cc6febd2-150b-4837-bf7c-d2ff877bfd4e · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-335-781/2019 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00002-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.3.2.2.3; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio ir JÅ«ratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės D.

S. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės prekybos ir paslaugų firmos ,,Žiburys“, kuriai atstovauja bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Audersima“, ieÅ¡kinį atsakovei D. S. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė prekybos ir paslaugų firma ,,Žiburys“, kuriai atstovauja bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Audersima“ (toliau – ieÅ¡kovė), pateikė teismui ieÅ¡kinį praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės D.

S. (toliau - atsakovė) 127 231,46 Eur žalos atlyginimo, 25 289 Eur administravimo iÅ¡laidų, 5 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje ir ieÅ¡kovės dublike nurodyta, kad: 1.1.Atsakovė ėjo įmonės vadovės pareigas nuo 1991 m. vasario 19 d. Ji, bÅ«dama bendrovės vadove, laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, dėl to blogėjo firmos finansinė padėtis, o nuo 2012 m. gruodžio 12 d. bendrovė buvo faktinio nemokumo bÅ«senoje. 2016 m. birželio 7 d.

įsiteisėjo nutartis, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 1.2. IeÅ¡kovės nemokumo atsiradimo momentas siejamas su 2012 m. gruodžio 31 d. Sudarius bendrovės finansinę atskaitomybę už 2012 metus, jos vadovei ir savininkei tapo aiÅ¡ku, kad yra prievolė kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau to padaryta nebuvo. 1.3. Nors atsakovė teigia, kad buhalterė aplaidžiai tvarkė buhalterijÄ , tačiau už apskaitos organizavimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas, Å¡iuo atveju atsakovė, o ne buhalterė.

2. Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė su juo nesutinkanti. Nesutikimas, iÅ¡dėstytas ir atsakovės triplike, grindžiamas tokiais argumentais: 2.1.VisÄ atsakovės buhalterijÄ tvarkė finansininkė, kuri bendrovėje dirbo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Dėl buhalterės neteisingai vykdytos buhalterinės apskaitos sudaryti balansai yra neteisingi, todėl atsakovė už tai nėra atsakinga. Ji apie tai nežinojo, o sužinojusi tikrÄ jÄ Ä¯monės bÅ«klę 2016 m. iÅ¡kart kreipėsi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Ieškovė, teikdama dokumentus, negalėjo nepastebėti akivaizdžių skirtumų tarp balanso, pateikto VĮ Registrų centrui, ir didžiosios knygos balanso už 2013 m. 2.2. Nors ieškovė nurodė, kad 2012 m. gruodžio 31 d. skoliniai įsipareigojimai buvo 11 695,23 Eur, o bankroto bylos iškėlimo metu 2016 m. gegužės 26 d. jau 156 440,00 Eur, tačiau nepateikė įrodymų, kokiu būdu, dėl kokių priežasčių padidėjo įsiskolinimai, kuo konkrečiai pasireiškė atsakovės kaltė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 79 952,27 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo 2018 m. sausio 3 d. iki visiško skolos išieškojimo ir 190,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat 1 424 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl atsakovės delsimo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos jos vadovaujamai įmonei iÅ¡kėlimo. Nurodė, kad bÅ«tent vadovės iniciatyva pagal jos 2016 m. gegužės 10 d. pareiÅ¡kimÄ bankroto byla ieÅ¡kovei buvo iÅ¡kelta 2016 m. gegužės 26 d. Susipažinęs su Å¡iuo pareiÅ¡kimu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 2012 m. atsakovei buvo žinoma įmonės finansinė padėtis. Atsakovė teikė teismui finansinės atskaitomybės dokumentus, balansus, aiÅ¡kinamuosius raÅ¡tus pasiraÅ¡ytus tiek buhalterės, tiek jos pačios. Bankroto byloje nėra duomenų, kad buhalterinė apskaita bÅ«tų buvus vesta netinkamai, apgaulingai ir kad atsakovė bÅ«tų tai akcentavusi.

5. Teismas pripažino abstrakčiais ir neįrodytais atsakovės argumentus dėl buhalterinės apskaitos dokumentų aplaidaus tvarkymo, registrui teikiamų balansų neatitikimo tikrosios įmonės veiklos rezultatų. Atsakovei nepateikus kitų duomenų, kurie leistų įvertinti ieÅ¡kovės finansinę padėtį, jos pradelstus įsipareigojimus, teismas sprendė, kad nuo 2013 m. t. y. ketverius metus iÅ¡ eilės, atsakovės valdomos bendrovės pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į bendrovės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, kasmet pradelsti įsipareigojimai sudarė vis didesnę balanse įraÅ¡yto turto dalį, tačiau atsakovė nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Toks įmonės vadovo elgesys, kai ilgÄ laikÄ nesikreipiama dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o pradelsti įsipareigojimai vis auga, teismo vertinimu, sudarė pagrindÄ spręsti esant atsakovės kaltei.

6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2013 m. gegužės mėnesį paaiÅ¡kėjus veiklos rezultatams už 2012 m., o ne 2016 m. gegužės mėnesį.

7. Teismas, atlikęs kreditorių reikalavimų susiformavimo laikotarpių analizę ir spręsdamas iÅ¡ atsakovės priteistinos žalos dydžio klausimÄ , nurodė, kad kai kurie ieÅ¡kovės nurodyti kreditorių reikalavimai susidarė iki 2013 m. gegužės 1 d., t.y. iki atsakovės pareigos kreiptis į teismÄ , todėl praÅ¡omas priteisti žalos dydis turi bÅ«ti mažintinas. Dėl kitų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų ieÅ¡kovė pateikė duomenis, kad jie susiformavo po 2012 m., t.y. atsakovei nepasikreipus dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl jie yra pagrįsti 79 952,27 Eur apimtyje. Atsakovė turi pareigÄ atlyginti žalÄ tik dėl tų teismo patvirtintų įsiskolinimų, kurie susidarė per laikotarpį dėl nesikreipimo laiku dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo iki 2016 m.

8. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukÅ¡tesnės instancijos teismo formuojamÄ praktikÄ pripažino, kad nustatant atlygintos žalos dydį į jas neturi bÅ«ti įtrauktinos administravimo iÅ¡laidos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Atsakovė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimÄ . Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Atsakovė apie įmonės nemokumÄ sužinojo tik 2016 m., ir tuoj pat su pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. 9.2.

Atsakovė prieÅ¡tarauja teismo iÅ¡vadai, kad jos vadovaujama įmonė tapo nemoki nuo 2012 m. gruodžio 12 d. Tai patvirtina finansininkės-analitikės paaiÅ¡kinimai bei uždarosios akcinės bendrovės „Dero“ atlikta buhalterinių dokumentų patikrinimo iÅ¡vada. 9.3. Pirmosios instancijos teismas priėmė ydingÄ sprendimÄ vien dėl to, kad rėmėsi tik ieÅ¡kovės pateiktais įrodymais ir teiginiais dėl įmonės nemokumo ir žalos dydžio. Atsakovė pateikė teismui nepriklausomų finansininkų ir auditorių iÅ¡vadas, kurios patvirtino esant neatitikimui finansinėse ataskaitose, tačiau teismas Å¡iais įrodymais nesivadovavo. 9.4.

Ieškovė, atsisakiusi pateikti atsakovei finansinius įmonės dokumentus auditui atlikti, atėmė iš atsakovės galimybę įrodyti jos nurodomas aplinkybes dėl įmonės nemokumo.

10. IeÅ¡kovė atsiliepime nesutinka su atsakovės apeliaciniu skundu ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodė, kad: 10.1. Net ir nustačius, kad atsakovė iki 2016 m. nežinojo, nesuprato apie įmonės nemokumÄ , Å¡i aplinkybė nenaikina atsakovės atsakomybės už pavėluotÄ kreipimÄ si į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kadangi vadovas turi pareigÄ elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. 10.2. Ä®monės nemokumo momentui nustatyti ieÅ¡kovė rėmėsi įmonės finansinės atskaitomybės duomenimis už 2011-2015 metus, kurie buvo pateikti vieÅ¡ajam registrui ir yra nenuginčyti, netaisyti, todėl pagrindo jais abejoti, nėra.

IeÅ¡kovei sugretinus skolų dydžius, nurodytus kreditorių sÄ raÅ¡uose prie metinių balansų bei skolų dydžius suderinimo aktuose, skolų dydžiai sutapo, tai reiÅ¡kia į balansÄ Ä¯raÅ¡ytų skolų dydžių teisingumÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo 12. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau teismų praktika pripažįsta, jog Å¡is draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

13. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2018 m. liepos 16 d. paslaugų pirkimo sutartį dėl finansinio audito atlikimo, A. S. auditoriaus pažymėjimÄ , UAB „Censitor“ pažymėjimÄ , 2018 m. liepos 17 d. praÅ¡ymÄ bankroto administratoriui, 2018 m. liepos 20 d. bankroto administratoriaus praneÅ¡imÄ , I. L. pareiÅ¡kimÄ , R. B. paaiÅ¡kinimÄ , atsakovės 2016 m. liepos 18 d. pareiÅ¡kimÄ bankroto administratoriui, Å iaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. praneÅ¡imÄ dėl bylos nagrinėjimo.

Atsižvelgdama į tai, kad Å iaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. praneÅ¡imas buvo suraÅ¡ytas po ginčo sprendimo priėmimo ir jis patvirtina atsakovės nurodomas aplinkybes dėl jos skundo nagrinėjimo teisme, teisėjų kolegija mano esant tikslinga šį įrodymÄ pridėti prie bylos. Sprendžiant kitų nurodytų dokumentų pridėjimo prie bylos klausimÄ vertintina, kad jie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, atsakovė nepagrindė bÅ«tinybės juos pateikti vėliau, todėl teisėjų kolegija Å¡ių pažymų nepriima ir prie bylos neprideda.

14. Teismas prie bylos taip pat prideda ieÅ¡kovės pateiktÄ 2018 m. rugpjūčio 2 d. Å iaulių apygardos teismo nutartį, 2018 m. gegužės 10 d. nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , kadangi jie gauti po bylos pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėjimo bei patvirtina reikÅ¡mingas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo. Dėl bendrovės vadovės pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsiradimo momento 15. Vienas iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti žalos atlyginimÄ faktinių pagrindų – imperatyvios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, nustatančios įmonės vadovo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, pažeidimas.

16. Ä®monės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis). Pagal kasacinės instancijos teismo nuosekliÄ praktikÄ tam, kad bÅ«tų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausia turi bÅ«ti nustatytas jo neįvykdytos pareigos inicijuoti bankroto bylÄ atsiradimo momentas, t. y. kai atsirado pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017 ir kt.).

Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.

17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovės pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2013 m. gegužės mėnesį paaiÅ¡kėjus veiklos rezultatams už 2012 m., kuomet bendrovė tapo nemoki. Atsakovė su tokia teismo iÅ¡vada kategoriÅ¡kai nesutinka teigdama, jog ieÅ¡kovė bei pirmosios instancijos teismas spręsdami bendrovės nemokumo klausimÄ , nepagrįstai rėmėsi VÄ® Registrų centre esančiais duomenimis už 2012 m. – 2016 m. ArgumentÄ dėl balansų neatitikimo tikrovės atsakovė įrodinėja į bylÄ pateiktomis uždarosios akcinės bendrovės „Dero“ 2018 m. balandžio 10 d., 2018 m. gegužės 18 d. finansininkės – analitikės parengtomis bendrovės buhalterinių dokumentų patikrinimo iÅ¡vadomis (2 t., b.l. 29-31, 65-67), kuriose nurodyta, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai bei vieÅ¡ame registre užfiksuoti duomenys apie atsakovės finansinę bÅ«klę nesutampa su atsakovės programinėje įrangoje nurodyta informacija.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su Å¡ių dokumentų turiniu, kritiÅ¡kai vertina juose iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra žinoma subjektų, atlikusių atsakovės valdomos bendrovės finansinį patikrinimÄ , kompetencija. PagrindÄ abejoti 2018 m. balandžio 10 d., 2018 m. gegužės 18 d. iÅ¡vadų teisingumu suponuoja ir tai, kad didžioji kasos knyga, kuria rėmėsi iÅ¡vadas teikę specialistai, buvo suformuota pačios atsakovės pagal iÅ¡likusius programoje duomenis, o kai kuriais klausimais specialistai apskritai neturėjo galimybės pasisakyti dėl duomenų trÅ«kumo (pvz., 2012 m. turto vertė).

Be to, uždarosios akcinės bendrovės „Dero“ iÅ¡vadoje nurodytÄ teiginį apie aplaidų ir apgaulingÄ bendrovės apskaitos tvarkymÄ paneigia Å iaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, kuria palikta galioti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. birželio 28 d. nutartis, patvirtinanti prokurorės nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl apgaulingo, aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo (3 t., b.l. 61-64).

18. Nors atsakovė ir teigia esant neatitikimų tarp VÄ® Registrų centrui pateiktų balansų bei bendrovės finansinių ataskaitų, tačiau įrodymų, kokia nagrinėjamu laikotarpiu buvo reali bendrovės finansinė padėtis, turto sudėtis, padėsianti objektyviai nustatyti bendrovės mokumÄ , nepateikia. IeÅ¡kovė teismui pateikė kreditorių sÄ raÅ¡uose prie metinių balansų nurodytų skolų, ir suderinimo aktuose užfiksuotų skolų, palyginimÄ , kuris patvirtina skolų dydžių sutapimÄ 2012 m., 2013 m., 2015 m., tai leidžia pripažinti balansuose nurodytų įsiskolinimų teisingumÄ (2 t., b.l. 136).

Remdamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas susipažino su atsakovės pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo turiniu ir nustatė, kad atsakovė 2016 m. kreipdamasi į teismÄ pati remiasi 2015 m. balanso duomenimis. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, jog nustatant bendrovės nemokumo atsiradimo momentÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi VÄ® Registrų centre esančiais finansinės atskaitomybės dokumentais.

19. Atlikus 2013 m., 2014 m., 2015 m. bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų analizę matyti, kad Å¡iais laikotarpiais bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, bendrovė veikė nuostolingai (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis) (1 t., b.l. 26-38, 49-59). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo pagrįstai susiejo su Å¡ios bendrovės nemokumo atsiradimo momentu 2012 metais; apeliacinio skundo argumentai Å¡ios pagrįstos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nepaneigia.

20. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės galimybės atlikti bendrovės finansinį auditÄ pažymi, kad šį auditÄ atsakovė inicijavo ir kreipėsi į bankroto administratorę dėl dokumentų pateikimo jau po sprendimo priėmimo. Atsakovė nepaaiÅ¡kino pasyvaus elgesio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ir tik priėmus jai nepalankų sprendimÄ Ä—mėsi aktyvių veiksmų savo pozicijai apginti. Atsakovė, gavusi bankroto administratorės atsisakymÄ pateikti dokumentus, galėjo bendrovės bankroto bylÄ nagrinėjančio teismo pagalba patikrinti Å¡io atsisakymo teisėtumÄ , tačiau pasielgus pasyviai turi priimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.

Todėl sutikti su atsakove, jog jai buvo trukdoma įrodyti savo teiginių pagrįstumÄ , nėra pagrindo. Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų 21. Bendrovės vadovės civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.246-6.249 straipsniai). Tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovė privalo įrodyti neteisėtus vadovės veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

Nustačius vadovės neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovė neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovė kalta. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdama iÅ¡vengti atsakomybės, remdamasi kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovė.

22. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai savo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bando perkelti kitiems įmonės kreditoriams. BÅ«tent atsakovė, bÅ«dama įmonės vadove, kuriai geriausiai žinoma įmonės finansinė bÅ«klė, jos galimybė vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, įstatymo įpareigota imtis veiksmų, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė. Kasacinio teismo praktikoje juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimai buvo ne kartÄ analizuoti.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. VadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ . Ä®monės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt.

Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialÅ«s ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklÄ reglamentuojančių įstatymų, neprieÅ¡pastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl Å¡ios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia prieÅ¡ingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K.

J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006). Iš anksčiau minėto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo matyti, kad bendrovė su finansiniais sunkumais susidūrė jau 2012 m. sumažėjus apyvartai, ėmė augti nuostoliai. Atsakovei apie tai buvo žinoma. Tačiau ji, būdama bendrovės vadove, nuo 2012 m. nesiėmė jokių veiksmų, siekiant sustabdyti augančius nuostolius. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip neatitinkantis rūpestingo, apdairaus vadovo kriterijaus.

23. Konstatavus laiko momentÄ , nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, Å¡is neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio turėtų bÅ«ti pradėti skaičiuoti ieÅ¡kovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). 24. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bendrovės finansinių įsipareigojimų susiformavimo momentÄ , sprendė, kad praÅ¡omos priteisti žalos dydis yra pagrįstas tik dėl dalies kreditorių reikalavimų, susiformavusių nuo 2012 m. iki 2016 m., t.y. atsakovės vėlavimo kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo laikotarpiu. Atsakovė apeliaciniame skunde apeliuoja į neteisingÄ Å¾alos dydžio ginčo sprendime argumentavimÄ .

25. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nėra pagrindo nesutikti su sprendime nustatytu žalos dydžiu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , atsižvelgė į ieÅ¡kovės pateiktÄ pažymÄ apie skolų atsiradimo terminus pagal kreditorių pareikÅ¡tus reikalavimus, atsakovės bendrovei ir jos kreditoriams padaryta žala pripažino neįvykdytas bendrovės prievoles, atsiradusias po nustatytos bendrovės nemokumo datos, t. y. 2012 m. (2 t., b.l. 131-132). Atsakovė Å¡ios iÅ¡vados niekaip nepaneigė, žalos apskaičiavimo metodo nenurodė.

Minėtoje pažymoje ieÅ¡kovė nurodė kreditorių atsiradimo momentÄ ir pateikė jų reikalavimų dydžius. Taigi ieÅ¡kovė detaliai pagrindė naujų skolų po 2012 m., kai atsakovė delsė kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos inicijavimo, susiformavimÄ . Todėl manytina, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ bendros įsiskolinimo sumos atėmęs skolas, atsiradusias iki atsakovės pareigos kreiptis į teismÄ momento, pagrįstai iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisė 79 952,27 Eur žalos atlyginimo.

26. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos: atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiÅ¡kę jos neveikimu, laiku (bendrovei tapus nemokia) nesikreipiant į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo; kaltė, pasireiÅ¡kusi atsakovės nepakankamu, t. y. ne tiek, kiek akivaizdžiai buvo bÅ«tina esamomis aplinkybėmis, rÅ«pestingumu ir apdairumu; priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės, turėjusios pareigÄ laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau Å¡ios pareigos nevykdžiusios, veiksmų (neveikimo) bei kilusios žalos – dėl savalaikio nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsiradusios bendrovės skolų sumos;

žala – nuo bendrovės nemokumo momento atsiradę nauji bendrovės kreditorių reikalavimai, kurių nebÅ«tų buvę, jeigu atsakovė bÅ«tų tinkamai vykdžiusi pareigÄ laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Visos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra įrodytos, Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ . Dėl bylos procesinės baigties 27.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Todėl Å iaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 28. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 98 straipsnį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

29. Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnis), tačiau į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ turi teisę ieÅ¡kovė.

30. IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 302,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ), todėl netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, nurodytos ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos, kurios nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų iÅ¡laidų dydžių, priteistinos iÅ¡ atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei prekybos ir paslaugų firmai ,,Žiburys“, įmonės kodas 172225430, 302,50 Eur (tris Å¡imtus du eurus 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danguolė Martinavičienė Gintaras Pečiulis Jūratė Varanauskaitė