017 m. spalio 25 d. apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatytas 2,62 promilių alkoholio kraujyje.Apeliaciniu skundu nuteistasis G.

V. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę panaikinant paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus.Skunde apeliantas nurodė, jog teismas BK 68 straipsnį pritaikė neteisingai, nes teisė vairuoti jam jau atimta dar 2013 metais ir jis iki Å¡iol jos nėra įgijęs. Skunde pažymima, jog teisė vairuoti jam yra gyvybiÅ¡kai reikalinga, nes tai yra jo pragyvenimo Å¡altinis, kad prarasdamas Å¡iÄ teisę, jis taip pat praranda galimybę dirbti, laisvai judėti, nes yra neįgalus.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje G.

V. ir jo gynėja palaikė apeliacinį skundÄ ir prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo G. V. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu. Å iuo atveju apeliaciniu skundu nėra ginčijama kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami.

Nuteistasis nesutinka tik su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone, praÅ¡ydamas jos apskritai neskirti, tačiau įvertinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės rūšį ir dydį, tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ nėra teisinio pagrindo. Pažymima ir tai, kad aukščiau aptarto teisinio reguliavimo plotmėje, akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamÄ nuosprendį patikrina tik apeliacinio skundo argumentų ribose, tokiu bÅ«du Å¡alutiniai praÅ¡ymai, pateikti apeliacinės instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu yra nenagrinėjami.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi asmeniui padariusiam nusikalstamÄ veikÄ kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 681, 682, 72, 722 ir 723 straipsniais, gali bÅ«ti skiriamos viena ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų nurodytuose BK straipsniuose. BK 67 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad šiai baudžiamojo poveikio priemonei yra būdinga tai, jog:

1) uždraudžiama tik naudotis specialia teise;

2) tik draudžiama tam tikrÄ laikÄ ja naudotis;

3) pasibaigus baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui, kuriam buvo uždrausta naudotis specialia teise, jos turėtojas Å¡iÄ teisę atgauna automatiÅ¡kai (t. y. nereikia iÅ¡ naujo gauti leidimo, licencijos, laikyti pakartotinių egzaminų ir pan.). Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas apskirtai neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, kadangi 2013 m. rugsėjo 12 d. po padaryto administracinio teisės pažeidimo Å¡i specialioji teisė iÅ¡ G. V. buvo atimta (b. t.

52) ir byloje nėra duomenų apie tai, kad Å¡iÄ specialiÄ jÄ teisę apeliantas bÅ«tų gavęs iÅ¡ naujo, tokiu bÅ«du Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas pritaikydamas BK 68 straipsnio nuostatas uždraudė apeliantui įgyti teisę vairuoti transporto priemones trejus metus. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį apeliacinio skundo kontekste, daro iÅ¡vadÄ , kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise G. V. paskirta pagrįstai, atsižvelgiant į nuteistÄ jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ ir padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri yra susijusi su kelių eismo saugumu.

Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pažymima, kad nuteistasis, jau 2013 m. rugsėjo 12 d. parardo teisę vairuoti transporto priemones, kadangi vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus. Kaip matyti apeliantas 2015 m. balandžio 29 d., 2015 m. rugpjūčio 10 d., 2016 m. kovo 11 d., 2016 m. gruodžio 10 d., 2017 m. gegužės 29 d. buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimÄ esant neblaiviam (b. l. 61-67), o skundžiamame nuosprendyje inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ G. V. padarė taip pat bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas užsiimant darbine veikla, teismo vertinimu, nėra iÅ¡skirtinės ir neabejotinai suponuojančios į apelianto teisinės padėties Å¡velninimÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimo bÅ«tinumas egzistavo ir veikos padarymo metu, todėl, nuteistasis turėjo įvertinti, kokias neigiamas pasekmes jam sukels nusikalstamos veikos darymas. Be to, akivaizdu, kad G. V. yra linkęs elgtis prieÅ¡ingai teisei bei nesilaikyti visuomenėje priimtų moralės ir elgesio normų, pasikartojantis, prieÅ¡ingas teisei elgesys, tik atskleidžia nuteistojo nihilistines nuostatas prieÅ¡ galiojančius įstatymus.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra nusikalstamos veikos rezultatas, kuris nėra neproporcingai griežtas padarytos nusikalstamos veikos kontekste. Pažymėtina, kad pritaikius baudžiamojo poveikio priemonę yra siekiama tų pačių tikslų kaip ir skiriant bausmę, o pagal BK 41 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, kurie numato, jog teismo skiriamos bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti nusikalstamas veikas, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, pakankamai adekvačiai paveiks nuteistÄ jį G.

V. ir sulaikys jį nuo pakartotinių teisės pažeidimų. Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, aukÅ¡tesnės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė: atmesti nuteistojo G. V. skundÄ . Teisėjai:                                                                                                               Algirdas Jaliniauskas                                                                                                                              Jurgis KiÅ¡kis                                                                                                                                                                                                                                                         Rimas Å virinas