Legislator Case Law & Legislation
cc72ba29-d206-415f-af5c-16ec1ad5ce41 AI generated

cc72ba29-d206-415f-af5c-16ec1ad5ce41 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number cc72ba29-d206-415f-af5c-16ec1ad5ce41
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

V. R., O. G., V. B., S. P., A. N., V. S., S. M., P. G. buvo kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe, atlikdami tam tikras užduotis ir turėję skirtingus vaidmenis, susitarė daryti ir padarė sunkų nusikaltimÄ , tai yra V. R., bÅ«damas pirmasis organizuotos grupės lyderis ir vadovas, faktinis į nusikalstamos veikos padarymÄ Ä¯trauktų juridinių asmenų steigėjas bei savininkas, su O. G., antrÄ ja organizuotos grupės lydere ir vadove, veikdami su R. M. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio 1 dalies pagrindu), vadovavusia UAB „Ū. b. i. g.

Legislator headnote

AI generated

cc72ba29-d206-415f-af5c-16ec1ad5ce41 · Lietuvos apeliacinis teismas: N. iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-22-579/2023

Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00661-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.7.2.1; 2.1.14; 2.3.2.2.13; 2.4.6.1 (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Vitalijos Norkūnaitės, Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

išteisintiesiems V. B., O. G., A. N.,

gynėjams advokatams Edgarui Staniukaičiui, Gintarui Černiauskui, Gintarei Olšauskaitei, Mindaugui Barkauskui, Mindaugui Dūdai, Danutei Kisinienei, Mindaugui Vagoniui, Augustinui Vaičiūnui,

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. G. atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,

civilinės ieškovės UAB „E.“ atstovui advokatui Deiviui Valiuliui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės V. P., nukentėjusiosios V. G. atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus, civilinio ieÅ¡kovo UAB „E.“ atstovo advokato Deivio Valiulio apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. N. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

O. G. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. R. (V. R.) išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. B. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. P. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. S. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. M. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

P. G. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. G. ir civilinės ieškovės UAB „E.“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Išteisintajam A. N. iš valstybės priteista 20 210 Eur atlyginti patirtoms proceso išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. V. R., O. G., V. B., S. P., A. N., V. S., S. M., P. G. buvo kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe, atlikdami tam tikras užduotis ir turėję skirtingus vaidmenis, susitarė daryti ir padarė sunkų nusikaltimÄ , tai yra V. R., bÅ«damas pirmasis organizuotos grupės lyderis ir vadovas, faktinis į nusikalstamos veikos padarymÄ Ä¯trauktų juridinių asmenų steigėjas bei savininkas, su O. G., antrÄ ja organizuotos grupės lydere ir vadove, veikdami su R. M. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio 1 dalies pagrindu), vadovavusia UAB „Ū. b. i. g.

“ ir faktiÅ¡kai organizavusia į nusikalstamÄ veiklÄ Ä¯trauktų įmonių veiklÄ , O. G. nurodymu rengusia nusikalstamų veikų bei jas maskuojančių priemonių planus, duodant tiesioginius nurodymus kitiems organizuotos grupės nariams, V. B., vadovavusia UAB ,,A. i. v. p. “ ir organizavusia į nusikalstamÄ veiklÄ Ä¯trauktų įmonių apskaitos tvarkymÄ taip, kad kontroliuojančioms institucijoms nekiltų įtarimų dėl galimai vykdomos neteisėtos veiklos, ir faktiÅ¡kai valdžiusia Å¡ių įmonių finansinius srautus, S. P., vadovavusia UAB ,,F. p. “ ir buvusia UAB „Ū. b. i. g.

“ iždo vadybininke-finansų analitike, vykdžiusia su Å¡ių įmonių vaidmeniu nusikalstamose veikose susijusias O. G. bei kitų organizuotos grupės narių duodamas užduotis ir pavedimus, A. N., vadovavusiu UAB „N. p. “ ir buvusiu atsakingu už Å¡ios bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , taip pat su atsakingais AB X bankas darbuotojais: V. S. – AB X bankas Verslo bankininkystės tarnybos vadovu bei paskolų komiteto pirmininku, S. M. – AB X bankas Å iaulių filialo direktore ir P. G.

– AB X bankas Iždo departamento direktoriumi, atlikusiais veiksmus, bÅ«tinus paskolai UAB „N. p. “ suteikti ir vėliau tos pačios paskolos piniginėms lėšoms panaudoti, žinant, kad tokiu nusikalstamu bÅ«du bus padengtos V. R., O. G. bei UAB „F. p. “ turtinės prievolės AB X bankas UAB „N. p. “ turtu, parengė ir kartu su kitais organizuotos grupės nariais įgyvendino nusikalstamos veikos planÄ , kaip UAB „N. p. “ turtu neatlygintinai ir neteisėtai – veikiant prieÅ¡ingai UAB „N. p. “ interesams, padengti V.

R. ir O. G. turtines prievoles AB X bankas pagal vertybinių popierių atpirkimo (REPO) sutartis, pagal kurias AB X bankas buvo perleistos AB Y bankas akcijos su prievole jas atpirkti, sudarytas 2007 m. gruodžio 18 d. tarp O. G. ir AB X bankas, Nr. 071218-4 (vertybinių popierių skaičius 1 726 900, sandorio suma 1 502 403 Eur), ir 2008 m. kovo 17 d. tarp Z. R. ir AB X bankas, Nr. 080317-2 (vertybinių popierių skaičius 3 489 400, sandorio suma 3 280 036 Eur, Z. R. 2010 m. balandžio 24 d. mirus, jos įsipareigojimus perėmė V.

R.), ir tokiu pačiu bÅ«du panaikinti jų pačių tiesiogiai kontroliuojamos UAB „F. p. “ analogiÅ¡kÄ turtinę prievolę AB X bankas, susidariusiÄ iÅ¡ 2008 m. gruodžio 31 d. sutarties, pagal kuriÄ UAB „F. p. “ buvo perkelta UAB FMÄ® „F. “ skola, susidariusi 2007 m. gruodžio 18 d. Vertybinių popierių atpirkimo be nuosavybės perdavimo sutarties Nr. 071218-6 (vertybinių popierių skaičius 3 477 500, sandorio suma 3 025 425 Eur) pagrindu, taip pat O. G. dukters J. G. bei UAB „Ū. b. i. g.

“ naudai perleisti didelės vertės UAB „N. p. “ turtÄ . Realizuojant šį planÄ :

1.1. 2012 metais (tikslesnė data ir vieta tyrimo metu nenustatytos) R. M. ir V. B. O. G. nurodymu parengus UAB „N. p. “ akcininkų susirinkimų protokolus, dokumentus dėl kredito gavimo bei hipotekos sandorių sudarymo, UAB „Ū. b. i. g. “ teisininkei A. M. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas) Kauno mieste vykdant R. M. nurodymus ir pagal jos pateiktus duomenis parengus tariamai Kauno mieste bei Neringoje suorganizuotų formalių UAB „N. p. “ 2012 m. spalio 10 d. ir 2012 m. lapkričio 22 d. visuotinių akcininkų susirinkimų, kurių metu akcininkai tariamai priėmė sprendimÄ UAB „N. p. “ kreiptis į AB X bankas su praÅ¡ymu iÅ¡duoti iki 30 000 000 Lt (8 688 600,56 Eur) paskolÄ nekilnojamajam ir finansiniam turtui įsigyti, prievolėms užtikrinti įkeičiant UAB „N. p. “ priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , protokolus ir perdavus akcininkams ir akcininkų atstovams juos pasiraÅ¡yti, parengus paskolos gavimui bei paskesniam turto įkeitimui reikalingus dokumentus, AB X bankas Å iaulių filialo Kreditavimo skyriaus virÅ¡ininkei E. P. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas) filialo direktorės S. M. nurodymu pagal V.

B. parengtus kreditingumo vertinimo dokumentus Å iaulių mieste 2012 m. birželio 30 d. atlikus UAB „N. p. “ finansinės bÅ«klės vertinimÄ , kurį patvirtino pati S. M., nors jis faktiÅ¡kai neatitiko tikrosios įmonės bÅ«klės, ir suderinus su R. M. reikalingų kredito sutartims bei turto įkeitimui AB X bankas pateiktinų dokumentų projektus, V. S. Å iauliuose 2012 m. spalio 16 d. AB X bankas paskolų komiteto posėdžio metu pritarus Å iaulių filialo direktorės S. M. sprendimui dėl 26 000 000 Lt (7 530 120,48 Eur) kredito iÅ¡davimo UAB „N. p. “ ir įtikinus kitus paskolų komiteto narius pritarti Å¡iam sprendimui, žinant, kad UAB „N. p. “ finansinė bÅ«klė tuo metu buvo nepatenkinama, S. M.

Šiaulių mieste, o UAB „N. p. “ direktoriui A. N. Klaipėdos mieste pasirašius paskolos dokumentus, 2012 m. spalio 19 d. Kredito sutartimi Nr. KS-2012-037-00, 2012 m. gruodžio 12 d. Susitarimu Nr. 1 ir 2012 m. gruodžio 12 d. Kredito sutartimi Nr. KS-2012-044-00 buvo įformintas iš viso 26 000 000 Lt (7 530 120,48 Eur) dydžio kredito suteikimas UAB „N. p. “, jo paskirtį nurodant „Finansinio turto ir nekilnojamo turto įsigijimui“, nors faktiškai kreditas buvo skirtas O. G., V. R. bei UAB „F. p. “ AB X bankas valdomoms AB Y bankas akcijoms atpirkti.

1.2. R. M., vykdžiusiai O. G. nurodymus, pavedus A. M., veikusiai pagal iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , įforminti UAB „N. p. “ priklausiusio nekilnojamojo turto įkeitimÄ sutartine hipoteka AB X bankas, o Å¡iai tai atlikus Kauno mieste, anksčiau nurodyto kredito grÄ Å¾inimui užtikrinti buvo įkeistas: pirminiu įkeitimu 2012 m. spalio 19 d. UAB „N. p. “ priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendros 25 670 000 Lt (7 434 545,88 Eur) hipotekos objektų vertės; 2012 m. spalio 26 d. – žemės nuomos teisė į žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1 000 Lt (289,62 Eur) įkeitimo objekto vertės; antriniu įkeitimu 2012 m. gruodžio 13 d. įkeistas turtas, esantis adresais (duomenys neskelbtini), bendros 15 849 600 Lt (4 590 361,46 Eur) hipotekos objektų vertės, turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 1 310 000 Lt (379 402,22 Eur) bendros hipotekos objektų vertės, ir 2012 m. gruodžio 18 d. žemės nuomos teisė į žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1 000 Lt (289,62 Eur) bendros įkeitimo objekto vertės.

1.3. Tuo pačiu metu, O. G. nurodžius A. N. UAB „N. p. “ vardu sudaryti UAB ,,T. “ akcijų pirkimo sutartį, o R. M. organizuoti tam reikalingų dokumentų parengimÄ , Sigitai P. R. M. nurodymu ir pagal Å¡ios pateikiamus duomenis parengus ir Kauno mieste pasiraÅ¡ius 2012 m. spalio 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir perdavus jÄ pasiraÅ¡yti A. N., kuris jÄ pasirašė Neringoje, UAB „N. p. “ iÅ¡ UAB „F. p. “ įsigijo 9 604 636 vnt. arba 19,6013 proc. UAB „T. “ akcijų už bendrÄ 10 710 000 Lt (3 101 830,40 Eur) sumÄ , organizuotos grupės nariams žinant, kad UAB „T. “ jau tuo metu faktiÅ¡kai buvo nemoki, bendrovės veiklos rezultatas buvo daugiau nei 1 000 000 Lt (289 620,02 Eur) nuostolių (2015 m. kovo 5 d. jai buvo iÅ¡kelta bankroto byla), o jos akcijų vertė nebuvo užtikrinta jokiu turtu, t. y. jos faktiÅ¡kai buvo bevertės.

1.4. O. G. nurodžius V. B. organizuoti 10 710 000 Lt (3 101 830,40 Eur) pervedimÄ iÅ¡ UAB „N. p. “ sÄ skaitos į UAB ,,F. p. “ banko sÄ skaitÄ , V. B. pavedus S. P. atlikti Å¡iÄ finansinę operacijÄ , o pastarajai 2012 m. spalio 19 d. atlikus Å¡ios sumos pervedimÄ iÅ¡ UAB „N. p. “ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB X bankas į UAB ,,F. p. “ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB X bankas, Å¡i suma, vykdant O. G. susitarimÄ su V. S., P. G. ir S. M., organizuotos grupės nariams žinant, kad faktiÅ¡kai UAB ,,F. p. “ turtinė prievolė yra neteisėtai ir neatlygintinai dengiama kito su ja nesusijusio juridinio asmens turtu, P. G. atlikus finansinius atpirkimo sandorio apskaičiavimus ir teikiant R. M. informacijÄ apie sandorio vykdymo eigÄ , tai žinant ir tam pritariant S. M. bei V. S., 2012 m. spalio 19 d. buvo perkelta į UAB „F. p. “ atpirkimo sandorių sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir ja padengtas 3 025 425 Eur dydžio UAB „F. p. “ įsiskolinimas AB X bankas, susidaręs pagal anksčiau nurodytÄ 2007 m. gruodžio 18 d. Vertybinių popierių (AB Y banko akcijų) atpirkimo be nuosavybės perdavimo sutartį Nr. 071218-6 ir 2008 m. gruodžio 31 d. skolos perkėlimo sutartį, taip neteisėtai užbaigiant vertybinių popierių atpirkimo sandorį.

1.5. O. G. nurodžius A. N. UAB „N. p. “ vardu sudaryti UAB ,,D. a. “ akcijų pirkimo sutartį, o R. M. parengti ir UAB „Ū. b. i. g. “ vardu pasiraÅ¡yti tam bÅ«tinus dokumentus, A. M. R. M. nurodymu ir pagal Å¡ios pateikiamus duomenis Kauno mieste parengus 2012 m. spalio 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, R. M. jÄ Kauno mieste pasiraÅ¡ius ir perdavus pasiraÅ¡yti A. N., kuris jÄ pasirašė Neringoje, UAB „N. p. “ iÅ¡ UAB „Ū. b. i. g. “ įsigijo 200 000 vnt. arba 10,72 proc. UAB „D. a. “ akcijų už bendrÄ 9 000 000 Lt (2 606 580,17 Eur) sumÄ , organizuotos grupės nariams žinant, kad jau tuo metu pradelsti UAB ,,D. a. “ įsipareigojimai sudarė apie 65 000 000 Lt (apie 19 000 000 Eur) ir buvo didesni negu pusė bendrovės apskaitoje užregistruoto turto vertės (apie 80 000 000 Lt (apie 23 000 000 Eur)), taigi UAB ,,D. a. “ buvo nemoki (2014 m. kovo 10 d. bendrovei iÅ¡kelta bankroto byla), o jos akcijų vertė neužtikrinta bendrovės turtu, t. y. jos faktiÅ¡kai buvo bevertės.

1.6. Tęsdama nusikalstamo sumanymo įgyvendinimÄ , O. G. nurodė V. B. organizuoti 9 000 000 Lt (2 606 580,17 Eur) pervedimÄ iÅ¡ UAB „N. p. “ sÄ skaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) AB X bankas į UAB „Ū. b. i. g. “ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB X bankas ir minėtÄ sumÄ paskirstyti taip:

1.6.1. 3 400 000 Lt (984 708,06 Eur) pervesti į V. R. banko sÄ skaitÄ ;

1.6.2. 2 403 000 Lt (695 956, 90 Eur) pervesti į UAB „E.“ sÄ skaitÄ , iÅ¡ jos – į savo dukters J. G. banko sÄ skaitÄ ;

1.6.3. likusiÄ 2 200 000 Lt (637 164,04 Eur) sumÄ palikti UAB „Ū. b. i. g. “ sÄ skaitoje ir naudoti dengiant Å¡ios bendrovės sutartinius ir kitokius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

1.7. Vykdant šį O. G. nurodymÄ , V. B. pavedus S. P. atlikti Å¡ias finansines operacijas, o pastarajai 2012 m. gruodžio 18 d. iÅ¡ UAB „N. p. “ sÄ skaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) AB X bankas pervedus nurodytÄ sumÄ Ä¯ UAB „Ū. b. i. g. “ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB X bankas ir tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos pervedus 3 400 000 Lt (984 708,06 Eur) į V. R. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB X bankas, organizuotos grupės nariams žinant, kad faktiÅ¡kai V. R. turtinė prievolė yra neteisėtai ir neatlygintinai dengiama su ja nesusijusio juridinio asmens turtu, P. G. atlikus finansinius atpirkimo sandorio apskaičiavimus ir teikiant R. M. informacijÄ apie sandorio vykdymo eigÄ , tai žinant ir tam pritariant S. M. ir V. S., Å¡i suma 2012 m. gruodžio 18 d. buvo perkelta į V. R. atpirkimo sandorio sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir ja padengtas 980 311,69 Eur V. R. įsiskolinimas su palÅ«kanomis AB X bankas pagal anksčiau nurodytÄ 2008 m. kovo 17 d. vertybinių popierių (AB Y bankas akcijų) atpirkimo be nuosavybės perdavimo sutartį Nr. 080317-2, taip neteisėtai užbaigiant vertybinių popierių atpirkimo sandorį.

1.8. S. P. toliau vykdant O. G. ir V. B. nurodymus, 2012 m. gruodžio 18 d. atlikus 2 403 000 Lt (695 956, 90 Eur) pervedimÄ iÅ¡ UAB „Ū. b. i. g. “ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB X bankas į UAB „E.“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB X bankas ir tÄ pačiÄ dienÄ 2 400 000 Lt (695 088,04 Eur) iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos pervedus į J. G. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB X bankas, iÅ¡ pastarosios sÄ skaitos buvo pervesta 2 050 000 Lt (593 721,04 Eur) į O. G. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB X bankas, po to Å¡i suma, vykdant O. G. susitarimÄ su V. S., P. G. ir S. M., organizuotos grupės nariams žinant, kad faktiÅ¡kai O. G. turtinė prievolė yra neteisėtai ir neatlygintinai dengiama su ja nesusijusio juridinio asmens turtu, P. G. atlikus finansinius atpirkimo sandorio apskaičiavimus ir teikiant R. M. informacijÄ apie sandorio vykdymo eigÄ , tai žinant ir pritariant S. M. bei V. S., 2012 m. gruodžio 18 d. buvo perkelta į O. G. atpirkimo sandorio sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir ja iÅ¡ dalies padengtas 692 483,07 Eur dydžio O. G. įsiskolinimas su palÅ«kanomis AB X bankas pagal anksčiau nurodytÄ 2007 m. gruodžio 18 d. Vertybinių popierių (AB Y bankas akcijų) atpirkimo be nuosavybės perdavimo sutartį Nr. 071218-4, taip neteisėtai užbaigiant vertybinių popierių atpirkimo sandorį.

1.9. 2 200 000 Lt (637 164,04 Eur) suma organizuotos grupės narių buvo palikta UAB „Ū. b. i. g. “ sÄ skaitoje ir naudota dengiant Å¡ios bendrovės sutartinius ir kitokius įsipareigojimus tretiesiems asmenims, 353 000 Lt (102 576,99 Eur) liko J. G. sÄ skaitoje.

1.10. Dėl O. G. V. R. pavedimu suorganizuoto ir realizuoto nusikalstamo plano įgyvendinimo UAB „N. p. “, neturėdama jokios galimybės grÄ Å¾inti AB X bankas suteiktÄ 26 000 000 Lt (7 530 120,50 Eur) paskolÄ , 2014 m. balandžio 17 d. kreditorių susirinkime patvirtino 19 575 034,94 Lt (5 669 321,98 Eur) finansinių reikalavimų sumÄ , iÅ¡ jų 19 545 629,29 Lt (5 660 805,52 Eur) arba 99,85 proc. priklausė AB X bankas, ir priėmė sprendimÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ ne teismo tvarka.

1.11. 2014 m. balandžio 8 d. UAB „N. p. “ pardavė dalį turto už 7 000 000 Lt (2 027 340,13 Eur) su AB X bankas susijusiai UAB „S. “, kuri atsiskaitė perimdama 7 176 737,71 Lt (2 078 526,91 Eur) dydžio įsiskolinimÄ AB X bankas pagal 2012 m. gruodžio 12 d. kredito sutartį, o likęs UAB „N. p. “ turtas buvo parduotas 2014 m. liepos 18 d. varžytynėse taip pat su AB X bankas susijusiai UAB „S. “ už 17 450 000 Lt (5 053 869,32 Eur), kuriais buvo padengtas jos kreditinis įsiskolinimas AB X bankas pagal 2012 m. spalio 19 d. Kredito sutartį Nr. KS-2012-037-00, pakeistÄ 2012 m. gruodžio 12 d. Susitarimu Nr. 1, ir 2012 m. gruodžio 12 d. Kredito sutartį Nr. KS-2012-044-00. 2014 m. spalio 13 d. BUAB „N. p. “ kreditorių susirinkimo sprendimu jos veikla buvo pripažinta pasibaigusia ir 2014 m. spalio 17 d. įmonė iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro.

1.12. Tokiais veiksmais V. R. ir O. G. suorganizavus, UAB „N. p. “ direktorius A. N., padedant V. B., S. P., V. S., P. G., S. M., iššvaistė V. R., O. G., UAB „F. p. “, J. G. ir UAB „Ū. b. i. g. “ naudai didelės 19 710 000 Lt (5 708 410,56 Eur) vertės jam patikėtas UAB „N. p. “ pinigines lėšas.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į skundÄ argumentai

2. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Vaida Pužauskienė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį:

- O. G. pripažinti kalta ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

- V. R. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

- V. B. pripažinti kalta ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams.

- S. P. pripažinti kalta ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams.

- V. S. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

- S. M. pripažinti kalta ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

- P. G. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

- A. N. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams.

- Solidariai iš O. G. ir V. R. priteisti nukentėjusiajai V. G. 678 017,29 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai bei civiliniam ieškovui UAB „E.“ 6 238 299,39 Eur turtinei žalai atlyginti.

- Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) 7 vnt. segtuvų, saugomus prie bylos, grÄ Å¾inti AB X bankas; 2) UAB „T. “ dokumentus – 7 vnt. segtuvų, UAB „N. p. “ dokumentus – 27 vnt. segtuvų ir aplankalų, bei 2016 m. balandžio 20 d. Neringos miesto savivaldybės administracijos perduotus UAB „N. p. “ dokumentus – 6 bylas, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, perduoti saugoti į archyvÄ ; 3) CD laikmenas – 4 vnt. atskirame voke, palikti saugoti prie bylos.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus duomenis, dėl ko padarė nepagrįstas ir bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, todėl O. G., V. R., V. B., S. P., V. S., S. M., P. G. ir A. N. buvo nepagrįstai iÅ¡teisinti dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Anot prokurorės, pirmosios instancijos teismas dėl kiekvieno kaltinto asmens pasisakė atsietai, nors pagal pateiktÄ kaltinimÄ visi iÅ¡teisintieji veikė bendrai organizuota grupe ir kiekvieno jų veiksmais buvo siekiama vieno apibrėžto tikslo – UAB „N. p. “ turtu padengti V. R., O. G. ir UAB „F. p. “ vertybinių popierių atpirkimo sandorius (toliau – REPO sandoriai) AB X bankas. Be to, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės suteikė prioritetÄ iÅ¡teisintųjų pateiktoms versijoms, bet nepatikrino jų kitų duomenų kontekste, nepalygino iÅ¡ skirtingų Å¡altinių gautos informacijos, kad galėtų objektyviai spręsti apie iÅ¡teisintųjų parodymų patikimumÄ .

2.2. Skundo autorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojos R. M., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymais, taip pat nevertino ir neanalizavo liudytojos R. M. pateiktų elektroninių laiškų turinio, nors tiek liudytojos parodymus, tiek jos pateiktų elektroninių laiškų turinį patvirtina ir kita bylos medžiaga – liudytojų I. M., R. B., A. M., L. K., A. D., S. R., A. V., A. B., R. J., L. Š. ir kitų asmenų parodymai, UAB „N. p. “ akcininkų priimti sprendimai, AB X bankas sprendimai dėl kredito suteikimo UAB „N. p. “, 2017 m. spalio 30 d. specialisto išvada Nr. 11-1233(17), su UAB „T. “ ir UAB „D. a. “ sudaryti sandoriai dėl akcijų pirkimo–pardavimo, 2016 m. gegužės 20 d. specialisto išvada Nr. 5-3/34, atlikti mokėjimų nurodymai, REPO sandorių duomenys ir kita rašytinė bylos medžiaga.

2.3. Kaip skunde teigia prokurorė, byloje nustatyta, kad įsteigus AB Y bankas, jo pagrindiniu akcininku buvo V. R., vėliau Å¡io banko akcininke ir Stebėtojų tarybos nare tapo O. G.. (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta UAB „Ū. b. i. g. “, kuri užsiėmė investavimu Lietuvoje bei Vidurio ir Rytų Europoje. UAB „Ū. b. i. g. “ vadove buvo paskirta R. M., kuri Å¡ias pareigas ėjo nuo 1998 m. liepos 22 d. iki 2002 m. rugsėjo 10 d. ir nuo 2003 m. spalio 31 d. iki 2013 m. lapkričio 11 d. Å i bendrovė įvairiais laikotarpiais valdė ir kontroliavo apie 50 ir daugiau įmonių, kurios vykdė įvairius projektus, valdė įvairų kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , taip pat finansinį turtÄ , buvo suskirstytos pagal įvairias veiklos sritis. Skunde nurodoma, kad Å¡iai įmonių grupei taip pat priklausė ir UAB „N. p. “, kurios pagrindinės akcininkės buvo UAB „O. t. v. “, UAB „E.“, UAB „A. t. v. “, UAB „D. a. “. Pastarosios įmonės kaip akcininkės bendrai valdė 71,39 proc. UAB „N. p. “ akcijų paketo, o 24,98 proc. akcijų priklausė O. G. ir jos Å¡eimos nariams. Taip pat UAB „Ū. b. i. g. “ priklausė ir UAB „F. p. “, UAB „T. “, UAB „A. i. v. p. “.

2.4. Apeliaciniame skunde cituojami R. M., dirbusios UAB „Ū. b. i. g. “, kuriÄ tiesiogiai valdė V. R. su O. G., direktore parodymai, kad UAB „Ū. b. i. g. “ pagrindinis akcininkas ir valdybos pirmininkas buvo V. R., bÅ«tent jis kartu su O. G. priimdavo faktiÅ¡kai visus sprendimus strateginiais UAB „Ū. b. i. g. “ verslo klausimais. R. M. buvo tiesiogiai pavaldi O. G., kiekvienÄ dienÄ Å¡iai neÅ¡davo įmonių likučius, balansus, kreditinius–debetinius skaičiavimus, O. G. duodavo nurodymus R.

M., kur, kada, kaip, kokius mokėjimus atlikti. Kaip paaiškino liudytoja, dėl visų finansinių dalykų V. R. priiminėdavo strateginius sprendimus, o O. G. – kasdieninius sprendimus. R. M. nurodė, kad paskola UAB „N. p. “ buvo išduota tam, kad lėšos būtų perduotos su grupe susijusiems asmenims ir akcininkams, kad būtų užbaigti REPO sandoriai, sudaryti dėl AB Y bankas akcijų. Būtent O. G. liudytojai pasakė, kad kreditas iš AB X bankas, skirtas REPO sandoriui atpirkti, bus forminamas UAB „N. p. “ vardu.

Kaip nurodė R. M., ji O. G. nurodymu dėl paskolos gavimo iÅ¡ AB X bankas daugiausia bendravo su V. S., derino techninius dalykus, koordinavo, kad viskas vyktų sklandžiai, su P. G. kelis kartus bendravo telefonu, iÅ¡ jo gaudavo elektroniniu paÅ¡tu visus apskaičiavimus dėl vertybinių popierių. Liudytojos teigimu, UAB „Ū. b. i. g. “ įmonių apskaita buvo konsoliduota, buvo įsteigta UAB „A. i. v. p. “, kurios direktorė buvo V. B.. Å i įmonė tvarkė kitų įmonių buhalterinę apskaitÄ , sudarinėjo įmonių balansus pagal pateiktus dokumentus, V.

B. tiesiogiai bendraudavo ir su O. G.. Viename iš atpirkimo sandorių dalyvavusios UAB „F. p. “ direktorė buvo S. P.. Tuo tarpu teisininkė A. M. prižiūrėjo ir kuravo pagrindinius teisinius dokumentus, ji kaip teisininkė, buvo susipažinusi su UAB „N. p. “ įstatais ir žinodama visus įstatymus, kokie reikalingi sprendimai, suruošdavo reikalingus dokumentus. Kai tik pagal kredito sutartį buvo gautos, piniginės lėšos iš UAB „N. p. “ netiesiogiai pervestos į kitas įmones ir į O.

G. ir V. R. sÄ skaitas, kad bÅ«tų grÄ Å¾intos AB X bankas pagal REPO sandorius. Liudytojos vertinimu, buvo aiÅ¡ku, kad UAB „N. p. “ iÅ¡ savo veiklos nesugebės sugeneruoti paskolai grÄ Å¾inti reikalingų lėšų, bet UAB „N. p. “ direktorius A. N., kaip samdomas darbuotojas, tiesiogiai vykdė V. R. nurodymus.

2.5. Taip pat skunde akcentuojamas R. M. pateikto elektroninio susiraÅ¡inėjimo turinys (užfiksuotas 2018 m. gegužės 25 d. apžiÅ«ros protokole). Kaip nurodoma, P. G. 2012 m. spalio 16 d., 11.46 val., siųstame elektroniniame laiÅ¡ke užsimenama apie tai, kad UAB „N. p. “ iÅ¡ AB X bankas gauta dalis paskolos 5,35 milijono Lt. turi tekti UAB „F. p. “, taip sumažinant REPO sandorį. Skunde teigiama, jog kitame P. G. 2012 m. spalio 18 d., 14.39 val., elektroniniame laiÅ¡ke L. K. (kopija buvo skirta ir S. M.) nurodoma apie tai, kad UAB „F. p. “ gavę pinigus juos sumokėtų pagal REPO sutartį. P. G. 2012 m. spalio 24 d., 11.06 val., 2012 m. spalio 24 d., 10.08 val., 2012 m. spalio 25 d., spalio 31 d., 2012 m. gruodžio 17 d. 10.55 val., elektroniniuose laiÅ¡kuose, skirtuose L. K., R. M., S. M., V. S., toliau kalbama apie tai, kaip elgtis su UAB „N. p. “ gautais pinigais, užsimenama apie tai, kad dalis pinigų teks UAB „D. a. “ už nekilnojamÄ jį turtÄ , O. G., V. R. REPO sandoriams.

2.6. Atkreipiamas dėmesys ir į byloje apklaustų liudytojų parodymus. Liudytoja A. K. parodė, kad A. N. savarankiÅ¡kai disponuoti turtu ir priimti savarankiÅ¡kų sprendimų negalėjo (analogiÅ¡kai nurodė ir L. K.), UAB „N. p. “ vadovavo O. G., nes per kitus įmonės akcininkus valdė UAB „N. p. “, bet priimant esminius sprendimus O. G. turėjo tartis su V. R.. Liudytojai R. B., A. M. parodė, kad visus pagrindinius strateginius sprendimus priimdavo V. R. ir O. G.. IÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes nurodė ir liudytojai I. M., A. D., S. R., A. J. ir kiti. Kaip skunde teigia prokurorė, tai patvirtina R. M. parodymus apie V. R. ir O. G. esminę įtakÄ sprendžiant dėl UAB „Ū. b. i. g. “ ir jos valdomų bei kontroliuojamų įmonių veiklos ir jose priimamų sprendimų, tarp jų ir paskolos paėmimo UAB „N. p. “ vardu.

2.7. Be to, kaip nurodoma skunde, R. M. parodymus patvirtina AB X bankas pateikti duomenys, kad O. G. ir V. R. asmeniÅ¡kai, taip pat jų valdomai UAB „F. p. “ priklausančios AB Y bankas akcijos buvo perduotos kaip užstatas AB X bankas pagal atpirkimo (REPO) sandorius. O. G. parodė, kad buvo bÅ«tina atpirkti iÅ¡ AB X bankas pagal vertybinių popierių atpirkimo (REPO) sutartis perleistas AB Y bankas akcijas, kadangi UAB „Ū. b. i. g. “ tam lėšų neturėjo, todėl buvo pasiÅ«lyta pasiskolinti pinigų iÅ¡ AB X bankas, o paskolai užtikrinti įkeisti nekilnojamÄ jį turtÄ , tuo tikslu buvo duotas nurodymas R. M. organizuoti akcijų iÅ¡pirkimÄ . Tai, kad O. G. dėl REPO sandorių atpirkimo tarėsi su AB X bankas atstovais, anot prokurorės, patvirtino ir liudytojas A. B., kuriam susitikimo metu O. G. nurodė, jog susiję atstovaujami asmenys norėtų dengti REPO sandorius. A. B. pripažino, kad kaip AB X bankas valdybos narys turėjo informacijÄ apie UAB „N. p. “ iÅ¡duodamÄ kreditÄ , taip pat ir apibendrintÄ informacijÄ apie UAB „F. p. “, V. R. ir O. G. ketinimus užbaigti REPO sandorius. IÅ¡ aptartų elektroninių susiraÅ¡inėjimų matyti, kad ir AB X bankas darbuotojams P. G., S. M. ir V. S. taip pat buvo žinoma apie planuojamus padengti UAB „F. p. “, O. G. ir V. R. REPO sandorius. Nors, kaip teigiama prokurorės skunde, P. G., S. M. ir V. S. nepatvirtino liudytojos R. M. pateiktų elektroninių laiÅ¡kų turinio autentiÅ¡kumo, bet liudytojas L. K. nurodė, kad elektroniniais laiÅ¡kais bendravo su P. G. dėl REPO sandorių paskaičiavimo, o liudytoja Ž. B. (kuri dalyje laiÅ¡kų buvo nurodyta kaip gavėja) neneigė, kad galėjo gauti tokį elektroninį laiÅ¡kÄ .

2.8. Prokurorės nuomone, aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad paskolos paėmimo UAB „N. p. “ vardu iniciatoriai buvo V. R. ir O. G., nes jiems reikėjo padengti savo ir UAB „F. p. “ REPO sandorius AB X bankas ir tokiu bÅ«du iÅ¡pirkti AB Y bankas akcijas. Kaip teigiama skunde, kartu darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tent V. R. ir O. G. parengė nusikalstamos veikos planÄ , kaip UAB „N. p. “ turtu neatlygintinai ir neteisėtai – veikiant prieÅ¡ingai UAB „N. p. “ interesams – padengti jų turtines prievoles AB X bankas pagal vertybinių popierių atpirkimo (REPO) sutartis ir tuo pačiu panaikinti tiesiogiai kontroliuojamos UAB „F. p. “ analogiÅ¡kÄ turtinę prievolę AB X bankas, taip pat O. G. dukters J. G. bei UAB „Ū. b. i. g. “ naudai perleisti didelės vertės UAB „N. p. “ turtÄ .

2.9. Taip pat, anot apelianto, organizuoti AB Y bankas akcijų iÅ¡pirkimÄ iÅ¡ AB X bankas buvo pavesta UAB „Ū. b. i. g. “ vadovei R. M.. UAB „Ū. b. i. g. “ teisininkei A. M. buvo pavesta parengti UAB „N. p. “ akcininkų susirinkimų protokolų projektus bei dokumentus dėl UAB „N. p. “ kredito gavimo (pavedė O. G. arba R. M.). 2012 metais buvo parengti 2012 m. spalio 10 d. UAB „N. p. “ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas dėl kreipimosi į AB X bankas paskolai gauti, 2012 m. lapkričio 22 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas dėl UAB „N. p. “ turto įkeitimo, 2012 m. gruodžio 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas dėl pagal kredito sutartį papildomai gaunamų 2 000 000 Lt, sumažinant kredito sumÄ nuo 26 000 000 Lt iki 19 000 000 Lt, taip pat naujos kredito sutarties dėl 7 000 000 Lt sudarymo. Kaip matyti iÅ¡ minėtų UAB „N. p. “ neeilinių visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų, už sprendimus balsavo akcininkai UAB „O. t. v. “ (direktorė V. K.), UAB „E.“ (direktorė L. Å .), UAB „A. t. v. “ (direktorius I. D.), UAB „D. a. “ (direktorė V. K.), A. N. ir A. N.. Apklausti A. N., V. K. ir E. V. parodė, kad balsavimas buvo formalus ir sprendimas jau buvo priimtas, o jiems tik reikėjo pasiraÅ¡yti dokumentus.

2.10. Skunde dėstoma, kad po to buvo parengti paskolos gavimui ir turto įkeitimui reikalingi dokumentai. A. N. parodė, kad O. G. jam liepė padėti teisininkų komandai ruoÅ¡iant dokumentus, susijusius su akcininkų susirinkimais ir balsavimu bei kredito gavimu. Tuo tikslu buvo atliktas UAB „N. p. “ finansinės bÅ«klės bei turto vertinimas. Liudytoja E. P. parodė, kad ji kaip Kreditavimo skyriaus virÅ¡ininkė AB X bankas Å iaulių filiale nagrinėjo UAB „N. p. “ paraiÅ¡kÄ gauti paskolÄ , ruošė kredito sutartį ir siuntė derinti UAB „N. p. “ direktoriui, taip pat galėjo elektroniniu paÅ¡tu siųsti dokumentus derinti R. M. ir A. M.. Tiek 2012 m. spalio, tiek 2012 m. lapkričio mėnesiais parengtas ataskaitas dėl kredito suteikimo UAB „N. p. “ rengė ir pasirašė E. P. ir AB „X bankas Å iaulių filialo direktorė S. M., 2012 m. spalio ir lapkričio mėnesiais vykusiuose AB X bankas ir Å¡io banko Å iaulių regiono paskolų komitetų posėdžiuose sprendžiant dėl UAB „N. p. “ kredito suteikimo ir iÅ¡mokėjimo, papildomo kredito suteikimo dalyvavo S. M., V. S.. Kredito sutartis pasirašė S. M. ir UAB „N. p. “ direktorius A. N.. Pastarasis iÅ¡davė įgaliojimus A. M. atstovauti UAB „N. p. “ sudarant hipotekos sutartis dėl bendrovės turto įkeitimo kreditoriui AB X bankas. O A. M., veikusiai pagal iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , buvo įformintas UAB „N. p. “ priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimas.

2.11. Kaip nurodoma prokurorės apeliaciniame skunde, galiausiai, vykdant O. G. nurodymus, 2012 m. spalio 15 d. buvo sudaryta UAB „T. “ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kuria UAB „F. p. “, atstovaujami direktorės S. P., pardavė, o UAB „N. p. “, atstovaujama A. N., nusipirko 9 604 636 vnt. akcijų už 10 710 000 Lt. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad UAB „T. “ finansinis turtas 2012 m. gruodžio 31 d. datai buvo 54 729 694 Lt, kurį sudarė: 44 305 000 Lt investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones ir 10 424 694 Lt po vienerių metų gautinos sumos, kas rodo, jog įmonės akcijų vertė iÅ¡ esmės nebuvo užtikrinta jokiu ilgalaikiu nekilnojamuoju turtu ir Å¡is sandoris UAB „N. p. “ buvo ekonomiÅ¡kai nenaudingas. 2012 m. spalio 19 d. 10 710 000 Lt mokėjimÄ UAB „F. p. “ atliko A. N., o UAB „F. p. “ tÄ pačiÄ dienÄ perkėlė 10 705 409,61 Lt į tranzitinę sÄ skaitÄ vertybiniams popieriams atpirkti, konvertuojant litus į eurus (3 025 425 Eur) ir Å¡ia suma padengus 3 025 425 Eur dydžio UAB „F. p. “ įsiskolinimÄ AB X bankas su palÅ«kanomis. Laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. elektroninėje bankininkystėje pervedant pinigus iÅ¡ UAB „F. p. “ sÄ skaitos pirmo paraÅ¡o teisę turėjo naudotoja S. P..

2.12. Po to, vykdant O. G. nurodymus, 2012 m. gruodžio 12 d. buvo sudaryta UAB „D. a. “ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kuriÄ UAB „Ū. b. i. g. “, atstovaujama R. M., ir UAB „N. p. “, atstovaujama direktoriaus A. N., susitarė dėl 200 000 vnt. akcijų pirkimo už 9 000 000 Lt. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, 2012 m. gruodžio 31 d. datai UAB „D. a. “ buvo nemoki, nes pradelsti įsipareigojimai buvo 65 916 222,60 Lt, t. y. didesni negu pusė apskaitoje užregistruoto turto vertės – 81 982 257,35 Lt, UAB „D. a. “ nevykdė įsipareigojimų kredito įstaigoms, valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondui, tiekėjams, nemokėjo atlyginimų darbuotojams, kas rodo, jog jau sutarties sudarymo metu sandoris UAB „N. p. “ buvo akivaizdžiai nenaudingas ir neatitiko UAB „N. p. “ interesų, nes galėjo turėti įtakos UAB „N. p. “ nemokumui. 2012 m. gruodžio 18–21 d. iÅ¡ viso į UAB „Ū. b. i. g. “ sÄ skaitÄ pervesta 9 000 000 Lt (2 606 580,17 Eur), nustatyta, kad pavedimus atliko V. B.. Vėliau iÅ¡ UAB „Ū. b. i. g. “ sÄ skaitos pinigai buvo pervesti į V. R., UAB „E.“ sÄ skaitÄ , UAB „K. a. “ sÄ skaitas. Ä® V. R. sÄ skaitÄ pervesti 3 400 000 Lt 2012 m. gruodžio 18 d. buvo perkelti į V. R. atpirkimo sandorio sÄ skaitÄ ir jais padengtas 980 311,69 Eur V. R. įsiskolinimas su palÅ«kanomis AB X bankas. IÅ¡ UAB „E.“ sÄ skaitos 2012 m. gruodžio 18 d. 2 400 000 Lt buvo pervesti į J. G. sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios tÄ pačiÄ dienÄ 2 050 000 Lt pervesta į O. G. sÄ skaitÄ , kurie buvo perkelti į pastarosios atpirkimo sandorio sÄ skaitÄ , dalinai padengiant 692 483,07 Eur dydžio O. G. įsiskolinimÄ su palÅ«kanomis AB X bankas. 350 000 Lt liko J. G. banko sÄ skaitoje, 3 000 Lt liko UAB „E.“ banko sÄ skaitoje, o likusios lėšos buvo panaudotos dengiant UAB „Ū. b. i. g. “ sutartinius įsipareigojimus.

2.13. Apibendrinant skunde nurodytas aplinkybes, skundo autorė daro iÅ¡vadÄ , kad visos iÅ¡dėstytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad V. R., O. G., R. M., V. B., S. P., S. M., V. S., P. G. ir A. N., veikdami organizuota grupe, iššvaistė O. G., V. R., UAB „F. p. “, J. G. ir UAB „Ū. b. i. g. “ naudai didelės vertės – 19 710 000 Lt (5 708 410, 56 Eur) A. N. patikėtas UAB „N. p. “ pinigines lėšas. Pažymima, kad turto iÅ¡vaistymas yra baigtas atsiradus BK 184 straipsnyje numatytiems padariniams, t. y. savininkui ar teisėtam valdytojui praradus turtÄ ar turtinę teisę (ar sumažėjus jų apimčiai). Taigi, nagrinėjamoje byloje turto iššvaistymas ir tuo pagrindu atsiradusi žala yra siejama ne su veiksmais, įvykusiais po AB Y bankas veiklos sustabdymo 2013 m. vasario 2 d., o su UAB „N. p. “ priklausiusių piniginių lėšų pervedimu tretiesiems asmenims nesant tam teisėto pagrindo.

2.14. Prokurorės vertinimu, tokia veiksmų seka, kai per trumpÄ laikÄ yra pateikiamas praÅ¡ymas paskolai gauti, sudaroma kredito sutartis, iÅ¡mokama paskola, sudaromos akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, o galiausiai pervesti pinigai panaudojami akcijoms atpirkti, rodo, kad visi asmenų veiksmai buvo gerai organizuoti ir suplanuoti, o kaltinamieji (iÅ¡teisintieji) neabejotinai žinojo, jog pagal kredito sutartis UAB „N. p. “ iÅ¡ AB X bankas gauti pinigai iÅ¡ esmės nebus panaudoti bendrovės naudai, bet jais bus padengti atitinkamų asmenų įsipareigojimai pagal REPO sandorius ar kitus sutartinius įsipareigojimus ar Å¡ios piniginės lėšos pereis tretiesiems asmenims, t. y. bus iššvaistytos.

A. N. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo UAB „N. p. “ vadovas ir turėjo teisę atstovauti Å¡iÄ Ä¯monę, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklÄ , taip pat jis turėjo veikti bendrovės naudai ir interesais bei žinoti realiÄ situacijÄ apie įmonės finansinę padėtį ir įsipareigojimus. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. N. priiminėjo sprendimus UAB „N. p. “ vardu, davė atitinkamus nurodymus, susijusius su kredito iÅ¡davimu UAB „N. p. “, pateikė atitinkamus praÅ¡ymus AB X bankas atsakingiems asmenims, pasirašė dokumentus, susijusius su kreditu, bei, gavus kreditÄ , perdavė savo UAB „N. p. “ prisijungimo duomenis V.

B., kad bÅ«tų atlikti pavedimai į UAB „F. p. “ ir UAB „Ū. b. i. g. “ sÄ skaitas. Pats A. N. nurodė, jog jokie akcininkų susirinkimai dėl paskolos iÅ¡davimo realiai nevyko, o buvo tik formalumas. Skunde pastebima, kad nors V. B. 2012 m. spalio 19 d. nebuvo Lietuvoje, bet vien dėl to nėra pagrindo teigti, jog ji negalėjo atlikti pinigų pervedimų, bet Å¡iuo atveju pinigų pervedimai buvo atliekami elektroniniu bÅ«du, todėl nebuvimas Lietuvoje niekaip netrukdė atlikti tokius veiksmus.

Kaip tvirtinama skunde, nusikalstami tikslai nebÅ«tų buvę pasiekti ir be AB X bankas atsakingų asmenų veiksmų, t. y. S. M., V. S. ir P. G.. Å iame kontekste atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad AB X bankas suteikė kreditus UAB „N. p. “ nesant visų reikalaujamų dokumentų kreditui gauti ir nesilaikant 2012 m. sausio 30 d. AB X bankas valdybos patvirtintų Kreditų juridiniams asmenims suteikimo, administravimo ir grÄ Å¾inimo bendrųjų taisyklių 30.1, 30.2, 30.8, 30.9, 30.10, 30.11, 30.12, 30.13 punktų reikalavimų, kadangi pateikti ne visi UAB „N. p. “ reikalaujami dokumentai kreditui gauti; 3 dalies 19.1 punkto reikalavimų, kadangi UAB „N. p. “ finansinė bÅ«klė buvo nepatenkinama, kas rodo, kad AB X bankas darbuotojai neabejotinai turėjo prisidėti prie kredito UAB „N. p. “ iÅ¡davimo.

2.15. Skunde nesutinkama ir su tuo, kad byloje nebuvo nustatyta organizuotos grupės požymių. Prokurorės nuomone, prieÅ¡ingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad tarp kaltinamųjų (iÅ¡teisintųjų) buvo susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos padarymo, kadangi kitu atveju nebÅ«tų suveikęs visas nusikalstamos veikos mechanizmas. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika buvo įvykdyta veikiant pagal iÅ¡ anksto gerai paruoÅ¡tÄ ir apgalvotÄ planÄ (paskolos UAB „N. p. “ vardu gautos, piniginės lėšos galutinius naudos gavėjus pasiekė per labai trumpÄ laikÄ , kas nesant iÅ¡ankstinio susitarimo ir kruopščiai parengto plano, bÅ«tų buvę neįmanoma).

Nagrinėjamoje byloje, kaip teigia prokurorė, nustatytas nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas, vaidmenų pasiskirstymas, skirtingų užduočių atlikimas: V. R. ir O. G. sukÅ«rė nusikalstamos veikos planÄ ; O. G. pati ar per R. M. davė nurodymus kitiems organizuotos grupės nariams; R. M. buvo pavesta rÅ«pintis kredito iÅ¡davimo UAB „N. p. “ organizavimu; R. M. palaikė ryÅ¡ius su UAB „Ū. b. i. g. “ ir kitais Å¡ios grupės įmonių bei AB X bankas darbuotojais paskolos iÅ¡davimo ir mokėjimų atlikimo klausimais, koordinavo, kad sklandžiai vyktų REPO sandoriai, pasirašė sutartį dėl UAB „D. a.

“ akcijų pardavimo; A. N. rÅ«pinosi UAB „N. p. “ akcininkų sprendimų dėl paskolos įmonei suteikimo rengimu, kontaktavo su AB X bankas darbuotojais dėl paskolos dokumentų rengimo, pasirašė parengtus paskolos dokumentus ir UAB „N. p. “ sutartis dėl akcijų įsigijimo, taip pat perdavė duomenis V. B., kad bÅ«tų atlikti mokėjimo pavedimai iÅ¡ įmonės banko sÄ skaitos; S. P. pasirašė dokumentus UAB „F. p. “ vardu dėl UAB „T. “ akcijų pardavimo bei atliko mokėjimo pavedimus iÅ¡ UAB „Ū. b. i. g.

“ ir UAB „F. p. “ sÄ skaitų; V. B. atliko mokėjimo pavedimus iÅ¡ UAB „N. p. “ sÄ skaitos; S. M. pasirašė siÅ«lymus dėl paskolos UAB „N. p. “ suteikimo ir pateikė juos tolimesniam tvirtinimui, pasirašė paskolų sutartis ir pakeitimus su UAB „N. p. “; V. S. pirmininkavo, dalyvavo paskolų komiteto posėdžiuose, kuriuose buvo pritarta paskolų suteikimui, koordinavo, kad viskas vyktų sklandžiai, kad nebÅ«tų pažeisti kiekvienos AB X bankas dienos rodikliai;

P. G. komunikavo su UAB „Ū. b. i. g. “ atstovais (R. M. ir kitais) ir AB X bankas atstovais (V. S., S. M. ir kitais) dėl UAB „F. p. “, O. G. ir V. R. REPO sandorių padengimo UAB „N. p. “ paskolos pinigais, taip pat buvo atsakingas už vertybinių popierių apskaitÄ , nuolat žiÅ«rėdavo vertybinių popierių likučius, tos dienos jų vertes ir pan.). Taip pat nusikalstamos veikos trukmė (visi veiksmai buvo atlikti mažiau nei per 3 mėnesius), dalyvių pastovumas (nusikalstamoje veikoje dalyvavo tie patys asmenys), grupės narių veiksmų kontrolė, koordinavimas, padarytas sunkus nusikaltimas atitinka BK 25 straipsnio 3 dalies požymius, apibÅ«dinančius organizuotÄ grupę.

Pastebima ir tai, kad remiantis teismų praktika nebÅ«tina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, organizuotoje grupėje dalyvaujantys bendrininkai (tokios grupės nariai) atsako kaip vykdytojai, nepriklausomai nuo vaidmens ar konkrečios užduoties. Be to, tai, kad asmuo dalyvavo ne visose iÅ¡ grupei inkriminuotų veikų, bendravo tik su veikos organizatoriumi ir nepažinojo kiekvieno grupės nario, nėra teisinė kliÅ«tis pripažinti tokio asmens dalyvavimo organizuotoje grupėje faktÄ (nurodomos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-51-788/2021).

2.16. Skundo autorė daro iÅ¡vadÄ , kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių ir patvirtinančių, jog V. R., O. G., V. B., S. P., S. M., V. S., P. G. ir A. N. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, požymiai, todėl Å¡ių asmenų atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis. Visgi, skunde sutinkama su dalimi skundžiamame nuosprendyje nurodytų aplinkybių dėl kaltinimo netikslumų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bendrininkų rūšis (BK 24 straipsnio 4 ir 6 dalių), nurodymas kvalifikuojant kaltinamųjų (iÅ¡teisintųjų) padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 184 straipsnio 2 dalyje, yra perteklinis. Taip pat teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog apraÅ¡ant nusikalstamas veikas buvo suklysta dėl sumų pagal vertybinių popierių atpirkimo (REPO) sutartis bei UAB „Ū. b. i. g. “, V. R., UAB „E.“, J. G. sÄ skaitų AB X bankas, o ne AB Y bankas. Tačiau aptarti netikslumai nekeičia kaltinimų esmės.

2.17. Skunde nurodoma, kad skiriant bausmę atsižvelgtina į BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytas bausmės skyrimo nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininkų asmenybes, asmenų kaip bendrininkų dalyvavimo darant nusikalstamas veikas formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. O. G., V. R., V. B., S. P., V. S., S. M., P. G., A. N. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. O. G., V. R., V. B., S. P., V. S., S. M., P. G., A. N. anksčiau neteisti, dirbantys. Veika padaryta dėl savanaudiÅ¡kų motyvų – siekiant finansinės naudos. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veika padaryta veikiant organizuota grupe. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, prokurorės skunde praÅ¡oma iÅ¡teisintiesiems skirti sankcijoje numatytas bausmes – laisvės atėmimÄ , kurios dydis organizuotos grupės lyderiams O. G., V. R. nustatytinas atitinkantis bausmės vidurkį, o kitiems organizuotos grupės nariams mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Skundo autorė tvirtina, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad A. N. bei nepagrindinius vaidmenis organizuotoje grupėje atlikusiems nariams V. B., S. P., V. S., S. M., P. G., atsižvelgiant į BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, galima taikyti BK 75 straipsnio tarpinę redakcijÄ (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų tyrimo metu), kurioje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

2.18. Be to, nukentėjusioji V. G. byloje yra pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį dėl 678 017,29 Eur turtinės bei 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, praÅ¡ydama priteisti nurodytas sumas iÅ¡ A. N.. Civiliniu ieÅ¡kovu byloje pripažintos UAB „E.“ atstovas advokatas Deivis Valiulis pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ AB X bankas, A. N., O. G., V. R., V. B., S. P., R. M., V. S., P. G. ir S. M. 6 238 299,39 Eur (21 539 600,13 Lt) dydžio turtinės žalos atlyginimÄ .

Nors UAB „E.“ buvo UAB „N. p. “ akcininkė, o kartu UAB „N. p. “ akcininke buvo ir UAB „A. t. v. “, kuri taip pat buvo ir UAB „E.“ akcininke. Iš UAB „N. p. “ 2012 m. spalio 10 d., 2012 m. lapkričio 22 d. ir 2012 m. gruodžio 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų matyti, kad UAB „N. p. “ akcininkės UAB „E.“ ir UAB „A. t. v. “ visais atvejais pritarė siūlomų sprendimų priėmimui. Šių įmonių bendras turimų akcijų skaičius siekė 487 234 vnt. (iš viso visų akcininkų (11 akcininkų) turimų akcijų skaičius 1 224 796), kas rodo, jog akcininkų UAB „E.“ ir UAB „A. t. v.

“ pritarimas kreiptis į bankÄ dėl 30 000 000 Lt paskolos (balsavo „už“), iÅ¡ esmės turėjo esminę įtakÄ . Taigi, UAB „E.“ tiesiogiai dalyvavo priimant sprendimus dėl UAB „N. p. “ imamų kreditų, tačiau nėra duomenų, kad jie žinojo, jog yra vykdoma organizuotos grupės nusikalstama veika ir bus iššvaistytas UAB „N. p. “ turtas. UAB „N. p. “ yra likviduota, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ , akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį.

Atsižvelgiant į tai, V. G. ir UAB „E.“ pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniai dėl žalos kaip UAB „N. p. “ akcininkams padarymo yra pagrįsti. Kadangi bÅ«tent V. R. ir O. G. parengė ir pavedė R. M. įgyvendinti nusikalstamos veikos planÄ , kaip UAB „N. p. “ turtu neatlygintinai ir neteisėtai – veikiant prieÅ¡ingai UAB „N. p. “ interesams – padengti jų ir UAB „F. p. “ turtines prievoles AB X bankas pagal vertybinių popierių atpirkimo (REPO) sutartis, taip pat O. G. dukters J.

G. bei UAB „Ū. b. i. g. “ naudai perleisti didelės vertės UAB „N. p. “ turtÄ , todėl civiliniai ieÅ¡kiniai priteistini tik iÅ¡ realiÄ turtinę naudÄ iÅ¡ įvykdytos nusikalstamos veikos gavusio V. R. ir O. G..

2.19. Skundo autorė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti 20 210 Eur dydžio proceso iÅ¡laidų atlyginimÄ A. N. už advokato teisinę pagalbÄ nagrinėjamoje byloje. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu konstatavo, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos advokatui, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, bet sprendžiant byloje keliamÄ klausimÄ dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogijÄ BPK 105 straipsnio 5 dalimi.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. AnalogiÅ¡kai dėl advokato darbo apmokėjimo turi bÅ«ti sprendžiama ir tais atvejais, kai asmuo yra iÅ¡teisinamas dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų.

A. N. gynėjos advokatės Gintarės Vitkevičienės prašoma atlyginti 20 210 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ši advokatė ikiteisminio tyrimo metu kaip A. N. gynėja buvo įregistruota kartu su advokatu J. V. (pateikti orderiai 2017 m. rugsėjo 13 d. data). Tuo metu A. N. jau buvo davęs išsamius esminius parodymus 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 19 d., dalyvaujant gynėjui R. J.. Kituose ikiteisminio tyrimo veiksmuose, kurie buvo atliekami su A.

N., advokatė Gintarė Vitkevičienė dalyvavo pasyviai, labiau kaip advokatÄ J. V. lydintis asmuo, jokių reikÅ¡mingų procesinių veiksmų neatliko, jos darbo apimtis teikiant advokato paslaugas A. N. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo didelė. Baudžiamoji byla į teismÄ su kaltinamuoju aktu perduota 2019 m. vasario 7 d., bet teisiamajame posėdyje pradėta nagrinėti tik 2019 m. rugpjūčio 28 d., skundžiamas nuosprendis priimtas 2022 m. sausio 20 d. Visgi, baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė dėl susidariusios pandeminės situacijos (laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2020 m. birželio 15 d., nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. vasario 23 d., nuo 2021 m. kovo 18 d. iki 2021 m. gegužės 10 d., nuo 2021 m. gegužės 12 d. iki 2021 m. birželio 3 d. ir nuo 2021 m. birželio 5 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. posėdžiai iÅ¡ esmės organizuojami nebuvo).

Gynėjos dalyvavimas nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme iÅ¡ esmės apsiribojo baigiamÄ ja kalba, kelių praÅ¡ymų pateikimu ir keliais aktyvesniais veiksmais posėdžių metu apklausiant tam tikrus liudytojus ar kitus kaltinamuosius. Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad A. N. yra pasiturintis asmuo. IÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo priteistas proceso iÅ¡laidų atlyginimo dydis yra neprotingas ir nepagrįstas bei sumažintinas iki ne daugiau kaip 3 000 Eur.

3. Nukentėjusiosios V. G. atstovas advokatas Gintaras Dabkevičius apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį, kurioje A. N. buvo iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį nuosprendį bei patenkinti nukentėjusiosios V. G. civilinį ieÅ¡kinį.

3.1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu iÅ¡teisinti A. N. tuo pagrindu, jog neva byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai neginčytinai ir neabejotinai nepatvirtina, kad A. N. veikė žinodamas nusikalstamos veikos planÄ , kaip V. R., O. G. ir UAB „F. p. “ turines prievoles neatlygintinai ir neteisėtai, prieÅ¡ingai UAB „N. p. “ interesams padengti UAB „N. p. “ turtu, t. y. turėjo susiformavusiÄ tyčiÄ iššvaistyti UAB „N. p. “ pinigines lėšas.

3.2. Skundo autoriaus teigimu, tik savarankiÅ¡kai nuo kitų kaltinamųjų veikę A. N. ir R. M., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, yra atsakingi už nukentėjusiajai V. G. nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , nes A. N. akcininkų buvo iÅ¡rinktas UAB „N. p. “ direktoriumi, kaltinime nurodytu laikotarpiu bÅ«tent jam buvo patikėtas visas UAB „N. p. “ turtas, kurio bendrovė neteko ir bankrutavo, o R. M. parengė ir realizavo nusikalstamų veiksmų planÄ . R. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo O. G. įpareigota organizuoti Å¡ių sandorių įgyvendinimÄ â€“ parengti ir pateikti konkretų sandorių planÄ , jį suderinus su O. G., paskirstyti užduotis atskiriems darbuotojams pagal jų kompetencijas, koordinuoti ir užtikrinti sklandų darbų atlikimÄ (25 t., b. 1. 167–171).

3.3. Kaip teigiama skunde, UAB „N. p. “ turtas buvo direktoriaus A. N. žinioje, kuris pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus privalėjo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovas turi veikti iÅ¡skirtinai bendrovės ir akcininkų interesais, o jo sudaromi sandoriai bendrovės vardu turi bÅ«ti teisėti. Nukentėjusioji V. G. nebuvo informuota apie ketinimÄ sudaryti kaltinime nurodomus sandorius UAB „N. p. “ vardu, nebuvo kviečiama į akcininkų susirinkimus ir informuota apie jų darbotvarkes, taip apribojant neturtines akcininko teises įtvirtintas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnyje. To paties įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrovės direktoriaus pareiga informuoti akcininkus apie Å¡aukiamus akcininkų susirinkimus. Tačiau organizuojant UAB „N. p. “ akcininkų susirinkimus, kuriuose buvo sprendžiamas klausimas kreiptis dėl paskolos gavimo, buvo informuoti tik bendrovės akcininkai – juridiniai asmenys, o dėl nekilnojamojo turto bei akcijų įsigijimo akcininkų susirinkimai iÅ¡ viso nebuvo organizuojami. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad iÅ¡ 11 UAB „N. p. “ akcininkų 2012 m. spalio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 11 d. susirinkimuose dalyvavo ir sprendimus priiminėjo 6 akcininkai, 2012 m. gruodžio 17 d. ir 2012 m. gruodžio 21 d. susirinkimuose dalyvavo ir sprendimus priiminėjo 5 akcininkai, 2012 m. lapkričio 22 d. susirinkime dalyvavo ir sprendimus priiminėjo 4 akcininkai, bet tarp visuose susirinkimuose dalyvavusių asmenų nebuvo smulkiųjų akcininkų V. G., jos tėvų, V. R.. 2013 m. liepos 30 d. ir 2013 m. spalio 11 d. UAB „N. p. “ turtÄ parduoti balsų dauguma nusprendė bendrovės akcininkai: civiliniu ieÅ¡kovu byloje pripažintas UAB „E.“ ir UAB „D. A.“ atstovaujamos A. N. bei UAB „O. t. v. “. Atsižvelgiant į tai, UAB „N. p. “ direktorius A. N. bendrovės pinigines lėšas ar dalį jų panaudojo neteisėtai, todėl akcininkei, be kurios informavimo sudaryti sandoriai, kuriems sudaryti bÅ«tinas akcininkų pritarimas, turi bÅ«ti atlyginta žala.

3.4. Skundo autorius pažymi, kad UAB „N. p. “, kuriai vadovavo A. N., veikla neapsiribojo tik poilsiautojų apgyvendinimu, o ilgÄ laikÄ apėmė ir investicijas į akcijas bei finansines operacijas. Investicine veikla UAB „N. p. “ vertėsi jau nuo 2005 metų ir nuosavybės teise valdė UAB „D. A.“ akcijas (4 t., b. l. 91). 2012 metais UAB „N. p. “, vadovaujama A. N., ir UAB „Ū. b. i. g. “, vadovaujama R. M., tarpusavyje vykdė Å¡imtatÅ«kstantinius piniginius pervedimus, siekiančius apie 500 000 Lt, o pinigus A. N. bendrovės vardu įneÅ¡davo kaip vienos nakties indėlius ir gaudavo palÅ«kanas (7 t., b. l. 63–65). Å ios aplinkybės paneigia A. N. parodymus, jog neva jis užsiėmė tik apgyvendinimo veikla, o apie investavimÄ nieko neiÅ¡mano. Pats A. N. yra nurodęs, kad UAB „N. p. “ nebuvo pajėgi finansiÅ¡kai įvykdyti paskolos sutarties su AB X bankas sÄ lygų ir sumokėti palÅ«kanas. Todėl akivaizdu, jog A. N. kaip patyręs verslininkas turėjo ir galėjo suprasti, kad UAB „N. p. “ gauta paskola bus iššvaistyta ir bendrovė jos negrÄ Å¾ins.

3.5. Skunde akcentuojami ir kiti A. N. parodymų neatitikimai kitiems bylos duomenims. A. N. parodymai, kad dėl UAB „N. p. “ turto priverstinio pardavimo dokumentas jam buvo atsiųstas tik su AB X bankas atstovės ir O. G. paraÅ¡ais neatitinka bylos medžiagos, nes tokio dokumento su O. G. paraÅ¡u byloje nėra. A. N. taip pat davė raÅ¡ytiniams įrodymams prieÅ¡taraujančius parodymus, kad O. G. buvo pagrindinė UAB „N. p. “ akcininkė (24 t., b. l. 8, 9, 12–14, 6 t., b. l. 188, 189). Be to, A. N. buvo nenuoseklus ir dėl to, kieno nurodymus vykdė, kadangi vienoje iÅ¡ apklausų ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis atliko veiksmus bendrovės vardu O. G. nurodymu, o pirmos apklausos metu teigė, jog nurodymus dėl bendrovės veiklos gavo iÅ¡ A. K. ir A. D.. Apelianto manymu, A. N. parodymų pakeitimas orientuotas į tikrųjų sandorių organizatorių ir savo paties nusikalstamų veiksmų priedangÄ .

3.6. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad dalį UAB „N. p. “ gautos paskolos lėšų gavo pats A. N., nes buvo susijęs sutartiniais santykiais ir su UAB „F. p. “. IÅ¡ UAB „N. p. “ sÄ skaitos 2012 m. spalio 19 d. paskolos sutarties pagrindu gauti pinigai buvo pervesti į UAB „F. p. “ sÄ skaitÄ , 2012 m. lapkričio 6 d. UAB „F. p. “ į A. N. sÄ skaitÄ AB X banke pervedė 300 000 Lt ir 18 376,15 Lt palÅ«kanų pagal sutartį (12 t., b. l. 22). Akivaizdu, kad A. N. UAB „N. p. “ vardu sudarydamas sandorį su UAB „F. p. “ iÅ¡ anksto žinojo, kad daugiau kaip 300 000 Lt UAB „F. p. “ sumokės jam, nors akivaizdžiai suprato, kad UAB „N. p. “ negalės grÄ Å¾inti iÅ¡ AB X bankas gautų ir UAB „F. p. “, UAB „Ū. b. i. g. “ bei UAB „D. a. “ iÅ¡mokėtų piniginių lėšų.

3.7. Skundo autoriaus vertinimu, iÅ¡ byloje esančio susiraÅ¡inėjimo tarp A. N. ir A. M. (nuo 25 t., b. l. 89) matyti, kad sprendimų priėmime nė vieno iÅ¡ kitų kaltinamųjų (iÅ¡teisintųjų) nuomonės klausti/leidimo gauti nereikėjo. IÅ¡ susiraÅ¡inėjimo taip pat matyti, kad A. N. elektroniniu paÅ¡tu naudojasi ir A. N., kuris aptarinėja bÅ«tinus atlikti veiksmus, užsimena apie buvusius pokalbius, bet apie kitų kaltinamųjų (iÅ¡teisinamųjų) dalyvavimÄ priimant sprendimus neužsimenama nė viename elektroniniame laiÅ¡ke.

4. Civilinio ieÅ¡kovo BUAB „E.“ atstovas advokatas Deivis Valiulis apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. iÅ¡teisinamojo nuosprendžio dalį, susijusiÄ su BUAB „E.“ pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu, ir tenkinti BUAB „E.“ civilinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai; priteisti civiliniam ieÅ¡kovui BUAB „E.“ patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas iÅ¡ esmės netiriant visų civilinio ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių ir dėl to neteisėtas. Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pažymima, kad: 1) Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) neatleidžia teismo nuo pareigos iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti ir sprendime aptarti esminius Å¡alių argumentus; 2) teismas, neiÅ¡nagrinėdamas specifinių, susijusių su bylos dalyku ir svarbių argumentų bei ignoruodamas juos sprendime bei jų neaptardamas ir nepasisakydamas sprendime, kodėl Å¡ių argumentų nevertina, pažeidžia Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje numatytÄ teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ ; 3) esminių Å¡alies argumentų ignoravimas teismo sprendime reiÅ¡kia, kad Å¡alis nebuvo tinkamai iÅ¡klausyta sprendimÄ priimančio teismo, taip pažeidžiant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.

4.2. Apeliaciniame skunde itin plačiai aptariamos aplinkybės, susijusios su atvirkÅ¡tinių atpirkimo sandorių sudarymu, o bÅ«tent, kad 2007 m. gruodžio 17 d. AB X bankas paskolų komiteto posėdyje nuspręsta suteikti 6 000 000 Lt atvirkÅ¡tinio atpirkimo sandorių (REPO) limitÄ O. G. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Vėlesniuose 2008 m. gruodžio 13 d., 2009 m. sausio 27 d., 2010 m. vasario 18 d. 2011 m. vasario 18 d. AB X bankas paskolų komiteto posėdžiuose O. G. toliau vis suteikiamas atvirkÅ¡tinio atpirkimo sandorių (REPO) limitas 6 000 000 Lt (nuo 2010 m. vasario 18 d.

– 1 600 000 Eur) sumai. Paskutiniame paskolų komiteto posėdyje terminas nustatytas iki 2012 m. kovo 9 d. Å iuose posėdžiuose kaip kviestinis asmuo dalyvavo S. M., AB X bankas Å iaulių filialo direktorė, pasiÅ«lymus teikė Iždo departamento direktorius P. G.. 2012 m. kovo 6 d. AB X bankas paskolų komiteto posėdyje nuspręsta suteikti 1 600 000 Eur atvirkÅ¡tinio atpirkimo sandorių (REPO) limitÄ O. G. iki 2013 m. kovo 7 d., posėdyje dalyvavo V. S., pasiÅ«lymÄ teikė Iždo departamento direktorius P. G.. 2012 m. kovo 9 d.

V. S. ir P. G. priėmė sprendimÄ pratęsti REPO sandorį su O. G. iki 2013 m. kovo 7 d. Tuose pačiuose Paskolų komiteto posėdžiuose, dalyvaujant S. M., o klausimus teikiant P. G., nuspręsta suteikti Z. R. 15 000 000 Lt (4 200 000 Eur) atvirkÅ¡tinio atpirkimo sandorių (REPO) limitÄ . 2010 m. rugsėjo 6 d. šį limitÄ paveldėjo V. R.. 2012 m. kovo 9 d. V. S. ir P. G. priėmė sprendimÄ pratęsti REPO sandorį su V. R. iki 2013 m. kovo 7 d. Taip pat AB X bankas Paskolų komiteto posėdžiuose, dalyvaujant S. M., o klausimus teikiant P. G., nuspręsta suteikti UAB „F.

“ 11 500 000 Lt (3 025 425 Eur) atvirkÅ¡tinio atpirkimo sandorių (REPO) limitÄ . 2008 m. gruodžio 30 d. akcijos perleistos pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „F. p. “. 2012 m. kovo 9 d. V. S. ir P. G. priėmė sprendimÄ pratęsti REPO sandorį su UAB „F. p. “ iki 2013 m. kovo 7 d. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2008 m. gruodžio 23 d. AB X bankas Iždo departamento direktoriaus raÅ¡te Paskolų komitetui nurodyta, jog iÅ¡ viso AB X banke yra 6 atpirkimo sandoriai, kurių trys susiję su V.

R. ir O. G. bei kurių suma sudarė 33 milijonus litų iš bendros 69 milijonų litų AB X bankas turėtų atpirkimo sandorių sumos.

4.3. Nurodoma ir tai, kad 2012 m. birželio 30 d. AB X bankas darbuotojai E. P. ir S. M. atliko UAB „N. p. “ Skolininko finansinės bÅ«klės vertinimÄ , vertinimui buvo pateiktas A. N. pasiraÅ¡ytas 2012 m. birželio 30 d. balansas ir pelno nuostolių ataskaita. 2012 m. spalio 1 d. priimta AB X bankas ataskaita sprendimui priimti, patvirtinta S. M., kuria siÅ«loma suteikti kreditÄ iki 26 000 000 Lt. 2012 m. spalio 4 d. AB X bankas paskolų komiteto posėdyje S. M. nepateikė jai žinomos informacijos, kad susijusiems asmenims AB X bankas jau buvo suteikęs paskolas ir, kad kreditas bus panaudotas susijusių asmenų paskolų grÄ Å¾inimui, o ne UAB „N. p. “ veiklos vykdymui tęsti. 2012 m. spalio 10 d. O. G. nurodė parengti UAB „N. p. “ akcininkų susirinkimo protokolÄ , kuriame numatytas sprendimas paimti paskolÄ iÅ¡ AB X bankas. Tačiau joks UAB „N. p. “ akcininkų susirinkimas iÅ¡ tikrųjų neįvyko. Kitos dienos – 2012 m. spalio 11 d. data – naudojant AB X bankas blankÄ parengtas UAB „N. p. “ kredito panaudojimo ir grÄ Å¾inimo planas. Å is dokumentas yra neva parengtas A. N., kuris ikiteisminio tyrimo metu ne kartÄ nurodė jokio verslo plano nerengęs. 2012 m. spalio 16 d. AB X bankas valdybos susirinkime dėl 26 000 000 Lt paskolos suteikimo UAB „N. p. “ dalyvavęs V. S. nepateikė jam žinomos informacijos apie realiÄ UAB „N. p. “ suteikiamos paskolos panaudojimo paskirtį bei susijusius asmenis. 2012 m. spalio 16 d. Paskolų komiteto posėdyje, kuriame nuspręsta suteikti kreditÄ , dalyvavo tiek V. S., tiek S. M., bet jiems žinomos informacijos taip pat neatskleidė.

4.4. Galiausiai, 2012 m. spalio 19 d. S. M. ir A. N. pasirašė Kreditavimo sutartį Nr. KS-2012-037-00 dėl 26 000 000 Lt paskolos gavimo. TÄ pačiÄ dienÄ UAB „F. p. “ pateikė praÅ¡ymÄ sumažinti REPO sandorį 3 025 425 Eur bei sumokėti praÅ¡yme nurodytas palÅ«kanas. 2012 m. spalio 19 d. pinigai iÅ¡ UAB „N. p. “ sÄ skaitos buvo pervesti į UAB „F. p. “ sÄ skaitÄ , tÄ pačiÄ dienÄ perkelti į UAB „F. p. “ atpirkimo sandorių sÄ skaitÄ , padengiant 3 025 425 Eur dydžio UAB „F. p. “ įsiskolinimÄ AB X bankui. Taigi, visi sandoriai, įvardinti neva AB X bankas paskola UAB „N. p. “ įvyko tÄ pačiÄ dienÄ ir realiai UAB „N. p. “ net nespėjo pasinaudoti suteiktomis pinigų sumomis.

4.5. Po to, 2012 m. lapkričio 22 d. tariamai parengiama ataskaita Sprendimui priimti, patvirtinta S. M., kurios pagrindu tariamai buvo sumažinta paskolos suma nuo 26 000 000 Lt iki 19 000 000 Lt pagal Kreditavimo sutartį Nr. KS-2012-037-00 ir sudaryta nauja 7 000 000 Lt paskolos sutartis. 2012 m. lapkričio 22 d. Å iaulių regiono paskolų komiteto posėdyje, dalyvaujant S. M. ir E. P., tariamai svarstyta ir pritarta leisti iÅ¡mokėti UAB „N. p. “ 2012 m. spalio 19 d. kreditavimo sutartį Nr. KS-2012-037-00 2 000 000 Lt kredito dalį, sumažinant kredito dydį nuo 26 000 000 Lt iki 19 000 000 Lt, taip pat dėl 7 000 000 Lt kredito suteikimo UAB „N. p. “ finansinio turto ir nekilnojamojo turto įsigijimui. Å ie sprendimai patvirtinti 2012 m. lapkričio 27 d. AB X bankas paskolų komiteto posėdyje, dalyvaujant V. S. ir S. M.. Tačiau skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2012 m. lapkričio 22 d. buvo parengtas UAB „N. p. “ tariamo akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame tariamai buvo nuspręsta siekiant užtikrinti prievoles pagal papildomÄ kredito dalį 7 000 000 Lt antriniu įkeitimu įkeisti bendrovės turtÄ . Å iuo atveju kyla pagrįstų abejonių, kodėl UAB „N. p. “ pirmiausia paprašė sumažinti paskolos sumÄ , o paskui nusprendė įkeisti turtÄ , jog bÅ«tų iÅ¡mokėta ta paskolos dalis, kurios prieÅ¡ tai buvo atsisakyta.

4.6. Be to, akivaizdžiai suklastotas buvo ir 2012 m. gruodžio 11 d. UAB „N. p. “ akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame neva nutarta kreiptis į AB X bankÄ dėl naujos kredito sutarties dėl 7 000 000 Lt gavimo. Suklastojimo faktÄ patvirtina byloje esantis A. M. susiraÅ¡inėjimas elektroniniu paÅ¡tu, kuriame 2012 m. gruodžio 11 d., 11.52 val., ji A. N. raÅ¡o, kad reikia per autobusÄ Ä¯dėti atvežti praneÅ¡imus su visų Neringos žmonių paraÅ¡ais bei sÄ raÅ¡Ä , taip pat nurodo, jog dar nėra prarengta protokolo galutinė versija (24 t., b. l. 182). 2012 m. gruodžio 12 d. S. M. ir A. N. tariamai pasirašė kredito sutartį Nr. KS-2012-044-00 dėl 7 000 000 Lt kredito, bet Å¡iame kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2012 m. gruodžio 13 d. E. P. siuntė elektroninį laiÅ¡kÄ R. M. ir A. M., kuri siuntimo metu buvo pasiraÅ¡yta tik S. M.. Taigi, tokiu atveju pinigai pagal kredito sutartį buvo iÅ¡mokėti anksčiau nei buvo pasiraÅ¡yta kredito sutartis. Svarbu ir tai, kad naujos paskolos suma (7 000 000 Lt), sutampa su O. G. ir V. R. įsiskolinimu pagal REPO sandorius: 3 400 000 Lt buvo perkelta į V. R. atpirkimo sandorio sÄ skaitÄ , o per J. G. sÄ skaitÄ Ä¯ O. G. sÄ skaitÄ buvo pervesta 2 403 000 Lt.

4.7. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad neva papildomo 7 000 000 Lt kredito gavimo metu vyko ir tariamas 2012 m. spalio 19 d. paskolos sutarties pakeitimas. 2012 m. lapkričio 22 d. AB X bankas Å iaulių regiono paskolų komitete, 2012 m. lapkričio 27 d. AB X bankas paskolų komitete nutarta sumažinti kreditÄ nuo 26 mln. iki 19 mln. litų, tačiau byloje yra ir 2012 m. lapkričio 29 d. susiraÅ¡inėjimas elektroniniu paÅ¡tu (24 t., b. l. 175), kurio metu E. P. persiuntė R. M., A. M., o pastaroji persiuntė pasiraÅ¡yti A.

N. 2012 m. lapkričio 29 d. sutartį dėl 2012 spalio 19 d. kreditavimo sutarties Nr. KS-2012-037-00 pakeitimo, pagal kurį AB X bankas įsipareigoja iÅ¡mokėti likusius 9 000 000 Lt, taip pat pridėtas S. M. pasiraÅ¡ytas kredito gražinimo grafikas visiems 26 000 000 Lt. Pastarasis dokumentas patvirtina, kad tuo metu dar nebuvo ir negalėjo bÅ«ti 2012 m. lapkričio 22 d. ir lapkričio 29 d. paskolų komitetų posėdžių protokolų, nes Å¡ie du banko valdymo organai tariamai buvo nusprendę ne iÅ¡mokėti likusius 9 000 000 Lt pagal Kreditavimo sutartį Nr. KS- 2012-037-00, o sumažinti paskolos maksimaliÄ sumÄ iki 19 000 000 Lt ir iÅ¡mokėti tik 2 000 000 Lt, todėl akivaizdu kad paskolų komitetų posėdžių protokolai buvo suraÅ¡yti atgalinėmis datomis.

Be to, byloje yra ir 2012 m. lapkričio 22 d., 12.46 val., R. M. siųstas elektroninis laiÅ¡kas A. N., kuriame persiunčiamas 2012 m. lapkričio 21 d. praÅ¡ymas UAB „N. p. “ vardu suteikti maksimaliÄ kredito sumÄ , t. y. nuo 17 milijonų litų padidinti iki 26 milijonų litų. Ir tik 2012 m. lapkričio 30 d. data suraÅ¡omas naujas UAB „N. p. “ praÅ¡ymas, pasiraÅ¡ytas A. N., kuriame praÅ¡oma sumažinti paskolos sumÄ nuo 26 milijonų litų iki 19 milijonų litų, nors tokie sprendimai AB X bankas valdymo organų jau buvo svarstyti.

Papildomai pastebima ir tai, kad 2012 m. gruodžio 11 d., 11.52 val., siųstame elektroniniame laiÅ¡ke A. M. A. N. atsiuntė praneÅ¡imus apie neva dar 2012 m. lapkričio 22 d. vykusį akcininkų susirinkimÄ , kuriame buvo nuspręsta kreiptis į AB X bankÄ dėl papildomos kredito dalies iÅ¡davimo, be to, elektroniniame laiÅ¡ke A. M. nurodė ir tai, kad dar nėra parengta galutinė tariamai vykusio akcininkų susirinkimo protokolo versija.

4.8. Taip pat skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjami veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės vien dėl to, jog AB X bankas suteikė UAB „N. p. “ kreditÄ kolegialiai priimtais sprendimais, kurie yra galiojantys ir dėl jų kaltinimai niekam nereiÅ¡kiami. Tačiau Å¡iame kontekste pirmosios instancijos teismas net nevertino visų kaltinamųjų (iÅ¡teisintųjų) veiksmų, rengiant dokumentus, taip pat, ar AB X bankas UAB „N. p. “ pervestos sumos iÅ¡ viso gali bÅ«ti laikomos paskolomis, ar AB X bankas atliktais pinigų pervedimais į UAB „N. p. “ banko sÄ skaitÄ buvo siekiama sukurti civilines teises ir pareigas, ar paprasčiausiai sukurti nusikalstamÄ pagrindÄ piniginių lėšų pervedimui.

4.9. Skunde teigiama, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.875 straipsnio nuostatas, jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Nagrinėjamu atveju AB X bankas UAB „N. p. “ pervestos sumos negali būti laikomos banko suteiktomis paskolomis, nes šalių sudaryti sandoriai savo pobūdžiu neatitinka CK 6.875 straipsnio reikalavimų, kadangi realiai kaip paskolos gautos pinigų sumos buvo perduotas ne UAB „N. p. “, o pasinaudojant kaip tarpininku perduotos O. G., V. R. ir UAB „F. p. “.

4.10. Pažymima, kad UAB „N. p. “ už gautas lėšas iÅ¡ UAB „Ū. b. i. g.“ tariamai įsigijo UAB „D. a. “ 200 000 vnt. akcijų, už kurias sumokėjo 9 000 000 Lt (2 606 580,17 Eur), bei 9 604 636 vnt. UAB „T. “ akcijų iÅ¡ UAB „F. p. “, už kurias sumokėjo 10 710 000 Lt (3 101 830,39 Eur), iÅ¡ viso 19 710 000 Lt (5 708 410,56 Eur), nors Å¡ių įmonių akcijos buvo bevertės. Visas UAB „D. a. “ turtas buvo įkeistas, įmonė nuo 2011 m. nebeteikė finansinės atskaitomybės duomenų vieÅ¡ajam registrui, o remiantis paskutiniais 2011 m. duomenimis tipinė ir finansinė jos veikla buvo nuostolinga, bendrovė gavo tik 22 000 Lt (6 371,64 Eur) grynojo pelno, o 2014 m. kovo 10 d. jau buvo priimta nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Taip pat nuostolingai veikė ir UAB „T. “ – 2012 m. gruodžio 31 d. datai Å¡ios bendrovės veiklos rezultatas buvo 1 307 947 Lt (378 807,63 Eur) nuostolis, o 2015 m. kovo 5 d. iÅ¡kelta bankroto byla. Tai, kad minėtų įmonių akcijos buvo bevertės, o sandoriai niekiniai nuo jų sudarymo, patvirtina ir ikiteisminiame tyrime specialisto atliktas UAB „N. P.“, UAB „T. “, UAB „D. a. “ Å«kinės finansinės veiklos tyrimas (2016 m. gegužės 20 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 5-3/34). Tokių įmonių akcijų pirkimas UAB „N. p. " pasiskolintomis lėšomis už daugiau nei 19 milijonų litų ne tik neatitinka įmonei naudingos ir pelningos investicijos sampratos, bet taip pat yra akivaizdus turto iššvaistymas, nes atliekamais veiksmais buvo siekiama ne sukurti paskolinius teisinius santykius tarp AB X bankas ir UAB „N. p. “, o tik sukurti prielaidas AB X bankas iÅ¡mokėtas UAB „N. p. “ pinigų sumas laikyti „paskola“. UAB „N. p. “ kaip paskola pervestomis lėšomis iÅ¡ tikrųjų buvo pabaigti organizuotos grupės narių vertybinių popierių atpirkimo sandoriai. Tokia situacija neatitinka paskolos sutarčiai CK numatytų kriterijų.

4.11. Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino, ar iÅ¡ tikrųjų egzistavo UAB „N. p. “ valia iÅ¡ AB X bankas gauti pinigų sumas. CK 6.167 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasiÅ«lymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibÅ«dintas ir iÅ¡reiÅ¡kia oferento ketinimÄ bÅ«ti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju. Nagrinėjamu atveju UAB „N. p. “ jokios ofertos pasiskolinti pinigus iÅ¡ AB X bankas neiÅ¡reiÅ¡kė. Byloje nustatyta UAB „N. p. “ nesiskolino, neteikė praÅ¡ymo, neteikė verslo plano, nevykdė jokios investicinės veiklos ir jokiomis akcijomis neprekiavo, neturėjo pinigų srauto tokiai paskolai aptarnauti, t. y. mokėti palÅ«kanas, kas iÅ¡ esmės ir nulėmė UAB „N. p. “ bankrotÄ . Anksčiau skunde aptartos aplinkybės patvirtina, kad siekiant melagingai pagrįsti, jog UAB „N. p. “ iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ pasiskolinti pinigines lėšas iÅ¡ AB X bankas, buvo klastojami UAB „N. p. “ dokumentai (akcininkų susirinkimo protokolų paruoÅ¡imas atgalinėmis datomis, nedalyvaujant akcininkams, suraÅ¡ant realiai neįvykusių susirinkimų protokolus), papildomai parengiami AB X bankas paskolų komitetų dokumentai, tuo siekiant imituoti UAB „N. p. “ ofertÄ AB X bankui dėl neva sukuriamų paskolinių teisinių santykių. Vien tai, kad byloje niekam nebuvo pareikÅ¡ti kaltinimai parengus tikrovės neatitinkančius dokumentus, savaime neatleidžia bylÄ nagrinėjančio teismo nuo pareigos įvertinti byloje pateiktų dokumentų teisėtumÄ ir tikrumÄ , o kartu kaip įrodymų patikimumÄ .

4.12. Skundo autorius akcentuoja ir AB X bankas padarytus vieÅ¡osios teisės pažeidimus iÅ¡duodant UAB „N. p. “ paskolÄ ypač tame kontekste, jog buvo praėję vos trys mėnesiai nuo sprendimų dėl REPO sandorių, kurie sudaro apie 50 proc. visos AB X bankas atpirkimo (REPO) sandorių apimties. Vadovaujantis Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatais, patvirtintais 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149, bankas turi sugebėti užtikrinti, kad susiję skolininkai bus nustatyti ir bus tinkamai įvertinta jų kredito rizika.

Pagal minėtų nuostatų 28, 28.1, 28.2 punktus, tarpusavyje susijusios klientų grupės turi bÅ«ti identifikuojamos ir stebimos siekiant, kad tarpusavyje susijusių klientų identifikavimo procedÅ«ros bÅ«tų taikomos prieÅ¡ suteikiant asmeniui pozicijÄ (paskolÄ ). AB X bankas valdybos 2012 m. kovo 27 d. patvirtintose Skolininko finansinės bÅ«klės įvertinimo tvarkoje skiriama reikÅ¡mingos paskolos sÄ voka – tai skolininko (arba tarpusavyje susijusių banko klientų grupė, kurių paskolos virÅ¡ija 100 000 Lt) paskola, kurios vertė yra lygi arba virÅ¡ija 4 proc. banko kapitalo (15 punktas).

IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamos AB X bankas auditoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. ataskaitos matyti, kad be Lietuvos banko nustatytų rizikÄ ribojančių maksimalios paskolos vienam skolininkui bei didelių pozicijų normatyvų AB X bankas grupė yra nusistačiusi normatyvÄ rizikai, kuri vienam skolininkui negali virÅ¡yti 15 proc. banko kapitalo (UAB „PricewaterhouseCoopers“ auditoriaus R. J. ir auditoriaus R. R. ataskaitos 24 puslapis). Didesnius limitus turi patvirtinti Banko stebėtojų taryba. Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 138 „Dėl kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų“, (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. vasario 28 d.) 4.18 punkte buvo numatyta, kad su klientu (skolininku) susijęs asmuo (angl. related person) – asmuo, kuris kartu su klientu (skolininku) priklauso tarpusavyje susijusių klientų (skolininkų) grupei, 4.19 punkte tarpusavyje susijusių klientų grupė (angl. group of connected clients (obligors)) suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, t. y.

1) du arba daugiau finansų įstaigos klientų, kurie, jeigu neįrodyta kitaip, sukelia vienÄ rizikÄ , nes vienas iÅ¡ jų tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja antrÄ jį arba kitus klientus, arba 2) du arba daugiau finansų įstaigos klientų, kurie nesusiję Å¡ios dalies 1 punkte nurodytais kontrolės santykiais, bet kuriuos reikia laikyti sukeliančiais vienÄ rizikÄ , kadangi jie taip tarpusavyje susiję, kad jeigu vienas iÅ¡ jų turėtų finansinių problemų, visų pirma lėšų pritraukimo arba grÄ Å¾inimo sunkumų, antrasis arba visi kiti klientai, pritraukdami arba grÄ Å¾indami lėšas, tikriausiai taip pat susidurtų su sunkumais (Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 40 punktas).

4.13. Skunde teigiama, kad 15 proc. nuo AB X bankas kapitalo 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 47 828 400 Lt. Susietiems asmenims suteiktų paskolų skaičiavime nurodyta, jog AB X bankas prie susietų su V. R. ir O. G. asmenų priskiria UAB „K. a. “ ir jai suteiktÄ 23 546 630 Lt paskolÄ . Pagal bylos duomenis, 2007–2008 metais buvo sudaryti trys REPO sandoriai su asmenimis, susijusiais su V. R.: su O. G. 1 502 403 Lt, Z. R. – 3 280 036 Lt, UAB „F. p. “ – 10 446 187,44 Lt (3 025 425 Eur), bendra vertė 15 228 626,44 Lt. Kadangi REPO sandoriai, kaip nurodyta AB X bankas 2013 metų auditoriaus iÅ¡vadoje, apskaitomi kaip paskolos, todėl su V. R. ir O. G. susijusios grupės įmonių įsipareigojimai prieÅ¡ iÅ¡duodant paskolas UAB „N. p. “ sudarė 38 775 256,44 Lt. Esant Å¡ioms aplinkybėms, UAB „N. p. , kaip su V. R. susijusiam asmeniui, galėjo bÅ«ti skolinama ne daugiau kaip 9 053 143,56 Lt. IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad V. S., S. M., P. G. žinojo, jog faktiÅ¡kai kreditas buvo skirtas pačios O. G., V. R. bei UAB „F. p. “ AB X bankas valdomų AB Y bankas akcijų atpirkimui, t. y. žinojo, jog UAB „N. p. “ suteikta paskola (didžioji jos dalis) tÄ pačiÄ dienÄ sugrįš į AB X bankas, kaip O. G., V. R. bei UAB „F. p. “ įsiskolinimų dengimas. Todėl tik AB X bankas atsakingiems darbuotojams nutylėjus jiems žinomas aplinkybes ir sÄ moningai nesilaikant nustatytų reikalavimų paskolų iÅ¡davimui, buvo užtikrintas palankaus sprendimo dėl paskolos UAB „N. p. “ suteikimo priėmimas. Atsižvelgiant į tai, paskolos suteikimo procedÅ«rų nagrinėjamu atveju negalima laikyti įprastine banko kreditavimo veikla.

4.14. Apibendrinant skunde nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju turto užvaldymas ir iššvaistymas, sÄ lygojęs turtinės žalos UAB „N. p. “ akcininkams atsiradimÄ , pasireiÅ¡kė organizuotos grupės narių veiksmais, sukuriant tiek AB X bankas, tiek UAB „N. p. “ dokumentus, neva iÅ¡reiÅ¡kiančius valiÄ gauti paskolÄ , suorganizavus 26 000 000 Lt (7 530 120,48 Eur) dydžio sumos iÅ¡ AB X bankas gavimÄ , kuri nepagrįstai įvardinama „paskola“ ir kuriÄ buvo siekta panaudoti kitam sandoriui, įforminant pinigų pervedimÄ iÅ¡ UAB „N. p. “ beverčių akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis, taip tikslingai sukeliant UAB „N. p. “ bankrotÄ ir neteisėtai užvaldant UAB „N. p. “ turtÄ .

4.15. Taip pat skundo autorius atkreipia dėmesį į tai, baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo teisėja Dalia Kursevičienė viso proceso metu kėlė pagrįstų abejonių dėl jos neÅ¡aliÅ¡kumo civilinio ieÅ¡kovo atžvilgiu ir dėl to galėjo priimti nepagrįstÄ bei neteisėtÄ nuosprendį. Visų pirma, bylÄ nagrinėjusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumas siejamas su tuo, kad teisėja be jokio teisinio pagrindo bylos nagrinėjimo metu rinko duomenis apie UAB „E.“, kurie visiÅ¡kai nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku. 2020 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu teisėja protokoline nutartimi nutarė iÅ¡reikalauti iÅ¡ civilinio ieÅ¡kovo UAB „E.“ įvairius dokumentus, rugsėjo 24 d. civilinio ieÅ¡kovo vadovui J.

R. buvo iÅ¡siųstas Klaipėdos apygardos teismo raÅ¡tas dėl UAB „E.“ dokumentų iÅ¡reikalavimo, reikalaujant pateikti metinius balansus, kreditorių ir debitorių sÄ raÅ¡us bei akcininkų duomenis už 2014–2019 metus. Skunde pažymima, kad minima protokolinė nutartis buvo visiÅ¡kai nemotyvuota, teisėja Dalia Kursevičienė nenurodė nei iÅ¡samių, nei sutrumpintų motyvų, nedetalizavo, kokių konkrečiai dokumentų reikalauja iÅ¡ civilinio ieÅ¡kovo, nepagrindė, koks priežastinis ryÅ¡ys sieja reikalaujamus dokumentus ir kaltinimÄ .

Toks teisėjos procesinis elgesys neatitinka Teisėjų etikos ir drausmės komisijos praktikoje nustatytų reikalavimų, jog priimant protokolines nutartis protokole turi bÅ«ti ir motyvai, protokolinės nutarties priėmimas nepraneÅ¡ant motyvų ar jų neužraÅ¡ymas protokole, laikytina ydinga įstatymo taikymo praktika ir atskirais atvejais gali bÅ«ti vertinama kaip drausmės pažeidimas – Å¡iurkÅ¡tus procesinio įstatymo pažeidimas, jeigu tai bÅ«tų nuolatinė teisėjo praktika, kuri pažeistų proceso dalyvių teises (pavyzdžiui, sutrukdytų suraÅ¡yti tinkamÄ apeliacinį skundÄ , suvaržytų teisę į gynybÄ ar kt.) (Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2013 m. vasario 4 d. sprendimas Nr. 18 P-1).

Tuo labiau, kad 2020 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje teisėja Dalia Kursevičienė pranešė, jog savo iniciatyva iÅ¡ Juridinių asmenų registro gavo civilinio ieÅ¡kovo UAB „E.“ pelno nuostolių ataskaitÄ už 2015–2019 metus, aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ prie 2015–2019 metų finansinės atskaitomybės, balansÄ už 2015–2019 metų laikotarpį. Pagal nagrinėjamoje byloje pateiktÄ kaltinimÄ , nusikalstamos veikos buvo padarytos ir baigtos 2012–2013 metų laikotarpiu, todėl savarankiÅ¡kai ieÅ¡kodama duomenų apie kur kas vėlesnį laikotarpį ir dar dėl asmenų, kurie nėra traukiami baudžiamojon atsakomybėn, teisėja nesilaikė BPK 255 straipsnio 1 dalyje numatytų bylos nagrinėjime teisme ribų.

Skundo autoriaus vertinimu, tokiais veiksmais bylÄ nagrinėjusi teisėja Dalia Kursevičienė rodė akivaizdų ir jokio teisinio pagrindo neturintį Å¡aliÅ¡kumÄ civilinio ieÅ¡kovo UAB „E.“ atžvilgiu. Dėl neteisėto informacijos rinkimo apie UAB „E.“ Å«kinę komercinę veiklÄ teisėjai Daliai Kursevičienei 2020 m. rugsėjo 22 d. buvo pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas, tačiau teisėja nuo bylos nagrinėjimo nenusiÅ¡alino, o 2020 m. lapkričio 18 d. teisiamojo posėdžio metu nusprendė iÅ¡reikalauti informacijÄ ir apie galimÄ civilinio ieÅ¡kovo akcininkÄ V.

LP, nors pagal pačios teisėjos į bylÄ pridėtÄ iÅ¡raÅ¡Ä , Å¡is juridinis asmuo UAB „E.“ akcininku tapo tik 2017 m. gegužės 5 d., t. y. gerokai vėliau nei buvo baigta byloje nagrinėjama nusikalstama veika.

4.16. Skunde pažymima ir tai, kad be neteisėto ir jokio objektyvaus pagrindo neturinčio sprendimo iÅ¡reikalauti duomenis apie UAB „E.“, 2020 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje teisėja Dalia Kursevičienė taip pat nepateikdama jokių konkrečių motyvų netenkino argumentuoto civilinio ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl liudytojų apklausos, duomenų/dokumentų iÅ¡reikalavimo ir teikiamų dokumentų prijungimo. Tokiu bÅ«du bylÄ pirmosios instancijos teisme nagrinėjusi teisėja taip pat iÅ¡reiÅ¡kė savo Å¡aliÅ¡kumÄ civilinio ieÅ¡kovo UAB „E.“ atžvilgiu ir be jokių motyvų paneigė BPK numatytÄ teisę teikti į bylÄ civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡nagrinėjimui svarbius dokumentus. IÅ¡ esmės visi civilinio ieÅ¡kovo praÅ¡ymai baudžiamojoje byloje buvo atmetami be motyvų, iÅ¡ 26 teiktų praÅ¡ymų buvo tenkintas vos vienas (dėl atlikto poėmio AB X banke metu paimtų visų dokumentų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ ikiteisminį tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų). Atsisakydama iÅ¡reikalauti praÅ¡omus įrodymus teisėja Dalia Kursevičienė tiesiogiai užkirto keliÄ kaltinimÄ palaikančiai prokurorei ir civiliniam ieÅ¡kovui paneigti kaltinamųjų atsikirtimus ir gynybos teiginius ir veikė Å¡aliÅ¡kai. Galiausiai, bylÄ pirmosios instancijos teisme nagrinėjusi teisėja tiesiog atsisakė susipažinti su civilinio ieÅ¡kovo parengtu raÅ¡tu ir 2020 m. birželio 16 d. teisiamojo posėdžio metu pateiktu praÅ¡ymu dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo ir surinktų įrodymų prijungimo, kai kaltinamųjų ir jų gynėjų praÅ¡ymus priėmė bei iÅ¡nagrinėjo. 2020 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje apklausiant AB X bankas valdybos pirmininkÄ A. B., papraÅ¡ius pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodžius bylos tomÄ ir bylos lapÄ , teisėja informavo, jog minėto bylos tomo nėra pasiėmusi ir liudytojo apklausÄ galima tęsti ir be liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo. Be to, viename iÅ¡ teisiamųjų posėdžių iÅ¡reiÅ¡kė savo požiÅ«rį į pareikÅ¡tus kaltinimus, paklausdama, kam buvo reikalingos sudėtingos schemos, kai AB Y bankas galėjo tiesiog nusipirkti REPO sandoriais perleistas akcijas.

4.17. Apeliantas nurodo ir tai, kad dar tik perdavus baudžiamÄ jÄ bylÄ su kaltinamuoju aktu nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, bylÄ nagrinėti paskirta teisėja Dalia Kursevičienė 2019 m kovo 5 d. priėmė nutartį, kuria konstatavo kaltinamojo akto trÅ«kumus (pareikÅ¡ti kaltinimai nėra aiÅ¡kÅ«s, neaiÅ¡kios inkriminuojamų veikų aplinkybės, neaiÅ¡kiai atskleistas kaltinamųjų vaidmuo organizuotos grupės bendroje veikloje, nėra apibrėžtas konkretus ir aiÅ¡kus atskirų bendrininkų vaidmuo, netiksliai nurodytos faktinės aplinkybės) bei perdavė bylÄ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros vyriausiajam prokurorui nustatytiems pažeidimams paÅ¡alinti. Visgi Å¡i teisėjos nutartis buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi (bylos Nr. 1S-72-307/2019), baudžiamoji byla grÄ Å¾inta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir paskirta nagrinėti tai pačiai teisėjai Daliai Kursevičienei. Galiausiai, bylÄ pirmosios instancijos teisme nagrinėjusi teisėja, motyvuodama civilinio ieÅ¡kovo pateiktų praÅ¡ymų atmetimÄ , nurodė, kad AB X bankas atsakingų asmenų neveikimas iÅ¡duodant paskolas UAB „N. p. “, reikalingos dokumentacijos nesurinkimas, nepateikimas, aplaidus procedÅ«rų vykdymas arba apskritai nevykdymas gali bÅ«ti laikomi sudarantys savarankiÅ¡kos nusikalstamos veikos sudėtį, kas, skundo autoriaus vertinimu, reiÅ¡kia, jog teisėja Dalia Kursevičienė parengiamojoje bylos stadijoje, prieÅ¡ įrodymų tyrimÄ , iÅ¡ anksto pasakė, kad nusikalstamos veikos padarymo neveikimu netirs, o tokia iÅ¡ankstinė nuomonė neabejotinai galėjo turėti įtakos neteisingam Å¡ios baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimui.

5. Išteisintojo A. N. gynėja advokatė Gintarė Olšauskaitė atsiliepime į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti, A. N. naudai išieškoti patirtas bylinėjimosi išlaidas (nurodo, kad tokias išlaidas patvirtinantys dokumentai bus pateikti vėliau).

5.1. Atsiliepime pažymima, jog teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama prokurorės apeliaciniame skunde, vertino R. M. parodymus (teismo nuosprendžio 75, 77, 79 puslapiai) – jog UAB „N. p. “ priklausė bendrovei „Ū. b. i. g. “, jog Å¡ios bendrovės strateginius sprendimus priimdavo V. R., o O. G. kontroliavo piniginių lėšų judėjimÄ , jų panaudojimÄ . Teismas taip pat atsižvelgė į R. M. parodymus dėl UAB „N. p. “ akcininkų 2012 m. spalio 10 d. ir 2012 m. lapkričio 22 d. susirinkimų ir padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡ios liudytojos parodymai nėra pakankami konstatuoti aplinkybę, neva UAB „N. p. “ akcininkai minėtų susirinkimų metu turėjo informacijÄ dėl galimo kredito tolesnio panaudojimo REPO sandoriams padengti. R. M. parodymai taip pat įvertinti ir sprendžiant dėl bendrovių „T. “ bei „D. a. “ akcijų pirkimo bei atsakomybėn patrauktų asmenų žinojimo, jog minėtos akcijos neva buvo bevertės. Nei liudytojos R. M., nei kitų liudytojų parodymai, anot pirmosios instancijos teismo, nepatvirtino, kad minėtos akcijos buvo bevertės. Taigi pirmosios instancijos teismas ne tik visapusiÅ¡kai ir kompleksiÅ¡kai iÅ¡tyrė visų liudytojų parodymus ir kitus įrodymus, bet jų pagrindu vertino ir R. M. parodymus, raÅ¡tinius įrodymus ir jais remdamasis padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nusikalstama veika nebuvo padaryta.

5.2. Kiti prokurorės skunde nurodyti argumentai, anot gynėjos, yra susiję su aplinkybėmis, kurios skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių. Vertinant apeliacinio skundo argumentus ir jų pagrįstumÄ , pirmiausia turi bÅ«ti atsižvelgiama į kaltinime nurodytas faktines aplinkybes ir kaltinimo ribas, o skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neteisėtumo vertinami tiek, kiek jie neperžengia kaltinimo ribų. Kaltinamasis neturi pareigos gintis nuo visų teoriÅ¡kai galimų kaltinimo modifikacijų, taigi bet koks kaltinimo aplinkybių pakeitimas apeliaciniame skunde suvaržo kaltinamojo teisę į gynybÄ .

5.3. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog teiginys, neva UAB „N. p. “ įgytos akcijos buvo bevertės, neįrodytas. Atsižvelgdama į tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ prokurorė skunde pereina prie abstraktesnio termino „nenaudingas sandoris“. Neatlygintinas ir nenaudingas sandoris yra visiÅ¡kai skirtingos faktinės aplinkybės, toks kaltinimo keitimas reikalauja keisti gynybÄ ir įrodinėti tokio kaltinimo nepagrįstumÄ . Nors kaltinime nurodyta, kad UAB „N. p. “ turtas perleistas neatlygintinai, tačiau tuo pačiu pažymima, jog už gauto kredito lėšas buvo įsigytos bendrovių „T. “ bei „D. a. “ akcijos, kurios 2012 m. rudenį (sandorių sudarymo metu) nebuvo bevertės.

5.4. Atsiliepime akcentuojama, jog sandorių nenaudingumÄ prokurorė skunde sieja tik su ekonominiu sandorių pelningumu, tačiau kaltinime nurodytas sandorių neatlygintinumas (nurodant, jog buvo įsigytos „bevertės akcijos“). Civilinės teisės kontekste, siekiant sandorį pripažinti neteisėtu, nepakanka vertinti tik jo komercinį naudingumÄ , net nepakanka nustatyti akivaizdų nenaudingumÄ , prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeista verslo sprendimų priėmimo taisyklė ir pamatiniai civilinės teisės principai.

5.5. Jokie įrodymai, anot A. N. gynėjos, nepatvirtina nei žalos padarymo fakto, nei jos dydžio. Specialistės iÅ¡vados dėl sandorių ekonominio naudingumo negali bÅ«ti pripažintos įrodymais dėl padarytos žalos. Tiesiogiai UAB „Ū. b. i. g. “ veikloje dalyvavę asmenys nenumatė finansinių problemų ar AB Y bankas bankroto, net bankų priežiÅ«rÄ vykdanti institucija teigė, kad jokių problemų nėra, akcininkai vykdė Lietuvos banko nurodymus ir tikėjosi papildomų investicijų. A. N. negalėjo abejoti UAB „Ū. b. i. g. “ finansiniu pajėgumu ir manyti ar žinoti, kad AB Y bankas netrukus bankrutuos ir minėta bendrovė žlugs, įsigytas turtas nuvertės, o galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus nebebus. FaktiÅ¡kai asmenys Å¡ioje byloje kaltinami dėl to, kad jie nenumatė AB Y banko bankroto, nors jo nenumatė net Lietuvos bankas.

5.6. Atsiliepime pažymima, jog šioje situacijoje negalima įžvelgti nei civilinių santykių pavojingumo, nei ribojimų pažeistas teises (jei pažeidimas išties buvo) ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Visi sprendimai ir sandoriai yra galiojantys, tai baudžiamosios atsakomybės taikymas peržengtų baudžiamosios teisės ribas. Šiuo atveju buvo pasirinkta verslo organizavimo forma – įmonių grupė, turto perskirstymo modelis nebuvo neteisėtas ar pavojingas visuomenei. Verslas yra neatskiriamas nuo rizikos, nors ne visi verslo sprendimai pasiteisina, tačiau dėl to civilinės teisės prasme teisėti sandoriai negali būti kriminalizuojami.

5.7. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. N. sandorių sudarymo metu žinojo ar galėjo žinoti apie REPO sandorius, nežinodamas apie tokius sandorius jis negalėjo numatyti, kad kredito ėmimo tikslas galėtų bÅ«ti padengti V. R., O. G. ir bendrovės „F. p. “ turtines prievoles. A. N. žinojimas ir suvokimas, kokie yra akcininkų sprendimų motyvai ir kokiomis sÄ lygomis sandoriai sudaromi, buvo visai kitas nei nurodoma kaltinime ar nustatyta bylos nagrinėjimo teisme metu. Nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su piniginių lėšų patekimu pas naudos gavėjus, jis nesiejamas su bendrovių „T. “ ir „D. a. “ akcijų įsigijimu. Kadangi byloje nėra duomenų apie A. N. žinojimÄ apie REPO sandorius, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog jis atliko veiksmus, kuriais iššvaistė UAB „N. p. “ turtÄ .

5.8. Nors prokurorės skunde Å¡ios sÄ vokos nenaudojamos, pagal dėstomas aplinkybes aiÅ¡ku, jog A. N. ji laiko UAB „N. p. “ vadovu de jure. Jei de facto vadovais buvo O. G. ir V. R., tokiu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad A. N. turėjo teisę priimti sprendimus ir kontroliuoti bendrovės veiklÄ .

5.9. Galiausiai atsiliepime pažymima, jog veikimo organizuotoje grupėje Å¡iuo atveju nepatvirtina trumpas laiko tarpas nuo kredito gavimo iki laiko, kuomet kreditas pasiekė naudos gavėjus. Nurodytas laiko tarpas patvirtina tik tai, kad UAB „Ū. b. i. g. “ bei AB X bankas organizacinė struktÅ«ra veikė operatyviai ir sklandžiai. Verslo operatyvumÄ prilyginus organizuotos grupės veiklai, dauguma verslų taptų nusikalstamomis organizuotomis grupuotėmis.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusiosios V. G. atstovas ir civilinio ieškovo UAB „E.“ atstovas prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai – apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmetami

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvadas ir apeliacinių skundų bei atsiliepimo į juos argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, betarpiškai ir nuodugniai ištyrė byloje surinktus įrodymus, įvertino juos tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje bei pagrįstai konstatavo, kad išteisintieji nepadarė veikos, turinčios BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

8. Baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas. Šio proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo proceso normomis siekiama sudaryti sÄ lygas teisėtomis priemonėmis ginti visuomenę nuo nusikalstamų veikų. Kitas ne mažiau svarbus baudžiamojo proceso tikslas – užtikrinti ir asmens, įtariamo, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, teisių bei laisvių apsaugÄ , iÅ¡vengti nepagrįsto asmens baudžiamojo persekiojimo, neteisingos bausmės. Todėl nusikalstamų veikų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , baudžiamųjų bylų tyrimÄ reglamentuojančių normų sistema demokratinėse valstybėse pagrindžiama lygybės įstatymui ir teismui, nekaltumo prezumpcijos, vieÅ¡o ir teisingo bylos nagrinėjimo, teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo bei nepriklausomumo, teismo ir kitų baudžiamojo proceso subjektų funkcijų atskyrimo, teisės į gynybÄ garantavimo ir kitais principais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-387/2023).

9. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisių ir laisvių apsaugÄ , be kita ko, užtikrina tinkamai suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas. Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktÄ kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodomas nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Tinkamas BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytų reikalavimų įgyvendinimas užtikrina kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir kartu apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas. Pagal kasacinio teismo praktikÄ kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, iÅ¡dėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir Å¡ias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas turi atitikti BK normoje, pagal kuriÄ nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose (Nr. 2K-435/2013, 2K-319/2014, 2K-161-511/2016, 2K-7-89-511/2023, 2K-100-387/2023).

10. Kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį konstrukcija Å¡ioje byloje yra pakankamai sudėtinga, paini ir iÅ¡plėsta, apimanti platų laikotarpį bei kelis skirtingus etapus, kiekviename kurių apraÅ¡omi atskiri atsakomybėn patrauktų asmenų atlikti veiksmai, kurių teisėjų kolegija nekartoja, Å¡ioje vietoje akcentuodama tik tas kaltinimo dalis, kurios apibÅ«dina inkriminuojamo nusikaltimo esminius momentus ir padeda suvokti visÄ bendrÄ situacijÄ :

10.1. Kaltinime, visų pirma, dėstomos aplinkybės dėl dar 2007, 2008 m. sudarytų REPO (atpirkimo) sandorių, kuriais AB Y bankas akcijos buvo perleistos AB X bankas. Kaltinimui aktualiu laikotarpiu, tai yra, 2012 m., prievolę atsiskaityti pagal REPO sandorius turėjo O. G., V. R. ir UAB „F. p. “;

10.2. Vėliau kaltinime aprašomas 2012 m. spalio–gruodžio mėnesiais vykusio UAB „N. p. “ kredito suteikimo procesas (viso 26 000 000 Lt). Anot valstybinio kaltintojo, nors kredito paskirtis buvo nurodyta „finansinio turto ir nekilnojamojo turto įsigijimui“, faktiškai jis buvo skirtas O. G., V. R. ir UAB „F. p. “ AB Y bankas akcijų atpirkimui;

10.3. Po kredito suteikimo, kaip nurodyta kaltinime, UAB „N. p. “ sudarė dvi akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, atsiskaitymui pagal Å¡ias sutartis panaudodama gautÄ kreditÄ : 2012 m. spalio 15 d. iÅ¡ UAB „F. p. “ įsigijo UAB „T. “ akcijų už bendrÄ 10 710 000 Lt (3 101 830,40 Eur) sumÄ , o 2012 m. gruodžio 12 d. iÅ¡ UAB „Ū. b. i. g. “ įsigijo UAB „D. a. “ akcijų už bendrÄ 9 000 000 Lt (2 606 580,17 Eur) sumÄ ;

10.4. Kaip teigiama kaltinime, UAB „F. p. “ už akcijų pardavimÄ iÅ¡ UAB „N. p. “ gautas pinigines lėšas panaudojo REPO sandoriui užbaigti, tai yra, atpirko iÅ¡ AB X bankas Å¡io banko valdomas AB Y bankas akcijas;

10.5. Kaip nurodyta, UAB „Ū. b. i. g. “ už akcijų pardavimÄ gautas lėšas panaudojo taip: 3 400 000 Lt pervedė į V. R. sÄ skaitÄ , pastarasis Å¡iuos pinigus panaudojo užbaigdamas REPO sandorį ir atpirkdamas iÅ¡ AB X bankas jo valdomas AB Y bankas akcijas; 2 403 000 Lt buvo pervesti į UAB „E.“ sÄ skaitÄ , tuomet dalis sumos (2 400 000 Lt) pervesta į J. G. sÄ skaitÄ , o J. G. 2 050 000 Lt pervedė O. G. ir Å¡i panaudojo pinigus kaip ir V. R. – baigė REPO sandorį atpirkdama iÅ¡ AB X bankas pastarojo valdomas AB Y bankas akcijas; kaltinime taip pat nurodoma, jog dalis už akcijas gautos sumos (2 200 000 Lt) buvo palikta UAB „Ū. b. i. g. “ sÄ skaitoje ir ja dengiami įsipareigojimai tretiesiems asmenims;

10.6. Toliau kaltinime dėstoma, kad po nurodytų REPO sandorių užbaigimo UAB „N. p. “, neturėdama jokių galimybių grÄ Å¾inti AB X bankas suteiktÄ kreditÄ , 2014 m. balandžio 17 d. priėmė sprendimÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ ne teismo tvarka. Å ios procedÅ«ros pasekmė – UAB „N. p. “ priklausantis turtas perduotas su AB X bankas susijusioms įmonėms, taip padengiant minėtÄ Å¡io banko suteiktÄ kreditÄ , 2014 m. spalio 13 d. kreditorių susirinkimo sprendimu BUAB „N. p. “ veikla pripažinta pasibaigusia ir 2014 m. spalio 17 d. ji iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro;

10.7. Kaltinimas visiems atsakomybėn traukiamiems asmenims baigiamas išvada, jog V. R. ir O. G. suorganizavus, UAB „N. p. “ direktorius A. N., padedant V. B., S. P., V. S., P. G. ir S. M., iššvaistė to paties V. R., O. G., taip pat UAB „F. p. “, J. G. ir UAB „Ū. b. i. g. “ naudai didelės 19 710 000 Lt (5 708 410,56 Eur) vertės jam patikėtas UAB „N. p. “ pinigines lėšas.

11. Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtÄ ar jo žinioje esantį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, o Å¡io straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas iššvaistė didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės vertės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes (čia ir toliau cituojama inkriminuojamų veiksmų metu galiojusi įstatymo redakcija). Teismų praktikoje turto iššvaistymas – tai kaltininkui patikėto ar savo žinioje esančio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168/2013, 2K-P-89/2014, 2K-369-303/2017, 2K-64-1073/2022).

12. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, yra materialiai atsakingas už šį turtÄ ar turtinę teisę) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-630/2013, 2K-300-697/2019, 2K-254-895/2020, 2K-162-648/2021). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems Å¡is turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtÄ ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2011, 2K-56-696/2018, Nr. 2K-161-693/2019).

13. Kaip teigiama kaltinime, kredito paėmimo bei Å¡io kredito panaudojimo metu (2012 m. spalio–gruodžio mėnesiais) UAB „N. p. “ direktoriaus pareigas ėjo A. N., kuriam bendrovės turtas buvo patikėtas einamų pareigų pagrindu. Tačiau tuo pačiu kaltinime nurodoma, kad tiek pats direktorius A. N., tiek R. M., tiek V. B., tiek S. P., atlikdami vienus ar kitus kaltinime nurodytus veiksmus (sudarydami sutartis, atlikdami pinigų pervedimus ir kt.), tik vykdė O. G., taip pat ir V. R. (tiek tiesioginius O. G., tiek duotus per UAB „Ū. b. i. g. “ direktorę R. M.) nurodymus. O tokie kaltinimo teiginiai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad faktiÅ¡kai minėti asmenys ir vadovavo UAB „N. p. “, nors tokia iÅ¡vada tiesiogiai kaltinime iÅ¡teisintiesiems ir nepadaryta.

14. Toks verslo modelis, tai yra, kad faktiÅ¡kai tiek UAB „Ū. b. i. g. “, tiek ir UAB „N. p. “ vadovavo V. R. ir O. G. akcentuojamas ir valstybinio kaltintojo skunde (2.3., 2.4., 2.6. pastraipos). Prokurorė skunde pagrįstai pažymi ir tai, kad tokį įmonių grupės bei UAB „N. p. “ valdymÄ patvirtina ir kitų iÅ¡teisintųjų, liudytojų parodymai.

15. UAB „N. p. “ direktorius, iÅ¡teisintasis A. N., nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad jo pareigos apėmė tik kasdienį apgyvendinimo paslaugų teikimÄ bei Å«kinės poilsio namų veiklos organizavimÄ . Kitų sprendimų, nors buvo direktorius, neturėjo teisės priimti ir nepriimdavo. Nuo pat jo vadovavimo UAB „N. p. “ pradžios iÅ¡ esmės bendrovei vadovavo, visus esminius, strateginius, reikÅ¡mingiausius UAB „N. p. “ veiklai sprendimus priiminėjo O. G., suderinusi (pritariant) su V. R.. BÅ«tent O. G. 2012 m. rudenį jam (A. N.) nurodė padėti teisininkų komandai ruoÅ¡ti dokumentus akcininkų susirinkimams, kredito gavimui, paaiÅ¡kino, kad viskas atliekama su V. R. žinia. Vėliau buvo organizuoti akcininkų susirinkimai, kurių metu buvo nuspręsta kreditÄ imti vertybiniams popieriams ir nekilnojamam turtui įsigyti. IÅ¡teisintasis paaiÅ¡kino, kad O. G. nurodymu pasiraÅ¡ydavo reikalingus paskolai gauti, finansiniam ir nekilnojamam turtui įsigyti dokumentus. Dėl tokių sprendimų jo nuomonės niekas neklausė ir jis nieko dėl to nesprendė. Kaip žadėjo O. G., palÅ«kanų mokėti nereikėjo. Tokius veiksmus (palÅ«kanų mokėjimÄ ) atliko kitos UAB „Ū. b. i. g. “ įmonės.

16. Taigi išteisintasis A. N. teigia, jog faktiškai UAB „N. p. “ jis nevadovavo, visus esminius sprendimus dėl bendrovės veiklos (taip pat ir dėl kredito ėmimo bei šio kredito panaudojimo) priimdavo V. R. ir O. G..

17. IÅ¡teisintoji O. G. neigia, kad bÅ«tent ji, kartu su V. R., faktiÅ¡kai vadovavo (priiminėdavo, esminius bendrovės veiklai sprendimus) UAB „N. p. “ ir aiÅ¡kina, kad nei ji, nei V. R. neturėjo jokios teisės kiÅ¡tis į bendrovės veiklÄ ar duoti kokių nors nurodymų, o apie akcininkų priimtus sprendimus dėl kredito ėmimo ir UAB „N. p. “ turto įkeitimÄ AB X bankas sužinojo tik po neeilinių akcininkų susirinkimų. Tačiau tokių O. G. parodymų kiti byloje iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtina. Atvirkščiai, ne tik A. N., bet ir kiti apklausti asmenys, užėmę įvairias pareigas UAB „Ū. b. i. g. “ ar atskirose Å¡ios bendrovės dukterinėse įmonėse (iÅ¡skyrus iÅ¡teisintÄ jÄ V. B.) tvirtina, kad bÅ«tent V. R. ir O. G. faktiÅ¡kai vadovavo ne tik UAB „Ū. b. i. g. “, bet ir UAB „N. p. “.

17.1. Liudytoja R. M. paaiÅ¡kino, jog UAB „Ū. b. i. g. “, kurioje ji ėjo vykdančiosios direktorės pareigas, valdė iki penkiasdeÅ¡imties tiek akcinių bendrovių (AB), tiek uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) akcijų. Nors pati užėmė UAB „Ū. b. i. g. “ direktorės pareigas, visus grupės veiklai esminius klausimus derino su O. G., jai kiekvienÄ dienÄ pateikdama ataskaitas apie grupės įmonių likučius sÄ skaitose, turimus finansinius įsipareigojimus, įsiskolinimus ir vykdydavo jos (bei V. R.) nurodymus. Liudytoja nurodė ir tai, jog visų grupės įmonių direktoriai suvokė esantys tik nominalÅ«s (formalÅ«s) direktoriai, kadangi visus strateginius sprendimus įmonių grupėje priiminėdavo du žmonės – O. G. ir V. R., kurie buvo ir pagrindiniai, faktiniai tiek UAB „Ū. b. i. g. “, tiek UAB „N. p. “ akcininkai. Dėl UAB „N. p. “ veiklos minėti asmenys taip pat priimdavo visus esminius sprendimus, susijusius tiek su kilnojamuoju turtu (baldų įsigijimu ar jo tolimesniu pardavimu), tiek su nekilnojamuoju ir finansiniu turtu (akcijomis, paskolomis). 2012 metų antroje pusėje O. G. ir V. R. atsirado poreikis susigrÄ Å¾inti (atpirkti) tiek asmeniÅ¡kai turimas, tiek UAB „F. p. “ priklausančias AB Y bankas akcijas iÅ¡ AB X bankas. Tuo tikslu minėtiems asmenims buvo reikalingos piniginės lėšos, todėl jai (R. M.) O. G. pavedė organizuoti paskolos iÅ¡ AB X bankas UAB „N. p. “ naudai gavimÄ , finansinio ir nekilnojamo turto UAB „N. p. “ įsigijimÄ už gautÄ kreditÄ bei tolesnį pinigų judėjimÄ iki Å¡ios lėšos pasieks V. R., O. G., UAB „F. p. “ ir už gautas pinigines lėšas bus iÅ¡pirktos AB Y bankas akcijos.

17.2. Liudytoja A. K. nurodė, kad iki 2010 m. buvo UAB „N. p. “ akcininkė, o tuomet akcijas perleido O. G.. Å i liudytoja patvirtino daug bendravusi su A. N., A. N. ir žino, kad Å¡ie asmenys nors ir vykdė Å«kinę komercinę veiklÄ UAB „N. p. “ vardu, tačiau savarankiÅ¡kai disponuoti turtu ar priimti savarankiÅ¡kų sprendimų negalėjo. Tokius sprendimus galėjo priimti tik V. R. ir O. G., kurie faktiÅ¡kai valdė ne tik UAB „N. p. “, bet ir visÄ UAB „Ū. b. i. g. “. V. R. buvo pagrindinis Å¡ios bendrovės akcininkas, o O. G. valdė finansinius bendrovės srautus, dėl to tardamasi su V. R.. Tik Å¡ie asmenys matė ir suvokė bendrÄ UAB „Ū. b. i. g. “ įmonių paveikslÄ , verslo pobÅ«dį ir struktÅ«rÄ , veiklos tikslus.

17.3. Liudytoja L. Š., iki 2013 m. vidurio buvusi UAB „E.“ direktore, paaiškino, kad visus esminius bendrovės veikloje sprendimus priimdavo O. G. – dėl bendrovės veiklos, dėl sandorių sudarymo, akcijų pirkimo-pardavimo, piniginių lėšų panaudojimo. Ši liudytoja nurodė ir tai, kad O. G. ne tik buvo AB Y bankas valdybos ar tarybos narė, bet ir vadovavo visai UAB „Ū. b. i. g. “ kontroliuojamų įmonių veiklai, tame tarpe priimdavo sprendimus ir dėl UAB „N. p. “ veiklos, duodavo nurodymus A. N..

17.4. Liudytojas L. K., 2012 m. ėjęs UAB „Ū. b. i. g. “ direktoriaus pavaduotojo finansams pareigas, paaiškino, jog UAB „Ū. b. i. g. “ aukščiausio lygio akcininkai-savininkai buvo V. R. ir O. G.. UAB „N. p. “ buvo viena iš UAB „Ū. b. i. g. “ kontroliuojamų įmonių, kurios direktorius A. N. savarankiškai negalėjo priimti esminių sprendimų dėl turto bei strateginių finansinių paskirstymų.

17.5. Liudytojo I. D., iki 2012 m. pabaigos buvusio UAB „A. t. v. “ direktoriumi, teigimu esminius sprendimus UAB „N. p. “ veikloje priimdavo V. R. ir bendrovės vadovas (A. N.).

17.6. Liudytojas R. B., dirbęs UAB „Ū. b. i. g. “ teisės skyriaus vadovu irgi nurodė, kad strateginius sprendimus tiek UAB „Ū. b. i. g. “, tiek ir jos valdomose įmonėse priimdavo V. R. bei O. G..

17.7. Liudytojas A. B., AB X bankas valdybos pirmininkas, nurodė, kad O. G. ir V. R. valdė ir priiminėjo visus sprendimus UAB „Ū. b. i. g. “ kontroliuojamose įmonėse.

17.8. Liudytoja A. M., UAB „Ū. b. i. g. “ dirbusi teisininke, nurodė, jog jos tiesiogine vadove buvo R. M., tačiau pagrindinius strateginius verslo sprendimus priiminėdavo pagrindiniai įmonės savininkai O. G. ir V. R.. Visi finansiniai sprendimai išimtinai buvo derinami tik su jais. Atskirų bendrovių vadovai vienašališkai sprendimų nepriiminėdavo.

17.9. Liudytoja A. D. paaiškino, jog nuo 2010 m. buvo paskirta UAB „K. a. “ direktore, taip pat buvo UAB „Ū. b. i. g. “ valdybos pirmininke. UAB „Ū. b. i. g. “ akcininkais buvo keletas juridinių ir fizinių asmenų, jų duomenų neatsimena, tačiau visuomet buvo aišku, kad O. G. ir V. R. buvo pagrindiniai, tikrieji savininkai. Šie asmenys ir priiminėdavo visus esminius sprendimus bendrovių veikloje.

17.10. Liudytoja I. M. parodė, kad dirbo UAB „N. s.“ ir UAB „N. p. “, kurių direktoriai buvo A. N. ir A. N.. Apie ketinimÄ gauti paskolÄ iÅ¡ AB X bankas 2012 m. pabaigoje tapo aiÅ¡ku, kai direktorius siuntė į KaunÄ Ä¯vairius dokumentus dėl paskolos. Paskolos gavimo iniciatorius buvo ne A. N.. PaskolÄ iÅ¡ AB X bankas imti inicijavo O. G., kuri tuo tikslu net buvo atvykusi į UAB „N. p. “. BÅ«tent O. G. duodavo nurodymus UAB „N. p. “ turto ir akcijų klausimais, tame tarpe ir nurodymus dėl gaunamo kredito iÅ¡ AB X bankas, priimdavo visus UAB „N. p. “ esminius sprendimus dėl įmonės turto ir akcijų. Direktorius buvo prieÅ¡ kredito paėmimÄ , tačiau tai buvo tiesioginis O. G. nurodymas, kurį, kaip ir daugelį kitų, A. N. teko vykdyti.

17.11. Liudytoja V. K. parodė, kad nuo 2011 m. buvo UAB „D. a. “ formalia direktore (iki tol, nuo 2005 m., vadybininke). Nors visus nurodymus gaudavo iš R. M., žinojo jog faktiškai tiek UAB „Ū. b. i. g. “, tiek UAB „D. a. “ vadovavo ne R. M., o O. G. ir V. R..

18. IÅ¡teisintoji S. P., ėjusi UAB „F. p. “ direktorės pareigas, paaiÅ¡kino, jog faktiniai UAB „Ū. b. i. g. “ vadovai buvo V. R. ir O. G.. Ne vienÄ kartÄ girdėjo, kaip R. M. sako, kad eina pas O. G. pasitarti, suderinti, gauti nurodymų, kad darytų vienÄ ar kitÄ veiksmÄ , minėdavo, kad eina atsiskaityti O. G.. Bendrovėje dirbo 9 metus, suprato, kad V. R. ir O. G. buvo visų bendrovių, priklausiusių UAB „Ū. b. i. g. “, savininkai.

19. A. N. (A. N. sutuoktinė) pateikė susiraÅ¡inėjimÄ su UAB „Ū. b. i. g. “ darbuotojais. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų laiÅ¡kų turinio, pats A. N. (ar jo sutuoktinė A. N., į kurios elektroninio paÅ¡to adresÄ buvo siunčiami dokumentai) su AB X bankas atstovais dėl kredito sutarčių sudarymo nebendravo, laiÅ¡kus iÅ¡ banko jam persiųsdavo UAB „Ū. b. i. g. “ direktorė R. M.. Esant poreikiui pasiraÅ¡yti dokumentus dėl kredito sutarčių sudarymo ar nekilnojamojo turto įsigijimo, turto įkeitimo ar vertinimo, su A. N. vėlgi bendravo UAB „Ū. b. i. g. “ direktorė R. M. arba Å¡ios bendrovės teisininkė A. M. (24 t., b. l. 159–200, 25 t., b. l. 1–39, 42–64).

20. Taigi tiek šie liudytojai, tiek išteisintieji A. N., S. P., tiek ir paminėtų laiškų turinys patvirtina, jog, kaip nurodyta kaltinime, nors kasdienėje veikloje, teikiant apgyvendinimo paslaugas, UAB „N. p. “ išties vadovavo pats A. N., esminių sprendimų dėl UAB „N. p. “ veiklos (taip pat ir dėl kredito sutarčių sudarymo UAB „N. p. “ vardu, pagal kredito sutartis gautų piniginių lėšų panaudojimo) A. N., kaip šios bendrovės de jure vadovas, nepriiminėjo, o bendrovei faktiškai vadovavo O. G. ir V. R.. Tokia išvada akivaizdi ir įvertinus, jog galutiniai piniginių lėšų, tai yra naudos, gavėjai buvo būtent išteisintieji V. R. ir O. G.. Todėl šioje dalyje sutiktina su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, išdėstytais nutarties 2.3., 2.4., 2.6. pastraipose.

21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog BK 184 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektas gali bÅ«ti ir bendrovei, kurios turtas iššvaistomas, de facto vadovaujantis asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-222/2015). Vadovaujamų pareigų juridiniame asmenyje nustatymas priklauso nuo juridinio asmens valdymo struktÅ«ros, valdymo organų kompetencijos, valdymo ypatumų ir pan. Tokios pareigos gali bÅ«ti konstatuojamos ne tik pagal asmens teisinį statusÄ juridiniame asmenyje (de jure), bet ir pagal jo faktiÅ¡kai atliekamas funkcijas (de facto). Pažymėtina, kad galimos ir tokios teisinės situacijos, kai pagal juridinio asmens steigimo dokumentus juridinio asmens vadovas yra vienas asmuo, nors tokiam juridiniam asmeniui faktiÅ¡kai vadovauja kitas asmuo. Tokiu atveju, priklausomai nuo bylos faktinių aplinkybių, pagal atitinkamÄ straipsnį atsakomybėn gali bÅ«ti traukiami abu vadovai kaip bendrininkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298-222/2015, 2K-137-697/2019, 2K-118-489/2022, Nr. 2K-169-976/2022). Taigi kasacinio teismo praktikoje yra suformuota teisės aiÅ¡kinimo taisyklė, kad baudžiamosios atsakomybės prasme kaip vadovas gali bÅ«ti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Todėl pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybei taikomi tokie patys kriterijai, kaip ir vadovui de jure, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu. Pažymėtina ir tai, kad tokia teisės aiÅ¡kinimo taisyklė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad jei bendrovei vadovauja faktinis vadovas, esant paskirtam de jure vadovui, įstatymuose nustatytų valdymo organų narių pareigų privalo laikytis abu tokios bendrovės vadovai.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima konstatuoti, jog kredito paėmimo bei šio kredito panaudojimo metu (2012 m. spalio–gruodžio mėnesiais), nors UAB „N. p. “ direktoriaus pareigas ėjo A. N., einamų (de facto) pareigų pagrindu bendrovės turtas buvo patikėtas ir O. G. bei V. R..

23. Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad A. N., kaip UAB „N. p. “ de jure vadovas, turėjo fiduciarines pareigas veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais, bÅ«ti lojaliam, veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, nesudarinėti (nepasiraÅ¡inėti) akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampančių, nelogiÅ¡kų, ekonomiÅ¡kai nepagrįstų ir bendrovei nenaudingų sandorių (CK 2.87 straipsnis). Todėl esant nustatytiems nusikaltimo, nustatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, požymiams jis iÅ¡liktų tinkamu subjektu.

24. BPK 255 straipsnis apibrėžia ir nustato nagrinėjimo teisme ribas. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta (BPK 255 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-165-648/2020). Tai reiÅ¡kia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali bÅ«ti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali bÅ«ti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sÄ lygų ir tvarkos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2012, 2K-P-1/2014, 2K-526/2014, 2K-265-693/2015, 2K- 42- 942/2016, 2K-7-162-303/2019).

25. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamÄ praktikÄ kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali bÅ«ti keičiami ne tik bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014, 2K-42-942/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-66-648/2018, 2K-278-788/2018). Vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 2 ir 3 dalimis, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pagrindÄ , gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ ir savo iniciatyva, kita vertus, tokiu atveju apie tokiÄ galimybę teismas turi praneÅ¡ti nagrinėjimo teisme dalyviams ir informuoti apie teisę praÅ¡yti pertraukos pasirengti gynybai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-648/2020). Tačiau tokiu atveju nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, teisinė padėtis negali bÅ«ti pasunkinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-696/2017). Po to, kai byla dėl konkrečių kaltinamųjų ir nusikalstamų veikų yra perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje, bylos nagrinėjimo metu teisme kaltinimas nustatyta tvarka gali bÅ«ti keičiamas tik pagal nagrinėjamos bylos ribas. Jeigu byloje pareiÅ¡kiamas praÅ¡ymas keisti kaltinimÄ , kuriame nurodomos visiÅ¡kai kitos veikos faktinės aplinkybės ir veikos kvalifikavimas, tai reiÅ¡kia ne kaltinimo keitimÄ , o naujo kaltinimo dėl naujos veikos pareiÅ¡kimÄ . Tokia situacija apeliacinės instancijos teisme apskritai negalima, nes tai neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-648/2018).

26. Nagrinėjamoje byloje kaltinimai buvo pareikÅ¡ti dėl neteisėto UAB „N. p. “ turto iššvaistymo: V. R. ir O. G. – kaip organizuotos grupės lyderiams ir vadovams, A. N. – kaip bendrovės, kurios turtas buvo iššvaistytas, vadovui (nusikalstamos veikos vykdytojui) bei O. G. nurodymų vykdytojui, likusiems asmenims – kaip padėjėjams. V. B. buvo kaltinama O. G. nurodymų vykdymu, į nusikalstamÄ veikÄ Ä¯trauktų įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymu taip, kad kontroliuojančioms institucijoms nekiltų įtarimų dėl galimai vykdomos neteisėtos veiklos. S. P. buvo inkriminuojami veiksmai susiję su vadovavimu UAB „F. p. “ bei O. G. nurodymų vykdymu. Atitinkamai V. S., S. M. ir P. G., kaip AB X bankas darbuotojams, inkriminuoti veiksmai, susiję su kredito suteikimo procesu bei pagal šį kreditÄ gautų piniginių lėšų panaudojimu. Valstybinis kaltintojas, įvertinęs skundžiamame nuosprendyje akcentuotÄ aplinkybę, jog pagal teismų praktikÄ visi organizuotos grupės nariai laikomi atitinkamos nusikalstamos veikos vykdytojais, atsisakė veiksmų kvalifikavimo (skundo dėl to nėra paduota) pagal atitinkamas BK 24 straipsnio dalis, kuriose įtvirtintos atskiros bendrininkų rūšys, ir apeliaciniame skunde iÅ¡teisintuosius praÅ¡o pripažinti kaltais pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį.

27. ApraÅ¡ant iÅ¡teisintiesiems inkriminuojamus veiksmus kaltinime pažymima, jog visi organizuotos grupės nariai žinojo tikrÄ jį UAB „N. p. “ vardu imamo kredito tikslÄ â€“ jog Å¡io kredito pagalba gautomis lėšomis bus padengtos asmeninės V. R. ir O. G., taip pat UAB „F. p. “ turtinės prievolės AB X bankas. TokiÄ aplinkybę taip pat ne kartÄ akcentuoja ir prokurorė savo apeliaciniame skunde – pavyzdžiui skunde teigiama, jog visos bylos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad V.

R., O. G., kiti kaltinime nurodyti asmenys, veikdami organizuota grupe, iššvaistė O. G., V. R., UAB „F. p. “, J. G. ir UAB „Ū. b. i. g. “ naudai didelės vertės – 19 710 000 Lt (5 708 410, 56 Eur) A. N. patikėtas UAB „N. p. “ pinigines lėšas (2.13 pastraipa)). Turto iššvaistymas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo, perleidimo trečiajam asmeniui ar kitokio jo praradimo momento. Veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi, kam kaltininkas perleidžia svetimÄ turtÄ ir kas su tuo turtu vėliau atsitiko (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2014, 2K-236-696/2017, 2K-340-693/2018).

Taigi, nors UAB „N. p. “ turto iššvaistymas turėtų bÅ«ti baigtas Å¡iai bendrovei praradus iÅ¡ AB X bankas gautas pinigines lėšas, tai yra kredito sutarčių pagrindu gautomis piniginėmis lėšomis įsigijus (kaip teigiama kaltinime – bevertes) UAB „T. “ ir UAB „D. a. “ akcijas (tokiÄ iÅ¡vadÄ dėl veikos baigtumo momento skunde daro ir prokurorė (2.13 pastraipa)), tačiau inkriminuojamų veiksmų apraÅ¡ymas turto perleidimu tretiesiems asmenims kaltinime nesibaigia.

Kaltinime apraÅ¡omi vėlesni piniginių lėšų pervedimai ir jų panaudojimas O. G. ir V. R., UAB „F. p. “ REPO sandoriams užbaigti. Taigi pagal kaltinimo konstrukcijÄ ir prokurorės skundo argumentus V. R. ir O. G. organizavo UAB „N. p. “ turto iššvaistymÄ , kurio pasėkoje iššvaistytos piniginės lėšos atsidÅ«rė jų asmeninėse banko sÄ skaitose (buvo jų nuosavybėje) ir buvo panaudotos V. R. ir O. G. asmeninėms prievolėms vykdyti, o taip pat ir UAB „F. p. “ prievolei įvykdyti (apie tai plačiau bus pasisakyta vėliau nutartyje).

Kaip galima spręsti, išteisintiesiems suformuluotame ir pateiktame kaltinime UAB „T. “ ir UAB „D. a. “ akcijų įsigijimas savaime nėra laikomas neteisėtu (nes kaltinime nurodyta veika tuo nesibaigia), jei vėliau nagrinėjamų įvykių eigoje nebūtų sudaryti kitisandoriai, kurių pasėkoje V. R., O. G. ir UAB „F. p. “ nebūtų gautomis lėšomis atpirkę AB Y bankas akcijų. Tačiau UAB „Ū. b. i. g. “, UAB „F. p. “ gautų už akcijas piniginių lėšų (turto) tolesnio perleidimo (ne)teisėtumo klausimai nei kaltinime, nei prokurorės ar kituose apeliaciniuose skunduose nebuvo ir nėra vertinami, analizuojami, dėl šių bendrovių turto iššvaistymo, pasisavinimo ar kitų nusikalstamų veikų kaltinimai niekam nereiškiami.

Tokia kaltinimo formuluotė, teisėjų kolegijos vertinimu, savo esme, logika atitiktų BK 183 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo (turto pasisavinimo) sudėtį, nes iššvaistant turtÄ jis neteisėtai perleidžiamas tretiesiems asmenims, o Å¡iuo atveju turtas pirmiausia atitenka V. R. ir O. G. (taip pat ir UAB „F. p. “), tai yra neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu, o tik po to Å¡is turtas nukreipiamas asmeniniams poreikiams tenkinti – Å¡iomis piniginėmis lėšomis (turtu) iÅ¡perkamos minėtiems asmenims priklausančios AB Y bankas akcijos.

Tačiau nei apeliaciniuose skunduose, nei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu praÅ¡ymas keisti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, taip pat kvalifikuoti iÅ¡teisintųjų veiksmus kaip nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje, teikiamas nebuvo. Juose buvo ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir iÅ¡vados dėl nustatytų bylos aplinkybių, nesutinkama su kaltinamųjų iÅ¡teisinimu, praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos nuosprendį ir visus kaltinamuosius nuteisti pagal jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Dar daugiau, tokia išplėsta, sudėtinga ir prieštaringa kaltinimo formuluotė labai apsunkino ir išteisintųjų gynybos pozicijas. Tai labai aiškiai matyti iš jų gynėjų baigiamųjų kalbų (tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme) turinio. Bet kokiu atveju, tiek turto iššvaistymo, tiek turto pasisavinimo atveju turi būti nustatyti visi šių nusikalstamų veikų sudėties požymiai.

Dėl turto perleidimo neteisėtumo ir turtinės žalos

28. BÅ«tini turto iššvaistymo, kaip nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra turto perleidimo neteisėtumas ir turtinės žalos padarymas. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sÄ lygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, 2K-44-788/2019). Turto iššvaistymo požymių buvimas gali bÅ«ti konstatuojamas ir tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavaliÅ¡kai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iÅ¡ esmės trukdantį, ekonomiÅ¡kai nepagrįstÄ , nelogiÅ¡kÄ sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234-699/2017, 2K-302-489/2017, 2K-7-648/2019). Vienas iÅ¡ požymių, kuriuo remiantis gali bÅ«ti konstatuojamas turto perleidimo neteisėtumas, yra ir tokio turto perleidimas neatlygintinai. Turto perleidimo neatlygintinumas pagal kasacinio teismo praktikÄ reiÅ¡kia, kad kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį turtÄ ar turtinę teisę perleidžia, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtÄ ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiÅ¡kiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-369-303/2017, 2K-7-648/2019, 2K-89-303/2022). Tokiais atvejais bÅ«tina įsitikinti ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančiÄ informacijÄ , bet objektyvių aplinkybių visumÄ , iÅ¡ kurios galima spręsti, kad turto savininkas ar teisėtas valdytojas patyrė realios žalos dėl kaltininko veiksmų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-196-788/2017, 2K-179-697/2018).

29. Kaip minėta anksčiau Å¡ioje nutartyje, nagrinėjamo kaltinimo esmė – UAB „N. p. “ vardu per kelis kartus iÅ¡ AB X bankas paimto kredito panaudojimas V. R., O. G. ir UAB „F. p. “ turtinėms prievolėms AB X bankas padengti, tokiais veiksmais iššvaistant UAB „N. p. “ 19 710 000 Lt (5 708 410,56 Eur) vertės turtÄ . Nagrinėjamoje byloje nustatyta (ir Å¡ių aplinkybių iÅ¡ esmės neginčija nei valstybinis kaltintojas, nei iÅ¡teisintieji), jog AB X bankas 2012 m. spalio–gruodžio mėnesiais suteikė UAB „N. p. “ kreditÄ , kurio bendra suma – 26 000 000 Lt. Tiek raÅ¡ytiniai bylos įrodymai, tiek pačių iÅ¡teisintųjų parodymai Å¡iuo atveju patvirtina, jog iÅ¡ AB X bankas gautas kreditas buvo panaudotas taip:

29.1. 2012 m. spalio 15 d. UAB „F. p. “ ir UAB „N. p. “ sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „N. p. “ įsigijo iš UAB „F. p. “ uždarosios akcinės bendrovės „T. “ akcijų už 10 710 000 Lt (3 t., b. l. 130, 131);

29.2. 2012 m. gruodžio 12 d. UAB „Ū. b. i. g. “ ir UAB „N. p. “ sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „N. p. “ įsigijo iš UAB „Ū. b. i. g. “ UAB „D. a. “ akcijų už 9 000 000 Lt (3 t., b. l. 138–140).

29.3. 2012 m. gruodžio 30 d. UAB „D. a. “ ir UAB „N. p. “ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ UAB „N. p. “ įsigijo iÅ¡ UAB „D. a. “ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), turto įsigijimo kaina – 6 500 000 Lt, dalį Å¡ios sumos sumokant iÅ¡ karto (6 290 000 Lt), likusiÄ dalį (210 000 Lt) įsipareigojant sumokėti iki 2013 m. gruodžio 31 d. (3 t., b. l. 132–137). Å io nekilnojamojo turto įsigijimas prie iÅ¡teisintiesiems inkriminuotų veiksmų nenurodomas, kadangi prokurorė tokio kredito lėšų panaudojimo bÅ«do nelaikė neteisėtu.

30. Prokurorė skunde nurodo, jog abi finansinio turto – akcijų pirkimo-pardavimo sutartys UAB „N. p. “ buvo ekonomiÅ¡kai nenaudingos, savo esme neatlygintinos, kadangi UAB „T. “ akcijų vertė sandorio sudarymo metu nebuvo užtikrinta jokiu ilgalaikiu nekilnojamuoju turtu (2.11. pastraipa), o UAB „D. a. “ sandorio sudarymo dienÄ buvo nemoki (2.12. pastraipa). Tuo tarpu kaltinime apraÅ¡ant iÅ¡teisintiesiems inkriminuotus veiksmus sandorių neatlygintinumas ir neteisėtumas siejamas su tuo, kad UAB „N. p. “ įsigijo bevertes UAB „T. “ ir UAB „D. a. “ akcijas. IÅ¡ tiesų, beverčio turto įgijimas (piniginių lėšų perleidimas neatlygintinai), remiantis anksčiau aptarta teismų praktikoje susiformavusia pozicija, yra vienas iÅ¡ požymių, kuriuo remiantis gali bÅ«ti konstatuojamas turto perleidimo neteisėtumas. IÅ¡vados, jog UAB „T. “ ir UAB „D. a. “ akcijų įsigijimo sandoriais įgytos bevertės akcijos (tai yra, bevertis turtas), byloje surinkti duomenys nepatvirtina.

31. UAB „N. p. “ sudaryti sandoriai, taip pat ir UAB „T. “ bei UBA „D. a. “ akcijų įsigijimas (bei šių bendrovių mokumas), buvo tiriami specialisto, o šio tyrimo rezultatai pateikti 2016 m. gegužės 20 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/34 dėl UAB „N. p. “, UAB „T. “, UAB „D. a. “ ūkinės finansinės veiklos (6 t., b. l. 19–40):

31.1. Iš 2016 m. gegužės 20 d. specialisto išvados matyti, kad pagal UAB ,,T. “ 2012 m. gruodžio 31 d. balanse užregistruotus finansinius rodiklius, bendrovė buvo moki (specialisto išvados pirmas klausimas);

31.2. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nenustatyta, kad 2012 m. spalio 15 d. UAB „T. “ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis dėl 9 604 636 vienetų akcijų įsigijimo už 10 710 000 Lt galėjo turėti įtakos UAB „N. p. “ nemokumui (specialisto išvados ketvirtas klausimas);

31.3. Pagal pateiktus UAB „D. a. “ apskaitos registrus nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 31 d. pradelsti UAB „D. a. “ įsipareigojimai buvo didesni negu pusė apskaitoje užregistruoto turto vertės, bendrovė nevykdė įsipareigojimų kredito įstaigoms, valstybės biudžetui, atlyginimų išmokėjimo darbuotojams, tiekėjams. Nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „D. a. “ buvo nemoki (specialisto išvados antras klausimas);

31.4. UAB „N. p. “ 2012 m. gruodžio 12 d. UAB „D. a. “ akcijų įsigijimas galėjo turėti įtakos UAB „N. p. “ nemokumui, nes akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu UAB „D. a. “ turėjo finansinių problemų (specialisto išvados ketvirtas klausimas).

32. Vertinant specialisto padarytas iÅ¡vadas pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju tyrimÄ atlikęs specialistas nustatinėjo bendrovių mokumÄ /nemokumÄ , o ne Å¡ių bendrovių akcijų vertę. Bendrovės mokumas ir bendrovės akcijų vertė nėra tapačios sÄ vokos. Inkriminuojamų veiksmų metu galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas nustatė, jog įmonės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (2 straipsnio 8 dalis). Ä®monės nemokumas – tai sÄ lyga, kuri turi bÅ«ti nustatyta, siekiant iÅ¡kelti konkrečiai įmonei bankroto bylÄ (ar siekiant kreditoriams vykdyti bankroto procedÅ«ras ne teismo tvarka). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymÄ ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiÅ¡kai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris bÅ«tų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, svarbu nuodugniai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bendrovė yra iÅ¡ tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali bÅ«ti iÅ¡spręsti, iÅ¡saugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

33. Aktualiu laikotarpiu, tai yra, 2012 m. spalio–gruodžio mėnesiais, nei UBA „T. “, nei UAB „D. a. “ atžvilgiu bankroto procesas pradėtas nebuvo, bendrovės užėmė tam tikrÄ vietÄ rinkoje (tame tarpe UAB „Ū. b. i. g. “ verslo modelyje, kuris bus aptartas vėliau nutartyje), vykdė veiklÄ , turėjo turto, taigi Å¡ių bendrovių akcijų negalima laikyti bevertėmis (juolab neatlikus jokio specialių žinių reikalaujančio tyrimo). Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju tyrimÄ atlikęs specialistas 2016 m. gegužės 20 d. iÅ¡vadoje vertino tik UAB „T. “ ir UAB „D. a. “ mokumÄ , kuris pats savaime nelemia Å¡ių bendrovių akcijų vertės. Be to, bendrovių mokumas buvo nustatytas 2012 m. gruodžio 31 d., kuomet Å¡ių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys atitinkamai sudarytos 2012 m. spalio 15 d. ir 2012 m. gruodžio 12 d. Taigi UAB „T. “ ir UAB „D. a. “ mokumas aptarinėjamų sandorių sudarymo momentu nustatytas (vertintas) nebuvo. Tuo tarpu bendrovės mokumo ar nemokumo nustatymui įtakos gali turėti ir viena diena, vienas sudarytas sandoris. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinant aptartas nuostatas dėl skirtingų įmonės mokumo ir tokios įmonės akcijų vertės sÄ vokų, teisėjų kolegija, spręsdama dėl UAB „T. “ ir UAB „D. a. “ akcijų įsigijimo sandorių ekonominio pagrįstumo bei Å¡ių sandorių atlygintinumo (tai yra, ar akcijos, kaip teigiama kaltinime, iÅ¡ties buvo bevertės), vertins ne tik 2016 m. gegužės 20 d. specialisto iÅ¡vadÄ , bet ir kitus byloje iÅ¡tirtus įrodymus.

34. Minėtoje specialisto iÅ¡vadoje pažymėta, jog pagal UAB „T. “ 2012 m. gruodžio 31 d. balanse užregistruotus finansinius rodiklius nustatyta, kad UAB „T. “ 2012 m. gruodžio 31 d. buvo moki, turėjo galimybę įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus, bendrovės finansinė bÅ«klė buvo gera, o UAB „T. “ visas turtas daugiau kaip keturis kartus virÅ¡ijo visus įsipareigojimus, kuriuos bendrovė galėjo padengti turimu turtu. Be to, 99,3 proc. UAB „T. “ ilgalaikio turto buvo finansuojama nuosavomis lėšomis ir ilgalaikiais įsipareigojimais. Taigi specialisto iÅ¡vada nagrinėjamu atveju patvirtina, jog UAB „T. “ 2012 m. buvo veiklÄ vykdantis juridinis asmuo, valdantis atitinkamÄ turtÄ .

35. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog UAB „T. “ bankroto byla iÅ¡kelta Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-1555-658/2015). Å ioje teismo nutartyje, be kita ko, buvo pažymėta, jog visÄ UAB „T. “ turtÄ sudaro gautinos sumos bei kitų įmonių akcijos, daugiau jokio kito turto įmonė neturi. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 31 d. sprendime, kuriuo BUAB „T. “ veikla pripažinta pasibaigusia likvidavus dėl bankroto, taip pat pažymėta, jog faktiÅ¡kai UAB „T. “ vykdyta veikla buvo prekyba finansiniu turtu. Ä®monė kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturėjo, o visÄ jos turtÄ sudarė kitų įmonių akcijos ir debitoriniai įsiskolinimai (civilinė byla Nr. B2-53-658/2020). Taigi prokurorės skundo teiginys, jog UAB „T. “ akcijų vertė sandorio sudarymo metu (UAB „N. p. “ įsigyjant Å¡ios įmonės akcijas) nebuvo užtikrinta jokiu ilgalaikiu nekilnojamuoju turtu, pagrįstas. Visgi vien Å¡i aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, jokiu bÅ«du negali bÅ«ti laikoma rodikliu (o juo labiau lemiamu) sprendžiant apie tokios bendrovės akcijų vertę. Kaip nustatyta minėtoje 2016 m. gegužės 20 d. specialisto iÅ¡vadoje, UAB „T. “ 2012 m. gruodžio 31 d. turėjo turto viso už 60 283 324 Lt sumÄ . UAB „T. “ valdomos kitų bendrovių akcijos (tame tarpe pelningai veikiančios ir didelės vertės turtÄ turinčios UAB „K. a. “ kontrolinis akcijų paketas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-486-798/2016)), teismo vertinimu, negali bÅ«ti laikomos beverčiu turtu, atitinkamai ir pačios UAB „T.“ akcijos negali bÅ«ti laikomos bevertėmis.

36. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ir procesas dėl UAB „T. “ bankroto, kuris nagrinėjamu atveju buvo pripažintas tyčiniu. Pripažinus UAB „T. “ bankrotÄ tyčiniu konstatuota, kad UAB „T. “ vadovas sudarė aiÅ¡kiai neracionalius, rizikingus, ekonomiÅ¡kai nenaudingus, sunkinančius įmonės turtinę padėtį ir pažeidžiančius kreditorių interesus sandorius, tačiau svarbu pažymėti, kad visi minėti sandoriai, kaip matyti iÅ¡ priimtų sprendimų turinio, buvo sudaryti ne 2012 m. (tai yra, Å¡iai bylai aktualiu laikotarpiu), o gerokai vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-486-798/2016 apygardos teismo sprendimas pripažinti UAB „T. “ bankrotÄ tyčiniu paliktas nepakeistas. Taigi 2012 m., kuomet UAB „N. p. “ įsigijo Å¡ios bendrovės akcijas, UAB „T. “ buvo veikiantis juridinis asmuo, valdantis pakankamai didelės vertės turtÄ (kitų bendrovių akcijas), neatsitiktinai ir 2016 m. gegužės 20 d. specialisto iÅ¡vadoje Å¡i bendrovė įvertinta kaip buvusi moki.

37. Nors 2016 m. gegužės 20 d. specialisto iÅ¡vadoje pažymėta, kad UAB „D. a. “ 2012 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimos UAB „D. a. “ akcijų vertės Å¡ių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienÄ , taip pat pagrįstai vertino kitus raÅ¡ytinius įrodymus (ne tik jau minėtÄ 2016 m. gegužės 20 d. specialisto iÅ¡vadÄ ). Pavyzdžiui, 2012 m. gruodžio 27 d. UAB „B. t. v. a.“ nustatė 145 000 vnt. UAB „D. a. “ akcijų rinkos vertę – 6 490 000 Lt (49 t., b. l. 13, 14). Tuo tarpu UAB „N. p. “ 2012 m. gruodžio 12 d. įsigijo 200 000 vnt. Å¡ios bendrovės akcijų už 9 000 000 Lt.

38. Tam tikra UAB „D. a. “ veiklos analizė (taip pat ir aktualiu laikotarpiu, tai yra, 2012 m., kuomet buvo sudaryta Å¡ios bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis) yra pateikta UAB „D. a. “ bankroto administratoriaus ataskaitoje (44 t., b. l. 6–20). Å ioje ataskaitoje pažymėta, jog UAB „D. a. “ per akcininkus ir akcininkų akcininkus priklausė AB Y bankas finansinei grupei ir buvo sudėtinė Å¡ios grupės verslo dalis. 2013 m. vasario 12 d. buvo apribota AB Y bankas veikla ir paskirtas laikinasis administratorius. 2013 m. gegužės 2 d. AB Y bankas iÅ¡kelta bankroto byla. Bankroto administratorius, įvertinęs UAB „D. a. “ mokumo rodiklių reikÅ¡mes, padarė iÅ¡vadÄ , jog bendrovė 2013–2014 metais savo disponuojamomis lėšomis, esant bÅ«tinumui, bÅ«tų galėjusi padengti tik dalį savo įsipareigojimų. Tai yra, įmonės finansinis stabilumas buvo nepakankamas. Tačiau kaip pažymėta ataskaitoje, šį bendrovės nemokumÄ ir finansinį nestabilumÄ galėjo nulemti nuostolinga veikla bÅ«tent nuo 2013 metų (o ne Å¡ioje byloje aktualiu laikotarpiu, tai yra, 2012 m.). Ä®vertinęs UAB „D. a. “ laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2014 metų sudarytus reikÅ¡mingus sandorius, bankroto administratorius padarė iÅ¡vadÄ , jog absoliuti dauguma sandorių buvo sudaryti iki AB Y bankas veiklos sustabdymo ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Akcijų pirkimo-pardavimo sandoriai jų sudarymo metu buvo laikomi nepažeidžiančiais įmonės ir jos kreditorių interesų. Tai reiÅ¡kia, kad UAB „D. a. “ verslo grupėje atliko aptarnaujančios įmonės funkcijas ir Å¡ie sandoriai, nors ir rizikingi, atitiko visos verslo grupės interesus. Finansinę grupę valdančiam ir kontroliuojančiam AB Y bankas iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , iÅ¡ esmės pasikeitė kreditorių ir partnerių pozicijos, tad įmonės veikla gali bÅ«ti vertinama kaip rizikinga. Bankroto administratorius padarė iÅ¡vadÄ , jog UAB „D. a. “ nemokumÄ ir negebėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais lėmė AB Y bankas bankrotas ir ilgalaikio finansinio turto vertės praradimas.

39. Taigi, kaip matyti, UAB „D. a. “ nemokumÄ bankroto administratorius siejo su AB Y bankas 2013 metais iÅ¡kelta bankroto byla. UAB „D. a. “ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2012 metais. Duomenų apie tai, kad jau tuo metu AB Y bankas, kurio grupei priklausė ir UAB „D. a. “, grėsė bankrotas, bylos medžiagoje nėra. Atvirkščiai, iÅ¡ byloje esančio 2012 m. lapkričio mėn. Lietuvos banko praneÅ¡imo, pateikto Lietuvos Respublikos Seimui, matyti, kad visi bankai (taigi ir AB Y bankas), 2012 m. spalio 1 d. duomenimis, vykdė visus veiklos rizikÄ ribojančius normatyvus (48 t., b. l. 79–101).

40. Svarbias aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant dėl UAB „T. “ ir UAB „D. a. “ akcijų vertės nagrinėjamų sandorių sudarymo metu, patvirtinančias anksčiau nutartyje aptartus raÅ¡ytinius įrodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodė ir Å¡ioje byloje apklausti asmenys, dirbę UAB „Ū. b. i. g. “ arba Å¡ios grupės kontroliuojamose (dukterinėse) įmonėse. Liudytoja R. M. paaiÅ¡kino, kad UAB „D. a. “ vykdė veiklÄ , kuri gaudavo pakankamai pajamų iÅ¡ patalpų nuomos, o visos Å¡ios bendrovės akcijos turėjo tam tikrÄ vertę.

Akcijos neteko vertės po AB Y bankas bankroto. Liudytoja A. M. paaiÅ¡kino, kad UAB „T. “ ir UAB „D. a. “ akcijų pirkimas–pardavimas buvo įprastas sandoris. UAB „T. “ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo Å¡abloninė, o akcijų skaičių ir kainÄ , atsiskaitymo terminus, t. y. sandorio esmę, jai turėjo pasakyti R. M.. RuoÅ¡iant UAB „D. a. “ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį duomenis jai perdavė taip pat R. M.. AB Y bankas veiklos sustabdymas UAB „Ū. b. i. g.

“ veiklai turėjo didelės įtakos, nes tos įmonės, kurios turėjo kreditus banke, negalėjo toliau bÅ«ti finansuojamos, įvyko susijusių įmonių bankrotai. AB Y bankas bankrotas sÄ lygojo ir ne vienos UAB „Ū. b. i. g. “ dukterinės įmonės bankrotÄ . Liudytoja T. K. paaiÅ¡kino, kad nesutinka su teiginiu, jog UAB „T. “ akcijos buvo bevertės, nes įmonė 100 proc. valdė UAB „B. l.“ akcijų paketÄ , o Å¡i įmonė valdė nekilnojamÄ jį turtÄ Å kotijoje, kur buvo vystomi verslo projektai.

Žino, kad įmonė bankrutavo, nes užstrigo labai didelė sutartis viename iÅ¡ Ukrainos bankų. UAB „T. “ finansinė padėtis 2012 m. buvo nebloga, nes tos sutartys, kurios buvo sudaromos akcininkų sprendimu per UAB „Ū. b. i. g. “, buvo pelningos. Liudytoja V. K., UAB „D. a. “ direktorė, paaiÅ¡kino, kad bendrovė turėjo nekilnojamojo turto Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Nidoje. UAB „D. a. “ nemokumÄ ir bankrotÄ lėmė AB Y bankas griÅ«tis, kadangi Å¡is bankas buvo pagrindinis patalpų nuomininkas, kuriam žlugus, UAB „D. a.

“ neteko pagrindinio pajamų Å¡altinio. Parodymus dėl UAB „T. “ ir UAB „D. a. “ akcijų vertės taip pat davė liudytoja A. K., kuri nurodė, jog 2012 m. UAB „D. a. “ ir UAB „T. “ akcijos tikrai turėjo finansinę vertę, ypač UAB „D. a. “, Å¡i įmonė visÄ laikÄ valdė nekilnojamÄ jį turtÄ , turėjo įvairių projektų, valdė turtÄ Vilniuje. Tai buvo įmonė su dideliu įstatiniu kapitalu, projektais ir nekilnojamuoju turtu.

41. Nors konkrečių aplinkybių dėl UAB „T. “ ir UAB „D. a. “ akcijų vertės V. B. (beje, buhalterė, tai yra susipažinusi su bendrovės finansiniais dokumentais) nenurodė, ši išteisintoji irgi teigė, jog abi minėtos bendrovės aktualiu laikotarpiu buvo mokios.

42. Aptarti parodymai patvirtina, jog tiek UAB „T. “, tiek UAB „D. a. “ buvo veiklÄ vykdantys juridiniai asmenys, kurių veikla buvo sutrikdyta 2013 metais. 2013 m. vasario 12 d. Lietuvos bankas, nustatęs, kad AB Y bankas įsipareigojimai didesni už turto vertę ir kyla pavojus indėlininkų interesams, laikinai apribojo Å¡io banko veiklÄ , o 2013 m. vasario 18 d. pripažino AB Y bankas nemokiu. Kaip minėta, raÅ¡ytiniai byloje esantys dokumentai (civilinio proceso tvarka priimti sprendimai dėl UAB „T. “ bankroto, UAB „D. a. “ bankroto administratoriaus ataskaita) taip pat patvirtina, jog su (neiÅ¡sprendžiamais) finansiniais sunkumais Å¡ios bendrovės susidÅ«rė bÅ«tent po AB Y bankas bankroto. Tuo tarpu 2012 m., kuomet buvo sudarytos Å¡ių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, tiek UAB „T. “, tiek UAB „D. a. “ buvo veikiančios įmonės, valdančios atitinkamÄ turtÄ (UAB „T. “ atveju – daugiausia finansinį, UAB „D. a. “ atveju – nekilnojamÄ jį). Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog kaltinimas, neva UAB „T. “ ir UAB „D. a. “ akcijos sandorių sudarymo metu buvo bevertės, nepasitvirtino.

43. Å iame kontekste papildomai pažymėtina, jog 2012 metais, kuomet buvo atlikti veikos inkriminavimui reikÅ¡mę turintys veiksmai, aplinkybės dėl galimų AB Y bankas veiklos problemų iÅ¡teisintiesiems, iÅ¡skyrus V. R. ir O. G., nebuvo žinomos (tokiÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų bylos medžiagoje nėra). Kaip patvirtina liudytojų parodymai ir kiti raÅ¡ytiniai parodymai, 2012 metais buvo vykdomas AB Y bankas paskolų restruktÅ«rizavimo procesas:

43.1. Liudytoja R. M. paaiÅ¡kino, jog 2012 m. pabaigoje prasidėjo kalbos apie AB Y bankas ir AB X bankas sujungimÄ , tuo tikslu buvo vykdomas AB Y bankas paskolų restruktÅ«rizavimas, vyko derybos su pagrindiniu AB X bankas akcininku – E banku, Å¡iame procese dalyvavo advokatų kontora „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojos teigimu, REPO sandorių užbaigimas buvo reikalingas AB Y bankas ir AB X bankas sujungimui.

43.2. Aplinkybę, jog 2012 m. vyko AB Y bankas paskolų restruktūrizavimo procesas, kurio vienas iš veiksmų – AB Y bankas akcijų atpirkimas iš AB X bankas, patvirtino ir liudytoja A. K..

43.3. Liudytojai, AB X bankas valdybos pirmininkas A. B. bei stebėtojų tarybos pirmininkas A. S. irgi nurodė, jog pagrindinis AB X bankas akcininkas – E bankas, 2012 metais svarstė galimybę sujungti abu bankus.

44. Jog REPO sandorių užbaigimas buvo bÅ«tina sÄ lyga siekiant sujungti minėtus bankus, nurodė ir O. G.. Å i iÅ¡teisintoji taip pat pateikė minėtos advokatų kontoros „(duomenys neskelbtini)“ PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už teisines paslaugas, iÅ¡raÅ¡ytas akcinei bendrovei Y bankas, jas detalizuojančias paslaugų ataskaitas, iÅ¡ kurių matyti, jog 2012 metais teisinė pagalba dėl AB Y bankas paskolų restruktÅ«rizavimo plano iÅ¡ties buvo teikiama (47 t., b. l. 19–90).

45. Kasacinis teismas savo praktikoje aiÅ¡kina, kad juridinio asmens veiklos tikslai yra nustatyti juridinio asmens įstatuose. Bendriausias privačių juridinių asmenų tikslas – tenkinti privačius interesus, o pelno siekimas yra vienas iÅ¡ privačių interesų tenkinimo bÅ«dų. CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Å i aplinkybė galėtų turėti reikÅ¡mės juridinio asmens sudaromų sandorių galiojimui tik tada jei juridinio asmens teisnumÄ ir veiklos tikslus apibrėžiančiuose įstatymuose ar jų pagrindu sudarytuose steigimo dokumentuose bÅ«tų nurodyta pareiga sudaryti tik komerciÅ¡kai naudingus sandorius. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas. Pažymėtina, kad Å«kinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Jei sandorius, kaip prieÅ¡taraujančius juridinio asmens teisnumui, bÅ«tų leidžiama ginčyti vien dėl to, kad jie tiesiog komerciÅ¡kai nenaudingi, rinkose kiltų didelis ekonominis nestabilumas ir netikrumas, nes bet kokie vienai Å¡aliai komerciÅ¡kai nenaudingi sandoriai galėtų bÅ«ti ginčijami. Suprantama, kad tokiu atveju svarbus civilinės teisės tikslas – užtikrinti sÄ Å¾iningÄ ir teisėtÄ civilinę apyvartÄ â€“ nebÅ«tų pasiektas, nes bÅ«tų sudarytos kliÅ«tys egzistuoti pačiai civilinei apyvartai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011, 3K-3-536/2013, e3K-3-375-611/2017). Sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlyginamai), sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiÅ¡kai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sÄ lygomis nereiÅ¡kia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali bÅ«ti ekonomiÅ¡kai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008).

46. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta anksčiau nutartyje, UAB „T. “ ir UAB „D. a. “ ne tik akcijų vertę, bet ir akcijų įsigijimo ne/naudingumÄ reikia vertinti atsižvelgiant ir į visos UAB „Ū. b. i. g. “ ir jos kontroliuojamų įmonių verslo modelį bei finansinę situacijÄ . Ä®monių grupę identifikuoja du požymiai – grupės narių pliuralizmas ir įmones siejantys kontrolės ar vieningo valdymo ryÅ¡iai. Å ie požymiai lemia, kad įmonių grupių reguliavimas įvairiose Å¡alyse gali bÅ«ti paremtas viena iÅ¡ dviejų doktrinų: 1) grupės įmonių atskirumo doktrina ir 2) vieno verslo subjekto doktrina (UNCITRAL. Legislative Guide On Insolvency Law. Part III: Treatment of Enterprise Groups in Insolvency. New York, 2012, p. 16):

46.1. Įmonių atskirumo doktrina grindžiama nuostata, kad visos grupės įmonės yra laikomos savarankiškais juridiniais asmenimis. Ši doktrina paremta ribota akcininkų atsakomybe ir įmonės valdymo organų fiduciarinėmis pareigomis tik konkrečiai įmonei. Šiuo atveju motininė (patronuojanti) įmonė yra traktuojama kaip akcininkė, kuri rizikuoja tik turimų akcijų verte ir neatsako už dukterinės įmonės įsipareigojimus. Įmonių atskirumas reiškia, kad įmonė įgyja savo teises ir pareigas, nepriklausomai nuo to, kas valdo jos akcijas ir, ar ji priklauso įmonių grupei. Įmonės įsipareigojimai yra jos skolos ir grupės įmonių turtas negali būti naudojamas kitos įmonės skoloms padengti. Įmonės sudarytos sutartys automatiškai neįtraukia kitų grupės įmonių. Motininė įmonė negali nepaskirstyto dukterinės įmonės pelno laikyti savo pelnu (UNCITRAL. Legislative Guide On Insolvency Law. Part III: Treatment of Enterprise Groups in Insolvency. New York, 2012, p. 16).

46.2. Vieno verslo subjekto doktrina remiasi ekonomine grupės įmonių integracija, kuri įmonių grupę laiko vienu subjektu, siekiančiu bendrų visai grupei, o ne atskiroms įmonėms, tikslų. Tarp įmonių gali bÅ«ti sudaromos paskolos sutartys, grupės įmonės gali veikti nuostolingai, vykdant vieningÄ grupės strategijÄ , turtas ir įsipareigojimai gali įvairiais bÅ«dais judėti tarp grupės narių (UNCITRAL. Legislative Guide On Insolvency Law. Part III: Treatment of Enterprise Groups in Insolvency. New York, 2012, p. 16).

47. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABÄ®) įmonių grupės sÄ voka nėra pateikiama, tačiau įtvirtinti patronuojančios ir dukterinės bendrovės apibrėžimai (ABÄ® 5 straipsnis), leidžiantys teigti, kad ABÄ® pripažįsta tam tikrÄ juridinių asmenų priklausomybę vienas nuo kito. Ä®monės grupės identifikavimas ABÄ® iÅ¡ esmės apibrėžtas per kontrolės kriterijų: kontrolė, kuri gali bÅ«ti tiesioginė ir netiesioginė, apibrėžiama per balsų daugumos įmonėje turėjimÄ , teisę rinkti įmonės vadovÄ , daugumÄ valdymo ar priežiÅ«ros organo narių, teisę spręsti kaip panaudoti daugiau kaip pusę tos įmonės dalyvių balsų pagal sutartis su kitais įmonės dalyviais. Tačiau nei ABÄ®, nei CK nėra įtvirtinti jokie patronuojančios (motininės) įmonės ar įmonių grupės teisinio reguliavimo ypatumai. PrieÅ¡ingai, laikoma, kad kiekvienas juridinis asmuo yra savo pavadinimÄ turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, bÅ«ti ieÅ¡kovu ar atsakovu teisme (CK 2.33 straipsnio 1 dalis), taigi pripažįstamas kiekvieno juridinio asmens atskirumas ir subjektiÅ¡kumas, o CK 2.50 straipsnio 3 dalis numato tik subsidiariÄ akcininkų atsakomybę, kylančiÄ dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų. Taigi Lietuvos civilinėje teisėje įmonių grupių reguliavimas yra paremtas grupės įmonių atskirumo doktrina, kuri reiÅ¡kia, kad visos grupės įmonės yra laikomos savarankiÅ¡kais juridiniais asmenimis.

48. Tai, kad UAB „Ū. b. i. g. “ įmonių valdymo ir veikimo modelis, kuris, kaip galima suprasti iÅ¡ Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių, buvo paremtas bÅ«tent vieno verslo subjekto doktrina, neatitinka Lietuvoje įtvirtinto teisinio reguliavimo (aptartų CK, ABÄ® nuostatų), teisėjų kolegijos vertinimu, savaime negali bÅ«ti laikomas pavojinga ir baudžiamajame įstatyme uždrausta veika. Kad vieno ekonominio modelio (verslo subjekto) doktrina taikoma praktikoje, patvirtina tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų sprendimai. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-965-502/2021, nagrinėdamas klausimÄ dėl konkurencijos teisės pažeidimų, pripažino, jog bendrovės „Norfos mažmena“ ir „Rivona“ dėl tarpusavio sÄ sajų laikytinos vienu vienetu, ir pažymėjo, jog bÅ«tų nepagrįsta netaikyti mažmeninės prekybos įmonei „Norfos mažmena“ atsakomybės vien dėl to, kad už jÄ sutartis sudaro ir įstatyme numatytus draudžiamus veiksmus atlieka su ja tiek per akcijas, tiek faktiÅ¡kai susijusi bendrovė „Rivona“. Jog sÄ voka „įmonė“ gali apimti bet kokį ekonominę veiklÄ vykdantį subjektÄ , neatsižvelgiant į jo teisinį statusÄ ir finansavimo bÅ«dÄ , ir reiÅ¡kia ekonominį vienetÄ , net jeigu teisiniu požiÅ«riu šį ekonominį vienetÄ sudaro keli fiziniai arba juridiniai asmenys, yra pripažinęs ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (sprendimas byloje C-882/19).

49. Vertindama iÅ¡teisintųjų veiksmus, kaip atliktus UAB „Ū. b. i. g. “, ar atskirų jos kontroliuojamų (dukterinių) įmonių interesais, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartÄ konstatuota, kad siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-7-251/2013). Nepritartina praktikai, kai įvairÅ«s tarpusavyje kylantys konfliktai ir ginčai dirbtinai kriminalizuojami, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės Å¡akų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-7-58/2013, 2K-16-628/2018). Konstitucinėje doktrinoje taip pat konstatuota, jog nusikalstamomis veikomis įstatyme gali bÅ«ti pripažintos tik tokios veikos, kurios iÅ¡ tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iÅ¡ tikrųjų yra daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams arba dėl Å¡ių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).

50. Remiantis teismų praktika, patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sÄ lygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytÄ Å¾alÄ atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sÄ lygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007, 2K-7-388/2007, 2K-508-976/2015, 2K-46-699/2018). Å ios sÄ lygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena Å¡alių sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų pasunkintas, neperspektyvus, pavyzdžiui, be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pavyzdžiui, slapstėsi), trukdė atlyginti žalÄ arba kitaip teisės atkÅ«rimÄ padarė neperspektyvų; sÄ moningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtÄ ; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie turimas dideles skolas ar nemokumÄ ; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymÄ ; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiÅ¡kai nepagrįstus sandorius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-285/2013, 2K-46-699/2018).

51. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, UAB „N. p. “ sudarė dvi kredito sutartis su AB X bankas, kurių pagrindu per kelis kartus gavo iÅ¡ Å¡io banko 26 000 000 Lt kreditÄ . Tiek sprendimas kreiptis dėl Å¡io kredito suteikimo, tiek sprendimai užtikrinti šį kreditÄ Ä¯keičiant UAB „N. p. “ priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , buvo priimti UAB „N. p. “ akcininkų. Bendrovė, kredito sutarčių pagrindu gavusi lėšas pagal AB X bankas suteiktÄ kreditÄ , panaudojo Å¡ias lėšas pagal paskirtį – įsigydama UAB „T.

“ ir UAB „D. a. “ akcijas ir sumokėdama už Å¡ias akcijas atitinkamai UAB „F. p. “ ir UAB „Ū. b. i. g. “. Piniginių lėšų, tai yra turto perleidimo sandorių faktas buvo iÅ¡vieÅ¡intas, užfiksuotas UAB „N. p. “ dokumentuose, jokie dokumentai klastojami nebuvo, skolų kreditoriams tokiu bÅ«du nebuvo siekiama iÅ¡vengti, kredito, pirkimo-pardavimo sutarčių, taip pat ir vėliau sekusių (sudarytų) sutarčių Å¡alys yra aiÅ¡kiai identifikuojamos. Jeigu keliamas klausimas dėl to, ar akcininkų priimtas sprendimas pirkti akcijas yra pagrįstas (racionalus, protingas, sÄ Å¾iningas), CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatyta teisė kreiptis į teismÄ civiline tvarka, siekiant pripažinti akcininkų sprendimÄ negaliojančiu.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju į teismÄ kreiptasi nebuvo, nei minėti akcininkų sprendimai, nei kredito sutartys, nei akcijų pirkimo-pardavimo sutartys civilinio proceso tvarka nėra nuginčytos, panaikintos ar pripažintos negaliojančiomis. Jų, beje, neginčijo ir civiliniu ieÅ¡kovu Å¡ioje byloje pripažinta UAB „E.“. Ypatingai svarbu pažymėti, kad Å¡i bendrovė, be kita ko, tiek tiesiogiai, tiek per susijusias įmones – UAB „E.“ akcininkus (ypatingai UAB „A. t. v. “), buvo UAB „N. p. “ akcininkė (balsuojant UAB „N. p. “ 2012 m. spalio 19 d. akcininkų susirinkime kontroliavo 39,78 proc. balsų, t. y. 53,91 proc. susirinkimo balsų, o 2012 m. gruodžio 12 d. akcininkų susirinkime kontroliavo 48,88 proc. balsų, t. y. 59,41 proc. susirinkimo balsų) ir balsavo tiek už sprendimÄ imti kreditÄ , tiek už sprendimÄ Å¡io kredito užtikrinimui įkeisti UAB „N. p. “ priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ .

Duomenų, kad tokiais sandoriais bÅ«tų pažeisti UAB „N. p. “ kreditorių interesai, taip pat nėra. Kiti sandoriai, kurių pagrindu lėšos buvo pervestos iÅ¡ UAB „Ū. b. i. g. “ sÄ skaitos į UAB „E.“ sÄ skaitÄ , vėliau J. G., civilinio proceso tvarka ginčyti taip pat nebuvo. Å iame kontekste bÅ«tina pažymėti, kad ir EŽTT praktikoje yra nurodyta, jog negalima suprasti situacijos, kaip dviÅ¡alis sandoris, kuris yra galiojantis pagal civilinę teisę, gali prilygti neteisėtam ir nekompensuojamam kito asmens nuosavybės paėmimui (sprendimas byloje Khodorkovskiy ir Lebedev prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 51111/07 ir 42757/07).

52. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai Å¡alių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iÅ¡ sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iÅ¡ civilinio sandorio iÅ¡plaukiančių pasekmių, o tyčios turėjimas sandorio metu nevykdyti Å¡ios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188-719/2018, 2K-139-719/2022). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju sandoriai – kredito sutartys, iÅ¡ pradžių buvo vykdomi, kÄ patvirtina palÅ«kanų pagal Å¡ias sutartis mokėjimas:

52.1. 2012 m. gruodžio 6 d. UAB „Ū. b. i. g. “ ir UAB „N. p. “ sudarė paskolos sutartį, kuria uždarajai akcinei bendrovei „N. p. “ buvo paskolinta 61 000 Lt suma (7 t., b. l. 1, 2). TÄ pačiÄ dienÄ UAB „Ū. b. i. g. “ pervedė UAB „N. p. “ 57 000 Lt, o pastaroji sumokėjo 56 65,82 Lt palÅ«kanas už kreditÄ (7 t., b. l. 7). Likusi paskolos suma buvo pervesta 2012 m. gruodžio 18 d. ir atitinkamai panaudota administravimo mokesčiams apmokėti (7 t., b. l. 8);

52.2. Tokio paties pobÅ«džio paskolos sutartys buvo sudarytos ir 2013 m. sausio 31 d.: UAB „P.“ uždarajai akcinei bendrovei „N. p. “ paskolino 70 000 Lt sumÄ , o UAB „F. p. “ – 2 000 Lt sumÄ (7 t., b. l. 3–6). TÄ pačiÄ dienÄ lėšos buvo pervestos UAB „N. p. “, kuri Å¡iomis lėšomis sumokėjo palÅ«kanas ir delspinigius pagal kredito sutartį (7 t., b. l. 9, 10);

52.3. Nors atitinkamų sutarčių, kurių pagrindu uždarajai akcinei bendrovei „N. p. “ bÅ«tų pervedamos atitinkamos sumos 2013 m. vasario–balandžio mėnesiais bylos medžiagoje ir nėra, UAB „N. p. “ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog tokiu pačiu principu palÅ«kanos ir delspinigiai pagal kredito sutartį buvo mokami ir 2013 m. vasario–balandžio mėnesiais: UAB „K. a. “ 2013 m. vasario 28 d. pervedė UAB „N. p. “ 89 445 Lt sumÄ , kuri tÄ pačiÄ dienÄ panaudota palÅ«kanų ir delspinigių mokėjimui (7 t., b. l. 11, 12), UAB „P.“ 2013 m. balandžio 12 d. pervedė UAB „N. p. “ 87 740 Lt sumÄ , kuri tÄ pačiÄ dienÄ vėlgi panaudota palÅ«kanų ir delspinigių mokėjimui (7 t., b. l. 13, 14).

52.4. Liudytoja A. D., nagrinėjamų įvykių metu buvusi UAB „K. a. “ („Ž.“ arena) direktore, taip pat nurodė, kad O. G. rūpinosi variantais, kaip sumokėti palūkanas už UAB „N. p. “, ieškojo šaltinių ir būdų. Kokiu tikslu buvo paimta paskola nežino, tačiau palūkanų dengimas buvo O. G. interesas, kaip ir visas UAB „N. p. “ nekilnojamas turtas.

53. Duomenų, jog kredito sutarčių sudarymo metu Å¡io kredito paėmimu suinteresuoti asmenys turėjo tikslÄ negrÄ Å¾inti Å¡io kredito (taip padarydami žalÄ UAB „N. p. “), baudžiamosios bylos medžiagoje nėra. Tokių duomenų nėra pateikta ir apeliaciniuose skunduose. Aptartas palÅ«kanų ir delspinigių mokėjimas, prieÅ¡ingai, patvirtina, jog UAB „N. p. “, įsipareigojimų vykdymas – kredito sutarčių vykdymas, trečiųjų asmenų pagalba (UAB „Ū. b. i. g. “ įmonių lėšomis), buvo užtikrintas taip siekiant iÅ¡vengti nekilnojamojo turto praradimo. Ir vėlgi, toks palÅ«kanų ir delspinigių mokėjimas nutrÅ«ko tik po bankroto bylos iÅ¡kėlimo AB Y bankas. Kad UAB „N. p. “ turimo nekilnojamo turto O. G. ir V. R. nenorėjo prarasti (atvirkščiai, siekė iÅ¡saugoti), patvirtina ir kai kurie apklausti liudytojai (A. D., R. M.).

54. BK 184 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti inkriminuota tik tuo atveju, jei nustatyta, kad dėl kaltininko veikos neteisėtai perleidžiant jam patikėtÄ ar jo žinioje esantį turtÄ Å¾alos patiria ne bet koks asmuo, o bÅ«tent Å¡io turto savininkas ar teisėtas valdytojas, todėl Å¡ios aplinkybės tinkamas nustatymas turi esminę reikÅ¡mę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210/2012, 2K-168/2013, 2K-P-89/2014, 2K-369-303/2017, 2K-7-56-511/2020). Tuo tarpu Å¡ioje byloje suformuluotuose kaltinimuose kam padaryta žala apskritai nenurodoma. Tik nurodyta, kad civiline ieÅ¡kove pripažinta UAB „E.“ bei nukentėjusiÄ ja ir civiline ieÅ¡kove pripažinta V. G.. Tačiau ir Å¡ių ieÅ¡kovų civilinius ieÅ¡kinius savo baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teisme prokurorė prašė atmesti. Ir tik savo apeliaciniame skunde prokurorė jau pakeitė pozicijÄ , nenurodydama tokio pakeitimo argumentų, ir prašė tenkinti pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius. Kaip minėta, iÅ¡teisintųjų veiksmais iššvaistant patikėtÄ svetimÄ turtÄ Å¾ala pirmiausia galėjo bÅ«ti padaryta turto savininkei – UAB „N. p. “, o ne kitiems asmenims, tačiau Å¡is bÅ«tinasis nusikaltimo sudėties požymis kaltinime net nebuvo inkriminuotas.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobÅ«džio valstybinio kaltinimo pozicijos keitimas, koks įvyko nagrinėjamoje byloje, t. y. praÅ¡ymas baigiamųjų kalbų metu pirmosios instancijos teisme civilinius ieÅ¡kinius atmesti, vėliau apeliacinio skundo padavimas jau praÅ¡ant priteisti Å¡iuos ieÅ¡kinius, galėtų bÅ«ti pateisinamas tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tuo siekiama iÅ¡taisyti akivaizdžiÄ valstybinio kaltintojo padarytÄ procesinę klaidÄ , lėmusiÄ teisingumo tikslams akivaizdžiai prieÅ¡taraujantį teismo procesinį sprendimÄ . Tačiau bylos aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ . Atvirkščiai, teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroro apeliacinio skundo tenkinimas susiklosčiusioje situacijoje pažeistų kaltinamųjų teisę į teisingÄ procesÄ ir nebÅ«tų suderinamas su baudžiamojo proceso rungimosi principu.

Dėl kredito suteikimo proceso ir AB X bankas darbuotojų veiksmų

56. Pagal BPK 312 straipsnio 3 dalį civilinis ieÅ¡kovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieÅ¡kiniu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-648/2018) nurodyta, kad BPK 312 straipsnio 3 dalis neturi bÅ«ti aiÅ¡kinama siaurai, kad civilinis ieÅ¡kovas gali ginčyti nuosprendžio dalį tik dėl ieÅ¡kinio dydžio, su ieÅ¡kiniu susijusius įrodymus ar pan. Civilinio ieÅ¡kinio dydis (padaryta žala (nuostoliai)) yra tik viena iÅ¡ civilinės (deliktinės) atsakomybės sÄ lygų. Kitos atsakomybės sÄ lygos yra neteisėta (baudžiamojoje byloje – nusikalstama) veika, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir atsiradusios žalos, kaltė. Visos Å¡ios sÄ lygos yra civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje pagrindas. Taigi civilinis ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde gali ginčyti teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko, tačiau civilinio ieÅ¡kovo apeliacinio skundo ribas apibrėžia jo procesinis statusas baudžiamajame procese ir įstatymo leidėjo valia nustatyta teisių ir pareigų visuma (pavyzdžiui, civilinis ieÅ¡kovas gali ginčyti kaltininko iÅ¡teisinimÄ , tačiau tiek, kiek tai susiję su civiliniu ieÅ¡kiniu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-654/2023).

57. Civilinio ieÅ¡kovo teisės apeliaciniame procese turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant ir į anksčiau Å¡ioje nutartyje aptartas BPK 255 straipsnio nuostatas, susijusias su nagrinėjimo teisme ribomis. Kaip minėta, nors įstatymas ir numato teismui galimybę (taip pat ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme) pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimÄ , kaltinamajam negali bÅ«ti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos.

58. AB X bankas darbuotojai S. M., V. S. ir P. G. Å¡ioje byloje buvo kaltinami padėję iššvaistyti UAB „N. p. “ turtÄ â€“ AB X bankas Å¡iai bendrovei suteiktÄ kreditÄ . Kredito suteikimo procese P. G. jokie veiksmai inkriminuojami nebuvo (kaip neteisėti veiksmai nurodyta tik tai, kad jis atliko finansinius atpirkimo sandorio paskaičiavimus bei suteikė R. M. informacijÄ apie tai). ApraÅ¡ant iÅ¡teisintiesiems S. M. ir V. S. inkriminuojamus veiksmus kredito suteikimo procese kaip neteisėti įvardijami tokie jų veiksmai: jog S. M. AB X bankas Å iaulių filialo Kreditavimo skyriaus virÅ¡ininkei E. P. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas) davė nurodymus parengti UAB „N. p. “ 2012 m. birželio 30 d. finansinės bÅ«klės vertinimÄ , kuris faktiÅ¡kai neatitiko tikrosios įmonės bÅ«klės, o V. S. 2012 m. spalio 16 d. AB X bankas paskolų komiteto posėdžio metu pritarė Å iaulių filialo direktorės S. M. sprendimui dėl 26 000 000 Lt (7 530 120,48 Eur) kredito iÅ¡davimo UAB „N. p. “ ir įtikino kitus paskolų komiteto narius pritarti Å¡iam sprendimui. Kaip matyti, faktiÅ¡kai AB X bankas darbuotoja S. M. buvo kaltinama davusi nurodymus parengti tikrosios įmonės bÅ«klės neatitinkantį UAB „N. p. “ finansinės bÅ«klės vertinimÄ , V. S. – vieno iÅ¡ paskolų komiteto posėdžio metu įtikinęs kitus paskolų komiteto narius pritarti sprendimui iÅ¡duoti kreditÄ UAB „N. p. “.

59. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas tyrimas, kurio rezultatai pateikti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. spalio 30 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1233(17) (8 t., b. l. 34–42). Specialistas tyrimo metu vertino AB X bankas valdybos patvirtintas Kreditų juridiniams asmenims suteikimo, administravimo ir grÄ Å¾inimo bendrÄ sias taisykles ir padarė iÅ¡vadÄ , jog AB X bankas, suteikdamas kreditus UAB „N. p. “, pažeidė tam tikras minėtų taisyklių nuostatas, susijusias su reikalingais pateikti bankui dokumentais. Specialistas taip pat nustatė, jog nebuvo laikytasi minėtų taisyklių 3 dalies 19.1 punkto reikalavimų (kliento, kuriam suteikiamas kreditas, finansinė bÅ«klė turi bÅ«ti labai gera, gera arba patenkinama pagal skolininko finansinės bÅ«klės įvertinimo tvarkÄ ), kadangi kreditų suteikimo metu UAB „N. p. “ finansinė bÅ«klė buvo nepatenkinama. IÅ¡vadoje taip pat pripažinta, jog nagrinėjamu atveju kreditai buvo suteikti laikantis minėtose taisyklėse nustatyto reikalavimo dėl nekilnojamojo turto užstato dydžio, kadangi nekilnojamojo turto užstatai virÅ¡ijo 70 procentų suteiktų kreditų dydžių.

60. AiÅ¡ki valstybinio kaltintojo pozicija dėl kredito suteikimo proceso ir Å¡io proceso metu priimtų AB X bankas sprendimų buvo iÅ¡reikÅ¡ta dar ikiteisminio tyrimo metu, kadangi net ir nustačius minėtus AB X bankas bendrųjų taisyklių pažeidimus, ikiteisminis tyrimas A. B. (AB X bankas valdybos pirmininkas) ir E. P. atžvilgiu dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (tokia veika tam tikru ikiteisminio tyrimo laikotarpiu buvo inkriminuota ir iÅ¡teisintiesiems) buvo nutrauktas (28 t., b. l. 33–36). Pateikdama argumentus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo A. B. atžvilgiu prokurorė pažymėjo, jog banko pareiga prieÅ¡ iÅ¡duodant kreditÄ yra įvertinti kredito grÄ Å¾inimo rizikÄ ir imtis atitinkamų priemonių Å¡iai rizikai valdyti. Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, jog tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta – kredito grÄ Å¾inimas užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu, iÅ¡laikant privalomÄ kredito dydžio ir įkeičiamo turto vertės santykį. Dėl E. P. nutraukdama tyrimÄ prokurorė pažymėjo, kad nors jos atliktame 2012 m. birželio 30 d. UAB „N. p. “ finansinės bÅ«klės vertinime bendrovės bÅ«klė buvo įvertinta teigiamai, nors faktiÅ¡kai finansinė bendrovės bÅ«klė buvo nepatenkinama, Å¡i aplinkybė nedaro E. P. veikos nusikalstamos, kadangi surinktų duomenų nepakanka konstatuoti, jog įtariamoji žinojo apie nusikalstamus kitų įtariamųjų ketinimus.

61. Pažymėtina, kad nors specialaus tyrimo metu ir buvo nustatyti tam tikri AB X bankas vidinių taisyklių pažeidimai priimant sprendimÄ iÅ¡duoti kreditÄ UAB „N. p. “, Å¡ie pažeidimai nei S. M., nei V. S., nei P. G. Å¡ioje byloje neinkriminuojami, tai yra, faktiÅ¡kai valstybinis kaltintojas paties kredito suteikimo proceso nevertino nei kaip atskiros nusikalstamos veikos, nei kaip veiksmų, sudarančių Å¡ioje byloje inkriminuojamo turto iššvaistymo sudėtį ar padedančių įgyvendinti Å¡ios sudėties požymius. AB X bankas sprendimai dėl kredito iÅ¡davimo yra galiojantys, duomenų, jog tokie sprendimai bÅ«tų ginčijami civilinio proceso tvarka, bylos medžiagoje taip pat nėra. Prokurorės apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės dėl kredito suteikimo proceso (reikalingų dokumentų kreditui gauti surinkimo, jų paruoÅ¡imo), tačiau argumentai, kodėl Å¡iuos veiksmus reikėtų pripažinti neteisėtais, skunde nepateikiami (2.10. pastraipa). Taigi faktiÅ¡kai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl teisėto kredito UAB „N. p. “ suteikimo prokurorės apeliaciniame skunde neginčijama.

62. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis iÅ¡teisintiesiems pareikÅ¡tų kaltinimų kontekste, pagrįstai pažymėjo ir tai, jog raÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, kad AB X bankas suteikė UAB „N. p. “ kreditÄ kolegialiai priimtais sprendimais, tai yra, sprendimÄ iÅ¡duoti kreditÄ priėmė ne tik asmenys, kurie Å¡ioje baudžiamojoje byloje kaltinami nusikalstamos veikos padarymu (S. M. ir V. S.), bet ir kiti atsakingi AB X bankas darbuotojai (paskolų komiteto, valdybos nariai), kuriems jokie nusikalstami veiksmai neinkriminuojami ir kurie, beje, patvirtino, jog priimdami sprendimÄ dėl kredito UAB „N. p. “ iÅ¡davimo nei V.

S., nei kitų asmenų įtakojami nebuvo. Pažymėtina, jog lemiamas veiksnys AB X bankas iÅ¡duodant kreditÄ UAB „N. p. “ buvo bÅ«tent Å¡io kredito užtikrinimas. FaktiÅ¡kai UAB „N. p. “ suteikiamo kredito grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas pakankamos vertės nekilnojamuoju turtu ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ne tik kredito suteikimo procese dalyvavusių liudytojų parodymai (tarp jų, ir AB X bankas valdybos pirmininko A. B.), bet ir aptarta 2017 m. spalio 30 d. specialisto iÅ¡vada. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad bankas – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licencijÄ verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grÄ Å¾intinų lėšų priėmimu iÅ¡ neprofesionaliųjų rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusiÄ rizikÄ bei atsakomybę (Lietuvos Respublikos Bankų įstatymo, galiojusio nagrinėjamoje situacijoje aktualiu laiku, redakcija).

Taigi AB X bankas (verslo subjektas) yra pelno siekiantis juridinis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, įvertindamas galimus rizikos veiksnius bankui (kredito negrÄ Å¾inimÄ ). Nagrinėjamu atveju AB X bankas, kaip jį įpareigoja įstatymas, prieÅ¡ suteikdamas kreditÄ , tikrino UAB „N. p. “ turtinę padėtį, gebėjimÄ grÄ Å¾inti praÅ¡omÄ suteikti kreditÄ ir, įvertinęs kredito grÄ Å¾inimo rizikÄ , sutiko jį suteikti. Net ir nustačius, kad AB X bankas, suteikdamas kreditÄ UAB „N. p. “, pažeidė atsakingo skolinimo principÄ , toks pažeidimas baudžiamosios atsakomybės savaime neužtraukia.

Dar daugiau, netgi darant iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡teisintieji banko darbuotojai – V. S., S. M., P. G. žinojo ir apie galutinius piniginių lėšų (kredito) gavėjus ir tokio gavimo tikslÄ (finansinio turto atpirkimui), to neužtenka baudžiamajai atsakomybei kilti. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, jog Å¡ie asmenys suvokė, kad kartu su kitais iÅ¡teisintais asmenimis dalyvauja bendrai daromoje nusikalstamoje veikoje siekiant įgyvendinti bendrÄ tikslÄ â€“ iššvaisčius UAB „N. p. “ turtÄ padengti REPO sandorius ar bent jau nors ir nesiekdami tokių padarinių (žalos kilimo), bet sÄ moningai leisdami jiems kilti.

Nėra jokių duomenų, kad iÅ¡teisintieji V. S., S. M., P. G. suprato ar bent bendrais bruožais numatė UAB „N. p. “ gauto kredito panaudojimo nuostolingumÄ , žalingumÄ (tai yra realios žalos UAB „N. p. “ padarymÄ ), perleidimÄ neatlygintinai. Tokių duomenų apeliaciniuose skunduose nenurodė ir Å¡ių skundų autoriai. Atvirkščiai, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Å¡ie iÅ¡teisinti banko darbuotojai suprato, kad tiek UAB „N. p. “, tiek UAB „T. “ bei UAB „D. a.

“ priklauso UAB „Ū. b. i. g. “, žinojo tarp Å¡ios bendrovės ir jos kontroliuojamų įmonių realiai veikusį verslo modelį, veiklos organizavimÄ , artimas sÄ sajas su AB Y bankas, kuris kaip teigė V. S. ir P. G., tuo metu sėkmingai veikė, banko akcijomis tuo metu buvo prekiaujama biržoje ir kuris buvo netgi didesnis ir geriau vertinamas negu AB X bankas. O tokia turima informacija sudarė įspÅ«dį apie Å¡ios grupės didelius finansinius pajėgumus bei neabejotinai formavo V. S., S. M., P. G. iÅ¡vadas tiek dėl kredito suteikimo pagrįstumo, tiek ir dėl jo grÄ Å¾inimo realumo.

63. Didelė dalis UAB „E.“ atstovo skundo argumentų yra susijusi su AB X bankas sprendimais iÅ¡duoti kreditÄ UAB „N. p. “, tai yra su banko darbuotojų veiksmais iÅ¡duodant kreditÄ . Tačiau kaip galima spręsti iÅ¡ Å¡ių argumentų turinio, skunde iÅ¡ esmės dėstomos kitokios faktinės aplinkybės, kitokie iÅ¡teisintųjų AB X bankas darbuotojų neteisėti veiksmai, nei nurodyti iÅ¡teisintiesiems pateiktuose kaltinimuose – UAB „E.“ atstovas dėsto aplinkybes, jo manymu patvirtinančias iÅ¡vadÄ , kad AB X bankas darbuotojai kreditÄ UAB „N. p. “ suteikė neteisėtai, pažeisdami vidinius AB X bankas teisės aktus, Lietuvos banko numatytus normatyvus (4.12., 4.13. pastraipos), Å¡io proceso metu klastodami atskirus AB X bankas dokumentus (4.5., 4.7. pastraipos), atlikdami kitus, kaltinime nenurodytus, veiksmus. BPK 255, 256 straipsnių prasme nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis yra laikoma kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytÄ veikÄ , sudaro pagrindÄ jÄ kvalifikuoti kaip nusikalstamÄ ar turi reikÅ¡mės skiriant bausmę arba kitaip suvaržo asmens teisę į gynybÄ . Tačiau kitokių, visiÅ¡kai naujų faktinių aplinkybių, kuriomis buvo padaryta nurodyta kaltinamajame akte veika, nagrinėjimas Å¡ioje byloje pažeistų BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kad praÅ¡ymus dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo teisme gali teikti tik prokuroras ir nukentėjusysis. Taigi civiliniam ieÅ¡kovui pagal Å¡ias baudžiamojo proceso nuostatas tokia teisė nenumatyta. Be abejonės, ginčydamas iÅ¡teisinimo nepagrįstumÄ , civilinis ieÅ¡kovas gali analizuoti bylos įrodymus, pateikti jų vertinimo versijÄ , bet, nesant prokuroro ar nukentėjusiojo skundo dėl faktinių aplinkybių pakeitimo ir kitokių veikos aplinkybių nurodymo, bet koks civilinio ieÅ¡kovo pateiktas (netgi to tiesiogiai nepraÅ¡ant) kaltinimo esminių faktinių aplinkybių keitimas, siekiant iÅ¡teisintuosius nuteisti, sunkina tokių asmenų teisinę padėtį ir taip kaltinimas apeliacinės instancijos teisme negali bÅ«ti keičiamas.

Dėl R. M. pateiktų elektroninių laiškų (susirašinėjimo) atitikimo BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalies reikalavimams

64. BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintos principinės įrodymų leistinumo taisyklės, pagal kurias kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, ar duomenys yra gauti teisėtais bÅ«dais ir iÅ¡ teisėtų Å¡altinių. Tam reikia iÅ¡spręsti, ar atitinkamų faktinių duomenų Å¡altinis yra nurodytas įstatyme; ar nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymai renkant bei vertinant Å¡iuos faktinius duomenis; o jeigu buvo padaryta procesinių pažeidimų, bÅ«tina įvertinti, kokiÄ jie turėjo įtakÄ informacijos tikrumui ir ar faktiniams duomenims nustatyti buvo panaudoti visi reikiami Å¡altiniai. SkundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas, vertindamas kaltinamųjų atliktų veiksmų pobÅ«dį bei ne/teisėtumÄ , be kita ko, pažymėjo, jog kaip patikimo įrodymo nepripažįsta R. M. pateiktų elektroninių laiÅ¡kų. Nors prokurorė skunde praÅ¡o Å¡iais laiÅ¡kais vadovautis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl R. M. pateiktų elektroninių laiÅ¡kų vertinimo – nei R. M., nei laiÅ¡kuose nurodyti kiti adresatai nėra iÅ¡saugoję originalaus 2012 metų elektroninio susiraÅ¡inėjimo, apžiÅ«rint vizualiai matyti, jog pateiktos tų pačių laiÅ¡kų kopijos (beje, nepatvirtintos įstatymų nustatyta tvarka) skiriasi. Be R. M. kiti laiÅ¡kuose nurodyti adresatai taip pat negali patvirtinti Å¡io elektroninių laiÅ¡kų turinio teisingumo. Todėl, nesant galimybės patikrinti elektroninių laiÅ¡kų autentiÅ¡kumo pagal BPK 20 straipsnyje įrodymų patikimumui keliamus reikalavimus, Å¡ių laiÅ¡kų turiniu galima remtis tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje iÅ¡tirti įrodymai.

Dėl teismo šališkumo

65. UAB „E.“ apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, civilinio ieÅ¡kovo atstovo manymu patvirtinantys, jog skundžiamÄ nuosprendį priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas.

66. BylÄ nagrinėjusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ UAB „E.“ atstovas sieja su tuo, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmusi teisėja be jokio teisinio pagrindo bylos nagrinėjimo metu rinko duomenis apie UAB „E.“, kurie visiÅ¡kai nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku – UAB „E.“ praÅ¡yta pateikti bendrovės dokumentus už 2014–2019 m. laikotarpį, protokolinė nutartis dėl tokio reikalavimo visiÅ¡kai nemotyvuota. Nurodo, jog remiantis nagrinėjamoje byloje pateiktu kaltinimu, nusikalstamos veikos buvo padarytos ir baigtos 2012–2013 metų laikotarpiu, todėl savarankiÅ¡kai ieÅ¡kodama duomenų apie kur kas vėlesnį laikotarpį ir dar dėl asmenų, kurie nėra traukiami baudžiamojon atsakomybėn, teisėja nesilaikė BPK 255 straipsnio 1 dalyje numatytų bylos nagrinėjime teisme ribų (4.15. pastraipa).

67. Ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje buvo pradėtas bÅ«tent pagal UAB „E.“ atstovo pareiÅ¡kimÄ (1 t., b. l. 1). Kaip paaiÅ¡kėjo ikiteisminio tyrimo metu, UAB „E.“, kaip UAB „N. p. “ akcininkė, proceso metu ne tik tvirtino patyrusi žalÄ dėl UAB „N. p. “ vardu paimto kredito panaudojimo, Å¡i bendrovė pati dalyvavo kredito panaudojimo procese – iÅ¡ pradžių pirkdama atitinkamų bendrovių akcijas iÅ¡ UAB „Ū. b. i. g. “, vėliau sudarydama kitÄ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria iÅ¡ J. G. įsigijo UAB „N. p. “ akcijas ir už Å¡ias akcijas pervedė pastarajai atitinkamo dydžio užmokestį. Pažymėtina, jog Å¡ių sutarčių pagrindu įvykęs piniginių lėšų pervedimas yra kaltinimo iÅ¡teisintiesiems dalis. Aplinkybė, jog bylÄ nagrinėjusi teisėja dėjo pastangas siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti dabartinius UAB „E.“ akcininkus, kurių interesus ginant ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Å¡ioje baudžiamojoje byloje, tik patvirtina iÅ¡samų byloje esančių duomenų nagrinėjimÄ , o ne tariamÄ bylÄ nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

68. Atstovo teigimu, bylÄ nagrinėjusi teisėja Å¡aliÅ¡kumÄ parodė ir spręsdama UAB „E.“ atstovo praÅ¡ymus, didžioji dalis kurių nebuvo tenkinti, tokių sprendimų, kaip nurodo atstovas, nemotyvuojant (4.16. pastraipa). Apeliaciniame skunde UAB „E.“ atstovas iÅ¡skiria tris teisiamuosius posėdžius pirmosios instancijos teisme, vykusius 2020 m. birželio 16 d., 2020 m. rugsėjo 22 d. ir 2020 m. lapkričio 18 d.

68.1. Kaip matyti iÅ¡ 2020 m. birželio 16 d. teisiamojo posėdžio protokolo, Å¡io posėdžio pabaigoje UAB „E.“ atstovas nurodė norintis pateikti praÅ¡ymÄ dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo ir prijungimo, į kÄ bylÄ nagrinėjantis teisėjas nurodė, jog Å¡ioje proceso stadijoje (kuomet apklausiami liudytojai) praÅ¡ymas nebus nagrinėjimas, nurodė, jog atstovas tokį praÅ¡ymÄ gali pateikti po liudytojų apklausos (46 t., b. l. 91–109). Ir nors toks bylÄ nagrinėjusios teisėjos sprendimas neatitinka BPK nuostatų, kad įrodymų tyrimo metu gauti praÅ¡ymai iÅ¡sprendžiami, kai jie gaunami, tačiau savaime tai neleidžia spręsti, kad Å¡i teisėja buvo Å¡aliÅ¡ka. Juolab, kad UAB „E.“ atstovo advokato Deivio Valiulio praÅ¡ymas dėl įrodymų tyrimo (liudytojų apklausos, dokumentų iÅ¡reikalavimo) buvo iÅ¡nagrinėtas 2020 m. lapkričio 18 d. teisiamojo posėdžio metu, tai yra, baigus liudytojų apklausas, dėl praÅ¡ymo priimta motyvuota protokolinė nutartis (48 t., b. l. 187–195).

68.2. 2020 m. rugsėjo 22 d. teisiamojo posėdžio metu, apklausiant liudytojÄ A. B., UAB „E.“ atstovas, užduodamas Å¡iam liudytojui klausimus, citavo byloje esančius liudytojo raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Proceso Å¡alims akcentavus, kad Å¡ie raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai nėra pagarsinti, atstovas paprašė Å¡iuos paaiÅ¡kinimus pagarsinti. BylÄ nagrinėjanti teisėja, kaip teisingai pažymėta skunde, iÅ¡ties informavo, jog bylos tomo, kuriame yra Å¡ie liudytojo paaiÅ¡kinimai, Å¡iuo metu neturi, nurodė, jog reikėtų daryti teisiamojo posėdžio pertraukÄ ir reikiamÄ baudžiamosios bylos tomÄ atsineÅ¡ti, taip pat paprašė UAB „E.“ atstovo sukonkretinti savo klausimÄ liudytojui A. B.. Kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo, atstovas savo klausimÄ sukonkretino ir liudytojo apklausa buvo tęsiama toliau, pakartotinai praÅ¡ymo pagarsinti minėto liudytojo parodymus atstovas nepateikė (47 t., b. l. 92–113).

69. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartÄ pasisakęs, kad neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai, – teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-137/2008, 2K-45-303/2018, 2K-211-895/2018, 2K-204-689/2019, 2K-101-303/2020). BPK 270 straipsnyje nustatyta, kad teismas, spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių praÅ¡ymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas praÅ¡ymas turi reikÅ¡mės bylos aplinkybėms iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti.

Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Taigi tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2011, 2K-430/2012, 2K-109/2014, 2K-17-976/2020).

Proceso dalyvių praÅ¡ymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso Å¡alys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieÅ¡taringas, padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-17-976/2020). Pažymėtina, kad, spręsdamas praÅ¡ymus dėl įrodymų rinkimo, teismas vertina praÅ¡ymų pagrįstumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko ir ribų kontekste.

Baudžiamojo proceso normos nereikalauja, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-463/2011, 2K-339/2011, 2K-157/2012, 2K-P-178/2012, 2K-483-976/2015, 2K-71-976/2017). TeisingÄ teismo nuosprendžio ar nutarties priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014).

Minėtos nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pažeistos nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, tiek vertindamas byloje surinktus duomenis, tiek nagrinėdamas proceso dalyvių prašymus, atitinkamus sprendimus priėmė atsižvelgdamas į pareikštų kaltinimų apimtį. Nors UAB „E.“ atstovas Deivis Valiulis proceso metu (taip pat ir apeliacinės instancijos teisme) teikė prašymus, susijusius su AB X bankas kredito išdavimo procesu, šis procesas, kaip minėta, apeliaciniame skunde nurodyta apimtimi nėra ir nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl proceso išlaidų

70. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus (51 t., b. l. 45, 46, 163–174), A. N. iš valstybės priteisė 20 210 Eur patirtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Tokia suma, kaip nurodo prokurorė skunde, yra nepagrįstai didelė.

71. Kaip matyti iÅ¡ iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų (sÄ skaitų už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymų patvirtinimų), iÅ¡laidos advokato paslaugoms ikiteisminio tyrimo metu apmokėti sudaro viso 6 210 Eur sumÄ , iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti pirmosios instancijos teisme – 14 000 Eur (51 t., b. l. 163–174).

72. 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo BPK 106 straipsnio pakeitimas, įtvirtinęs galimybę iÅ¡teisintiesiems priteisti iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti (2022 m. balandžio 12 d. įstatymas Nr. XIV-1011). BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tais atvejais kai asmuo iÅ¡teisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimÄ dėl asmens patirtų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip Å¡io asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, kuris taip pat įsigaliojo 2022 m. gegužės 1 d., buvo patvirtintos rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įstatymų leidėjas nedetalizavo konkrečių aplinkybių, į kurias teismai, spręsdami dėl tokio pobÅ«džio proceso iÅ¡laidų atlyginimo (nustatydami jų dydį), turi atsižvelgti. Rekomendacijų dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo nuostatos, tarp jų ir dėl tokių iÅ¡laidų apskaičiavimo tvarkos, jų maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobÅ«džio ir teismams nėra privalomos. Tai reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas aplinkybių, reikÅ¡mingų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų gynėjui dydžiui nustatyti, nustatymÄ Â paliko teismų diskrecijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92-976/2023, 2K-128-648/2023). Atsižvelgiant į tokiÄ kasacinio teismo praktikÄ , Rekomendacijose nustatytas iÅ¡laidų apskaičiavimo taisykles bei jų pagrindu apskaičiuotas iÅ¡laidų sumas teisėjų kolegija vertins kitų reikÅ¡mingų Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti duomenų kontekste.

73. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, maksimalus atlygintinų iÅ¡laidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytÄ koeficientÄ , kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) Å¡alies Å«kyje (neskaitant individualių įmonių). Tiek skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, tiek laikotarpiu, kuomet A. N. buvo teikiamos advokato paslaugos ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, Å¡ios Rekomendacijos dar nebuvo priimtos. Visgi teisėjų kolegija, vertindama prokurorės apeliacinio skundo argumentus dėl per didelio A. N. priteisto proceso iÅ¡laidų dydžio, nustatys orientacinį dydį, koks galėtų bÅ«ti apskaičiuojamas remiantis minėtomis Rekomendacijomis. Atskirais atvejais pateikiami skaičiavimai kiekvienam atitinkamų metų ketvirčiui, kadangi vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Å¡ios bylos proceso metu kito (https://www.tagidas.lt/savadai/9006/):

73.1. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje baigtas 2019 m. vasario mėnesį. Vadovaujantis Rekomendacijų 10.1.1. punktu, atlygintinų išlaidų maksimalus dydis už teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu būtų 1 871,40 Eur (935,7 x 2);

73.2. Bylos procesas pirmosios instancijos teisme baigėsi 2022 m. sausio 20 d., apygardos teismui priėmus skundžiamÄ nuosprendį. Vadovaujantis Rekomendacijų 10.2. punktu, už procesinių dokumentų rengimÄ bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu iÅ¡laidų dydis bÅ«tų 3 995,25 Eur (1 598,1 x 2,5);

73.3. Atsiliepime į prokurorės apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintojo A. N. gynėja, be kita ko, pateikė duomenis apie valandų skaičių, kuris buvo reikalingas atlikti gynybos veiksmams teisme ir pasirengimui teismo posėdžiams. Remiantis Å¡iais duomenimis, atitinkamais ketvirčiais teismo posėdžiams bei pasirengimui jiems buvo skirtas toks valandų skaičius: 2019 m. III ketvirtį – 14 valandų (6+8), 2019 m. IV ketvirtį – 30 valandų (9+1+4+16), 2020 m. I ketvirtį – 21 valanda (8+13), 2020 m. II ketvirtį – 20 valandų, 2020 m. III ketvirtį – 14 valandų, 2020 m. IV ketvirtį – 10 valandų, 2021 m. I ketvirtį – 20 valandų (7+13), 2021 m. II ketvirtį – 11 valandų (4+7), 2021 m. IV ketvirtį – 32 valandos (16+11+3+1+1). Vadovaujantis Rekomendacijų 10.12. punktu, už atstovavimo teisme ir pasirengimo teismo posėdžiams laikÄ iÅ¡laidų dydis bÅ«tų 24 049,54 Eur (14x1262,7x0,1 + 30x1289x0,1 + 21x1317,6x0,1 + 20x1358,6x0,1 + 14x1381x0,1 + 10x1398,5x0,1 + 20x1454,8x0,1 + 11x1524,2x0,1 + 32x1566,4x0,1).

74. Kaip matyti, bendras iÅ¡laidų dydis, kuris galėtų bÅ«ti priskaičiuojamas pagal Rekomendacijose nustatytas taisykles, yra žymiai didesnis nei suma, kuriÄ A. N. priteisė pirmosios instancijos teismas. Vertindama iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ teisėjų kolegija pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu įtarimų pobÅ«dis ir inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo ne kartÄ keičiamos: iÅ¡ pradžių A. N. įtartas BK 206 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymu, vėliau jam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (24 t., b. l. 45–47), 2017 m. rugsėjo mėnesį jau įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius nusikaltimus, numatytus BK 184 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (24 t., b. l. 62–66), galutinis praneÅ¡imas apie įtarimÄ Ä¯teiktas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (24 t., b. l. 114–117).

Nors maksimalios iÅ¡laidos advokato paslaugoms ikiteisminio tyrimo metu apmokėti pagal Rekomendacijas bÅ«tų tik 1 817,40 Eur (Å¡ios nutarties 78.1. pastraipa), Å¡i suma, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje yra aiÅ¡kiai per maža. Ä®vertinus ikiteisminio tyrimo sudėtingumÄ , įtarimų apimtį ir aptartÄ jų kaitÄ , kas apsunkino teisinių paslaugų teikimÄ ir padidino tokių paslaugų apimtį, taip pat ikiteisminio tyrimo trukmę (pirmasis praneÅ¡imas apie įtarimÄ A.

N. įteiktas 2015 m. gegužės mėnesį, byla į teismÄ su kaltinamuoju aktu perduota 2019 m. vasario mėnesį), atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytÄ valandų skaičių, kuris buvo skirtas teikiant teisines paslaugas A. N. ikiteisminio tyrimo metu (daugiau nei 300 valandų), darytina iÅ¡vada, jog praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų suma už paslaugas, suteiktas ikiteisminio tyrimo metu (6 210 Eur), nėra per didelė. PraÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme (14 000 Eur), teismo vertinimu, taip pat yra pagrįstos.

Vertinant patirtų iÅ¡laidų dydžio pagrįstumÄ , be jau minėtų aplinkybių, turi bÅ«ti atsižvelgta ir į didelę bylos apimtį (Å¡iuo metu jÄ sudaro 56 tomai), į sudėtingÄ , iÅ¡plėstÄ kaltinimo konstrukcijÄ , kas, kaip ir minėtas įtarimų keitimas, taip pat apsunkino teisinių paslaugų teikimÄ ir padidino tokių paslaugų apimtį. Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes, taip pat bendrÄ proceso iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo trukmę (pirmasis praneÅ¡imas apie įtarimÄ A.

N. įteiktas dar 2015 m. gegužės 5 d., taigi procesas iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo truko beveik septynerius metus), teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog A. N. priteistas iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti dydis nėra per didelis, atitinka bylos sudėtingumÄ ir apimtį, spręstų teisinių klausimų ypatumus, todėl mažinti Å¡io dydžio iki prokurorės praÅ¡omos 3 000 Eur sumos pagrindo nėra.

75. A. N. gynėja advokatė Gintarė OlÅ¡auskaitė pateikė dokumentus dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme, pagal kuriuos už atsiliepimo Å¡ioje byloje parengimÄ paskaičiuota 3 000 Eur suma, o už teismo posėdžius ir pasiruoÅ¡imÄ jiems (dėl praÅ¡ymų atnaujinti įrodymų tyrimÄ , pasiruoÅ¡imas liudytojos apklausai) – 1 000 Eur suma, viso: 4 000 Eur (55 t., b. l. 147, 148).

76. Vadovaujantis atitinkamomis Rekomendacijų nuostatomis, rekomenduojamas atlygintinų išlaidų maksimalus dydis šiuo atveju būtų toks:

76.1. A. N. gynėja nagrinėjamu atveju teikė atsiliepimÄ Ä¯ prokurorės apeliacinį skundÄ (54 t., b. l. 228–244), kuris didžiÄ ja dalimi atitinka Å¡ios gynėjos baigiamosios kalbos turinį. Maksimalus iÅ¡laidų dydis už tokio procesinio dokumento parengimÄ skaičiuotinas vadovaujantis Rekomendacijų 10.10. punktu ir sudaro 691,96 Eur (1 729,9x0,4);

76.2. Apeliacinės instancijos teisme vyko 6 teismo posėdžiai, kurie truko ilgiau nei 30 min. (laikas skaičiuojamas vadovaujantis Rekomendacijų 13 punktu). Bendras posėdžių laikas 2022 m. III ketvirtį – 5 valandos, 2023 m. I ketvirtį – 3 valandos, 2023 m. II ketvirtį – 8 valandos (Rekomendacijų 13 punktas). Todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 10.12. punktu, maksimali iÅ¡laidų už dalyvavimÄ Å¡iuose posėdžiuose suma bÅ«tų 2 924,89 Eur (5x0,1x1729,9 + 3x0,1x1799 + 8x0,1x1900,3).

77. Kaip matyti, bendras maksimalus rekomenduojamas iÅ¡laidų dydis, nustatytas Rekomendacijų pagrindu (3 616,85 Eur), yra mažesnis nei praÅ¡oma priteisti suma (4 000 Eur). Be to, kaip iÅ¡laidos atsiliepimui parengti gynėjos buvo nurodyta 3 000 Eur suma, kuomet teisėjų kolegija nustatė, jog už Å¡io procesinio dokumento parengimÄ gali bÅ«ti skaičiuojama tik 691,96 Eur suma (Å¡ios nutarties 76.1. pastraipa). Ä®vertinus Å¡iÄ sumÄ , tai, kad atsiliepimas nėra naujai ruoÅ¡tas, jis didžiÄ ja dalimi atitinka gynėjos baigiamosios kalbos turinį, taip pat gynėjos praÅ¡ytÄ priteisti sumÄ už pasiruoÅ¡imÄ posėdžiams ir dalyvavimÄ juose (1 000 Eur), praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų suma mažinama iki 1 691,96 Eur (691,96+1000). Ä®vertinus proceso apeliacinės instancijos teisme trukmę (byla apeliacinės instancijos teisme gauta 2022 m. vasario mėnesį), nagrinėtų klausimų sudėtingumÄ ir jų apimtį (buvo paduoti trys apeliaciniai skundai, tiek prokurorė, tiek V. G. atstovas prašė pripažinti A. N. kaltu), į apeliacinio proceso baigtį (visi skundai atmetami), darytina iÅ¡vada, jog tokia priteistinų iÅ¡laidų suma yra bÅ«tina ir pagrįsta.

78. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, teikiant antrinę teisinę pagalbÄ V. R.. Nurodyta iÅ¡laidų suma – 1 790 Eur (56 t., b. l. 114–120). Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. R. buvo iÅ¡teisintas, šį sprendimÄ teisėjų kolegija palieka nepakeistÄ . BPK 106 straipsnyje nenumatyta galimybė valstybės patirtas teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ iÅ¡teisintojo (BPK 106 straipsnio 3 dalyje, kaip minėta, numatytas tokių iÅ¡laidų atlyginimas iÅ¡teisintajam). Atsižvelgiant į tai, praÅ¡ymas atlyginti valstybės patirtas proceso iÅ¡laidas negali bÅ«ti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Vaidos Pužauskienės, nukentėjusiosios V. G. atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus ir civilinio ieškovo UAB „E.“ atstovo advokato Deivio Valiulio apeliacinius skundus.

Priteisti išteisintajam A. N. iš valstybės 1 691,96 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt vieno euro devyniasdešimt šešių centų) apeliacinės instancijos teisme patirtoms išlaidoms advokato darbui apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje netenkinti.

Teisėjai Evaldas Gražys

Vitalija Norkūnaitė

Linas Šiukšta