cc6c3bca-2e38-4d82-bfb3-a904c28bb109 · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2S-3-278/2019 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07896-2014-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.10.; 3.3.2.4; 3.3.2.5 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 16 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. P. ir G. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-2643-400/2018 pagal pareiÅ¡kėjų A.

P. ir G. P. praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo iÅ¡dėstymo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Panevėžio apylinkės teismo 2015-11-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-330-400/2015, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2018-01-22 nutartimi, iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinys atsakovams A. P., G. P. ir ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovų solidariai priteista 5 471,64 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų ir 312,21 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

2. PareiÅ¡kėjai A. P. ir G. P. teismui pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti sprendimo vykdymÄ 36 mėnesių laikotarpiui, mokant Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui po 194,86 Eur kiekvienÄ mėnesį. Nurodė, jog jų finansinė padėtis yra sunki, nes gaunamas darbo užmokestis bei pensija nėra dideli. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018-02-21 nutartimi pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas atmestas.

4. Teismas nustatė, jog A. P. gauna senatvės pensijÄ , kuri nuo 2018-01-01 sudaro 179,52 Eur, o G. P. dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir jos vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 530,00 Eur. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjui A. P. nuosavybės teise priklauso 11 žemės sklypų bei statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Be to, jo vardu yra registruota transporto priemonė, kuri įsigyta po 2015-11-26 Panevėžio apylinkės teismo sprendimo priėmimo.

5. Darė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjų materialinė padėtis nėra tokia sunki, kad bÅ«tų pagrindas iÅ¡dėstyti teismo sprendimu priteistÄ skolÄ dalimis. Konstatavo, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikių biuras dėl žalos atlyginimo į pareiÅ¡kėjus kreipėsi dar 2012 metais, tačiau pareiÅ¡kėjai su ieÅ¡kovu nebendradarbiavo, dėl žalos atlyginimo dalimis nesitarė, iki praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti skolos mokėjimÄ neatlygino nei dalies priteistos sumos. Sprendė, jog patenkinus skolininkų praÅ¡ymÄ dėl priteistos skolos mokėjimo iÅ¡dėstymo, bÅ«tų pažeisti kreditoriaus teisėti interesai ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6. Atskiruoju skundu A. P. ir G. P. praÅ¡o panaikinti 2018-02-21 nutartį, priimti naujÄ procesinį sprendimÄ ir tenkinti jų praÅ¡ymÄ .

7. Teigia, jog teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 284 straipsnio nuostatas, o byloje teismo iniciatyva surinkti įrodymai nepagrindžia fakto, kad jų, materialinė padėtis yra gera.

8. Nurodo, jog bendrai jų gaunama piniginių lėšų suma sudaro 709,52 Eur, iÅ¡ Å¡ių lėšų jie turi ne tik pragyventi, bet ir skirti lėšų sveikatai, iÅ¡laikyti gyvenamÄ jį bustÄ . Be to, teismas, nurodęs, jog pareiÅ¡kėjas turi net 11 žemės sklypų, nedetalizavo, kad tai yra nedideli žemės sklypai, valdomi drauge su kitais asmenimis ir norint juos parduoti reikia laiko bei finansinių iÅ¡teklių. Tvirtina, jog žemės sklypus reikia prižiÅ«rėti, mokėti mokesčius, o turimo gyvenamojo namo statyba nėra baigta dėl lėšų stygiaus. Teigia, jog įsigyta transporto priemonė yra sena ir iÅ¡ esmės bevertė.

9. Tvirtina, jog CPK 284 straipsnio taikymui reikÅ¡mingos iÅ¡imtinės aplinkybės yra ir jų atveju, o spręsdamas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų Å¡alių turtinę padėtį bei į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ skolininkui, o iÅ¡ieÅ¡kotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių bei siekti iÅ¡laikyti iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrÄ , vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

10. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ , be to, nurodo, jog atskirojo skundo teiginiai, kad gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) nėra baigtas statyti, kelia abejonių, nes dar 2012 m. foto nuotraukos leidžia teigti prieÅ¡ingai. Teismas k o n s t a t u o j a : Atskirasis skundas atmestinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas apeliantų A.

P. ir G. P. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

12. Atskiruoju skundu apeliantai praÅ¡o panaikinti teismo nutartį, kuria atmestas jų praÅ¡ymas iÅ¡dėstyti teismo sprendimu priteistos skolos mokėjimÄ .

13. Bylos duomenimis nustatyta, jog Panevėžio apylinkės teismo 2015-11-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-330-400/2015, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2018-01-22 nutartimi, iš dalies yra patenkintas ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinys atsakovams A. P., G. P. ir iš atsakovų solidariai ieškovo naudai priteista 5 471,64 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir 312,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14. Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtina, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi bÅ«ti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laikÄ ir kuo ekonomiÅ¡kiau. Kadangi įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai įgyvendinamas, todėl skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali bÅ«ti vykdomas priverstinai. Civilinio proceso kodekso nuostatose įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ (CPK 284 straipsnio 1 dalis).  CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiÅ¡kia nukrypimÄ nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl sprendimo vykdymas gali bÅ«ti keičiamas tik iÅ¡imtiniais atvejais. Sprendžiant sprendimo vykdymo pakeitimo klausimÄ , bÅ«tina atsižvelgti į abiejų Å¡alių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar tvarkos pakeitimas neturi suteikti nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ skolininkui, o iÅ¡ieÅ¡kotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, todėl bÅ«tina siekti iÅ¡laikyti iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrÄ bei vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

Pažymėtina, jog, vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, šalys, reikšdamos teismui reikalavimus, prašymus ir kt., teismui turi pateikti ir įrodymus, patvirtinančius procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

15. Apeliantai nurodo, kad spręsdamas jų praÅ¡ymÄ dėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino duomenis apie jų finansinę padėtį. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. P. ir G. P., sunkios finansinės padėties pagrindu pareiÅ¡kę teismui praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti priteistos 7 014,96 Eur skolos mokėjimÄ , pateikė pažymas apie A. P. mokamÄ senatvės pensijÄ bei A. P. gaunamÄ darbo užmokestį (5 t., b.l. 2-4). Nustatyta, kad, savo iniciatyva iÅ¡sireikalavęs duomenis apie pareiÅ¡kėjų gaunamas pajamas bei turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiÅ¡kėjų materialinė padėtis nėra tokia sunki, kad sudarytų pagrindÄ iÅ¡dėstyti priteistÄ skolÄ dalimis, o patenkinus pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ , bÅ«tų pažeisti kreditoriaus teisėti interesai bei Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas.

16. Byloje nustatyta, kad A. P. yra nedirbantis, gauna apie 179,52 Eur senatvės pensijÄ , G. P. dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir vidutiniÅ¡kai per mėnesį gauna apie 530,00 Eur (atskaičius mokesčius). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. P. vardu registruota 11 žemės sklypų, statiniai, esantys (duomenys neskelbtini)bei automobilis Mazda, o G. P. vardu, automobilis Xsara Picasso (5 t., b.l. 11-24). Apeliantai teigia, jog A. P. turimi žemės sklypai yra nedideli, yra valdomi drauge su kitais asmenimis ir jų pardavimas pareikalautų didelių laiko sÄ naudų bei finansinių iÅ¡teklių.

Be to, tvirtina, jog gyvenamojo namo statyba nėra baigta dėl lėšų stygiaus, o A. P. įsigyta transporto priemonė yra iš esmės bevertė. Tačiau minėti apeliantų teiginiai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jų turtinė padėtis yra bloga, kad jie neturi nekilnojamojo turto ir negali šio turto parduoti ar nuomoti ir gauti pajamų. Be to, iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad žemės sklypai, registruoti A. P. vardu, nėra maži (nuo 11.5400 ha iki 1.3000 ha), o įrodymų, kad šie sklypai priklauso ir kitiems asmenims, apeliacinės instancijos teismui nepateikta (5 t., b.l. 153-167, CPK 178 str.).

Aplinkybė, jog turimo nekilnojamojo turto realizavimas užtruktų ir tai apeliantams sukeltų tam tikrų nepatogumų, o gyvenamojo namo statyba nėra baigta, kas kelia abejonių, nes iÅ¡ foto nuotraukų matyti, kad namas yra pastatytas ir gyvenamas (5 t., b.l. 43), negali bÅ«ti pagrindu konstatuoti, jog egzistuoja iÅ¡imtinės aplinkybės, iÅ¡ esmės apsunkinančios įsiteisėjusio sprendimo vykdymÄ . Byloje surinktų įrodymų visetas neleidžia spręsti, jog apeliantų turtinė padėtis yra sunki ir kad tai galėtų pateisinti sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymÄ ilgam laikotarpiui.

17. Nors apeliantai akcentuoja, jog kreditoriaus interesai iÅ¡dėsčius priteistos sumos mokėjimÄ nebus pažeisti ir netgi teigiamai paveiktų abiejų pusių interesus, tačiau iÅ¡ kreditoriaus teiktų procesinių dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras su sprendimo iÅ¡dėstymu nesutinka. Ä®vertintina ir ta aplinkybė, jog dėl nuostolių atlyginimo kreditorius į apeliantus kreipėsi dar 2012 metais, tačiau ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, nėra jokių duomenų, jog A.

P. ir G. P. bÅ«tų ieÅ¡kovui atlyginę bent dalį priteistos sumos. Pažymėtina, kad sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali bÅ«ti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimÄ , iÅ¡vengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas yra susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylÄ , atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sÄ lygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sÄ skaita. PrieÅ¡ingas Å¡io instituto aiÅ¡kinimas ir taikymas reikÅ¡tų ne tik teisėtų kreditoriaus ir iÅ¡ieÅ¡kotojo interesų pažeidimÄ , bet ir teisingumo vykdymo procese esmės iÅ¡kreipimÄ .

18. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo institutas nėra skirtas įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiÅ«rėjimui, todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su kreditoriaus reikalavimų pagrįstumu bei teismų sprendimais padarytomis iÅ¡vadomis neanalizuotini. 19. Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

20. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 284 straipsnio nuostatas ir motyvuotai bei pagrįstai atmetė A. P. ir G. P. praÅ¡ymÄ dėl sprendimo iÅ¡dėstymo, o apeliantai nepaneigė teismo argumentų ir nepateikė jokių kokybiÅ¡kai naujų, reikÅ¡mingų argumentų, sudarančių pagrindÄ spręsti, jog egzistuoja aplinkybės leidžiančios nukrypti nuo bendrosios sprendimo įvykdymo tvarkos. Dėl paminėtų motyvų keisti pagrįstÄ nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Birutė Valiulienė